2022-09-02 Nr. CB-7162-2-56-3-00578-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4359

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00578-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 24 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „YIT Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Mitnija“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės UAB „Mitnija“ priešieškinį ieškovei UAB „YIT Lietuva“ dėl nuostolių ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys – UAB „Kelprojektas“ ir UAB „Grinduva“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismai netinkamai kvalifikavo atsakovės ir ieškovo teisinius santykius. Kadangi, atsakovę ir ieškovą sieja subrangos teisiniai santykiai, tai reiškia, kad jos ir ieškovo tarpusavio santykiuose atsakovė veikia kaip užsakovas, o ieškovas kaip generalinis rangovas, todėl ieškovui taikomas rangovo pareigas ir atsakomybę nustatantis reguliavimas. Teismai, konstatuodami, kad vykdydama darbus pagal atsakovės pateiktą techninį darbo projektą ir reikalavimus bei esant tiek atsakovės, tiek užsakovo NSPA priežiūrai, ieškovas neprisiėmė jokios atsakomybės už darbų defektus, iš esmės paneigė imperatyviomis įstatymo normomis įtvirtintas ieškovo kaip rangovo pareigas bei atsakomybę.

Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, tačiau imperatyvieji statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, o netinkamas užsakovo pareigos kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę vykdymas negali būti pagrindas rangovą visiškai atleisti nuo atsakomybės dėl statinio defektų. Teismai pažeidė procesinės teisės normas, reguliuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą ir įrodymų vertinimą bylose dėl atsakomybės už garantinio laikotarpio defektus, nes byloje nepaneigus ieškovo atsakomybės už defektus, t. y. nenustačius, kad už defektus yra atsakingi kiti asmenys, konstatuota, jog nebuvo įrodyta ieškovo atsakomybė už defektus.

Į bylą pateiktų įrodymų, kurių vertinimui reikalingos specialios žinios, prieštaringumui pašalinti turėjo būti pasitelkta teismo ekspertizė, o to nepadarę teismai pažeidė CPK 212 straipsnio nuostatas. Teismai neteisingai taikė ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas. Konstatuota, kad 1 metų ieškinio senaties terminas prasidėjo 2019 m. gegužės 23 d., kai atsakovė pateikė ieškovui pretenziją dėl darbų defektų, tačiau teismai tą padarė netinkamai taikydami ieškinio senaties termino pradžią reglamentuojančias teisės normas ir ignoruodami, jog iki pat 2020 m. balandžio 3 d.

šalys bendradarbiavo siekdamos nustatyti defektų atsiradimo priežastis bei defektų taisymo būdą ir tik 2020 m. balandžio 3 d. ieškovas aiškiai išreiškė poziciją, kad jis nelaiko savęs atsakingu už defektus. Be to, net ir laikydami, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, teismai nepagrįstai nevertino ieškinio termino atnaujinimo galimybių.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais atsakovės kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti UAB „Mitnija” (j. a. k. 134511472) 15 030 (penkiolika tūkstančių trisdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. rugpjūčio 24 d. AS Luminor Bank mokėjimo nurodymu Nr. 181.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys