2025-01-29 Nr. AB-1840-3-61-3-00228-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1084-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00228-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei A. D. dėl išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. D. (toliau – ir atsakovė) valstybės naudai 120,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 3,78 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 123,78 Eur, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė 2023 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą reg. Nr. ATP-04975 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir susijusių klausimų išsprendimo, pažymėdama, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, jei antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 arba 30 arba 15 procentų. Tarnyba, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovė turi teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnybos 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-T-04975 (toliau – ir 2023 m. gegužės 30 d. sprendimas) atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir susijusių klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Advokatė R. J. 2023 m. rugsėjo 15 d. pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei pagal 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą. Advokatė nurodė, kad procesinių dokumentų rengimui skyrė 12 val. Advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20,00 Eur. Išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudaro 240,00 Eur (12 val. x 20,00 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalį, atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 120,00 Eur.

3. Tarnyba paaiškino, kad pranešimu (8.1Mr)TP-23-N-04975(RS265727795LT) informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 120,00 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) surenkamųjų sąskaitų, paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba registruotu paštu, adresu Odminių g. 3, Vilnius, arba elektroniniu paštu teisinepagalba@vgtpt.lt. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą. Patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai pranešimu Nr. bei (12.31Mr) FS-918 (RS270747373LT) informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

4. Tarnyba taip pat prašė priteisti iš atsakovės valstybės išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu. Šias išlaidas sudaro 3,78 Eur: 1,89 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (1,20 Eur) + I zona iki 20 g. (0,36 Eur) + PVM 21 proc. (0,33 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0109640 ir 1,89 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (1,20 Eur) + I zona iki 20 g. (0,36 Eur) + PVM 21 proc. (0,33 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0110934.

5. Atsakovė A. D. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

6. Atsakovė nurodė, kad reikalavimas sumokėti 120,00 Eur nepagrįstas ir nesąžiningas, kadangi advokatė R. J. turėjo suteikti teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti teisme, tačiau byla buvo vilkinama, su advokate nebuvo jokių susitikimų, bendravimo. Advokatė teismo koridoriuose nurodė pasirašyti penkis kartus, nepaaiškindama, kokiu tikslu to reikia. Atsakovė 2023 m rugsėjo 4 d., norėdama nutraukti teisinės pagalbos sutartį, kreipėsi į pareiškėją. Tarnybos darbuotoja pateikė blanką, atsakovė jį užpildė. Tuo pačiu atsakovė gavo raštą su nuoroda sumokėti 120,00 Eur.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino, t. y. priteisė iš atsakovės A. D. valstybės naudai 120,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 3,78 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 123,78 Eur, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų VMI surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

8. Teismas nustatė, kad atsakovė 2023 m. gegužės 23 d. pateikė pareiškėjui prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir susijusių klausimų išsprendimo. Prašyme atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, jei antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 arba 30 arba 15 procentų. Tarnyba, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovė turi teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnyba 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir susijusių klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatę R. J.. Advokatė 2023 m. rugsėjo 15 d. pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei pagal minėtą 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą. Advokatė pateiktame prašyme nurodė, kad procesinių dokumentų rengimui skyrė 12 val.

9. Teismas nurodė, kad advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20,00 Eur. Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 240,00 Eur (12 val. x 20,00 Eur). Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kas sudaro 120,00 Eur.

10. Teismas nustatė, kad atsakovei jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu 2023 m. rugsėjo 19 d. ir 2023 m. spalio 30 d. buvo išsiųsti Tarnybos pranešimai, kuriuose nurodyta, kad atsakovė per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos privalo sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, kuri sudaro 120,00 Eur, atsakovė šios sumos pranešimuose nurodytu terminu nesumokėjo.

11. Teismas dėl atsakovės argumento, kad iš jos nepagrįstai reikalaujama atlyginti dalį išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą, nors valstybės paskirta advokatė nesuteikė efektyvios ir kokybiškos antrinės teisinės pagalbos, pažymėjo, kad advokatams užmokestis mokamas neatsižvelgiant į byloje, kurioje teikiama antrinė teisinė pagalba, pasiektą rezultatą, todėl asmuo, kuriam teikiama iš dalies apmokama antrinė teisinė pagalba, turi apmokėti dalį antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų nepriklausomai nuo bylos baigties, jį tenkinančio rezultato. Jeigu atsakovė buvo nepatenkinta jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos kokybe, ji turėjo teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokato darbo kokybės vertinimo. Tarnybai nėra suteikta teisė atleisti asmenį nuo prisiimtos pareigos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl Tarnyba įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti dalį išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą, atsižvelgiant ir į tai, jog atsakovė savo iniciatyva sutiko padengti dalį išlaidų. Šiuo atveju valstybė įvykdė savo įsipareigojimą ir suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą tokiomis sąlygomis, kurias numato Įstatymas ir su kuriomis atsakovė sutiko, prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą.

12. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas atsakovei sumokėti dalį (50 procentų) jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 120,00 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas visiškai, iš atsakovės pareiškėjui priteisiama 120,00 Eur. Taip pat teismas tenkino pareiškėjo prašymą priteisti 3,78 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, nes šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais dokumentais.

III. 13. Atsakovė A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą.

14. Atsakovė nurodo, kad teismo sprendimas buvo priimtas už akių, ji negavo pranešimo apie bylos nagrinėjimą 2024 m. spalio 8 d. Atsakovė teigia, kad dėl amžiaus informacinėmis technologijomis nesinaudoja, korespondenciją gauna pagal gyvenamąją vietą, neradus – paliekamas pranešimas. Dažniausiai gydymo ir kitos įstaigos praneša SMS žinute. Atsakovė nurodo, kad buvo išvykusi iš Lietuvos nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d.

15. Atsakovės vertinimu, Tarnyba neteisėtai gautų pajamas už jai nesuteiktas advokato paslaugas. Atsakovė išdėsto bendravimo su jai Tarnybos sprendimu paskirta advokate teisinės pagalbos teikimo klausimais eigą ir teigia, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. privalėjo užpildyti Tarnyboje pateiktą formą, jog atsisako teisinės pagalbos, kad atgautų anksčiau advokatei pateiktus lapus su penkiais parašais. Atsakovė nurodo vietoje to gavusi Tarnybos 2023 m. rugsėjo 19 d. raštą susimokėti 120 Eur, vėliau – 2023 m. spalio 30 d. pakartotinį reikalavimą su nurodymu, kad žadama kreiptis į teismą. 2023 m. lapkričio 24 d. atsakovė kreipėsi į administracinį teismą pati, tačiau jos dokumentų nepriėmė, nes buvo praleistas terminas.

16. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir šališkas. Atsakovė tvirtina 2023 m. rugsėjo 4 d. nerašiusi jokio atsisakymo, nes pagalba jai būtinai reikalinga, ji negavo jokio blanko susimokėti. Atsakovė taip pat nurodo argumentus dėl jai neišmokėto darbo užmokesčio, kuris, jos vertinimu, jai priklausė iki išeinant į pensiją.

17. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Tarnyba nurodo, kad sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo Nr. (8.1Mr)TP-23-N-04975 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 120,00 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų VMI surenkamųjų sąskaitų. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą. Nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai pranešimu Nr. (12.31Mr)FS-918 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas sudaro ne tik advokato faktiškai skirtas laikas rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėjo interesams teisme, bet taip pat ir susipažinimas su pateiktais dokumentais, pareiškėjo žodinės konsultacijos, pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo ir bylos perspektyvumo analizė, teisės normų, teismų praktikos analizė, susipažinimas su byla, įrodymų rinkimas ir kt. Teisės aktuose nėra įtvirtinta Tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei, tokia funkcija nustatyta Lietuvos advokatūrai. Duomenų, kad advokatė teikė paslaugas netinkamai ir būtų pagrindas kvestionuoti pagal faktą advokatės sugaištą laiką teikiant atsakovei teisinę pagalbą bei paskaičiuotą valstybės patirtų išlaidų sumą, nėra. Atsakovė turėjo teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokatės darbo kokybės vertinimo. Tarnybai nėra suteikta teisė atleisti asmenį nuo prisiimtos pareigos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl Tarnyba įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti dalį išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą, nes atsakovė sutiko padengti dalį išlaidų. Valstybė įvykdė savo įsipareigojimą ir suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą tokiomis sąlygomis, kurias numato Įstatymas ir su kuriomis atsakovė sutiko, prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Ginčas byloje kilo dėl 120,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 3,78 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 123,78 Eur, priteisimo iš atsakovės A. D. pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, naudai.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino visiškai.

21. Atsakovė apeliaciniame skunde pirmiausia nurodo, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą teisme, nesinaudoja informacinėmis technologijomis dėl amžiaus, buvo išvykusi iš Lietuvos nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d. Atsakovė taip pat teigia, kad iš jos nepagrįstai reikalaujama apmokėti už advokato paslaugas, kurių ji negavo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir šališkas.

22. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi: bylos nagrinėjimą teismo posėdyje paskyrė 2024 m. rugpjūčio 19 d. 10.00 val. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose, žodinio proceso tvarka; į teismo posėdį kviesti proceso šalis, išsiunčiant teismo šaukimus; teismo posėdį organizuoti vaizdo konferencijos būdu, bylos proceso dalyviams jungiantis per interneto naršyklę arba per „Zoom“ programėlę; pareiškėjui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tarnybos, suteikti prisijungimo duomenis (internetinę nuorodą, konferencijos ID ir kodą); įpareigoti atsakovę A. D. 2024 m. rugpjūčio 19 d. 10.00 val. atvykti į Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus, Žygimantų g. 2, Vilnius, ir juose atsakovei sudaryti galimybę dalyvauti teismo posėdyje panaudojant teismo informacines ar elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kita), o bylą nagrinėjančiam teisėjui, bei kitiems proceso dalyvių dalyvaujant teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų technologijas; išaiškinti proceso dalyviams, jog teismas privalomo bylos proceso dalyvių dalyvavimo teismo posėdyje nėra nustatęs, todėl atsakovei A. D. 2024 m. rugpjūčio 19 d. 10.00 val. neatvykus į Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus, proceso dalyviams teismo posėdžio metu neprisijungus prie vaizdo konferencijos, bus laikoma, kad proceso dalyvis nepageidauja dalyvauti bylos nagrinėjime ir jo nedalyvavimas nėra kliūtimi bylos procesui.

23. Teismo šaukimas ir minėta teismo nutartis atsakovei buvo išsiųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 19 d. į bylą įtraukta registruotos pašto siuntos atsakovei sekimo pažyma, kurioje paskutinis veiksmas užfiksuotas 2024 m. rugpjūčio 13 d. su žyma: „Kviečiame atvykti į paštą atsiimti siuntos“. Kadangi atsakovė pašte neatsiėmė siuntos su teismo šaukimu ir nutartimi, teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. 10.00 val. posėdyje nutarė, kad kitas teismo šaukimas atsakovei bus įteikinėjamas viešo paskelbimo būdu specialiame tinklapyje, bus išaiškinta galimybė atsakovei atvykti į Regiono administracinio teismo Vilniaus rūmus ir jai bus sudaryta galimybė dalyvauti nuotoliu nepatiriant jokių papildomų vykimo į Šiaulių rūmus išlaidų; bylos nagrinėjimą atidėti 2024 m. rugsėjo 11 d. 10.00 val.

24. Pirmosios instancijos teismas apie teismo posėdžio vietą ir laiką paskelbė specialiame interneto tinklalapyje, skelbimo tekste nurodyta, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl: „prašymas / skundas ir jo priedai bei teismo šaukimas įteikiami viešo paskelbimo būdu. Su minėtais dokumentais galima susipažinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose (Dvaro g. 80, Šiauliai). Teismo posėdis paskirtas 2024-09-11 10:00 val. Įpareigoti atsakovę A. D. 2024 m. rugsėjo 11 d. 10.00 val. atvykti į Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus, Žygimantų g. 2, Vilnius, ir juose atsakovei sudaryti galimybę dalyvauti teismo posėdyje panaudojant teismo informacines ar elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kita), o bylą nagrinėjančiam teisėjui, bei kitiems proceso dalyvių dalyvaujant teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų technologijas. Išaiškinti proceso dalyviams, jog teismas privalomo bylos proceso dalyvių dalyvavimo teismo posėdyje nėra nustatęs, todėl atsakovei A. D. 2024 m. rugsėjo 11 d. 10.00 val. neatvykus į Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus, proceso dalyviams teismo posėdžio metu neprisijungus prie vaizdo konferencijos, bus laikoma, kad proceso dalyvis nepageidauja dalyvauti bylos nagrinėjime ir jo nedalyvavimas nėra kliūtimi bylos procesui. Teismo procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas privalo iki paskirto teismo posėdžio nuo šio pranešimo paskelbimo dienos pateikti atsiliepimą į prašymą /skundą. Informacijos teirautis tel. 8 41 521803“. 2024 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjui išsiųstas teismo šaukimas į 2024 m. rugsėjo 11 d. 10.00 val. teismo posėdį. 2024 m. rugpjūčio 23 d. teisme gautas vokas su grįžusia siunta su teismo šaukimu atsakovei atvykti į ankstesnį (2024 m. rugpjūčio 19 d. 10.00 val.) teismo posėdį. Byla išnagrinėta 2024 m. rugsėjo 11 d. 10.00 val. įvykusiame teismo posėdyje atsakovei nedalyvaujant, teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas ir teismo sprendimas paskelbtas 2024 m. spalio 8 d. 16 val.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviams teismo šaukimu ir pranešimu pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. ABTĮ 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Tokiu atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo nurodytiems asmenims įteikimo diena. ABTĮ 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atidėjus bylos nagrinėjimą ir kartu paskiriant kitą teismo posėdžio laiką ir vietą, apie tai pasirašytinai paskelbiama atvykusiems asmenims. Kitiems proceso dalyviams, taip pat atidėjus bylos nagrinėjimą nepaskiriant kito teismo posėdžio laiko ir vietos, apie posėdį gali būti pranešama teismo pranešimais be grąžintinos teismui pranešimo atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas įteiktas. Pranešimo turinys turi atitikti šaukimo rekvizitus. Pranešimo nuorašas paliekamas byloje. Pranešimai pristatomi paštu ar per kurjerius, o šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – elektroninių ryšių priemonėmis arba paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Pranešimo išsiuntimas arba paskelbimas specialiame interneto tinklalapyje prilygsta šaukimo įteikimui ir laikoma, kad nurodytiems proceso dalyviams pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

26. ABTĮ 74 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui.

27. Iš aptartų ABTĮ 72 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatų matyti, kad teismo šaukimas asmeniui, kuris šaukiamas, pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę; apie pirmąjį teismo posėdį proceso dalyviai yra informuojami šaukimu, t. y. procesiniu dokumentu su teismui grąžinama dalimi apie šaukimo įteikimo adresatui patvirtinimą, apie kitus teismo posėdžius proceso dalyviams gali būti pranešama pranešimu be grąžintinos teismui atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas įteiktas. Taip pat procesinius dokumentus bei teismo šaukimus teismas gali įteikti ir viešo paskelbimo būdu, tačiau tik tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos. Be to, ABTĮ 74 straipsnio 5 dalis nustato teismo šaukimo įteikimo tvarką, jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje.

28. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

29. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13).

30. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimą byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06; 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2014 m. kovo 4 d. sprendimą byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr., pvz., 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12).

31. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnis nenumato teisės dalyvauti nagrinėjant bylas, nesusijusias su baudžiamojo kaltinimo klausimais, tačiau numato bendresnio pobūdžio teisę veiksmingai pristatyti savo poziciją byloje ir naudotis lygiomis procesinėmis galimybėmis su kita šalimi. Konvencija yra skirta užtikrinti veiksmingas ir praktiškai panaudojamas teises, o ne teorines ar iliuzines teises, todėl teisė į viešą bylos nagrinėjimą praras prasmę, jei bylos šalys nebus tinkamai informuotos apie bylos nagrinėjimą. EŽTT manymu, proceso dalyviams turi būti pranešta apie teismo posėdžius tokiu būdu, kad jie ne tik sužinotų apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau taip pat turėtų pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui ir turėtų galimybę sudalyvauti posėdyje; tiesiog pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad proceso dalyvis jį gavo tinkamu laiku, Konvencijos požiūriu nėra laikomas tinkamu pranešimu apie teismo posėdį (žr., pvz., 2017 m. sausio 24 d. sprendimą byloje Fridman prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40947/11)).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pabrėždamas, jog tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008).

33. EŽTT yra išaiškinęs, kad dokumentų įteikimo būdas kaip asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). EŽTT taip pat yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kuomet taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje G. prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nurodytą reglamentavimą bei teismų praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, neįteikus atsakovei procesinių dokumentų ir teismo šaukimo jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, išsiųsti jai procesinių dokumentų pakartotinai. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo išvykusi iš Lietuvos nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d., t. y. būtent tuo metu, kai jai buvo išsiųstas teismo šaukimas. Be to, atsiliepime į prašymą, atsakovė, prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Žygimantų g. 2, Vilniuje, taip pat nurodė, kad nesinaudoja naujomis technologijų priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esant duomenims apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą, įteikus procesinius dokumentus (prašymą ir šaukimą) atsakovei viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje ir neišnaudojus kitų ABTĮ nustatytų procesinių dokumentų bei teismo šaukimo įteikimo būdų (per butų eksploatavimo organizaciją, seniūnijos seniūną (jo pavaduotoją) (ABTĮ 74 str. 5 d.), teismas negalėjo išnagrinėti bylos, nes atsakovei nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą. Tinkamas teismo procesinių dokumentų įteikimas yra svarbus procesinis veiksmas, nuo kurio priklauso teismo proceso, o kartu ir priimto procesinio sprendimo teisėtumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeista atsakovės teisė būti realiai informuotai apie vykstantį teismo procesą ir teisė būti išklausytai teisme.

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nepranešęs atsakovei apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d., 146 str. 2 d. 7 p.). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis