8bac1511-e5b6-4aa6-8a91-7c7c64f8f979 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-15928-527/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09374-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I MA S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 25 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Jolita Cirulienė sekretoriaujant V. G., dalyvaujant ieÅ¡kovei ir jos atstovei advokatei D. V., atsakovės atstovei J. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. B. ieÅ¡kinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo Å¡eimos nariu ir savivaldybės buto gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė su 2021 m. birželio 2 d. ieÅ¡kiniu, kuris teisme gautas 2021 m. birželio 3 d., kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188764867 (toliau ir – j. a. k.), Nekilnojamojo turto skyriaus 2021 m. balandžio 23 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pripažinti ieškovę D. B., asmens kodas (toliau ir – a. k.) (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ieškovė), Kauno miesto savivaldybei priklausančio gyvenamojo būsto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinės nuomininkės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), šeimos nariu, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę, j. a. k. 111106319, sudaryti su ieškove Kauno miesto savivaldybei priklausančio gyvenamojo būsto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

3. Atleisti ieÅ¡kovę nuo 100 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismui nusprendus, jog ieÅ¡kovė nėra atleistina nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo – iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos atidėti 100 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ .

4. Priteisti ieškovei iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188764867, ir Kauno miesto savivaldybės, j. a. k. 111106319, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, jog butas/patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Būstas), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. (duomenys neskelbtini) tarp G. S. (toliau ir – G. S.) ir Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nuomos sutartis), kurios 1 punktu G.

S. ir jos Å¡eimos nariams buvo suteikta teisė valdyti ir naudoti BÅ«stÄ . Sutarties sudarymo dienÄ G. S. Å¡eimÄ sudarė jos partnerė ieÅ¡kovė. G. S. BÅ«ste gyveno daugiau nei 45 metus, VÄ® Registrų centro duomenimis, ji savo gyvenamÄ jÄ vietÄ BÅ«ste deklaravo (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė su G. S. susipažino (duomenys neskelbtini) ir apsigyveno BÅ«ste, kartu vedė bendrÄ Å«kį, iÅ¡ bendrų lėšų mokėjo mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, nuomos mokestį, kartu pirko maisto produktus, gaminosi maistÄ , tvarkėsi buityje, jas siejo glaudus emocinis ryÅ¡ys, t. y. jos gyveno kaip sutuoktinės (partnerės). (duomenys neskelbtini) G.

S. mirė. Po mirties jos partnerė ieÅ¡kovė toliau naudojasi BÅ«stu, jį prižiÅ«ri, moka visus mokesčius. 2021 m. balandžio 8 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrių su praÅ¡ymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti pagrindinį BÅ«sto nuomininkÄ iÅ¡ G. S. į ieÅ¡kovę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.602 straipsnio pagrindu. 2021 m. gegužės 3 d. advokatės D. V. kontoroje buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Nuomos sutartis su ieÅ¡kove sudaryta nebus, nes ieÅ¡kovė nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei nebuvo įtraukta į Nuomos sutartį kaip G.

S. Å¡eimos narys. Nesutikdama su Å¡iuo Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu, ieÅ¡kovė privalo ginti pažeidžiamas teises teismo keliu ir teikia šį ieÅ¡kinį teismui dėl jos pripažinimo BÅ«sto nuomininkės G,. S. Å¡eimos nariu bei BÅ«sto nuomos sutarties sudarymo. Dėl pripažinimo Å¡eimos nariu. Gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tai, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo Å¡eimos nariai. Å iÄ nuomos teisę reguliuojančios teisės normos numato sÄ lygas ir tvarkÄ , kuria asmenys gali bÅ«ti priskiriami ar pripažįstami nuomininko Å¡eimos nariais.

CK 6.588 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sugyventinis tai faktinis sutuoktinis, kurio faktinė padėtis atitinka šeimos nario kaip sutuoktinio padėtį – jį su nuomininku turi sieti bendri dvasiniai, asmeniniai ir turiniai interesai, tačiau jų santuokiniai santykiai nėra juridiškai įteisinti, t. y. santykiai neįforminti bažnyčioje ar valstybiniuose Civilinės metrikacijos organuose, norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) nutartis Nr.3K-3-871/1999).

Kasacinis teismas formuoja nuosekliÄ praktikÄ , kad kartu gyvenantis sugyventinis turi Å¡eimos nario statusÄ (LAT 2006 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2006, 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2012). LAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.588 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui norint bÅ«ti pripažintam nuomininko Å¡eimos nariu, bÅ«tina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių Å¡eimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrÄ Å«kį (LAT 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-313/2016).

CK 6.590 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį (sugyventinį), vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Remiantis CK 6.589 straipsnio 1 dalimi, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Šiuo atveju pažymėtina, kad sugyventinė G.

S. ir ieÅ¡kovė visada laikė viena kitÄ artimiausiais Å¡eimos nariais, dažnai kalbėdavo apie galimybę ateityje sudaryti partnerystę ar santuokÄ , jeigu tik Lietuvos Respublikoje bÅ«tų priimti įstatymai, kurie leistų vienos lyties asmenims sudaryti tokias sÄ jungas. Vis dėlto, Lietuvos Respublikoje jau nuo 2011 metų yra parengtas, tačiau nepatvirtintas Partnerystės įstatymas, kas apribojo bet kokias galimybės tinkamai įteisinti savo santykius, tačiau akivaizdu, kad sugyventines siejo artimas, glaudus dvasinis ir intelektualinis ryÅ¡ys, jos kartu pragyveno apie trisdeÅ¡imt trejus metus, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie jų stiprų ryšį, visÄ nurodytÄ laikÄ jos vedė bendrÄ Å«kį.

Paprastai bendro Å«kio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rÅ«pinasi buto iÅ¡laikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities bei namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramÄ . Pažymėtina, jog Å¡ių aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Konkreti bendro Å«kio tvarkymo iÅ¡raiÅ¡ka kiekvienu atveju priklauso ir nuo nuomininkų socialinės padėties, interesų. IeÅ¡kovė nurodo, kad nuo pat apsigyvenimo kartu BÅ«ste tiek ieÅ¡kovė, tiek G.

S. piniginėmis lėšomis ir savo darbu prisidėjo prie BÅ«sto iÅ¡laikymo, gyvenimo kartu pradžioje G. S. dirbo (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė tvarkydavo kitų asmenų bÅ«stus, pagelbėdavo daržuose, už tai gaudavo užmokestį pinigais arba maisto produktais, vėliau G. S. išėjus į pensijÄ , ieÅ¡kovė įsidarbino (duomenys neskelbtini), siekdama kuo labiau pagerinti Å¡eimos finansinę situacijÄ . G. S. sveikatai blogėjant (ji netgi sunkiai judėdavo namuose), bÅ«tent ieÅ¡kovė ja rÅ«pinosi, kadangi jos sugyventinei buvo reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra ir rÅ«pestis.

Sugyventinės iÅ¡ bendrų lėšų apmokėdavo BÅ«sto nuomÄ ir mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, gamindavosi maistÄ , tvarkydavosi buityje, taigi sugyventinės nuo pat (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei trisdeÅ¡imt metų, vedė bendrÄ Å«kį. SistemiÅ¡kai CK 6.590 straipsnio 2 dalis aiÅ¡kintina taip, kad įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų, iÅ¡nuomojamų komercinėmis sÄ lygomis, nuomininkas turi gauti nuomotojo leidimÄ apgyvendinti nuomos sutartyje nenurodytus asmenis (iÅ¡skyrus nuomininko ar jo Å¡eimos nario sutuoktinį (sugyventinį) ir nepilnamečius jų vaikus, kurie gali bÅ«ti apgyvendinti ir nesant nuomotojo leidimo).

O valstybės ar savivaldybės gyvenamosiose patalpose (kaip nagrinėjamu atveju) nuomininkui apgyvendinant asmenis, turinčius teisę būti nuomininko šeimos nariais, nuomotojo leidimo nereikia. Valstybės ar savivaldybės gyvenamosiose patalpose apgyvendinant nuomininko šeimos narį tereikia nuomininko ir pilnamečių šeimos narių sutikimo (išskyrus nuomininko ar jo šeimos nario nepilnamečius vaikus, kurie gali būti apgyvendinti ir nesant nuomininko ir pilnamečių šeimos narių sutikimo). Asmuo, kaip nuomininko šeimos narys, po nuomininko mirties turi teisę tęsti nuomos santykius su nuomotoju (CK 6.602 straipsnio 2 dalis) (LAT 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-313/2016).

IeÅ¡kovė BÅ«ste gyveno (ir vis dar gyvena) nesavavaliÅ¡kai, o su pagrindinės nuomininkės sutikimu. Tai, jog sugyventinės kartu BÅ«ste gyveno nuo (duomenys neskelbtini) patvirtina faktÄ , jog nuomininkė G. S. buvo suteikusi leidimÄ ieÅ¡kovei gyventi BÅ«ste. Visas Å¡ias aplinkybes taip pat paliudys ir liudytojai. Tai, kad ieÅ¡kovė pripažintina G. S. Å¡eimos nare, pagrindžia ir faktas, jog bÅ«tent ieÅ¡kovė organizavo jos laidotuves, bÅ«tent ieÅ¡kovei Kauno miesto savivaldybė iÅ¡davė leidimÄ laidoti Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 6), kuriame netgi nurodoma, kad ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).

Tiek iki pagrindinės nuomininkės mirties, tiek ir po jos ieÅ¡kovė prižiÅ«rėjo ir prižiÅ«ri BÅ«stÄ , moka mokesčius, t. y. atlieka nuomininko pareigas, kylančias iÅ¡ BÅ«sto nuomos sutarties. Nors skundžiamame raÅ¡te nurodoma, jog ieÅ¡kovė nėra savo gyvenamosios vietos deklaravusi BÅ«ste, tačiau tai nesuponuoja iÅ¡vados, jog ji BÅ«ste negyveno ir su pagrindine nuomininke nevedė bendro turto. Pagal CK nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamÄ ja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis).

Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 2 dalis). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamÄ ja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vienÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimÄ svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamÄ ja vieta, o ne formalų jos deklaravimÄ , t. y. fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymui esminę reikÅ¡mę turi faktinis gyvenimo konkrečioje vietoje, o ne deklaruotas gyvenamosios vietos aspektas.

Gyvenamosios vietos deklaravimas vieÅ¡ajame registre yra tik vienas iÅ¡ fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ apibÅ«dinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbÅ«s ir kiti kriterijai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieÅ¡i pareiÅ¡kimai apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-482-278/2015).

Å iuo atveju ieÅ¡kovė nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. yra (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad tam, jog IeÅ¡kovė galėtų deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ BÅ«ste, yra bÅ«tinas BÅ«sto savininko sutikimas, kurio Kauno miesto savivaldybė nesuteikė, bÅ«tent, pasiraÅ¡inėjant ir BÅ«sto nuomos sutartį, Kauno miesto savivaldybės atstovas nurodė, jog negalintis ieÅ¡kovės įtraukti į sutartį, kadangi ji neturinti jokio oficialaus dokumento, pagrindžiančio IeÅ¡kovės ir pagrindinės BÅ«sto nuomininkės teisinį ryšį.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė negalėjo deklaruoti savo gyvenamosios vietos BÅ«ste, ji buvo įtraukta į (duomenys neskelbtini), visÄ laikÄ nuo (duomenys neskelbtini) gyveno bÅ«tent BÅ«ste, ten yra jos visi asmeniniai daiktai. IeÅ¡kovės vardu taip pat nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto (priedas Nr. 8), kas tik pagrindžia argumentus, jog kitos gyvenamosios vietos ieÅ¡kovė neturėjo. Visgi, kaip akcentuojama ir teismų praktikoje, asmens gyvenamosios vietos deklaracijos vieta nėra nenuginčijamas įrodymas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, jog ieÅ¡kovė atitinka visus CK 6.588 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, t. y. yra pagrindinės BÅ«sto nuomininkės sugyventinė ir iki jos mirties, esant pagrindinės nuomininkės sutikimui, gyveno kartu su ja ir vedė bendrÄ Å«kį. Dėl administracinio akto panaikinimo ir savivaldybės buto gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo. Pagrindinio nuomininko mirties įtaka gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai apibrėžta CK 6.602 straipsnio 2 dalyje: nuomininko Å¡eimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko Å¡eimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotojÄ .

Tokiu atveju nuomos sutarties Å¡alimi pripažįstamas mirusio nuomininko Å¡eimos narys. Pagal galiojantį įstatyminį reglamentavimÄ Ä¯gyti teisę į savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomÄ gali tik specialius reikalavimus atitinkantys subjektai – asmenys, kuriems Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu pripažįstama teisė į socialinį bÅ«stÄ ; mirus savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Å¡alimi buvusiam nuomininkui kartu gyvenę Å¡eimos nariai ar buvę Å¡eimos nariai iÅ¡saugo savo turėtas teises į gyvenamÄ jÄ patalpÄ ; mirusio nuomininko teises perimti (tapti nuomos sutarties Å¡alimi) gali tik kartu gyvenęs Å¡eimos narys ar buvęs Å¡eimos narys laikydamasis CK 6.602 straipsnyje nustatytos tvarkos (LAT 2008 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2008).

Taigi ieÅ¡kovė, jeigu teismas tenkintų ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti jÄ pagrindinės BÅ«sto nuomininkės Å¡eimos nariu, atitiktų nurodytas sÄ lygas, t. y. po sugyventinės G. S. mirties ieÅ¡kovė ir toliau liko gyventi BÅ«ste, juo rÅ«pinasi, naudojasi BÅ«ste esančiais daiktais. Taip pat ieÅ¡kovė 2021 m. balandžio 8 d., t. y. nepraleidusį įstatyme numatyto dviejų mėnesių termino, skaičiuotino nuo pagrindinio nuomininko mirties (G. S. mirė (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrių, informuodama pastarÄ jÄ apie pagrindinės nuomininkės mirties faktÄ ir iÅ¡reikÅ¡dama norÄ sudaryti su ieÅ¡kove, kaip pagrindinės nuomininkės Å¡eimos nariu, daugiau nei vienerius metus vedusiÄ bendrÄ Å«kį kartu su pagrindine nuomininke, BÅ«sto nuomos sutartį.

Pažymėtina, kad teisės normos ieÅ¡kovę gina ne tik kaip mirusio pagrindinio nuomininko Å¡eimos narį, tačiau ir kaip asmenį, kuris turi teisę į bÅ«sto neliečiamybę. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra suformuota autonominė, nuo nacionalinių apibrėžimų ar klasifikacijų nepriklausanti bÅ«sto sÄ voka (žr., pvz., 2015 m. birželio 16 d. didžiosios kolegijos sprendimo Chiragov ir kiti prieÅ¡ ArmėnijÄ , peticijos Nr. 13216/05, par. 206). Ar atitinkama asmens gyvenamoji vieta gali bÅ«ti laikoma bÅ«stu Konvencijos 8 straipsnio prasme, priklauso nuo individualių bylos aplinkybių ir nuo to, ar egzistuoja asmens pakankami ir tęstiniai ryÅ¡iai su konkrečia vieta (žr., pvz., EŽTT 2013 m. spalio 17 d. sprendimo byloje Winterstein ir kiti prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 27013/07, par. 141; 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimo Prokopovich prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 58255/00, par. 36;

McKay-Kopecka prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 45320/99; Chiragov ir kiti prieÅ¡ ArmėnijÄ , peticijos Nr. 13216/05, par. 206-207). EŽTT savo praktikoje konstatavo, kad asmuo, daugiau nei 10 (deÅ¡imt) metų gyvendamas patalpose, su jomis sukuria pakankamus ir nuolatinius ryÅ¡ius, kad jas bÅ«tų galima laikyti asmens bÅ«stu ir, remiantis Konvencijos 8 straipsniu, bÅ«tų ginama asmens teisė į bÅ«sto neliečiamybę (žr., pvz., Shvidkiye prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 69820/10; Y. Z. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 66610/10).

Atsižvelgiant į nurodytÄ EŽTT praktikÄ , į ieÅ¡kovės gyvenimo trukmę ginčo bÅ«ste (apie trisdeÅ¡imt trejus metus), laikytina, jog ieÅ¡kovę su BÅ«stu sieja pakankami ir tęstiniai ryÅ¡iai, kad Å¡ias patalpas bÅ«tų galima laikyti jos bÅ«stu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir kad bÅ«tų ginama ieÅ¡kovės teisė į ginčo patalpų neliečiamybę. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, faktinis ryÅ¡ys su ginčo BÅ«stu buvo iÅ¡laikytas, ieÅ¡kovė, kaip G. S. Å¡eimos narys, įgijo teisę į BÅ«sto nuomÄ , todėl Kauno miesto savivaldybės administracija su ieÅ¡kove turi sudaryti buto nuomos sutartį.

Teismas 2021 m. birželio 7 d. rezoliucija ieÅ¡kinį priėmė, ieÅ¡kovę atleido nuo likusio žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė atsakovėms 14 dienų terminÄ atsiliepimams į ieÅ¡kinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovėms įteikti 2021 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 1751 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. 2021 m. birželio 21 d. teisme gautas atsakovių 2021 m. birželio 18 d. atsiliepimas į ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡oma ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .

Atsiliepime nurodyta, jog BÅ«stas yra 1 kambario, 22,49 kv. m bendrojo ploto ir nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, kÄ patvirtina VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės 2021 m. birželio 17 d. iÅ¡raÅ¡as. Vadovaujantis Kauno miesto Lenino rajono LDT VK (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), mirus motinai A. S. buvo nuspręsta leisti pakeisti ginčo patalpų nuomos sutartį ir sudaryti jÄ G. S. vardu, kuri (duomenys neskelbtini) ir buvo sudaryta.

Sutarties 1 punkte yra nurodoma, kad „nuomotojas suteikia nuomininkui ir jo Å¡eimos nariams (1 asmenys) neterminuotai valdyti ir naudoti 22,49 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamÄ jÄ patalpÄ (duomenys neskelbtini)“. Buvusi BÅ«sto nuomininkė G. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Pagal Gyventojų registro prie Vidaus reikalų ministerijos 2007 m. gruodžio 26 d. davinius (duomenys neskelbtini), savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravusi G. S. nuo (duomenys neskelbtini). Pagal VÄ® Registrų centro (duomenys neskelbtini) pažymÄ apie gyvenamÄ jÄ vietÄ gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nėra savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusių asmenų.

UAB Kauno butų Å«kio 2019 m. birželio 19 d. gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad įmonės darbuotojams nuvykus į ginčo patalpÄ , jose rasta G. S., kuri nurodė, kad gyvena viena. UAB Kauno butų Å«kio 2020 m. rugsėjo 14 d. gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad įmonės darbuotojams nuvykus į ginčo patalpÄ , jose rasta G. S., kuri nurodė, kad gyvena viena.

UAB Kauno butų Å«kio darbuotojai 2021 m. kovo 24 d. įteikė ieÅ¡kovei 2021 m. kovo 24 d. raginimÄ atlaisvinti ginčo patalpas, nes jose Å¡i pilietė gyvena be teisinio pagrindo. UAB Kauno butų Å«kio darbuotojai 2021 m. birželio 8 d. įteikė ieÅ¡kovei 2021 m. birželio 8 d. raginimÄ atlaisvinti ginčo patalpas, nes jose Å¡i pilietė gyvena be teisinio pagrindo. Pagal 2021 m. birželio 18 d. nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinę nėra įsiskolinimo už ginčo buto nuomÄ .

CK 6.588 straipsnyje yra nurodytas asmenų ratas, kurie gali bÅ«ti priskiriami arba pripažįstami nuomininko Å¡eimos nariais. CK 6.588 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nuomininko Å¡eimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Minėto straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie Å¡eimos narių, jeigu jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį.

CK 6.588 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad artimieji giminaičiai, kiti iÅ¡laikytiniai, kartu su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų Å«kį, teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti nuomininko Å¡eimos nariais. Pagal Å¡iÄ normÄ gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariais teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai ar kiti iÅ¡laikytiniai, kartu su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su Å¡iais asmenimis yra bendrai tvarkę namų Å«kį.

Tik nustatęs visas Å¡ias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. LAT civilinėse bylose dėl asmens pripažinimo pagrindinio nuomininko Å¡eimos nariu ne kartÄ yra pasisakęs, kad ,,pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariu teisiniai pagrindai reglamentuoti CK 6.588 straipsnio 4 dalyje. Pagal Å¡iÄ normÄ gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariais teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai ar kiti iÅ¡laikytiniai, kartu su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų Å«kį. (LAT 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2005).

LAT yra konstatavęs, kad „ginčas dėl mirusio buto nuomininko sugyventinės pripažinimo Å¡eimos nariu į savivaldybei priklausantį butÄ yra grindžiamas CK 6.588 straipsnio nuostatomis. Å io straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nuomininko Å¡eimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamojoje gyvenamojoje patalpoje, įgyja Å¡eimos nario teises, jei jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį ir jei nuomininkas bei jo Å¡eimos nariai su tuo sutinka.

Artimieji giminaičiai, apsigyvenę gyvenamojoje patalpoje kartu su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų ir iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų Å«kį, teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti nuomininko Å¡eimos nariais (CK 6.588 straipsnio 4 dalis). <...> nuomininko sugyventinis, kuris praÅ¡o pripažinti jį nuomininko Å¡eimos nariu kaip sugyventinį, turi įrodyti, kad jis tokiomis teisėmis apsigyveno gyvenamojoje patalpoje ir ne mažiau kaip vienerius metus iÅ¡gyveno kartu ir bendrai su nuomininku tvarkė namų Å«kį. <...> teismai pagrįstai susiejo sugyventinio sampratÄ ne pagal galiojančio CK 3.229 straipsnio apibrėžimÄ (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis), o kaip sugyventinį, kurį tik sieja nuomininko Å¡eimos nario teisės į nuomininko nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , nurodydami, kad jis turėjo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje, iÅ¡gyventi joje ne mažiau kaip vienerius metus ir tvarkyti bendrai su nuomininku namų Å«kį, ir Å¡ias aplinkybes turi įrodyti ieÅ¡kovas. <...> tokio pobÅ«džio civilinėse bylose yra svarbu nustatyti nuo kada ir kiek laiko ieÅ¡kovas, kaip buto nuomininko sugyventinis, apsigyveno ginčo gyvenamosiose patalpose ir turėjo su nuomininku bendrÄ namų Å«kį tame bute. (LAT 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2005).

Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių: iÅ¡ kokių pajamų gyveno buvusi BÅ«sto nuomininkė ir ieÅ¡kovė; kad ieÅ¡kovė mokėjo BÅ«sto komunalinius mokesčius iÅ¡ savo gaunamų pajamų, remontavo BÅ«stÄ , nors ieÅ¡kinyje teigia, kad gyveno kartu su buvusia nuomininke, vedė su ja bendrÄ Å«kį ir mokėjo už mokesčius. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovė kartu su buvusia BÅ«sto nuomininke iÅ¡gyveno kartu ne mažiau kaip vienerius metus, bendrai tvarkė namų Å«kį.

IeÅ¡kovė nepateikė konkrečių raÅ¡ytinių įrodymų dėl jos ir G. S. pajamų ir iÅ¡laidų bendrumo, bendro maitinimosi, bÅ«tiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo, mokesčių mokėjimo, nepateikė įrodymų apie bendro Å«kio tvarkymÄ . Todėl nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovę nuomininkės Å¡eimos nariu ir sudaryti su ja BÅ«sto nuomos sutartį. Be to, pagal Lietuvos Respublikos teismų suformuotÄ praktikÄ , tokio pobÅ«džio civilinėse bylose vien mokesčių mokėjimas negali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti Å¡eimos nariu CK 6.588 straipsnio prasme.

Vadovaujantis Å¡ia teisės norma, pripažįstant asmenį pagrindinio nuomininko Å¡eimos nariu, teismas turi nustatyti visumÄ , o ne vienÄ iÅ¡ kelių aplinkybių: artimos giminystės faktÄ , gyvenimÄ ne mažiau kaip vienerius metus, bendro Å«kio vedimÄ . Kadangi ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių aplinkybių visuma yra nustatyta, nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovę buvusios nuomininkės Å¡eimos nare ir pakeisti jos vardu Nuomos sutartį.

Net ir teismui tenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovių nepriteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kadangi atsakovėms teisės aktais nėra suteikta diskrecijos teisė be teismo sprendimo pripažinti nuomininko Å¡eimos nariu. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė reikÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ BÅ«sto. Teismas, atsižvelgdamas į atsiliepime paminėtÄ LAT praktikÄ (LAT 2005 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–389/2005), sutikslino ieÅ¡kovės pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, jog ieÅ¡kovė iki pagrindinės nuomininkės mirties BÅ«ste kaip pagrindinės nuomininkės sugyventinė iÅ¡gyveno ne mažiau kaip vienerius metus, jog bendrai su pagrindine nuomininke tvarkė namų Å«kį, nurodant pajamas, iÅ¡ kurių gyveno buvusi BÅ«sto nuomininkė ir ieÅ¡kovė.

Be to, atsižvelgiant į iÅ¡ LITEKO duomenų civilinėje byloje Nr. eL2–15135–375/2016 nustatytÄ aplinkybę, ieÅ¡kovė buvo įpareigota iki teismo posėdžio pateikti įrodymus apie tai, kokiu pagrindu jos gyvenamosios vietos adresas iki (duomenys neskelbtini) jai sudarant vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB ,,4finance” buvo nurodytas (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 26 d. praÅ¡yme ieÅ¡kovės advokatė nurodė, jog nors vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „4finance“ buvo sudaryta ieÅ¡kovės vardu, tačiau ieÅ¡kovė nurodo, kad kreditas buvo paimtas jos draugės J.

B. sÅ«nui K. S., kuris ir nurodė galimai savo gyvenamosios vietos adresÄ (duomenys neskelbtini). Nurodytu metu ieÅ¡kovė ir J. B. buvo geros draugės, dėl ko ieÅ¡kovė sutiko savo vardu sudaryti kredito sutartį, tuo pagrindu K. S. kiekvienÄ mėnesio įmokÄ perduodavo ieÅ¡kovei grynaisiais pinigais. Tai, jog ieÅ¡kovė niekada negyveno adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina faktas, jog civilinėje byloje Nr. eL2-15135-375/2016 procesiniai dokumentai ieÅ¡kovei adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo įteikti (procesiniai dokumentai buvo įteikti per ieÅ¡kovės darbovietę.

Be to, faktÄ , jog ieÅ¡kovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina Å¡ie dokumentai: 1) 2021 m. liepos 14 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus raÅ¡tas dėl informacijos suteikimo, kuriame nurodoma, jog ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento Kauno skyriui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelę, kuriame nurodė savo faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini); 2) 2021 m. liepos 20 d.

„Swedbank“, AB raÅ¡tas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, jog banko turimi ieÅ¡kovės kontaktiniai duomenys, be visa ko, yra ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini); 3) 2021 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) (ieÅ¡kovės darbovietės) pateikti dokumentai, t. y. (duomenys neskelbtini) darbo sutartis ir praÅ¡ymas priimti į darbÄ bei (duomenys neskelbtini) darbo sutartis, kuriose nurodoma, jog ieÅ¡kovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Be to, buvo pateikti Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai: (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ , kuris patvirtina, kad ieÅ¡kovė nuo (duomenys neskelbtini) reguliariai gaudavo darbo užmokestį, taigi turėjo pajamų prisidėti tiek prie BÅ«sto iÅ¡laikymo, tiek prie maisto ir buitinių prekių pirkimo; (duomenys neskelbtini) VÄ® Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinanti, kad mirusioji G.

S. buvo (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) VÄ® Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinanti, kad ieÅ¡kovė niekada nebuvo deklaravusi jokios savo gyvenamosios vietos adreso (visu laikotarpiu ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jai nebuvo leista deklaruoti savo gyvenamosios vietos Å¡iuo adresu). Be to, ieÅ¡kovė faktines aplinkybes, susijusias su jos gyvenamÄ ja vieta ir jos santykius su mirusiÄ ja G. S., be visa ko, įrodinės ir parodymais Å¡ių liudytojų:

G. J. (ieÅ¡kovės ir G. S. kaimynės) ir J. P. (ieÅ¡kovės ir G. S. Å¡eimos draugės). IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Nustatyta, jog 1 kambario, 22,49 kv. m bendrojo ploto butas/patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – BÅ«stas), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, kÄ patvirtina VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės 2021 m. birželio 17 d. iÅ¡raÅ¡as. Vadovaujantis Kauno miesto Lenino rajono LDT VK (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), mirus A.

S., buvo nuspręsta leisti pakeisti ginčo patalpų nuomos sutartį ir sudaryti jÄ G. S. (dukros) vardu. (duomenys neskelbtini) tarp G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – G. S.), ir Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nuomos sutartis), kurios 1 punkte yra nurodoma, kad „nuomotojas suteikia nuomininkui ir jo Å¡eimos nariams (1 asmenys) neterminuotai valdyti ir naudoti 22,49 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamÄ jÄ patalpÄ (duomenys neskelbtini)“.

Registrų centro duomenimis, G. S. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ BÅ«ste deklaravo (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 3). (duomenys neskelbtini) G. S. mirė (priedas Nr.

4) Pagal VÄ® Registrų centro (duomenys neskelbtini) pažymÄ apie gyvenamÄ jÄ vietÄ Ginčo patalpose nėra savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusių asmenų. UAB Kauno butų Å«kio 2019 m. birželio 19 d. BÅ«sto apžiÅ«ros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad įmonės darbuotojams nuvykus į BÅ«stÄ rasta G. S., kuri nurodė gyvenanti viena. UAB Kauno butų Å«kio 2020 m. rugsėjo 14 d. BÅ«sto apžiÅ«ros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad įmonės darbuotojams nuvykus į BÅ«stÄ rasta G.

S., nurodžiusi, kad gyvena viena. UAB Kauno butų Å«kio darbuotojai 2021 m. kovo 24 d. įteikė ieÅ¡kovei 2021 m. kovo 24 d. raginimÄ atlaisvinti BÅ«stÄ , kuriame ji gyvenanti be teisinio pagrindo. UAB Kauno butų Å«kio darbuotojai 2021 m. birželio 8 d. įteikė ieÅ¡kovei 2021 m. birželio 8 d. raginimÄ atlaisvinti BÅ«stÄ , kuriame ji gyvenanti be teisinio pagrindo. IeÅ¡kovės teigimu, Nuomos sutarties sudarymo dienÄ G. S. Å¡eimÄ sudarė ji (ieÅ¡kovė), kaip partnerė. IeÅ¡kovė teigė su G.

S. susipažinusi (duomenys neskelbtini), nuo to laiko apsigyveno BÅ«ste, jos kartu vedė bendrÄ Å«kį, iÅ¡ bendrų lėšų mokėjo mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, nuomos mokestį, kartu pirko maisto produktus, gaminosi maistÄ , tvarkėsi buityje, jas siejo glaudus emocinis ryÅ¡ys, t. y. jos gyveno kaip sutuoktinės (partnerės). (duomenys neskelbtini) G. S. mirus ieÅ¡kovė toliau naudojasi BÅ«stu, jį prižiÅ«ri, moka visus mokesčius. 2021 m. balandžio 8 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrių su praÅ¡ymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti pagrindinį BÅ«sto nuomininkÄ iÅ¡ G.

S. į ieškovę CK 6.602 straipsnio pagrindu. 2021 m. gegužės 3 d. advokatės D. V. kontoroje buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2021 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Būsto nuomos sutartis su ieškove sudaryta nebus, kadangi ieškovė nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei nebuvo įtraukta į Nuomos sutartį kaip G. S. šeimos narys (ieškinio priedas Nr. 5). Ieškovė, nesutikdama su Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), savo pažeidžiamas teises gina teismo keliu ir ieškiniu prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2021 m. balandžio 23 d.

BÅ«sto pagrindinės nuomininkės G. S., mirusios (duomenys neskelbtini), Å¡eimos nariu, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kove BÅ«sto nuomos sutartį. CK 6.602 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog nuomininko Å¡eimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko Å¡eimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotojÄ . Tokiu atveju nuomos sutarties Å¡alimi pripažįstamas mirusio nuomininko Å¡eimos narys.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei siekiant tapti ginčo objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindine nuomininke, pastaroji turi įrodyti, jog yra mirusios nuomininkės G. S. Å¡eimos narys ir kad per du mėnesius nuo nuomininko mirties informavo nuomininkÄ apie pagrindinės nuomininkės mirtį. G. S. mirė (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė Kauno miesto savivaldybę apie mirtį informavo 2021 metų balandžio mėnesį, t. y. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrių su praÅ¡ymu, praÅ¡ydama pakeisti pagrindinį bÅ«sto nuomininkÄ iÅ¡ G.

S. į ieÅ¡kovę, kartu su praÅ¡ymu pateikė medicininį mirties liudijimÄ , kas patvirtina, jog nuomotojas apie pagrindinės nuomininkės mirtį buvo informuotas laiku. Dėl pripažinimo pagrindinės nuomininkės Å¡eimos nare Å ioje byloje pirmiausia turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta tai, ar yra pagrindas ieÅ¡kovę pripažinti pagrindinės nuomininkės G. S., kuri yra mirusi, Å¡eimos nare. Gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tai, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo Å¡eimos nariai.

Å iÄ nuomos teisę reguliuojančios teisės normos numato sÄ lygas ir tvarkÄ , kuria asmenys gali bÅ«ti priskiriami ar pripažįstami nuomininko Å¡eimos nariais. CK 6.588 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog nuomininko Å¡eimos nariai, be kitų iÅ¡vardintų asmenų, yra ir kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sugyventinis tai faktinis sutuoktinis, kurio faktinė padėtis atitinka Å¡eimos nario kaip sutuoktinio padėtį – jį su nuomininku turi sieti bendri dvasiniai, asmeniniai ir turiniai interesai, tačiau jų santuokiniai santykiai nėra juridiÅ¡kai įteisinti, t. y. santykiai neįforminti bažnyčioje ar valstybiniuose Civilinės metrikacijos organuose, norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka (LAT nutartis Nr.3K-3-871/1999).

Kasacinis teismas formuoja nuosekliÄ praktikÄ , kad kartu gyvenantis sugyventinis turi Å¡eimos nario statusÄ (LAT 2006 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2006, 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2012). LAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.588 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui norint bÅ«ti pripažintam nuomininko Å¡eimos nariu, bÅ«tina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių Å¡eimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrÄ Å«kį (LAT 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-313/2016).

CK 6.590 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo Å¡eimos nariai kitų pilnamečių Å¡eimos narių sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį (sugyventinį), vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Kaip nurodyta ieÅ¡kinyje ir kÄ teismo posėdžiuose patvirtino pati ieÅ¡kovė, sugyventinės G. S. ir ieÅ¡kovė visada laikė viena kitÄ artimiausiais Å¡eimos nariais, dažnai kalbėdavo apie galimybę ateityje sudaryti partnerystę ar santuokÄ , jeigu tik Lietuvos Respublikoje bÅ«tų priimti įstatymai, kurie leistų vienos lyties asmenims sudaryti tokias sÄ jungas.

Tačiau tai, kad Lietuvos Respublikoje dar 2011 metais yra parengtas Partnerystės įstatymas iki Å¡iol nėra patvirtintas, apribojo bet kokias galimybės ieÅ¡kovei ir G. S. įteisinti savo santykius, o Å¡eimos nario statusÄ ieÅ¡kovei tenka įrodinėti teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis draudžia diskriminacijÄ seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės pagrindais, o tokia diskriminacija yra laikytina žmogaus orumo žeminimu. Nors Å¡iame Konstitucijos straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis draudžiamos diskriminacijos pagrindų sÄ raÅ¡as, tačiau Konstitucinis Teismas jau ne kartÄ yra pasisakęs, jog, siekiant užtikrinti konstitucinio asmenų lygiateisiÅ¡kumo principÄ , Å¡is sÄ raÅ¡as turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai.

Taigi Konstitucinis Teismas užkerta keliÄ bet kokioms tolimesnėms interpretacijoms, įtvirtindamas, jog LGBT asmenų diskriminacija yra nesuderinama su mÅ«sų Å¡alies Konstitucija (2019 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Konstitucinis Teismas vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoja, jog konstitucinė Å¡eimos samprata yra neutrali lyties pagrindu, o pagal KonstitucijÄ yra saugomos ir ginamos visos Å¡eimos, atitinkančios konstitucinę Å¡eimos sampratÄ , pagrįstÄ nuolatinio ar ilgalaikio pobÅ«džio Å¡eimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamÄ Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas (2019 m. sausio 11 d.

Konstitucinio Teismo nutarimas). Remiantis Å¡iuo Konstitucinio teismo nutarimu darytina iÅ¡vada, jog dviejų tos paÅ¡ios lyties asmenų, laikančių save partneriais, partnerystė gyvenant kartu ir vedant bendrÄ Å«kį yra laikoma Å¡eima, o tokie asmenys gali bÅ«ti laikomi Å¡eimos nariais. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, jog neegzistuoja teisinės kliÅ«tys ieÅ¡kovę pripažinti G. S. Å¡eimos nare, turinčia tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir sutuoktinis (ar prieÅ¡ingos lyties sugyventinis).

Teismo nuomone, Å¡ioje byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog sugyventines, kartu pragyvenusias neabejotinai ilgiau nei vienerius metus (ir net labai tikėtina, kad net apie trisdeÅ¡imt trejus metus) ir vedusias bendrÄ Å«kį, siejo artimas, glaudus dvasinis ir intelektualinis ryÅ¡ys, kas reiÅ¡kia, jog tie įrodymai duoda pagrindÄ teismui ieÅ¡kovę pripažinti G. S. Å¡eimos nare, t. y. sugyventine. Tai patvirtina tiek raÅ¡ytinė bylos medžiaga, tiek pačios ieÅ¡kovės bei liudytojų teikti paaiÅ¡kinimai byloje, o bÅ«tent: 2021 m. liepos 26 d.

į Å¡iÄ bylÄ ieÅ¡kovės pateikti: 2021 m. liepos 14 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus raÅ¡tas dėl informacijos suteikimo, kuriame nurodoma, jog ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento Kauno skyriui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelę, kuriame savo faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė adresu (duomenys neskelbtini); 2021 m. liepos 20 d. „Swedbank“, AB raÅ¡tas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, jog banko turimi ieÅ¡kovės kontaktiniai duomenys, be visa ko, yra ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini); 2021 m. liepos 9 d.

UAB (duomenys neskelbtini) (ieÅ¡kovės darbovietės) pateikti dokumentai, t. y. (duomenys neskelbtini) darbo sutartis ir praÅ¡ymas priimti į darbÄ bei (duomenys neskelbtini) darbo sutartis, kuriose nurodoma, jog ieÅ¡kovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdžių metu nurodė, kad nėra raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovė su G. S. gyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėtina, jog, kad nors ir nėra į bylÄ pateikta dokumentų, kad sugyventinės gyveno kartu dar 27 metus (t. y. iki (duomenys neskelbtini), jų ilgÄ gyvenimÄ kartu be ieÅ¡kovės, teisme davusios priesaikÄ , parodymų taip pat patvirtina ir parodymai teisme apklaustų liudytojų A.

R. ir I. Z., bÅ«tent kurių parodymais remiantis galima padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ apie sugyventinių gyvenimÄ kartu net 33 metus. IeÅ¡kovės teigimu, ji ginčo bÅ«ste apsigyveno nuo maždaug (duomenys neskelbtini), bÅ«tent G. S. pasiÅ«lė jai apsigyventi bÅ«ste IeÅ¡kovė nurodė, kad jos gyveno viename kambaryje, kuriame buvo viena lova, kurioje jos kartu ir miegodavo, teismui pasiteiravus, kokiu statusu ji apsigyvenusi su G., ieÅ¡kovė nurodė – kaip partnerė. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad jos vedė bendrÄ Å«kį, teismui pasiteiravus, kaip ieÅ¡kovė supranta bendro Å«kio vedimÄ , ieÅ¡kovė nurodė „kartu pirkom, kartu mokėjom, kartu viskÄ darėm“.

Paklausta, kodėl G. jos nebuvo nurodžiusi kaip Å¡eimos nario, ieÅ¡kovė atsakė, kad „tais laikais nuėjęs nepasakysi, jog mano partnerė, ar ten mano kaip antra pusė, nepasakysi žmonėms, kad mes pora esam“. Teismui nekyla abejonių dėl to, jog ieÅ¡kovė labai gerai pažinojo G. S., nurodė, kur ji gimė, kur mokėsi, su kuo bendraudavo, kokius giminaičius turėjo, taip pat nurodė, kas yra palaidoti jos Å¡eimos kape, kas, teismo nuomone, patvirtina ypatingai artimÄ ir ilgalaikį ieÅ¡kovės ir G.

S. ryšį. IeÅ¡kovė patvirtino, jog bÅ«tent ji rÅ«pinosi G. laidotuvėmis, užpirko ir miÅ¡ias bažnyčioje. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Z. (ieÅ¡kovės kaimynė, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ieÅ¡kovę pažįsta nuo paauglystės, maždaug 30 metų, ieÅ¡kovė su G. buvo kaip pora, jos vedė bendrÄ Å«kį, pirko kartu maistÄ , gyveno, leisdavo laisvalaikį (žiÅ«rėdavo televizorių, spręsdavo kryžiažodžius); ieÅ¡kovė su G. neabejotinai gyveno tame pačiame kambaryje, kuriame buvo viena sofa-lova.

Liudytoja nurodė, kad jos su ieÅ¡kove yra dirbusios kartu prekybos centre (duomenys neskelbtini), ji yra mačiusi, kad G. ateidavo pasitikti ieÅ¡kovės po darbo, o ieÅ¡kovė pirkdavo maistÄ joms abejoms, kartu pareidavo ir namo. Liudytoja teigė, kad jai niekada nėra net kilę klausimų, kad ieÅ¡kovė su G. bÅ«tų ne partnerės, iÅ¡ jų elgesio buvo aiÅ¡ku, kad jos yra pora., Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. R. paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovę pažįsta apie 40 metų. Jaunystėje ieÅ¡kovė kartu su savo vyru V.

B. ir dviem vaikais gyveno kaimynystėje (duomenys neskelbtini). Vėliau susipykusi su vyru pradėjo gyventi su G. Liudytoja nurodė, kad pradžioje D. ir G. santykių nesuprato, bet D. jai paaiÅ¡kino, kad jos su G. yra pora. Ji pas ieÅ¡kovę kartais užsukdavo į svečius ir matė, kad ji ir G. gyveno mažame kambaryje, kuriame buvo tik viena miegama vieta – sofa. Pagal ieÅ¡kovės pasakojimus, D. ir G. rÅ«pinosi viena kita, kartu pirko įvairius daiktus bei maistÄ , vedė bendrÄ Å«kį. IeÅ¡kovės su G. kartu pragyveno apie 30 metų, o apie jų santykius ji žinojo iÅ¡ ieÅ¡kovės pasakojimų.

Tai, kad ieÅ¡kovė iki pat G. S. mirties gyveno kartu su ja BÅ«ste, o jas siejo glaudus ir ilgalaikis ryÅ¡ys, teismo nuomone, patvirtina ir pačios atsakovės į bylÄ pateiktas BÅ«sto kaimynės L. J. el. laiÅ¡kas, adresuotas Kauno miesto merui, kuriame nurodoma „(...) mÅ«sų kaimynystėje (duomenys neskelbtini) gyveno kaimynė (...) ji čia apytiksliai gyveno 35 metus (...) kartu su Å¡ia kaimyne gyveno kita mÅ«sų kaimynė. Å iame bÅ«ste ji nebuvo registruota (...), tačiau ji Å¡iuo adresu pragyveno 32 metus.

Esant poreikiui, kaimynai galėtų paliudyti, kad pastaroji čia gyveno visus Å¡iuos metus (...)“, be to, el. laiÅ¡ke nurodoma, jog abi kaimynės, t. y. G. S. ir ieÅ¡kovė, yra sugyventinės, nurodoma, jog „(...) noriu jai pagelbėti ir pasiaiÅ¡kinti, kÄ jai reiktų daryti skaudžiu gyvenimo momentu, mirus artimam žmogui (...)“, kas taip pat patvirtina mirusiosios ir atstovaujamosios emocinį ryšį, t. y., kad kitaip, nei nurodė atsakovių atstovė, jas siejo ne nuomos santykiai, o dvasiniai ryÅ¡iai.

Tai, kad ieÅ¡kovė laikytina G. S. Å¡eimos nare, teismo nuomone, pagrindžia ir faktas, jog bÅ«tent ieÅ¡kovė organizavo jos laidotuves, bÅ«tent ieÅ¡kovei Kauno miesto savivaldybė iÅ¡davė leidimÄ laidoti Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 6). Pažymėtina, jog leidime netgi nurodoma, kad ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Be to, nors nėra iÅ¡likusių dokumentų, kurie patvirtintų, kad sugyventinės BÅ«ste kartu gyvena bÅ«tent nuo 1988 metų, pažymėtina, jog įstatymai ir teismų praktika numato, jog Å¡eimos nariu yra pripažįstamas asmuo, kuris, be visa ko, yra su pagrindiniu nuomininku iÅ¡gyvenęs bent vienerius metus iki pagrindinio nuomininko mirties, o Å¡ias aplinkybes patvirtina prieÅ¡ tai paminėti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Atsakovių atstovės teigimu, faktinės vietos nurodymas nėra pakankamas įrodymas, jog toje nurodomoje vietoje yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Teismas, pritardamas ieÅ¡kovės atstovei, su tokia atsakovių pozicija nesutinka. Gyvenamosios vietos deklaravimas vieÅ¡ajame registre yra tik vienas iÅ¡ fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ apibÅ«dinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbÅ«s ir kiti kriterijai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieÅ¡i pareiÅ¡kimai apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-482-278/2015).

Vien tai, jog ieÅ¡kovė savo gyvenamosios vietos niekada nebuvo ir Å¡iuo metu nėra deklaravusi BÅ«ste, teismo nuomone, nesuponuoja iÅ¡vados, jog ji BÅ«ste negyveno, nes, sprendžiant gyvenamosios vietos klausimÄ , svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamÄ ja vieta, o ne formalų jos deklaravimÄ . Pagal CK nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamÄ ja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 2 dalis).

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamÄ ja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vienÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimÄ svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamÄ ja vieta, o ne formalų jos deklaravimÄ , t. y. fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymui esminę reikÅ¡mę turi faktinis gyvenimo konkrečioje vietoje, o ne deklaruotas gyvenamosios vietos aspektas.

Gyvenamosios vietos deklaravimas vieÅ¡ajame registre yra tik vienas iÅ¡ fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ apibÅ«dinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbÅ«s ir kiti kriterijai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieÅ¡i pareiÅ¡kimai apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-482-278/2015).

Å iuo atveju ieÅ¡kovė nuo (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į (duomenys neskelbtini), pažymoje nurodoma, jog ieÅ¡kovė gyvena (duomenys neskelbtini) (ieÅ¡kinio priedas Nr. 7). Tam, jog ieÅ¡kovė galėtų deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ BÅ«ste, yra bÅ«tinas BÅ«sto savininko sutikimas, kurio Kauno miesto savivaldybė nesuteikė, nes, kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, pasiraÅ¡inėjant ir BÅ«sto nuomos sutartį, Kauno miesto savivaldybės atstovas nurodė negalintis įtraukti į sutartį ieÅ¡kovės, neturinčios jokio oficialaus dokumento, pagrindžiančio jos ir pagrindinės BÅ«sto nuomininkės teisinį ryšį.

BÅ«tent dėl to, kad negalėjo deklaruoti savo gyvenamosios vietos BÅ«ste, ieÅ¡kovė, neturėjusi kitos gyvenamosios vietos, buvo įtraukta į (duomenys neskelbtini). BÅ«ste yra ieÅ¡kovės visi asmeniniai daiktai, ieÅ¡kovės vardu taip pat nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto (priedas Nr. 8), kas, teismo nuomone, tik pagrindžia ieÅ¡kovės argumentus, jog kitos gyvenamosios vietos ji neturi ir neturėjo jau ilgÄ laikÄ . Dėl kitoje civilinėje byloje Nr. eL2-15135-375/2016 pateikto ieÅ¡kovės adreso ,, (duomenys neskelbtini)“ akcentuotina, jog, ieÅ¡kovės teigimu, kurio atsakovės neužginčijo, nors vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „4finance“ buvo sudaryta ieÅ¡kovės vardu, tačiau kreditas buvo paimtas jos draugės J.

B., gyvenusios tuo adresu su savo vyru, sÅ«naus K. S., kuris ir nurodė šį adresÄ (duomenys neskelbtini). Šį ieÅ¡kovės teiginį, teismo nuomone, patvirtina faktas, jog civilinėje byloje Nr. eL2-l5135-375/2016 procesiniai dokumentai ieÅ¡kovei adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo įteikti, o buvo įteikti per ieÅ¡kovės darbovietę). Dėl bendro Å«kio vedimo pažymėtina, jog paprastai bendro Å«kio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rÅ«pinasi buto iÅ¡laikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities bei namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramÄ .

Å ių aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, konkreti bendro Å«kio tvarkymo iÅ¡raiÅ¡ka kiekvienu atveju priklauso ir nuo nuomininkų socialinės padėties, interesų. IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo pat apsigyvenimo kartu BÅ«ste ji savo piniginėmis lėšomis ir savo darbu prisidėjo prie BÅ«sto iÅ¡laikymo. Gyvenimo kartu pradžioje G. S. dirbo (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė nurodė tvarkydavusi kitų asmenų bÅ«stus, pagelbėdavusi daržuose, už tai gaudavo užmokestį pinigais arba maisto produktais, vėliau, G.

S. išėjus į pensijÄ , ieÅ¡kovė įsidarbino (duomenys neskelbtini), siekdama kuo labiau pagerinti Å¡eimos finansinę situacijÄ . G. S. sveikatai blogėjant (ji netgi sunkiai judėdavo namuose), bÅ«tent ieÅ¡kovė ja rÅ«pinosi, kadangi jos sugyventinei buvo reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra ir rÅ«pestis. Sugyventinės iÅ¡ bendrų lėšų apmokėdavo BÅ«sto nuomÄ ir mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, gamindavosi maistÄ , tvarkydavosi buityje, taigi laikytina nustatyta ir aplinkybė, jog sugyventinės nuo pat (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei trisdeÅ¡imt metų, vedė bendrÄ Å«kį.

SistemiÅ¡kai CK 6.590 straipsnio 2 dalis aiÅ¡kintina taip, kad įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų, iÅ¡nuomojamų komercinėmis sÄ lygomis, nuomininkas turi gauti nuomotojo leidimÄ apgyvendinti nuomos sutartyje nenurodytus asmenis (iÅ¡skyrus nuomininko ar jo Å¡eimos nario sutuoktinį (sugyventinį) ir nepilnamečius jų vaikus, kurie gali bÅ«ti apgyvendinti ir nesant nuomotojo leidimo). O valstybės ar savivaldybės gyvenamosiose patalpose (kaip nagrinėjamu atveju) nuomininkui apgyvendinant asmenis, turinčius teisę bÅ«ti nuomininko Å¡eimos nariais, nuomotojo leidimo nereikia.

Valstybės ar savivaldybės gyvenamosiose patalpose apgyvendinant nuomininko šeimos narį tereikia nuomininko ir pilnamečių šeimos narių sutikimo (išskyrus nuomininko ar jo šeimos nario nepilnamečius vaikus, kurie gali būti apgyvendinti ir nesant nuomininko ir pilnamečių šeimos narių sutikimo). Asmuo, kaip nuomininko šeimos narys, po nuomininko mirties turi teisę tęsti nuomos santykius su nuomotoju (CK 6.602 straipsnio 2 dalis) (LAT 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-313/2016).

Tai, jog sugyventinės kartu BÅ«ste gyveno nuo (duomenys neskelbtini), teismo nuomone, patvirtina ir faktÄ , jog pagrindinė nuomininkė G. S. buvo suteikusi leidimÄ ieÅ¡kovei kaip Å¡eimos narei gyventi BÅ«ste. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis draudžia diskriminacijÄ seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės pagrindais, o tokia diskriminacija yra laikytina žmogaus orumo žeminimu. Nors Å¡iame Konstitucijos straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis draudžiamos diskriminacijos pagrindų sÄ raÅ¡as, tačiau Konstitucinis Teismas jau ne kartÄ yra pasisakęs, jog, siekiant užtikrinti konstitucinio asmenų lygiateisiÅ¡kumo principÄ , Å¡is sÄ raÅ¡as turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai.

Taigi Konstitucinis Teismas užkerta keliÄ bet kokioms tolimesnėms interpretacijoms, įtvirtindamas, jog LGBT asmenų diskriminacija yra nesuderinama su mÅ«sų Å¡alies Konstitucija (2019 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Konstitucinis Teismas vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoja, jog konstitucinė Å¡eimos samprata yra neutrali lyties pagrindu, o pagal KonstitucijÄ yra saugomos ir ginamos visos Å¡eimos, atitinkančios konstitucinę Å¡eimos sampratÄ , pagrįstÄ nuolatinio ar ilgalaikio pobÅ«džio Å¡eimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamÄ Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas (2019 m. sausio 11 d.

Konstitucinio Teismo nutarimas). Remiantis Å¡iuo Konstitucinio teismo nutarimu darytina iÅ¡vada, jog dviejų tos paÅ¡ios lyties asmenų, laikančių save partneriais, partnerystė gyvenant kartu ir vedant bendrÄ Å«kį yra laikoma Å¡eima, o tokie asmenys gali bÅ«ti laikomi Å¡eimos nariais. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, jog neegzistuoja teisinės kliÅ«tys ieÅ¡kovę pripažinti G. S. Å¡eimos nare, turinčia tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir sutuoktinis (ar prieÅ¡ingos lyties sugyventinis).

Papildomai akcentuotina ir tai, kad, prasidėjus bylos nagrinėjimui teisme, ieÅ¡kovė teikė praÅ¡ymÄ atsakovėms dėl taikos sutarties, sudarant su ieÅ¡kove BÅ«sto nuomos sutartį, tačiau taikos sutartis nebuvo sudaryta, kadangi ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta nuomotis kitas patalpas, o ne BÅ«stÄ , kuris, atsakovių atstovės teigimu, yra nusidėvėjęs ir neatitinka sanitarinių sÄ lygų. Å i atsakovių atstovės pozicija, teismo nuomone, tik pagrindžia tai, jog ieÅ¡kovė atitinka visas sÄ lygas bÅ«ti pripažintai pagrindinės nuomininkės Å¡eimos nare.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, jog ieÅ¡kovė atitinka visus CK 6.588 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, t. y. yra pagrindinės BÅ«sto nuomininkės sugyventinė ir iki jos mirties, esant pagrindinės nuomininkės sutikimui, gyveno kartu su ja ir vedė bendrÄ Å«kį, kas reiÅ¡kia, jog egzistuoja visos sÄ lygos jÄ pripažinti pagrindinės nuomininkės Å¡eimos nare. Dėl administracinio akto panaikinimo Bylos duomenys patvirtina, jog 2021 m. balandžio 8 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrių su praÅ¡ymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti pagrindinį BÅ«sto nuomininkÄ iÅ¡ G.

S. į ieÅ¡kovę CK 6.602 straipsnio pagrindu. 2021 m. gegužės 3 d. advokatės D. V. kontoroje buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2021 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Nuomos sutartis su ieÅ¡kove sudaryta nebus, nes ieÅ¡kovė nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei nebuvo įtraukta į Nuomos sutartį kaip G. S. Å¡eimos narys. Kadangi tik Å¡iuo teismo sprendimu (kuris dar nėra įsiteisėjęs) teismas nusprendžia pripažinti, kad ieÅ¡kovė yra pagrindinės nuomininkės Å¡eimos narė, teisėtai gyvenusi ir gyvenanti BÅ«ste pagal nuomos teisinius santykius, teismas sprendžia, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jo priėmimo metu, kol ieÅ¡kovės teismo nebuvo pripažinta pagrindinės nuomininkės Å¡eimos nare, atitiko faktinę situacijÄ , nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu.

Teismas taip pat pažymi, jog Å¡is 2021 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) netrukdo ieÅ¡kovei, Å¡iam teismo sprendimui įsiteisėjus, kreiptis į atsakovę dėl BÅ«sto nuomos sutarties pakeitimo CK 6.602 straipsnio 2 dalies pagrindu. Dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti su ieÅ¡kove BÅ«sto nuomos sutartį IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovę sudaryti su ja BÅ«sto nuomos sutartį. Kadangi tik Å¡iuo teismo sprendimu, kuris dar nėra įsiteisėjęs, yra konstatuota, jog ieÅ¡kovė teisėtai gyvena BÅ«ste pagal nuomos teisinius santykius, ir pripažinta, kad ieÅ¡kovė yra pagrindinės nuomininkės Å¡eimos narė, teismo nuomone, Å¡iuo metu dar nėra pagrindo tenkinti šį reikalavimÄ dėl įpareigojimo sudaryti BÅ«sto nuomos sutartį.

Teismo nuomone, tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieÅ¡kovė pripažinta buvusios pagrindinės nuomininkės Å¡eimos nare, ieÅ¡kovei atsiras teisė kreiptis į Kauno miesto savivaldybę dėl BÅ«sto nuomos sutarties pakeitimo CK 6.602 straipsnio 2 dalies pagrindu, ir tik atsakovei atsisakius ieÅ¡kovę, kaip Å¡eimos narę, pripažinti nuomininke pakeičiant BÅ«sto nuomos sutartį, toks ginčas galės bÅ«ti sprendžiamas teisme vadovaujantis CK 6.602 straipsnio 3 dalimi. Be to, teismas pažymi, jog pagal CK 6.602 straipsnio 2 dalį („Nuomininko Å¡eimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko Å¡eimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotojÄ â€œ) spręstinas klausimas ne dėl naujos nuomos sutarties sudarymo, o dėl esamos BÅ«sto nuomos sutarties pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei dalis, proporcinga patenkintiems reikalavimams, ieškovės sumokėto 50 Eur žyminio mokesčio. Tačiau, šioje byloje nenustačius, kad atsakovės procesinis elgesys būtų buvęs netinkamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis), įvertinus tai, kad tik teismas šiuo atveju galėjo ieškovę pripažinti pagrindinės nuomininkės šeimos nare, teismas šių bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės nepriteisia.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybei priklausančio gyvenamojo būsto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinės nuomininkės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), šeimos nare. Kitų ieškinio reikalavimų netenkinti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolita Cirulienė