8bbc3539-e093-4eec-a593-8985aaa5ad6b · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-995-796/2021 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00371-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.6.1.1; 3.6.3.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 7 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės R. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R.

M. ieÅ¡kinį atsakovei M. M. dėl nepagrįstai panaudotų vaiko piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės M. M. 8 805,90 Eur nepagrįstai panaudotų vaiko lėšų, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog ji yra A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mama. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimu jai vienerių metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apribota motinos valdžia į dukrÄ .

Teismo sprendimu buvo nustatyta nepilnametės dukros nuolatinė globa ir nuolatine globėja paskirta M. M.. M. M. taip pat paskirta nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. IeÅ¡kovė 2016 m. spalio 1 d. AB banke „Swedbank“ savo dukros vardu buvo atidariusi sÄ skaitÄ ir jos ateičiai taupė pinigus. 2020 m. rugpjūčio mėn. ieÅ¡kovė sužinojo, kad atsakovė M. M., pasinaudodama globa, iÅ¡ jos dukros sÄ skaitos pasisavino dukros ateičiai taupytus pinigus, t. y.

M. M. su gyvybės draudimo ir pensijų bendrove „Aviva Lietuva“ buvo sudariusi VIP Pensinio draudimo sutartį ir periodinius mokėjimus atliko iÅ¡ A. M. banko sÄ skaitos, iÅ¡ viso buvo sumokėta 3 780,00 Eur, taip pat M. M. paėmė iÅ¡ A. M. sÄ skaitos 3 025,90 Eur ir 2 000,00 Eur. IeÅ¡kovė mano, kad nurodytos pinigų sumos buvo panaudotos ne jos vaiko poreikių tenkinimui.

2. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys teisėjo rezoliucija priimtas 2021 m. birželio 16 d. 3. 2021 m. liepos 26 d. atsakovė M. M. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog jos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė R. M. gyvena Jungtinėje Karalystėje ir dėl to paties klausimo pastaroji jau yra kreipusis su praÅ¡ymu į teismÄ Anglijoje. Byla dar nebuvo nagrinėta, kadangi Anglijos teisme yra nagrinėjama byla dėl A. M. globos ir visi klausimai, kurie susiję su finansiniais reikalavimais, bus nagrinėjami rugsėjo mėn. Pažymėjo, jog ieÅ¡kinio reikalavimai visiÅ¡kai nepagrįsti, nes nėra jokių duomenų, kad pinigai panaudoti ne vaiko poreikiams.

Pažymėjo ir tai, jog ji, kaip ir A. M., Jungtinėje Karalystėje turi nuolatinio gyventojo statusÄ , todėl ir jurisdikcija priklauso Jungtinei Karalystei. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinė byla pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovei M. M. dėl nepagrįstai panaudotų vaiko piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo nutraukta. Taip pat nutarta grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei R. M. už ieÅ¡kinį sumokėtÄ Å¾yminį mokestį – 198,00 Eur.

IÅ¡aiÅ¡kinta Å¡alims, kad bylÄ nutraukus vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pirmosios instancijos teismo motyvai: 4.1 Bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė numato, kad ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis). Fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta yra laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis).

Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai yra suformuluoti CK 2.17 straipsnyje, todėl nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ atsižvelgtina ir į viešųjų registrų duomenis, deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . 4.2 IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji gyvena Londone, Didžiojoje Britanijoje. Patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad abi bylos Å¡alys, tai yra ieÅ¡kovė R. M. ir atsakovė M. M., yra deklaravusios iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę. 4.3 Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame pareiÅ¡kė reikalavimus dėl nepagrįstai panaudotų vaiko lėšų priteisimo.

Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad ji ir ieÅ¡kovė gyvena Jungtinėje Karalystėje bei kad ieÅ¡kovė R. M. jau yra pateikusi ieÅ¡kinį Anglijos teismui dėl tapataus ieÅ¡kinio. Atsižvelgiant į tai, kad abi bylos Å¡alys yra deklaravusios iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę ir yra Lietuvos Respublikos pilietės, nuolat gyvenančios Jungtinėje Karalystėje, kur vyksta teisminiai ginčai dėl nepilnamečio vaiko globos, įvaikinimo ir vaiko iÅ¡laikymo klausimų, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju byla nenagrinėtina teisme ir yra pagrindas civilinę bylÄ nutraukti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 5. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 5.1 BylÄ nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dviÅ¡alė ar daugiaÅ¡alė sutartis, Europos SÄ jungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumÄ .

Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos SÄ jungos valstybės narėms, yra iÅ¡dėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012). Viena iÅ¡ specialiosios jurisdikcijos taisyklių yra nurodyta Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkte, t. y. asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kinys kitoje valstybėje narėje gali bÅ«ti pareikÅ¡tas bylose, kylančiose iÅ¡ sutarčių, atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose.

Apeliantė mano, jog nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti taikoma Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnyje numatyta iÅ¡imtis, kadangi ieÅ¡kinio reikalavimas yra kilęs iÅ¡ Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo, kuriuo M. M. buvo paskirta A. M. globėja ir jos turto uzufruktore, tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2018 m. balandžio 12 d., bÅ«dama Lietuvoje, paėmė iÅ¡ A. M. sÄ skaitos 3 025,90 Eur, o 2019 m. gegužės 20 d. – dar papildomai neteisėtai paėmė 2 000,00 Eur, iÅ¡ viso – 5 025,90 Eur.

Taip pat pasinaudodama laikinÄ ja globa, naudodamasi vaiko sÄ skaita, atsakovė sudarė VIP Pensinio draudimo sutartį su draudimo kompanija, kuriai per draudimo laikotarpį iÅ¡ A. M. banko sÄ skaitos buvo sumokėta 3 780,00 Eur. 5.2 IeÅ¡kovės nuomone, visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes objektyviai ir geriausiai iÅ¡nagrinėti, pritaikyti teisės aktus, apklausti liudytojus gali tik nacionalinis teismas Lietuvoje. 5.3 IeÅ¡kovė vertina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a punktÄ .

Pažymi, kad panaÅ¡iomis aplinkybėmis buvo iÅ¡nagrinėta ir kita byla (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-316-642/2019). 5.4 Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė pateikė teismui duomenis apie vykstančius procesus Jungtinėje Karalystėje anglų kalba be vertimų į lietuvių kalbÄ , o tai laikytina Å¡iurkščiu civilinio proceso pažeidimu. Mano, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminÄ trÅ«kumams iÅ¡taisyti, o atsakovės elektroninis laiÅ¡kas, adresuotas teismui, neturėjo bÅ«ti laikomas atsiliepimu į ieÅ¡kinį.

Ieškovė neneigia, kad Jungtinėje Karalystėje vykta procesas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, tačiau ji nėra pareiškusi tapataus ieškinio dėl neteisėtai panaudotų vaiko lėšų išieškojimo iš atsakovės.

6. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovė M. M. nurodo, jog su skundžiama nutartimi, kuria byla nutraukta, sutinka, praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o iÅ¡nagrinėti, ar ieÅ¡kovės R. M. veiksmai yra teisiÅ¡kai pagrįsti, ar tokiais veiksmais nėra pažeidžiamos jos (atsakovės) teisės, nes, anot atsakovės, ieÅ¡kovė teikia melagingus faktus apie vaiko gyvenamÄ jÄ ir mokymosi vietas, nemokėjo iÅ¡laikymo vaikui, pagrobė vaikÄ iÅ¡ jos – vaiko globėjos – ir slapstėsi, pasidarė naujÄ pasÄ , nors teismas buvo uždraudęs tai daryti, teismui Jungtinėje Karalystėje pateikė neteisingus duomenis apie Lietuvos pasitraukimÄ iÅ¡ Europos SÄ jungos, neturėdama teisės gauna pensijÄ , perimdama vaiko finansų kontrolę, pažeidė įstatymus, nepagrįstai gavo paÅ¡alpÄ už atsakovės sÅ«naus kÅ«no pervežimÄ iÅ¡ Anglijos į LietuvÄ , prisistato advokate ir pan.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

9. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovei M. M. dėl nepagrįstai panaudotų vaiko piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo nutraukta kaip neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, mano, jog Lietuvos Respublikos teismai pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a punktÄ turi jurisdikcijÄ nagrinėti jos ieÅ¡kinį.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, todėl teismas tikrina jurisdikcijÄ bylos iÅ¡kėlimo metu. Kiekvienu atveju teismas, iÅ¡keldamas bylÄ , turi turėti pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra jam teismingi. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas Europos SÄ jungos (toliau – ir ES) teisėje, tarptautinėse sutartyse arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas ir koks pareikÅ¡to reikalavimo pobÅ«dis.

11. Jei su pareikÅ¡tu reikalavimu susijusi užsienio valstybė nėra ES narė, teismas turi aiÅ¡kintis, ar tÄ valstybę su Lietuvos Respublika sieja daugiaÅ¡alė tarptautinė sutartis, jei ne, ar ta valstybė yra sudariusi su Lietuvos Respublika dviÅ¡alę teisinės pagalbos sutartį dėl teisinių santykių civilinėse bylose, kuriose, be kita ko, bÅ«tų reguliuojami tarptautinio teismingumo klausimai. Jei sprendžiamam tarptautinio teismingumo klausimui netaikytina nei ES teisė, nei daugiaÅ¡alė ar dviÅ¡alė tarptautinė sutartis, turi bÅ«ti taikomos nacionalinėje civilinio proceso teisėje nustatytos tarptautinio teismingumo taisyklės (CPK 780 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei kaip vaiko globėjai dėl nepagrįsto vaiko piniginių lėšų panaudojimo. Nustatyta ir byloje ginčo dėl to nėra, jog šalių ir ieškovės nepilnametės dukros A. M. nuolatinės gyvenamosios vietos ieškinio pateikimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo ir yra ne Lietuvos Respublikoje, o Jungtinėje Karalystėje.

13. Nors Å¡ios aplinkybės apie Å¡alių ir vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ paaiÅ¡kėjo atsakovei elektroniniu paÅ¡tu teismui pateikus pareiÅ¡kimÄ / praÅ¡ymÄ , nėra pagrindo, kaip to praÅ¡o ieÅ¡kovė, Å¡io atsakovės elektroniniu paÅ¡tu teismui pateikto dokumento nelaikyti atsiliepimu į ieÅ¡kinį. Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia Å¡aliai į teismÄ kreiptis elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, be to, ieÅ¡kovė neginčija atsakovės pareiÅ¡kime / praÅ¡yme nurodytų aplinkybių apie Å¡alių ir vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , neįrodinėja, kad ieÅ¡kinio pateikimo metu atsakovės ar vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje.

Jeigu Å¡ias aplinkybes apie tiksliÄ atsakovės ir vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovė bÅ«tų nurodžiusi teismui teikdama ieÅ¡kinį, o ne atsakovės adresÄ kaip teisingÄ nurodžiusi Lietuvos Respublikoje, labai tikėtina, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje bÅ«tų iÅ¡sprendęs jurisdikcijos klausimÄ , tad teismui nebÅ«tų buvę reikalinga ieÅ¡kovės procesinius dokumentus įteikinėti atsakovei ir nustatyti terminÄ atsiliepimui pateikti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, iÅ¡ esmės rėmėsi tik atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis.

Nors apeliantė teisi teigdama, kad teismas, gavęs dokumentus, neiÅ¡verstus į lietuvių kalbÄ , turėtų taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , tačiau, atsižvelgiant į Å¡ios bylos galutinį rezultatÄ , pagrindo tai pripažinti, kaip to praÅ¡o apeliantė, esminiu procesiniu pažeidimu nėra, kadangi, kaip minėta, esminės aplinkybės, kuriomis rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, iÅ¡dėstytos atsakovės lietuvių kalba pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį.

14. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė nurodo, jog Å¡iuo atveju, jos nuomone, nustatant jurisdikcijÄ , bÅ«tina vadovautis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatomis, kuriose nustatyta, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kinys kitoje valstybėje narėje gali bÅ«ti pareikÅ¡tas bylose, kylančiose iÅ¡ sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Å¡i norma reglamentuoja jurisdikcijÄ tarp dviejų ES valstybių narių. Tuo tarpu ieÅ¡kinio pateikimo Lietuvos Respublikos teismui metu, t. y. 2021 m. birželio 14 d., Jungtinė Karalystė nebebuvo ES narė, todėl remtis ieÅ¡kovės nurodomu teisiniu reglamentavimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-316-642/2019, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo.

15. Šiuo atveju aktualus Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato Pranešimas suinteresuotiesiems subjektams „Jungtinės Karalystės išstojimas ir ES civilinės teisenos ir tarptautinės privatinės teisės taisyklės“, kuriame išaiškinta, jog pagal Susitarimo dėl išstojimo 67 straipsnio 1 dalį iki pereinamojo laikotarpio pabaigos pradėtam teismo procesui Jungtinėje Karalystėje ir valstybėse narėse su Jungtine Karalyste susijusiais atvejais toliau taikomos ES tarptautinės jurisdikcijos taisyklės. Susitarimo dėl išstojimo 67 straipsnio 1 dalis apima visus ES aktus, kuriais nustatomos jurisdikcijos kolizijos taisyklės, t. y. 2012 m. gruodžio 12 d.

Europos Parlamento ir Tarybos ReglamentÄ (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, taip pat leges speciales, kuriomis nustatomos konkrečios jurisdikcijos taisyklės. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (pastaba – nuo 2021 m. sausio 1 d.) pradėto teismo proceso atveju ES valstybių narių teismai nustatys savo tarptautinę jurisdikcijÄ :

1) bylose, kurios patenka į ES aktų dėl civilinių ir komercinių bylų taikymo sritį, remiantis šiais ES aktais, įskaitant šeimos teisę. Jei tai numatyta atitinkamame akte, valstybės narės teismas gali taikyti savo nacionalines tarptautinės jurisdikcijos taisykles;

2) bylose, kurios nepatenka į ES aktų taikymo sritį, tarptautinei jurisdikcijai bus taikomos valstybės narės, kurios teisme iÅ¡kelta byla, nacionalinės taisyklės. Kai kuriais atvejais tarptautinės konvencijos, visų pirma Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos parengtos konvencijos, pakeis ES teisę ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose su sÄ lyga, kad tiek ES / ES valstybės narės, tiek Jungtinė Karalystė yra konvencijos Å¡alys (toliau – atitinkamos tarptautinės konvencijos).

16. Reglamento Nr. 1215/2012, kuriuo nagrinėjamu atveju remtis praÅ¡o ieÅ¡kovė, 6 straipsnis reglamentuoja situacijÄ , kai valstybės narės teismas turi jurisdikcijÄ , nors atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, t. y. Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, kiekvienos valstybės narės teismų jurisdikcija, laikantis 18 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 2 dalies, 24 ir 25 straipsnių, nustatoma pagal tos valstybės narės teisę. Tačiau nagrinėjamu atveju Å¡ių teisės normų taikyti nėra pagrindo, kadangi ginčas nėra susijęs su vartojimo sutartimis (18 straipsnis), darbo sutartimis (21 straipsnis), iÅ¡imtine jurisdikcija (24 straipsnis), taip pat tarp Å¡alių nėra susitarimo dėl jurisdikcijos (25 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, kuris panaikino ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas Nr. 2201/2003). Å io Reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, jog „tėvų pareigos“ – visos teisės ir pareigos, susijusios su vaiko asmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galiÄ turinčiu susitarimu;

„tėvų pareigų turėtojas“ – kiekvienas asmuo, turintis tėvų pareigas vaikui. Tačiau, remiantis Å¡io Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsniu, valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Narinėjamu atveju vaiko A. M. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nei pagal šį ReglamentÄ Nr. 2201/2003.

18. Kadangi ginčas tarp Å¡alių kilo dėl nepagrįsto vaiko piniginių lėšų panaudojimo, aktuali yra 1996 m. spalio 19 d. konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Hagos konvencija), kuri taikytina tiek Lietuvos Respublikai, tiek Jungtinei Karalystei. Å ios 1996 m. Hagos konvencijos 1 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, jog Å¡ios Konvencijos vienas iÅ¡ tikslų – nustatyti valstybę, kurios institucijos turi jurisdikcijÄ imtis priemonių apsaugoti vaiko asmenį ar turtÄ .

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Konvencijoje sÄ voka „tėvų pareigos“ apima tėvų valdžiÄ ar bet kokį analogiÅ¡kÄ valdžios santykį, nustatantį tėvų, globėjų ir kitų teisėtų atstovų teises, galias ir pareigas vaiko asmens ar turto atžvilgiu. Remiantis 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsniu, jurisdikcijÄ imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti turi teisminės ar administracinės institucijos susitariančiosios Valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena.

Nagrinėjamu atveju vaikas gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl bÅ«tent Å¡ios valstybės institucijos turi jurisdikcijÄ imtis priemonių vaiko turtui apsaugoti. Remiantis 1996 m. Hagos konvencijos kituose straipsniuose (II skyrius „Jurisdikcija“) pateiktomis jurisdikcijos taisyklėmis nenustatyta, kad Lietuvos Respublika nagrinėjamu atveju turėtų jurisdikcijÄ nagrinėti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo, turinčio Jungtinės Karalystės elementÄ , jurisdikcijos klausimÄ vadovavosi nacionalinėmis CPK nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji jurisdikcijos taisyklė ieÅ¡kinius teikti pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . CPK 785 straipsnis, reglamentuojantis tėvų ir vaikų teisinių santykių bylų teismingumÄ , Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijÄ sieja su Å¡alies / Å¡alių nuolatine gyvenamÄ ja vieta Lietuvos Respublikoje. Kaip anksčiau minėta, nė viena iÅ¡ Å¡alių, taip pat ir ieÅ¡kovės vaikas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturi, todėl Lietuvos Respublikos teismai jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį neturi.

20. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Tačiau teismas proceso eigoje nustatęs, kad Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, turėjo palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , o ne bylÄ nutraukti (CPK 782 straipsnis). Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, skundžiama nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

21. Pažymėtina, jog tai neturi įtakos teismo procesiniam sprendimui dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo, kadangi tiek bylos nutraukimo atveju, tiek ieÅ¡kinį palikus nenagrinėtÄ Å¾yminis mokestis yra grÄ Å¾inamas ieÅ¡kovui (CPK 87 straipsnis).

22. Tačiau teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas Å¡alims, kad, bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, Å¡iuo atveju tampa neaktualus, kadangi pareiÅ¡kimo (ieÅ¡kinio) palikimo nenagrinėto pasekmės numatytos CPK 297 straipsnio 2 dalyje, t. y. paÅ¡alinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiÅ¡kimÄ palikti nenagrinėtÄ , suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu bendra tvarka. Taigi ateityje pasikeitus Å¡alių ar vaiko nuolatinei gyvenamajai vietai jos nepraranda teisės vėl kreiptis su ieÅ¡kiniu bendra tvarka į Lietuvos Respublikos teismÄ .

23. Papildomai atsakovei M. M. paaiÅ¡kinama, jog jeigu ji mano, kad yra pažeistos jos teisės ir teisėti interesai ar kad padaryta nusikalstama veika, ji savo teises gali ginti įstatyme numatytais bÅ«dais, kreipdamasi į teismÄ arba teisėsaugos institucijas. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie bÅ«tų pagrindas CPK 299, 300 straipsniuose nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas institucijas ar prokurorÄ dėl galbÅ«t R. M. padarytų kokių nors įstatymų pažeidimų ar nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovei M. M. dėl nepagrįstai panaudotų vaiko piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo palikti nenagrinėtÄ . GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), už ieÅ¡kinį sumokėtÄ Å¾yminį mokestį – 198,00 Eur (2021 m. birželio 14 d.

R. K. mokėjimo nurodymu įmokėta suma 236,00 Eur), grÄ Å¾inimÄ pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“ Teisėja Kristina Domarkienė