8bad09fc-dabe-4c2d-bf8f-c9c24317623f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. e2S-519-864/2018             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35282-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.11; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2018 m. sausio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos S. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-42127-933/2017.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė             PareiÅ¡kėja S. B. pateikė skundÄ dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriuo praÅ¡o:

1) panaikinti 2017-08-24 antstolio I. G. patvarkymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini);

2) sustabdyti vykdomÄ sias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ar atidėti vykdymo veiksmus iki kol bus panaikintas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros areÅ¡tas sodo nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 3) sustabdyti vykdomÄ sias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ar atidėti vykdymo veiksmus iki kol bus iÅ¡nagrinėtas skolininkės S. B. skundas;

4) nesustabdžius vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) arba iÅ¡nykus vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindui, paskirti pakartotinę skolininkei S. B. priklausančio sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo ekspertizę.Antstolis I. G. atsisakė tenkinti skolininkės skundÄ ir skundÄ su patvarkymu bei vykdomųjų bylų skaitmeninėmis kopijomis persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 17 d. priėmė nutartį, kuria nutarė netenkinti pareiÅ¡kėjos S. B. skundo dėl antstolio I. G. veiksmų.Nutartyje teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad turto ekspertizę atliko tokios teisės neturintis subjektas, atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjai 2017 m. gegužės 9 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ ekspertui, 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvarkyme nurodyta galimybė pateikti prieÅ¡taravimus dėl ekspertizės iÅ¡vados, taip pat pasiÅ«lyti savo pirkėjÄ , be to, nurodyta, kad su ekspertizės aktu galima susipažinti antstolių V.

M. ir I. G. kontoroje, tačiau byloje duomenų apie tai, kad skolininkė bÅ«tų reiÅ¡kusi nuÅ¡alinimÄ ekspertui, teikusi motyvuotus prieÅ¡taravimus, atvykusi į antstolio kontorÄ susipažinti su ekspertizės aktu nėra. Sodo namelio rinkos vertės nustatymo eiga, motyvai, metodai, ekspertizės atlikimo data iÅ¡samiai nurodyti ekspertizės akte, todėl antstolis patvarkyme jų taip pat neprivalo atkartoti. Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 4 dalį, jeigu Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areÅ¡tuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė.

Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės metu nustatyta sodo namelio rinkos vertė 19 000 Eur, antstolis tÄ pagrįstai nurodė ir ginčijame patvarkyme. PareiÅ¡kėja, be 2017 m. rugpjūčio 25 d. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o, nepateikė kitų objektyvių įrodymų (turto vertinimo ataskaitos, kt.), kurie sudarytų pagrindÄ abejoti eksperto nustatyta sodo namelio rinkos verte. PareiÅ¡kėja nenurodė pakankamų argumentų, kurių pagrindu bÅ«tų galima suabejoti vykdomojoje byloje jau atlikta ekspertize.

PareiÅ¡kėjos teigimu, antstolis privalėjo sustabdyti vykdomÄ sias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ar atidėti vykdymo veiksmus (turto realizavimÄ ), tol, kol minėtam turtui bus panaikintas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros areÅ¡tas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios sodo namelio varžytynės prasidėjo 2017 m. rugsėjo 15 d., teismas įvertinęs tai, kad nėra pagrindo sustabdyti turto realizavimo veiksmus, sprendė, kad taip pat nėra pagrindo ir atÅ¡aukti jau prasidėjusių varžytynių pareiÅ¡kėjos nurodytu pagrindu (Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų i jį argumentai PareiÅ¡kėja pateikė teismui atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-42127-933/2017, kuriuo praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį.Nurodo, kad remiantis Civilinio proceso kodekso 212 straipsnio 2 dalimi ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti teismo ekspertizės įstatyme ir tik tuo atveju, kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali bÅ«ti skiriami teismo ekspertais, ekspertu skiriamas asmuo turintis reikiamÄ kvalifikacijÄ iÅ¡vadai duoti.

Turto vertės nustatymo ekspertizę atlikęs asmuo nėra įraÅ¡ytas į minėtÄ Teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , dėl ko turto vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta netinkamo subjekto. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad turto atkuriamoji vertė siekia net 37 071 Eur, todėl yra pakankamas įrodymas, kad turto vertė buvo nustatyta ženkliai per maža. Taip pat nėra aiÅ¡ku, kokiais panaÅ¡aus ar analogiÅ¡ko turto sandoriais ekspertas rėmėsi, kadangi aktualiu laikotarpiu, kuomet parduotų analogiÅ¡kų ar panaÅ¡ių objektų kaina galėjo bÅ«ti artima Å¡iuo metu esamai kainai, nebuvo įvykę jokių sandorių, o tai reiÅ¡kia, kad ekspertas negalėjo remtis lyginamuoju metodu.

PareiÅ¡kėjos teigimu, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti skundžiamos nutarties.Suinteresuotas asmuo BAB bankas SNORAS atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bei pasisakė dėl kiekvieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjos iÅ¡kelto argumento byloje ir nutartimi skundÄ teisėtai, teisingai ir pagrįstai atmetė. Skunde, teikiamame Vilniaus apygardos teismui, apeliantė jokių esminių naujų argumentų, kurie nebuvo iÅ¡nagrinėti pirmos instancijos teismo, nenurodė.

Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepime į skundÄ prašė skundo netenkinti. Antstolio teigimu, apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai vadovaujasi Civilinio proceso kodekso 212 straipsniu, kadangi vykdymo procese ekspertizės skyrimÄ reglamentuoja specialioji norma, o bÅ«tent Civilinio proceso kodekso 682 straipsnis. PareiÅ¡kėja nenurodė pakankamų argumentų, kurių pagrindu bÅ«tų galima suabejoti vykdomojoje byloje atlikta ekspertize. Abstrakčios, deklaratyvios prielaidos bei pasamprotavimai nėra pagrindas abejoti vykdymo procese nustatyta turto rinkos verte ir skirti pakartotinę ekspertizę.

Jokių objektyvių įrodymų, kad ekspertizė bÅ«tų ydinga, prieÅ¡tarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, ar ja bÅ«tų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, nei buvo pateikta, nei yra pateikiama. Apeliantė turėjo visas galimybes bei pakankamÄ terminÄ sudaryti sÄ lygas tiek patekti ir apžiÅ«rėti vidaus patalpas, tiek pateikti įrodymus dėl kitokios turto rinkos vertės, tačiau tokia teise nesinaudojo. Jokių objektyvių įrodymų, kad sodo namelio vidaus bÅ«klė yra tokia gera, kad iÅ¡ tiesų galėtų kažkaip ženkliai įtakoti turto rinkos vertę, nėra.

Jei apeliantė yra įsitikinusi kitokia turto rinkos verte, ji gali įstatymo nustatyta tvarka pati pasiÅ«lyti realizuojamo turto pirkėjÄ , kas užtikrintų efektyvų ir ekonomiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ su iÅ¡ieÅ¡kotojais.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsteisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pagrįstai teismas atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos S. B. skundÄ dėl antstolio I. G. veiksmų.Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų.

Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis). Ä®gyvendindamas įstatymo suteiktÄ diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir iÅ¡ieÅ¡kotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrÄ , todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi bÅ«ti atliekamas įvertinus reikÅ¡mingas faktines aplinkybes.Varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areÅ¡tuoto turto pardavimas, kurį atlieka antstolis Civilinio proceso kodekso 691–727 straipsnių nustatyta tvarka.

Parduodant iÅ¡ varžytynių realizuojamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė virÅ¡ija 2000 Eur, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė virÅ¡ija 30 000 Eur (Civilinio proceso kodekso 694 straipsnio 1 dalis), bei kitas turtas, jei tokį turto realizavimo bÅ«dÄ pasirenka iÅ¡ieÅ¡kotojas (Civilinio proceso kodekso 695 straipsnio 1 dalis) arba savo patvarkymu nustato antstolis (Civilinio proceso kodekso 695 straipsnio 2 dalis).

Varžytynės susijusios su skolininko, kreditoriaus ir skolininkui priklausančio turto pirkėjo nuosavybės teisėmis, kurių apsauga užtikrinama, jeigu turto pardavimas iÅ¡ varžytynių įvyksta nepažeidžiant specialių Å¡iai turto realizavimo formai įstatymo nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2006). Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio nuostatas skolininko turtas turi bÅ«tų įkainotas rinkos kainomis, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimÄ bei areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę.

Jeigu skolininkas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas prieÅ¡tarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi, pagal įstatymÄ vykdymo procese areÅ¡tuotas turtas turi bÅ«ti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje, turto kaina. Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra visų pirma antstolio tiesioginė pareiga. Teismų praktikoje konstatuota, kad Å¡iÄ pareigÄ antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso Å¡alys naudojasi savo procesinėmis teisėmis.

Ä®statymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta reali galimybė taip įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ , kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-211/2007; Nr. 3K-3-604/2008; Nr. 3K-3-218/2009). PareiÅ¡kėja teigia, kad antstolio paskirtas turto vertintojas neturėjo teisės atlikti pareiÅ¡kėjos turto vertės nustatymo ekspertizės, kadangi jis nėra įtrauktas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä . PareiÅ¡kėja remiasi Civilinio proceso kodekso 212 straipsnio 2 dalimi, kur nustatyta, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, pareiÅ¡kėja klaidingai taiko Å¡iÄ teisės normÄ , nes Civilinio proceso kodekso 212 straipsnis reglamentuoja teismo ekspertizės skyrimÄ bylos nagrinėjimo teisme metu, o tuo tarpu Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalis yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimÄ bÅ«tent vykdymo procese ir bendrosios Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimÄ kitose civilinio proceso stadijose, taikomos tiek, kiek neprieÅ¡tarauja specialiajai normai.

Turto vertinimo ekspertizė nėra laikytina teismo ekspertize, todėl jos atlikti neprivalo teismo ekspertas. Civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje nėra nustatyta, kad ekspertizę gali atlikti tik asmuo, įraÅ¡ytas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä . Esant tokiam teisiniam reglamentavimui teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad antstolis turėjo teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam įstatyme keliamus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Antstolis turto vertinimo ekspertizės atlikimÄ pavedė UAB „Ober haus“ (Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 1 d.

įsakymu iÅ¡duotas įraÅ¡ymo į turto ir verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sÄ raÅ¡Ä pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), turto vertintojui L. S. (turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Esant tokiam įsakymui bei asmeniui turint turto vertintojo pažymėjimÄ , laikytina, kad antstolis veikė tinkamai ir paskirtas asmuo turėjo teisę atlikti turto vertinimo ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, jog pareiÅ¡kėjos argumentai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, bei sudarytų pagrindÄ skirti pakartotinę ekspertizę.

Teismas pažymi, kad pareiškėja nei antstoliui, nei pirmos instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių bei pagrindžiančių išdėstytus teiginius, taip pat nepaneigė, kad byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju skolininkės skunde nurodyti samprotavimai apie tai, jog turto vertė būtų gerokai didesnė, jei turto vertintojas būtų apžiūrėjęs sodo namelio vidų, yra deklaratyvaus pobūdžio i atmestini kaip nepagrįsti.Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi išsamiai ir argumentuotai atsakė į visus pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų motyvus.

Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja nepateikė naujų argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti antstolio veiksmų teisingumu ar pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu. Esant minėtoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r ė : pareiÅ¡kėjos S. B. atskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                  Ramunė Mikonienė