2022-03-23 Nr. AB-7614-3-62-3-02967-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1629-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02967-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 2S34398 (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 6K-1589 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Iš kilmės valstybės pareiškėja išvyko dėl to, kad ji yra savo motinos nužudymo liudytoja, pareiškėja pasislėpė ir emigravo, nes bijo taip pat būti nužudyta. Pareiškėja teigė, kad kilmės valstybėje nesijautė saugi, kilo pavojus gyvybei. 2021 m. sausį atvyko į (duomenys neskelbtini) studijuoti. Studijavo 6 mėn., tačiau nebeturėjo pinigų susimokėti už mokslus. Sulaukė grasinimų iš universiteto. Baltarusijoje neprašė prieglobsčio, nes, pareiškėjos teigimu, neįmanoma ten jo paprašyti. Pareiškėja bijojo dėl savo likimo, todėl į Lietuvą atvyko dėl saugumo.

3. Pareiškėja akcentavo, kad pateikė tiek informacijos, kiek galėjo, be to, pareiškėjos pasakojimo ir žinių nėra pagrindo lyginti su vadovėliniu, kadangi asmuo pasakoja iš atminties, asmeninės patirties. Pareiškėja nurodė, kad turėjo būti objektyviai vertinama, jog pareiškėjos patirtis gali būti ne tokia įvairiapusė, kaip iš informacinių šaltinių rinktos žinios, tačiau tai savaime nepaneigia jos pasakojimo ir nedaro jo kritikuotinu.

4. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad Departamento sprendime pripažįstama, jog (duomenys neskelbtini) būna nužudymų, susijusių su politika ir teismo bylomis. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjos gyvybei ir sveikatai, todėl jai turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.

5. Pareiškėja pabrėžė, kad savo elgesiu niekaip neparodė, jog ketina išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėja bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų. Jos pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės, vykstančio konflikto, pareiškėja visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos.

6. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad buvo nurodžiusi, jog jai turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos išklausymas, prašyta Departamento sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas tiesės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, negali būti paneigta asmens teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

7. Pareiškėja pažymėjo, kad nurodė išsamias aplinkybes, kodėl bijo dėl savo gyvybės – ji buvo savo motinos nužudymo liudytoja. Vien šis faktas pareiškėjai pagrįstai leidžia bijoti dėl savo gyvybės. (duomenys neskelbtini) pripažįstama moterims viena pavojingiausių šalių pasaulyje. Pareiškėjos baimė niekaip negali būti vertinama tik kaip hipotetinio pobūdžio ir dėl šių priežasčių pareiškėja, būdama moterimi, pagal Europos prieglobsčio paramos biurą (toliau – ir EPPB), priskiriama prie padidintos rizikos asmenų.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas teigė, kad Departamento sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, o, įvertinus pareiškėjos pasakojimo turinį, buvo konstatuota, kad jis nedetalus, nenuoseklus, prieštaringas, nebuvo identifikuotas tariamas persekiotojas bei tikslai ir motyvai persekioti pareiškėją, nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį, todėl pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta.

10. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja nepateikė jokių jos prašymo motyvus patvirtinančių įrodymų, pasakojimo turinio patikimumas buvo vertinamas atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją ir laikantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkto nuostatų.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jos ieško vienas politikas, kuris pasiuntė žudikus nužudyti jos motiną (advokatę) ir prieš tai nunuodijo pareiškėjos motinos klientą. Anot pareiškėjos, jos motina buvo laimėjusi bylą, todėl tas politikas norėjo pakeisti bylos baigtį ir 2020 m. spalio 20 d. pasiuntė savo žmones paimti tą bylą ir tuo pačiu nužudyti pareiškėjos motiną. Pareiškėja nurodė nuo jų pabėgusi, vėliau mamos draugės jai padėjo išvykti iš šalies, ji į policiją dėl mamos bylos nesikreipė, nes neturėjo pareigūnų telefono, o, pareiškėjai būnant Baltarusijoje, mamos draugė pranešė, kad pareiškėjos ieško ir nori nužudyti. Pareiškėja nepateikė jokių jos pasakojimą patvirtinančių įrodymų, o jos pasakojimas savaime nelemia tarptautinės apsaugos.

12. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjos pasakojimas apie priežastis, neva lėmusias jo išvykimą iš kilmės valstybės, buvo nedetalus, nenuoseklus, pareiškėja nepateikė aiškių detalių, o kai kurios pasakojimo dalys buvo akivaizdžiai nelogiškos ir improvizacinio pobūdžio. Bandant išsiaiškinti papildomas detales, pareiškėja atsakinėjo trumpai, nepraplėsdama pirminio pasakojimo ribų, vengė atsakinėti į patikslinančius klausimus, dažnai į papildomus klausimus atsakydavo vos keliais žodžiais. Pareiškėja nurodė, kad į kilmės valstybę negali grįžti, nes „kažkas“ grasina nužudyti. Nepaisant to, apklausos metu paklausta detalesnės informacijos apie grasinimus, teigė, kad „nematė“, „nežino“, „nepažįsta“, „tų“ žmonių, nežino vardų ir pavardžių, neįvardijo ir galimų grupuočių, norinčių nužudyti. Atsižvelgęs į esamus prieštaravimus, alogizmus bei abstraktų pasakojimą, surinktą kilmės valstybės informaciją, Departamentas konstatavo, jog pareiškėjos pasakojimas yra pramanytas ir nėra laikomas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jos nurodytų aplinkybių tikrumą. Buvo įvertinta, kad pareiškėja sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir jos pastangos pagrįsti savo prieglobsčio prašymą nelaikytinos nuoširdžiomis.

13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos atveju, atsižvelgiant į jos abstrakčius teiginius ir surinktą informaciją, negalima identifikuoti nei tariamų persekiotojų, nei jų tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Kadangi persekiojimo vykdytojo identifikavimas yra svarbus motyvas vertinant pareiškėjai prieinamą apsaugą, o persekiojimo motyvas yra būtinas „pabėgėlio“ apibrėžimo elementas, nurodyti trūkumai yra esminiai bei turi tiesioginės įtakos sprendimui dėl tarptautinės apsaugos suteikimo. Departamentas tyrimo metu nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali persekiojimo rizika, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Prieglobsčio prašymo pagrįstumą lemia ne tik pasakojimo turiniui ir formai keliami reikalavimai, numatyti Tvarkos aprašo 99 punkte, bet ir jo neprieštaravimas kilmės valstybės informacijai bei atitikimas tarptautinės apsaugos statusui gauti kriterijų elementams, kurie numatyti Konvencijos 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje.

14. Atsakovas akcentavo, kad Departamentas atliko detalią pareiškėjos apklausą, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jos manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti jos pačios nurodytus teiginius. Pareiškėjos pasakojimas buvo nedetalus, abstraktus, jam trūko logiškumo ir nuoseklumo. Pareiškėja negalėjo pateikti jokių objektyvių jos nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, o pats pasakojimas įvertintas kaip su akivaizdžiais trūkumais, todėl jam nebuvo taikomas abejonės privilegijos principas ir jis pagrįstai nelaikomas įrodymu. Pareiškėja negebėjo įvardinti jos tariamo persekiotojo ir įrodyti jo tikslų ir motyvų ją persekioti, ji painiojosi detalėse. Nagrinėjant pareiškėjos prieglobsčio prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjos individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Tyrimo metu nenustatytos ir pareiškėja neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjai dėl jos asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą. Visoje kilmės šalyje nevyksta kariniai konfliktai, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Pareiškėjos skunde nurodyta kilmės valstybės informacija savaime nepatvirtina pareiškėjai individualiai kylančių grėsmių ar rizikų, tuo labiau, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) – kilmės valstybės sostinė, kurioje nefiksuojami konfliktai ir žudynės. Atsižvelgęs į tai, Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė jokių Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jai galėtų būti suteikta papildoma apsauga. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą ginčijamą sprendimą, o jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Departamento išvadas, nepateikė ir pati pareiškėja.

15. Atsakovas pažymėjo, kad Departamento sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Departamentas pabrėžė, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta pareigūnų, todėl pareiškėjos veiksmus vertino kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjos atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Ši grėsmė pagrįsta pačios pareiškėjos faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio spėjimais. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas, todėl tikėtina, jog pareiškėja, vengdama grąžinimo, gali pasislėpti. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

16. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjos skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pati pareiškėja. Vien tai, kad pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad Departamento sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Departamento sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Departamento sprendimo 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį, o kitus skundo reikalavimus atmetė.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Prašyme nurodė, kad ji ir jos sesuo prašo prieglobsčio, kad būtų apsaugotos ir saugios, nes kilmės šalyje jai grasina mirtimi politinis veikėjas, kuris nužudė pareiškėjos motiną.

19. Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 14 d. apklausos metu pareiškėja nurodė, kad 2020 m. vasario 20 d. buvo nužudyta jos mama, kuri buvo advokatė ir gynė vieną asmenį prieš parlamento žmogų. (duomenys neskelbtini).

20. Teismas pažymėjo, kad Departamento sprendimu nuspręsta: 1) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

21. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (ginčui aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2021 m. liepos 22 d., nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.). Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios.

22. Teismas aptarė Konvencijos 1 straipsnio A dalį, Įstatymo nuostatas (86 str., 87 str.), Tvarkos aprašo nuostatas (99 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

23. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nurodė, jog prieglobsčio su seserimi prašo dėl to, kad būtų apsaugotos ir saugios, nes pareiškėjos šalyje jai grasina mirtimi politinis veikėjas, kuris nužudė pareiškėjos motina. Apklausos metu pareiškėja paaiškino, kad į Baltarusiją atvyko 2021 m. sausio mėnesį studijuoti, tačiau nebeturėjo pinigų susimokėti už mokslus, universiteto valdžia grasino, jog išsiųs, todėl, išgirdusi apie galimybę, atvyko į Lietuvą.

24. Įvertinęs pareiškėjos Departamente apklausos metu duotus paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos išvykimas iš kilmės šalies yra asmeninio pobūdžio. Pareiškėja nuo 2021 m. sausio mėnesio nurodo studijavusi Baltarusijoje, o poreikis daugiau nei po pusės metų vykti į Lietuvą atsirado dėl to, jog nepakako pinigų susimokėti už studijas minėtoje šalyje.

25. Teismas, įvertinęs pareiškėjos rašytinį prašymą suteikti prieglobstį, jos pasakojimą apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutinka su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Teismas sprendė, kad pareiškėjos paaiškinimai prieglobsčio prašyme, apklausos metu bei teismo posėdyje neišsamūs, nenuoseklūs. Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad tuo metu, kai atsiuntė ginkluotus vyrus iš mamos paimti bylos dokumentus, buvo kitame kambaryje ir nelabai ką matė, o apie grasinimus sužinojo iš mamos draugės.

26. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja detalios informacijos, kuri pagrįstai leistų manyti, jog pareiškėjai kilmės šalyje galėtų kilti pavojus, nepateikė, pareiškėjos pasakojimas abstraktus, neindividualizuotas, t. y. pareiškėja nurodė, jog nematė, kas vyko (matė tik sesuo), nežino politiko, nužudžiusio mamą vardo, nenurodo asmens, kurį gynė pareiškėjos mama, vardo, nenurodė ne tik grasinusių asmenų duomenų, tačiau neįvardijo netgi mamos draugių, kurios padėjo išvykti iš kilmės šalies, duomenų.

27. Teismas pareiškėjos aplinkybių nenuoseklumą, pasakojimo abstraktumą vertino kaip esminius trūkumus, kurie užkerta kelią toliau tirti, aiškintis, spręsti teigiamai pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį.

28. Teismas pabrėžė, kad Departamentas surinko aktualią pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimui kilmės valstybės informaciją ir ją išdėstė Departamento sprendime. Surinkta informacija buvo aktuali pareiškėjos pasakojimui (pareiškėja nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, todėl informacija surinkta apie jos nurodytą gyvenamąją vietą). Teismas sutiko su Departamento sprendimo išvada, kad (duomenys neskelbtini) mieste nevyksta karinis konfliktas, todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, be to, nėra pagrindo išvadai, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jai galėtų kilti grėsmė. Kitokios informacijos pareiškėja taip pat nepateikė ir teismo posėdyje. Teismas pritarė Departamento pozicijai, kad nei pareiškėjos pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojai kilmės valstybėje grėsė / gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

29. Vadovaudamasis Tvarkos aprašo 222 punktu, teismas nurodė, kad teisės aktai numato skundo nagrinėjimą nekviečiant šalių, taip pat teismas pažymėjo, jog pareiškėja neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas, be to, pareiškėja žodžiu buvo išklausyta apklausos Departamente metu ir teismo posėdyje.

30. Teismas aptarė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nuostatas ir pažymėjo, kad Departamentas pagrįstai sprendė, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti užsienietei prieglobstį, ji, vengdama grąžinimo, gali pasislėpti, todėl nusprendė vykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

31. Teismas nurodė, kad Departamento sprendime taip pat nuspręsta pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K-128 redakcija), (toliau – ir Tvarka), nuostatomis (5 p., 44 p., 44.3 p., 44.3.1–44.3.6 p.), Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, teismas konstatavo, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad Departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas arba sutrumpinamas užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. atsakovas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą.

32. Teismas nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjai pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jos padarytam pažeidimui. Teismas vertino, kad Departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų daryti įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų pareiškėjai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgęs į tai, teismas Departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pakeitė, nustatęs, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

33. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką pakeista, padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 34. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

35. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjos pasakojimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

36. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl pareiškėjos baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

37. Pareiškėja teigia, kad nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad pareiškėjos pasakojimas neišsamus, abstraktus, tačiau to nedetalizuoja, nenurodo, kodėl teismo pareiškėjos pasakojimas neįtikino.

38. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pakartojo Departamento sprendime nurodytus teiginius apie pareiškėjos kilmės valstybėje esančią beatodairiško smurto situaciją ir visiškai nevertino informacijos, kurią skelbia tarptautinės organizacijos, jog (duomenys neskelbtini) pripažįstama moterims viena pavojingiausių šalių pasaulyje.

39. Pareiškėja akcentuoja, kad Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

40. Pareiškėja nurodo, kad panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

41. Atsakovas Departamentas, atsiliepime į apeliacinį skundą pakartodamas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytus argumentus, prašo apeliacinį skundą atmesti.

42. Atsakovas pabrėžia, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 43. Byloje esminis ginčas kilo dėl atsakovo Departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 2S34398, kuriuo pareiškėjai (duomenys neskelbtini) pilietei (duomenys neskelbtini) nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, taip pat nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja skunde taip pat suformulavo reikalavimus panaikinti Komisijos 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 6K-1589 ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

44. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, ir dėl to pakeitė Departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvedamas į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

45. Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

46. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

47. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

48. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

49. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

50. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

51. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

52. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

53. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

54. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

55. Pareiškėja prašyme suteikti prieglobstį nurodė, kad jai ir jos sesei grasina mirtimi politinis veikėjas, kuris nužudė pareiškėjos ir jos sesers motiną. Apklausos metu pareiškėja pakartojo šiuos argumentus.

56. Iš Departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, šią informaciją įvertino kartu su pareiškėjos pateiktais paaiškinimais apie jos individualią situaciją. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar Departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar pareiškėja atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jai turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, atsakovo nustatytas ir įvertintas aplinkybes išnagrinėjo, įvertinęs visus įrodymus ir jų visumą.

57. Įvertinus pareiškėjos pateiktą pasakojimą atsakovui, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos istorija, kad ji yra savo mamos nužudymo liudytoja, nėra pagrįsta kitais (be jos pasakojimo) įrodymais, pareiškėjos pasakojimas apie įvykius, kurie ją paskatino išvykti iš (duomenys neskelbtini), yra bendro pobūdžio ir neišsamus, nepasižymi informatyvumu, alogiškas ir painus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokią išvadą suponuoja aplinkybės, nurodytos šios nutarties 26 punkte. Taip pat pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino aktualią su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjos norimais aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3426-1062/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

58. Konstatuotina, kad pareiškėjos baimė grindžiama išimtinai jos pačios subjektyviu situacijos suvokimu, o jos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina realia, pareiškėjos nurodyta grėsmė yra hipotetinio pobūdžio ir grindžiama neapibrėžta tikimybe.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Kaip matyti iš Departamento sprendimo, atsakovas įvertino prieglobsčio prašytojos pasakojimo trūkumus, atsižvelgė į surinktą kilmės valstybės informaciją, t. y. įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą, o ne pavienius duomenis, kuri nepatvirtino, kad pareiškėjai (prieglobsčio prašytojai) asmeniškai kyla grėsmė jos kilmės šalyje.

60. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

61. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

62. Įvertinus pareiškėjos šioje byloje nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina, išvada, kad pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai nepatvirtina, kad pareiškėjai (prieglobsčio prašytojai) asmeniškai kyla grėsmė kilmės šalyje. Konstatuotina, kad pareiškėja nenurodė argumentų, pagrindžiančių situaciją jos kilmės šalyje, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjai. Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdami klausimą, susijusį su pareiškėjos visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.

63. Taigi nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjos atvejo individualiai, objektyviai ir nešališkai), t. y. neatsižvelgė į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę, prieglobsčio prašytojos paaiškinimus, įskaitant informaciją apie tai, ar ji patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.

64. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

65. Pareiškėja argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jam nesuteikta ir papildoma apsauga. Departamentas išsamiai įvertino situaciją pareiškėjos gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) komunoje), konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

66. Byloje nenustatyta ir pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kuriomis remiantis turėtų būti daroma išvada, kad ji (pareiškėja) kilmės šalyje patirs elgesį, kuris prilyginamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui, nes tokios aplinkybės konstatacijai nepateikti įrodymai, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjos situaciją.

67. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

68. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo savarankiškų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pakeistas Departamento sprendimas, atitinkamai pakeistas ir Komisijos sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

69. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Gintaras Kryževičius