Legislator Case Law & Legislation
8baa4b4b-fb22-4483-ba81-ea9f9b409d1d AI generated

8baa4b4b-fb22-4483-ba81-ea9f9b409d1d · Plungės apylinkės teismas

Case Number 8baa4b4b-fb22-4483-ba81-ea9f9b409d1d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Legislator headnote

AI generated

8baa4b4b-fb22-4483-ba81-ea9f9b409d1d · Plungės apylinkės teismas: NeprieÅ¡taravo dėl bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka, nurodė, jog suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo V. L. ir suinteresuoto asmens D. I. mama S. L. 1954 m. gegužės 9 d. buvo sudariusi santuokÄ su S. L., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po S. L. mirties likusį turtÄ paduodami pareiÅ¡kimÄ notarui priėmė jo sutuoktinė S. L. ir sÅ«nus V. L.. 2019 m. lapkričio 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2YT-1538-1081/2020 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00325-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.1. (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 16 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėja Kristina Vorienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. L. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims D. I., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas V. L. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po mamos S. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir suinteresuoto asmens D. I. mama S. L.. S. L. iki mirties gyveno su jo Å¡eima, jis mamÄ prižiÅ«rėjo, slaugė, mirusiÄ palaidojo, prižiÅ«ri kapus, o po mamos mirties likusį turtÄ valdo, moka mokesčius.

Po S. L. mirties liko jos asmeninio naudojimo, buitinės technikos ir apyvokos daiktų, nekilnojamasis turtas: ¼ dalis 0,8100 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis 0,9000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Po S. L. mirties dalį jai priklausiusių daiktų atidavė pažįstamiems, kaimynei už pagalbÄ slaugant mamÄ , dalį pardavė, dalį pasiliko savo reikmėms, seseriai D. I. atidavė senovines drobės audimo stakles ir verpimo ratelį. Žemės sklypus 2019 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais nuÅ¡ienavo, nurÅ«gÅ¡tino, patręšė, paÅ¡alino krÅ«mus, o miÅ¡ko paskirties sklype organizavo talkÄ iÅ¡vartoms paÅ¡alinti, sumokėjo žemės mokesčius.

PraÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Suinteresuotas asmuo D. I. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ su pareiÅ¡kimu sutiko. Nurodė, jog jos brolio V. L. praÅ¡yme nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos, ji jokių reikalavimų dėl S. L. turto nereiÅ¡kia. Patvirtino, jog V. L. po mamos mirties visÄ jos likusį turtÄ tvarkė ir tvarko. Kiek jai žinoma, dalį daiktų brolis iÅ¡dalino pažįstamiems, dalį pasiliko sau, jai atidavė senovines drobės audimo stakles ir verpimo ratelį.

Su mamos turtu pareiÅ¡kėjas tvarkosi kaip su savo, žemės sklypuose organizavo talkas Å¡ienauti, medžių iÅ¡vartoms valyti, mokėjo žemės mokesčius. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka ir pareiÅ¡kimÄ tenkinti, nes jokio ginčo dėl paveldimo turto nėra. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nurodė, jog nesant prieÅ¡taravimų tarp suinteresuotų proceso Å¡alių, teismui pripažinus pareiÅ¡kimo argumentus pagrįstais, pareiÅ¡kimo tenkinimui neprieÅ¡taraus.

NeprieÅ¡taravo dėl bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka, nurodė, jog suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo V. L. ir suinteresuoto asmens D. I. mama S. L. 1954 m. gegužės 9 d. buvo sudariusi santuokÄ su S. L., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po S. L. mirties likusį turtÄ paduodami pareiÅ¡kimÄ notarui priėmė jo sutuoktinė S. L. ir sÅ«nus V. L.. 2019 m. lapkričio 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu V.

L. įregistruota nuosavybės teisė į ¾ dalis 0,8600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ¾ dalis 0,9000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). S. L. nuosavybės teisė į po S. L. paveldėtas anksčiau minėtų žemės sklypų likusias ¼ dalis neįregistruota. S. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl jos palikimo priėmimo į notarų biurÄ nei vienas iÅ¡ įpėdinių nesikreipė. S. L. iki 2019 m. kovo 15 d. gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini), kur deklaruota ir pareiÅ¡kėjo V.

L. gyvenamoji vieta. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijos raštas patvirtina, kad S. L. kapavietę prižiūri ir tvarko V. L.. Tai, kad V. L., su kuriuo iki mirties gyveno S. L., likusius po mirties S. L. asmeninius daiktus tvarkė savo nuožiūra, dalį atidavė kitiems asmenims, savo seseriai, patvirtina suinteresuoto asmens D. I. atsiliepime nurodytos aplinkybės. Tai, kad V. L. po S. L. mirties rūpinosi S. L. priklausiusiomis žemės sklypų dalimis, juos tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, patvirtina V.

L. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, kaimyno A. B. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje Å¡is principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimÄ (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymÄ arba testamentÄ .

Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienaÅ¡alis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra iÅ¡reikÅ¡tas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo bÅ«dai: įpėdinis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ , aiÅ¡kinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise.

Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Byloje nustatyta, kad S. L. iki mirties gyveno su pareiÅ¡kėju V. L., kuris ja rÅ«pinosi ir, kuris po S. L. mirties likusius jos asmeninius, buities apyvokos daiktus tvarkė savo nuožiÅ«ra, dalį jų atiduodamas kitiems asmenims, dalį pasilikdamas sau, taip pat rÅ«pinosi S. L.

žemės sklypų dalimis, juos prižiÅ«rėdamas, Å¡ienaudamas, mokėdamas mokesčius, t. y. elgėsi ir iki Å¡iol elgiasi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimÄ . Tai, kad V. L. po S. L. mirties likusiu turtu rÅ«pinasi kaip savo, jį prižiÅ«ri patvirtino ir suinteresuotas asmuo D. I.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas V. L. priėmė savo mamos S. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja Kristina Vorienė