8bac278f-ecc2-48b8-9d64-638f05e06b3b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I2-541-596/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01069-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; (S) 20.2.3.2; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. K., atsakovės atstovui V. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: 2019 m. balandžio 3 d. teismo nutartimi priimta pareiÅ¡kėjo M. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundo dalis dėl reikalavimų priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau -Tarnyba), dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų patirtÄ 169,05 Eur materialinę žalÄ ir 1 000 Eur neturtinę žalÄ (1 t., b. l. 1–6). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) patarėjo pareigas eina nuo 2017 m. lapkričio 16 d. 2018 m. gruodžio 20 d. gavo kvietimÄ registruotis dalyvavimui Europos socialistų partijos (toliau – ir PES) rinkiminiame kongrese Madride 2019 m. vasario 21–23 d. (toliau – ir kongresas). 2019 m. sausio 23 d. iÅ¡ PES gavo patvirtinimÄ , kad jo dalyvavimas kongrese patvirtintas, ir praÅ¡ymÄ pateikti lėktuvo bilietus iki sausio 27 d. (įskaitytinai).

Apie tai nedelsdamas informavo tiesioginį vadovÄ , Tarnybos Skyriaus vedėjÄ T. V. R., nurodydamas, kad yra Lietuvos socialdemokratų partijos delegatas dalyvauti PES rinkiminėje konferencijoje ir praÅ¡ys atostogų, kad galėtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTÄ®) 17 straipsnio 5 dalyje numatytÄ valstybės tarnautojo teisę dalyvauti politinėje veikloje ne darbo metu, taip pat informavo, kad iki sausio 27 d. turi pateikti kongreso organizatoriams lėktuvo bilietus.

Pareiškėjas buvo informavęs T. V. R. apie planuojamas atostogas 2019 m. vasario 27 d.– kovo 12 d., todėl pastarasis nurodė, kad prašymus dėl atostogų pareiškėjas pateiktų po 2019 m. sausio 25 d. numatyto valstybės tarnautojo vertinimo, kadangi ketina su pareiškėju kalbėtis apie atostogas. Vertinimo metu T. V. R. priekaištavo, kad pareiškėjas dažnai atostogauja, užsiminė, kad jo politinė veikla, narystė organizacijose ir straipsniai žiniasklaidoje kelia problemų. Baigiantis vertinimui, T.

V. R. paprašė paraÅ¡yti du atskirus praÅ¡ymus dėl atostogų: vienÄ dėl atostogų suteikimo 2019 m. vasario 21–22 d., kitÄ - dėl atostogų suteikimo 2019 m. vasario 27 d.–kovo 11 d., nors iki tol galiojo praktika raÅ¡yti vienÄ praÅ¡ymÄ . Nurodytas aplinkybes įrodo PES laiÅ¡kas ir T. V. R. 2019 m. vasario 18 d. raÅ¡to Nr. BR-24 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo M. K. 2019 m. vasario 14 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. BR-23“ 5 punktas. 2019 m. sausio 28 d. T. V.

R. suderino, o Lygių galimybių kontrolierė A. S. (toliau – ir Kontrolierė) pasirašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ suteikti atostogas 2019 m. vasario 27 d.–kovo 12 d., tačiau atsisakė suderinti praÅ¡ymÄ suteikti kasmetines atostogas 2019 m. vasario 21–22 d., kadangi 2019 m. vasario 22 d. numatytas Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų atrankos komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) posėdis, kuriam pareiÅ¡kėjas turės parengti nominacijų apžvalgÄ . PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, toks atsisakymo motyvas yra formalus, nes Å¡i funkcija jau anksčiau buvo paskirta apdovanojimų partneriams, todėl realiai nurodytos funkcijos pareiÅ¡kėjui nereikėjo atlikti, o darbų ir funkcijų, susijusių su Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų organizavimu iki pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo suteikti atostogas 2019 m. vasario 21–22 d., jam nebuvo skirta.

PareiÅ¡kėjas paprašė T. V. R. (kuris tuo metu kandidatavo į Vilniaus miesto savivaldybės tarybÄ Visuomeninio rinkimų komiteto „R. Å . komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ sÄ raÅ¡e) įvertinti visas sprendimo priėmimo aplinkybes, taip pat ir tai, kad T. V. R. yra konkuruojančios su Lietuvos socialdemokratų partija politinės jėgos dalyvis ir toks jo elgesys, turintis viešų ir privačių interesų konflikto požymių, gali pakirsti pasitikėjimÄ Tarnyba, taip pat įvertinti aplinkybę, kad jis dalyvauja politinėje veikloje, vykdo rinkimų kampanijÄ , neimdamas atostogų, o atsisakydamas suderinti kasmetinių atostogų praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjui - tokias galimybes apriboja, įvertinti, ar tai suderinama su Lygių galimybių įstatymo reikalavimu sudaryti vienodas darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo sÄ lygas, įvertinti aplinkybę, kad toks sprendimas apriboja VTÄ® nustatytÄ teisę dalyvauti politinėje veikloje ne darbo metu, be to, atkreipė dėmesį, kad užduočių formulavimas po informavimo apie ketinimÄ dalyvauti PES kongrese fakto, turi diskriminacijos dėl politinių pažiÅ«rų požymių.

T. V. R. atsakė, kad jeigu pareiÅ¡kėjas kels klausimÄ dėl jo viešų ir privačių interesų konflikto ir diskriminavimo dėl politinių pažiÅ«rų, jo praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti visas aplinkybes jis Kontrolierei pateiks kaip politinį grasinimÄ . PareiÅ¡kėjo vertinimu, tai rodo, kad T. V. R. suvokė, kad pažeidžia diskriminavimo dėl politinių pažiÅ«rų draudimo principÄ ir siekė, kad pareiÅ¡kėjas nutylėtų Å¡iÄ aplinkybę. BÅ«damas informuotas apie abejones dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo, T.

V. R. nesiėmė jokių priemonių joms paÅ¡alinti, nenusiÅ¡alino nuo sprendimų priėmimo, o aktyviai siekė, kad pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų suteiktos atostogos 2019 m. vasario 21–22 d. PaaiÅ¡kina, kad Kontrolierė 2019 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-8 „Dėl darbo grupės Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų 2018 organizavimui sudarymo“ sudarė darbo grupę Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams organizuoti, įtraukdama pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ darbo grupės sudėtį (darbo grupės narių funkcijos nebuvo detalizuotos).

T. V. R. 2019 m. sausio 31 d. suformulavo pareiÅ¡kėjui užduotis, pasirengiant 2019 m. vasario 22 d. numatytam Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų posėdžiui, nurodydamas, kad pareiÅ¡kėjo asmeninis fizinis dalyvavimas posėdyje bÅ«tinas, tačiau bÅ«tinumo nepagrindė. PareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 1 d. informavo Kontrolierę apie galimÄ diskriminacijÄ dėl pažiÅ«rų ir dėl priklausymo Lietuvos socialdemokratų partijai, tačiau ji atsisakė imtis veiksmų, kad abejonės dėl priimamų sprendimų dėl atostogų pareiÅ¡kėjui suteikimo 2019 m. vasario 21–22 d. bÅ«tų paÅ¡alintos.

Nors Kontrolierė ir pripažino, kad jo dalyvavimas 2019 m. vasario 22 d. Atrankos komisijos posėdyje nebÅ«tinas, atsisakė suteikti kasmetines atostogas 2019 m. vasario 21–22 d., nepateikdama kitų atsisakymo motyvų. Siekdamas suderinti darbuotojo ir darbdavio interesus, pareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 4 d. ir 2019 m. vasario 19 d. pateikė praÅ¡ymus dėl nemokamų atostogų suteikimo, įsipareigodamas atlikti nurodytus darbus iki 2019 m. vasario 21 d. bei nurodydamas PES renginio svarbÄ , tačiau praÅ¡ymai nebuvo patenkinti, motyvuojant tariama pareiÅ¡kėjo dalyvavimo 2019 m. vasario 22 d.

Atrankos komisijos posėdyje bÅ«tinybe. 2019 m. vasario 22 d. pablogėjus sveikatai jis minėtame posėdyje dalyvauti negalėjo, todėl laiku atliktus darbus ir parengtas instrukcijas, kaip vesti posėdį, perdavė pakaitinei komisijos posėdžio sekretorei R. J.; posėdis sėkmingai įvyko pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant. PaaiÅ¡kina, kad 2019 m. vasario 22–23 d. T. V. R. ne darbo metu skambino į vieÅ¡butį, kuriame buvo apsistoję kongerso dalyviai, siekdamas įsitikinti, ar pareiÅ¡kėjas nedalyvavo renginyje, taigi, neteisėtai ir nepagrįstai buvo renkami duomenys apie pareiÅ¡kėjo politinę veiklÄ ir asmeninį gyvenimÄ . 2019 m. vasario 25 d., nesant pagrindo, remiantis T.

V. R. 2019 m. vasario 25 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. BR-32 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo M. K. darbo 2019 m. vasario 22 d.“, kuriame pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl tarnybinio nusižengimo dėl pareiÅ¡kėjo dalyvavimo PES renginyje darbo metu, nors pareiÅ¡kėjas renginyje nedalyvavo. Kontrolierė, remdamasi minėtu tarnybiniu praneÅ¡imu, 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ sudarė KomisijÄ tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija), kurios nariu paskyrė T.

V. R., taip sudarydama galimybes jam toliau aktyviai rinkti duomenis apie pareiÅ¡kėjo politinę veiklÄ ir asmeninį gyvenimÄ , be to, esant akivaizdžiam viešųjų ir privačių interesų konfliktui, T. V. R. nenusiÅ¡alino nuo tyrimo. Komisija 2019 m. kovo 8 d. motyvuotoje iÅ¡vadoje Nr. BR-38 padarė iÅ¡vadÄ , kad tarnybinis nusižengimas nepadarytas. Pažymi, kad Tarnyba sudarė sÄ lygas kitiems darbuotojams derinti darbÄ ir asmeninį gyvenimÄ , įskaitant dalyvavimÄ politinėje veikloje, o vieninteliai netenkinti praÅ¡ymai per Kontrolierės kadencijÄ nuo 2015 m. suteikti kasmetines ir nemokamas atostogas buvo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai suteikti atostogas dalyvavimui politinėje veikloje.

Kadangi jo praÅ¡ymas suteikti atostogas traktuotas skirtingai nei kitų darbuotojų, buvo pažeisti jo teisėti lÅ«kesčiai dėl galimybių derinti darbÄ ir asmeninį gyvenimÄ , kÄ Ä¯rodo 2019 m. vasario 28 d. Tarnybos atsakymas „Dėl informacijos pateikimo Nr.[(19)PAK-120]“, iÅ¡ kurio matyti, kad visus nurodytus netenkintus praÅ¡ymus pateikė pareiÅ¡kėjas ir jie susiję su praÅ¡ymais suteikti atostogas dalyvavimui politinėje veikloje. Tarnyba sudarė sÄ lygas T. V. R., priklausančiam visuomeniniam rinkimų komitetui „R.

Å . komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“, dalyvauti rinkimų kampanijoje neimant atostogų 2018 m. gruodžio–2019 m. vasario mėnesiais (rinkimų komitetų registravimas baigtas 2018 m. gruodžio 10 d.), nesustabdžius darbinės veiklos, o pareiÅ¡kėjui nebuvo suteiktos 2 dienos dalyvauti politinėje veikloje savo sÄ skaita, sustabdant darbinę veiklÄ , nepateikiant tam jokių pagrįstų motyvų, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad skirtingoms politinėms jėgoms priklausantys darbuotojai buvo traktuojami nevienodai.

Pabrėžia, kad T. V. R. sÄ moningai siekė klaidinti Kontrolierę, kad nežinojo apie renginio politinį pobÅ«dį, teikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo nesakytus teiginius kaip citatas, nenusiÅ¡alino nuo sprendimų priėmimo, nors abejonės dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo buvo aiÅ¡kiai pareikÅ¡tos. Kontrolierė, turėdama pagrįstÄ informacijÄ , kad kyla abejonių dėl T. V. R. neÅ¡aliÅ¡kumo priimant sprendimus, nesiėmė jokių priemonių Å¡ias abejones iÅ¡sklaidyti, ignoravo pareiÅ¡kėjo 2019 m. vasario 14 d. tarnybiniuose praneÅ¡imuose Nr. BR-23 „Dėl mano skyrimo Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų atrankos komisijos posėdžių sekretoriumi“ ir 2019 m. vasario 20 d.

Nr. BR-28 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. raÅ¡to“ pateiktÄ informacijÄ , bet ir 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-14 sudarė sÄ lygas T. V. R. neteisėtai rinkti duomenis apie pareiÅ¡kėjo politinę veiklÄ . Kontrolierė ignoravo pareiÅ¡kėjo pateiktus faktus, kad T. V. R. sÄ moningai teikia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , o dėl T. V. R. nepagrįstomis ir tikrovės neatitinkančiomis prielaidomis bei neteisėta veika grindžiamo tarnybinio praneÅ¡imo Nr. BR-32 pagrindu pradėjo tarnybinį patikrinimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

PareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad Kontrolierė sÄ moningai nelygiai traktavo skirtingoms politinėms jėgoms priklausančius darbuotojus, akivaizdžiai rodė palankumÄ T. V. R. ir prieÅ¡iÅ¡kumÄ pareiÅ¡kėjui, nurodydama pradėti nepagrįstÄ tarnybinį patikrinimÄ , nesivadovavo nekaltumo prezumpcija pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ir siekė kurti jam orumÄ Å¾eminančiÄ ir bauginančiÄ darbo aplinkÄ . Nurodo, jog aplinkybę, kad T. V. R. klaidino Kontrolierę ir teikė jai tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , įrodo 2019 m. vasario 22 d.

T. V. R. tarnybinis pranešimas Nr. BR-31 ir 2019 m. vasario 25 d. tarnybinis pranešimas Nr. BR-32, o aplinkybes, kad T. V. R. ir Kontrolierė žinojo apie abejones dėl priimamų sprendimų dėl atostogų pareiškėjui suteikimo 2019 m. vasario 21–22 d. nešališkumo, patvirtina 2019 m. vasario 18 d. T. V. R. rašto Nr. BR-24 7 ir 13 punktai. Nurodo, kad jo pateiktoje 2019 m. sausio 23 d. T. V. R. ir 2019 m. vasario 1 d. Kontrolierei žodinėje informacijoje, taip pat 2019 m. vasario 4 d. ir 2019 m. vasario 19 d. nemokamų atostogų prašymuose buvo nurodyta renginio Madride svarba, tačiau ji buvo ignoruojama ir atostogos nesuteikiamos dėl išgalvotų ir tikrovės neatitinkančių priežasčių (tariamo būtino asmeninio fizinio dalyvavimo Atrankos komisijos posėdyje 2019 m. vasario 22 d.).

Aplinkybę, kad informacija buvo pateikta ne tik nemokamų atostogų praÅ¡ymuose, bet ir žodžiu, paliudija 2019 m. vasario 18 d. T. V. R. raÅ¡to Nr. BR-24 7 ir 13 punktai. Atkreipia dėmesį, kad Kontrolierė jį į darbo grupę Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams organizuoti paskyrė jau po praÅ¡ymo suteikti kasmetines atostogas 2019 m. vasario 21–22 d. pateikimo, įsakyme darbo grupės narių funkcijos ir darbai nebuvo paskirstyti, taip sudarant galimybes neskaidriai, neproporcingai ir Å¡aliÅ¡kai skirstyti darbus, kÄ Ä¯rodo Kontrolierės 2019 m. sausio 29 d.

įsakymas Nr. V-8. Pažymi, kad jokie darbai, organizuojant Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus, pareiÅ¡kėjui nebuvo skirti iki atsisakymo suderinti 2019 m. sausio 25 d. praÅ¡ymÄ dėl kasmetinių atostogų. Po Å¡io praÅ¡ymo T. V. R. tyčia ir sÄ moningai formulavo darbus taip, kad užkirstų keliÄ pareiÅ¡kėjui dalyvauti PES kongrese 2019 m. vasario 21–23 d., darbai buvo dubliuojami su kitų renginio organizatorių darbais, pareiÅ¡kėjas sÄ moningai paskirtas Atrankos komisijos posėdžių sekretoriumi, siekiant po fakto pateisinti jo dalyvavimo 2019 m. vasario 22 d.

Atrankos komisijos posėdyje bÅ«tinybę. PareiÅ¡kėjo teigimu, tai rodo, kad siekta dirbtinai sukurti kliÅ«tis pareiÅ¡kėjui suteikti atostogas 2019 m. vasario 21–23 d., kad jis negalėtų dalyvauti PES renginyje, kÄ patvirtina Tarnybos Komunikacijos skyriaus patarėjo D. P. 2019 m. sausio 21 d. laiÅ¡kas Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų organizavimo partneriams. Pažymi, kad reikalavimas pareiÅ¡kėjui fiziÅ¡kai dalyvauti 2019 m. vasario 22 d. Atrankos komisijos posėdyje nebuvo pagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, nes:

1) posėdžio sekretoriaus funkcijų atlikimui nereikia jokios specialios kvalifikacijos ir šį darbÄ sėkmingai galėjo atlikti bet kuris kitas darbuotojas; tai įrodo aplinkybė, kad 2019 m. vasario 14 d. Kontrolierės įsakymu Nr. V-11 buvo paskirtas pakaitinis asmuo Atrankos komisijos sekretoriaus funkcijoms atlikti;

2) posėdžio sekretoriaus funkcijas, remdamasi pareiškėjo pateiktais laiku atliktais parengiamaisiais darbais, suformuluotais 2019 m. sausio 31 d. T. V. R. laiške (parengti balsavimo biuleteniai, nešališkumo ir konfidencialumo deklaracijos, protokolo forma, balsų skaičiavimo forma, posėdžio vedimo aprašas), atliko R. J.;

3) nedalyvavimÄ Atrankos komisijos posėdyje dėl Å«maus susirgimo pateisina iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas EF4467352 (pareiÅ¡kėjas blogai darbe pasijautė ir darbus perdavė R. J. 2019 m. vasario 22 d. 10 val. 15 min., o minėtas posėdis prasidėjo 13 val.), o tai paneigia T. V. R. raÅ¡to Nr. BR-24 17 punkte nurodytus teiginius, kad pasirengimas posėdžiui bÅ«tų pareikalavęs neproporcingų kito darbuotojo darbo sÄ naudų; aplinkybę dėl darbų perdavimo laiko patvirtina pareiÅ¡kėjo 2019 m. vasario 22 d. siųstas laiÅ¡kas su priedais T.

V. R. ir R. J.. Pabrėžia, kad T. V. R. teiginiai apie didelį darbo krūvį, dėl kurių nebuvo galima skirti kitų darbuotojų atlikti posėdžių sekretoriaus funkcijas, neatitinka tikrovės, nes Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų organizavimo metu 2019 m. sausio 25 d.–vasario 22 d. nemokamos atostogos 2019 m. vasario 11 d., 18 d., vasario 27 d.–kovo 4, kovo 6 d. buvo suteiktos Tarnybos Skyriaus vyresniajai patarėjai V. G., 2019 m. vasario 25 d.–kovo 4 d. kasmetinės atostogos suteiktos darbo grupės narei M.

J., o faktÄ , kad kitas darbuotojas galėjo atlikti Atrankos komisijos posėdžio sekretoriaus pareigas, įrodo Kontrolierės įsakymas Nr. V-11. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas buvo įpareigotas atlikti parengiamuosius darbus 2019 m. vasario 22 d. Atrankos komisijos posėdžiui, likus 22 dienoms iki posėdžio, tačiau darbai dėl 2019 m. kovo 25 d. turinčio įvykti antrojo posėdžio T. V. R. 2019 m. kovo 18 d. laiÅ¡ku pareiÅ¡kėjui buvo paskirti tik 2019 m. kovo 18 d. ir jų atlikimui nurodyta pasitelkti praktikÄ Tarnyboje atliekantį studentÄ K.

Gurklį, kas patvirtina, kad T. V. R. pareiÅ¡kėjui skiriami darbai pasirengimui Atrankos komisijos posėdžiui nereikalavo specifinio pasirengimo ir galėjo bÅ«ti skiriami bet kuriam kitam asmeniui. Darbų organizuojant pirmÄ jį ir antrÄ jį posėdžius skyrimo laiko skirtumai rodo, kad parengiamieji darbai 2019 m. vasario 22 d. vykusiam posėdžiui pareiÅ¡kėjui buvo formuluojami tendencingai, siekiant sutrukdyti dalyvauti PES renginyje. Akcentuoja, kad 2019 m. vasario 20 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. BR-28 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T.

V. R. raÅ¡to“ pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl T. V. R. tarnybiniame raÅ¡te pateiktų tikrovės neatitinkančių teiginių, tačiau Kontrolierė apsiribojo nurodymu T. V. R. pateikti paaiÅ¡kinimus. 2019 m. vasario 25 d., gavusi T. V. R. tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. BR-32 , kuriame buvo užfiksuotas neteisėtas T. V. R. vykdytas informacijos apie pareiÅ¡kėjo politinę veiklÄ ir asmeninį gyvenimÄ rinkimas bei tikrovės neatitinkanti informacija, Kontrolierė, neturėdama jokios pagrįstos ir teisėtais bÅ«dais surinktos informacijos, 2019 m. vasario 25 d.

įsakymu Nr. V-14 nurodė pradėti tarnybinį patikrinimÄ , suformuluodama, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas. PaaiÅ¡kėjus, kad T. V. R. 2019 m. vasario 25 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. BR-32 buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, Kontrolierė savo iniciatyva, nesant jokio pagrindo, 2019 m. kovo 5 d. paklausimu Antakalnio poliklinikai Nr.(1.4)S-122/2 bandė kvestionuoti pareiÅ¡kėjui 2019 m. vasario 22 d. iÅ¡duoto nedarbingumo pažymėjimo Nr. EF4467352 pagrįstumÄ . Å ios aplinkybės įrodo, kad Kontrolierė nepagrįstai skirtingai traktavo skirtingoms politinėms jėgoms priklausančių darbuotojų tarnybinius praneÅ¡imus, ignoruodama pareiÅ¡kėjo pagrįstus praneÅ¡imus apie T.

V. R. neteisėtus veiksmus, bet pradėdama tarnybinį patikrinimÄ dėl nepagrįsto, neteisėtai renkamais duomenimis paremto T. V. R. praneÅ¡imo, bei pati atliko veiksmus, kuriais siekta nepagrįstai rinkti informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ ir asmeninį gyvenimÄ , aktyviai kÅ«rė orumÄ Å¾eminančiÄ ir bauginančiÄ darbo aplinkÄ . Pažymi, kad Tarnyboje nėra nustatyta ir aiÅ¡kiai reglamentuota kasmetinių ir nemokamų atostogų suteikimo kriterijai ir tvarka. Iki 2019 m. sausio 28 d. ir vėliau visi darbuotojų praÅ¡ymai suteikti atostogas buvo tenkinami, todėl buvo pažeisti pareiÅ¡kėjo teisėti lÅ«kesčiai, kad su juo bus elgiamasi taip, kaip ir su kitais darbuotojais, ir nebus taikomos kitokios sÄ lygos.

Atostogų suteikimo tvarkos nenustatymas sudaro sÄ lygas skyrių vedėjams ir Kontrolierei piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, diskriminuoti darbuotojus ir pažeidžia teisingumo, teisinio aiÅ¡kumo, skaidrumo, teisėtų lÅ«kesčių principus. Svarstant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus dėl atostogų suteikimo 2019 m. vasario 21–22 d. jo atžvilgiu buvo nesivadovauta Tarnyboje nusistovėjusia praktika suteikti darbuotojui atostogas darbuotojo praÅ¡ymu. PaaiÅ¡kina, kad dėl neteisėtų Kontrolierės ir T.

V. R. veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė 169,05 Eur materialinę žalÄ , nes registruodamasis dalyvavimui PES kongrese Madride 2019 m. vasario 21–23 d. ir turėdamas pagrįstÄ ir teisėtÄ lÅ«kestį, kad jo atostogų suteikimo praÅ¡ymas bus patenkintas, pirko lėktuvo bilietus Vilnius–Madridas–Vilnius vasario 21–24 d. Dėl nesuteiktų atostogų PES kongrese dalyvauti negalėjo, todėl neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktais nekeičiamais skrydžio bilietais ir gauti už juos kompensacijÄ .

Dėl Kontrolierės ir T. V. R. veiksmų, taip pat patiriamos diskriminacijos ir persekiojimo, neteisėto informacijos apie pareiÅ¡kėjo politinę veiklÄ , asmeninį gyvenimÄ ir sveikatÄ rinkimo patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir stresÄ , o institucijoms (Europos socialistų partijai, Antakalnio poliklinikai), kurioms buvo siunčiami nepagrįsti paklausimai, buvo formuojama neigiama nuomonė apie pareiÅ¡kėjo asmenį, todėl dėl Å¡ių veiksmų patirtÄ moralinę žalÄ vertina 1 000 Eur. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ , remdamasis jame iÅ¡dėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti.

Papildomai nurodė, kad nesutinka su Tarnybos atsiliepimo argumentais, jog jis nebuvo informavęs tiesioginio vadovo, kad atostogos jam reikalingos dalyvauti politinėje veikloje, nes tai patvirtina T. V. R. raÅ¡tas, iÅ¡ kurio matyti, kad apie Å¡iÄ aplinkybę jis buvo informuotas žodžiu, kuomet dar nebuvo suformuluota jokių užduočių dėl sekretoriavimo komisijos posėdyje, o kasmetinio vertinimo pokalbio metu T. V. R. iÅ¡sakė pastabų, kad jo politinė veikla kelia problemų, kÄ pareiÅ¡kėjas vertina kaip įspėjimÄ , kad neturėtų dalyvauti kongrese.

Atkreipė dėmesį, kad jo, kaip patarėjo, tarnybinėse funkcijose nėra nurodyta, kad jis turi sekretoriauti, todėl Å¡iÄ funkcijÄ galėjo atlikti bet kuris kitas asmuo. Pažymėjo, kad motyvai dėl atostogų nesuteikimo buvo nepagrįsti, ir tik tada, kai jis iÅ¡kėlė klausimÄ dėl atostogų suteikimo, tyčia buvo pradėtos formuotos užduotys taip, kad jis negalėtų dalyvauti kongrese. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl to, kad buvo diskriminujamas, jam buvo sudaromos kitokios, nei kitiems darbuotojams, darbo sÄ lygos, atlikti du tarnybiniai tyrimai, panaikintas individualus darbo laikas, buvo siekiama formuoti apie jį neigiamÄ nuomonę, neteisėtai renkama informacija apie sveikatos bÅ«klę, nedarbingumo pažymėjimo iÅ¡davimo pagrįstumÄ , valstybės sienos kirtimÄ , skambinama į vieÅ¡butį, kuriame gyveno kongreso dalyviai ir kt., dėl ko jam buvo sukurta baugi ir žeminanti darbo aplinka.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t., b. l. 108–113). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas yra Tarnybos karjeros valstybės tarnautojas. PareiÅ¡kėjui 2019 m. I ketvirtį (2019 m. sausio–kovo mėnesiais) buvo suteiktos 22 darbo dienos apmokamų atostogų, didžioji dalis – 2019 m. vasario 27 d.– kovo 12 d. buvo suteikta avansu, t. y. iÅ¡naudojus sukauptas kasmetines apmokamas atostogas. 2019 m. balandžio 19 d., birželio 13–14 d. ir liepos 5 d. pareiÅ¡kėjui jo praÅ¡ymu suteiktos papildomos neapmokamos atostogos. 2018 m.

IV ketvirtį pareiÅ¡kėjui kasmetinės atostogos buvo suteiktos gruodžio 17–19 d. ir 31 d. Teigia, jog pareiÅ¡kėjui Tarnyboje ne tik nevaržyta jo teisė į kasmetines atostogas, o prieÅ¡ingai, jam buvo suteikta galimybė pasinaudoti kasmetinių atostogų teise avansu. Dėl pareiÅ¡kėjui suteikto ilgo kasmetinių atostogų laikotarpio 2018 m. IV – 2019 m. I ketvirčiais, kitiems Tarnybos Skyriaus darbuotojams buvo neproporcingai padidėjęs darbo krÅ«vis. 2019 m. pradžioje Tarnyboje buvo susidaręs itin didelis darbo krÅ«vis (metinės lygių galimybių kontrolieriaus veiklos ataskaitos rengimas, pasirengimas Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams ir kt.), todėl pareiÅ¡kėjo primygtinis reikalavimas jam suteikti papildomas atostogų dienas laikytinas neatsakingu ir pažeidžiančiu kitų Tarnybos darbuotojų teisėtus lÅ«kesčius į vienodÄ darbo krÅ«vio ir poilsio laiko paskirstymÄ .

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, skirtingai nei planuodamas kitas savo kasmetines atostogas, apie ketinimÄ dalyvauti kongrese neinformavo nei savo tiesioginio vadovo, nei Kontrolierės. 2019 m. sausio 25 d., t. y. praėjus 5 darbo dienoms po jo grįžimo iÅ¡ kasmetinių atostogų, pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ suteikti kasmetines atostogas 2019 m. vasario 21–22 d. Nei praÅ¡yme, nei žodžiu pareiÅ¡kėjas Tarnybos neinformavo apie Å¡ių atostogų praÅ¡ymo priežastį (ketinimÄ dalyvauti kongrese) iki 2019 m. sausio 28 d., t. y. iki T.

V. R. sprendimo nederinti Å¡io atostogų praÅ¡ymo. Toks pareiÅ¡kėjo elgesys negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu darbdavio atžvilgiu, nes darbo užduočių bei atostogų laiko planavimas yra tęstinis-organizacinis procesas, kurio metu bÅ«tina užtikrinti Tarnybos vykdomų funkcijų, pareiÅ¡kėjo bei kitų Tarnybos darbuotojų teisėtų lÅ«kesčių suderinamumÄ . Skirtingai nei 2019 m. vasario 21–22 d. laikotarpiu praÅ¡ytų atostogų atveju, atostogų, suteiktų 2019 m. vasario 27 d.– kovo 12 d., laikÄ pareiÅ¡kėjas su savo tiesioginiu vadovu derino jau 2018 m. gruodžio 28 d., o darbo užduotys ir jų vykdymo terminai 2019 m. vasario mėn. pareiÅ¡kėjui buvo nustatomi iki sutarto atostogų laikotarpio.

Nurodo, kad aplinkybė, jog papildomų atostogų dienų pareiÅ¡kėjas prašė vykimui į kongresÄ , jokiu bÅ«du negali bÅ«ti siejama su atsisakymu Å¡ias atostogas jam suteikti. Toks sprendimas grįstas iÅ¡imtinai tik Tarnybos funkcijų vykdymo užtikrinimo poreikiu bei pareiÅ¡kėjo neatsakingu sprendimu neinformuoti Tarnybos apie ketinimÄ dalyvauti kongrese iÅ¡ anksto. Net ir neatsižvelgus į pareiÅ¡kėjo neatsakingÄ savo atostogų laiko planavimÄ , Kontrolierė ieÅ¡kojo galimybių sudaryti galimybę pareiÅ¡kėjui vykti į kongresÄ (trumpinti 2019 m. vasario 27 d.

– kovo 12 d. kasmetinių atostogų laikotarpį arba perkelti šį laikotarpį į 2019 m. II ketvirtį), tačiau pareiÅ¡kėjas visų siÅ«lomų sprendimų atsisakė. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 22 d. 13 val. turėjo dalyvauti Tarnyboje organizuotame Atrankos komisijos posėdyje, kuriame turėjo vykdyti posėdžio sekretoriaus pareigas, tačiau tos pačiÄ dienÄ 10 val. 15 min. elektroniniu paÅ¡tu informavo T. V. R., jog posėdyje galimai nedalyvaus, nes pasijuto blogai ir iÅ¡vyko pas gydytojÄ .

Apie savo nedarbingumÄ dėl ligos pareiÅ¡kėjas Tarnybos neinformavo, o Atrankos komisijos posėdyje ir savo darbo vietoje Tarnyboje tÄ dienÄ nepasirodė, t. y. kilus pagrįstoms abejonėms dėl pareiÅ¡kėjo galimo tarnybinio nusižengimo padarymo, buvo atliktas tyrimas, kurį atlikus nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas tarnybinio nusižengimo 2019 m. vasario 22 d. nepadarė. Atkreipia dėmesį, kad pagal VTÄ® 45 straipsnio 2 dalį nemokamos atostogos valstybės tarnautojui gali bÅ«ti suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nustatytais pagrindais, o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymuose suteikti nemokamas atostogas 2019 m. vasario 21–22 d. nurodytas pagrindas (dalyvavimas kongrese) neatitinka nė vieno iÅ¡ DK 137 straipsnyje iÅ¡vardytų nemokamų atostogų suteikimo pagrindų.

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (2018 m. gruodžio 27 d. redakcija) patvirtintÄ Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir ApraÅ¡as) komisija tarnybiniam nusižengimui tirti sudaroma ne mažiau kaip iÅ¡ 3 asmenų: valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimÄ , tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo administravimÄ atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų, taigi, T.

V. R. dalyvavimas Komisijoje buvo bÅ«tinas. Akcentuoja, kad pagal Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 8 punktÄ , įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbÄ , kilmę, socialinę padėtį, tikėjimÄ , įsitikinimus ar pažiÅ«ras, amžių, lytinę orientacijÄ , negaliÄ , etninę priklausomybę, religijÄ , privalo imtis priemonių, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas, pateikę skundÄ dėl diskriminacijos ar dalyvaujantys byloje dėl diskriminacijos, jų atstovas ar asmuo, liudijantys ir teikiantys paaiÅ¡kinimus dėl diskriminacijos, nebÅ«tų persekiojami ir bÅ«tų apsaugoti nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio ar neigiamų pasekmių.

Nors 2019 m. vasario 25 d. pareiÅ¡kėjas jokiai kompetentingai institucijai nebuvo pateikęs skundo dėl jo galimo diskriminavimo, Kontrolierė užtikrino, jog jam bÅ«tų taikoma apsauga nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio ar neigiamų pasekmių dėl jo kreipimosi į Kontrolierę, praneÅ¡ant apie jo galimÄ diskriminavimÄ dėl politinių pažiÅ«rų, T. V. R. nesuderinus jo praÅ¡ymų suteikti atostogas 2019 m. vasario 21–22 d. Atlikus tarnybinį patikrinimÄ , o tai pat ir vėliau pareiÅ¡kėjas buvo apsaugotas ir nepatyrė prieÅ¡iÅ¡ko elgesio ar neigiamų pasekmių, taigi, nepatyrė jokio persekiojimo, nors tokia apsauga jam ir negaliojo pagal Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 8 punktÄ .

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo minimi faktai apie T. V. R. galimai vykdytÄ pareiÅ¡kėjo asmens duomenų rinkimÄ nedarbo metu Kontrolierei nebuvo žinomi, dėl to ji, kaip darbdavys, negali atsakyti už T. V. R. nedarbo metu galimai atliktus veiksmus. Pabrėžia, kad atsakovei atstovaujanti Tarnyba pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko, dėl to pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti dėl lėktuvo bilietų įsigijimo kilusiÄ turtinę žalÄ (169,05 Eur) yra nepagrįstas. Be to, apmokėjimÄ už lėktuvo bilietus į MadridÄ (iÅ¡ ko kildinama pareiÅ¡kėjo patirta turtinė žala) pareiÅ¡kėjas atliko 2019 m. sausio 29 d., t. y. jau žinodamas apie tiesioginio vadovo sprendimÄ nesuderinti jo 2019 m. sausio 25 d. praÅ¡ymo dėl atostogų suteikimo (nesuderinimo žyma atlikta 2019 m. sausio 28 d.).

Taip pat pareiÅ¡kėjas galimai elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes motyvuodamas noru dalyvauti kongrese, prašė suteikti atostogas 2019 m. vasario 21–22 d. (ketvirtadienį-penktadienį), tačiau lėktuvo bilietus iÅ¡ Madrido į Vilnių įsigijo 2019 m. vasario 25 d. (lėktuvo nusileidimo laikas Vilniaus oro uoste – 2019 m. vasario 25 d., pirmadienį, 9 val. 25 min.), t. y. neketino atvykti į darbÄ Tarnyboje laiku ir 2019 m. vasario 25 d. Kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių neturtinę žalÄ pagrindžiančių duomenų, be to, jo atžvilgiu neatlikta jokių neteisėtų veiksmų, galinčių sudaryti pagrindÄ neturtinės žalos kilimui, laikosi pozicijos, kad Å¡is pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad Tarnyba neturėjo duomenų apie pareiÅ¡kėjo politines pažiÅ«ras ar veiklÄ , o pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl to, kad tam tikrų partijų atstovams Tarnyboje yra suteikiamos iÅ¡skirtinės sÄ lygos, yra nepagrįsti. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės ir turtinės žalos atlyginimas pareiÅ¡kėjui dėl Tarnybos galimai atliktų neteisėtų veiksmų.

Remiantis proceso dalyvių paaiškinimais ir rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. lapkričio 16 d. Tarnyboje ėjo Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas, iš kurių buvo atleistas 2019 m. liepos mėn. 2018 m. lapkričio 27 d. Kontrolierės įsakymu Nr. A-104 pareiškėjui buvo suteiktos kasmetines atostogos 2018 m. gruodžio 17–19 d. (3 kalendorinės dienos už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d.) ir kasmetinės atostogos 2018 m. gruodžio 31 d.

– 2019 m. sausio 18 d. (4 kalendorinės dienos ir 10 darbo dienų už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d.) (1 t., b. l. 114), o 2019 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A-5 – kasmetinės atostogos 2019 m. vasario 27 d. – 2019 m. kovo 12 d. (9 darbo dienos už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d.) (1 t., b. l. 115). 2019 m. sausio 23 d. PES pareiÅ¡kėjui elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė pasiÅ«lymÄ dalyvauti PES kongrese Madride 2019 m. vasario 21–22 d. (1 t., b. l. 49–51).

PareiÅ¡kėjas 2019 m. sausio 26 d. įsigijo lėktuvo bilietus Å¡iems skrydžiams: 2019 m. vasario 21 d. - skrydžiui Vilnius-VarÅ¡uva-Madridas bei 2019 m. vasario 24 d. ir 25 d. - skrydžiams Madridas-VarÅ¡uva-Vilnius, už kuriuos LOT oro linijoms sumokėjo 169,05 Eur (1 t., b. l. 45–48). PareiÅ¡kėjas 2019 m. sausio 25 d. pateikė Kontrolierei praÅ¡ymÄ suteikti kasmetines mokamas atostogas 2019 m. vasario 21–22 d. (toliau – ir PraÅ¡ymas 1) (1 t., b. l. 9). PareiÅ¡kėjo tiesioginis vadovas T.

V. R. 2019 m. sausio 28 d. rezoliucija nesuderino PraÅ¡yme 1 nurodytų atostogų, nurodydamas, kad 2019 m. vasario 22 d. yra numatytas pirmasis Atrankos komisijos posėdis, o pareiÅ¡kėjas Å¡iam posėdžiui turi paruoÅ¡ti ir pateikti nominacijų apžvalgÄ , kuri turės lemiamos reikÅ¡mės Atrankos komisijos darbui, o Å¡i funkcija numatyta pareiÅ¡kėjo (Tarnybos Skyriaus patarėjo) pareigybės apraÅ¡yme (funkcijos 5.2 ir 5.12); Kontrolierė PraÅ¡yme 1 po T. V. R. rezoliucija pasirašė 2019 m. vasario 1 d.

Kontrolierė 2019 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-8 „Dėl darbo grupės Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų 2018 organizavimui sudarymui“ sudarė darbo grupę Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams 2018 organizuoti, į kurios sudėtį įtrauktas ir pareiÅ¡kėjas (1 t., b. l. 10). PareiÅ¡kėjo tiesioginis vadovas T. V. R. 2019 m. sausio 31 d. elektroniniu paÅ¡tu pateikė pareiÅ¡kėjui parengiamųjų darbų ir Atrankos komisijos posėdžiui reikiamų atlikti darbų sÄ raÅ¡us bei nurodė, kad vasario 22 d. vyksiančiame posėdyje pareiÅ¡kėjui reikės dalyvauti fiziÅ¡kai ir kad jis teiks Kontrolierei siÅ«lymÄ skirti pareiÅ¡kėjÄ Atrankos komisijos sekretoriumi (1 t., b. l. 11).

PareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 4 d. pateikė Kontrolierei praÅ¡ymÄ suteikti nemokamas atostogas 2019 m. vasario 21–22 d., kad turėtų galimybę dalyvauti tomis dienomis vyksiančiame Europos socialistų partijos rinkiminiame kongrese Madride, taip sudarant sÄ lygas dalyvauti politinėje veikloje nedarbo metu; nurodė, kad siekdamas suderinti darbdavio ir darbuotojo interesus ir atsižvelgdamas į aplinkybę, kad jo fizinis dalyvavimas 2019 m. vasario 22 d. vyksiančiame Atrankos komisijos posėdyje nėra bÅ«tinas, įsipareigoja atlikti posėdžiui reikalingus parengiamuosius darbus iki 2019 m. vasario 20 d. (imtinai) (toliau – ir PraÅ¡ymas 2) (1 t., b. l. 12).

PareiÅ¡kėjo tiesioginis vadovas T. V. R. 2019 m. vasario 5 d. rezoliucija PraÅ¡ymo 2 nesuderino, nurodydamas, kad: svarstė galimybę Atrankos komisijos posėdį perkelti į 2019 m. vasario 20 d., bet tokia galimybė atmesta, nes ne tik neproporcingai bÅ«tų padidintas kitų Tarnybos darbuotojų darbo krÅ«vis, bet ir neigiamai paveiktų Tarnybos santykius su partneriais, bÅ«tent Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu; dėl skuboto pasirengimo galimai nukentėtų tų darbų kokybė; pareiÅ¡kėjo dalyvavimas Atrankos komisijos posėdyje bÅ«tinas pagal 2019 m. sausio 31 d. el. laiÅ¡ke suformuluotÄ darbų apimtį.

Kontrolierė PraÅ¡yme 2 pasirašė 2019 m. vasario 5 d. Kontrolierė 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-11 „Dėl kandidatų gauti Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus atrankos komisijos sudarymo“ Atrankos komisijos posėdžių sekretoriumi skyrė pareiÅ¡kėjÄ , o pakaitine sekretore – R. J. (1 t., b. l. 123–124). PareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 14 d. pateikė Kontrolierei tarnybinį praneÅ¡imÄ â€žDėl mano skyrimo Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų atrankos komisijos posėdžių sekretoriumi“ (toliau – ir Tarnybinis praneÅ¡imas), kuriame prašė Atrankos komisijos posėdžio sekretoriumi 2019 m. vasario 22 d. skirti kitÄ darbuotojÄ , be kita ko, nurodė, kad: 2019 m. sausio 31 d. 15 val. 04 min. siųstu elektroniniu laiÅ¡ku, atsakydamas į 2019 m. sausio 31 d. 14 val. 15 min. gautÄ T.

V. R. laiÅ¡kÄ , prašė neskirti jo Atrankos komisijos posėdžių sekretoriumi, nes toks skyrimas stumia jį, kaip darbuotojÄ , į beginklę ir bejėgę padėtį, kas kuria žeminančiÄ darbo aplinkÄ ; jo paskyrimÄ posėdžių sekretoriumi vertina kaip tęstinį bandymÄ po fakto pagrįsti jo teisės dalyvauti politinėje veikloje ne darbo metu (konkrečiai galimybės dalyvauti PES kongrese Madride vasario 21–23 d.) apribojimÄ ; nuo 2019 m. sausio 28 d., žinant pareiÅ¡kėjo apie ketinimÄ dalyvauti kongrese, imtasi formuluoti užduotis taip, kad jis neturėtų galimybės dalyvauti kongrese, nors iki tokio ketinimo iÅ¡reiÅ¡kimo jokių užduočių, susijusių su Atrankos komisijos posėdžio organizavimu, pareiÅ¡kėjui nesuformuluota (1 t., b. l. 13). 2019 m. vasario 15 d. pareiÅ¡kėjas pateikė Kontrolierei praÅ¡ymÄ dėl nemokamų atostogų (toliau – ir PraÅ¡ymas 3), kuriame prašė suteikti nemokamas atostogas 2019 m. vasario 21–22 d., nes nurodytomis dienomis yra pakviestas dalyvauti kongrese, su PraÅ¡ymu 3 pateikė praÅ¡ymÄ patvirtinančius įrodymus ( 1 t., b. l. 16).

PareiÅ¡kėjo tiesioginis vadovas T. V. R. 2019 m. vasario 18 d., atsakydamas į Tarnybinį praneÅ¡imÄ , pateikė Kontrolierei tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. BR-24 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo M. K. 2019 m. vasario 14 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. BR-23“ (toliau – ir tarnybinis praneÅ¡imas Nr. BR-24), kuriame pateikė paaiÅ¡kinimus dėl atsisakymo suderinti pareiÅ¡kėjui atostogas 2019 m. vasario 21–22 d., taip pat dėl pareiÅ¡kėjo skyrimo Atrankos komisijos posėdžių sekretoriumi ir dėl tariamo teisės dalyvauti politinėje veikloje ne darbo metu ribojimo (1 t., b. l. 19–23).

PareiÅ¡kėjo tiesioginis vadovas T. V. R. 2019 m. vasario 19 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. BR-27 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo M. K. 2019 m. vasario 15 d. praÅ¡ymo dėl nemokamų atostogų“ (toliau – ir tarnybinis praneÅ¡imas Nr. BR-27) pateikė Kontrolierei paaiÅ¡kinimus dėl nurodyto pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, be kita ko, nurodė, kad: pareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 15 d. praÅ¡ymÄ Ä¯teikė jam 2019 m. vasario 19 d. 8 val. 20 min.; 2019 m. vasario 21–22 d. nemokamų atostogų nesuderina, visi Å¡io sprendimo motyvai iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti 2019 m. vasario 18 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. BR-24; analogiÅ¡kus praÅ¡ymus pareiÅ¡kėjas jau teikė 2019 m. sausio 25 d. ir 2019 m. vasario 4 d., Å¡ie praÅ¡ymai nesuderinti dėl tos pačios priežasties, t. y. bÅ«tinybės pareiÅ¡kėjui asmeniÅ¡kai fiziÅ¡kai dalyvauti pirmajame Atrankos komisijos posėdyje, kuris įvyks 2019 m. vasario 22 d. 13–16 val. (1 t., b. l. 24).

PareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 20 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. BR-28 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. raÅ¡to“ (toliau – ir tarnybinis praneÅ¡imas Nr. BR-28) Kontrolierei nurodė, kad tarnybiniame praneÅ¡imo Nr. BR-24 5 ir 7 punktuose kabutėse pateiktos frazės „laimėjo stipendijÄ Ä¯ konferencijÄ Madride“, „dar dvi dienos nesudarys jokio skirtumo“ ir „Labai blogas sprendimas. Apie nesuteiktas atostogas turėsiu informuoti partijÄ ir tai galimai turės neigiamos įtakos ne tau asmeniÅ¡kai, o pačiai kontrolierei“, kurios pateiktos kaip pareiÅ¡kėjo posakių citatos, bei T.

V. R. pateikta jų interpretacija neatitinka tikrovės, taip pat prašė įpareigoti T. V. R. pateikti tokių pareiÅ¡kėjo konkrečių citatų (kaip jos suformuluotos tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. BR-24) įrodymus (garso įraÅ¡us) bei visÄ pokalbių kontekstÄ , o jeigu įrodymai nebÅ«tų pateikti, prašė įvertinti T. V. R. veiksmų atitikimÄ valstybės tarnautojo etikos taisyklėms (1 t., b. l. 25). PareiÅ¡kėjo tiesioginis vadovas T. V. R. 2019 m. vasario 22 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. BR-31 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo M.

K. 2019 m. vasario 20 d. tarnybinio praneÅ¡imo „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. raÅ¡to“ (toliau – ir tarnybinis praneÅ¡imas Nr. BR-31) pateikė Kontrolierei paaiÅ¡kinimus į nurodytÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ (1 t., b. l. 26). PareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 22 d. 10 val. 15 min. elektroniniu paÅ¡tu informavo tiesioginį vadovÄ T. V. R. ir R. J., kad, be kita ko, labai prastai pasijautė, 11 val. 15 min. užsiregistravo konsultacijai pas gydytojÄ , iki išėjimo siunčia parengtÄ medžiagÄ Atrankos komisijos posėdžiui tam atvejui, jeigu negalėtų toliau Å¡iandien tęsti darbo (1 t., b. l. 125).

PareiÅ¡kėjo tiesioginis vadovas T. V. R. 2019 m. vasario 25 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. BR-32 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo M. K. darbo 2019 m. vasario 22 d.“ (toliau – ir tarnybinis praneÅ¡imas Nr. BR-31), atsižvelgdamas į kilusias abejones dėl to, kad pareiÅ¡kėjas, turėdamas nedarbingumo pažymėjimÄ , iÅ¡vyko į užsienį, prašė Kontrolierės įvertinti susidariusiÄ situacijÄ ir, esant reikalui, inicijuoti tarnybinį patikrinimÄ (1 t., b. l. 29).

Kontrolierė 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ sudarė komisijÄ galimam Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo M. K. tarnybiniam nusižengimui dėl VTÄ® 3 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 4, 6, 10 punktų pažeidimo iÅ¡tirti (toliau – Komisija), į kurios sudėtį įtraukė Veiklos administravimo skyriaus vedėjÄ (komisijos pirmininkė), Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjÄ (pareiÅ¡kėjo tiesioginį vadovÄ ) ir Teisės skyriaus vyresniÄ jÄ patarėjÄ (1 t., b. l. 30).

Tarnyba, atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2019 m. vasario 25 d. praÅ¡ymÄ (1 t., b. l. 31), 2019 m. vasario 28 d. elektroniniu paÅ¡tu raÅ¡te „Dėl informacijos pateikimo [(19)PAK-120]“ pateikė jam informacijÄ apie Tarnyboje netenkintų praÅ¡ymų suteikti kasmetines atostogas, suteikti nemokamas atostogas skaičių ir netenkintų praÅ¡ymų laikinai pakeisti darbo laikÄ skaičių (1 t., b. l. 32). Tarnyba 2019 m. kovo 5 d. raÅ¡te Nr. (1.4)S-122/2 „Dėl 2019 m. vasario 22 d. M. K. iÅ¡duoto nedarbingumo pažymėjimo“ kreipėsi į VÅ¡Ä® „Antakalnio poliklinika“, praÅ¡ydama pateikti informacijÄ apie laikÄ , kada pareiÅ¡kėjas užsiregistravo gydytojo konsultacijai, kurios metu pareiÅ¡kėjui buvo suteiktas 2019 m. vasario 22 d. vienos dienos trukmės nedarbingumo pažymėjimas Nr. EF4467352, taip pat praÅ¡ydama įvertinti, ar minėtas nedarbingumo pažymėjimas buvo suteiktas pagrįstai (1 t., b. l. 33).

Komisija 2019 m. kovo 8 d. motyvuotoje iÅ¡vadoje Nr. BR-38 (toliau – ir IÅ¡vada) pateikė siÅ«lymÄ Kontrolierei, kad pareiÅ¡kėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė (1 t., b .l. 34–35). Kontrolierė 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. P-24 „Dėl sprendimo po galimo M. K. tarnybinio nusižengimo tyrimo priėmimo“ (toliau– ir įsakymas Nr. P-24) pripažino, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 22 d. savo veiksmais nepažeidė VTÄ® 3 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 4, 6, 10 punktų ir tarnybinio nusižengimo nepadarė (1 t., b. l. 36).

Remiantis „Sodros“ 2019 m. kovo 17 d. duomenimis, pareiÅ¡kėjui 2019 m. vasario 22 d. buvo iÅ¡duotas vienos dienos trukmės nedarbingumo pažymėjimas Nr. EF4467352 ( 1 t., b. l. 28). Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 3R-1040(2.13-1.) „Dėl M. K. 2019-05-21 skundo“, be kita ko, konstatavo, kad T. V. R., 2019 m. vasario 22 d. ir 2019 m. vasario 23 d. skambindamas į vieÅ¡bučio, kuriame buvo apgyvendinti Europos socialistų partijos rinkiminio kongreso dalyviai registratÅ«rÄ , ir 2019 m. vasario 25 d. ir 2019 m. kovo 1 d. elektroniniu paÅ¡tu siųsdamas paklausimus Europos socialistų partijai, veikė ir rinko informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo M.

K. buvimo vietÄ kaip jo tiesioginis vadovas, informacijÄ perdavė Tarnybai; nenustatyta, jog jis rinko informacijÄ ir jÄ naudojo kitais, ne su darbo santykiais susijusiais tikslais; konstatavo kad informacija apie pareiÅ¡kėjÄ buvo renkama teisėtai (1 t., b. l. 186-190). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareiÅ¡kėjo tiesioginis vadovas T. V. R. davė parodymus, kad iki tos situacijos, kuri yra nagrinėjama Å¡itame teisme, tarp jo ir pareiÅ¡kėjo nebuvo aptartos politinės pažiÅ«ros ar politinė veikla, jam tik iÅ¡ vieÅ¡osios erdvės buvo žinoma, kad pareiÅ¡kėjas dalyvauja ir asocijuojasi su tam tikromis politinėmis grupėmis. 2019 m. sausio 23 d. pareiÅ¡kėjas jį žodžiu informavo, kad prie trijų savaičių ilgųjų atostogų jam reikės dar dviejų dienų atostogų vasario 21–22 d.

PareiÅ¡kėjas jam pasakė, kad „aÅ¡ laimėjau stipendijÄ Ä¯ konferencijÄ Madride“, bet nedetalizavo nei apie renginį, nei apie jo pobÅ«dį. PareiÅ¡kėjui buvo atsakyta, kad Å¡i situacija bus aptarta metinio vertinimo metu, kuris įvyko sausio 25 d., tai yra po dviejų dienų. Pokalbio metu jis iÅ¡reiÅ¡kė susirÅ«pinimÄ tokiu atostogų derinimo formatu, nes tai sukelia problemų organizuojant skyriaus darbÄ , todėl pareiÅ¡kėjas galėjo netiesiogiai suprasti, kad atostogos nebus derinamos.

PareiÅ¡kėjui atostogos vasario 21-22 d. nebuvo suderintos dėl suplanuoto apdovanojimų komisijos posėdžio, kuriame pareiÅ¡kėjas turėjo dalyvauti. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui apie jo dalyvavimÄ apdovanojimų organizavimo procese buvo žinoma nuo 2018 m. gruodžio 28 d. Dėl duomenų rinkimo apie pareiÅ¡kėjÄ nurodė, kad kaip tiesioginis vadovas jis turėjo pagrįstų abejonių, kad pareiÅ¡kėjas darbo metu iÅ¡vyko į užsienį, nes apie iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ tapo žinoma tik po darbo valandų.

Liudytojas nurodė, kad iki jo parodymų davimo teismo posėdyje, jis Tarnyboje jau buvo susipažinęs tiek su pareiÅ¡kėjo skundu, tiek su Tarnybos atsiliepimu. PareiÅ¡kėjas turtinės ir neturtinės žalos jam padarymÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ Tarnybos veiksmų, kuomet jam nebuvo suteiktos kasmetinės mokamos atostogos ir nemokamos atostogos 2019 m. vasario 21–23 d. Teigia, kad tokiu bÅ«du Tarnyba diskriminavo jį dėl jo politinių pažiÅ«rų, kadangi tomis dienomis ketino dalyvauti Europos socialistų partijos rinkiminiame kongrese, ko pasekoje buvo nepagrįstai apribotos jo teisės dalyvauti politinėje veikloje.

Be to, pareiÅ¡kėjo teigimu, Tarnyba neteisėtai rinko informacijÄ apie jo asmeninį gyvenimÄ ir politinę veiklÄ , jį persekiojo, teikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , neteisėtai pradėjo tyrimÄ dėl tarnybinio nusižengimo. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, tokiu bÅ«du buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 2 punktas (sudaryti vienodas darbo, valstybės tarnybos sÄ lygas, galimybes kelti kvalifikacijÄ , siekti profesinio mokymo, persikvalifikuoti, įgyti praktinio darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas), 6 punktas (užtikrinti, kad darbuotojas ar valstybės tarnautojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebÅ«tų duodami nurodymai diskriminuoti) ir 8 punktas (imtis priemonių, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas, pateikę skundÄ dėl diskriminacijos ar dalyvaujantys byloje dėl diskriminacijos, jų atstovas ar asmuo, liudijantys ir teikiantys paaiÅ¡kinimus dėl diskriminacijos, nebÅ«tų persekiojami ir bÅ«tų apsaugoti nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio ar neigiamų pasekmių), Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinti sÄ Å¾iningumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principai (valstybės tarnautojas privalo bÅ«ti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniÅ¡kumų; iÅ¡klausyti ir pateikti tokiÄ informacijÄ , kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausiÄ sprendimÄ ; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir iÅ¡skirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms), 10 punkte įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas (valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus) ir 13 punkte įtvirtintas teisingumo principas (valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiÅ«rų; bÅ«ti teisingas nagrinėdamas praÅ¡ymus, skundus, pareiÅ¡kimus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis; naudoti savo tarnybos laikÄ efektyviai ir tik tarnybos tikslams), taip pat vieÅ¡ojo administravimo principai, įtvirtinti VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1–4 ir 9 punktuose:

įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir lygiateisiškumo. Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 punktas nustato, kad diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

Netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sÄ lyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranaÅ¡umo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimÄ ar neveikimÄ , teisės normÄ ar vertinimo kriterijų, sÄ lygÄ ar praktikÄ pateisina teisėtas tikslas, o Å¡io tikslo siekiama tinkamomis ir bÅ«tinomis priemonėmis (Ä®statymo 2 straipsnio 5 dalis).

Tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sÄ lygos, negu panaÅ¡iomis aplinkybėmis yra, buvo ar bÅ«tų taikomos kitam asmeniui, iÅ¡skyrus:

1) įstatymų nustatytus apribojimus dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;

2) įstatymų nustatytÄ reikalavimÄ mokėti valstybinę kalbÄ ;

3) įstatymų nustatytais atvejais draudimÄ dalyvauti politinėje veikloje;

4) įstatymų nustatytas dėl pilietybės taikomas skirtingas teises;

5) įstatymų nustatytas specialias priemones sveikatos apsaugos, darbuotojų saugos, užimtumo, darbo rinkos srityje, siekiant sukurti ir taikyti integracijÄ Ä¯ darbo aplinkÄ garantuojančias ir skatinančias sÄ lygas bei galimybes;

6) įstatymų nustatytas specialias laikinÄ sias priemones, taikomas siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti keliÄ lygių galimybių pažeidimui lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu;

7) kai dėl konkrečių profesinės veiklos rÅ«Å¡ių pobÅ«džio arba dėl jų vykdymo sÄ lygų tam tikra žmogaus savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas, o Å¡is tikslas yra teisėtas ir reikalavimas yra proporcingas;

8) kai ribojimų, specialių reikalavimų arba tam tikrų sÄ lygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimÄ pateisina teisėtas tikslas, o Å¡io tikslo siekiama tinkamomis ir bÅ«tinomis priemonėmis;

9) atskirų sporto varžybų neįgaliesiems rengimÄ . Ä®statymo paskirtis – užtikrinti, kad bÅ«tų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimÄ varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu. Remiantis Ä®statymo 4 straipsniu, teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių ir juridinių asmenų skundus, pareiÅ¡kimus, praÅ¡ymus, praneÅ¡imus ar ieÅ¡kinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiÅ¡kėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidÄ dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo.

Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas. Ä®statymo 7 straipsnio 2 punktas nustato, kad įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbÄ , kilmę, socialinę padėtį, tikėjimÄ , įsitikinimus ar pažiÅ«ras, amžių, lytinę orientacijÄ , negaliÄ , etninę priklausomybę, religijÄ , privalo: sudaryti vienodas darbo, valstybės tarnybos sÄ lygas, galimybes kelti kvalifikacijÄ , siekti profesinio mokymo, persikvalifikuoti, įgyti praktinio darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas; to paties straipsnio 6 punktas numato užtikrinti, kad darbuotojas ar valstybės tarnautojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebÅ«tų duodami nurodymai diskriminuoti; 8 punktas numato imtis priemonių, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas, pateikę skundÄ dėl diskriminacijos ar dalyvaujantys byloje dėl diskriminacijos, jų atstovas ar asmuo, liudijantys ir teikiantys paaiÅ¡kinimus dėl diskriminacijos, nebÅ«tų persekiojami ir bÅ«tų apsaugoti nuo prieÅ¡iÅ¡ko elgesio ar neigiamų pasekmių.

Nediskriminavimas yra bendrasis Europos SÄ jungos teisės principas. AiÅ¡kinant diskriminacijos sÄ vokÄ ir esmę, teismas remiasi Europos SÄ jungos teisės aktuose pateikiamais iÅ¡aiÅ¡kinimais (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Bendrijos sutartis, 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB). Diskriminuoti - reiÅ¡kia du asmenis ar dvi situacijas vertinti skirtingai, kai tarp jų skirtumo nėra, arba vertinti vienodai situacijas, kurios faktiÅ¡kai yra skirtingos.

Vertinant, ar įvyko tiesioginis diskriminavimas, reikia rasti kitÄ asmenį, kurio situacijÄ bÅ«tų galima sugretinti su asmens, teigiančio, jog jis tapo diskriminacijos auka, situacija. Toks palyginimas galimas, tik jei abi asmenų situacijos yra labai panaÅ¡ios. Netiesioginė diskriminacija paaiÅ¡kinama, kai dėl akivaizdžiai neutralių sÄ lygų, kriterijų ar taikomos praktikos tam tikrai kategorijai priklausantys asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys. Tokia diskriminacija draudžiama, nebent tas sÄ lygas, kriterijus ar taikomÄ praktikÄ objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o Å¡io tikslo siekiama atitinkamomis ir bÅ«tinomis priemonėmis.

Taigi, tiek Europos SÄ jungos, tiek nacionaliniuose teisės aktuose diskriminacija pačia bendriausia prasme reiÅ¡kia teisių sumažinimÄ arba atėmimÄ tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių. Asmenų lygybės principas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia diskriminacijos draudimÄ , o diskriminacija dažniausiai suprantama, kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimu ar pažiÅ«rų požymius.

Nagrinėjamu atveju, vertinant ginčo situacijos faktines aplinkybes bei į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, atsižvelgiant į aukščiau pateiktÄ teisinį reglamentavimÄ , apibrėžiantį asmens diskriminavimÄ dėl jo politinių pažiÅ«rų, teismas konstatuoja, kad negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog Å¡iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjas buvo tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojamas dėl jo politinių pažiÅ«rų ar vykdomos politinės veiklos. PareiÅ¡kėjo akcentuojamas jo padėties lyginimas su, kaip jis teigia, konkuruojančios politinės partijos dalyvio – tiesioginio vadovo T.

V. R. padėtimi, t. y. kad pastarasis politinę veiklÄ vykdo pats neimdamas atostogų, o bÅ«damas jo tiesioginiu vadovu nederina pareiÅ¡kėjui atostogų, dėl ko jis yra diskriminuojamas, nėra pagrįstas objektyviais įrodymais. Å iuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad atostogų nederinimas ir jų nesuteikimas pareiÅ¡kėjui yra susiję bÅ«tent su jo politinėmis pažiÅ«romis, o ne su kitomis aplinkybėmis, nes pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl diskriminacijos iÅ¡ esmės yra pagrįsti jo paties subjektyvaus pobÅ«džio vertinimu ir atitinkamu situacijos interpretavimu.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas, kuriam nebuvo suteiktos atostogos 2019 m. vasario 21–22 d., buvo diskriminuojamas dėl jo politinių pažiÅ«rų ar vykdomos politinės veiklos. Kaip minėta, nors diskriminacijos fakto nebuvimo įrodymo naÅ¡ta Å¡iuo atveju tenka Tarnybai, tačiau byloje nėra pateikta konkrečių prima facie aiÅ¡kių ir konkrečių įrodymų diskriminacijai dėl jo politinių pažiÅ«rų konstatuoti. Tačiau, teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma, sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas, įtvirtintas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte, nes 2019 m. vasario 21–22 d. nesuteikus jam mokamų ir nemokamų atostogų, kurių metu jis ketino dalyvauti Europos socialistų partijos rinkiminiame kongrese, jis atsidÅ«rė nelygiavertėje padėtyje, lyginant su kitais darbuotojais.

LygiateisiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygÅ«s, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, iÅ¡silavinimo, religinių ar politinių pažiÅ«rų, veiklos rÅ«Å¡ies ir pobÅ«džio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Byloje nustatyta, kad: pareiÅ¡kėjas 2019 m. sausio 23 d. gavo pasiÅ«lymÄ dalyvauti PES kongrese Madride 2019 m. vasario 21–23 dienomis; 2019 m. sausio 25 d. pateikė praÅ¡ymÄ Tarnybos Kontrolierei dėl kasmetinių atostogų suteikimo; 2019 m. sausio 26 d.

įsigijo lėktuvo bilietus vykimui į kongresÄ ir atgal Å¡iems skrydžiams: 2019 m. vasario 21 d. – skrydžiui Vilnius-VarÅ¡uva-Madridas bei 2019 m. vasario 24 d. ir 25 d. skrydžiams iÅ¡ Madridas-VarÅ¡uva-Vilnius, už kuriuos LOT oro linijoms sumokėjo 169,05 Eur; pareiÅ¡kėjo tiesioginis vadovas T. V. R. 2019 m. sausio 28 d. nesuderino pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytų atostogų motyvuodamas tuo, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 22 d. turi dalyvauti Atrankos komisijos posėdyje, kuriam turi parengti ir pateikti nominacijų apžvalgÄ ; 2019 m. sausio 29 d.

įsakymu Kontrolierė sudarė darbo grupę Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams 2018 organizuoti, į kurios sudėtį įtraukė pareiÅ¡kėjÄ ; 2019 m. sausio 31 d. pareiÅ¡kėjo tiesioginis vadovas T. V. R. pateikė pareiÅ¡kėjui parengiamųjų darbų ir Atrankos komisijos posėdžiui reikiamų atlikti darbų sÄ raÅ¡us; pareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 4 d. pateikė Kontrolierei praÅ¡ymÄ suteikti jam nemokamas atostogas tikslu dalyvauti 2019 m. vasario 21–23 d. vyksiančiame PES kongrese Madride, kuriame nurodė, kad jo fizinis dalyvavimas 2019 m. vasario 22 d. vyksiančiame Atrankos komisijos posėdyje nėra bÅ«tinas bei kad jis įsipareigoja posėdžiui atlikti visus reikalingus parengiamuosius darbus iki 2019 m. vasario 20 d.; 2019 m. vasario 5 d. tiesioginis pareiÅ¡kėjo vadovas T.

V. R. praÅ¡ymo suteikti atostogas nederino, nurodydamas, kad svarstė Atrankos komisijos posėdį atidėti 2019 m. vasario 20 d., tačiau tokiÄ galimybę atmetė dėl neproporcingai galimo padidėti kitų darbuotojų darbo krÅ«vio; pareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 14 d. tarnybiniu praneÅ¡imu prašė Kontrolierės skirti Atrankos komisijos posėdžio sekretoriumi kitÄ asmenį, nurodydamas savo teisę dalyvauti politinėje veikloje ne darbo metu; pareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 15 d. pakartotinai pateikė Kontrolierei praÅ¡ymÄ dėl nemokamų atostogų suteikimo tikslu dalyvauti kongrese Madride; 2019 m. vasario 18 d. pareiÅ¡kėjo tiesioginis vadovas atsisakė suderinti pareiÅ¡kėjui atostogas.

Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į kongresÄ neiÅ¡vyko, o 2019 m. vasario 22 d. jam buvo iÅ¡duotas vienos dienos nedarbingumo pažymėjimas. Tarnyboje buvo pradėtas tyrimas dėl pareiÅ¡kėjo tarnybinio nusižengimo dėl pareiÅ¡kėjo nebuvimo darbe 2019 m. vasario 22 d., tačiau buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė. Taigi, kaip matyti, pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymus suteikti atostogas 2019 m. vasario 21–22 d. (tiek mokamas, tiek nemokamas) teikė tris kartus, prie PraÅ¡ymo 3 pateikdamas įrodymus, pagrindžiančius atostogų bÅ«tinumÄ (kongreso programÄ ).

Tarnyba, nederindama pareiÅ¡kėjo atostogų ir motyvuodama tai bÅ«tinu pareiÅ¡kėjo dalyvavimu Atrankos komisijos posėdyje, nepagrindė aplinkybės, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjas turi dalyvauti Atrankos komisijos posėdyje, kad bÅ«tent jis, o ne kitas asmuo, turėjo bÅ«ti paskirtas Atrankos komisijos sekretoriumi, bei kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju buvo nepakeičiamas, o jo funkcijų negalėjo atlikti kitas Tarnybos darbuotojas, taip pat, kad nebuvo galimybės pakeisti Atrankos posėdžio datos, nors pareiÅ¡kėjo PraÅ¡yme 2 ir PraÅ¡yme 3 buvo nurodytas konkretus tikslas ir pateikti įrodymai, patvirtinantys atostogų bÅ«tinumÄ , kadangi byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ankstesniais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo funkcijas jo atostogų metu buvo pavedama vykdyti kitiems darbuotojams (2 t., b. l. 23).

Paminėtina ir tai, kad Kontrolierė 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-11 „Dėl kandidatų gauti Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus atrankos komisijos sudarymo“ Atrankos komisijos posėdžių sekretoriumi skyrė pakaitinį asmenį – R. J. (1 t., b. l. 123–124), kuri dėl pareiÅ¡kėjo laikinojo nedarbingumo ir atliko Å¡ias funkcijas. Tarnybos argumentas, kad buvo svarstoma perkelti Atrankos komisijos posėdį į kitÄ dienÄ , tačiau toks sprendimas nepriimtas motyvuojant, kad bus neproporcingai padidintas kitų darbuotojų darbo krÅ«vis, yra nepagrįstas nei konkrečiomis aplinkybėmis, nei įrodymais, o tik atsiliepime nurodytais deklaratyviais teiginiais.

Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai (1 t., b. l. 31–32) patvirtina, kad iki atostogų nesuteikimo pareiÅ¡kėjui 2019 m. vasario 21–22 d. Tarnyboje nebuvo nė vieno atvejo, kad kitiems darbuotojams nebÅ«tų suderintos ir nesuteiktos mokamos ar nemokamos atostogos jų praÅ¡omu laiku, nepriklausomai nuo tokio praÅ¡ymo pateikimo iki atostogų pradžios laiko, praÅ¡omų atostogų priežasties ar tuo pagrindu, kad darbuotojas praÅ¡o atostogas suteikti avansu. Ä® bylÄ nėra pateikta duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kokiais kriterijais vadovaujantis atostogos valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, yra nesuteikiamos, nes Tarnybos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad atostogų suteikimo tvarka Tarnyboje vidaus teisės aktuose yra nereglamentuota.

Pažymėtina, kad atskirais atvejais Tarnyboje kitų darbuotojų teikti prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo panašiu, kaip ir pareiškėjo prašytu laikotarpiu, net nebuvo suderinti, tačiau atostogos buvo suteiktos (1 t., b. l. 180–181). Bylos rašytiniai įrodymai taip patvirtina, o Tarnyba šio argumento nepaneigė, kad kitiems darbuotojams atostogos panašiu metu, kaip prašė ir pareiškėjas, buvo suderintos ir suteiktos, nors prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo 2019 m. vasario 18 d. buvo pateiktas tik 2019 m. vasario 14 d. (1 t., b. l. 182–183).

Pažymėtina ir tai, kad nemokamų atostogų suteikimas kitiems darbuotojams paneigia atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus, kad 2018 m. IV ketvirtį - 2019 m. I ketvirtį buvo itin didelis darbo krūvis, dėl kurio pareiškėjo prašymas dėl atostogų suteikimo buvo įvertintas kaip neatsakingas ir pažeidžiantis kitų Tarnybos darbuotojų teises, nes bylos rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog dėl šios priežasties nebuvo nė vieno atvejo, kai kitiems asmenims atostogos šiuo ar kitais pagrindais būtų buvusios nesuteiktos.

Akcentuotina, kad minėti argumentai atsiliepime buvo nurodyti tik tuomet, kai teismas nutartimi (t. 1, b. l. 103–104) įpareigojo TarnybÄ pateikti argumentuotÄ ir įrodymais pagrįstÄ atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ . Be to, kaip minėta, Tarnyba neįrodė, kad pareiÅ¡kėjo fizinis dalyvavimas 2019 m. vasario 22 d. Atrankos komisijos posėdyje buvo neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas ar komisijos sekretoriaus funkcijų Å¡iame posėdyje negalėjo atlikti kitas paskirtas asmuo, nes pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymuose dėl nemokamų atostogų suteikimo jų nesuderinimas grindžiamas iÅ¡skirtinai tik su jam deleguotų funkcijų atlikimu.

Atkreiptinas dėmesys, jog PraÅ¡ymas 1 dėl mokamų atostogų suteikimo 2019 m. sausio 28 d. nebuvo suderintas dėl tos priežasties, kad yra numatytas Nacionalinių lygybių įvairovės apdovanojimų komisijos posėdis, tačiau pareiÅ¡kėjas į Å¡iÄ darbo grupę buvo įtrauktas tik 2019 m. sausio 29 d., t. y. sekančiÄ dienÄ priimtu Kontrolierės įsakymu (t. 1, b. l. 10). PareiÅ¡kėjas komisijos sekretoriumi paskirtas tik 2019 m. vasario 14 d. Kontrolierės įsakymu (t. 1, b. l. 14), t. y. po to, kai pareiÅ¡kėjas buvo pateikęs PraÅ¡ymÄ 1 ir PraÅ¡ymÄ 2 dėl atostogų suteikimo 2019 m. vasario 21–22 d.

Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma bei atitinkama paminėtų Tarnybos veiksmų eiga ir jų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui nesuteikus atostogų 2019 m. vasario 21–22 d., o jam PraÅ¡yme 2 ir PraÅ¡yme 3 papildomai aiÅ¡kiai deklaravus priežastis, dėl kurių Å¡ie praÅ¡ymai buvo teikiami, Tarnyba nuosekliais savo veiksmais sudarė situacijÄ , kuomet pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nelygiavertėje padėtyje su kitais Tarnybos darbuotojais Å¡iuo aspektu. Tokiu bÅ«du Taryba nepagrįstai apribojo pareiÅ¡kėjo teisę į atostogas, jam siekiant dalyvauti politinėje veikloje.

Taigi, remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad dėl Å¡ių neteisėtų Tarnybos veiksmų (lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimo) pareiÅ¡kėjui kilo neigiamos pasekmės, nes jam buvo užkirsta galimybė dalyvauti PES kongrese, taip apribojant jo teisę į politinę veiklÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), aiÅ¡kindamas Konstitucijos 29 straipsnį, yra pažymėjęs, kad lygybės įstatymui principas teisėje reiÅ¡kia „lygų matÄ â€, kai reikia tÄ pačiÄ normÄ taikyti skirtingiems asmenims (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas).

Šis principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Lygybės principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimus).

LygiateisiÅ¡kumo principo turi bÅ«ti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumÄ (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėjęs, jog asmenų lygybės principas gali bÅ«ti apibÅ«dinamas kaip nediskriminacija. Konstituciniu lygmeniu įtvirtinto lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimo užtikrinimas darbo teisiniuose santykiuose yra vieÅ¡asis interesas, kurio neginant bÅ«tų pažeidžiamos asmens teisės ir teisėti interesai (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas).

PareiÅ¡kėjas skunde, be kita ko, nurodo, kad jo atžvilgiu buvo neteisėtai pradėtas tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau teismas Å¡ioje byloje nevertina ir nenagrinėja tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat nevertina Kontrolierės 2019 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. P-24, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 22 d. savo veiksmais nepažeidė VTÄ® 3 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 4, 6, 10 punktų ir tarnybinio nusižengimo nepadarė (1 t., b. l. 36), teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo savo teise iniciuoti ginÄÄ dėl galimai neteisėtų Tarnybos veiksmų atliekant tarnybinį patikrinimÄ , o Å¡ių aplinkybių nagrinėjimas turėtų bÅ«ti atskiros bylos dalyku.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo ir tai, kad Tarnyba neteisėtai rinko informacijÄ apie jo asmeninį gyvenimÄ ir politinę veiklÄ , jį persekiojo, teikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – VDAI) 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 3R-1040 (2.13-1.) „Dėl M. K. 2019-05-21 skundo“ (1 t., b. l. 186–190) konstatavo, kad Tarnyba informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo buvimo vietÄ (rinko, naudojo) teisėtai, esant asmens duomenų tvarkymo sÄ lygai, numatytai Bendrajame duomenų apsaugos reglamente.

Pažymėjo, jog T. V. R., skambindamas į vieÅ¡bučio, kuriame buvo apgyvendinti kongreso dalyviai, registratÅ«rÄ bei siųsdamas paklausimus Europos socialistų partijai veikė ir rinko informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo buvimo vietÄ kaip pareiÅ¡kėjo tiesioginis vadovas, siekdamas patvirtinti arba paneigti abejonę, jog pareiÅ¡kėjas darbo metu asmeniniais reikalais iÅ¡vyko į užsienyje vykstantį renginį. Duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas šį VDAI sprendimÄ yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI2-1769-426/2020.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl galimai neteisėtai rinktos informacijos apie jo asmeninį gyvenimÄ ir politinę veiklÄ , jo persekiojimo ir tikrovės neatitinkančios informacijos apie jį teikimo bus nagrinėjami kitoje administracinėje byloje, teismas Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako. PareiÅ¡kėjas dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų praÅ¡o priteisti jam 169,05 Eur turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalÄ . Dėl žalos atlyginimo priteisimo pažymėtina, kad turtinės, kaip ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

Valdžios institucija – tai bet koks vieÅ¡osios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo subjektų atliekant vieÅ¡ojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali vieÅ¡osios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kuriÄ asmuo patyrė bÅ«damas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos vieÅ¡ojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai.

Dėl to Å¡iuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrÄ sias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

ŽalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010). Teismas atkreipia dėmesį, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

Siekdamas įrodyti žalÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , pareiÅ¡kėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje turtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktas nustatytas neteisėtais Tarnybos veiksmais, konstatavus, kad Tarnyba, nesuteikdama pareiÅ¡kėjui atostogų 2019 m. vasario 21–22 d., pažeidė lygiateisiÅ¡kumo principÄ , įtvirtintÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte. Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ turtinės žalos dydį sudaro 169,05 Eur kaina už skrydžių, kuriais pareiÅ¡kėjas negalėjo pasinaudoti dėl nesuteiktų atostogų, bilietų kaina.

Taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygas, iÅ¡ atsakovės, atstovaujamos Tarnybos, pareiÅ¡kėjui priteistina 169,05 Eur turtinė žala. Neturtinei žalai pagrįsti pareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl Tarybos neteisėtų veiksmų jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, apie jį buvo formuojama neigiama nuomonė, jam buvo sukurta baugi ir žeminanti darbo aplinka. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.).

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas. Pirmiau buvo konstatuota, kad Tarnybos neteisėti veiksmai, kuomet pažeidžiant lygiateisiÅ¡kumo principÄ pareiÅ¡kėjui nebuvo suteiktos atostogos, ko pasekoje jam buvo apribota teisė dalyvauti jo politines pažiÅ«ras atitinkančioje veikloje, - yra įrodyta, dėl ko pareiÅ¡kėjas galėjo pasijusti pažemintas, jausti nepatogumÄ , patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo pažeistas konstitucinis – lygiateisiÅ¡kumo principas. PareiÅ¡kėjui buvo nepagrįstai apribota galimybė dalyvauti politinėje veikloje, nors jis turėjo pagrįstus ir teisėtus lÅ«kesčius, kad joje dalyvauti turės galimybę savo atostogų, kurios nebuvo suteiktos, sÄ skaita, be to, dėl to jis turėjo ir turtinius praradimus. Atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes, teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės, atstovaujamos Tarnybos, neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuo atveju neteisėtų veiksmų pobÅ«dį, jų įtakÄ tolesnei pareiÅ¡kėjo tarnybinei veiklai, į sumenkintÄ požiÅ«rį į pareiÅ¡kėjÄ , nes apie jį buvo formuojama neigiama nuomonė, į tai, kad pareiÅ¡kėjas jautėsi bauginamas ir žeminamas, nes pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos negrįžtamai. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiÅ¡kėjo pažeista teisė iÅ¡ esmės liktų neapginta, todėl remiantis iÅ¡dėstytu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 1 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta, todėl pareiÅ¡kėjui priteistinas visas praÅ¡omos neturtinės žalos dydis.

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir (arba) niekaip nekeičia Å¡iame teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ tenkinti. Priteisti M. K. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 169,05 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus 5 ct) turtinės ir 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jolita Rasiukevičienė