2019-01-09 Nr. AB-725-3-62-3-01097-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-885-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01097-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. T. (T. T.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas T. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. birželio 6 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės 18 d. rašė skundus bei prašymus dėl bado akcijos paskelbimo, iš anksto pranešė, jog badaus, bei perspėjo, kokie bus reikalavimai, bet Alytaus PN administracija nekreipė į tai jokio dėmesio. 2017 m. gegužės 18–19 d. siuntė laiškus žiniasklaidai, bet nežino, ar tie laiškai buvo išsiųsti.

3. Pareiškėjas teigė, jog 2017 m. gegužės 22 d. jis paskelbė bado akciją dėl to, kad būnant kamerų tipo patalpose nebuvo skiriamos socialinės išmokos, todėl negalėjo pirkti vokų, susirašinėti su antstoliais, giminaičiais, taip pat apskųsti antstolių veiksmų. Bado akcijos metu per rytinį patikrinimą Alytaus PN pareigūnai pareiškėją įžeidinėdavo ir tyčiodavosi, liepė keltis iš lovos, juokavo, kad pareiškėjas gerai atrodo ir gali dar badauti, šaipydavosi, smerkė. Alytaus PN administracija nereagavo į pareiškėjo bado streiką, administracijos atstovai tik paklausė apie bado priežastis, po 3 badavimo dienų administracija niekur nepranešė, po 5 dienų neskyrė medicininės apžiūros, septintą badavimo dieną išleido etapu be medicininės apžiūros. Pareiškėjas norėjo gauti teisinę pagalbą iš pataisos namų, bet jam jos nesuteikė. Dėl šių priežasčių sutriko pareiškėjo moralinė būsena ir miegas, negali pasikliauti Lietuvos valdžia, jam nėra suteikiama žodžio laisvė.

4. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo valia pasirinko badauti. Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos medikai stebėjo pareiškėjo sveikatą bei skyrė reikiamą gydymą. 2017 m. gegužės 22 d. Alytaus PN pareigūnai išaiškino pareiškėjui badavimo pasekmes jo sveikatai ir pasiūlė badavimą nutraukti. 2017 m. birželio 5 d. pareiškėjas nutraukė bado akciją. Pareiškėjo laiškai „Lietuvos ryto“ ir „Vakaro žinių“ redakcijoms buvo išsiųsti 2017 m. gegužės 19 d., todėl pareiškėjo argumentai dėl nesiunčiamų laiškų yra nepagrįsti. Pareiškėjas Alytaus PN ginčo laikotarpiu buvo gydytas dėl (duomenys neskelbtini), taip pat buvo paskirta gydytojų konsultacija Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tačiau pareiškėjas atsisakė vykti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui nebuvo suvaržyta teisė susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 4 punktu, jis galėjo gauti teisinę pagalbą, konsultuotis su advokatu. 2016 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, 2016 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į advokatą dėl antrinės teisinės pagalbos, taigi žinojo, kur kreiptis, bei turėjo galimybę susipažinti su įstatymais ir gauti teisinę pagalbą iš advokatų. 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. pareiškėjas konsultavosi su Alytaus PN teisininku, buvo suteiktos teisinės konsultacijos. Pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis buvo apskaičiuotas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas pasipelnyti iš valstybės.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad Alytaus PN neinformavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apie jo paskelbtą bado akciją ir į ją nereagavo, nes nustatė, kad Alytaus PN 2017 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 8-5496 informavo Kalėjimų departamentą, jog pareiškėjas 2017 m. gegužės 22 d. atsisakė valgyti įstaigos virtuvėje pagaminto maisto dėl administracijos veiksmų. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad nuteistajam buvo išaiškinta administracijos veiksmų apskundimo tvarka, nuteistųjų laikymo kamerų tipo patalpose tvarka ir sąlygos, badavimo pasekmės ir pasiūlyta badavimą nutraukti.

9. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, jog nebuvo išsiųsti jo laiškai, adresuoti „Lietuvos rytui“ ir „Vakaro žinioms“, nes juos paneigia pareiškėjo susirašinėjimo apskaitos kortelė, iš kurios matyti, kad minėti pareiškėjo laiškai buvo išsiųsti 2017 m. gegužės 19 d.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo pareigūnų elgesio bei nesuteiktos teisinės pagalbos, pažymėjo, jog pareiškėjas nedetalizavo šių savo nurodytų aplinkybių taip, kad būtų galima įvertinti ir konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (nenurodė pareigūnų pavardžių, konkrečių datų, kada ir dėl kokios teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi į Alytaus PN administraciją, nepateikė tokį kreipimąsi patvirtinančių įrodymų ir kt.), o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl to, kad Alytaus PN neužtikrino jam tinkamos medicininės priežiūros bado akcijos metu, nustatė, kad pareiškėjas bado akciją paskelbė 2017 m. gegužės 22 d. rytą, tuo tarpu Alytaus PN sveikatos priežiūros specialistai pareiškėją apžiūrėjo tik 2017 m. gegužės 26 d., t. y. penktąją pareiškėjo badavimo dieną. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui badaujant ilgiau kaip 3 dienas, jis kasdien būtų apžiūrėtas Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialisto. Taigi, pareiškėjui paskelbus bado akciją, pastarasis per 3 dienas nuo badavimo pradžios nebuvo nusiųstas pasitikrinti sveikatos ir psichikos būklės, kaip numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 266 punkte, taip pat Alytaus PN administracija neįvykdė ir Taisyklių 268 punkte nustatyto imperatyvaus reikalavimo dėl kasdienės apžiūros pareiškėjui badaujant ilgiau kaip 3 dienas. Iš to teismas padarė išvadą, kad Alytaus PN, teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nereaguodami į pareiškėjo paskelbtą bado akciją ir nesiėmę atitinkamų veiksmų (per tris dienas nusiųsti pasitikrinti sveikatos ir psichikos būklės, užtikrinti kasdienę badautojo apžiūrą), pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą priežiūrą badavimo metu, t. y. šiuo atveju Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl atsirado pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

12. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų medicininių dokumentų negalima spręsti, jog dėl Taisyklių 266 ir 268 punktų reikalavimų nesilaikymo pareiškėjui buvo padaryta reali ir negrįžtama žala sveikatai. Be to, pareiškėjas 2017 m. gegužės 26 d. buvo apžiūrėtas gydytojo, jam buvo paskirti medikamentai. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas vartoja narkotikus, reikalauja raminančių vaistų, kurių jam skirti nėra indikacijų, konfliktuoja, žalojasi. Medicininiuose dokumentuose neužfiksuota konkrečių su pareiškėjo badavimu susijusių nusiskundimų. Nepaisant to, atsakovo atstovo veiksmai galėjo pareiškėjui, kaip jis pats nurodė, sukelti papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

13. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu. Teismas pripažino, kad pareiškėjui būnant Alytaus PN, buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas, tuo tarpu reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo iš naujo išnagrinėti administracinę bylą ir priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotais jo teisių pažeidimais, tačiau nesutinka su tuo, jog už šių pažeidimų padarymą jam nebuvo priteistas joks neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas teigia, kad savo skunde pirmosios instancijos teismui per didele suma įvertino savo patirtą neturtinę žalą, todėl prašo, iš naujo išnagrinėjus administracinę bylą, priteisti neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgiant į nustatytus kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs dėl netinkamų laikymo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. birželio 6 d., atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad Alytaus PN, teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nereaguodami į pareiškėjo paskelbtą bado akciją ir nesiėmę atitinkamų veiksmų (per tris dienas nusiųsti jį pasitikrinti sveikatą ir psichikos būklę bei užtikrinti kasdienę jo apžiūrą), pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą priežiūrą badavimo metu, t. y. šiuo atveju Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl konstatavo, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo patirta neturtinė žala dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų Alytaus PN neteisėtų veiksmų turėtų būti atlyginta pinigais.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Kaip jau buvo minėta prieš tai ir pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl to nesutikimo neišreiškia, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė Alytaus PN neteisėtus veiksmus, taip pat pažymėjo, jog nustatyti Alytaus PN neteisėti veiksmai galėjo sukelti pareiškėjui papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiribojo jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, su kuo pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka. Taigi ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo tik dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo.

21. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

22. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (pareiškėjas apie badavimą paskelbė 2017 m. gegužės 22 d. ryte (b. l. 14), 2017 m. gegužės 26 d. buvo apžiūrėtas gydytojo, jam skirti medikamentai (b. l. 12), 2017 m. gegužės 29 d. pareiškėjas išvyko į Kauno TI, t. y. pareiškėjo bado akcija Alytaus PN truko neilgą laikotarpį, jis visgi buvo apžiūrėtas gydytojo ir jam buvo paskirti medikamentai), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Tokių pasekmių nenurodo ir pats pareiškėjas, savo procesiniuose dokumentuose įvardindamas tik bendro pobūdžio teiginius, nepagrįstus jokiais įrodymais. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl netinkamų laikymo Alytaus PN sąlygų pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo T. T. (T. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius