8bc61548-0175-4a78-9a3b-df2b0e085083 · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėjas Eduardas Maškevičius                           Baudž. byla Nr. 1A-307-417/2015Teisėja Violeta Balčiūnienė                                  Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00008-2014-5                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                           1.2.4.8; 2.4.7.

                                                                                           KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                           2015 m. rugsėjo 24 d.                                         Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Dalios Kursevičienės, Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant išteisintosios J.

B. gynėjui advokatui R. S., nukentėjusiosios Z. S. atstovui advokatui Laimonui Straukai,              teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios Z. S. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. iÅ¡teisinta pagal BK 140 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių. Z. S. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.J.

B. iÅ¡ Z. S. priteista 579,24 Eur iÅ¡laidų už advokato paslaugas bei 362,02 Eur proceso iÅ¡laidų, susijusių su specialisto iÅ¡vada.Priteista iÅ¡ Z. S. 32,95 Eur proceso iÅ¡laidų – eksperto P. P. patirtų iÅ¡laidų vykti į apklausÄ Klaipėdos miesto apylinkės teisme.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : J. B. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama tuo, jog nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ , bÅ«tent: ji, 2014-01-06, apie 12.00 val., savo darbo kabinete, atvykus                 Z.

S. atsiskaityti dėl darbo, buvo neadekvati jai, kaip darbuotojai, pastÅ«mė jÄ . Davusi pasiraÅ¡yti dokumentÄ , nebeleido toliau jai jo skaityti, netikėtai Å¡iurkščiai nugriebė nuo jos veido akinius, nagais sužalodama veidÄ , akį, apstumdė, griebė iÅ¡ rankų dokumentÄ , iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, elgėsi agresyviai, Å¡aukė, užrakino kabineto duris. Tokiu elgesiu J. B. sukėlė Z. S. didžiulį stresÄ , iÅ¡gÄ stį, sužalojo. Apeliaciniu skundu Z. S. atstovas advokatas L.

Strauka praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-15 nuosprendį, kuriuo J. B. iÅ¡teisinta pagal BK 140 str. 1 d., ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį – J. B. pripažinti kalta įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., visiÅ¡kai tenkinti civilinį ieÅ¡kinį bei priteisti iÅ¡              J. B. atstovavimo iÅ¡laidas. Atstovas nurodo, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog J.

B. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str., objektyviųjų ir subjektyvių požymių visumos. Apelianto nuomone teismas J. B. paaiškinimus, kad ji nuėmė akinius labai atsargiai, nesukeldama jokio skausmo nukentėjusiajai, turėjo įvertinti kritiškai. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, jog tuo metu vyko žodinis konfliktas ir Z. S. patvirtino, kad akiniai nuo jos veido buvo nuplėšti staigiai ir šiurkščiai. Joks normalus žmogus konflikto metu nestovės ir nelauks, kol jam kažkas ramiai iš po lėto nuims akinius, be kurių nukentėjusioji neapsieina.

Advokatas teigia, jog pati kaltinamoji patvirtino turėjusi kontaktÄ su nukentėjusiÄ ja, dėl to Z. S. buvo padaryti sužalojimai ir ji patyrė skausmÄ . BK 140 str. 1 d. objektyvioji pusė nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir tam asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukelia net ir fizinį skausmÄ , nesant jokio nustatyto sužalojimo laipsnio, bei numato atsakomybę už trumpÄ susargdinimÄ , kuris atsirado dėl neleistino fizinio kontakto poveikio. Byloje pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog dėl prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ pavartoto smurto nukentėjusioji patyrė skausmÄ , buvo nežymiai sužalota ir susargdinta.

Tokie duomenys yra: VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų, liudytojos B. D., kuri iÅ¡ karto po įvykio matė nukentėjusiÄ jÄ , parodymai, liudytojos L. M. parodymai apie nedidelę žaizdelę nukentėjusiosios akyje. Apeliantas mano, jog teismas netinkamai įvertino 2014-01-16 specialisto iÅ¡vadÄ bei eksperto R. P. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu. Medicininėje iÅ¡vadoje ekspertas P. P. parodė, kad traumatologas nurodė, jog akis paraudusi, o tai patvirtina, kad kontaktas tarp nukentėjusiosios veido ir kaltinamosios rankos pirÅ¡tų buvo ir skausmas dėl nedidelės žaizdelės akyje buvo patirtas.

Apelianto nuomone, jei pats paraudimas ir nėra sužalojimas, bet atsakomybei pagal BK 140 str. 1 d. užtenka, kad nukentėjęs asmuo jaustų skausmÄ bei dėl patirto smurto bÅ«tų nežymiai susargdintas. IÅ¡teisintoji J. B. atsikirtimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ . Nurodo, jog skundžiamas teismo nuosprendis yra tinkamai pagrįstas teisės normomis bei byloje nustatytais faktais, motyvuotas ir teisingas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.IÅ¡teisintosios gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ , taip pat prašė priteisti 200 Eur procesinių iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

                          Apeliacinis skundas atmestinas.                          IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas iÅ¡ esmės nesutinka su teismo atliktų įrodymų vertinimu bei padarytomis iÅ¡vadomis. Tačiau pažymėtina, jog teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas iÅ¡samiai patikrinus visus byloje esančius reikÅ¡mingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, paÅ¡alinus prieÅ¡taravimus (BPK 20 str.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir padarydamas jame atitinkamas iÅ¡vadas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, patikrino ir įvertino J. B. kaltinančius bei teisinančius bylos duomenis ir padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl visų bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, kurios ginčijamos apeliaciniame skunde, įrodytumo, kurioms pritaria apeliacinės instancijos teismas.

Ta aplinkybė, kad nukentėjusiosios atstovo advokato L. Straukos pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiÅ¡kia, kad Å¡is vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Apelianto nuomone, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta J. B. veikoje nusikalimo, numatyto BK 140 str. 1 d., objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, byloje pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog dėl J. B. prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ pavartoto smurto nukentėjusioji patyrė skausmÄ , buvo nežymiai sužalota ir susargdinta.

Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sÄ moningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyviųjų požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å io nusikaltimo sudėtis materiali, taigi muÅ¡imo, kankinimo atvejais turi bÅ«ti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Esminis požymis, apibÅ«dinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam bÅ«tent smurtavimu.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-01-06 Z. S. atvyko į buvusiÄ darbovietę iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl nesumokėto darbo užmokesčio dalies, direktorės J. B. kabinete tarp Z. S. ir J. B. įvyko žodinis konfliktas dėl to, jog Z.

S. atsisakė grÄ Å¾inti jai J. B. pateiktÄ susipažinti raÅ¡tÄ (pretenzijÄ ), tuomet J. B., tikėdamasi atgauti iÅ¡ Z. S. dokumentÄ , nuėmė nuo jos veido akinius. Apeliantas teigia, jog Z. S. akiniai žodinio konflikto metu buvo nuplėšti staigiai ir Å¡iurkščiai. IÅ¡teisintoji nurodo prieÅ¡ingai, jog nuimdama akinius nuo nukentėjusiosios veido, negalėjo jos sužaloti. Konflikto metu kabinete buvusi V. A., teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja, parodė, jog J. B. ramiai nuėmė nuo Z.

S. akinius ir pasiÅ«lė jai apsikeisti daiktais, t. y. Z. S. grÄ Å¾ina direktorei raÅ¡tÄ , o pastaroji grÄ Å¾ins akinius. Å ios aptartos aplinkybės patvirtina tik tai, jog J. B. nuimant akinius nuo               Z. S. veido, jos pirÅ¡tai galėjo prisiliesti prie Z. S. veido, tačiau vien tik tokio sÄ lyčio su žmogaus kÅ«nu nepakanka baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 str. 1 d. kilti, bÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ ir toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ arba turi bÅ«ti kreipimasis į medikus pagalbos.

Liudytoja                V. A., tiesiogiai mačiusi įvykius, parodė, jog jokių sužalojimų ant Z. S. veido nematė, Z. S. atvykusiems policijos pareigÅ«nams neminėjo, jog prieÅ¡ jÄ buvo smurtauta. Taip pat svarbu pažymėti, jog policijÄ Ä¯ įvykio vietÄ iÅ¡kvietė ne nukentėjusioji, o J. B.. Taigi policijos kvietimo priežastis nebuvo nukentėjusiosios sužalojimas bei jos patirtas fizinis skausmas. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas A. K. parodė, kad kraujo ant Z.

S. veido nematė, moteris tik piktinosi, jog jai nesumokėta už darbÄ . Pažymėtina, kad skausmas yra subjektyvus pojÅ«tis, todėl turi bÅ«ti iÅ¡samiai įvertinami medicininiuose dokumentuose užfiksuoti objektyvÅ«s duomenys, kurie patvirtintų ar paneigtų nukentėjusiojo nurodytÄ skausmo tikrumÄ . IÅ¡ 2014-01-06 VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad Z. S. nustatyta kairės akies pavirÅ¡inė trauma, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog apraÅ¡yme užfiksuoti tik Z.

S. nusiskundimai dėl akies maudimo ir perÅ¡tėjimo, tuo tarpu jokie nubrozdinimai gydytojo neužfiksuoti, tik pastebėtas paraudimas ties kaire akimi. Tačiau, kaip nurodė specialistas P. P. 2014-03-24 iÅ¡vadoje, toks paraudimas kaip sužalojimas nevertintinas. Taip pat svarbu pažymėti tai, jog specialistas nurodė, kad poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas ar žaizda gyja ilgiau nei 7 dienas. Atsižvelgiant į tai, esminę reikÅ¡mę turi gydytojo-oftomologo, kuris  2014-01-09 atliko iÅ¡samiÄ nukentėjusiosios akių apžiÅ«rÄ , užfiksuoti duomenys ir nustatyta diagnozė.

IÅ¡ 2014-01-09 iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininio dokumento nustatyta, jog Z. S. diagnozuota hypermetropija su katarakta, užfiksuota, kad abi akys ramios, abiejų akių ragenos skaidrios, be deÅ¡inės akies kampe adatos galiuko dydžio Å¡aÅ¡elio. Taigi jokie sužalojimai, žaizdos, paraudimai akių srityje Z. S. gydytojos nebuvo užfiksuoti, todėl abejotina, jog tarp Å¡io Å¡aÅ¡elio atsiradimo ir J. B. atlikto veiksmo – akinių nuėmimo – yra priežastinis ryÅ¡ys. Vertinant 2014-01-21 okulisto nustatytÄ Z.

S. trauminį keratitÄ kairėje akyje, pažymėtina, jog 2014-01-09 gydytoja-oftomologo, apžiÅ«rėjusi Z. S. akis, nustatė, jog abiejų akių ragenos skaidrios, taigi jokių traumavimo požymių nenustatė, kitas svarbus aspektas yra tas, jog 2014-03-24 teismo medicinos specialistas iÅ¡vadoje nurodė, jog kairėje akyje nustatytas keratitas yra ne trauminės, o infekcinės kilmės. IÅ¡ 2014-01-16 specialisto iÅ¡vados nustatyta, jog Z. S. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies vidinio kampo srityje ir žymė po odos nubrozdinimo ant kairės akies virÅ¡utinio voko.

Konstatuoti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Å iuo atveju svarbu paminėti jog Z. S. apžiÅ«ra buvo atlikta praėjus deÅ¡imt dienų po jos susitikimo su J. B., be to, Z. S. nuslėpė faktÄ , kad buvo pas medikus ir nepateikė ekspertui pirminių medicininių dokumentų, kuriuose buvo užfiksuoti duomenys apie                       Z. S. akis, todėl konstatuoti, jog 2014-01-16 specialisto iÅ¡vadoje nurodyti sužalojimai         Z.

S. atsirado dėl J. B. atlikto veiksmo – akinių nuėmimo – nėra pagrindo.Vertinant teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos B. D. parodymus, jog ji matė Z. S. iškart po įvykio, pastaroji buvo labai sutrikusi, verkė, buvo įbrėžtas apatinis akies vokas, pažymėtina, jog šiuos parodymus dėl sužalojimo paneigia traumatologo 2014-01-06 medicininis išrašas, jis iškart po įvykio apžiūrėjęs Z. S. jokio įbrėžimo nepastebėjo, taip pat 2014-01-09 išrašas iš medicininių dokumentų, kuriose jokie sužalojimai neužfiksuoti, todėl teismas pagrįstai šiais liudytojos parodymais nesirėmė.Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos aptartus duomenis, mano, jog nors ir kontaktas tarp J.

B. ir Z. S. buvo, kai J. B. nuėmė akinius nuo Z. S. veido, tačiau Å¡is kontaktas nebuvo stiprus, J. B. prieÅ¡ Z. S. nesmurtavo ir nuimdama akinius nuo jos veido, negalėjo jos taip sužaloti, kad jai sukeltų tokį fizinį skausmÄ , kuris ginamas baudžiamojo įstatymo. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kianti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kÅ«nui, sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas.

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė Å¡ios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių norėjo arba sÄ moningai leido jiems atsirasti (BK 15 str.). Fizinis skausmas dažniausiai sukeliamas veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltininkas, muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, to ir siekia (nori), arba Å¡is veikos padarinys yra neiÅ¡vengiamas. IÅ¡ byloje esančių duomenų nenustatyta, kad J. B. siekė sukelti Z. S. fizinį skausmÄ .

Bylos duomenys patvirtina, jog tarp nukentėjusiosios ir iÅ¡teisintosios įvyko konfliktas dėl atsiskaitymo už darbÄ bei dėl to, jog Z. S. negrÄ Å¾ino J. B. dokumento, kuris buvo duotas jai susipažinti. Taigi iÅ¡teisintoji akinius nuo Z. S. nuėmė instinktyviai, kad ji grÄ Å¾intų svarbų dokumentÄ , jos tikslas nebuvo sužaloti Z. S. bei sukelti jai fizinį skausmÄ ar kokius nors kitokius nukentėjusiosios sveikatai neigiamus padarinius. Kolegijos nuomone, iÅ¡teisintosios veiksmas prieÅ¡ Z. S. buvo labiau iÅ¡provokuotas nukentėjusiosios elgesio, tai yra jos nenoro atiduoti J.

B. svarbaus dokumento, ir nėra toks pavojingas BK prasme, už kurį kiltų baudžiamoji atsakomybė. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja, iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013).Apibendrinant visa tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog J.

B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir pagrįstai jÄ iÅ¡teisino, nuosprendyje pateikdamas iÅ¡samius tokio savo sprendimo motyvus ir Å¡ių iÅ¡vadų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Ä®vertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl nuosprendis paliktinas nepakeistas.Teismo posėdžio metu iÅ¡teisintosios J.

B. atstovas advokatas prašė priteisti iÅ¡   Z. S. 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. BPK 105 str. 6 d. nustatyta, kad kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad privataus kaltinimo bylų procese atsakomybė už proceso iÅ¡laidas turi daug panaÅ¡umų su bylinėjimosi iÅ¡laidų institutu civiliniame procese. Å iuos panaÅ¡umus lemia tai, kad proceso Å¡alys yra lygiateisiai privatÅ«s asmenys. Pagrindinė proceso iÅ¡laidų paskirtis yra privataus kaltinimo byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas. Proceso iÅ¡laidų atlyginimas laikytinas privataus kaltintojo procesinės atsakomybės forma, nes atsakomybė už proceso iÅ¡laidas priklauso nuo privataus kaltintojo kaltinamosios veiklos rezultatų ir vertintina kaip teisinės pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338/2014).Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ , kuris Å¡ia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, todėl yra pagrindas spręsti klausimÄ dėl iÅ¡teisintosios patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

IÅ¡teisintosios turėtas iÅ¡laidas 200 Eur advokato paslaugoms apmokėti patvirtina pinigų priėmimo kvitas Nr. 795830. Teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡teisintosios atstovo advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį – surašė atsikirtimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , dalyvavo apeliaciniame teismo posėdyje, kuris truko tik 20 min., mano, kad praÅ¡oma priteisti 200 Eur suma yra gan didelė, todėl ji mažintina iki 100 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

             nukentėjusiosios Z. S. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundÄ atmesti.              Priteisti J. B. iÅ¡ Z. S. 100 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Kolegijos pirmininkas                                                                    Eduardas MaÅ¡kevičius Teisėjai                                                                                 Dalia Kursevičienė                                                                                  Zigmas Pocius