8bc4cd9f-e807-4f9e-8abd-2471f84874f8 · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-720-973/2021 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00767-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.5.1;2.6.39.2.5.1.3;3.2.6.1;3.2.6.5 (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 23 d. Palanga Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų teisėja Viktorija Vasiliauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės ADB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovei Gintarei Kubilei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ byloje pagal ieÅ¡kovės ADB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Palangos butų Å«kis“ dėl žalos atlyginimo, Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė ADB (duomenys neskelbtini) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – atsakovė) 356,20 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ADB (duomenys neskelbtini) Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su A. P. sudarė BÅ«sto ir Gyventojų turto draudimo sutartį Nr.19056/9110715, kuria apdraudė nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Palanga. 2018-05-14 apdraustasis turtas buvo užlietas ir apgadintas, dėl vamzdynų avarijos bendro naudojimo name. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Palanga yra administruojamas Uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 356,20 eurų draudimo iÅ¡mokÄ , dėl apgadinto apdraustojo turto. 2019-01-28 dienÄ , ieÅ¡kovas pateikė UAB (duomenys neskelbtini) pretenzijÄ dėl 356,20 eurų žalos atlyginimo, tačiau skolininkas prievolės atlyginti žalÄ neįvykdė.

Nurodė, kas vadovaujantis CK 6.1015 str. draudiku, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo dėl žalos padarymo asmens (subrogacija). Nagrinėjamu atveju, atsakomybė kyla pastatÄ administruojančiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas, bÅ«damas daugiabučio namo administratoriumi, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ , veikė kaip nerÅ«pestingas ir neatidus namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant iÅ¡vengti užliejimo ir žalos, tokiu bÅ«du prisiėmė visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ , tame tarpe atlyginti padarytÄ Å¾alÄ t. y. 356,20 Eur.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir ieÅ¡kinį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovei tik 2018-05-­16 (t. y. praėjus 2 dienoms po įvykio) buvo praneÅ¡ta, kad butas buvo aplietas. Atsakovė įgyvendindama jai teisės aktų pavestas funkcijas, 2018-05-22 atliko Å¡alto ir karÅ¡to vandens vamzdyno techninėje Å¡achtoje keitimo darbus. Nurodė, kad Å¡ioje byloje nėra sÄ lygų atsakovės, kaip namo administratorės, civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. nėra neteisėtų atsakovės veiksmų, taip pat nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pažymėjo, kad namo vamzdynas buvo Å¡achtoje. Atsakovė iki nurodyto įvykio negalėjo ir neturėjo jokio pagrindo prevencinės priežiÅ«ros tikslais atidengti vamzdyno namo Å¡achtoje siekiant jį vizualiai apžiÅ«rėti. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiÅ«rėti kitam asmeniui, savaime nepaÅ¡alina savininko atsakomybės už pastato trÅ«kumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Be to, bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

Atsakovė atsiliepime rėmėsi Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2- 471-824/2021, pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato, kad paskyrus namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojama patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus. Minėtame sprendime pažymėta, kad nors nurodytos nuostatos ir įtvirtinta, jog administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimÄ bei techninę priežiÅ«rÄ , su Å¡ia priežiÅ«ra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ , avarijų lokalizavimÄ ir likvidavimÄ , tačiau, iÅ¡ aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog dalies Å¡ių funkcijų, tokių, kaip nusidėvėjusių vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų praneÅ¡imÄ apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigÄ bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Teismas minėtoje civilinėje byloje taip pat pažymėjo, kad nusidėvėjusių vamzdžių keitimas (jei vis dėl to tai buvo pagrindinė priežastis atsiradusios žalos ir juos buvo bÅ«tina keisti) nevertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiÅ«rÄ organizuojantis subjektas turėjo pareigÄ be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, be to jei Å¡is vamzdis dar buvo nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje, tai administratorius tokių vamzdžių keitimo ir priežiÅ«ros savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų praneÅ¡imÄ apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, kadangi, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigÄ bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (Vilniaus apygardos teismo 2015-08-27 nutartis Nr. e2A-2254-392/2015), nes ardant nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje esančius vamzdžius atitinkamai padaroma žala namo (butų savininkų) apdailos detalėms, didėja administravimo iÅ¡laidos reikalingos tokiai apžiÅ«rai, reikalingas butų savininkų sutikimas ir t.t. (Kauno apygardos teismo 2015-02-23 nutartis Nr. e2A- 234-343/2015).

Atsakovė teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad iki įvykio atsakovė bÅ«tų gavusi gyventojų praÅ¡ymų, skundų dėl nesandaraus vamzdyno ar apie kitus trÅ«kumus ir kad dėl to bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė gavusi tokius praneÅ¡imus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų keliÄ vamzdyno gedimui. Taigi, atsakovei jokio pagrindo prevencinės priežiÅ«ros tikslais ardyti sienas, siekiant vizualiai apžiÅ«rėti vamzdynÄ , nebuvo.

Nurodė, kad ir kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad vamzdžių nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Nusidėvėję vamzdžiai netrukdė naudoti inžinerinių sistemų po to, kai buvo nustatyti galimi daugiabučio namo vandentiekio tinklų defektai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Atsakovė pabrėžia, kad vien tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta pareiga daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui tinkamai prižiÅ«rėti administruojamus pastatus dar nereiÅ¡kia, kad administratorius ar jo samdomas techninis prižiÅ«rėtojas automatiÅ¡kai turi atsakyti už bet kokiÄ Å¾alÄ , kuriÄ galėjo lemti administruojamo namo bÅ«klė. Be to, mano, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai sutapatino žalos dydį su draudimo iÅ¡moka, neatsižvelgdama į sugadinto turto nusidėvėjimÄ (duomenų, kad į Å¡iÄ aplinkybę buvo atsižvelgta, nėra pateikta), dėl ko darytina iÅ¡vada, kad reikalaujamos atlyginti žalos dydis nėra teisingas ir pagrįstas.

IeÅ¡kovės atstovas advokatas Martynas Stankevičius teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad apdraustas turtas buvo aplietas dėl vandentiekio avarijos bendrojo naudojimo vamzdynuose. BÅ«tent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji padarė viskÄ , kad avarija neįvyktų, tačiau atsakovė jokių duomenų, tai įrodančių, nepateikė. Atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimÄ bei jame iÅ¡dėstytus argumentus.

Papildomai nurodė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas jam priskirtų teisės aktais pareigų neatliko, ar jas atliko netinkamai. Nurodė, jog vamzdis, kuris trÅ«ko, buvo techninėje Å¡achtoje, kuri yra užmÅ«ryta, todėl kasmetinės apžiÅ«ros metu užmÅ«rytoje dalyje esantys vamzdžiai nėra apžiÅ«rimi. Papildomai paaiÅ¡kino, jog atsakovas nesprendė klausimo dėl vamzdžių, esančių techninėje Å¡achtoje apžiÅ«ros, įrengiant revizines dureles iÅ¡orėje. IeÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai Faktinės ginčo aplinkybės Dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 356,20 Eur draudiminę iÅ¡mokÄ buto (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkei, nes draudimo objektui padaryta žala, jį užpylus vandeniu iÅ¡ trÅ«kusio vamzdyno, esančio techninėje Å¡achtoje.

Daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), Palangoje, žalos atsiradimo metu buvo administruojamas atsakovės, kuri pagal jos veiklÄ reglamentuojančius įstatymus, privalo užtikrinti tinkamÄ pastato priežiÅ«rÄ ir eksploatavimÄ , atlikti daugiabučio namo techninės priežiÅ«ros pagrindinius darbus. Ginčas byloje kilo dėl atsakovės, kaip namo administratoriaus atsakomybės, atlyginti ieÅ¡kovei jos iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ už sugadintÄ turtÄ , neužtikrinus namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendrų inžinierinių įrenginių tinkamÄ priežiÅ«rÄ .

Atsakovės atsikirtimus į ieÅ¡kinį sudaro aplinkybės, kad vamzdyno avarija įvyko bendro naudojimo inžinieriniame įrenginyje, kuris nėra prieinamas vizualinei apžiÅ«rai. Be to, administratorius negavo jokių praneÅ¡imų iÅ¡ gyventojų dėl blogos vamzdyno bÅ«klės. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų CK 6.1015 str. 1 ir 2 d. nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Tokia reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Nustatyta, kad Å¡alių sutartiniai santykiai nesieja, todėl spręstina dėl atsakovės deliktinės atsakomybės sÄ lygų buvimo ar nebuvimo. CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Tiek deliktinės atsakomybės atveju, tiek subrogacijos atveju, yra sprendžiamas klausimas dėl kaltės ir priežastinio ryÅ¡io su atsiradusiomis pasekmėmis. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo gali bÅ«ti įpareigotas atlyginti žalÄ , tik esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp teisei prieÅ¡ingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryÅ¡io nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalÄ . Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiÅ¡kia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytÄ Å¾alÄ .

Å iuo atveju nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu patalpų užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trÅ«kumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 str., kuriame nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalÄ net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Kai asmuo už padarytÄ Å¾alÄ atsako net ir nesant jo kaltės, reiÅ¡kiantis reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, kad nekiltų žalos. Netinkamas valdymas ir nepakankama pastato priežiÅ«ra yra daikto ar turto techninės bÅ«klės nepalaikymas taip, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.

Bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planÄ (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiÅ«ros Å«kinį ir finansinį planÄ , kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiÅ«ros, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiÅ«ros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir iÅ¡laidas.

Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu bÅ«du jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiÅ«lymų teikimo terminÄ . Ūkinį planÄ tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiÅ«lymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais bÅ«dais (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiÅ«ros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas).

Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė (7.7 punktas). Privalomieji reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente (STR) 1.07.03:2017 (toliau tekste – STR), kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiÅ«ros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarkÄ .

Žalos padarymo metu galiojusioje STR redakcijos 11 punkte numatyta užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus (9.1., 9.16) per visÄ statinio ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ naudojimo trukmę (9.1), maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Taip pat be kita ko įtvirtinta ir gyvenamojo namo ir jo aplinkos bÅ«klės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas (87.1. punktas); privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas (87.2. punktas); atlikti nuolatinius gyvenamojo namo bÅ«klės stebėjimus (88.1 punktas); nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinti statinio pagrindines konstrukcijas, turi bÅ«ti fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems paÅ¡alinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių bÅ«klė, patalpų ir aplinkos sanitarinė bÅ«klė (38 punktas); atlikti nuolatinius statinio bÅ«klės stebėjimus atliekant dažniau kaip kartÄ per mėnesį, kai pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) bÅ«klės defektai ar neleistinos deformacijos (35.1. punktas); kasmet apžiÅ«rų metu detaliai apžiÅ«rėti ir tikrinti pagrindines statinio konstrukcijas, inžinerinę įrangÄ , nustatyti esamo statinio tyrimų poreikį, pastato defektus ir remonto darbų poreikį, įvertinti nuolatinių stebėjimų kokybė (43 punktas); apžiÅ«rų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių statinio naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiÅ«rÄ asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti statinio savininkÄ (bendraturčius) arba jį (juos) atstovaujančius asmenis.

Vėliau apie tai praneÅ¡ama raÅ¡tu ir pridedamas apžiÅ«ros aktas (46 punktas). Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas, nustačius trÅ«kumus, turi bÅ«ti vertinamas jų mastas ir reikÅ¡mė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams. Byloje nėra ginčo, kad buto (duomenys neskelbtini), Palangoje, užliejimo metu atsakovė buvo atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ), kad įvyko bendrojo naudojimo Å¡achatoje esančio vamzdyno avarija, kad Å¡ios avarijos padarinius paÅ¡alino atsakovė.

Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (vamzdyno) trÅ«kio, bÅ«tent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių bÅ«tinų (galimų) priemonių tokios žalos iÅ¡vengti, t. y. ne rečiau kaip kartÄ per tris mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiÅ«ras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimÄ , parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siÅ«lė remontuoti vamzdynus ir pan.

Atsakovė Å¡ioje byloje pateikė tik avarijos Å¡alinimo 2018-05-22 faktÄ patvirtinančius dokumentus, tačiau byloje nepateikė daugiau jokių su statinio priežiÅ«ra susijusių duomenų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamÄ pareigų atlikimÄ . Jokių kitų raÅ¡ytinių įrodymų, kad atsakovė iki įvykio bÅ«tų ėmusis kitų veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo vamzdyno priežiÅ«ra, remontu, periodine apžiÅ«ra, teikusi informacijÄ gyventojams apie vamzdyno, kuriame įvyko avarija, bÅ«klę, defektus ir pan., kad, gyventojams nesusirinkus į susirinkimus, neįvykus balsavimui raÅ¡tu dėl per mažo grÄ Å¾intų balsavimo biuletenių kiekio, bÅ«tų organizavusi pakartotinius susirinkimus ar balsavimus raÅ¡tu, byloje nėra.

Pažymėtina, kad teismui nepateikti apskritai jokie duomenys apie atsakovės atliktas kasmetines apžiūras, surašytus aktus ir nuolat taikomas prevencines priemones, siekiant pašalinti galinčias kilti pasekmes dėl vamzdynų gedimo. Dar daugiau, bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė patvirtino, kad techninėje šachtoje esantys vamzdžiai nėra apžiūrimi apskritai, nes jie yra neprieinami apžiūrai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Duomenų apie tai, kad namo techninė priežiÅ«ra, įskaitant jos vamzdynus, buvo atliekama kasmet, kaip tokia pareigÄ jai nustato STR 43 punktas, atsakovė nepateikė. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieÅ¡kove, jog atsakovė privalėjo tikrinti vandentiekio techninę bÅ«klę, nuolat stebėti galimus vandentiekių avarijų pavojus, o nustačius deformacijas taip pat privalėjo informuoti statinio bendraturčius ar juos atstovaujančius asmenis (STR 46 punktas), tačiau duomenų apie tai, kad Å¡ias savo teisės aktų priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai, nepateikė.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) dėl savo nepakankamo rÅ«pestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamos pastato ir jo inžinerinių tinklų bÅ«klės, dėl ko įvyko vandens užpylimas ir vienam iÅ¡ namo patalpų savininkų buvo padaryta žala. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal STR, Nuostatų ir CK 4.85 straipsnį, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, esančius priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovei padaryta žala.

Atsakovės atsikirtimus, kad vamzdynų, esančių Å¡achtoje, apžiÅ«ra neatliekama, nes nėra galimybės juos apžiÅ«rėti, teismas vertina, kaip aplaidų požiÅ«rį į administratoriaus pareigų vykdymÄ , nes nepateikti duomenys, kad atsakovė aktyviais veiksmais siekė, kad pastate bÅ«tų įrengtos revizinės durelės ar bÅ«tų naudojamos kokios nors kitokios techninės priemonės vamzdynui bÅ«klei nustatyti (hidrauliniai bandymai). Administratorius, remdamasis techninės apžiÅ«ros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigÄ apie nustatytus defektus informuoti gyventojus.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė tinkamai ir rÅ«pestingai prižiÅ«rėjo vamzdynų bÅ«klę, atliko nors kokius veiksmus siekiant informuoti namo gyventojus, kad yra bÅ«tinybė įrengti revizines dureles, nes administratorius neturi galimybės tinkamai vykdyti įstatymo jam priskirtas funkcijas. PrieÅ¡ingai, Å¡ioje byloje atsakovė patvirtino, kad neprieinamose vietose esantys vamzdžiai apskritai nėra apžiÅ«rimi, o administratorius apsiriboja tik avarijos padarinių Å¡alinimu. Teismas kaip nepagrįstÄ atmeta ir atsakovės kaip atsikirtimų pagrindÄ panaudotÄ Klaipėdos apylinkės teismo 2021-02-01 sprendime Nr. e2-471-824/2021 nurodytÄ aiÅ¡kinimÄ .

Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigÄ laikytis savo pačių ar aukÅ¡tesnės instancijos teismų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose sukurtų precedentų taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumÄ ir nuspėjamumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ ). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigÄ laikytis bÅ«tent tos pačios pakopos teismo pirmiau iÅ¡nagrinėtoje analogiÅ¡koje ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatÅ«s. Tačiau susipažinus su minėtos bylos aplinkybėmis matyti, kad jos nesutampa su Å¡ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes nustatyta, kad kitoje byloje administratorius ne tik apžiÅ«rėjo vamzdynus, nustatė jo trÅ«kumus, bet ir ne kartÄ susirinkimų metu informavo namo gyventojus apie bÅ«tinybę keisti vamzdynus.

Å ioje byloje gi atsakovė neatliko nei vieno iÅ¡ iÅ¡vardintų veiksmų. Vertindamas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Teismas konstatuoja, kad atsakovės aplaidumas Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tuo, kad ji laiku neapžiÅ«rėjo vamzdynų, esančių techninėje Å¡achtoje, nenustatė ir nepaÅ¡alino aplinkybių ir vamzdyno defektų. BÅ«tent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rÅ«pinimasis administruojamo daugiabučio namo Å¡alto vandens stovu bei jo priežiÅ«ra – sÄ lygojo žalos atsiradimÄ .

Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei žalos yra nustatytas ir įrodytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai).

Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ , Å¡alys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ , ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014 ir kt.). Paminėto pagrindu, teismui nustačius, kad ieÅ¡kovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas dėl kilusios žalos, ieÅ¡kinys kaip pagrįstas ir įrodytas tenkinamas visa apimtimi (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

IeÅ¡kovė atsižvelgusi į atsakovės praÅ¡ymÄ skaičiuojant draudimo iÅ¡mokos dydį įvertinti nusidėvėjimÄ , pateikė atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų dėl 7,64 Eur, atsisakymas dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų priimtinas ir byla Å¡ioje dalyje nutrauktina. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo taip pat priteistinos jo praÅ¡omos 6 proc. dydžio procesinės metinės palÅ«kanos už priteistÄ 348,56 EUR sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų Tenkinus ieškinį, ieškovei atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus išlaidų dokumentus (CPK 88 str. 1 d. 10 p., 93 str. 1 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 str. teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 348,56 (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis Eur, 56 ct) Eur žalos atlyginimo, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo – 2020-12-28 iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 15 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovui ADB (duomenys neskelbtini).

AtsisakymÄ dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų priimti, bylÄ dalyje dėl 7,64 Eur žalos atlyginimo nutraukti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mus. Teisėja Viktorija Vasiliauskienė