8bba8da0-104c-434a-b99d-e3ff9385bb19 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                           Administracinė byla Nr. I-2737-189/2011                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-00955-2011-6                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 21., 15.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 26 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Liudos Arlauskienės, Violetos Balčytienės ir Broniaus JanuÅ¡kos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Vilniaus pataisos namų atstovei Miglei Einorytei, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Mariui Vainauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,             n u s t a t ė:              pareiÅ¡kėjas su skundu (b. l. 1-2) ir patikslintu skundu (b. l. 13-14) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas:             1) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-03-04 nutarimÄ Nr. 28-1-213 (b. l. 3);             2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011-04-06 sprendimÄ Nr. 2S-903 (b. l. 4-5);

             3) priteisti 1 000 000 Lt (vienÄ milijonÄ litų) neturtinės žalos atlyginimÄ .             PareiÅ¡kėjo priimti reikalavimai pagal nutartį (b. l. 16-17).             PaaiÅ¡kino, kad 2011-03-04 Vilniaus pataisos namų direktorius skyrė drausminę nuobaudÄ atimant teisę vienam mėnesiui pataisos namų parduotuvėje pirkti maisto prekių produktus. Nurodė, jog 2011-03-04 Pataisos namų pareigÅ«nams užėjus į 309 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , vienas iÅ¡ pareigÅ«nų K.

T., kreipdamasis bei tai darydamas nepagarbiai, įžūliai ir žeminančiai pasakė - „pašok staigiai“. Taip pat pažymėjo, jog tuo metu pats pareigūnams paaiškino kai kurias teises ir paprašė, kad tokie pareigūnų veiksmai būtų pagrįsti įstatymais. Dėl šio įvykio buvo surašytas tarnybinis pranešimas.             Nurodė, kad pataisos namų drausminėje komisijoje nedalyvavo, taip pat nedalyvavo ir advokatas bei liudytojai. Tuo buvo suvaržyta pareiškėjo teisė ir teisinė padėtis pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 1 d., 20 str. 2d., 29 str. 2 d., 31 str. 1, 2, 4, 6 dalis, 109 str. 1 d.             Atkreipė dėmesį, jog Kalėjimų departamento 2011-04-06 sprendimo Nr. 2S-903 nevertina kaip akto sukeliančio teisines pasekmes, nes po šio sprendimo priėmimo teisinė padėtis nepasikeitė.

Nuobaudos skyrimo priežastis buvo tai, jog reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ pareigÅ«nų darbu.             Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog jeigu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 4 str. nustato, kad jeigu BVK prieÅ¡tarauja Europos tarptautinei sutarčiai, bÅ«tina vadovautis tarptautinėmis sutartimis. Todėl, kadangi Vilniaus pataisos namai nevykdė Lietuvos įstatymų ir pareiÅ¡kėjÄ nubaudė pagal prieÅ¡taraujantį įstatymÄ tarptautinei sutarčiai, todėl buvo neteisėtai suvaržytos teisės ir laisvės dėl ko atsirado dvasinis pergyvenimas ir kiti iÅ¡gyvenimai.             Atsakovai Vilniaus pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų atsiliepime (b. l. 21-22) iÅ¡dėstytais argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Nurodė, jog 2011-03-03 Pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas A. Č. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-1-288 (b. l.

25) įstaigos direktoriui pranešė, kad apie 10.20 val. pareigÅ«nams įėjus į 1-ojo gyvenamojo korpuso 309 gyvenamÄ jÄ patalpÄ atlikti neplaninės kratos, nuteistasis V. K. buvo pastebėtas sėdintis prie stalo. Įėjus pareigÅ«nams V. K. neatsistojo ir neprisistatė. PapraÅ¡ytas atsistoti, kad bÅ«tų galima jį patikrinti, nuteistasis pareiÅ¡kė, kad to daryti neprivalo, grasino susidoroti su pareigÅ«nais teismų pagalba. Pažymėjo, kad V. K. elgėsi įžūliai, reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ pareigÅ«nų veiksmais.

Nurodė, jog tokiu elgesiu jis pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 p. (laikytis nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos) ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 73.2 p. (įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpÄ , atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir iÅ¡eiti iÅ¡ patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovÄ , pasakant savo pavardę) reikalavimus.             Nurodė, jog 2011-03-04 raÅ¡ytiniame pasiaiÅ¡kinime V.

K. savo kaltės nepripažino, tik pažymėjo, kad yra supažindintas su Taisyklių reikalavimais, tačiau jo nuomone Å¡io teisės akto 73.2 punktas diskriminuoja nuteistuosius, todėl jis nenori laikytis Å¡io punkto reikalavimų.             Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes ir surinktÄ dokumentinę medžiagÄ Pataisos namų direktoriaus 2011-03-04 nutarimu Nr. 28-1-213 pareiÅ¡kėjui buvo paskirta nuobauda, t. y. draudimas vienÄ mėnesį pirkti maisto produktus.

Taip pat nurodė, jog nuobauda pareiÅ¡kėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji yra adekvati padaryto nusižengimo sunkumui.             Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog pagal šį reikalavimÄ turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryÅ¡ys tarp jų bei žalÄ padariusio asmens kaltė. Pažymėjo, jog V. K. nepateikė jokių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų dėl jam tariamai padarytos žalos, nenurodė kaip Å¡i žala jam pasireiÅ¡kė, nepaaiÅ¡kino kaip apskaičiavo tariamos žalos dydį, nenurodė priežastinio ryÅ¡io tarp tariamos žalos ir pataisos namų administracijos veiksmų.             Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, papildomai nurodė, jog nuobauda pareiÅ¡kėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Pažymėjo, jog neturi žinių, kad pareiÅ¡kėjo sveikata bÅ«tų bloga dėl ko negalėtų atsistoti. Pažymėjo, jog praÅ¡ymas priteisti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas.             Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime (b. l. 43-45) iÅ¡dėstytais argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.             Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas 2011-03-03 su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-03-04 nutarimo Nr. 28-1-213 panaikinimo, teigdamas, kad nebuvo atliktos visos bÅ«tinos procedÅ«ros nuobaudai paskirti, be to, uždraudus jam vienÄ mėnesį pirkti maisto produktus, atsižvelgus į tai, jog jis tuo metu sirgo, buvo atimta galimybė pasveikti.

Taip pat prašė panaikinti Taisyklių 73.2 punktÄ , kaip prieÅ¡taraujantį įstatymams. Susipažinus su pareiÅ¡kėjo skundu susijusia dokumentine medžiaga, buvo nustatyta, kad atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, bei vadovaudamasis BVK 142 straipsniu, Vilniaus pataisos namų direktorius nuobaudÄ - uždrausti vienÄ mėnesį pirkti maisto produktus pareiÅ¡kėjui skyrė pagrįstai.             Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta, kad Kalėjimų departamentas nėra kompetentingas panaikinti Taisyklių 73.2 punktÄ , taip pat nurodė, kad nuteistieji yra asmenys, kurių teisinė padėtis yra speciali - jų asmeninių laisvių suvaržymai, draudimai, apribojimai, kai to reikalauja vieÅ¡ieji visuomenės interesai, naujos specialiosios teisės ir pareigos, kurių neturi nenuteisti asmenys, yra neiÅ¡vengiami, todėl atsižvelgus į tai, buvo iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė, kad Taisyklių 73.2 punktas nediskriminuoja nuteistųjų bei neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.

Taip pat pareiÅ¡kėjui buvo atsakyta ir į kitus klausimus, susijusius su nuteistųjų maitinimų ir sveikatos priežiÅ«ra.             Nurodė, jog Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jam buvo skirta viena Å¡velniausių BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų.              Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, kad uždraudus vienÄ mėnesį pirkti maisto produktus, atsižvelgiant į tai, jog jis tuo metu sirgo, jam buvo atimta galimybė pasveikti nurodė, jog nuteistojo teisė įsigyti maisto produktų už savo lėšas yra specialioji teisė, numatyta BVK 92 straipsnyje, kuri įgyvendinama nustatyta tvarka.

BVK 142 str. 1 d. 3 p. yra numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ gali bÅ«ti uždraudžiama iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų.             Atkreipė dėmesį, kad nuteistieji maistÄ gauna pagal fiziologines mitybos normas, numatytas poįstatyminiais teisės aktais, susijusiais su BVK 173 str. 4 d. įgyvendinimu. Todėl uždraudus nuteistajam atitinkamÄ laikÄ naudotis specialiÄ ja teise įsigyti maisto produktų už savo lėšas, įstatymu yra garantuota, jog jis gauna maistÄ nemokamai kaip ir visi kiti nuteistieji.

             Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigÅ«nų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. PareiÅ¡kėjas siekdamas žalos atlyginimo, privalo visas Å¡ias aplinkybes įrodyti, tačiau pareiÅ¡kėjas, jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytÄ neturtinę žalÄ .

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nėra pakankama nustatyti, kad Vilniaus pataisos namai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė. Taip pat tai, kad pareiÅ¡kėjo netenkino atsakovo sprendimas, nesudaro jam pagrindo teigti, kad sprendimas yra neteisėtas ir jį priėmus pareiÅ¡kėjui buvo padaryta neturtinė žala.             Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas ir konstatuotas atsakovo neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris sÄ lygojo tariamos neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymÄ .

Taip pat pažymėjo, jog iÅ¡ jo skundo teismui matyti, kad pareiÅ¡kėjas daugiausia remiasi abstrakčiais teiginiais ir neįvardina valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Be to pareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiÅ¡kė.             Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus, papildomai nurodė, jog pagal Taisyklių 73.2 punkto reikalavimus pareiÅ¡kėjas yra baudžiamas ne pirmÄ kartÄ , tačiau jis nepasitaiso.

Pažymėjo, jog nuobauda skirta pagrįstai.             Skundas atmestinas.             PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (ABTÄ® XI skirsnis). Gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 69)             Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 str.).             1.

Pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimÄ , ir faktus, liudijančius, kad pareiÅ¡kėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieÅ¡taravimus skundui. Ginčo Å¡alių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiÅ¡kai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikÅ¡mės aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (LR ABTÄ® IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).             Negali bÅ«ti įrodymo Å¡altinis tik asmens pareiÅ¡kimas ar atsakovo paaiÅ¡kinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kuriÄ nors bylai turinčiÄ reikÅ¡mės aplinkybę (t.y. pareiÅ¡kėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodytas aplinkybes turi pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais bei, esant bÅ«tinybei, nurodyti ABTÄ® 58 str.

– neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).             1.1. Pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir bylos įrodymais nepatvirtino ginčijamų sprendimų, priimtų susiklosčiusių faktinių aplinkybių pagrindu ydingumo bei patirtos neturtinės žalos priteistinumo.             2. Pareiškėjo skundų argumentacija nėra laikoma patvirtinančia prašomiems sprendimams panaikinti. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo įrodymų, faktinių aplinkybių įvertinimas adekvatus juose paminėtiems teisės aktams.

             3. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-03-04 nutarimo Nr. 28-1-213 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-04-06 sprendimo Nr. 2S-903 teisėtumo ir pagrįstumo taip pat tai, jog pareiÅ¡kėjo teigimu, buvo pažeisti jo teisėti interesai nes jokie įstatymai nenumato, jog piliečiai turi atsistoti prieÅ¡ valstybės tarnautojus o tokiu atveju Taisyklių 73.2 punktas diskriminuoja nuteistÄ jį asmenį, be to dėl neteisėtų Vilniaus pataisos namų pareigÅ«nų veiksmų patyrus dvasinę skriaudÄ ir nepatogumus, atsirado pagrindas į neturtinės žalos (1 000 000 Lt) atlyginimÄ .             4.

Ginčo iÅ¡sprendimui (Institucijos priėmusios sprendimus) teisingai ir pagrįstai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatos.             5. PareiÅ¡kėjo reikalavimai yra priimti pagal Vilniau apygardos administracinio teismo 2011-05-17 nutartį (b. l. 16-17).             5.1. PareiÅ¡kėjas pirminiame skunde o vėliau ir patikslintame skunde prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 str. ir 143 str. prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Taip pat patikslintame skunde prašė kreiptis į VyriausiÄ ja administracinių ginčų komisijÄ dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 73.2 punkto.             5.1.1. BVK 142 str. reglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamų nuobaudų pobÅ«dį, BVK 143 str. nustato nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarkÄ .

             Vertinant pareiškėjo skundų motyvus dėl jo nuomone, Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsnių prieštaravimo Konstitucijai, nustatyta, kad tam pagrįsti pareiškėjas nėra pateikęs jokių motyvų. Taip pat nėra nurodęs, kokioms konkrečioms Konstitucijos nuostatoms prieštarauja Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniai. Pažymėtina, kad teisės aktu sureglamentuotas nuobaudų pobūdis ir jų skyrimo nuteistiesiems tvarka teismui nekelia abejonių dėl paminėtų straipsnių atitikimo Konstitucijai, todėl šis pareiškėjo reikalavimas laikytinas nepagrįstu.             5.1.2.

PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde pareikÅ¡damas reikalavimÄ kreiptis į VyriausiÄ ja administracinių ginčų komisijÄ dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 73.2 punkto taip pat nėra nurodęs jokių motyvų ir argumentų. Tačiau iÅ¡ patikslinto skundo teksto galima suprasti, jog pareiÅ¡kėjas Å¡iuo reikalavimu praÅ¡o kreiptis į VyriausiÄ jÄ administracinių ginčų komisijÄ dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 73.2 punkto atitikimo Bausmių vykdymo kodeksui ir Konstitucijai.             Pažymėtina, jog 2003-07-02 įsakymas yra norminis teisės aktas priimtas centrinio valstybinio administravimo subjekto.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str. 1 d. 3 p. numato, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Analizuojant Å¡iÄ teisės nuostatÄ darytina iÅ¡vada, jog Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagal teisės aktų nuostatas neturi teisinio pagrindo vertinti, ar centrinių valdymo institucijų (Å¡iuo atveju Teisingumo ministerijos) priimtas įsakymas atitinka įstatymus.

Todėl Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo reikalavimas taip pat laikytinas nepagrįstu.             6. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-03-04 nutarimÄ Nr. 28-1-213 (b. l. 3). Nutarime konstatuotas pareiÅ¡kėjo padarytas pažeidimas, jo pobÅ«dis bei paskirta nuobauda. Tas pačias aplinkybes apie pareiÅ¡kėjo padarytÄ pažeidimÄ patvirtino ir Vilniaus pataisos namų apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojas A. Č., tai nurodydamas 2011-03-03 Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl drausmės pažeidimo Nr. 43-1-288.

Savo veiksmų (pareigÅ«nams įėjus į gyvenamÄ jÄ patalpa V. K. sėdėjo, pareigÅ«nams paaiÅ¡kino kai kurias teises, prašė veiksmus pagrįsti įstatymu) skunduose neneigė ir pats pareiÅ¡kėjas.             Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnis, reglamentuoja bendrÄ sias nuteistųjų pareigas. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus, 110 straipsnis, reglamentuoja specialiÄ sias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, 1 dalies 1 punkte nustatyta, laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.

Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.              Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 73.2 punktas nustato, jog įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpÄ nuteistasis privalo atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir iÅ¡eiti iÅ¡ patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovÄ , pasakydami savo pavardę.             Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ patalpÄ Ä¯Ä—jus administracijos atstovui atsistoti ir prisistatyti.

Tuo pareiškėjas pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 p. bei Taisyklių 73.2 p. reikalavimus.             Pažymėtina, jog Pataisos namų darbuotojai dalyvavę pažeidimo nustatymo ir įvertinimo procese, veikė teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. buvo kompetentingi ir objektyvūs, veiksmai pažeidimo konstatavimo bei įvertinimo metu, atsižvelgiant į konkrečias situacijos aplinkybes, buvo teisiškai pagrįsti. Todėl abejoti priimto skundžiamo Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-03-04 nutarimo Nr. 28-1-213 pagrįstumu nėra pagrindo.             7.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011-04-06 sprendimÄ Nr. 2S-903 (b. l. 4-5).              PareiÅ¡kėjas Kalėjimų departamentui apskundė jam paskirtÄ nuobaudÄ (atimant teisę vienam mėnesiui pataisos namų parduotuvėje pirkti maisto prekių produktus), skundu Kalėjimų departamento taip pat prašė panaikinti Taisyklių 73.2 punktÄ . Kalėjimų departamentas skundžiamu 2011-04-06 sprendimu Nr. 2S-903 „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“ (b. l. 4-5) patvirtino pareiÅ¡kėjui paskirtos nuobaudos pagrįstumÄ , bei iÅ¡aiÅ¡kino, jog Kalėjimų departamentas nėra kompetentingas naikinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punkto.             Pažymėtina, jog Kalėjimo departamento skundžiamas sprendimas priimtas iÅ¡nagrinėjus visÄ surinktÄ pažeidimo medžiagÄ , taip pat atsižvelgus į padaryto pažeidimo aplinkybes.

Pažeidimų priimant sprendimÄ nenustatyta. Sprendimas motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis, iÅ¡aiÅ¡kinta apskundimo tvarka. Minėtas sprendimas tik dar kartÄ patvirtino, jog nuteistieji privalo laikytis įstaigoje nustatytos vidinės tvarkos bei vykdyti pareigÅ«nų reikalavimus.             Atkreiptina, jog pareiÅ¡kėjas pirminiame skunde nurodė, jog Kalėjimų departamento sprendimo nevertina, kaip teisės akto sukeliančio pastarajam nepalankias teisines sÄ lygas, nes Kalėjimų departamentas nei sugriežtino, nei suÅ¡velnino pareiÅ¡kėjo teisinės padėties.Atsižvelgiant į iÅ¡vardintas aplinkybes konstatuotina, jog skundžiamas Kalėjimų departamento 2011-04-06 sprendimas Nr. 2S-903 nenaikinamas.             8.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 1 000 000 Lt (vienÄ milijonÄ litų) neturtinės žalos atlyginimo.             PadarytÄ neturtinę žalÄ jis sieja su neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais dėl kurių patyrė dvasinę skriaudÄ ir nepatogumus.             Vertinant institucijų (Vilniaus pataisos namų, Kalėjimo departamento) priimtų sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , pažymėtina, kad neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies.

Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ Ä¯tvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, todėl nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ .             Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).             Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė jo patirti nepatogumai, nepateikė įrodymų o apsiribojo tik bendro pobÅ«džio teiginiais.

Todėl spręstina, jog pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.             9. Įvertinus skundų argumentus ir ištyrus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-03-04 nutarimo Nr. 28-1-213 ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011-04-06 sprendimo Nr. 2S-903 neteisėtumo ydingumo.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė              atmesti V.

K. skundÄ kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai                                                                                                                                  Liuda Arlauskienė                                                                                                                                                Violeta Balčytienė                                                                                                                                                Bronius JanuÅ¡ka