8bbc7240-2dfb-4ac4-9dc6-20745d60e444 · Lietuvos apeliacinis teismas

                          Civilinės bylos Nr. 2A-350/2012 Procesinio sprendimo kategorijos 99.9; 132 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Donato Å erno teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Verkių Å«kis“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo byloje Nr. 177, priimto pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Schindler-Liftas“ ieÅ¡kinį atsakovui uždaroji akcinė bendrovė „Verkių Å«kis“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Schindler-Liftas“ kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisi: 190 119,79 Lt skolÄ už suteiktas paslaugas pagal 2009 m. sausio 15 d. sutartį; 7 889,74 Lt įstatymu nustatytų palÅ«kanų, kurios laikomos minimaliais nuostoliais; 68 000 Lt atliktos investicijos dydžio kompensacijÄ ; įpareigoti atsakovÄ per 20 dienų nuo arbitražinio teismo sprendimo priėmimo grÄ Å¾inti dispečerizavimo modulius ieÅ¡kovui; atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir sumokėti 12,7 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistų sumų iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo.2009 m. sausio 15 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė sutartį dėl atsakovo administruojamuose pastatuose įrengtų liftų techninės priežiÅ«ros ir su priežiÅ«ra susijusių paslaugų teikimo penkerių metų laikotarpiui.

Iki 2009 m. sausio 15 d. ieÅ¡kovas teikė atsakovui liftų techninės priežiÅ«ros paslaugas pagal 2001 m. kovo 8 d. sutartį, kurioje buvo numatyta, kad Å¡alims sudarius naujÄ sutartį, ankstesnė sutartis netenka galios. Esminiu 2009 m. sausio 15 d. sutarties pažeidimu iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės laikomas liftų techninės priežiÅ«ros ir avarinės tarnybos paslaugų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Esminiu pažeidimu iÅ¡ atsakovo pusės laikomas neatsiskaitymas už suteiktas paslaugas ilgiau kaip 90 dienų.

Atsiradus esminiam pažeidimui, nukentėjusioji Å¡alis turi teisę nutraukti sutartį apie tai raÅ¡tu praneÅ¡usi Å¡aliai pažeidėjai prieÅ¡ 90 dienų. Å alys susitarė, kad nutraukus 2009 m. sausio 15 d. sutartį atsakovo iniciatyva ar dėl jo padaryto pažeidimo, atsakovas privalės apmokėti ieÅ¡kovo atliktos 68 000 Lt investicijos kompensacijÄ ir privalės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo sumontuotus dispečerizavimo modulius.2009 m. liepos 15 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovas įspėjo atsakovÄ , kad dėl jo įsiskolinimo pagal 2009 m. sausio 15 d. sutartį sustabdys paslaugų teikimÄ nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. 2009 rugsėjo 25 d. raÅ¡tu pateiktas pakartotinis įspėjimas atsakovui dėl paslaugų teikimo sustabdymo nuo 2009 m. spalio 1 d.

Nuo 2009 m. spalio 1 d. ieÅ¡kovas sustabdė paslaugų teikimÄ atsakovui pagal 2009 m. sausio 15 d. sutartį ir 2009 m. spalio 30 d. pakartotine pretenzija pareikalavo atsakovÄ sumokėti 144 068,69 Lt skolÄ už suteiktas paslaugas. 2009 m. spalio 28 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovas pateikė siÅ«lymÄ sudaryti skolų suderinimo aktÄ , tačiau tokio akto Å¡alims nepavyko pasiraÅ¡yti. 2010 m. sausio 20 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovas, laikydamas, kad atsakovas de facto savo iniciatyva nutraukė 2009 m. sausio 15 d. sutartį, pareikalavo sumokėti 68 000 Lt kompensacijÄ už atliktas investicijas ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo sumontuotus dispečerizavimo modulius.

Atsakovas 2009 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais siuntė ieÅ¡kovui pretenzijas dėl 2009 m. sausio 15 d. sutarties nevykdymo ir 2009 m. lapkričio 23 d. raÅ¡tu pranešė apie konkursÄ dėl atsakovo liftų remonto, aptarnavimo ir techninės priežiÅ«ros pasaugų pirkimo 2010 – 2012 metams tiekėjo atrankos ir pasiÅ«lė Å¡iame konkurse dalyvauti ieÅ¡kovui. 2010 m. sausio 4 d. atsakovas sudarė sutartį dėl liftų techninės priežiÅ«ros ir saugaus naudojimo su UAB „ThyssenKrupp Elevator Lithuania“.Atsakovas 2010 m. gegužės 24 d. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame teigė, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra nepagrįsti.

Patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 669 574,76 Lt nuostolių, susidariusių dėl to, kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir dėl neatliktų profilaktinių remontų bei techninių apžiÅ«rų reikalinga keisti keturis liftus, darbų vertė – 601 370 Lt, atlikti kitų liftų atstatomÄ jį remontÄ â€“ 93 731,44 Lt, bei įrengti nuolatinę pavojaus signalizacijÄ â€“ 100 623 Lt. Taip pat atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 15,21 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo.Pasak atsakovo, ieÅ¡kovas sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡ydavo už neatliktus darbus, o reikalavimas priteisti 68 000 Lt neparemtas buhalteriniais dokumentais.

Atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovas pateikė sÄ skaitų 227 816,78 Lt sumai ir 22 634,62 Lt sÄ skaitÄ už pinigų surinkimÄ iÅ¡ gyventojų. Atsakovas nurodė, kad sumokėjo ieÅ¡kovui 206 875,70 Lt pagal 2009 m. pateiktas sÄ skaitas ir teigė, kad jo skola pagal ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė 9 219,11 Lt. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu grÄ Å¾inti dispečerizavimo modulius ir nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų kaip jo dispečerizavimo modulius reikėtų identifikuoti, nenurodė kiek dispečerizavimo modulių jam priklauso.

IeÅ¡kovas atsiliepdamas į prieÅ¡ieÅ¡kinį neigia padarytÄ Å¾alÄ , nes prisiimtus įsipareigojimus pagal 2009 m. sausio 15 d. sutartį vykdė tinkamai. IeÅ¡kovas teigia, kad žala atsakovo administruojamiems liftams atsirado dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas neatliko planinių liftų remontų, nors buvo tinkamai apie Å¡ių remonto darbų poreikį informuotas. IeÅ¡kovas teigia nepadaręs jokių neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp jo veiksmų ir žalos liftams, todėl civilinė atsakomybė yra negalima.

IeÅ¡kovas taip pat ginčija atsakovo teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos liftams, nes liftai nuosavybės teise priklauso daugiabučių namų gyventojams, o ne atsakovui. II. Komercinio arbitražo sprendimo esmė Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu patenkino iÅ¡ dalies ieÅ¡kovo UAB „Schindler-Liftas“ ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Verkių Å«kis“ 148 613,31 Lt skolos, 2 808,06 Lt delspinigių, 11 601,22 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 151 421,37 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo arbitraže (2009 m. gruodžio 23 d.) iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, atmetė kitus ieÅ¡kovo reikalavimus bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Arbitražinis teismas, vadovaudamasis Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, pats sprendžia dėl savo kompetencijos nagrinėti ginÄÄ , įskaitant ir tuos atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Arbitražinis teismas turi kompetencijÄ nagrinėti Å¡alių ginčus, kylančius dėl 2009 m. sausio 15 d. liftų techninės priežiÅ«ros ir saugaus naudojimo sutarties Nr. SEVERK1 vykdymo ir su Å¡ia sutartimi susijusius reikalavimus. Arbitražinis teismas mano, kad Å¡alių reikalavimai kylantys iÅ¡ Å¡alių atskirai sudarytų susitarimų ir santykių iki 2009 m. sausio 15 d. sutarties sudarymo negali bÅ«ti sprendžiami arbitraže ir arbitražinis teismas jų nespręs.IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovo skola 190 119,79 Lt sumai susidarė dėl to, kad atsakovas neatsiskaitė su ieÅ¡kovu už liftų techninės priežiÅ«ros paslaugas bei atliktus liftų atstatomuosius darbus nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d., kada paslaugų teikimas buvo sustabdytas.

Arbitražinis teismas nesprendžia ieÅ¡kovo reikalavimų, kylančių iÅ¡ atskirai sudarytų susitarimų dėl liftų remontų ir sprendžia tik tuos ieÅ¡kovo reikalavimus, kurie susiję su paslaugų, numatytų 2009 m. sausio 15 d. sutartyje apmokėjimu. IeÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų už liftų techninę priežiÅ«rÄ 2009 m. suma sudaro 184 371,20 Lt. Atsakovas teigia, kad yra atsiskaitęs už ieÅ¡kovo teiktas paslaugas ir yra sumokėjęs 217 917,39 Lt, iÅ¡ jų 10 053,34 Lt sumokėta pagal atskirus susitarimus už liftų remontÄ ir dalis už ankstesnes skolas vykdant Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimÄ .

Suma pervesta ieÅ¡kovui pagal 2009 m. sausio 15 d. sutartį yra 40 053,34 Lt. Taip pat, ieÅ¡kovas yra gavęs du mokėjimus, kurių suma sudaro 30 000 Lt ir ieÅ¡kovas moka 11 procentų dydžio kompensacijÄ atsakovui už iÅ¡ gyventojų surinktÄ mokestį, dėl to skola mažintina dar 5 757,89 Lt. Tokiu bÅ«du iÅ¡ atsakovo priteistina skolos suma sudaro 148 613,31 Lt.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo 68 000 Lt investicija buvo atlikta pagal susitarimus su atsakovu, sudarytus iki 2009 m. sausio 15 d. sutarties galiojimo.

Atsakovas nepripažįsta ieÅ¡kovo investicijų, nes ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad tokios investicijos buvo atliktos. Arbitražinis teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad investicijos buvo atliktos vykdant 2009 m. sausio 15 d. sutarties nuostatas ir Å¡alys 2009 m. sausio 15 d. sutartyje nebuvo susitarusios dėl anksčiau atliktų investicijų apmokėjimo. IeÅ¡kovo reikalavimas dėl dispečerizavimo modulių perdavimo arbitražinio teismo buvo atmestas dėl prieÅ¡taringų pateiktų ieÅ¡kovo duomenų apie Å¡iuos modulius, ieÅ¡kovas nenurodė juos individualizuojančių požymių, todėl arbitražinio teismo sprendimo perduoti dispečerizavimo modulius vykdymas bÅ«tų neįmanomas.Vilniaus komercinio arbitražo teismas atmetė atsakovo reikalavimÄ dėl nuostolių už atstatomÄ jį liftų remontÄ , kadangi atsakovas neįrodė, kad defektai, dėl kurių reikalingas atstatomasis liftų remontas atsirado dėl to, kad ieÅ¡kovas pažeidė savo prievoles pagal 2009 m. sausio 15 d. sutartį.

IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti nuolatinės signalizacijos įrengimo darbų vertę taip pat atmestas, nes atsakovas neįrodė, Å¡ių darbų atlikimo reikalingumo priežastinio ryÅ¡io su ieÅ¡kovo prievolių vykdymu. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių, arbitražinis teismas atmeta atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 669 574,76 Lt. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas UAB „Verkių Å«kis“ 2011 m. kovo 14 d. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo panaikinimo.

Atsakovas prašė panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ arbitražo byloje Nr. 177 ir sustabdyti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo vykdymÄ Å¡ioje byloje. Taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui pastarojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:Vilniaus komercinio arbitražo teismas pažeidė Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ . Arbitražinis teismas pasisakė, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai kyla iÅ¡ Å¡alių santykių pagal 2001 m. kovo 8 d. sutartį ir dėl to prieÅ¡ieÅ¡kinio nagrinėjimas neįeina į arbitražinio teismo kompetencijÄ .

NežiÅ«rint to, kad iÅ¡ pradžių pats Vilniaus arbitražinis teismas nustatė, kad atsakovo reikalavimų dėl nuostolių (žalos) atlyginimo sprendimas nėra arbitražinio teismo kompetencija, tačiau vėliau sprendime pasisakė dėl prieÅ¡ieÅ¡kinyje keliamų reikalavimų pagrįstumo bei priėmė sprendimÄ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad pačiam Vilniaus arbitražiniam teismui nustačius, kad ginčas dėl nuostolių (žalos) priteisimo atsakovo naudai pagal jo pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nėra arbitražinio susitarimo dalykas ir arbitražinis teismas jo nekompetentingas spręsti, o vėliau savo sprendimu atmetus atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nuostolių (žalos) atlyginimo, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 3 punktas ir dėl to Vilniaus komercinio arbitražo sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas, nes Vilniaus komercinio arbitražo teismas peržengė savo nusistatytas kompetencijos ribas.Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai vieÅ¡ajai tvarkai.

Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas naikina arbitražinio teismo sprendimÄ , jei nustato, kad arbitražinio teismo sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai vieÅ¡ajai tvarkai. Atsakovas kategoriÅ¡kai nesutinka su arbitražinio teismo nuomone, kad ieÅ¡kovas sustabdydamas įsipareigojimų vykdymÄ veikė teisėtai ir nepažeidė protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiÅ«ros įstatymas liftus ir jų įrangÄ pripažįsta potencialiai pavojingais įrenginiais ir nustato, kad turi bÅ«ti tikrinama jų techninė bÅ«klė, o to paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalis skelbia, kad liftų detalių, mazgų ir medžiagų priežiÅ«ra yra privaloma.

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-61 patvirtintų liftų naudojimo taisyklių 10 p. nurodo, kad lifto savininkas gali rinktis ar pačiam atlikti nuolatinę lifto priežiÅ«rÄ ar pavesti dalį savo pareigų atlikti specializuotai įmonei. Kadangi atsakovas neturi reikiamos kvalifikacijos personalo minėtai priežiÅ«rai atlikti, todėl sudarė sutartį su ieÅ¡kovu. Taigi liftai yra laikomi potencialiai pavojingais įrenginiais, kurių techninės priežiÅ«ros, remonto bei saugaus eksploatavimo sÄ lygas numato imperatyvios teisės normos.

Liftų priežiÅ«ra yra ypatingai svarbi, nes liftais naudojasi daug žmonių. Liftų techninės priežiÅ«ros ir remonto paslaugų teikimo nutraukimas prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms, kurios nurodo, kad liftų tinkamumas naudoti turi bÅ«ti atliekamas ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį (Liftų priežiÅ«ros taisyklių 26p.) ir tokių paslaugų nutraukimas kelia realų pavojų žmonėms, kurie Å¡iais liftais naudojasi. Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimas, kad liftų techninės priežiÅ«ros paslaugų teikimo sustabdymas yra teisėtas, prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, protingumo sÄ Å¾iningumo principams ir pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , todėl Lietuvos apeliacinis teismas turėtų tokį sprendimÄ panaikinti.

Atsiliepimu į skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Schindler – Liftas“ praÅ¡o atmesti apelianto skundÄ ir palikti nepakeistÄ Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ Atsiliepime nurodo:  Atsakovo argumentas, kad arbitražinis teismas pripažino, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio nagrinėjimas neįeina į jo kompetencijÄ neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas, nes tokios iÅ¡vados sprendime nėra. Arbitražinis teismas atskirai įvertino kiekvienÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsižvelgdamas į savo kompetencijos ribas.

Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo nuostatos, kuriomis vadovaujantis atmestas priešieškinis akivaizdžiai patvirtina, jog atmesdamas atsakovo priešieškinio reikalavimus, arbitražinis teismas sprendime neperžengė nusistatytų savo jurisdikcijos ribų ir sprendime nebuvo spręsti klausimai, kurių neapėmė arbitražinis susitarimas.   Atsakovo argumentai, kad arbitražinio teismo išvados prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir viešajai tvarkai yra atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.

Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas naikina arbitražinio teismo sprendimÄ , jei nustato, kad arbitražinio teismo sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytai vieÅ¡ajai tvarkai. Ä®statymų leidėjas nustatė, kad vieÅ¡oji tvarka yra įtvirtinama tik įstatymais, o ne statybos techniniais reglamentais ar Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais, kuriais remiasi atsakovas. Taip pat atsakovas nenurodė argumentų, pagrindžiančių arbitražinio teismo sprendimo prieÅ¡taravimÄ imperatyviosioms teisės normoms.

       Komercinio arbitražo įstatyme nenustatyta galimybės skųsti arbitražinio teismo sprendimų apeliacine tvarka. Arbitražinio teismo sprendimo peržiūrėjimo bendrosios kompetencijos teisme galimybė yra Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsniu apribota tik patikrinimo, ar nebuvo pažeista Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtinta viešoji tvarka, aspektu (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2008).

Å iÄ nuostatÄ atsakovas aiÅ¡kinama plečiamai, t. y. taip, kad leistų bendrosios kompetencijos teismui patikrinti arbitražinio teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės, pakartotinai iÅ¡nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ . Toks atsakovo argumentas yra neleistinas ir nepateisinamas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Byloje sprendžiama, ar pagrįstas atsakovo UAB „Verkių Å«kis“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo UAB „Schindler-Liftas“ ieÅ¡kinys atsakovui UAB „Verkių Å«kis“ dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo ir iÅ¡ atsakovo priteista 148 613,31 Lt skolos, 2 808,06 Lt delspinigių, procesinės palÅ«kanos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos, o atsakovo UAB „Verkių Å«kis“ prieÅ¡ieÅ¡kinis ieÅ¡kovui UAB „Schindler-Liftas“ atmestas.

Teisiniai argumentai Dėl arbitražo teismo jurisdikcijos ir Å¡io teismo sprendimo panaikinimo pagrindų Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražinio teismo sprendimo apskundimo tvarka ir sÄ lygos įtvirtinti CPK III dalies XVI skyriaus bei 1996 m. bandžio 2 d. priimto Komercinio arbitražo įstatymo redakcijos, galiojusios sprendimo priėmimo metu (Å¡ios Komercinio arbitražo įstatymo redakcijos normos ir bus toliau cituojamos nutartyje, kadangi arbitražo procesas vyko galiojant Å¡iai įstatymo redakcijai, toliau - KAÄ®), VII skyriaus normose.

Pagal CPK 305 straipsnio 5 dalį skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų yra pateikiami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui KAĮ nustatyta tvarka, o nagrinėjami mutatis mutandis taikant CPK III dalies XVI skyriaus nuostatas. Iš Komercinio arbitražo įstatymo 37-38 straipsnių sisteminės analizės matyti, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos (angl.

„appeal“) ar remisijos (angl. „remission“), o anuliavimo forma (angl. „annulment“). Anuliavimas, kaip arbitražo sprendimo teisminės priežiÅ«ros forma, nacionaliniam teismui suteikia įgaliojimus ex officio patikrinti, ar arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir arbitražas priėmė sprendimÄ dėl teisinių santykių, grindžiamų Å¡io susitarimo pagrindu, ar arbitražo sprendimas neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai (KAÄ® 37 str. 5 d.), taip pat, esant Å¡alies praÅ¡ymui ir pateiktiems įrodymams, patikrinti, ar nėra pažeistos pagrindinės arbitražo proceso taisyklės, susijusios su Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei jų teisės bÅ«ti iÅ¡klausytoms principų įgyvendinimu (KAÄ® 37 str. 3 d.).

Tokios pozicijos laikosi ir Teisingumo Teismas, kuris nurodė, jog sutartinis arbitražas nėra valstybės narės teismas buv. EBSS 234 straipsnio prasme (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1982 m. kovo 23 d. SprendimÄ Nordsee prieÅ¡ Reederei Mond, 102/81, Rink. 1982 p. 1095; 1999 m. birželio 1 d. SprendimÄ Eco Swiss, C-126/97, Rink. 1989 p. I-3055). Todėl galimybė apskųsti arbitražo sprendimÄ bendrosios kompetencijos teismui dėl tokio apskundimo pagrindų nelaikytina visaverčiu arbitražinio teismo sprendimo peržiÅ«rėjimu, o arbitražo sprendimo teisinė priežiÅ«ra nėra vykdoma apeliacijos forma, nes Å¡iame įstatyme nėra numatytos apeliacijos – teisinio proceso, kai praÅ¡oma teismo priimtÄ sprendimÄ pakeisti tuo pagrindu, kad arbitražinio teismo sprendimas yra pagrįstas teisės ar fakto klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).

Nacionalinis teismas neturi teisės peržengti imperatyvių teisės normų nustatytų jo kompetencijos ribų, negali spręsti ginčo ir negali atnaujinti jo nagrinėjimo iÅ¡ esmės, nes tai reikÅ¡tų ginčo nepagrįstÄ iÅ¡sprendimÄ teismine tvarka, t. y. Å¡alių sudaryto susitarimo dėl ginčo priskyrimo nagrinėti arbitraže ignoravimÄ , kas neatitiktų pagrindinių teisės principų – sutarties laisvės, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisinio aiÅ¡kumo, teisėtų lÅ«kesčių, Å«kinės laisvės ir pan.

Kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jei arbitražo sprendimas naikinamas dėl to, jog arbitražinis susitarimas negalioja, Lietuvos apeliacinis teismas, atliekantis arbitražo teismo sprendimo anuliavimo procedÅ«rÄ , tik panaikina arbitražo teismo sprendimÄ , tačiau pats už Å¡alis neįgyvendina jų teisės į teisminę gynybÄ , kuri turi bÅ«ti vykdoma remiantis civilinio proceso teisės normomis. PrieÅ¡ingu atveju Lietuvos apeliacinis teismas, konstatavęs, kad procesas arbitražo teisme negalėtų bÅ«ti pradėtas ir pats iÅ¡sprendęs ginÄÄ iÅ¡ esmės, pažeistų civilinio proceso įstatymÄ , atimdamas iÅ¡ Å¡alių apeliacijos teisę.    Pagal KAÄ® nuostatas arbitražo kompetencijai priskirtinas komercinių ginčų nagrinėjimas ir sprendimas.

KAÄ® 2 straipsnyje pateikta komercinio ginčo sÄ vokos apibrėžtis – tai Å¡alių nesutarimas, kilęs iÅ¡ sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, iÅ¡skyrus ginčus, kurių pagal įstatymÄ negalima perduoti arbitražui. Arbitražo paskirtis – spręsti Å«kio subjektų ginčus. KAÄ® 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginčai, kylantys iÅ¡ konstitucinių, darbo, Å¡eimos, administracinių teisinių santykių, taip pat ginčai, susiję su konkurencija, patentais, prekių ir paslaugų ženklais, bankrotu, bei ginčai, kylantys iÅ¡ vartojimo sutarčių.

Teismų praktikoje konstatuota, kad įstatymo nuostatos, kuriose įtvirtinti nearbitruotini ginčai, yra imperatyviosios, todėl teismas, spręsdamas dėl šalių arbitražinio susitarimo galiojimo, turi įsitikinti, ar ginčas gali būti nagrinėjamas arbitraže; teismas ex officio gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007).

Toks KAÄ® 11 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimas per se nereiÅ¡kia, kad ginčai, kurie negali bÅ«ti arbitražo ginčo dalykas, turi bÅ«ti įtvirtinti viename teisės akte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2012). Pagal CPK 23 straipsnį Å¡alys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginÄÄ dėl teisės, iÅ¡skyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas arbitražo Å¡alies apeliacinį skundÄ dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo teismo sprendimo ex officio turi patikrinti arbitražinio susitarimo galiojimo bei sprendimo atitikties vieÅ¡ajai tvarkai klausimus.

Vykdydamas Å¡iÄ funkcijÄ , teismas kartu turi įsitikinti, jog arbitražo teismas priėmė sprendimÄ dėl ginčo, kilusio bÅ«tent iÅ¡ tų teisinių santykių, iÅ¡ kurių kilusius ginčus Å¡alys priskyrė nagrinėti arbitražine tvarka. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas nustato, jog arbitražo teismas nusprendė dėl ginčo, kilusio iÅ¡ teisinių santykių, nepatenkančių į arbitražo teismo jurisdikcijÄ (pavyzdžiui, iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ arbitražine tvarka iÅ¡ teisinių santykių, kurie buvo atsiradę iki arbitražinio susitarimo sudarymo ir dėl kurių nagrinėjimo arbitraže Å¡alys nebuvos susitarusios), yra pagrindas konstatuoti, kad arbitražo teismas virÅ¡ijo savo jurisdikcijÄ ir naikinti skundžiamÄ arbitražo teismo sprendimÄ remiantis KAÄ® 37 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

Tokiu atveju, jeigu arbitražas iÅ¡spręs nearbitruotinÄ ginÄÄ , bus pažeistas ir vieÅ¡asis interesas. Pagrindai, kuriais remiantis galima konstatuoti vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , nenumatyti nei nacionalinės teisės normose, nei tarptautinėse sutartyse. Ä®vertinus tai, kad KAÄ® parengtas remiantis UNCITRAL parengto ir 1985 m. Jungtinių Taustų Generalinės Asamblėjos priimto pavyzdinio įstatymo dėl tarptautinio komercinio arbitražo pagrindu (nors Å¡is teisės aktas yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, tačiau jį priėmė itin autoritetinga tarptautinė institucija) bei suderintas su 1958 m.

Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, t. y. tarptautinės sutarties, kuriÄ ratifikavo ir Lietuvos Respublika, nuostatomis, o KAÄ® įtvirtinti arbitražo sprendimų nepripažinimo pagrindai yra perkelti iÅ¡ 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo (Å¡iÄ konvencijÄ Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. I-760) V straipsnio, galima teigti, kad Lietuvos apeliacinis teismas Å¡iuo atveju „vieÅ¡osios tvarkos“ sÄ vokÄ turi aiÅ¡kinti taip pat kaip ji aiÅ¡kinama sprendžiant ginčus dėl užsienio arbitražų sprendimo pripažinimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ,,vieÅ¡oji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiÅ¡kinama kaip tarptautinė vieÅ¡oji tvarka, apimanti fundamentalius sÄ Å¾iningo proceso principus, taip pat imperatyviÄ sias materialiosios teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004, 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006, 2006 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006).

Atsižvelgiant į Niujorko konvencijos tarptautinį pobÅ«dį ir tikslus, konvencijoje vartojama sÄ voka ,,vieÅ¡oji tvarka" turi bÅ«ti aiÅ¡kinama siauriau nei nacionalinė vieÅ¡oji tvarka ir apimti tarptautinėje praktikoje priimtus imperatyvius standartus. Tokiais vieÅ¡osios tvarkos pažeidimais gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, jog arbitražo teismo sprendimas prieÅ¡tarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažintiems tarptautiniu lygiu, arbitražo sprendimas įpareigoja Å¡alis pažeisti imperatyvias teisės normas ar nevykdyti teismo sprendimo, arbitražo sprendimas iÅ¡gautas prievarta, apgaule ar grasinimu, pažeisti sÄ Å¾iningo proceso principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-11/2008), t. y. kai pažeisti visuotinai pripažinti tarptautinės vieÅ¡osios teisės principai, susiję su pamatinių žmogaus teisių apsauga, be kurių realaus veikimo valstybė apskritai negalėtų bÅ«ti laikoma teisine.

Todėl Lietuvos apeliacinis teismas, arbitražo sprendimo anuliavimo procedÅ«ros metu spręsdamas, ar arbitražo sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , neturi Å¡ios tvarkos aiÅ¡kinti taip plačiai, kaip ji yra aiÅ¡kinama sprendžiant ginčus dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo apeliacine tvarka. Kolegija pažymi, kad nacionalinių materialiosios teisės normų taikymo tinkamumas paprastai nepatenka į Lietuvos apeliacinio teismo jurisdikcijÄ sprendžiant dėl arbitražo sprendimo atitikties vieÅ¡ajai tvarkai, nebent Å¡ių normų netinkamu taikymu bÅ«tų ne tik iÅ¡ esmės neteisingai iÅ¡spręsta byla, bet ir nepaisyta visuotinai žinomų ir pripažintų taisyklių, pavyzdžiui, kad Å¡alys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 str. 1 d.) ir pan.

Todėl Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo teismo sprendimo anuliavimo, neturi tirti, ar Å¡alių sudaryti sandoriai neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis), imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), nes Å¡ių klausimų sprendimas priklauso arbitražo teismo jurisdikcijai. Lietuvos apeliacinis teismas turi tik patikrinti, ar arbitražo teismo sprendimas atitinka tarptautinę vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Tuo pačiu pažymėtina, kad sutartinius teisinius santykius reglamentuoja ne tik dispozityvios, bet kai kuriuos jų aspektus taip pat reglamentuoja ir imperatyvios teisės normos.

Siekdamas tinkamai iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ , kilusį iÅ¡ komercinių teisinių santykių, arbitražo teismas turi ir gali taikyti tiek dispozityvias, tiek ir imperatyvias teisės normas. Kaip minėta, tik tokių imperatyvų netinkamas taikymas, kuriuo gali bÅ«ti pažeisti visuotinai pripažinti teisės principai, gali sudaryti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindÄ . Taigi tuomet, jeigu arbitražo teismas tinkamai nustatė savo jurisdikcijÄ ir pagrįstai iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ arbitražine tvarka, nėra duomenų apie visuotinai pripažintų teisės principų pažeidimÄ , naikinti arbitražo teismo sprendimÄ nurodytais pagrindais negalima.

II. Faktiniai argumentai Nagrinėjamu atveju Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu patenkino iÅ¡ dalies ieÅ¡kovo UAB „Schindler-Liftas“ ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Verkių Å«kis“ 148 613,31 Lt skolos, 2 808,06 Lt delspinigių, 11 601,22 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 151 421,37 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo arbitraže (2009 m. gruodžio 23 d.) iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, atmetė kitus ieÅ¡kovo reikalavimus bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Apeliacinį skundÄ dėl Å¡io arbitražo teismo sprendimo padavęs atsakovas UAB „Verkių Å«kis“ skundÄ iÅ¡ esmės grindžia dviem argumentais. Dėl arbitražo teismo nusprendimo klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas Apeliantas įrodinėja, jog arbitražo teismas peržengė savo kompetencijos ribas, nes, nustatęs, jog prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai kildinami ne iÅ¡ Å¡alių 2009 m. sausio 15 d. sutarties, iÅ¡ kurios ginčai nagrinėjami arbitraže, o iÅ¡ teisinių santykių pagal 2001 m. kovo 8 d. sutartį ir dėl to prieÅ¡ieÅ¡kinio nagrinėjimas neįeina į arbitražinio teismo kompetencijÄ , vis dėlto prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡nagrinėjo ir jį atmetė (KAÄ® 37 str. 3 d. 3 p.).Kolegija su Å¡iuo apelianto apeliacinio skundo argumentu nesutinka.IÅ¡ Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo matyti, kad arbitražo teismas sprendė ginÄÄ tarp ieÅ¡kovo UAB „Schindler-Liftas“ ir atsakovo UAB „Verkių Å«kis“ dėl 2009 m. sausio 15 d. tarp Å¡alių sudarytos atsakovo administruojamuose pastatuose įrengtų liftų techninės priežiÅ«ros ir su priežiÅ«ra susijusių paslaugų teikimo sutarties vykdymo.

Pagal Å¡ios sutarties 21.3 punktÄ Å¡alys susitarė, kad iÅ¡ sutarties kylantys jų nesutarimai bus sprendžiami arbitražine tvarka pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedÅ«ros reglamentÄ (b. l. 52). Å alys nesiejo sutarties galiojimo su ankstesniais Å¡alių sutartiniais teisiniais santykiais, o nustatė, kad sutartis įsigalioja kitÄ dienÄ po jos pasiraÅ¡ymo (sutarties 3.1 straipsnis), t. y. 2009 m. sausio 16 d. (b. l. 47). Arbitražo teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad iki arbitražo teismo sprendimo Å¡alys buvo sudariusios 2001 m. kovo 8 d. sutartį, iÅ¡ kurios kylantys ginčai nėra arbitruotini, o priskirtini nagrinėti CPK nustatyta tvarka (Sprendimo motyvuojamosios dalies 3.6 punktas).

IÅ¡ atsakovo UAB „Verkių Å«kis“ patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio turinio matyti, kad jis prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 669 574,76 Lt nuostolių, susidariusių dėl to, kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, dėl ko atsakovas turėjo keisti keturis liftus, atlikti kitų liftų atstatomÄ jį remontÄ bei įrengti nuolatinę pavojaus signalizacijÄ (b. l. 29-34). Arbitražo teismas sprendimo 3.7 punkte aiÅ¡kiai pažymėjo, jog atsakovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo grindžiamas VÅ¡Ä® „Tuvtechnika“ 2010 m. sausio 20 d. ataskaita apie liftų bÅ«klę UAB „Verkių Å«kis“ gyvenamuosiuose namuose, iÅ¡ kurios matyti, kad liftų defektai atsirado 2007 m. gegužės mėnesį, o vienas iÅ¡ liftų nebuvo remontuojamas nuo 1998 m. kovo 25 d.

Tai reiÅ¡kia, kad arbitražo teismas aiÅ¡kiai apibrėžė arbitražo kompetencijos ribas – arbitražo teismas nagrinėja tik ginčus, kilusius iÅ¡ 2009 m. sausio 15 d. Å¡alių sudarytos sutarties vykdymo, o atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamus reikalavimus kildino ir iÅ¡ 2001 m. kovo 8 d. sutarties. Kolegija neturi pagrindo nesutikti, jog į Vilniaus komercinio arbitražo jurisdikcijÄ iÅ¡ tiesų patenka tik ginčai, kylantys iÅ¡ 2009 m. sausio 15 d. sutarties, o ne iki jos sudarymo galiojusios 2001 m. kovo 8 d. sutarties vykdymo, todėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, kildinami ne iÅ¡ 2009 m. sausio 15 d. sutarties turi bÅ«ti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme pagal civilinio proceso įstatymo taisykles.

Arbitražo teismo sprendimo motyvai tokių iÅ¡vadų nepaneigia. Arbitražo teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje (4.12 – 4. 15 punktai) vertino prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumÄ tik tuo aspektu, kiek jame reiÅ¡kiami reikalavimai grindžiami ieÅ¡kovo veiksmais ar neveikimu vykdant 2009 m. sausio 15 d. sutartį (sprendimo 4.12 - 4.15 punktai). Todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad sprendimas priimtas dėl ginčo, nenumatyto arbitražiniame susitarime ar neatitinkančio jo sÄ lygų, arba tame sprendime yra nuostatų klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas, ir naikinti Å¡io sprendimo KAÄ® 37 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu.

Tuo pačiu pastebėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu arbitražo teismas bÅ«tų nusprendęs dėl Å¡alių teisių ir pareigų pagal 2001 m. kovo 8 d. sutartį, iÅ¡ kurios kilę ginčai turi bÅ«ti nagrinėjami ne arbitražine, o civilinio proceso tvarka, tai negalėtų bÅ«ti kiÅ«timi atsakovui reikÅ¡ti materialiuosius teisinius reikalavimus ieÅ¡kovui civilinio proceso tvarka, kildinant juos ne iÅ¡ komercinių teisinių santykių, kurie pagal 2009 m. sausio 15 d. sutartį priskirti nagrinėti arbitraže, kadangi arbitražo teismo sprendimas ta apimtimi, kiek jis virÅ¡ijo savo įgaliojimus, negali jos Å¡alims sukelti teisinių padarinių, o teisė į teisminę gynybÄ procesine prasme yra absoliuti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.).

Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tik remdamasis argumentu, jog vykdant 2009 m. sausio 15 d. sutartį ieÅ¡kovo netinkamas prievolių vykdymas nenustatytas (sprendimo 4.11 punktas). Å io arbitražo teismo vertinimo objektas nebuvo prievolių vykdymo tinkamumas 2001 m. kovo 8 d. sutarties pagrindu. Todėl arbitražo teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimas neužkerta galimybės atsakovui kitu pagrindu reikÅ¡ti reikalavimus ieÅ¡kovui dėl tinkamo prievolių pagal ankstesnę sutartį vykdymo ir nuostolių priteisimo.     Dėl vieÅ¡osios tvarkos, kaip arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindo, pažeidimo Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimas, jog liftų techninės priežiÅ«ros paslaugų teikimo sustabdymas yra teisėtas, prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, protingumo sÄ Å¾iningumo principams bei pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Arbitražo teismas nagrinėjo Å¡alių ginÄÄ dėl 2009 m. sausio 15 d. sudarytos liftų techninės priežiÅ«ros ir saugaus naudojimo sutarties tinkamo vykdymo. Kaip minėta, Å¡alys - verslo subjektai, įgyvendindami sutarties laisvės principÄ , susitarė, kad ginčai iÅ¡ Å¡ios sutarties bus nagrinėjami arbitražine tvarka. Å is susitarimas atitinka KAÄ® 9 straipsnio nuostatas, o verslo paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai nepatenka nei į KAÄ® 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisinių santykių, nei į kitų įstatymų imperatyviose normose įtvirtintų teisinių santykių, iÅ¡ kurių kylantys ginčai negali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže, sÄ raÅ¡Ä .

Vien ta aplinkybė, kad kai kuriuos sutartinius teisinius santykius reglamentuoja ir imperatyvios teisės normos, nesudaro pagrindo manyti, kad yra pažeista vieÅ¡oji tvarka. PrieÅ¡ingu atveju arbitražine tvarka apskritai nebÅ«tų galima nagrinėti jokių komercinių ginčų, kadangi iÅ¡ esmės visus sutartinius teisinius santykius reglamentuoja ir imperatyviosios teisės normos. Be to, kaip minėta, bÅ«tų netinkamai aiÅ¡kinama ir vieÅ¡osios tvarkos samprata, susiejant jÄ su nacionaline, o ne tarptautine vieÅ¡Ä ja tvarka.

Tai, kad Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiÅ«ros įstatymas liftus ir jų įrangÄ pripažįsta potencialiai pavojingais įrenginiais ir nustato, kad turi bÅ«ti tikrinama jų techninė bÅ«klė, o to paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalis skelbia, kad liftų detalių, mazgų ir medžiagų priežiÅ«ra yra privaloma nereiÅ¡kia, kad ginčai dėl tokių įrenginių priežiÅ«ros turi bÅ«ti nagrinėjami tik teismine tvarka, nes KAÄ® normos nedraudžia nagrinėti komercinių ginčų, kylančių iÅ¡ teisinių santykių, kurių kai kuriuos aspektus reguliuoja taip pat ir imperatyvios teisės normos.

Kolegija neturi įgaliojimų tikrinti, ar arbitražo teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė ginÄÄ dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, nes tai reikÅ¡tų arbitražine tvarka priimto sprendimo peržiÅ«rėjimÄ fakto ir teisės klausimais, t. y. apeliacine tvarka, kÄ iÅ¡ esmės draudžia KAÄ® nuostatos, kurios, bÅ«damos specialiosios nuostatos CPK atžvilgiu, įtvirtina labai ribotÄ ir aiÅ¡kiÄ Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijÄ sprendžiant dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo (CPK 1 str. 1 d, 301 str. 5 d., KAÄ® 37 str. 3, 5 d.).

Tuo pačiu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-61 patvirtintų liftų naudojimo taisyklių 10 punkte numatyta, kad lifto savininkas gali rinktis ar pačiam atlikti nuolatinę lifto priežiÅ«rÄ , ar pavesti dalį savo pareigų atlikti specializuotai įmonei. Å alys nėra lifto savininkės, nes pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ liftai yra pripažįstami bendrojo naudojimo objektais (bendroji inžinerinė įranga), kurie nuosavybės teise priklauso patalpų savininkams.

Aplinkybė, kad patalpų savininkai sudarė administravimo sutartį su atsakovu dėl bendrojo naudojimo patalpų administravimo, nereiškia, kad atsakovas (turto administratorius) ir ieškovas (paslaugų teikėjas) negalėjo komercinėje sutartyje dėl liftų techninės priežiūros ir saugaus naudojimo susitarti dėl arbitražinės išlygos, taip pat dėl sutartinių santykių nutraukimo pagrindų ir terminų. Nei toks jų susitarimas, nei jo pagrindu priimtas arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, kuri šiame ginče turi būti suprantama kaip tarptautinė viešoji tvarka, bet ne Lietuvos Respublikos viešoji tvarka.

 Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.Nenustačius nei vieno KAĮ 37 straipsnio 3 dalyje bei 5 dalyje įtvirtinto arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindo, nėra pagrindo panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo byloje Nr. 177. Todėl atsakovo apeliacinis skundas dėl šio arbitražo teismo sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. 2011 m. birželio 21 d.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieÅ¡kovo UAB „Schindler-Liftas“ praÅ¡ymas dėl 2 542,77 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų Lietuvos apeliaciniame teisme priteisimo. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡ios iÅ¡laidos patirtos už dviejų procesinių dokumentų suraÅ¡ymÄ - atsiliepimo į praÅ¡ymÄ dėl arbitražo teismo sprendimo vykdymo sustabdymo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ . Ä®vertinus tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ dėl arbitražo teismo sprendimo vykdymo sustabdymo, t. y. nepagrįstais laikė ieÅ¡kovo atsiliepime nurodytus argumentus, o Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymo Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ neturėtų bÅ«ti priteisiama daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1 200 Lt advokato pagalbos Lietuvos apeliaciniame teisme iÅ¡laidų (CPK 98 str.).

Vadovaudamasi 1996 m. bandžio 2 d. priimto Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 98 straipsniu, 301 straipsnio 5 galimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Verkių Å«kis“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo byloje Nr. 177 panaikinimo atmesti.Priteisti ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Schindler-Liftas“ (į. k. 110571062, buveinė Algimanto Petro Kavoliuko g. 4, Vilnius) iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Verkių Å«kis“ (į. k. 121455397, buveinė Jeruzalės g. 27, Vilnius) 1 200 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus litų) advokato pagalbos iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                              Artūras Driukas                                                                                         Gintaras Pečiulis                                                                               Donatas Šernas