8bb9e2ce-676f-47e8-9d2a-ea063a96729c · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Baudž                                                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1-54-834/2017                                                                                                                 Proceso Nr. 1-01-1-14674-2016-4                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                                     1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                   2017 m. gegužės 2 d.                                                                 Vilnius             Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė, sekretoriaujant Norai Šukaitytei, dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,kaltinamojo T.

R. gynėjai advokatei Svetlanai Proninai,nukentėjusiajai J. R., jos atstovui advokatui RamÅ«nui Mikulskui,laiduotojui T. V.,laiduotojai Z. R.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje            T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Vilniaus r. MaiÅ¡iagalos sen., Gudelių k., (duomenys neskelbtini), dirbantis Nacionaliniame vėžio institute, iÅ¡siskyręs, neteistas,       kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. n u s t a t ė :

             T. R. 2016-03-27, apie 17.00 val., bÅ«damas savo namuose, esančiuose Vilniaus r., Sudervės sen., Rastinėnų k., (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sutuoktine J. R. metu, J. R. pakilus į namo antrÄ aukÅ¡tÄ ir kraunantis daiktus vaikų kambaryje, jis atėjęs į kambarį bei paėmęs jai abejomis rankomis už kaklo suspaudė, po to sugriebęs J. R. už plaukų jÄ tampė. Dėl Å¡ių jo veiksmų J. R. neteko virÅ¡ugalvio užpakalinės srities plaukų, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Kaltinamasis kaltu prisipažino, paaiÅ¡kino, kad paėmė J.

R. už kaklo ir patempė už plaukų, kurie tuo metu nebuvo suriÅ¡ti. Jis taip pasielgė, nes J. R., dėl jam nežinomų priežasčių, iÅ¡kėlė konfliktÄ . Jis smurtavo dėl to, kad greičių baigtųsi konfliktas, nesiekė, kad žmonai skaudėtų. Jis tuo metu buvo blaivus. Visų konflikto aplinkybių neatsimena, nes jis įvyko pakankamai seniai. Tai buvo pirmasis smurto atvejis jų Å¡eimoje, ankščiau jis nėra smurtavęs. Neprisimena, ar jo dukros matė konfliktÄ . Iki minėto konflikto.

žmona jau mėnesį su juo nekalbėjo, dėl to, kad jis norėjo mylėtis vakare, o ji - ryte. Po to konflikto J. R. susidėjo daiktus ir iÅ¡važiavo. Jis neliepė jai iÅ¡važiuoti iÅ¡ namų, tai buvo jos pačios noras. Jis negali pasakyti, kodėl pasikeitė vaikų santykiai su juo, neigia vaikų parodymus, kad tÄ dienÄ namuose buvo tuščias degtinės butelis. Nurodė, kad alkoholį vartoja tik kartu su žmona, kai pas juos atvažiuoja draugai. Jis apgailestauja dėl įvykio, teisme atsiprašė J.

R.. Civilinio ieÅ¡kinio, kuris yra 10000 eurų, Å¡ioje byloje nepripažįsta, nesutinka, kad J. R. galėjo patirti tokiÄ Å¾alÄ . Sutinka atlyginti 200 eurų neturtinę žalÄ , ir 200 eurų advokato iÅ¡laidoms. Jo darbo užmokestis yra virÅ¡ 700 eurų. Darbo užmokestis priklauso nuo budėjimų, tai nėra fiksuotas atlyginimas. Å iuo metu moka alimentus, paskolÄ , neturi gyvenamosios vietos, nes visus metus negali patekti į savo namÄ . Å iuo metu yra priimtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu.

Minėtu sprendimu iÅ¡spręstas klausimas dėl vaikų iÅ¡laikymo, kiekvienam vaikui jis turės skirti po 200 eurų per mėnesį. Jis su J. R. turi bendrÄ kreditÄ AB „Swedbank“, kurio likutis yra apie 31 000 eurų. Po įvykio jis buvo poilsinėse kelionėse: Maroke, Maldyvuose, Egipte, Turkijoje, Bali saloje. Jam iÅ¡vykti padėjo draugai, su kuriais kartu važiavo. PraÅ¡o taikyti laidavimÄ , atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato. Sutinka, kad jo mama Z. R. bÅ«tų laiduotoja.

Patvirtina, kad jo gailėjimasis yra nuoÅ¡irdus, pažada, kad ateityje nevartos smurto. Nukentėjusioji J. R. teismo posėdžio paaiÅ¡kino, kad įvykis įvyko 2016-03-27, pirmÄ Velykų dienÄ . Ji su maÅ¾Ä ja dukra iÅ¡važiavo į kaimÄ , pas jos gimines, o didžioji dukra sirgo, todėl pasiliko namie su tėčiu. Apie 17 val. ji grįžo namo, o kadangi dukra užmigo maÅ¡inoje, ji įvarė maÅ¡inÄ Ä¯ garaÅ¾Ä ir tik įėjusi į namus gavo griežtÄ pastabÄ iÅ¡ vyro, kad stato maÅ¡inÄ garaže. Kai ji pasakė, kad kai dukra atsibus, jis galės maÅ¡inÄ iÅ¡sivaryti, tuomet jos vyras pradėjo Å¡aukti, klausė, kur ji taip ilgai buvo.

Kai vyras iÅ¡girdo, kad mažoji dukra atsibudo maÅ¡inoje, nuėjo iÅ¡varyti maÅ¡inos, o ji paėmė dukrÄ iÅ¡ automobilio. Kai vyras iÅ¡varinėjo maÅ¡inÄ iÅ¡ garažo, apdaužė savo stovėjusiÄ maÅ¡inÄ , todėl pradėjo labai rėkti ant jos, iÅ¡sirutuliojo konfliktas. Vyras buvo labai piktas, jis pasakė: „ko tu čia iÅ¡ viso bÅ«ni, eik lauk iÅ¡ namų“. Ji su dukromis nuėjo į viršų dėtis daiktų. Kai jos pradėjo krautis daiktus, iÅ¡girdo vyro žingsnius, o kadangi žinojo, kÄ tai reiÅ¡kia, didžioji dukra apsikabino jÄ aplink liemenį.

Priėjęs vyras pradėjo jÄ smaugti abiem rankomis, o kai didžioji dukra pabandė jį patraukti, jis paėmė jÄ (J. R.) už plaukų ir pradėjo tampyti. Mažoji dukra stovėjo truputį atokiau, prie spintos, bet vyriausia dukra viso konflikto metu iÅ¡liko jai ant rankų. Kai ji norėjo iÅ¡kviesti policijÄ , vyras paėmė telefonÄ ir nuėjo į apačiÄ . Jos pasiėmė daiktus ir iÅ¡važiavo pas jos tėvus, iÅ¡ kur ir paskambino į policijÄ . Kadangi buvo pirma Velykų diena, nelabai kas dirbo, tai jai patarė kreiptis į apylinkės policijÄ , kitÄ darbo dienÄ .

PirmÄ darbo dienÄ ji nuėjo į policijÄ ir davė parodymus. Kaltinamasis nebandė jos atsipraÅ¡yti. IÅ¡ pradžių, konfliktinės situacijos jų Å¡eimoje bÅ«davo retai, vyrui bÅ«davo toks kaip priepuolis, ji su dukromis buvo prie to pripratus. Jis kiekvienÄ dienÄ vartojo alkoholį, buvo įpratęs, kad grįžęs namo 14 valandÄ , kai paima vaikus, atsidaro butelį, iÅ¡geria porÄ stikliukų ir nueina miegoti į antrÄ aukÅ¡tÄ , iÅ¡simiega ir nueina į darbÄ blaivus. Kai vyras jai suėmė už kaklo, ji negalėjo kvėpuoti, juto skausmÄ .

Kai suėmė už plaukų, stipriai truktelėjo, norėdamas, kad ji atsitrenktų į žemę, bet ji išsilaikė ir nenugriuvo. Kai jau buvo pas tėvus, išsirišo plaukus, pamatė, kad su gumyte yra ir plaukų kuokštas. 2016-03-27 į medikus nesikreipė, nuo įvykio dienos dėl fizinio skausmo ar jo pasekmių į medikus taip pat nesikreipė. Teigė, kad iki įvykio yra buvę, kad ji su dukromis klūpėjo svetainėje, o vyras atidaręs benzino bakelį norėjo jį ant jų užpilti, turėdamas rankose žiebtuvėlį.

Vyro smurtas visÄ laikÄ buvo psichologinis. Iki teismo sprendimo, kai jos vyrui uždraudė artintis, vyras labai gražiai bendravo su vaikais, tačiau po kardomosios priemonės paskyrimo, bendravimÄ nutraukė. Ji pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 10 000 eurų sumai, remiantis tuo, kad jos reputacija pablogėjo, iÅ¡ jos juokėsi, kad taip įvyko, ji turi vaikščioti į teismus, įrodinėti savo tiesÄ , jai tai yra pažeminimas prieÅ¡ Å¡eimÄ , giminę, draugus. Patyrė ir fizinį, ir dvasinį skausmÄ .

Nuo to momento, kai jÄ iÅ¡varė iÅ¡ namų, jai buvo didelis Å¡okas, ji apsigyveno pas tėvus, visiems turėjo aiÅ¡kintis, kodėl ten gyvena, jai buvo gėda, kad jÄ su vaikais vyras iÅ¡varė iÅ¡ namų. Jai pradėjo skaudėti Å¡irdį, iki Å¡iol negali užmigti, bijo su vaikais važiuoti namo. Jaučia didelę baimę gyvendama savo namuose, nes jie nebėra saugÅ«s, kadangi kaltinamasis yra neprognozuojamas ir bet kada gali patekti į namus. Ji tapo nedarbinga ir jos darbdaviai davė jai terminÄ , iki kada ji turi iÅ¡eiti iÅ¡ darbo.

IÅ¡ darbdavių gaudavo žodinius įspėjimus, kadangi darbe verkdavo. Pakeitė darbÄ , kuriame dabar apie įvykį niekas nežino, nes jai tai yra gėdinga. Ji skambino į Moterų krizių centrÄ , bendravo su psichologe. Dėl kaltinamojo atsainių atsakymų į klausimus, jo stoto, Å¡altumo, ji mano, kad jis nepripažįsta savo kaltės viduje, atsipraÅ¡o tik formaliai, nėra nuoÅ¡irdus. Nurodė, kad siÅ«lomas laiduotojas nėra patikimas žmogus, jis iÅ¡siskyręs, trijų vaikų tėvas, labai piktas ant moterų.

Jei kaltinamasis atlygintų žalÄ ir nuoÅ¡irdžiai atsipraÅ¡ytų, ji galėtų jam atleisti. Kaltinamasis po įvykio neatsiprašė, nesigailėjo ir nesiÅ«lė atlyginti žalos. Kaltinamasis turi papildomus pastovius uždarbius, po jų skyrybų buvo iÅ¡vykęs į Maldyvus, Bali salÄ , MarokÄ , TurkijÄ , EgiptÄ . Iki skyrybų jie taip pat labai daug keliaudavo.        L. T. V. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu dirba, yra UAB “Kotrynos baldai” direktorius ir bendrasavininkas.

Jam visa situacija žinoma, kadangi tiek T., tiek jo Å¡eimÄ labai seniai pažįsta. T. charakterizuoja tik teigiamai, dėl to iÅ¡ karto ir pasisiÅ«lė bÅ«ti laiduotoju baudžiamojoje byloje. Jis su Tomu pažįstami apie 15 metų. T.gali apibÅ«dinti kaip pavyzdingÄ tėtį, pareigingÄ darbuotojÄ , visi draugai apie jį atsiliepia gerai, neteko girdėti nusiskundimų, kad T.pavestų draugus ar kažko netesėtų. T. visada savaitgalius leisdavo su savo mergaitėmis, važiuodavo su jomis į sporto klubÄ , baseinÄ , pas tėvus.

T. neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, jis kasdien vairuoja maÅ¡inÄ , o to negalėtų daryti, jei kasdien gertų. Taip pat T. nėra baustas administracine tvarka. PaaiÅ¡kino, kad jis yra buvęs policijos pareigÅ«nas, dabar išėjęs į pensijÄ , yra baustas už KET pažeidimus, jo atžvelgiu buvo pradėtas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas, neįrodžius jo kaltės. IÅ¡ darbo policijoje į pensijÄ jis išėjo jau po ikiteisminio tyrimo nutraukimo, jo nuo pareigų nenuÅ¡alino. Apie įvykį T. jam prisipažino tÄ pačiÄ dienÄ , prisipažino, kad susikivirčijo su J., tampė jÄ už plaukų, lietė jos kaklÄ .

TurbÅ«t tik T. ir J. žino, kaip buvo toje situacijoje, jis pats netiki, kad T. galėjo J. tampyti už plaukų. Nurodė, kad yra diplomuotas pedagogas, psichologas, todėl visomis prasmėmis padės T. iÅ¡bristi iÅ¡ Å¡ios emocinės bÅ«senos. T.atvažiuoja pas jį, nes jam labai sunku, jie nuolat Å¡nekasi, T. klausia jo, kÄ reikėjo daryti kitaip, labai iÅ¡gyvena, nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teigė, kad tai jo nuopelnas, jog T. teisme pripažino savo kaltę, nes jis su juo kiekvienÄ vakarÄ kalbėdavosi.

    L. Z. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad apie įvykį sužinojo iÅ¡ karto, tada buvo pirma Velykų diena, jai paskambino sÅ«nus, kuris buvo labai susijaudinęs, ir pasakė, kad Å¡eimoje įvyko konfliktas. Jos nuomone, tas įvykis buvo iÅ¡provokuotas, kadangi J. R. po įvykio iÅ¡vykdama iÅ¡ namų pasiėmė visus auksinius papuoÅ¡alus. T. jai sakė, kad susipyko su J. ir ji iÅ¡važiavo gyventi pas tėvus, tačiau jis nesakė, kad naudojo prieÅ¡ JolitÄ smurtÄ , taip pat nesakė, kad smaugė jÄ rankomis.

Ji netiki, kad jos sÅ«nus galėjo muÅ¡ti savo sutuoktinę, netiki, kad galėjo tampyti jÄ už plaukų. Ji nemano, kad sÅ«nus naudojo smurtÄ dėl to, jog konfliktas greičiau baigtųsi. Jos sÅ«nus niekada nepiktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, taip pat niekada nepasakojo, kad smurtavo prieÅ¡ JolitÄ savo vaikų akivaizdoje. Ji su J. nebendrauja labai ilgÄ laikÄ , kadangi J. nepatinka jų Å¡eima, ji labai negražiai jÄ vadina, negražiai apie jÄ kalba, dėl to kyla konfliktai. Jos sÅ«nus iÅ¡gyvena dėl viso savo gyvenimo, savaime aiÅ¡ku, kad iÅ¡gyvena ir dėl Å¡io įvykio.

Po įvykio T. bandė taikytis, važiavo pas J. močiutę, ten vyko pokalbis. Sužinojusi apie įvykį ji ėmėsi veiksmų, nes reikėjo raminti T., kadangi jis buvo labai sutrikęs emociÅ¡kai, susijaudinęs dėl viso savo gyvenimo. A. T. ji gali pasakyti tik gerus žodžius, jis iki 29 metų gyveno su tėvais, kol vedė J. R.. Ji nepastebėjo, kad sÅ«nus turėtų polinkį į agresijÄ ar pratrÅ«kimÄ . IÅ¡ Å¡alies, jai atrodė, kad Tomo ir J. santykiai normalÅ«s, anÅ«kės, taip pat paklausus pasakė, kad tėvai nesipyksta.

Po skyrybų Tomo elgesys labai pasikeitė, jis tapo ramesnis, turi draugų, su jais bendrauja, labiau atsipalaidavo, daugiau gilinasi į savo profesijÄ . Ankščiau jis nebuvo teistas, neturėjo jokių administracinių nuobaudų. PareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra gerokai per didelis. Jos sÅ«nus neturės galimybių padengti praÅ¡omÄ civilinį ieÅ¡kinį, nes jam nelieka lėšų padengti iÅ¡ to, kÄ uždirba. Jos sÅ«nus į keliones vyko už jos ir vyro pinigus, jie finansavo keliones. Su ja sÅ«nus yra labai atviras, viskÄ atvirai papasakoja.

Ji yra pensininkė, sutinka bÅ«ti T. R. laiduotoja ir daryti jam teigiamÄ poveikį, mano, kad ateityje T. laikysis įstatymų.   IÅ¡ byloje esančio 2016-03-29 protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad J. R., gim. 1979 m. pranešė, kad 2016-03-27, apie 17.00 val., Vilniaus r., Sudervės sen., Rastinėnų k., (duomenys neskelbtini), jos vyras T. R., gim. 1976 m., bÅ«damas neblaivus, mažamečių vaikų akivaizdoje, smaugė jÄ savo rankomis už kaklo, tampė už plaukų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ . (t. 1, b. l. 4);  IÅ¡ byloje esančio 2016-06-02 J.

R. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotonuotraukomis matyti, kad nukentėjusioji J. R. parodė kur ji 2016-03-27 pastatė savo automobilį garaže ir kur stovėjo jos vyro T. R. automobilis, po to parodė, kur stovėjo jos vyras, kai ji užėjo į namo vidų, bei kur ant sofos gulėjo jos vyresnioji dukra. Po to parodė kur ji 2017-03-27 su vaikais nuėjo į namo antrÄ aukÅ¡tÄ bei laiptus. Po to parodė kur jis 2017-03-27 užėjo į vaikų kambarį ir kur ji stovėjo kai į kambarį užėjo T.

R.. Po to parodė, kur stovėjo jaunesnioji ir vyresnioji dukros, kai į kambarį užėjo T. R.. Po to parodė kaip ji laikė vyresniÄ jÄ dukrÄ kai prie jos artinosi užėjęs į kambarį vyras T. R. bei kaip griebė jai abiem rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti bei kaip griebė ranka jai už plaukų virÅ¡ugalvio ir patraukė į priekį. Po to parodė kaip T. R. griebė jai iÅ¡ rankų mobilųjį ryÅ¡io telefonÄ ir duris pro kurias jis išėjo (t. 1, b. l. 36-39, 40-47);    IÅ¡ byloje esančio 2016-03-29 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J.

R. pateikė baltos spalvos plaukų kuokÅ¡tÄ . (t. 1, b. l. 12);   IÅ¡ byloje esančio 2016-07-14 daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas plaukų kuokÅ¡tas. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad plaukų kuokÅ¡tas susidaro iÅ¡ Å¡viesios spalvos plaukų, plaukai susivėlę. Plaukų galai yra su juodos spalvos taÅ¡kiuku (Å¡aknimi). (t. 1, b. l. 13-14);   IÅ¡ byloje esančios 2016-04-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 883/2016 (01) matyti, kad J.

R. nustatytas viršugalvio užpakalinės srities plaukų netekimas, galimai padarytas juos išraunant, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Plaukų netekimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-03-27. Galvos plaukuotoji dalis yra pasiekiama pačios tiriamosios rankomis. Išvados skyriuje „Įvykio aplinkybės“ nurodyta, kad apžiūros metu J. R. papildomai paaiškino, kad neblaivus sutuoktinis stovinčiai buvo sugriebęs už kaklo, smaugė, tampė už plaukų.

SmÅ«gių suduota nebuvo. Medicinininės pagalbos nesikreipė. Å iuo metu skundžiasi nežymiu kaklo skausmu deÅ¡inėje pusėje. (t. 1, b. l. 18);  IÅ¡ byloje esančio nepilnametės Urtės T. R. 2016-04-14 apklausos protokolo, kur ji buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir pagarsinto teisiamojo posėdžio metu matyti, kad ji parodė, jog vyko nesÄ monės, jos ėjo į viršų susikrauti daiktų. Ji mamos paprašė, kad jÄ užsikeltų, o tada prie mamos priėjo tėtis ir jÄ smaugė.

Tėtis paėmė mamÄ už kaklo, tada ji bandė traukti jo rankas, bet nepavyko. Tada jos susidėjo daiktus ir iÅ¡važiavo. Kada tai vyko ji neatsimena. Nežino kokia buvo savaitės diena. Jai atrodo, kad tÄ dienÄ jai nereikėjo eiti į mokyklÄ . Tai vyko neseniai, sniego jau nebuvo. Velykos jau buvo praėjusios. Mama su tėčiu negražiai kalbėjo. Daug kartų mama su tėčiu yra negražiai kalbėję. Neatsimena apie kÄ jie kalbėjo. Taip bÅ«davo ir anksčiau. VienÄ kartÄ tėtis grasino, kad užpils benzino ant jų.

Tai buvo seniai, ji žiauriai pasijautė. Kai tėtis smaugė mamÄ , buvo ji, sesė, mama ir tėvas, daugiau nieko nebuvo. TÄ dienÄ kai sakė, kad apipils benzinu buvo keturiese: ji, sesė, mama ir tėtis. Tėtis nelabai malonus. Mama gera. TÄ dienÄ jie ėjo į mokyklÄ , iÅ¡ mokyklos paėmė senelė. Tėtis visÄ laikÄ jÄ pasiima, o tÄ dienÄ senelė parvežė. Nežino iÅ¡ kur tÄ dienÄ grįžo mama. Ji grįžo 5 val. vakaro. Nežino kas buvo namuose kai grįžo su močiute iÅ¡ mokyklos.

Su mama tÄ dienÄ susitiko namuose, ji grįžo iÅ¡ darbo. Kai tėtis smaugė mamÄ ji jautėsi žiauriai blogai. Tėtis mamÄ smaugė, po to tampė jÄ už plaukų. Jos sesė stebėjo, nes ji labai bijojo. Ji pati nebijojo, nes jau ne pirmÄ kartÄ tai vyksta. Ji jautėsi labai blogai. Jai norėjosi viskÄ nutraukti. Neseniai, žiemÄ , tėtis nuvertė visÄ barÄ ir ten buvusias visas stiklines, nes supyko. Tėtis supykęs pradeda viskÄ daužyti. Ji negali atskirti kada tėtis iÅ¡gėręs, o kada blaivus.

Kai tėtis bÅ«na iÅ¡gėręs ji mato ir pastebi, kad jis negražiai kalba. Taip bÅ«na kas mėnesį, per mėnesį gal du kartus, o bÅ«na kad visai ne. Kai ji ir jos sesė pradeda verkti, tėtis vis tiek daužo viskÄ . TÄ dienÄ sesė irgi buvo mokykloje. Nežino kokia sesės sveikata buvo tÄ dienÄ , gal gera. (t. 1, b. l. 30-31);   IÅ¡ byloje esančio nepilnametės Unės T. R. 2016-04-14 apklausos protokolo, kur ji buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir pagarsinto teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad ji parodė, jog mama su tėčiu susipyko.

Tėtis iÅ¡varė mamÄ , jos nuėjo susidėti daiktų. Tėtis atėjo ir smaugė mamÄ už kaklo bei tampė už plaukų. Tada tėtis paleido mamÄ , o jos susikrovė daiktus ir iÅ¡važiavo. Nežino kada tai buvo. TÄ dienÄ nereikėjo eiti į mokyklÄ , ji buvo namuose. Namuose buvo su mama. Ji nežino kodėl tėtis supyko, jis buvo daug kartų supykęs. Supykęs jis laužo namus, griauna, spardo Å¡unis. Jie turi 3 Å¡unis. Tėtis buvo sulaužęs barÄ . Kai tėtis smaugė mamÄ ji jautėsi blogai.

Ji nieko nedarė, tiesiog nežiÅ«rėjo. Jos sesė tada glaudėsi prie mamos. Jos abi verkė. Jai buvo liÅ«dna ir baisu. Tos dienos ryte ji buvo pas senelę, o Urtė sirgo. Jos grįžo namo su mama ir tada tėtis pradėjo. Kai grįžo namie buvo su sese, tėčiu ir mama. Tėtis tÄ dienÄ buvo su Urte. Tėtis užsispyręs, tačiau ji nežino kodėl. TÄ dienÄ tėtis buvo iÅ¡gėręs, o kai iÅ¡geria jis bÅ«na piktas, kai negeria irgi bÅ«na truputį piktas. Grįžus namo mama jautėsi gerai, bet tėtis supyko ir ji pasijautė blogai.

Jai nepatinka kai tėtis muÅ¡a mamÄ . Jai labiau patinka mama. Dabar gyvena su mama, seneliais ir su suaugusiais vaikais. Seneliai ir suaugę vaikai nieko nekalba apie tėtį. Kai tėtis geria degtinę, pas juos niekas neateina. Ji nežino kiek mėnuo turi savaičių, bet žino, kad mėnuo turi 30 dienų. Nežino kaip dažnai tėtis geria. Tėtis dirba daktaru. Jis gydo gripus, kartais ir vėžius. (t. 1, b. l. 33-34);     IÅ¡ byloje esančios akistatos tarp nukentėjusiosios J. R. ir įtariamojo T.

R. 2016-05-25 protokolo matyti, kad į klausimÄ , kas atsitiko 2016-03-27 jai su vyru T. R., bendros nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu Vilniaus r., Sudervės sen., Rastinėnų k., Ulonų g. 9 J. R. parodė, kad vyras pirmiausia žodžiu iÅ¡varė juos su vaikais iÅ¡ namų. Po to matydamas, kad jos pradėjo rinktis daiktus, paėmė jai už kaklo, smaugė, po to iÅ¡rovė plaukus. Po to nusileido į namo pirmÄ aukÅ¡tÄ , prieÅ¡ tai paėmęs jos telefonÄ . Jis buvo neblaivus.

Pasiėmė visų telefonus, vaikų taipogi. T. R. parodė, kad tai neteisybė. 2016-03-27 jis atsikėlė ryte 10-11 val., nusileido iÅ¡ antro aukÅ¡to į salonÄ . Å eima jau buvo atsikėlusi. J. R. su jauniausia dukra jau buvo pasiruošę, apsirengę iÅ¡važiuoti pas savo senelę Å¡vęsti Velykų. Jokių Å¡ventinių pusryčių nebuvo, žmona iÅ¡ karto iÅ¡važiavo. Kadangi jis liko su sergančia vyresniÄ ja dukra, kuriai buvo aukÅ¡ta temperatÅ«ra, žiÅ«rėjo televizorių, iÅ¡ plastilino lipdė zuikučius, darė valgyti, laukė grįžtančios Å¡eimos.

J. R. su dukra grįžo tarp 16-17 val. iÅ¡ svečių. Kai įžengė į namus buvo matyti, kad ji sudirgusi. JÄ pasitikus jautėsi alkoholio kvapas iÅ¡ burnos. Dėl neaiÅ¡kių priežasčių ji žodžiu jį užsipuolė. Sakė, kad jis netikęs vyras ir tėvas, niekuo nesirÅ«pina. Ji pasakė, kad jie skirsis. IÅ¡girdęs tokius netikėtus žodžius, kurių nesitikėjo, jis jai pasiÅ«lė, kad jeigu taip blogai su juo, tai tegul ji važiuoja pas savo tėvus apsiraminti. Po to žmona pasiėmė kažkokius daiktus, atsisėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo.

Nuo tos dienos žmonos nematė. TÄ dienÄ jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. J. R. iÅ¡girdusi T. R. atsakymÄ parodė, kad girdėjo T. R. atsakymÄ ir nori jį paneigti bei lieka prie savo parodymų. Ä® klausimÄ iÅ¡ ko nukentėjusioji sprendžia, kad 2016-03-27 jos vyras buvo neblaivus, J. R. parodė, kad buvo nugertas butelis, stovėjo pilna taurė su alkoholiu ir tai buvo matyti iÅ¡ agresyvaus, nekoordinuoto jo elgesio bei kvapo iÅ¡ burnos. Ä® klausimÄ , kur tuo metu, kai T. R. 2016-03-27 namo antrame aukÅ¡te esančiame kambaryje griebė nukentėjusiajai už kaklo ir iÅ¡rovė plaukų kuokÅ¡tÄ , buvo vaikai, J.

R. parodė, kad Urtė T. R. tuo metu, kai jis tÄ darė, buvo jai ant rankų, o Unė T. R. buvo atokiau nuo jų, 2-3 m nuo jų, tame pačiame kambaryje. T. R. parodė, kad tai neteisybė. Ä® gynėjo R. M. klausimÄ kodėl jis nebandė aiÅ¡kintis priežasčių kodėl J. R. pareiÅ¡kė norÄ skirtis, o pasiÅ«lė jai iÅ¡vykti pas tėvus, T. R. parodė, kad tai yra nesÄ monė, nėra ko apie tai kalbėti. J. R. nepasakė motyvų, dėl ko ji nori skirtis. Ä® gynėjo R. M. klausimÄ , ar tai buvo pirmas kartas kai J.

R. pasakė, kad nori skirtis, T. R. parodė, kad 2007 metais ji pasakė, kad nori skirtis. Ä® gynėjo R. M. klausimÄ kokios buvo priežastys, kad 2007 m. ji norėjo skirtis, T. R. parodė, kad tai buvo seniai, jis negali detalizuoti dėl ko. Ä® gynėjo R. M. klausimÄ , ar 2007 m. nebuvo smurtinių veiksmų prieÅ¡ sutuoktinę, T. R. parodė, kad jokio smurto Å¡eimoje nebuvo. Ä® gynėjo R. M. klausimÄ , ar namuose buvo tuščias degtinės butelis, jei buvo, tai kurioje vietoje, T. R. parodė, kad nebuvo jokio butelio.

Ä® gynėjo R. M. klausimÄ , kodėl jo dukra nurodė, kad buvo degtinės butelis ir kad jis buvo iÅ¡gėręs T. R. parodė, kad čia reikia klausti dukros, kodėl ji taip nurodė. Ä® gynėjo R. M. klausimÄ , koks tikslas J. R. jį apkalbėti, jei jis teigia, kad joks smurtas prieÅ¡ jÄ nebuvo naudojamas, T. R. parodė, kad to reikia klausti J. R., nes jis nežino. Ä® gynėjo R. M. klausimÄ , koks tikslas jo dukroms jį apkalbėti dėl 2016-03-27 dienos smurto, jeigu jis teigia, kad nenaudojo jokio smurto T.

R. parodė, kad nuo 2016-03-27 kai J. R. iÅ¡važiavo su dukromis, jis nežino kur jos gyveno ir su kuo gyveno. Dėl to sunku paaiÅ¡kinti ir atsakyti į užduotÄ klausimÄ . Ä® gynėjo R. M. klausimÄ , kodėl jo dukros apklausoje nurodė, kad jis dažnai smurtauja, laužo daiktus, spardo Å¡unis, grasina, kad užpils ant dukrų benzinÄ ir padegs, T. R. parodė, kad prieÅ¡ tai buvo analogiÅ¡kas klausimas ir į jį jis jau atsakė. Ä® gynėjo N. K. klausimÄ ar nukentėjusioji prisimena kelintÄ valandÄ 2016-03-27 ji su vaiku iÅ¡vyko iÅ¡ namų, J.

R. parodė, kad apie 11 val. Ä® gynėjo N. K. klausimÄ ar ji matė, kaip ryte vyras gėrė, J. R. parodė, kad iÅ¡ ryto iÅ¡važiavo, o kai grįžo matė, kad gėrė. Ä® gynėjo N. K. klausimÄ , kokį alkoholinį gėrimÄ vyras gėrė, J. R. parodė, kad taurėje buvo rudas gėrimas, galimai viskis, kurį jis geria dažnai. Ä® gynėjo N. K. klausimÄ Â ar 2016-03-27, kai ji grįžo, ar buvo apsižodžiavimas ir kaip tai pasireiÅ¡kė, J. R. parodė, kad grįžusi iÅ¡ močiutės, ji pastatė maÅ¡inÄ garaže. Tuo metu jaunesnioji dukra miegojo maÅ¡inoje.

J. R. priėjo pabučiuoti vyro, o jis jai papriekaiÅ¡tavo kodėl ji pastatė maÅ¡inÄ Ä¯ garaÅ¾Ä . Tuomet jis piktai pasakė, kad tai jo principai, kad tik jis stato maÅ¡inÄ Ä¯ garaÅ¾Ä . Ji nenorėdama gadinti nuotaikos, nes buvo Å¡ventė, pasakė, kad galės iÅ¡varyti maÅ¡inÄ iÅ¡ garažo kai dukra pabus, nes ji dabar maÅ¡inoje. Po to ji nuėjo prižiÅ«rėti vyresnės dukters. Atsikėlus mažajai Unei, vyras iÅ¡varė J. R. maÅ¡inÄ iÅ¡ garažo, bet kadangi buvo neblaivus tai įvažiavo į savo maÅ¡inÄ , sudaužė savo maÅ¡inÄ ir jos maÅ¡inÄ .

Grįžęs buvo piktas, pasakė, kad tai jos kaltė, kad sudaužė (apgadino) maÅ¡inas. Jis pasakė, kad geria tik dėl to, kad su ja gyvena. Tuo metu įvyko konfliktas. Jis liepė važiuoti lauk su vaikais. Žinodama jo bÅ«dÄ ir kad jis tuoj pradės smurtauti ji bandė nuo jo pabėgti. Ä® gynėjo N. K. klausimÄ , kaip ji fiziÅ¡kai gynėsi, kai vyras jÄ smaugė, J. R. parodė, kad kadangi ji yra motina, tai gynė savo vaikus. Vienoje rankoje ji laikė dukrÄ , o kita ranka bandė atitraukti vyro rankÄ , tačiau jai nepavyko.

Viskas vyko labai greitai. Jai net sunku susivokti, ji buvo iÅ¡sigandusi. Ä® gynėjo N. K. klausimÄ , iki kokio vyro fizinio veiksmo jų dukra buvo ant rankų, J. R. parodė, kad dukra pamatė, kad ateina vyras, todėl užlipo, prisiglaudė, apsikabino ir visÄ laikÄ buvo ant rankų, kol vyras apsisuko ir nuėjo. Ä® gynėjo N. K. klausimÄ , ar ji pati matė, kaip prie jos priėjo vyras, J. R. parodė, kad matė. Ä® gynėjo N. K. klausimÄ , iÅ¡ kurios pusės bÅ«damas vyras sukėlė jai fizinį skausmÄ , J.

R. parodė, kad vyras tai padarė bÅ«damas jai iÅ¡ priekio. Ä® gynėjo N. K. klausimÄ , už kurios galvos dalies vyras paėmė jai už plaukų, J. R. parodė, kad jis paėmė už virÅ¡ugalvio stovėdamas priekyje ir patraukė. Ä® gynėjo N. K. klausimÄ , ar pamena su kuria ranka jai buvo sugriebta už plaukų, J. R. parodė, kad kiek prisimena, su deÅ¡ine ranka. Ä® gynėjo N. K. klausimÄ , su kuria ranka ji laikė dukrÄ , J. R. parodė, kad su deÅ¡ine ranka laikė vaikÄ , vaikas buvo ant klubo, ant juosmens.

Ä® gynėjo N. K. klausimÄ , ar smaugimo ir plaukų traukimo metu ji nesukniubo, J. R. parodė, kad prisimena, kad nuo plaukų rovimo ji padarė keletÄ Å¾ingsnių į priekį. (1 t. b. l. 106-110); Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų       Teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo T. R. kaltė, kad jis 2016-03-27, apie 17.00 val., bÅ«damas savo namuose, esančiuose Vilniaus r., Sudervės sen., Rastinėnų k., Ulonų g. 9, konflikto su savo sutuoktine J.

R. metu, J. R. pakilus į namo antrÄ aukÅ¡tÄ ir kraunantis daiktus vaikų kambaryje, atėjęs į kambarį bei paėmęs jai abejomis rankomis už kaklo, suspaudė, po to sugriebęs J. R. už plaukų, jÄ tampė. Dėl Å¡ių jo veiksmų J. R. neteko virÅ¡ugalvio užpakalinės srities plaukų, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamojo kaltę patvirtina, jo paties prisipažinimas 2017-02-02 vykusio posėdžio metu, kad jis paėmė nukentėjusiajai už kaklo ir patempė už plaukų, nukentėjusiosios J.

R. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusios parodymų patikrinimų vietoje protokole užfiksuoti duomenys, bei mažamečių Urtės T. R. ir Unės T. R. parydymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei T. R. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirtų, iÅ¡dėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui –sutuoktinei J. R.. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnį 2 dalį.   Dėl bausmės skyrimo    K. T. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri įstatymo leidėjų yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3d.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis esmines kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino. 2017-03-03 posėdžio metu ir 2017-04-05 posėdžio metu tardamas paskutinį žodį teigė, jog gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas pripažinti atsakomybe lengvinančiÄ aplinkybę, jog T. R. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors T. R. teigė, jog tÄ dienÄ T. R. buvo neblaivus, taip pat nurodė, kad T. R. kasdien vartodavo alkoholį. Pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklaustos nepilnametės dukros taip pat nurodė, jog tėtis vartodavo alkoholį. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog sutuoktinių tarpusavio santykiai buvo įtempti. Todėl nesant neginčytinų duomenų, jog alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismas neprižįsta neblaivumo atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

Kitų T. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. R. administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 135), neteistas (t. 1, b. l. 134), dirbantis Nacionaliniame vėžio institute, akuÅ¡eriu – ginekologu, charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 142), psichiatrinio gydymo įstaigoje negydytas (t 1., b. l. 140), į priklausomybės ligų įskaitÄ neįraÅ¡ytas (t. 1, b. l. 138). Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, jos padarymo aplinkybes ir pasekmes.    Posėdžio metu prokurorė, kaltinamasis bei jo gynėjas prašė T.

R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .      Pagal BK 40 str. 1 d. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu egzistuoja BK 40 str. 2 d. numatytos sÄ lygos.

Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik Å¡ių sÄ lygų visuma sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina ir tai, kad net ir esant visoms BK 40 str. nurodytoms sÄ lygoms, teismas gali motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nes BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti bÅ«tent tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.    Taigi, teismas spręsdamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar galima tÄ asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. pagrindu.

Be to, teismas priimdamas sprendimÄ atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui ( LR BK 40 str. 3 d.). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ .

Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į jo charakteristikÄ ir kitus duomenis (LAT nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).      Byloje yra dviejų laiduotojų, T. V. ir Z. R., praÅ¡ymai atleisti T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir skirti juos laiduotojais (t. 1, b. l. 119, t. 2, b. l. 31).

     Posėdžio metu apklaustas laiduotojas T. V. paaiÅ¡kino, kad T. R. yra jo draugas, jie pažįstami apie 15 metų. T. R. apibÅ«dino, kaip pavyzdingÄ tėtį, pareigingÄ darbuotojÄ . Teigė, kad T. neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, kadangi kasdien vairuoja maÅ¡inÄ , o to negalėtų daryti jei kas dienÄ gertų. Nurodė, kad jis pats yra buvęs policijos pareigÅ«nas, dabar išėjęs į pensijÄ , jo atžvelgiu buvo pradėtas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas, neįrodžius jo kaltės. Teigė, kad iÅ¡ darbo policijoje į pensijÄ jis išėjo savo noru, jo nuo pareigų nenuÅ¡alino.

T. V. teismo posėdžio metu iÅ¡reiÅ¡kė abejonę, kuris iÅ¡ sutuoktinių, T. R. ar J. R., kaltas dėl kilusio konflikto, teigė, kad netiki, kad T. galėjo J. tampyti už plaukų. Taip pat nurodė, kad tai jo nuopelnas yra, jog T.teisme pripažino savo kaltę, nes jis su juo kiekvienÄ vakarÄ kalbėdavosi. IÅ¡ byloje pateikto 2015-03-20 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad T. V. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas už veikų numatytų LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., 24 str. 5 d., 226 str. 1 d. padarymÄ .

Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių T. V. kaltę. Nors teismo posėdžio metu T. V. nurodė, kad jo atžvelgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, bet nutrauktas neįrodžius jo kaltės, tačiau teismas pažymi, kad T. V. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių jo kaltę, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamos veikos vis dėlto buvo padarytos, tik nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, dėl ko ir buvo nutrauktas minėtas ikiteisminis tyrimas.

Be to, teismas pažymi, kad T. V. teismo posėdžio metu iÅ¡reikÅ¡ta abejonė, dėl to kuris iÅ¡ sutuoktinių, T. R. ar J. R., kaltas dėl kilusio konflikto, manymas, kad T. R. negalėjo smurtauti prieÅ¡ savo sutuoktinę, taip pat teiginys, kad bÅ«tent jo (T. V.) nuopelnas yra, jog T. teisme pripažino savo kaltę, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pats T. V. abejoja T. R. kaltumu, todėl negalės jam daryti teigiamos įtakos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas nemano, kad T. V. yra vertas teismo pasitikėjimo bÅ«ti kaltinamojo laiduotoju, nemano, kad jis turi galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ T.

R..         Nors teismo posėdžio metu laiduotoja Z. R. paaiÅ¡kino, kad apie įvykį sužinojo iÅ¡ karto, kai jai paskambino sÅ«nus, kuris buvo labai susijaudinęs, ir pasakė, kad Å¡eimoje įvyko konfliktas, tačiau nurodė, kad sÅ«nus jai nesakė, jog naudojo prieÅ¡ JolitÄ smurtÄ , ir smaugė jÄ rankomis, kas leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad T. R. nėra visiÅ¡kai atviras su savo motina.  Z. R. teismo posėdžio metu, taip pat iÅ¡dėstė nuomonę, jog jos sÅ«nų J.

R. galimai iÅ¡provokavo, teigė, kad netiki, jog sÅ«nus galėjo muÅ¡ti savo sutuoktinę, netiki, kad galėjo tampyti jÄ už plaukų. Nors Z. R. formaliai atitinka BK 40 str. keliamus reikalavimus laiduotojui, tačiau teismas, vertindamas aplinkybes, jog teismo posėdžio metu Z. R. bandė teisinti savo sÅ«nų, abejojo jo kalte, teigė, kad sÅ«nus labiau gailisi dėl viso savo gyvenimo, o ne bÅ«tent dėl įvykusio įvykio, nemano, kad Z. R. darys teigiamÄ Ä¯takÄ T. R. bei galės užtikrinti, jog kaltinimasis daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų.

        Teismas pažymi, kad klausimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės spręstinas ne tik įstatymo iÅ¡vardintų formalių sÄ lygų kontekste ir bet ir visų bylos aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe, visumoje. T. R. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai J. R., ankščiau neteistas, taigi T. R. atitinka formalias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygas.

Tačiau net ir esant visoms Å¡ioms iÅ¡vardintoms sÄ lygoms atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , teismas pažymi, jog nors kaltinamasis teismo posėdžio metu kaltę pripažino, teigė, kad gailisi, tačiau tokį jo prisipažinimÄ teismas laiko daugiau formaliu, paneigiančiu bet kokios atgailos dėl padaryto nusikaltimo buvimÄ . GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiam asmeniui ir pan.

Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Nors kaltinamasis kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pripažino, teigdamas, teigdamas , kad paėmė nukentėjusiajai už kaklo ir patempė už plaukų ( tomas 1, b.l. 181) bei 2017-03-03 posėdžio metu 2017-04-05 posėdžio metu tardamas paskutinį žodį teigė, jog gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Ir Å¡ios aplinkybės teismui sudarė pakankama pagrindÄ pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Tačiau tuo pačiu teismas turi pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad prisipažinimu T. R. tik siekia iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi jis sÄ Å¾iningai neatskleidė visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, teigė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, neigė, kad buvo neblaivus, nurodė, jog neatsimena, ar konfliktÄ matė mažametės dukterys. Teismas kritiÅ¡kai vertina, jo nurodomÄ aplinkybę, jog neprisimena.

Todėl turi pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog T. R. nėra įtin savikritiÅ¡kas savo padarytų veiksmų atžvilgiu. Nors dėl smurto artimoje aplinkoje ankščiau J. R. niekur nesikreipė, o T. R. teigia, kad prieÅ¡ J. R. smurtavo pirmÄ kartÄ , nurodo, kad tai vienkartinis atvejis, tačiau tokius jo parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai, kadangi iÅ¡ J. R. paaiÅ¡kinimų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nepilnamečių liudytojų U. T. R. ir U. T. R. paaiÅ¡kinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei byloje pateiktos 2014-07-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 2230/14(01) kopijos ( tomas 1, b.l. 20-21) matyti, kad T.

R. galimai smurtavo ir anksčiau, matyti, kad konfliktai namuose vykdavo nuolat, buvo daužomi ir laužomi daiktai, o kartÄ net grasinama apipilti benzinu ir padegti. Todėl sprendžiant iÅ¡ visų bylos aplinkybių visumos, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog T. R. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neleistų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencijos tikslų, kuriais siekiama atgrasinti ne tik nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdyta nuskalstama veika.

Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atleisti kaltinamÄ jį T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo.      LR BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato keturias alternatyvias bausmės rÅ«Å¡is: vieÅ¡uosius darbus, arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki dviejų metų. Asmeniui pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė ( LR BK 55 str.).

Todėl įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tai, kad yra atlyginęs dalį žalos nukentėjusiajai, yra dirbantis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai ir paskirtis gali bÅ«ti pasiekti paskiriant kaltinamajam T. R. už įvykdytÄ nusikaltimÄ LR BK 140 str. 2 d. straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , jos trukmę nustatant arčiau sankcijos minimumo. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.      Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog smurtas buvo pavartotas artimoje aplinkoje prieÅ¡ Å¡eimos narį- sutuoktinę, tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo ir nukentėjusiosios santuoka Å¡iuo metu yra nutraukta, kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu nebegyvena, be to kaltinamasis dirba pamaininį darbÄ dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, neskirtina.           T.

R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. R., gyv. Vilniaus r., Sudervės sen., Rastinėnų k., (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį nebendrauti su nukentėjusiÄ ja, neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (t 1., b. l. 83-84 ) paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti. Dėl civilinio ieÅ¡kinio           Nukentėjusioji pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje, prašė iÅ¡ kaltinamojo T.

R. priteisti 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. (b. l. 65). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta nežymiai sutrikdant jos sveikatÄ .

Nukentėjusioji nurodė, kad patyrė fizinį skausmÄ , moralinį stresÄ ir pažeminimÄ . Teigė, kad pablogėjo jos reputacija, teko pakeisti darbÄ . Jai pradėjo skaudėti Å¡irdį, iki Å¡iol negali užmigti, bijo su vaikais važiuoti namo, jaučia didelę baimę gyvendama savo namuose, nes jie nebėra saugÅ«s. Ji skambino į Moterų krizių centrÄ , bendravo su psichologe. CK 6.250 straipsnis nustato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, Å¡eiminiams santykiams (Lietuvos A. T. 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Dėl to ir Å¡ioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumÄ , asmens turėtų galimybių praradimÄ . Be to, padariniai turi bÅ«ti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimÄ . Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiÅ¡kai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo bÅ«do, koncepcija (Lietuvos Respublikos K.

T. 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ neigiamus padarinius kompensacijÄ už asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimÄ laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiÅ¡kumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiÅ¡kia teismo pareigÄ parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Å ioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji jautė fizinį skausmÄ , moralinį stresÄ ir pažeminimÄ , kas akivaizdžiai pablogino nukentėjusiosios gyvenimo kokybę, tačiau jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai ar liekamųjų reiÅ¡kinių byloje nenustatyta. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis T. R. sužalojo nukentėjusiÄ jÄ mažamečių dukterų akivaizdoje, tyčiniais veiksmais, be jokios priežasties.

Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybes, turtinę padėtį, kuris Å¡iuo metu dirba, todėl turi realiÄ galimybę atlyginti nukentėjusiajai patirtÄ Å¾alÄ . IÅ¡ byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai 200 Eur neturtinės žalos. ( t. 2, b. l. 2). Teismas pažymi, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1500 Eur.

Ä®vertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog 200 Eurų yra nepakankama suma atlyginti nukentėjusiosios patirtÄ neturtinę žalÄ . Tačiau, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, į susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, darytina iÅ¡vada, kad ir nukentėjusiosios iÅ¡ viso 10 000 eurų dydžio civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai, padarytai nukentėjusiajai J.

R. atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobÅ«džiui nukentėjusiojo sveikatai, todėl yra mažintinas. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina, į tai, kad turtinė žala nebuvo padaryta, nėra nustatyta jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai ar liekamųjų reiÅ¡kinių, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad smurtas nukentėjusiosios atžvilgius buvo pavartotas mažamečių vaikų akivaizdoje byloje, todėl įvertinus proporcingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijus nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir papildomai priteistina 500 eurų nukentėjusiajai J.

R. padarytos neturtinės žalos, likusioje dalyje ieškinys atmestinas. Dėl daiktinių įrodymų        Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2016-03-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš J. R. paimtas plaukų kuokštas, saugomas Vilniaus apsk. VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (t. 1., b. l. 15-16), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; DVD-R diskas su filmuota nepilnamečių Urtės T. R. ir Unės T. R. apklausų medžiaga, paliktini saugoti prie bylos.                 Dėl proceso išlaidų Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji J.

R. patyrė 800 Eur iÅ¡laidų atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1., b. l. 69-70, t. 2., b. l. 1) (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad iÅ¡laidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiÅ«ra pakvietęs dalyvauti byloje atstovÄ , gali bÅ«ti teismo pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios turėtos 800 Eur iÅ¡laidos sumokant atstovui advokatui už paslaugas yra pagrįstos ir, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamojo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 305 str. 307 str., teismas n u s p r e n d ė:                            T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

T. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. R., gyv. Vilniaus r., Sudervės sen., Rastinėnų k., Ulonų g. 9, įpareigojant jį nebendrauti su nukentėjusiÄ ja, neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.             Civilinės ieÅ¡kovės J. R. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ T.

R., likusioje dalyje atmesti.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2016-03-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iÅ¡ J. R. paimtas plaukų kuokÅ¡tas, saugomas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; DVD-R diskÄ su filmuota nepilnamečių U. T. R. ir U. T. R. apklausų medžiaga, palikti saugoti prie bylos.Priteisti nukentėjusiajai J. R. iÅ¡ kaltinamojo T. R. 800 EUR (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) patirtų iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundÄ per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                  Vaida Sinkevičienė            Â