2023-09-27 Nr. AB-17093-3-61-3-07306-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. H. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2023-09-27 Nr. AB-17093-3-61-3-07306-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas H. H. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2023 m. gegužės 22 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sprendimą Nr. 68-37 „Dėl H. H. 2023-03-14 skundo“ ir šį skundą tenkinti.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-460-575/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07306-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. H. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas H. H. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2023 m. gegužės 22 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sprendimą Nr. 68-37 „Dėl H. H. 2023-03-14 skundo“ ir šį skundą tenkinti.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 152 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį.
Teismas nustatė, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjo atstovui buvo įteiktas 2023 m. gegužės 23 d. Taigi pareiškėjas su skundu į teismą turėjo kreiptis ne vėliau kaip 2023 m. birželio 13 d., tačiau su skundu į teismą kreipėsi tik 2023 m. birželio 22 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą terminą.
Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėjas skunde jokių skundžiamo sprendimo apskundimo termino praleidimo priežasčių nenurodė ir prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą nepateikė. Teismas, susipažinęs su skundo medžiaga, aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, taip pat nenustatė.
Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl VMI 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo panaikinimo yra paduotas praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą. Kadangi pareiškėjas įstatymo praleisto termino atnaujinti neprašė, todėl teismas skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Teismas išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis jam neužkerta kelio iš naujo su skundu kreiptis į teismą, kartu pateikiant motyvuotą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti bei pridedant termino praleidimą patvirtinančius įrodymus.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartį ir perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti skundo priėmimo klausimą iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartimi, nes skundžiamas VMI 2023 m. gegužės 22 d. sprendimas buvo gautas 2023 m. gegužės 23 d.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nes pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju specialiojo įstatymo, t. y. MAĮ 159 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos. Taigi, šioje byloje turi būti taikomas specialiojo įstatymo nustatytas 20 dienų terminas, pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo įteikimo dienos.
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžiamą VMI sprendimą gavo 2023 m. gegužės 23 d. Taigi, pareiškėjas skundą teismui turėjo pateikti iki 2023 m. birželio 13 d. Atsižvelgusi į tai, jog teismui skundas paduotas 2023 m. birželio 22 d., teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė, praleidęs MAĮ 159 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą.
Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).
Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., LVAT 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido terminą skundui paduoti. Teisėjų kolegija, be kita ko, nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Šiuo atveju nenustačius, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbios priežasties, nėra pagrindo atnaujinti termino skundui paduoti (ABTĮ 30 str. 1 d.).
Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas, atskiruoju skundu nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo pozicijos iš esmės nedetalizuoja, o apeliacinės instancijos teismui pateikė tik bendro pobūdžio atskirąjį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs ir motyvuoti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis argumentai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo H. H. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius