8bab2b19-bc57-47ed-9bb0-53a063dbd2fb · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1543-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31341-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.8; 1.3.7.6; 1.3.7.8; 2.1.5.1.2.7; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apeliantės (ieÅ¡kovės) uždarosios akcinės bendrovės „Gerusa“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerusa“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

P. dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. DGKS-4734 darbo byloje Nr. APS-36-15990, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 13 728,91 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 57, kuri įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 8 d. Darbo sutarties sudėtinė dalis buvo tarp Å¡alių 2014 m. rugpjūčio 7 d. sudaryta sutartis dėl darbuotojo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės Nr. 57-07/08/2014. Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 11 d. pradėjo dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo sutartis nutraukta 2015 m. kovo 9 d. atsakovo praÅ¡ymu. 2014 m. lapkričio 7 d. ieÅ¡kovė ir UAB „Vivatrans“ sudarė krovinių pervežimo transportu sutartį–užsakymÄ Nr. 294-2014.11./05 krovinio pervežimui marÅ¡rutu Lietuva – Baltarusija (tranzitas) – Rusija.

Å io krovinio užsakymo vykdymui atlikti darbdavio įsakymu buvo paskirtas atsakovas, kuris su transporto junginiu MAN TGA / Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 7 d. priėmė krovinį UAB „Vinges Transsphere Logistika“ terminale bei vykdė jo transportavimÄ . 2014 m. lapkričio 10 d. sÄ statas MAN TGA / Krone valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)atvyko su kroviniu į muitinės terminalÄ , esantį Roslavlyje, Rusijoje. 2014 m. lapkričio 11 d. atliekant Roslavlio muitinėje iÅ¡muitinimo procedÅ«ras, paaiÅ¡kėjo, kad pervežimo metu įvyko dalies krovinio vagystė, t. y. iÅ¡ transporto priemonės pagrobta didžioji dalis gabento krovinio – stalo įrankių (viso 2 129 dėžių, 4 paletės, virÅ¡ 1 tonos svorio).

Vagystė buvo įvykdyta nukirpus puspriekabės apsauginį plombavimo trosÄ , kuris siekiant užmaskuoti nusikaltimo pėdsakus pjÅ«vio vietoje buvo sujungtas panaudojant adatÄ . Apie įvykdytÄ dalies krovinio vagystę informavus ieÅ¡kovės administracijÄ , atsakovui buvo nurodyta nedelsiant dėl įvykio kreiptis į Rusijos teisėsaugos institucijas, kas ir buvo padaryta. Dėl įvykio buvo pradėtas tyrimas. Apie įvykdytÄ krovinio vagystę 2014 m. lapkričio 12 d. buvo informuotas ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės draudikas – BTA Insurance Company SE.

Dėl įvykio buvo pradėta žalos byla. 2014 m. lapkričio 12 d. krovinys pristatytas gavėjui LLC „Severnoe Siyanie“, kurio patalpose, ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės draudiko užsakymu nepriklausomi survejeriai LLC „Russurvey“ 2014 m. lapkričio 17 d. atliko krovinio apžiÅ«rÄ , nustatė jo trÅ«kumÄ ir surašė krovinio apžiÅ«ros aktÄ Nr. 141136613. Pavogto krovinio kiekiui ir vertei nustatyti buvo atlikti du tyrimai ir atitinkamai pateiktos tyrėjų iÅ¡vados: 2014 m. lapkričio 17 d.

Smolensko prekybos ir pramonės rūmų eksperto išvada Nr. 668 ir ieškovės civilinės atsakomybės draudiko užsakymu veikusio nepriklausomo survejerio LLC „Russurvey“ 2014 m. gruodžio 11 d. tyrimo ataskaita Nr. RB141147414. Išvadose nurodyta, kad bendras dėl krovinio vagystės atsiradusių nuostolių dydis yra 13 728,91 Eur (15 479,35 USD), kurį sudaro pavogto krovinio vertė – 11 392,80 USD ir nuo prarasto krovinio vertės paskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių dydis – 4 086,55 USD.

IeÅ¡kovės civilinės atsakomybės draudikas 2014 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei.

3. Rusijos teisėsaugos pareigÅ«nų 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimu buvo atsisakyta dėl įvykio iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ , nesant jokių nusikaltimo įvykdymo Rusijos Federacijoje faktÄ patvirtinančių dokumentų bei atsižvelgiant į atsakovo pateiktus parodymus apie tai, kad vagystė buvo įvykdyta Baltarusijos Respublikoje, o patikrinimo medžiaga buvo persiųsta tirti Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijoms. Baltarusijos Respublikos Varanavo RVRS kriminalinės paieÅ¡kos skyriuje atlikus patikrinimÄ , 2014 m. gruodžio 13 d. buvo priimtas nutarimas dėl atsisakymo kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ , tyrimo metu nenustačius, jog vagystė įvyko Baltarusijos Respublikoje.

IeÅ¡kovės manymu, dėl atsakovo veiksmų sÄ moningai keičiant parodymus ir tokiu bÅ«du nuslepiant tikrÄ sias dalies krovinio vagystės aplinkybes, buvo užkirstas kelias ne tik iÅ¡kelti baudžiamÄ sias bylas tiek Rusijos Federacijoje, tiek ir Baltarusijoje, o tai neabejotinai užkirto keliÄ ieÅ¡kovei gauti draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ atsisakyta mokėti įvykį pripažinus nedraudžiamuoju.

4. IeÅ¡kovės civilinės atsakomybės draudikui atsisakius mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , UAB „Vivatrans“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 13 728,91 Eur žalos atlyginimo solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovės ir ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės draudiko. Pati ieÅ¡kovė taip pat kreipėsi į teismÄ su savarankiÅ¡ku ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė naudos gavėjui UAB „Vivatrans“ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės draudiko 13 728,91 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Nurodytos civilinės bylos buvo sujungtos į vienÄ bylÄ .

Byloje trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas ir atsakovas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-604-833/2016, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, o UAB „Vivatrans“ ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ UAB ,,Gerusa“ UAB „Vivatrans“ naudai 13 728,91 Eur žalos atlyginimo, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ kasacine tvarka, 2018 m. vasario 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir Vilniaus apygardos teismo nutartį iÅ¡ esmės paliko nepakeistus. IÅ¡nagrinėjus bylÄ kasacine tvarka, ieÅ¡kovė priimto teismo sprendimo pagrindu 2018 m. vasario 26 d. atlygino UAB „Vivatrans“ dėl krovinio vagystės patirtÄ 13 728,91 Eur žalÄ ir kitas su žalos atlyginimu susijusias iÅ¡laidas, iÅ¡ viso – 18 090,24 Eur. IeÅ¡kovės manymu, ji įgijo regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ už jÄ atsakingo asmens – atsakovo.

5. IeÅ¡kovės nuomone, dėl atsakovo netinkamų veiksmų, atliktų pažeidžiant darbo sutartyje, jos priede ir pareiginiuose nuostatuose bei darbo tvarkos taisyklėse nustatytas pareigas, buvo neteisėtai pagrobta dalis atsakovui gabenti patikėto krovinio, o tai lėmė žalos ieÅ¡kovei atsiradimÄ .

6. IeÅ¡kovės manymu, trejų metų ieÅ¡kinio senatis byloje nėra praleista, nes apie tai, kad ieÅ¡kovės teisės yra pažeistos, ji sužinojo tik tada, kai gavo 2018 m. gegužės 11 d. atsakovo raÅ¡tÄ , kuriuo jis atsisakė atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžia yra bÅ«tent Å¡i diena – 2018 m. gegužės 11 d.

7. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir jį atmesti bei priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ , t. y. praėjus net beveik 4 metams nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises – 2014 m. lapkričio 11 d., kai buvo nustatyta, kad įvykdyta dalies krovinio vagystė ir apie tai telefonu informuotas ieÅ¡kovas.

8. Atsakovas nurodė, kad brangaus krovinio pervežimui buvo paskirtas tik vienas vairuotojas-ekspeditorius, krovinys buvo gabenamas 4 paras (nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 11 d.), todėl atsakovas pagal teisės aktų reikalavimus turėjo sustoti paros poilsiui (nebuvo galimybės tęsti kelionę susikeitus su kitu vairuotoju), kurio metu vilkiko krovinio dalis ir galėjo bÅ«ti pavogta. Ä®prastai krovinių (ypač didelės vertės) pervežimui skiriami du vairuotojai tam, kad galėtų vairuoti pasikeisdami (nestodami paros poilsiui), taip mažinant apiplėšimo ar vagystės rizikÄ .

Priimdamas krovinį vežti, atsakovas prašė paletes su stalo įrankiais krauti puspriekabės priekyje, kad bÅ«tų saugiau, o ne prie puspriekabės durų, tačiau pakrovimÄ vykdęs UAB „Vinges Transsphere Logistika“ terminalo darbuotojas atsisakė taip daryti, nurodęs, kad yra užsakovo nurodymas Å¡ias paletes krauti puspriekabės gale, prie durų. Pasikrovus krovinį, muitinės terminale ant galinių puspriekabės durų buvo uždėta muitinės plomba. Atsakovo teigimu, jis po pasikrovimo iÅ¡ iÅ¡orės patikrino puspriekabę, taip pat patikrino plombos ir lyno vientisumÄ , viskas buvo tvarkinga. 2014 m. lapkričio 7 d. vėlai vakare atsakovas iÅ¡vyko iÅ¡ muitinės terminalo teritorijos ir nuvažiavo tiesiai link Lietuvos – Baltarusijos sienos į Å alčininkų pasienio kontrolės punktÄ . 2014 m. lapkričio 8 d. po vidurnakčio atsakovas atvyko į Å alčininkų pasienio kontrolės punktÄ , kur laukė ilgoje eilėje. 2014 m. lapkričio 8 d. vėlai vakare Å alčininkų pasienio kontrolės punkte buvo atliktos muitinės procedÅ«ros, kurių metu puspriekabė nebuvo atidaroma ir krovinio turinys nebuvo tikrinamas.

Po muitinės procedÅ«rų Å alčininkų pasienio punkte atlikimo vilkikas nuvažiavo į Baltarusijos pasienio Beniakainių kontrolės punktÄ , į jį atvyko 2014 m. lapkričio 9 d. apie 1 val. nakties. Å iame kontrolės punkte puspriekabė nebuvo atidaroma, tačiau čia vilkikas su puspriekabe buvo pasvertas, krovinio masė kartu su vilkiku atitiko dokumentuose nurodytÄ masę. Po muitinės procedÅ«rų atlikimo 2014 m. lapkričio 9 d. apie 6 val. ryto atsakovas iÅ¡vyko iÅ¡ Beniakainių pasienio kontrolės punkto į Å¡alia Beniakainių kaimo esančiÄ mokamÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kur turėjo savo paros poilsį.

Å i automobilių stovėjimo aikÅ¡telė yra mokama, saugi, aptverta 2,5 m aukščio betonine tvora su rakinamais vartais, yra stebima vaizdo kameromis, o įvažiavimo į aikÅ¡telę ir iÅ¡važiavimo iÅ¡ jos kontrolę vykdo ir saugumÄ aikÅ¡telėje užtikrina visÄ parÄ budintis sargas. Ä®važiuojant į aikÅ¡telę, sargas patikrino puspriekabės plombos ir lyno vientisumÄ â€“ viskas buvo tvarkinga. Å ioje aikÅ¡telėje vilkikas stovėjo 2014 m. lapkričio 9 d. nuo 7 val. ryto iki 17 val. vakaro, o atsakovas Å¡ioje aikÅ¡telėje miegojo (nuo 7 val. iki 16 val.

Atsibudęs apėjo vilkikÄ su puspriekabe, patikrino puspriekabės tento, plombos ir lyno vientisumÄ . Viskas atrodė be pažeidimų. IÅ¡ Å¡ios saugomos aikÅ¡telės atsakovas iÅ¡važiavo tÄ pačiÄ dienÄ apie 17 val. IÅ¡važiuojant iÅ¡ aikÅ¡telės, aikÅ¡telės sargas dar kartÄ patikrino puspriekabės plombos ir lyno vientisumÄ â€“ jokių pažeidimų nenustatė. IÅ¡važiavęs iÅ¡ saugomos aikÅ¡telės, atsakovas nuvažiavo Rusijos kryptimi. 2014 m. lapkričio 9 d. apie 21.30 val. atsakovas sustojo degalinėje, esančioje už BeÅ¡enkoviči miestelio (Baltarusijoje), kur patikrino vilkiko ratus ir pasinaudojo tualetu, čia užtruko vos 45 min.

IÅ¡ degalinės atsakovas nuvyko toliau Rusijos kryptimi į pasienio kontrolės punktÄ Rudnia, į kurį atvyko 2014 m. lapkričio 9 d. apie 23.30 val. Laukdamas muitinės dokumentų sutvarkymo, atsakovas visÄ laikÄ buvo vilkike. 9. 2014 m. lapkričio 10 d. apie 8:30 val. atsakovas pravažiavo Rusijos pasienio kontrolės punktÄ ir be sustojimų nuvyko tiesiai į Roslavlį, kur turėjo bÅ«ti atliktos krovinio iÅ¡muitinimo procedÅ«ros. Ä® Roslavlyje esantį muitinės terminalÄ atsakovas atvyko 2014 m. lapkričio 10 d. apie 12.30 val.

Ä®važiuojant į terminalo teritorijÄ , apsaugos darbuotojas patikrino puspriekabės plombÄ ir lyno vientisumÄ , jokių pažeidimų nenustatė. Ä®važiavęs į terminalo teritorijÄ , atsakovas paliko vilkikÄ terminalo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ir nuėjo pateikti dokumentus muitinės procedÅ«rai atlikti. Pateikus dokumentus, atsakovui buvo nurodyta laukti vilkike. Grįžęs į vilkikÄ , atsakovas pavalgė ir apie 21 val. atsigulė miegoti (vilkike). Atsibudo kitÄ rytÄ (2014 m. lapkričio 11 d.) apie 10 val. ir iki 19 val. buvo vilkike, laukdamas dokumentų.

Apie 19 val. įvažiavo į muitinės sandėlį, muitinės inspektorius patikrino puspriekabės plombos ir lyno vientisumÄ ir atsakovo akivaizdoje atidarė puspriekabės duris. Atidarius puspriekabės duris, paaiÅ¡kėjo, kad trÅ«ksta dalies krovinio (stalo įrankių). Apie dalies krovinio trÅ«kumÄ atsakovas nedelsiant informavo darbdavį, kuris nurodė atsakovui kviesti policijÄ . Atsakovas, vykdydamas darbdavio nurodymus, nedelsiant iÅ¡kvietė policijÄ .

10. Atsakovas teigė nežinÄ s, kuriuo metu ir kaip dingo dalis krovinio. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra atsakovo (darbuotojo) materialinės atsakomybės sÄ lygų, todėl darbuotojo materialinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas. Vagystė įvykdyta tokiu bÅ«du, kad, be tyrėjų ir / ar ekspertų patikrinimo ir neatidarius puspriekabės durų, neįmanoma nustatyti vagystės požymių ir fakto. Krovinys į Roslavlio (Rusijos Federacija) muitinės terminalÄ atvyko su nepažeista plomba ir vientisu lynu, kurių vientisumÄ net kelis kartus patikrino keli muitinių pareigÅ«nai, saugomos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės apsaugos darbuotojas, taip pat ir pats vairuotojas, vykdydamas vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 2.6. punkto reikalavimus, tačiau jokių vagystės požymių (iki puspriekabės durų atidarymo) nenustatė.

PareigÅ«nai iÅ¡samios apžiÅ«ros metu nustatė, kad vilkiko puspriekabės tento sandarinimo lynas vienoje vietoje yra perkirstas, o vėliau jo kraÅ¡tai sujungti smaigu (adata), kad nesimatytų pažeidimo vietos. Atsakovo manymu, vagystė buvo įvykdyta perkirtus tento sandarinimo lynÄ , toje vietoje pakėlus tentÄ ir per atidengtÄ vietÄ iÅ¡traukus dalį krovinio. Po to tento sandarinimo lynas buvo sujungtas smaigu (adata), siekiant, kad vagystė nebÅ«tų pastebėta apžiÅ«rint puspriekabę iÅ¡ iÅ¡orės. Jeigu vagystės fakto ir lyno pažeidimo negalėjo pastebėti (nustatyti) net apsaugos darbuotojai, muitinės pareigÅ«nai bei muitinės terminalo inspektoriai, turintys specialiųjų žinių, negalima teigti, kad vairuotojas (atsakovas), nepastebėjęs kruopščiai užmaskuoto lyno pažeidimo, pažeidė kokias nors savo, kaip darbuotojo (vairuotojo), pareigas ar elgėsi neatidžiai ir neapdairiai.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Baltarusijos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai buvo apklausę ir patį darbdavio direktorių G. Ž., kuris, paklaustas apie tai, kur galėjo įvykti vagystė, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams nurodė, kad negali spėlioti, kur – Baltarusijos ar Rusijos teritorijoje – įvyko krovinio vagystė, ir kad, jo nuomone, Å¡iuo reikalu turi užsiimti Rusijos Federacijos policijos pareigÅ«nai, nes ten yra vagystės fakto nustatymo vieta. Po to, kai 2014 m. lapkričio 11 d. Roslavlio muitinės terminale buvo atidarytos puspriekabės durys ir nustatytas vagystės faktas, atsakovas nuolat aktyviai bendravo su įmonės direktoriumi telefonu, vykdė darbdavio duodamus nurodymus, taip pat informavo apie viskÄ , kÄ sakė policijos pareigÅ«nams ir kÄ Å¡ie atliko bei užfiksavo. Visas Å¡ias aplinkybes apklausos metu patvirtino pats darbdavio atstovas G. Ž.

12. Atsakovo manymu, nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju žalos priežastimi yra vagystė, kurios nepavyko iÅ¡vengti, nepaisant to, kad vilkikas stovėjo tik gerai saugomose aikÅ¡telėse. Akivaizdu, kad konstatavus, jog neįmanoma nustatyti, kur buvo įvykdyta vagystė, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad jau iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Beniakainių aikÅ¡telės atsakovas galėjo pastebėti vagystės požymius (t. y. pamatyti perkirstÄ lynÄ ).

13. Pasisakydamas dėl kaltės, kaip bÅ«tinosios sÄ lygos civilinei atsakomybei taikyti, atsakovas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra atsakovo kaltės, žala atsirado dėl tyčinių trečiųjų asmenų veiksmų, t. y. nusikaltėlių, kurie įvykdė vagystę. Pats atsakovas elgėsi atidžiai ir rÅ«pestingai.

14. Atsakovo manymu, Å¡iuo atveju nėra galimas visiÅ¡kos darbuotojo materialinės atsakomybės taikymas. VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki naujojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) įsigaliojimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 12 punkto nuostatÄ jam įsigaliojus netenka galios. Dėl to ieÅ¡kovės ir atsakovo sudaryta sutartis dėl darbuotojo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės nuo 2017 m. liepos 1 d. neteko galios, ir reikÅ¡damas šį ieÅ¡kinį atsakovas ja remtis nebegali. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 4 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė.

16. Teismas byloje nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 57, kuri įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 8 d. ir pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti ieÅ¡kovės įmonėje vairuotoju – ekspeditoriumi. Tos pačios dienos priedu prie darbo sutarties buvo detalizuoti atsakovo, kaip vairuotojo-ekspeditoriaus, įsipareigojimai, atsakovas buvo supažindintas su pareiginiais nuostatais, pasirašė sutartį dėl darbuotojo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės, taip pat buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis. Darbo sutartis nutraukta 2015 m. kovo 9 d. atsakovui praÅ¡ant.

17. UAB „Vivatrans“, kaip užsakovė, 2014 m. lapkričio 5 d. sudarė su ieÅ¡kove, kaip vežėja, krovinių pervežimo transportu sutartį–užsakymÄ Nr. 294-2014.11./05 krovinio pervežimui marÅ¡rutu Lietuva – Baltarusija (tranzitas) – Rusija. Å io krovinio užsakymo vykdymas buvo patikėtas atsakovui. Atsakovas su transporto junginiu MAN TGA / Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 7 d. priėmė krovinį UAB „Vinges Transsphere Logistika“ terminale ir vykdė jo transportavimÄ . 2014 m. lapkričio 10 d. atsakovas su kroviniu atvyko į muitinės terminalÄ , esantį Roslavlyje, Rusijoje. 2014 m. lapkričio 11 d.

Roslavlio muitinėje atliekant iÅ¡muitinimo procedÅ«ras, paaiÅ¡kėjo, kad pervežimo metu įvyko dalies krovinio vagystė – iÅ¡ transporto priemonės buvo pagrobta didžioji dalis pagal CMR važtaraÅ¡tį Nr. 0001744 ir komercinę sÄ skaitÄ Nr. 0904/AM gabento krovinio – stalo įrankių. Vagystė buvo įvykdyta nukirpus puspriekabės apsauginį plombavimo trosÄ , kuris pjÅ«vio vietoje buvo sujungtas panaudojant adatÄ . Apie įvykdytÄ dalies krovinio vagystę atsakovas nedelsiant informavo ieÅ¡kovo administracijÄ ir Rusijos teisėsaugos institucijas.

Dėl įvykio buvo pradėtas tyrimas, apie jį taip pat 2014 m. lapkričio 12 d. buvo informuotas ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės draudikas – BTA Insurance Company SE, buvo pradėta žalos administravimo byla. 2014 m. lapkričio 12 d. krovinys pristatytas gavėjui LLC „Severnoe Siyanie“, kurio patalpose, ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės draudiko užsakymu nepriklausomi survejeriai LLC „Russurvey“ 2014 m. lapkričio 17 d. atliko krovinio apžiÅ«rÄ , nustatė jo trÅ«kumÄ ir surašė krovinio apžiÅ«ros aktÄ Nr. 141136613.

Pavogto krovinio kiekiui ir vertei nustatyti buvo atlikti du tyrimai ir atitinkamai pateiktos tyrėjų išvados, t. y. 2014 m. lapkričio 17 d. Smolensko prekybos ir pramonės rūmų eksperto išvada Nr. 668 ir ieškovės civilinės atsakomybės draudiko užsakymu veikusio nepriklausomo survejerio LLC „Russurvey“ 2014 m. gruodžio 11 d. tyrimo ataskaita Nr. RB141147414. Išvadose nurodyta, kad bendras dėl krovinio vagystės atsiradusių nuostolių dydis yra 13 728,91 Eur (15 479,35 USD), kurį sudaro pavogto krovinio vertė – 11 392,80 USD ir nuo prarasto krovinio vertės paskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių dydis – 4 086,55 USD.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, baudžiamoji byla dėl įvykio nebuvo iÅ¡kelta, vagystės kaltininkai nenustatyti. IeÅ¡kovės civilinės atsakomybės draudikas 2014 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei.

18. IeÅ¡kovės civilinės atsakomybės draudikui atsisakius mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , UAB „Vivatrans“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 13 728,91 Eur žalos atlyginimo solidariai iÅ¡ UAB ,,Gerusa“ ir jos civilinės atsakomybės draudiko BTA Insurance Company SE, o UAB ,,Gerusa“ savarankiÅ¡ku ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ nurodytos draudimo įmonės 13 728,91 Eur draudimo iÅ¡mokÄ naudos gavėjai UAB „Vivatrans“. Nurodytos civilinės bylos buvo sujungtos į vienÄ bylÄ .

Byloje trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas ir atsakovas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-604-833/2016, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, o UAB „Vivatrans“ ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ UAB ,,Gerusa“ UAB „Vivatrans“ naudai 13 728,91 Eur žalos atlyginimo, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi nurodytÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ kasacine tvarka, 2018 m. vasario 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir Vilniaus apygardos teismo nutartį iÅ¡ esmės paliko nepakeistus, paÅ¡alinant iÅ¡ jų motyvuojamųjų dalių argumentus, kuriais buvo pasisakyta dėl vežėjo vairuotojo veiksmų, prižiÅ«rint vežamÄ krovinį, netinkamumo. IÅ¡nagrinėjus bylÄ kasacine tvarka, ieÅ¡kovė priimto teismo sprendimo pagrindu 2018 m. vasario 26 d. atlygino UAB „Vivatrans“ dėl krovinio vagystės patirtÄ 13 728,91 Eur žalÄ ir kitas su žalos atlyginimu susijusias iÅ¡laidas, iÅ¡ viso – 18 090,24 Eur.

UAB ,,Vivatrans“ 2018 m. vasario 27 d. raÅ¡tu patvirtino pinigų gavimo faktÄ ir nurodė, kad jokių finansinių pretenzijų UAB ,,Gerusa“ neturi. 2018 m. gegužės 4 d. ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovui praneÅ¡imÄ â€“pretenzijÄ , kuria paprašė atlyginti dėl dalies krovinio praradimo padarytÄ Å¾alÄ â€“ 19 873,42 Eur. Atsakovas 2018 m. gegužės 11 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovei atsakė, kad neturi pareigos įvykdyti šį reikalavimÄ .

19. Spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties instituto taikymo, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė reikalavimÄ reiÅ¡kia buvusiam darbuotojui ir kildina jį iÅ¡ darbuotojo netinkamo darbo pareigų atlikimo, remiasi darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis DK normomis. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog Å¡iuo atveju sužinojimo apie galimÄ teisės pažeidimÄ momentas, kaip ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia, sietinas su 2014 m. lapkričio 11 d. konstatuota vagystės ir žalos atsiradimo aplinkybe.

Apie jÄ ieÅ¡kovei neabejotinai buvo žinoma, ieÅ¡kovės direktorius buvo aktyvus viso vėlesnio proceso (tyrimo) eigoje, jam buvo žinomos faktinės aplinkybės ir pirminė vairuotojo pozicija bei įvykio vertinimas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė civilinės atsakomybės taikymo darbuotojui aplinkybe dėl netinkamo jo darbo pareigų atlikimo iki 2017 m. birželio 2 d. teikto pirmo praÅ¡ymo Darbo ginčų komisijai nesirėmė. PrieÅ¡ingai, Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-604-833/2016 ieÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad vairuotojas, veždamas krovinį, buvo atidus ir rÅ«pestingas.

Tai, kad ieÅ¡kovė dar 2017 m. birželio 2 d. teikė pirmÄ praÅ¡ymÄ Darbo ginčų komisijai dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo, rodo, jog ieÅ¡kovė, visÄ laikÄ bÅ«dama atstovaujama teisininkų, suvokė ir suprato, kada prasideda ir baigiasi galimo reikalavimo pateikimo atsakovui terminas. Toks ieÅ¡kovės pozicijos nenuoseklumas byloje vertintinas kritiÅ¡kai. 2017 m. liepos 14 d. Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo (pagal pirmÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ) ieÅ¡kovė neskundė, ji taip pat neskundė ir baudžiamÄ ja tvarka priimtų procesinių sprendimų dėl atsisakymo kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ , kad padidėtų galimybės nustatyti dėl įvykio (vagystės) kaltus asmenis.

IeÅ¡kovė reikalavimÄ Ä¯ atsakovÄ nukreipė tik iÅ¡naudojęs visas galimas žalos atlyginimo gavimo aplinkybes.

20. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio eiga skaičiuotina nuo 2014 m. lapkričio 11 d., suėjo 2017 m. lapkričio 12 d., o ieÅ¡kinys teismui pareikÅ¡tas 2018 m. spalio 5 d., t. y. praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

21. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ , bei tai, kad ieÅ¡kovė Å¡io termino atnaujinti neprašė, teismas, esant atsakovo praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmetė.

22. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų esmės ir jų pagrįstumo, teismas nurodė, kad neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovas pažeidė savo darbines funkcijas, veikė aplaidžiai ar neatsakingai. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad vairuotojas vilkikÄ palikdavo saugomose aikÅ¡telėse, vilkiko bÅ«senÄ tikrino nuolatos jis pats, muitinės ir kiti pareigÅ«nai. Be to, pats darbdavys neužtikrino vairuotojui palankių sÄ lygų gabenti krovinį, t. y. komandiravo jį vienÄ , be porininko, todėl atsakovui vienam gabenant krovinį keletÄ dienų iÅ¡ eilės nebuvo tinkamai užtikrintas jo poreikiai, susiję su poilsio ir miego režimu.

Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad vairuotojas buvo palikęs krovinį be priežiÅ«ros ilgesnį laikÄ ar bÅ«tų palikęs vilkikÄ rizikingai pavojingoje vietoje ar vietovėje. Darbdavys nepateikė jokių raÅ¡ytinių duomenų, kuriuose bÅ«tų nurodyta, kaip dažnai vairuotojas turėjo apeiti vilkiko puspriekabę ir tikrinti lyno bÅ«klę, ir kaip konkrečiai tÄ daryti.

23. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais teiginiais dėl visų bÅ«tinų sÄ lygų materialinei atsakomybei taikyti nebuvimo, ir jų neatkartodamas plačiau dėl to nepasisakė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų buvimÄ , todėl nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju žalos priežastimi yra vagystė, kurios nepavyko iÅ¡vengti, nepaisant to, kad vilkikas stovėjo tik gerai saugomose aikÅ¡telėse.

Akivaizdu, kad konstatavus, jog neįmanoma nustatyti, kur buvo įvykdyta vagystė, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad jau iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Beniakainių aikÅ¡telės atsakovas galėjo pastebėti vagystės požymius (t. y. pamatyti perkirstÄ lynÄ ). Sprendžiant dėl kaltės, kaip bÅ«tinosios sÄ lygos civilinei atsakomybei taikyti, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nėra atsakovo kaltės – atsakovas jam vienam be porininko patikėtu kroviniu rÅ«pinosi maksimaliai, o žala atsirado dėl nenustatytų tyčinių trečiųjų asmenų veiksmų, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovas elgėsi neatidžiai ir nerÅ«pestingai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 24. Apeliantė (ieÅ¡kovė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 24.1. Spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, teismas nepagrįstai krovinio vagystės fakto nustatymo momentÄ sutapatino su ieÅ¡kovės teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentu. 24.2.

Kai žalÄ , vykdydamas darbines funkcijas, darbuotojas padaro ne darbdaviui, bet trečiajam asmeniui (sukelia eismo įvykį, sugadina ar praranda trečiojo asmens turtÄ ir pan.), pareiga jÄ atlyginti įstatymų pagrindu tenka darbdaviui. Tokiu atveju reikalavimo teisę darbdavys įgyja tik atlyginęs trečiojo asmens patirtÄ Å¾alÄ , todėl ir teisė į ieÅ¡kinį darbdaviui atsiranda tik nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (objektyvusis kriterijus). Taigi padarytos žalos nustatymo faktas savaime darbdaviui nei teisių, nei pareigų nesukuria, o tik numato prielaidas, kad pareiga atlyginti tokiÄ Å¾alÄ darbdaviui gali kilti ateityje. 24.3.

IeÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 d. nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės i ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, tačiau to paties straipsnio 2-5 dalyse numatytos iÅ¡imtys iÅ¡ bendrosios taisyklės. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. 24.4.

Momentas, kada ieÅ¡kovė sužinojo apie krovinio vagystės faktÄ (2014 m. lapkričio 11 d.), nėra niekaip susijęs su jo teisių pažeidimu ir teisės į ieÅ¡kinį atsiradimu, nes: ieÅ¡kovė, kaip vežėja, neturėjo jokių daiktinių teisių į gabentÄ krovinį, o tai suponuoja, kad ieÅ¡kovė nebuvo patyrusi žalos bei atitinkamai neturėjo ir jokio savarankiÅ¡ko reikalavimo į žalos atlyginimÄ ; žalÄ dėl krovinio vagystės patyrė ir reikalavimÄ turėjo krovinio siuntėjas – UAB „Vivatrans“, kuris ir kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo iÅ¡ krovinio vežėjos – ieÅ¡kovės ir jos civilinės atsakomybės draudiko – BTA Insurance Company SE; tik 2018 m. vasario 7 d., kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi pripažino ieÅ¡kovę atsakinga už žalÄ , kilusiÄ dėl krovinio vagystės bei įpareigojo Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti siuntėjui – UAB „Vivatrans“, kasacinio teismo nutarties pagrindu ieÅ¡kovei kilo turtinė (pagrindinė) prievolė atlyginti UAB „Vivatrans“ patirtÄ Å¾alÄ ; tik nuo to momento, kai ieÅ¡kovė visiÅ¡kai atlygino UAB „Vivatrans“ naudai priteistÄ Å¾alÄ , t. y.

įvykdė pagrindinę prievolę, ji įgijo savarankiÅ¡kÄ regresinį reikalavimÄ , taigi ir teisę į ieÅ¡kinį (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). 24.5. Teisę reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ regresinį reikalavimÄ Ä¯ atsakovÄ ieÅ¡kovė įgijo tik 2018 m. vasario 26 d., kai teismo sprendimo pagrindu visiÅ¡kai atlygino UAB „Vivatrans“ patirtÄ Å¾alÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentu, kuris tiesiogiai siejamas su objektyvia aplinkybe – pagrindinės prievolės įvykdymu, turi bÅ«ti bÅ«tent Å¡i data.

Dėl to kreipimosi į teismÄ momentu (2018 m. spalio 5 d.) ieÅ¡kovė nebuvo praleidusi 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino. 24.6. IeÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuojant nuo 2014 m. lapkričio 11 d., pastarasis bÅ«tų pasibaigęs 2017 m. lapkričio 12 d., t. y. tuo metu, kai Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka vis dar buvo nagrinėjama civilinė byla dėl krovinio vagystės patirtos žalos atlyginimo, taigi ieÅ¡kovei ne tik neturint jokių atgręžtinio reikalavimo teisių į atsakovÄ , bet netgi nežinant ar jam kils civilinė atsakomybė ir ar jis bus įpareigotas atlyginti dėl krovinio vagystės UAB „Vivatrans“ patirtÄ Å¾alÄ . 24.7.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra bÅ«tinų sÄ lygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. 24.8. Atsakovas pažeidė konkrečias ir aiÅ¡kiai apibrėžtas pareigas, susijusias su krovinio iÅ¡saugojimu ir jo priežiÅ«ra vežimo metu: saugoti jam perduotas materialines vertybes (transporto priemonės sÄ statÄ , jame esančius prietaisus, medžiagas, įrengimus, įrankius, krovinį ir kt.) ir padengti visus nuostolius, padarytus dėl jų netinkamo saugojimo, naudojimo ar eksploatavimo (darbo sutarties 3 punktas); užtikrinti, kad siuntos ir kroviniai adresatui bÅ«tu pristatyti laiku ir saugiai, nesugadinti, tokioje apimtyje, kokioje buvo priimti, o pavedimai įvykdyti tiksliai (Pareiginių nuostatų 1.4. punktas); siuntos ar krovinio pakrovimo ir pervežimo metu ypatingai rÅ«pestingai, atidžiai ir nuodugniai stebėti krovinio bÅ«senÄ ir kiekį, sutvirtinti krovinį, prieÅ¡ ir po kiekvieno sustojimo ir / ar darbo laiko režimo poilsio, patikrinti priekabos ar puspriekabės, durų ir tento bÅ«klę, plombavimo troso bÅ«klę, apeinant aplink transporto priemonę (priekabÄ ar puspriekabę) ir tvirtai (gan stipriai) patempiant trosÄ tarp žiedų ar kilpÄ esančiose tarpuose, siekiant įsitikinti, kad nėra trÅ«kumų ar kitų mechaninių troso pažeidimų, o nustačius lokius pažeidimus, nedelsiant apie tai informuoti įmonės administracijÄ , o reikalui esant ir kitas tai tiriančias institucijas pagal įvykio ir nustatymo vietÄ (Pareiginių nuostatų 2.6. punktas). 24.9.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai atsakovo paaiÅ¡kinimai (t. 1, b. l. 96-98) patvirtina, kad bÅ«tent pats atsakovas aptiko plombavimo troso pažeidimÄ , tačiau tai padarė tik Roslavlio muitinės terminale jau esant nustatytam vagystės faktui. Akivaizdu, kad tinkamai vykdydamas jam Pareiginiu nuostatų 2.6. punkte nustatytas pareigas, plombavimo troso trÅ«kumus atsakovas galėjo aptikti kur kas anksčiau ir tokiu bÅ«du savalaikiai atskleisti vagystės požymius ir faktÄ , tačiau to nepadarė. 24.10. Teismas, konstatuodamas, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog vairuotojas buvo palikęs krovinį be priežiÅ«ros ilgesnį laikÄ ar bÅ«tų palikęs vilkikÄ rizikingai pavojingoje vietoje ar vietovėje, visiÅ¡kai atsiribojo ir nevertino aplinkybių, kad pats atsakovas tvirtino nežinÄ s nei kur, nei kuriuo tiksliai metu galėjo bÅ«ti pavogta krovinio dalis, bei to, kad pagal pavogto krovinio kiekį, tokia vagystė ir jos pėdsakų maskavimas negalėjo bÅ«ti įvykdyta „žaibiÅ¡kai“ ir turėjo užtrukti nemaÅ¾Ä laiko tarpÄ (tam, kad bÅ«tu įvykdyta tokia vagystė, iÅ¡ pradžių buvo nupjautas plombavimo trosas, vėliau trosas iÅ¡imtas iÅ¡ puspriekabės kilpų ir tik tada rankiniu bÅ«du nuo daugiau nei 4 palečių nukrautas 1,152 tonos svori virÅ¡ijantis krovinys – iÅ¡ viso 2129 dėžių su stalo įrankiais, kurie neabejotinai turėjo bÅ«ti perkrauti į kitÄ krovininę transporto priemonę arba iÅ¡krauti kažkur specialiose tam skirtose patalpose angare ar sandėlyje).

Nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonė arba atitinkamÄ laiko tarpÄ turėjo bÅ«ti palikta be jokios priežiÅ«ros, arba atsakovas vagystės faktÄ Å¾inojo, tačiau, siekdamas iÅ¡vengti galinčios kilti atsakomybės, jam tenkančias pareigas ignoravo sÄ moningai. 24.11. Teismas visiÅ¡kai nevertino ir neanalizavo atsakovui nustatytų pareigų vykdymo tinkamumo, o tai lėmė nepagrįstÄ teismo įsitikinimÄ , kad atsakovas negalėjo laiku nustatyti plombavimo troso pažeidimo, nors tokiÄ prielaidÄ paneigia paties atsakovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. 24.12.

Byloje esančiuose dokumentuose nėra jokių nuorodų apie tai, kad krovinio pervežimo metu dėl kokių nors objektyvių aplinkybių atsakovas bÅ«tų negalėjęs ar neturėjęs galimybių vykdyti savo pareigų, susijusių su krovinio priežiÅ«ra bei apsauga. 24.13. Visų atsakovui žinomų aplinkybių neatskleidimas ir klaidinimas turėjo tiesioginės įtakos tiek Rusijos Federacijos, tiek Baltarusijos Respublikos kompetentingų institucijų nutarimams atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus dėl krovinio dalies pagrobimo, o tai lėmė draudimo kompanijos pozicijÄ ir teismų iÅ¡vadÄ , kad krovinio vagystė – nedraudiminis įvykis, dėl ko ieÅ¡kovei nebuvo priteista draudimo iÅ¡moka. 24.14.

Tinkamai vykdydamas pareiginių nuostatų 2.6. punkto nurodymus, t. y. rÅ«pestingai, atidžiai stebėdamas bei tikrindamas krovinio bÅ«senÄ ir tokiu bÅ«du užtikrindamas jo priežiÅ«rÄ , atsakovas galėjo savarankiÅ¡kai aptikti plombavimo troso pažeidimus ir tokiu bÅ«du laiku atskleisti vagystės požymius ir faktÄ , tačiau to nepadarė. Tai rodo, kad atsakovas aplaidžiai ir netinkamai vykdė jam tenkančias pareigas, susijusias su krovinio priežiÅ«ra ir tokiu bÅ«du sudarė itin nepalankias sÄ lygas tolimesniam nusikalstamos veikos aplinkybių tyrimui, dėl ko tiek Baltarusijos Respublikoje, tiek Rusijos Federacijoje ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. 24.15.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo neteisėti veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su kilusia žala. Netinkamas atsakovo su krovinio išsaugojimu susijusių pareigų vykdymas lėmė tai, kad atsakovui praradus jam patikėto krovinio kontrolę, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš transporto priemonės buvo pagrobta dalis krovinio, todėl vagystės faktas ir jos priežastys buvo nustatytos tik Roslavlio muilinės terminale ir tokiu būdu buvo užkirstas kelias savalaikiam bei sklandžiam vagystės aplinkybių tyrimui ir dėl vagystės atsakingų asmenų išaiškinimui. 24.16.

Atsakovo kaltės buvimo faktas yra akivaizdus, nes žinodamas prisiimtas pareigas, susijusias su krovinio iÅ¡saugojimu ir jo priežiÅ«ra, bei suprasdamas tenkančiÄ atsakomybę, atsakovas Å¡ias pareigas vykdė netinkamai ir neužtikrino nei krovinio saugumo, nei adekvačios krovinio priežiÅ«ros, nors galėjo ir turėjo tai padaryti.

25. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 25.1. IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovė apie vagystę (ir dėl to atsiradusiÄ Å¾alÄ ) sužinojo dar 2014 m. lapkričio 11 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo nustatyta, kad įvykdyta dalies krovinio vagystė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasidėjo 2014 m. lapkričio 11 d. 25.2.

PaaiÅ¡kėjus žalos, padarytos neteisėtais darbuotojo veiksmais, atsiradimui, darbdaviui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė – teisė į žalos atlyginimÄ â€“ yra pažeista. Nuo Å¡io momento prasideda įstatymo nustatyto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino eiga. 25.3. Å iuo atveju ieÅ¡kovė į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi tik 2018 m. spalio 5 d., t. y. praėjus net beveik 4 metams nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises, t. y.

ženkliai praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Todėl, laikytina, kad ieÅ¡kinys paduotas praleidus trejų metų bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ DK reglamentuojamiems santykiams. 25.4. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentu turėtų bÅ«ti laikoma 2018 m. vasario 26 d., t. y. diena, kuriÄ ieÅ¡kovė atlygino krovinio siuntėjo patirtÄ Å¾alÄ . Atsakovo vertinimu, toks aiÅ¡kinimas neatitiktų paties ieÅ¡kinio senaties instituto esmės ir paskirties, o taip pat pažeistų silpnesnės darbo santykių Å¡alies (darbuotojo) interesus.

Pritarus ieÅ¡kovės pozicijai, t. y. skaičiuojant ieÅ¡kinio senaties pradžios momentÄ nuo žalos atlyginimo dienos, susidarytų akivaizdžiai nesÄ Å¾ininga situacija, kuomet darbdavys turėtų galimybę visiÅ¡kai neapibrėžtÄ laikÄ vilkinti (atidėlioti) žalos sumokėjimÄ ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kinį darbuotojui pareikÅ¡ti praėjus iÅ¡ esmės neribotam laikui. Akivaizdu, kad kuo daugiau laiko praeina nuo įvykio, tuo yra sunkiau atsiminti to įvykio detales, surinkti darbuotojo atsakomybę paneigiančius įrodymus, nes per tokį laikÄ dokumentai gali bÅ«ti jau atiduoti į archyvus ar apskritai sunaikinti pasibaigus jų saugojimo terminui, t. y.

ženkliai apsunkinamos darbuotojo galimybės gintis nuo nepagrįsto ieÅ¡kinio. 25.5. Nuo pat įvykio (2014 m. lapkričio 11 d.) ieÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad egzistuoja jos, kaip vežėjos, atsakomybė dėl Å¡io įvykio (krovinio vagystės). Po krovinio vagystės ieÅ¡kovė kreipėsi į jo, kaip vežėjo, civilinę atsakomybę apdraudusiÄ draudimo bendrovę ir prašė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Draudikui atsisakius mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu draudimo bendrovei, kuriuo reikalavo priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės draudimo iÅ¡mokÄ naudos gavėjui, t. y. krovinio siuntėjui.

Taigi, reikalaudama civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ naudos gavėjui (krovinio siuntėjui), ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai pripažino ir suvokė, kad egzistuoja jos, kaip vežėjos, civilinė atsakomybė ir pareiga atlyginti siuntėjo patirtÄ Å¾alÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, kad apie savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovė sužinojo dar 2014 metų pabaigoje. 25.6. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io ir atsakovo kaltės dėl ieÅ¡kovės patirtos žalos. 25.7.

Kaip nustatyta užsienio valstybių (Rusijos ir Baltarusijos) ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, krovinio dalies vagystę įvykdė tretieji asmenys, kurių nustatyti nepavyko. Vagystė įvykdyta tokiu bÅ«du, kad, be tyrėjų ir / ar ekspertų patikrinimo ir neatidarius puspriekabės durų, neįmanoma nustatyti vagystės požymių ir fakto. Krovinys į Roslavlio (Rusijos Federacija) muitinės terminalÄ atvyko su nepažeista plomba ir vientisu lynu, kurių vientisumÄ net kelis kartus patikrino net keli muitinių pareigÅ«nai, saugomos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės apsaugos darbuotojas, taip pat ir pats vairuotojas, vykdydamas vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 2.6. punkto reikalavimus, tačiau jokių vagystės požymių (iki puspriekabės durų atidarymo) nenustatė. 25.8.

Atsakovas atlikdamas krovinio pervežimÄ , ilgesniam laikui buvo sustojęs tik du kartus, t. y. Benekainiuose (Baltarusijos Respublika) esančioje mokamoje saugomoje aikÅ¡telėje (vairuotojo paros nepertraukiamam poilsiui) ir Roslavlio (Rusijos Federacija) muitinės terminale (filmuojamoje aikÅ¡telėje), kur laukė krovinio iÅ¡muitinimo. Kaip nurodyta 2014 m. gruodžio 13 d. Baltarusijos Respublikos Varanavos RVRS kriminalinės paieÅ¡kos skyriaus virÅ¡ininko nutarime, atsakovui įvažiuojant į Benekainių saugomÄ aikÅ¡telę, aikÅ¡telės apsaugos darbuotojas patikrino puspriekabės plombÄ ir lyno (troso) vientisumÄ â€“ viskas buvo tvarkoje.

Tame pačiame nutarime nurodyta, kad prieÅ¡ atsakovui iÅ¡vykstant iÅ¡ minėtos saugomos aikÅ¡telės, Å¡ios aikÅ¡telės apsaugos darbuotojas kartu su atsakovu ir vėl patikrino puspriekabę, puspriekabės plombos bei lyno vientisumÄ â€“ viskas buvo tvarkoje, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Nutarime taip pat nurodyta, kad atsakovui įvažiuojant į Roslavlio muitinės terminalÄ (Rusijos Federacija), terminalo apsaugos darbuotojas vėlgi patikrino puspriekabės plombavimo lyno vientisumÄ (rankomis jis traukiojo plombavimo lynÄ ), tačiau jokių plombos ar lyno pažeidimų nenustatė.

Ä®važiavus į muitinės terminalo sandėlį, puspriekabę (plombos vientisumÄ ) ir vėl patikrino muitinės inspektorius, tačiau ir Å¡is inspektorius jokių pažeidimų nenustatė. Vagystės faktas buvo nustatytas tik muitinės inspektoriui nuėmus plombÄ ir atidarius puspriekabės duris (kai buvo pamatyta, kad trÅ«ksta dalies krovinio), o vagystės įvykdymo aplinkybės (bÅ«das) buvo nustatytos tik atvykus Rusijos policijos pareigÅ«nams. 25.9. PareigÅ«nai iÅ¡samios apžiÅ«ros metu nustatė, kad vilkiko puspriekabės tento sandarinimo lynas vienoje vietoje yra perkirstas, o vėliau jo kraÅ¡tai sujungti smaigu (adata), kad nesimatytų pažeidimo vietos.

Vagystė, tikėtina, buvo įvykdyta perkirtus tento sandarinimo lynÄ , toje vietoje pakėlus tentÄ ir per atidengtÄ vietÄ iÅ¡traukus dalį krovinio. Po to tento sandarinimo lynas buvo sujungtas smaigu (adata), siekiant, kad vagystė nebÅ«tų pastebėta apžiÅ«rint puspriekabę iÅ¡ iÅ¡orės. 25.10. Jeigu vagystės fakto ir lyno pažeidimo negalėjo pastebėti (nustatyti) net apsaugos darbuotojai, muitinės pareigÅ«nai bei muitinės terminalo inspektoriai (kurie turi specialiųjų žinių ir kuriems taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai), negalima teigti, kad vairuotojas (atsakovas), nepastebėjęs kruopščiai užmaskuoto lyno pažeidimo, pažeidė kokias nors savo, kaip darbuotojo – vairuotojo, pareigas.

Todėl ieÅ¡kovės teiginiai, esÄ atsakovas pažeidė darbo sutartyje ir ieÅ¡kovės lokaliniuose teisės aktuose įtvirtintas pareigas, nes nepastebėjo lyno (troso) pažeidimo, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. 25.11. Krovinio gabenimo metu atsakovas laikėsi visų tiek teisės aktais, tiek ir darbdavio nustatytų taisyklių bei vykdė visas darbdavio instrukcijas. Per visÄ krovinio gabenimo laikÄ atsakovas buvo sustojęs paros nepertraukiamam poilsiui tik Å¡alia Beniakainių kaimo (Baltarusijoje) esančioje saugomoje, mokamoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kuri yra aptverta 2,5 m betonine siena, į aikÅ¡telę patenkama tik pro rakinamus vartus, joje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir visÄ parÄ budi apsaugos darbuotojas, kuris taip pat užtikrina patekimo į aikÅ¡telę kontrolę, kaip to reikalauja vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 2.7. punktas.

Po sustojimo atsakovas apžiÅ«rėjo vilkikÄ ir puspriekabę, kartu su aikÅ¡telės apsaugos darbuotoju patikrino puspriekabės plombos ir lyno vientisumÄ , kaip to reikalauja vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 2.6. punktas. Nei atsakovas, nei apsaugos darbuotojas jokių pažeidimų nepastebėjo. AntrÄ kartÄ ilgesniam laikui atsakovas buvo sustojęs tik jau pačiame Roslavlio muitinės terminale – Å¡iame terminale esančioje saugomoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kuri taip pat buvo stebima vaizdo kameromis, ir kurioje atsakovas buvo priverstas daugiau nei parÄ laiko laukti muitinės procedÅ«rų atlikimo ir dokumentų sutvarkymo.

Ä®važiuojant į Roslavlio muitinės terminalÄ , vilkiko puspriekabę kruopščiai patikrino muitinės terminalo apsaugos darbuotojas, bet ir jis jokių pažeidimų nenustatė. Po to, kai muitinės terminale buvo atidarytos puspriekabės durys ir paaiÅ¡kėjo, kad dalis krovinio pavogta, atsakovas nedelsiant apie tai informavo darbdavį ir vykdė visus jo nurodymus, iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, davė jiems iÅ¡samius parodymus, prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ vagystės aplinkybėms ir kaltiems asmenims nustatyti.

Be to, kaip patvirtina pačios ieÅ¡kovo prie ieÅ¡kinio pridėtas atsakovo paaiÅ¡kinimas, dar priimdamas krovinį vežti, atsakovas prašė paletes su stalo įrankiais krauti puspriekabės priekyje, o ne prie puspriekabės durų, kad bÅ«tų saugiau, tačiau pakrovimÄ vykdęs UAB „Vinges Transsphere Logistika“ terminalo darbuotojas atsisakė taip daryti, nurodęs, kad yra užsakovo nurodymas Å¡ias paletes krauti puspriekabės gale, prie durų. Taigi darytina iÅ¡vada, kad atsakovas tinkamai ir rÅ«pestingai vykdė savo, kaip darbuotojo, pareigas. 25.12.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas, nenustatydamas kruopščiai užmaskuoto puspriekabės lyno pažeidimo, pažeidė kokias nors jo darbo funkcijÄ reglamentuojančias normas ir/ ar taisykles. Å io pažeidimo nenustatė nei pasienio pareigÅ«nai, nei muitinės terminalo inspektoriai, nei apsaugos darbuotojai, kurie ne tik vizualiai ne vienÄ kartÄ apžiÅ«rėjo lynÄ , bet taip pat ir fiziÅ¡kai jį traukė / tempė. Pažeidimas buvo nustatytas tik atvykus policijos pareigÅ«nams ir nuodugniai iÅ¡tyrus lynÄ . 25.13.

Atsakovas negali bÅ«ti laikomas atsakingu už darbdavio patirtÄ Å¾alÄ vien dėl to, kad jis nežino, kur galėjo bÅ«ti įvykdyta dalies krovinio vagystė. Å ias aplinkybes turi tirti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, o ne vairuotojas. Tuo tarpu vagystės įvykdymo laiko ir vietos nepavyko nustatyti nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, nei draudiko pasitelktiems ekspertams. 25.14. Po to, kai 2014 m. lapkričio 11 d. Roslavlio muitinės terminale buvo atidarytos puspriekabės durys ir nustatytas vagystės faktas, atsakovas nuolat aktyviai bendravo su darbdaviu (darbdavio atstovu G.

Ž.) telefonu, vykdė darbdavio duodamus nurodymus, taip pat informavo apie viskÄ , kÄ sakė policijos pareigÅ«nams ir kÄ Å¡ie atliko bei užfiksavo. Visas Å¡ias aplinkybes patvirtino ir pats darbdavio atstovas G. Ž. jo apklausos metu. 25.15. Pats darbdavys civilinėje byloje prieÅ¡ draudikÄ ne kartÄ pabrėžė, kad atsakovas tinkamai ir rÅ«pestingai atliko savo kaip darbuotojo pareigas. 25.16. Abi sustojimo vietos, kur galėjo bÅ«ti įvykdyta vagystė, atitiko visus saugumo standartus, tačiau nepaisant to, krovinio vagystės nepavyko iÅ¡vengti.

Žalos priežastis yra vagystė, todėl, net jeigu ir bÅ«tų pripažinta, kad atsakovas neva turėjo galimybę pastebėti vagystės įvykdymo faktÄ anksčiau nei atidarius puspriekabės duris, tai niekaip nepadėtų iÅ¡vengti krovinio vagystės, nes ji jau buvo įvykdyta. Taigi, nepadėtų iÅ¡vengti ir žalos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 26. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieÅ¡kovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų. Byloje nustatytos aplinkybės 28. Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. ieÅ¡kovė (apeliantė) ir atsakovas sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 57, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo sutartis nutraukta 2015 m. kovo 9 d. atsakovo praÅ¡ymu (t. 1, b. l. 13-15).

29. IeÅ¡kovė, kaip vežėja, ir UAB „Vivatrans“, kaip užsakovė, 2014 m. lapkričio 5 d. sudarė transporto sutartį–užsakymÄ Nr. 294-2014.11./05 krovinio pervežimui marÅ¡rutu Lietuva – Baltarusija (tranzitas) – Rusija (t. 1, b. l. 24). IeÅ¡kovė krovinio pervežimÄ pavedė atlikti atsakovui. 2014 m. lapkričio 7 d. krovinys buvo pakrautas UAB „Vinges Transsphere Logistika“ terminale, esančiame MaiÅ¡inės k., Trakų r. sav. TÄ pačiÄ dienÄ atsakovas pradėjo krovinio gabenimÄ (t. 1, b. l. 25-27, 94-9). 30. 2014 m. lapkričio 11 d.

Roslavlio muitinėje atliekant iÅ¡muitinimo procedÅ«ras, nuėmus plombÄ ir atidarius puspriekabės duris, paaiÅ¡kėjo, kad pervežimo metu įvyko dalies krovinio vagystė – iÅ¡ transporto priemonės buvo pavogta gabento krovinio (stalo įrankių) dalis. Bendras dėl krovinio vagystės atsiradusių nuostolių dydis – 13 728,91 Eur. Vagystė buvo įvykdyta nupjovus puspriekabės apsauginį plombavimo lynÄ , kuris pjÅ«vio vietoje buvo sujungtas smaigu (adata). Apie įvykdytÄ dalies krovinio vagystę atsakovas nedelsdamas informavo ieÅ¡kovės administracijÄ ir Rusijos teisėsaugos institucijas (t. 1, b. l. 33-78).

Vagystės kaltininkai nebuvo nustatyti, Rusijos ir Baltarusijos teisėsaugos institucijos priimtais nutarimais dėl Å¡io įvykio atsisakė iÅ¡kelti baudžiamÄ sias bylas (t. 1, b. l. 79-93).

31. IeÅ¡kovės civilinės atsakomybės draudikas BTA Insurance Company SE 2014 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei (t. 1, b. l. 99-100).

32. IeÅ¡kovės civilinės atsakomybės draudikui atsisakius mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , UAB „Vivatrans“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 13 728,91 Eur žalos atlyginimo solidariai iÅ¡ UAB ,,Gerusa“ ir jos civilinės atsakomybės draudiko BTA Insurance Company SE, o UAB ,,Gerusa“ savarankiÅ¡ku ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ nurodytos draudimo bendrovės naudos gavėjai UAB „Vivatrans“ 13 728,91 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Nurodytos civilinės bylos buvo sujungtos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-604-833/2016 ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, o UAB „Vivatrans“ ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ UAB ,,Gerusa“ UAB „Vivatrans“ naudai 13 728,91 Eur žalos atlyginimo, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi nurodytÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ kasacine tvarka, 2018 m. vasario 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir Vilniaus apygardos teismo nutartį iÅ¡ esmės paliko nepakeistus, paÅ¡alinant iÅ¡ jų motyvuojamųjų dalių argumentus, kuriais buvo pasisakyta dėl vežėjo vairuotojo veiksmų, prižiÅ«rint vežamÄ krovinį, netinkamumo (t. 1, b. l. 101-127).

33. IeÅ¡kovė 2018 m. vasario 26 d. atlygino UAB „Vivatrans“ dėl krovinio vagystės patirtÄ 13 728,91 Eur žalÄ ir kitas susijusias iÅ¡laidas, iÅ¡ viso – 18 090,24 Eur (t. 1, b. l. 128-129).

34. IeÅ¡kovė 2018 m. gegužės 4 d. iÅ¡siuntė atsakovui praneÅ¡imÄ â€“pretenzijÄ , praÅ¡ydama nedelsiant atlyginti ieÅ¡kovės dėl prarasto krovinio ir su tuo susijusių iÅ¡laidų patirtÄ Å¾alÄ , iÅ¡ viso – 19 873,42 Eur (t. 1, b. l. 130; t. 2, b. l. 84). Atsakydamas į šį praneÅ¡imÄ â€“pretenzijÄ , atsakovas 2018 m. gegužės 11 d. raÅ¡te nurodė, kad pareikÅ¡tas reikalavimas yra nepagrįstas ir atsakovas neturi pareigos šį reikalavimÄ Ä¯vykdyti (t. 1, b. l. 131).

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino 35. IeÅ¡kinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ar pateikdamas praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ (DK 15 straipsnio 1 dalis). Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų (DK 15 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų (DK 15 straipsnio 2 dalis).

Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir ankstesnėje (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusioje) DK redakcijoje.

36. Nuostatos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , nustatytos CK 1.127 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kuriÄ nustatomas ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentas, o 2–5 dalyse – specialiosios ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymo taisyklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

37. Nagrinėjamos bylos atveju nekilo ginčo, kad, sprendžiant dėl darbuotojo (atsakovo) materialinės atsakomybės, taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, tačiau ieÅ¡kovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiamu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ .

38. IeÅ¡kovės manymu, teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ siejo su krovinio vagystės fakto paaiÅ¡kėjimo momentu ir ieÅ¡kinio senatį skaičiavo nuo 2014 m. lapkričio 11 d. IeÅ¡kovė nurodė, kad tuo atveju, kai žalÄ , vykdydamas darbines funkcijas, darbuotojas padaro ne darbdaviui, bet trečiajam asmeniui, pareiga jÄ atlyginti įstatymo pagrindu tenka darbdaviui; tokiu atveju reikalavimo teisę darbdavys įgyja tik atlyginęs trečiojo asmens patirtÄ Å¾alÄ , todėl ir teisė į ieÅ¡kinį darbdaviui atsiranda tik nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kovės nuomone, teisę reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ regresinį reikalavimÄ Ä¯ atsakovÄ ieÅ¡kovė įgijo tik 2018 m. vasario 26 d., kai visiÅ¡kai atlygino UAB „Vivatrans“ dėl krovinio vagystės patirtÄ Å¾alÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentu, laikytina bÅ«tent Å¡i data.

39. Darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra bÅ«dingas ypatumas (lyginant su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiÅ¡kiantis tuo aspektu, kad žalÄ trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymÄ vykdė darbuotojas. Darbdavys, už darbuotojui vykdant darbo funkcijas padaryta žalÄ atsako pagal CK 6.264 straipsnį kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytÄ Å¾alÄ .

40. Sutiktina su ieÅ¡kove, kad darbdavys, pirmiau nurodytu atveju atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotojÄ (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmiau aptarta situacija nesusiklostė, t. y. ieÅ¡kovei, kaip samdančiai darbuotojus asmeniui, netiesioginė atsakomybė nebuvo taikoma ir ji neįgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotojÄ (atsakovÄ ).

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad aptariamu atveju UAB „Vivatrans“, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį atsakovei (Å¡ioje byloje – ieÅ¡kovei) UAB „Gerusa“, nesirėmė faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su ieÅ¡kovės darbuotojo (vairuotojo) veiksmų, prižiÅ«rint vežamÄ krovinį, tinkamumu, ieÅ¡kinys nebuvo grindžiamas netiesiogine UAB „Gerusa“, kaip samdančio darbuotojus asmens, atsakomybe. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kinys buvo grindžiamas ir teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu žalÄ UAB „Vivatrans“ naudai priteisė remdamasis tiesiogine UAB „Gerusa“ civiline atsakomybe, kuri kildinta iÅ¡ sutartinės prievolės pažeidimo.

Å iuo atveju UAB „Gerusa“ žalÄ UAB „Vivatrans“ atlygino ne kaip darbdavys, atsakingas už darbo funkcijas vykdančio darbuotojo padarytÄ Å¾alÄ , bet kaip vežimo sutarties Å¡alis – vežėjas, vadovaujantis Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 17 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis vežėjo atsakomybę. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė, kaip krovinio vežėja, atlyginusi UAB „Vivatrans“, kaip krovinio siuntėjai, jos patirtÄ Å¾alÄ , įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotojÄ (atsakovÄ ).

41. Nurodyti motyvai sudaro pagrindÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės argumentÄ , kad Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti taikoma specialioji CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymo taisyklė, nustatanti iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ . Taigi darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės pareikÅ¡tam reikalavimui pagrįstai taikė bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymo taisyklę, pagal kuriÄ , kaip jau nurodyta, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

42. Byloje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 11 d. išmuitinimo procedūrų metu paaiškėjus, jog pervežimo metu įvyko dalies krovinio vagystė, atsakovas apie įvykį nedelsdamas informavo ieškovę. Taigi ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė apie krovinio vagystę sužinojo 2014 m. lapkričio 11 d., byloje nėra.

43. Pažymėtina, kad CMR konvencija, kurį taikoma ieÅ¡kovės vykdomoje veikloje, įtvirtina griežtÄ jÄ (objektyviÄ jÄ ) vežėjo sutartinę atsakomybę, t. y. vežėjas tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose. Tokiomis aplinkybėmis ieÅ¡kovė nesirėmė. Dėl to, bÅ«dama informuota, kad dalis krovinio yra prarasta (pavogta), ieÅ¡kovė turėjo žinoti, jog turės atlyginti krovinio siuntėjo dėl krovinio vagystės patirtÄ Å¾alÄ .

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė kaip savo srities profesionalė, krovinių gabenimo tarptautiniais marÅ¡rutais paslaugas teikianti jau daugiau 20 metų, gavusi iÅ¡ atsakovo informacijÄ apie krovinio vagystę ir su tuo susijusias aplinkybes, Å¡iÄ situacijÄ neabejotinai turėjo indentifikuoti kaip pažeidžiančiÄ jos teises. Dėl to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad aptariamu atveju ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momentas sietinas bÅ«tent su ieÅ¡kovės sužinojimu apie krovinio vagystę, t. y. 2014 m. lapkričio 11 d.

45. IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2018 m. spalio 5 d., todėl akivaizdu, kad praleido įstatymo nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris suėjo 2017 m. lapkričio 12 d.

46. IeÅ¡kovė neprašė atnaujinti paleisto ieÅ¡kinio senaties termino, todėl, atsakovui praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, kaip pareikÅ¡tÄ pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl darbuotojo materialinės atsakomybės 47. Spręsdamas dėl atsakovo materialinės atsakomybės pirmosios inatancijos teismas nurodė, kad vairuotojas vilkikÄ palikdavo saugomose aikÅ¡telėse, vilkiko bÅ«senÄ nuolatos tikrino pats atsakovas, muitinės ir kiti pareigÅ«nai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo nenustatęs pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas pažeidė savo darbo funkcijas ar veikė aplaidžiai ar neatsakingai.

48. IeÅ¡kovė (apeliantė) nesutikimÄ su tokia pirmosios inatancijos teismo iÅ¡vada iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad teismas visiÅ¡kai nevertino ir neanalizavo atsakovui nustatytų pareigų vykdymo tinkamumo. IeÅ¡kovės manymu, tinkamai vykdydamas pareiginių nuostatų 2.6. punkto nurodymus, t. y. rÅ«pestingai, atidžiai stebėdamas bei tikrindamas krovinio bÅ«senÄ ir tokiu bÅ«du užtikrindamas jo priežiÅ«rÄ , atsakovas galėjo savarankiÅ¡kai aptikti plombavimo lyno pažeidimus ir tokiu bÅ«du laiku atskleisti vagystės požymius ir faktÄ , tačiau to nepadarė. Tai, anot ieÅ¡kovės, rodo, kad atsakovas jam tenkančias pareigas, susijusias su krovinio priežiÅ«ra, vykdė aplaidžiai ir netinkamai.

49. IÅ¡analizavusi ir įvertinusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, vykdant darbo funkcijas, nebuvimo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad per visÄ krovinio gabenimo laikÄ atsakovas buvo sustojęs paros nepertraukiamam poilsiui tik vienÄ kartÄ . Laikydamasis poilsio ir darbo laiko režimo, atsakovas pasirinko stovėjimÄ Å¡alia Beniakainių kaimo (Baltarusijoje) esančioje mokamoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kuri yra aptverta 2,5 m aukščio betonine tvora, į aikÅ¡telę patenkama pro vartus, kurie nuolat uždaromi, joje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir budi apsaugos darbuotojas.

Tiek įvažiavus į stovėjimo aikÅ¡telę, tiek prieÅ¡ jÄ paliekant atsakovas ir aikÅ¡telės apsaugos darbuotojas patikrino puspriekabės plombÄ ir plombavimo lyno vientisumÄ ir nenustatė nei plombos, nei plombavimo lyno vientisumo pažeidimų. AntrÄ kartÄ ilgesniam laikui atsakovas buvo sustojęs tik jau pačiame Roslavlio muitinės terminale esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kuri taip pat buvo stebima vaizdo kameromis. Ä®važiuojant į Roslavlio muitinės terminalÄ , vilkiko plombavimo lyno vientisumÄ patikrino (rankomis jį traukydamas) muitinės terminalo apsaugos darbuotojas, tačiau jokių pažeidimų nepastebėjo.

Vagystės faktas buvo nustatytas tik muitinės inspektoriui nuėmus plombÄ ir atidarius puspriekabės duris, kai buvo pamatyta, kad trÅ«ksta krovinio dalies. PaaiÅ¡kėjus, kad dalis krovinio pavogta, atsakovas nedelsdamas apie tai informavo ieÅ¡kovę ir vykdė visus jos nurodymus, iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, teikė jiems paaiÅ¡kinimus, prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ vagystės aplinkybėms nustatyti.

50. Pritartina atsakovo pozicijai, kad, jeigu vagystės fakto ir lyno pažeidimo negalėjo pastebėti (nustatyti) apsaugos darbuotojai ir muitinės pareigūnai, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, nepastebėjęs kruopščiai užmaskuoto puspriekabės plombavimo lyno pažeidimo, elgėsi nepakankamai rūpestingai, vykdymas jam, kaip vilkiko vairuotojui, nustatytas pareigas, susijusias su krovinio priežiūra ir apsauga.

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovas vilkikÄ arba atitinkamÄ laiko tarpÄ paliko be jokios priežiÅ«ros, arba vagystės faktÄ Å¾inojo, tačiau, siekdamas iÅ¡vengti galinčios kilti atsakomybės, savo pareigas ignoravo sÄ moningai, grindžiami iÅ¡imtinai pačios ieÅ¡kovės spėjimais, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini kaip neįrodyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

52. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad po įvykusios vagystės ir pirmiau aptarto teisminio proceso pagal krovinio siuntėjos ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo metu pati ieÅ¡kovė laikėsi pozicijos, jog, gabendamas krovinį, atsakovas buvo atidus ir rÅ«pestingas (t. 3, b. l. 23), tačiau vėliau pakeitė pozicijÄ , teigdama, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigas, susijusias su krovinio priežiÅ«ra ir apsauga. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks kardinalus ieÅ¡kovės pirminės pozicijos pakeitimas, nesant paaiÅ¡kėjusių jokių naujų aplinkybių, vertintinas ieÅ¡kovės nenaudai.

53. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovui, kaip vežėjui-ekspeditoriui, nustatytų pareigų, susijusių su krovinio priežiÅ«ra ir apsauga jo gabenimo metu, pažeidimo. Nesant nustatytos bent vienos iÅ¡ privalomų materialinės atsakomybės sÄ lygų, materialinės atsakomybė darbuotojui nekyla. Nagrinėjamos bylos atveju neteisėti atsakovo veiksmai nebuvo nustatyti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl materialinės atsakomybės jam taikymo.

54. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jo apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: atmesti apeliacinį skundÄ . Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimÄ . Teisėjos Vilija Mikuckienė Asta Pikelienės Laima Ribokaitė