2025-05-21 Nr. BB-3044-1-01-1-07447-2024-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1692/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07447-2024-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. A. ir jo gynėjo advokato Mariaus Griciaus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis D. A. ir jo gynėjas advokatas M. Gricius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir D. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 ir 331 straipsnių nuostatų pažeidimus, kurie lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

Pasak kasatorių, teismai visapusiškai neištyrė visų bylos įrodymų, neįvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų patikimumo, išsamumo, savo sprendimuose tik išdėstė surinktus įrodymus, tačiau jų tinkamai nevertino, nesivadovavo logikos dėsniais. Apkaltinamasis nuosprendis neatitinka jam keliamų reikalavimų, liko nepašalinti bylos įrodymuose esantys prieštaravimai, nenustatyta įvykio eiga ir mechanizmas, nepasisakyta visais veikos kvalifikavimo klausimais, netirta, ar D. A. veiksmuose yra nusikalstamos veikos sudėties elementai. Apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja nuosprendyje nustatytoms aplinkybėms. Nuteistojo kaltė grindžiama spėjimais ir prielaidomis.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. A. vairavo automobilį neblaivus. Priešinga teismų išvada yra klaidinga. Nuteistasis vairavo automobilį blaivus, vartojo alkoholį, kai vairavimą jau buvo baigęs daugiau kaip prieš 30 minučių. Pagal teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą, tuo momentu D. A. nebuvo vairuotojas ir jam negali būti taikomi vairuotojui keliami reikalavimai bei taikoma atsakomybė už jų nevykdymą. Iš Kelių eismo taisyklėse nustatyto reikalavimo vairuotojui matyti, kad policijos pareigūnams kyla pareiga nustatyti neblaivumo faktus vairuotojams tik šiems vairuojant transporto priemones, o ne praėjus tam tikram laikui po vairavimo. Teismų pateiktas teisinis vertinimas iškraipo Kelių eismo taisykles.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai dėl netinkamo BK 2811 straipsnio 1 dalies taikymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų iš esmės atitinka nuteistojo D. A. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Kasaciniame skunde kritikuojamos žemesnės instancijos teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, keliamas įrodymų, būtinų D. A. kaltei pagrįsti, pakankamumo klausimas, pateikiamas savas bylos duomenų vertinimas. Taigi kasaciniame skunde keliami faktinio pobūdžio klausimai, kurie buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie pagrįstų šio teismo išvadų nepagrįstumą. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliaciniame skunde ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei norėtų nuteistasis ir jo gynėjas, nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą. Subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. A. ir jo gynėjo advokato Mariaus Griciaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas