8bc4f6ed-9b70-4669-b64a-49bb407dc4ec · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-480-271/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42158-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, Ilonai Okunevičienei, Deimantei Fiodorovaitei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, kaltinamajam M. G., kaltinamojo gynėjui advokatui Ryšardui Burdai, nukentėjusiajam G.

B., nukentėjusiojo atstovui advokato padėjėjui Dovydui RaiÅ¡učiui, civilinei ieÅ¡kovei G. B., civilinės ieÅ¡kovės atstovui advokato padėjėjui Dovydui RaiÅ¡učiui, civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo įgaliotajam atstovui advokatui Kęstučiui Gedvilui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. G., a.k. (duomenys neskelbtini), teistas 2017-05-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str., bauda sumokėta, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis M. G., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o bÅ«tent: 2019-08-30, apie 16.48 val., vairuodamas automobilį "Toyota Auris", valstybinis numeris. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Oslo g. ties pastatu Nr. 11, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ teritorijos į Oslo g., nereguliuojamoje sankryžoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto "Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, /.../) ir 102 punkto "Ä®važiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)", reikalavimus - buvo neatsargus, įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančios Å¡alia Oslo g. ties pastatu Nr. 11 teritorijos, nedavė kelio Oslo gatve važiuojančiam motoroleriui "JJ50QT-13", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G.

B., ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam G. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas. Kaltę pripažįsta visiškai. Buvo saulėta diena, su žmona ir (duomenys neskelbtini) metų dukra išvažinėjo iš šalutinio kelio (teritorijos) į Oslo g. Sustojo sankryžoje, apsižiūrėjo ir nieko nepamatė. Tai galėjo įvykti dėl to, kad švietė saulė.

SmÅ«gis nebuvo stiprus, net vaikas neprabudo. Turi didelę vairavimo patirtį, daug metų vairavo sunkvežimį, tikrai nematė to žmogaus (nukentėjusiojo) su motoroleriu, labai gailisi dėl to. Supranta, kad pažeidė kelių eismo taisykles. Mopedo vairuotojas buvo apsirengęs Å¡ortus ir marÅ¡kinėlius, jeigu nukentėjusysis bÅ«tų buvęs su kita apranga, specialiais drabužiais, gal ir bÅ«tų jį pastebėjęs, bet tai niekaip nepaÅ¡alina jo kaltės. Yra vedęs, turi mažametį vaikÄ , kreditÄ bÅ«stui.

Su nukentėjusiojo ieÅ¡kiniais bei ieÅ¡kovės G. B. reikalavimais nesutinka. Nukentėjusiajam žalÄ atlygino draudimas, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nepagrįstas, nes Å¡is žmogus nieko bendro su eismo įvykiu neturi. Ä®vertinus kaltinamojo praÅ¡ymÄ , kitų proceso dalyvių pozicijÄ , įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi M. G. nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino padaręs veikÄ , kuria yra kaltinamas, sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.

Nukentėjusysis G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-30, apie 16:40 val., vairavo motorolerį "JJ50QT-13", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiavo Vilniuje, Oslo g., kryptimi link Miškinių g. pusės. Eismas buvo neintensyvus. Važiuojamoji dalis - sausas asfaltas. Matomumas geras. Artėjo Oslo g., link Oslo g. ir Eigulių g. nereguliuojamos sankryžos, jo važiavimo kryptimi buvo nedidelė nuokalnė. Priekyje jo, ta pačia kryptimi, jokių transporto priemonių nebuvo. Važiuodamas Oslo g., arčiau dešiniojo krašto, leistinu greičiu, artėjo link Oslo g. ir Eigulių g. sankryžos, matė, kad ties išvažiavimu iš teritorijos, link sankryžos, lėtai važiuoja lengvasis automobilis Toyota.

Jau iÅ¡ tolo matė, kad jo važiavimo kryptimi Oslo g. sankryžoje yra pagrindinė, įrengtas ir kelio ženklas - pagrindinis kelias prieÅ¡ įvažiuojant į sankryÅ¾Ä . Ä®važiuodamas į sankryÅ¾Ä jis pristabdė iki 40 km/h greičio ir įvažiavo į sankryÅ¾Ä . Jam įvažiavus į sankryÅ¾Ä staiga pamatė, kad jo minėtas automobilis Toyota, įvažiuodamas iÅ¡ teritorijos į Oslo g., nesustojo, o iÅ¡važiavo į Oslo g. sukeldamas jam neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį, t.y. užkirto jam keliÄ .

Jis tikėjosi, kad Å¡is prieÅ¡ įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä sustos, nes prieÅ¡ tai labai lėtai važiavo. Automobilis iÅ¡važiavo į pagrindinį keliÄ likus apie 3-5 m. Pamatęs kliÅ«tį, jis staigiai stabdė ir dar suko vairÄ Ä¯ kairę, kad apvažiuotų automobilį ir iÅ¡vengtų susidÅ«rimo. Tačiau atstumas buvo per mažas, stabdydamas atsitrenkė motorolerio deÅ¡inės pusės priekiniu kampu į Toyota automobilio kairės pusės priekinį kampÄ . Stabdydamas matė, kad Toyota vairuotojas žiÅ«rėjo į priekį, tiesiai, į kairę pusę nežiÅ«rėjo.

Nuo smÅ«gio nukrito ir susižalojo. Norėjo paskambinti ir iÅ¡sikviesti GMP, nes matė, kad visas jo kÅ«nas apibrozdintas, juto didelį skausmÄ deÅ¡iniajame petyje. IÅ¡sitraukęs telefonÄ pamatė, kad jis sudaužytas. Jis atsikėlė ir atsisėdo ant Å¡alia esančio bordiÅ«ro. Paprašė Toyota automobilio vairuotojo iÅ¡kviesti GMP, kÄ jis ir padarė. Vėliau dar paprašė jo telefono ir paskambino artimam žmogui, pranešė apie įvykį. Atvykusi GMP jį pristatė į VÅ¡Ä® RVUL, kur jam nustatė deÅ¡inio peties petinio galo iÅ¡nirimÄ ir viso kÅ«no nubrozdinimus.

GydymÄ tęsia VÅ¡Ä® Lazdynų poliklinikoje. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę „Seesam" (b.l. 39). Bylos medžiagoje yra 2019-08-30 eismo įvykio vietos schema (planas) su priedais, kurioje užfiksuoti eismo įvykio vieta, dalyviai bei kita aktuali eismo įvykiui informacija, yra pridėtos nuotraukos (b.l.11). 2019-08-30 transporto priemonės - G. B. motorolerio "JJ50QT-13", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole nurodomi bei konstatuoti sugadinimai: priekinis sparnas, priekinis žibintas, radiatoriaus grotelės, daiktadėžė, kairės ir deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėliai (b.l. 21-22). 2019-08-30 transporto priemonės automobilio Toyota Auris, numeris (duomenys neskelbtini), techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole nurodomi bei konstatuoti sugadinimai: priekinis buferio apvalkalas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio gaubtas, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, priekinės kairės pusės durelės, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (b.l.23-27).

VTMT teismo medicinos ekspertė J. M. Č., iÅ¡nagrinėjusi G. B., gim. (duomenys neskelbtini), pateiktus medicinos dokumentus ir susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė iÅ¡vadÄ , kad G. B. nustatytas minkÅ¡tųjų audinių patinimas ir odos nubrozdinimas deÅ¡inio peties srityje su deÅ¡inio raktikaulio pietinio galo iÅ¡nirimu, daugybiniai odos nubrozdinimai visame kÅ«ne. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 30).

Tyrimo eigoje buvo nustatyta, kad abu eismo dalyviai buvo blaivÅ«s (b.l.9). Teismo iÅ¡vada dėl veikos kvalifikavimo BK 281 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo M.

G. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiojo G. B. parodymais, eismo įvykio apžiÅ«ros rezultatais, specialisto iÅ¡vada, transporto priemonių apžiÅ«ros protokolais. Kaltinamasis pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus (LR Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija), o bÅ«tent 9 bei 102 punktų nuostatas: "Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, /.../) ir 102 punkto "Ä®važiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)".

Nustatyta, kad kaltinamasis buvo neatsargus, įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančios Å¡alia Oslo g. ties pastatu Nr. 11 teritorijos, nedavė kelio Oslo gatve važiuojančiam motoroleriui "JJ50QT-13", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. B., ir su juo susidÅ«rė. Nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Bausmės skyrimas Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Kartu bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t.y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus bei padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, įvykdytos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.). Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ .

M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių iÅ¡nagrinėjus bylÄ nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. G. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, į tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles, nulemdamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam, kuris turi liekamųjų reiÅ¡kinių, nes iki Å¡iol gydosi.

Atsižvelgiamas į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ , nes įvykdytas neatsargus nusikaltimas, Å¡io nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad po įvykio atsiprašė nukentėjusiojo dėl savo veiksmų.

Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eimÄ , dirbantis individualios veiklos pagrindu (b.l.59), buvo teistas, jam paskirtÄ baudÄ sumokėjo (b.l.60), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (greičio virÅ¡ijimas, kelio ženklo „332“ pažeidimas), tačiau Å¡iurkščių pažeidimų nevykdė (b.l.61-62). Ä®vertinus iÅ¡dėstytÄ kaltinamajam skirtina bauda, kurios dydis nežymiai virÅ¡ija įstatymų leidėjo nustatytÄ minimumÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis). Dėl baudžiamojo poveikio priemonės Nors neatsargų nusikaltimÄ M. G. padarė vairuodamas automobilį, t.y. pažeidė Kelių eismo taisykles, teismas įvertina tai, kad praeityje jis nebuvo padaręs Å¡iurkščių KET reikalavimų pažeidimų, dirba ir dirbs vairuotoju, o vairavimas - yra jo darbas ir pagrindinis Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinis, todėl draudimas naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti transporto priemones, jam netaikomas.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių ir teismo iÅ¡laidų Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. B. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo reikalavo atlyginti 1577,27 Eur turtinę ir 12 500 Eur neturtinę žalÄ . IeÅ¡kinyje (patikslintame) nurodė, kad nesutinka su draudimo bendrovės atliktu eismo įvykio metu vairuoto motorolerio įvertinimu, kadangi jo reali rinkos vertė siekia ne 610 Eur, o 770 Eur. Atitinkamai praÅ¡o papildomai atlyginti 160 Eur motorolerio vertės skirtumÄ .

Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų jis nuo 2019-08-31 iki 2020-02-21 turėjo nedarbingumÄ (173 dienas), atsižvelgiant į Sodros mokėtas nedarbingumo iÅ¡mokas, jis negavo per šį laikotarpį 448,07 Eur pajamų (skirtumas tarp atlyginimo, kurį bÅ«tų gavęs dirbdamas, ir Sodros mokėtų iÅ¡mokų), iÅ¡ kurių draudikas jam atlygino tik 290,80 Eur. Atitinkamai praÅ¡o priteisti likusiÄ neatlygintÄ dalį - 157,27 Eur - negautų pajamų. Taip pat dėl sužalojimų nepavyko suplanuotu laiku užbaigti sugyventinės buto remonto ir nuo 2019 m. spalio iÅ¡nuomoti Å¡io buto, kaip buvo planuojama.

Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. vasario 21 d. negauta 1260 Eur pajamų už buto nuomÄ . Bendra turtinė žala (negautos pajamos ir motorolerio vertės skirtumas) sudaro 1577,27 Eur (160+157,27+1260). Paskutiniame patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad sutinka su civilinio atsakovo atsiliepime nurodytu skirtumo tarp vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimu ir Sodros mokėtos paÅ¡alpos skaičiavimu – 5.53 Eur už darbo dienÄ , tokiu atveju laiko, kad už 173 nedarbingumo dienas jo negautos pajamos yra 956,69 Eur, todėl atsižvelgiant į jau iÅ¡mokėtas draudiko sumas praÅ¡o priteisti 450,35 Eur dėl nedarbingumo negautų pajamų sumÄ .

Dėl eismo įvykio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ (tiek po paties eismo įvykio, tiek po atliktos operacijos), dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Dėl gydymo įstaigos personalo užimtumo, jam nebuvo atlikta skubi operacija, jÄ atliko tik praėjus 9 dienoms po traumos. Patirti sužalojimai neiÅ¡gydyti iki Å¡iol. Persekioja pesimistinės mintys, ar iÅ¡ viso pavyks atgauti iki eismo įvykio turėtÄ fizinį funkcionalumÄ . Dėl patirtų traumų jis iki Å¡iol yra eliminuotas iÅ¡ normalaus socialinio gyvenimo, negali vykdyti įprastinės veiklos, jokių buitinio kasdienio gyvenimo darbų.

Dėl patirtų iÅ¡gyvenimų, nusivylimo atsirado baimė dėl savo likimo ir gyvenimo, ateities, galimybių likti darbo rinkoje, iÅ¡laikyti turėtas pajamas, vykdyti finansinius įsipareigojimus. Dėl didelių dvasinių pergyvenimų sutriko sveikata: atsirado miego sutrikimų, skausmų pilvo srityje, urologinių sutrikimų. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo priverstas atsisakyti iÅ¡ anksto suplanuotos ir suorganizuotos poilsinės kelionės, dėl ko papildomai patyrė moralinę traumÄ ir stresÄ .

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, nukentėjusysis prašė jam priteisti 12 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (t.1, b.l. 169-173). G. B. prašė priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi dėl jai artimo žmogaus (sugyventinio) G. B. traumų patyrė didelį susijaudinimÄ , negatyvias emocijas ir mintis dėl jų gyvenimo perspektyvų. Po traumos rÅ«pinosi G. B., pirko jam medikamentus, gamino valgį, tvarkė butÄ , rÅ«pinosi visais buitiniais klausimais, labai pergyveno dėl jo sveikatos.

Dėl artimo žmogaus traumų negalėjo iÅ¡vykti į iÅ¡ anksto suplanuotÄ poilsinę kelionę spalio mėnesį, į kasmetinę poilsinę slidinėjimo kelionę sausį, neribotam laikui sustojo jai priklausančio buto remontas, ji neteko galimybės su G. B. aktyviai leisti laisvalaikį, sutriko jųdviejų intymus gyvenimas. Civilinis atsakovas (draudimas) Seesam Insurance AS savo atsiliepimuose su civiliniais ieÅ¡kiniais nesutiko, nurodydamas, kad pagal G. B. draudikui pateiktus patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius dokumentus jam jau buvo iÅ¡mokėta 4331,76 Eur draudimo iÅ¡moka, turtinę žalÄ Ä¯vertinus 1831,76 Eur, iÅ¡ kurios 215,54 Eur sudarė negautos pajamos (už nedarbingumo laikotarpį 2019-09-02 iki 2019-12-10), neturtinę žalÄ Ä¯vertinus 2500 Eur suma.

Dar 290,80 Eur negautų pajamų buvo atlyginta 2020-01-28. Tokiu bÅ«du už nedarbingumo laikotarpį nuo 2019-09-02 iki 2020-01-14 G. B. buvo atlyginta negautų pajamų 506,34 Eur suma. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad atsižvelgdamas į pratęstÄ nedarbingumÄ draudikas už laikotarpį nuo 2020-01-15 iki 2020-01-28 papildomai atlygino 55,26 Eur negautų pajamų (skirtumÄ tarp darbo užmokesčio bei Sodros mokėtų iÅ¡mokų). Už nedarbingumo laikotarpį po 2020-01-29 negautos pajamos nebevertinamos, nes nėra duomenų, kad tolesnis nedarbingumas sietinas su eismo įvykiu (jis buvo suteiktas dėl ligos).

Motorolerio rinkos vertė – 610 Eur - buvo nustatyta pagal panašiausius kitų gamintojų 2014-2015 m. laidos motorolerių kainas, kadangi analogiško motorolerio kainų palyginimui rinkoje rasti nepavyko. Nukentėjusiajam buvo atlyginta motorolerio vertė minusavus likutinę jo vertę – 110 Eur, t.y. 500 Eur, nes, draudiko nuomone, jo remontas netikslingas, kadangi remonto vertė viršija 75 % motorolerio rinkos vertės. Civiliniam atsakovui nėra aišku, kokiu pagrindu nukentėjusysis reikalauja negautų pajamų iš jam nuosavybės teise nepriklausančio buto nuomos.

IeÅ¡kinio teiginiai, kad butas bÅ«tų buvęs suremontuotas bÅ«tent spalį, ir bÅ«tent nuo tada iÅ¡nuomotas, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pateiktų remonto medžiagų pirkimo kvitai kaip tik įrodo, kad buto remontas užsitęsė daugiau kaip metai, kas leidžia abejoti, jog butas ruoÅ¡iamas nuomai. Jei buto remontas užsitęsė dėl nukentėjusiojo traumos, nebuvo jokių kliūčių tolesnį buto remontÄ patikėti meistrams ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti nuostolių dėl nuomos. IeÅ¡kovo nurodomi turtiniai praradimai pernelyg hipotetiniai ir priežastiniu ryÅ¡iu nutolę nuo padarytos žalos.

Draudikas G. B. iÅ¡mokėjo 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, vėliau atsižvelgdamas į užsitęsusiÄ reabilitacijÄ po patirtos traumos, iÅ¡mokėjo papildomai 1000 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ viso jam yra sumokėta 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti, t.y. adekvati, visiÅ¡kai patirtus iÅ¡gyvenimus kompensuojanti ir teismų praktikÄ atitinkanti suma. Remdamiesi iÅ¡dėstytu, prašė atmesti G. B. ieÅ¡kinio reikalavimus. G. B. ieÅ¡kinio reikalavimus taip pat vertino kaip nepagrįstus ir neįrodytus, nes ji nėra tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo.

Asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, o tik susiję su tokiu asmeniu, teisę į neturtinę žalÄ turi tik iÅ¡imtinais atvejais. Å ios bylos faktinės aplinkybės nelaikytinos tiek iÅ¡imtinėmis, kad nukentėjusiojo sugyventinė galėtų pretenduoti į neturtinės žalos atlyginimÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo. Nors civiliniai ieÅ¡kovai prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ iÅ¡ kaltinamojo, atsižvelgiant į tai, kad M.

G. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu akcinėje draudimo bendrovėje Seesam Insurance AS Lietuvos filialas (t. 1, b.l. 140), vadovaujantis CK 6.987 straipsniu bei sudaryta draudimo sutartimi, būtent ši bendrovė laikytina tinkamu atsakovu dėl kaltinamojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo. G. B. ieškinys tenkintinas iš dalies. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę. Taigi turtinė žala turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. G. B. ieÅ¡kinio reikalavimai dėl negautų pajamų priteisimo tenkintini iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad G. B. po patirtos eismo įvykio metu traumos turėjo nedarbingumÄ nuo 2019-08-30 iki 2020-02-21 (t. 1, b.l. 108-109, 183-185), tačiau nedarbingumas dėl nelaimingo atsitikimo buityje (eismo įvykio) buvo iÅ¡duodamas tik iki 2020-01-28 d. imtinai.

Nuo 2020-01-29 d. jis iÅ¡duodamas dėl ligos. IÅ¡ civilinio ieÅ¡kovo teismui teiktų medicininių dokumentų nematyti, kad Å¡i liga bÅ«tų siejama su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, todėl civilinis atsakovais pagrįstai teigia, kad nukentėjusiojo dėl nedarbingumo po eismo įvykio negautos pajamos skaičiuotinos tik už laikotarpį nuo 2019-08-31 iki 2020-01-28, t.y. 151 kalendorinę arba 102 darbo dienas. IÅ¡ nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio (su patikslinimais) matyti, kad nukentėjusysis ir draudikas taiko skirtingÄ metodikÄ skaičiuodami negautas pajamas dėl nedarbingumo (skirtumÄ tarp vidutinio nukentėjusiojo darbo užmokesčio ir Sodros mokėtos nedarbingumo paÅ¡alpos).

Nukentėjusysis skaičiuoja kalendorines dienas ir gauna 2,59 Eur skirtumÄ už dienÄ , tuo tarpu draudimo bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtintu Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡u 5,53 Eur skirtumÄ tarp vidutinio darbo užmokesčio ir Sodros mokos paÅ¡alpos paskaičiavo ne už kalendorinę, bet už darbo dienÄ .

Galutiniame patikslintame ieÅ¡kinyje nukentėjusysis nurodė sutinkantis su draudiko paskaičiuota skirtumo tarp vidutinio darbo užmokesčio ir Sodros mokamos paÅ¡alpos už darbo dienÄ suma – 5,53 Eur, ja prašė ir vadovautis, apskaičiuojant jo negautas pajamas. Tačiau tokiu atveju, nepagrįstas jo reikalavimas į negautų pajamų apskaičiavimo formulę įtraukti 173 (t.y. kalendorines) dienas, kai turėtų bÅ«ti skaičiuojamos tik darbo dienos. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo laikotarpiu nuo 2019-08-31 iki 2020-01-28 negautos pajamos turi bÅ«ti skaičiuojamos už 102 darbo dienas ir sudaro 564,06 Eur.

Draudimo bendrovė nurodė, kad nukentėjusiajam 2019-10-30 apskaičiavo ir atlygino 215,54 Eur negautų pajamų (t.1, b.l. 141, 144), 2020-01-28 - 290,80 Eur negautų pajamų (t. 1, b.l. 145, 150), 2020-02-13 – 55,26 Eur negautų pajamų (t. 2, b.l. 9), t.y. iÅ¡ viso 561,60 Eur sumÄ . Nukentėjusiajam liko nesumokėtas tik 2,46 Eur likutis (564,06-561,60 Eur), kuris ir priteistinas iÅ¡ draudimo bendrovės. Civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl negautų pajamų už buto nuomÄ teismas netenkina. Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kuriÄ jis bÅ«tų realiai gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Kartu pažymėtina, kad negautos pajamos turi bÅ«ti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Priteisdamas negautas pajamas teismas turi remtis objektyviais bylos duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis. Pažymėtina ir tai, kad žalos (Å¡iuo atveju negautų pajamų) fakto ir dydžio įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ieÅ¡kovui.

Butas nuosavybės teise nukentėjusiajam M. G. nepriklauso. Atitinkamai iÅ¡ buto nuomos gautos pajamos bÅ«tų ne jo, o buto savininkės nuosavybė, kuri ieÅ¡kinio reikalavimų dėl negautų pajamų nereiÅ¡kė. Pateikti kvitai liudija, kad butas buvo remontuojamas daugiau nei metus, byloje nėra įrodymų, kad jo remontas turėjo pasibaigti bÅ«tent spalio mėnesį ir tÄ patį mėnesį jis bÅ«tų buvęs iÅ¡nuomotas. Dėl Å¡ios galimybės teisiamajame posėdyje abejojo ir pats ieÅ¡kovas.

Nėra duomenų, kad bÅ«tų buvę su trečiaisiais asmenimis preliminariai susitarta dėl buto nuomos nuo spalio. Tokiu bÅ«du, nurodomos negautos pajamos yra hipotetinės, o ne realios. Civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl reikalavimo papildomai atlyginti motorolerio vertę, teismas netenkina. Civilinis ieÅ¡kovas teigė, kad įsigyjant motorolerį jo kaina buvo 1084,97 Eurm, tačiau Å¡i suma nepagrįsta dokumentais. IÅ¡ draudimo bendrovei teiktų motorolerio įsigijimo dokumentų matyti, jog transporto priemonę jis 2014-08-18 įsigijo už 640 USD dolerių (kas Lietuvos banko duomenimis, 2014-08-18 atitiko maždaug 480 Eur sumÄ ), dar 311,10 Eur kainavo jo parsiuntimas į LietuvÄ (t.1, b.l. 151-152).

Dokumentų, kiek buvo investuota į motorolerio pagerinimus, nepateikta. Draudimo bendrovė motorolerį eismo įvykio dienai įvertino 610 Eur, t.y. panaÅ¡ia suma, kokiÄ mokėjo nukentėjusysis įsigydamas jį naujÄ . Minusavus likutinę motorolerio vertę nukentėjusiajam iÅ¡mokėta 500 Eur suma. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad po penkerių metų transporto priemonės eksploatavimo buvo nustatyta per maža motorolerio vertė. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas.

Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Nukentėjusiojo praÅ¡ymas priteisti jo naudai 12500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ netenkintinas. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu gautų traumų patyrė fizinį ir dvasinį skausmÄ , psichologinį diskomfortÄ , nepatogumus dėl ilgo gijimo proceso, nerimÄ dėl ateities, žlugo jo atostogų planai, buvo apribotos galimybės užsiimti kasdiene, įprasta veikla.

Visas Å¡ias aplinkybes teismas pripažįsta pagrįstu neturtinės žalos turiniu. Tačiau draudimo bendrovė nukentėjusiajam iÅ¡mokėjo 3500 Eur vien neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, Å¡i suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir adekvati padarytai žalai. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-450/2006, 3K-3-529/2008, 3K-3-174/2009 ir kt.).

Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129/2009), taip pat teismų praktika panaÅ¡iose bylose. Be to, vertinamos žalos padarymo aplinkybės ir kaltininko asmenybės pobÅ«dis. Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.

Tik retais, sudėtingesniais (daugybinių lūžių, sunkios bÅ«klės, gydymo intensyvios terapijos, reanimacijos skyriuose, gyvybiÅ¡kai svarbių organų sužalojimo) atvejais ji siekia didesnes sumas. Nukentėjusiojo praÅ¡oma 12500 Eur suma (su jau iÅ¡mokėtomis draudiko sumomis neturtinė žala siektų 16 000 Eur), akivaizdžiai neproporcinga. Nukentėjusiojo sužalojimai vertinami kaip nesunkÅ«s: jam diagnozuotas deÅ¡inio raktikaulio AC sÄ nario iÅ¡nirimas, dauginiai kÅ«no nubrozdinimai, taikytas dviejų dienų stacionarus gydymas, kuomet 2019-09-09 operacijos metu buvo atlikta raktikaulio fiksacija, medicinos dokumentuose pažymima, kad operacijos atlikimo dienai kiti sužalojimai (nubrozdinimai) jau buvo užgiję, pooperacinis gijimas sklandus, ambulatoriniam gydymui iÅ¡raÅ¡ytas geros bÅ«klės. BÅ«klė po traumos buvo vertinama kaip patenkinama.

Nukentėjusiojo traumos gydymo trukmė iÅ¡ tiesų buvo pakankamai ilga, prireikė operacijos, reabilitacijos, trauminės žaizdos gijimas užsitęsė kelis mėnesius, po keturių gydymo mėnesių tebebuvo iÅ¡likęs deÅ¡inio peties skausmas, judesių ribotumas (t.1, b.l.192-213), tačiau ypatingų komplikacijų, keliančių pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai nebuvo. Byloje pateikti medicininiai dokumentai nesuponuoja iÅ¡vados, kad bÅ«tent eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirti sužalojimai sÄ lygojo kitus jo sveikatos, fizinės bÅ«klės sutrikimus (pilvo skausmus, urologinius sutrikimus), kaip teigiama ieÅ¡kinyje.

Nukentėjusiojo sužalojimas padarytas kaltinamojo ne tyčiniais, o neatsargiais veiksmais. Ä®vertinus nukentėjusiojo sužalojimo pobÅ«dį, gydymosi trukmę ir rezultatus, teismo vertinimu, draudimo bendrovės nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pakankamas, adekvatus ir proporcingas nagrinėjamos bylos kontekste, pagrindo jo didinti nėra. Å ioje byloje civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kė nukentėjusiojo gyvenimo partnerė G. B.. Nukentėjusysis ir civilinė ieÅ¡kovė nurodė, kad septynerius metus gyvena kartu, veda bendrÄ Å«kį, turi bendrus finansinius įsipareigojimus.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje baudžiamosiose bylose pažymėta, kad įstatymas nedraudžia nukentėjusiaisiais ir atitinkamai civiliniais ieÅ¡kovais pripažinti asmenų, kurių artimam asmeniui dėl nusikaltimo sutrikdoma sveikata. Taigi, nors neturtinė žala yra asmeninio pobÅ«džio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , jei įrodoma, kad jie tokiÄ Å¾alÄ patyrė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali bÅ«ti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiÅ¡kianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociÅ¡kai labai susiję su nukentėjusiuoju. Nukentėjusio asmens Å¡eimos nariai tarp jų ir partneriai (sugyventiniai) laikomi tokiais asmenimis. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad G. B. dėl gyvenimo partnerio traumos patyrė nerimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , teko keisti laisvalaikio, poilsio, buities planus.

Tačiau didžioji dalis jos vardijamų nepatogumų (poreikis pirkti medikamentus nukentėjusiajam, rūpintis buitimi, valgio gaminimu, emocinis nukentėjusiojo palaikymas) yra pakankamai įprastos kasdienio šeimyninio gyvenimo aplinkybės, egzistuojančios kiekvienos šeimos gyvenime savaime ir nepagrindžiančios itin reikšmingų, sunkių civilinės ieškovės išgyvenimų, pasekmių jos emocinei, psichinei būsenai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes G. B. priteistina 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

G. B. prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 300 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ bei 320 Eur už atstovavimÄ teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalis nurodo, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios iÅ¡laidos priteistinos bÅ«tent iÅ¡ kaltinamojo, o ne kitų civilinių atsakovų.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiojo G. B. patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad jo patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti iÅ¡ esmės susijusios su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu, todėl Å¡iuo atveju aktualios CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimÄ , 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. Byloje pateikti kvitai patvirtina, kad G. B. sumokėjo 300 Eur advokatei Agnijai Frejerei už ieÅ¡kinio parengimÄ (t. 1, b.l. 106) bei 320 Eur už advokato padėjėjo Dovydo RaiÅ¡učio dalyvavimÄ dviejuose teismo posėdžiuose bei civilinio ieÅ¡kinio tikslinimÄ (t.1, b.l. 155, t. 2, b.l. 6).

Teismas, įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ , nukentėjusiajam teiktų paslaugų pastovumÄ ir Rekomendacijose nurodytus dydžius, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti – 620 Eur – pripažintinos bÅ«tinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iÅ¡ kaltinamojo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-307 str.,str, teismas n u s p r e n d ž i a : M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 36 MGL, t.y. 1800 (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti M. G. galutinę bausmę – 24 MGL, 1 200 (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų) eurų dydžio baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam, kad bauda per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi bÅ«ti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vienÄ iÅ¡ pasirinktinų sÄ skaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis:

„bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Sumokėjus baudÄ Ä¯ teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukÅ¡tas) arba teismo elektroniniu paÅ¡tu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta.

Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Nukentėjusiojo G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti G. B. naudai iš akcinės draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 2,46 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinės ieškovės G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti G. B. naudai iš akcinės draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iÅ¡ M. G. nukentėjusiajam G. B. 620 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta ir skirti jÄ Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Pavel Borkovski