8bbfcd0d-bd93-4c1a-8334-3d586ecfa6e7 · Kauno apygardos teismas

Bylos Nr. 1S-485-485/2016Procesinio sprendimo kategorija: (S)              2.5.19. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susideda iÅ¡ kolegijos pirmininko A. R., teisėjų RamÅ«no Antanavičiaus ir Danguolės Å iugždinytės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. F. skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2016 m. vasario 2 d.

Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimÄ , panaikinimo, ir n u s t a t ė : D. F. nuteistas 2013 m. gegužės 20 d. Å ilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 str. 1 d. (du epizodai) 63 str. 1, 4 d. d. - galutinė bausmė 6 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2012 m. sausio 26 d., bausmės pabaiga – 2018 m. sausio 26 d..2016 m. vasario 2 d. nutarimu Komisija nutarė taikyti nuteistajam D.

F. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. vasario 2 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam D. F. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.D. F. skundžia VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį ir praÅ¡o jÄ panaikinti, patvirtinti Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos 2016 m. vasario 2 d. nutarimÄ . Skunde nurodė, jog teismui nebuvo pateikta jokių prieÅ¡taravimų dėl Komisijos nutarimo ir ar teismas buvo tikrai beÅ¡aliÅ¡kas, ar neišėjo už teisės aktais suteiktų įgaliojimų ribų, ar skundžiamas teismo verdiktas tikrai atitinka vieÅ¡Ä jį interesÄ , teisės aktus ir teismų praktikÄ .

Vertinant lygtinio paleidimo aplinkybes, Komisija nusprendė taikyti lygtinį paleidimÄ apelianto atžvilgiu, tačiau Komisijos nutarimo ginčijimas pagrįstumo aspektu neturi bÅ«ti pirmos instancijos teismo nagrinėjimo dalyku. PrieÅ¡ingu atveju paneigiama įstatymų leidėjo valia, iÅ¡reikÅ¡ta Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 str., kuria praÅ¡ymų taikyti lygtinį paleidimÄ nagrinėjimas yra pavestas Komisijai. Teismas nenurodė argumentų, jog lygtinis paleidimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Nei Komisija, nei teismas nenustatė aiÅ¡kių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų, kurių pagrindu nebÅ«tų galima taikyti lygtinio paleidimo. Nesutinka su teismo motyvais dėl teisingumo principo, teigia, jog teismas iÅ¡ naujo nagrinėjo nuteistojo lygtinio paleidimo praÅ¡ymÄ , kÄ jau buvo padariusi Komisija, iÅ¡kėlė savo vienasmenę nuomonę aukščiau kolegialios Komisijos nuomonės. Teismas neteisingai vertino paskirtas nuobaudas, jo nuomone, jis neturi nuobaudų, nes jei per vienerius metus nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų.

Tai, kad teismas vertino nebegalinančias nuobaudas prieita iki principo non bis in idem pažeidimo. O teismas veikė ultra vires. Teismas rėmėsi socialinio tyrimo iÅ¡vada, kurioje klaidingai nurodyta dėl marihuanos, kadangi nuteistojo niekada niekas neklausė jo nuomonės apie narkotikų žalÄ . Jo nuomone, tiek socialinio tyrimo iÅ¡vada, tiek nutartis yra Å¡abloninės, sudarytos iÅ¡ standartinių, tačiau konkrečioje situacijoje beprasmių ir tendencingų frazių, todėl pažeidžia D. F. teises ir kvalifikuotinas kaip sÄ moningas melas.

Atsiliepimų į skundÄ negauta.Nuteistojo D. F. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi kriterijai, kurie vertinami sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , buvo pakeisti, ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vienu iÅ¡ svarbiausių vertintinų kriterijų tapo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad pagal teisinį reguliavimÄ bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Å iuo atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Komisija, svarsčiusi nuteistojo D. F. praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo, iÅ¡nagrinėjo duomenis, reikÅ¡mingus nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Nuteistasis D. F. yra atlikęs bÅ«tinÄ jÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planÄ D. F. įvykdė. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 60 balų. Vadinasi, nuteistasis turi bÅ«ti motyvuotas pataisos namuose elgtis nepriekaiÅ¡tingai, nepaisant to, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir iÅ¡imtinai teigiamas. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis nesielgė nepriekaiÅ¡tingai, padaryti 8 režimo reikalavimo pažeidimai, vienas iÅ¡ pažeidimų itin grubus (narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar alkoholio vartojimas).

Tai, kad paskirtos nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, o nuteistasis yra paskatintas 4 kartus, atsižvelgiant į nuobaudų ir paskatinimų santykį, neleidžia nuteistojo elgesio vertinti neabejotinai pozityvios pažangos aspektu. Pažymėtina, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, nepaklÅ«sta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Tai rodo jo polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ ir neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad nuteistasis toliau galėtų bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis skunde nesutiko su teismo argumentais, jog buvo vertinamos paskirtos nuobaudos, kurios negalioja, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog netvirtinama, kad nuteistasis Å¡iuo metu turi galiojančių nuobaudų, nuobaudos vertinamos kaip negaliojančios, tai nurodyta ir apylinkės teismo nutartyje, o tuo pačiu įvertinamas D.

F. elgesys pataisos namuose bausmės atlikimo laikotarpiu. Ir Å¡iuo atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas bei jokių pažeidimų teismas nepadarė, kas leidžia teigti, kad apylinkės teismas veikė teisėtai, nevirÅ¡ydamas savo įgaliojimų.Nors nuteistasis nurodo, kad tiek teismo priimta nutartis, tiek socialinio tyrimo iÅ¡vada yra Å¡abloninės, tačiau patikrinus teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ su tokia iÅ¡vada sutikti aukÅ¡tesnysis teismas negali. Kiekvienas procesinis dokumentas priimamas atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes, o nurodyti apelianto teiginiai tiek dėl nutarties, tiek dėl iÅ¡vados vertintini subjektyvaus pobÅ«džio ir niekuo nepagrįsti.

Be to, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyta, jog pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais vis tik iÅ¡lieka ankstesni nusikalstami veiksmai; iÅ¡silavinimo stoka; pastovaus pajamų Å¡altinio nebuvimas; kriminalinių kompanionų įtaka, paaukÅ¡tinta savivertė; netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kuris siejamas su nuteistojo vertybinėmis nuostatomis. Taip pat nustatyta, kad konflikto metu kartais susiduria su savitvardos problemomis bei pervertina tiesioginės grėsmės pavojų. Paprastai savitvardÄ naudojÄ tik verbalinę agresijÄ , o fizinės sugeba iÅ¡vengti.

Supranta, kad turi problemų, tačiau tame kÄ jis vertina problema ir kaip supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieÅ¡taravimų. Nekonkretizuoja savo tikslų, iÅ¡vadas daro pernelyg greitai. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis savo elgesį pateisina lygindamas su kitų žmonių nusikaltimais. IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Å iuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡vadai, jog lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos D.

F. bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo. Bylos duomenys rodo, kad D. F. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, ir nors šiuo metu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas vis tik išlieka vidutinis, tačiau įvertintų visų reikšmingų bylos aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistojo skunde nurodyti elgesio pokyčiai dar nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Pažymėtina, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo taikyti lygtinio paleidimo institutÄ D. F. atžvilgiu, paties nuteistojo nuomonė, prieÅ¡taravimų iÅ¡sakymas dėl skundžiamos nutarties motyvų ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų, skundÄ nagrinėjančio teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ .Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų.

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis paliktina nepakeista.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r ė : nuteistojo D. F. skundÄ atmesti, o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti galioti.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                 Algirdas Remeika Ramūnas Antanavičius Danguolė Šiugždinytė