2026-01-12 Nr. CB-173-2-56-3-00258-2025-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4524

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00258-2025-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė), ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 29 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinierinės paslaugos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 7 480,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą; priteisė atsakovei iš ieškovės 2 402,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti kasacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė pasiūlymų patikslinimą reglamentuojančias teisės normas, formaliai prilygindamas ginčo darbų atlikimo grafiką absoliučiam pasiūlymo atmetimo pagrindui, nors patys pripažino, kad darbų atlikimo grafikas nebuvo pasiūlymų vertinimo kriterijus ir neturėjo įtakos pasiūlymo kainai ar ekonominiam naudingumui. Toks vertinimas paneigia pasiūlymų patikslinimo instituto paskirtį.

2. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimas neatitinka Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo ir jį aiškinančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią formalių, pasiūlymo esmės nekeičiančių trūkumų absoliutinimas laikytinas nepagrįstu konkurencijos ribojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019).

3. Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pirkimo tikslas buvo ignoruotas, nes itin detalus paslaugų atlikimo grafikas, kuris nebuvo pasiūlymų vertinimo kriterijus ir neturėjo įtakos pasiūlymo kainai ar ekonominiam naudingumui, buvo pritaikytas kaip absoliutus pasiūlymo atmetimo pagrindas. Toks pirkimo sąlygų taikymas objektyviai nepadėjo nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo. Be to, toks vertinimas neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikos, pagal kurią nepagrįstas pasiūlymų atmetimas dėl mažareikšmių, redakcinio pobūdžio klaidų, nesuderinamas su viešųjų pirkimų efektyvumo tikslu (ESTT 2018 m. vasario 28 d. sprendimas byloje MA.T.I. SUD, C-523/16). Trečia, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-248/2016, pripažindamas teisėta situaciją, kai atsakovas neprivalo taikyti pasiūlymo patikslinimo instituto, nors būtent nepatikslinti dokumentai tapo pasiūlymo atmetimo pagrindu. Toks vertinimas grindžiamas formaliu Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 patvirtintų Taisyklių dėl pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo (toliau – Taisyklės) nuostatos taikymu, tačiau ignoruojant Pirkimų įstatymo 58 straipsnio 5 dalies paskirtį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas ribas. Atsižvelgiant į tai, buvo nepagrįstai paneigta galimybė taikyti pasiūlymo patikslinimo institutą, nors toks patikslinimas objektyviai nebūtų lėmęs naujos ofertos pateikimo ir neturėjo reikšmės pasiūlymų vertinimui.

4. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės suteikė lemiamą reikšmę formaliems darbų atlikimo grafiko neatitikimams, neanalizuodamas jų poveikio pasiūlymo esmei, ekonominiam naudingumui ar pirkimo procedūros rezultatui, tokiu būdu formą iškeldamas aukščiau už turinį. Toks pateiktas vertinimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2020; 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017) ir Pirkimo įstatymo nuostatų, nes legitimizuoja perteklinį formalizavimą ir paneigia viešojo pirkimo tikslą – įsigyti tai, ko perkančiajam subjektui reikia ekonomiškai naudingiausiomis sąlygomis.

5. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, jog perkančioji organizacija gali nevaržomai persvarstyti savo sprendimus, neatitinka nei Pirkimų įstatymo teisinio reglamentavimo, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo pateiktas vertinimas nepagrįstai išplečia perkančiojo subjekto diskrecijos ribas ir neatitinka Pirkimų įstatymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl lemia materialinės teisės normų pažeidimą. Antra, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011), pripažindamas teisėta situaciją, kai atsakovas pakartotinai atmetė ieškovo pasiūlymą tuo pačiu pagrindu, nenurodydamas jokių teisėtų priežasčių, kurios pateisintų tokį sprendimų persvarstymą. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendimų persvarstymas galimas tik esant naujai paaiškėjusioms aplinkybėms ar siekiant ištaisyti procedūrinius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).

6. Nukrypdamas nuo nuosekliai suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 4 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, numatančią, kad ne apeliacinės instancijos, o kasacinis teismas formuoja Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismų praktiką. Tokiu būdu Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė teismų instancinės sistemos formuojamos praktikos vientisumą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrija "CEE Attorneys" (j. a. k. 302818593), sumokėtą už UAB "Statybų inžinerinės paslaugos" (j. a. k. 111678149), 1143 (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt tris) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. gruodžio 29 d. Luminor banke, mokėjimo nurodymo Nr. 9489, mokėjimo kodas ZP04182.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė

Eglė Zemlytė