8ba51328-ae97-4cdc-8de0-de08548e4cda · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-202/2016Proceso Nr. 1-83-1-00002-2014-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.8.; 1.2.4.6.5.; 1.2.4.6.8.; 1.2.22.1.; 1.2.26.2.1.; 2.4.6. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,teisėjų Albino Bielskio ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,gynėjui advokatui R.

A.,nuteistajam T. S.,nukentėjusiesiems O. S., J. S., D. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta Panevėžio g. 28, RokiÅ¡kyje) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir penkiems mėnesiams;- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimo bausme trylikai metų;- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir penkiems mėnesiams;- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta Laisvės g. 19, RokiÅ¡kyje) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir penkiems mėnesiams;- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir T.

S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie subendrintos bausmės pridėta pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendį paskirta ir neatlikta bausmė. T. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Nukentėjusiosios O. S. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš T. S. O. S. naudai priteista 2 598,89 Eur turtinei žalai ir 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios O. S. naudai iš T. S. priteista 434,43 Eur advokato paslaugų išlaidoms apmokėti.Nukentėjusiųjų L. S. ir V. S. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš T. S. L. S. ir V. S. naudai priteista po 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiųjų J.

S., L. S. ir D. S. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš T. S. J. S., L. S. ir D. S. naudai priteista po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiųjų L. B. ir T. B. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš T. S. L. B. ir T. B. naudai priteista po 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš T.

S. Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai priteista 1 482,33 Eur turtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiųjų L. B. ir T. B. naudai kiekvienam atskirai priteista po 50,68 Eur iÅ¡ T. S., M. G., J. M., D. Å . advokato paslaugų iÅ¡laidoms apmokėti.Valstybei IÅ¡ T. S. priteista 1 591,56 Eur advokatų paslaugų iÅ¡laidoms apmokėti.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir J. M., D. Å ., M. G., tačiau dėl to nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

T. S. nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 1 d. apie 4 val. vieÅ¡oje vietoje, t. y. prie daugiabučio namo, esančio Panevėžio g. 28, RokiÅ¡kyje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, įžūliu elgesiu demonstruodamas aplinkinių ir asmenybės negerbimÄ , ne mažiau kaip vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nepilnamečiui nukentėjusiajam M. J. į veido sritį, sukeldamas M. J. fizinį skausmÄ . Taip T. S. sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .Be to, T.

S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su D. Å ., J. M., M. G., 2014 m. sausio 1 d. apie 20.30 val. vieÅ¡oje vietoje – prie parduotuvės „Upės spektras“, esančios Laisvės g. 19, RokiÅ¡kyje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, įžūliu elgesiu demonstruodamas aplinkinių ir asmenybės negerbimÄ , D. Å . ranka sudavus T. B. ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į veidÄ , J. M. rankomis sudavus I. T. ne mažiau kaip keturis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, D.

Å . ranka sudavus I. T. ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į veidÄ bei ranka paėmus I. T. už kaklo ir jį spaudžiant, tuo padarius I. T. nežymiai sutrikdančias sveikatÄ poodines kraujosruvas kakle, kaklo kairės pusės sumuÅ¡imÄ ir poodines kraujosruvas kairėje alkÅ«nėje, I. T. iÅ¡ įvykio vietos pabėgus, jis (T. S.) prie įėjimo į parduotuvę „Upės spektras“ durų peiliu du kartus smÅ«giavo R. S., tuo pažeidė nukentėjusiojo R. S. striukės audeklÄ dviejose vietose rankovės ir krÅ«tinės srityje.

Taip T. S. padarė R. S. durtinę – pjautinę kiauryminę krÅ«tinės kairės pusės žaizdÄ . Nukentėjusysis R. S. iÅ¡ įvykio vietos pabėgo. 2014 m. sausio 2 d. 1 val. R. S. ligoninėje mirė nuo krÅ«tinės kairės pusės žaizdos su Å¡irdiplėvės ir Å¡irdies kairiojo skilvelio, kairiojo plaučio sužalojimais bei iÅ¡sivysčiusiais Å«miu iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu į krÅ«tinplėvės ir Å¡irdiplėvės ertmes, Å¡irdies tamponada krauju, oro ir kraujo susikaupimu krÅ«tinplėvės ertmėje, Å¡oku po nukraujavimo ir kardiogeniniu Å¡oku.

Po to T. S. toje pačioje vietoje peiliu Å¡eÅ¡is kartus smÅ«giavo T. B. ir taip pažeidė jo striukės audeklÄ dviejose vietose, t. y. kairėje krÅ«tinės ir nugaros srityje, ir kelnių audeklÄ trijose vietose bei padarė T. B. nesunkiai sutrikdančias sveikatÄ durtinę – pjautinę aklÄ Å¾aizdÄ krÅ«tinėje, dvi pjautines aklas žaizdas kairėje blauzdoje ir Å¡launyje. T. B. pabėgus, D. Å ., J. M. ir M. G. jį vijosi nuo parduotuvės „Upės spektras“ ir prie namo, esančio Laisvės g. 5 b, RokiÅ¡kyje, jį pasivijo.

Po to D. Å ., T. B., J. M. bendrais veiksmais T. B. pargriovė ir kojomis sudavė ne mažiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, taip padarė T. B. nesunkiai sutrikdančius sveikatÄ poodinę kraujosruvÄ nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžį. T. S., likęs prie parduotuvės „Upės spektras“, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , peiliu keturis kartus smÅ«giavo L. B. į kojÄ ir į deÅ¡inę plaÅ¡takÄ , tuo padarė L. B. nesunkiai sutrikdančias sveikatÄ keturias durtines – pjautines žaizdas deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairėje Å¡launyje ir kairėje blauzdoje su raumenų sužalojimu.

Å iais veiksmais T. S. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia nužudė R. S., dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia nesunkiai sutrikdė dviejų žmonių – T. B. ir L. B. – sveikatÄ ir bendrais veiksmais kartu su D. Å ., J. M. ir M. G. sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .Be to, T. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo Å¡audmenimis, t. y. tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo, įsigijo penkiasdeÅ¡imt septynis 5,6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo pramoninės gamybos Å¡ovinius, tinkamus Å¡audyti įvairiais B ir C kategorijos graižtviniais ginklais, kuriuos laikė gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. sausio 22 d. 13.10 val., kol juos kratos metu surado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigÅ«nai.Nuteistasis T.

S. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendį:- panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis T. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta Laisvės g. 19, RokiÅ¡kyje), pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, ir Å¡iose dalyse priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį;- panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieÅ¡kinių ir byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius atmesti;- paskirti Å¡velnesnę bausmę – areÅ¡tÄ â€“ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta Panevėžio g. 28, RokiÅ¡kyje) bei BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, o paskirtos bausmės yra neteisingos.

Apelianto nuomone, skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad T. S., duodamas parodymus, siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos ir įrodinėjimo pareigos perkėlimo kaltinamajam principus. Apeliantas mano, kad teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp liudytojų ir kitų proceso dalyvių parodymų ir Å¡iuos parodymus vertino netinkamai. Be to, specialistų iÅ¡vadų duomenys buvo įvertinti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11-1321 (14), kurioje konstatuota, kad tyrimui pateikti vaizdo įraÅ¡ai yra netinkami asmenų identifikavimui (3 t., 36-37 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino vaizdo įraÅ¡o duomenis ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad T. S. ir R. S. buvo vienas Å¡alia kito prie parduotuvės. Pirmosios instancijos teismas pats nustatė, kad nei vienas proceso dalyvis tiesiogiai nematė, kaip buvo sužaloti R. S., T. B. ir L. B.. Be to, muÅ¡tynėse dalyvavo aÅ¡tuoni asmenys, todėl vaizdo įraÅ¡e galėjo bÅ«ti užfiksuoti ir kiti asmenys. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad T.

S. negalėjo atlikti judesių su peiliu, t. y. sužaloti nukentėjusiuosius, gulėdamas ar klÅ«podamas. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ grindė liudytojų M. A., V. P. bei nuteistojo M. G. parodymais. Teismas nustatė, kad jie nenurodė aplinkybės, jog T. S. įvykio metu kas nors spardė ar kad jis buvo nugriuvęs ant žemės. Tačiau, apelianto nuomone, Å¡ie parodymai prieÅ¡tarauja skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadai, kad konflikto metu prieÅ¡ T. S. galėjo bÅ«ti panaudotas fizinis smurtas.Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nukentėjusiųjų R.

S., L. B. ir T. B. sužalojimų padarymo mechanizmus. Teismas neįvertino bylos duomenų, kurie, apelianto nuomone, patvirtina iÅ¡vadÄ , jog T. S. buvo muÅ¡amas, o pargriautas – gynėsi, t. y. specialisto iÅ¡vados apie apeliantui padarytus sužalojimus, eksperto paaiÅ¡kinimų teisme, liudytojų M. A., V. P., nukentėjusiojo T. B. parodymų. Liudytojai M. A. ir V. P. nurodė, kad T. S. neatliko jokių smurtinių veiksmų. Nukentėjusysis T. B. teigė matęs prie parduotuvės įėjimo suklupusį T.

S., prie kurio priėjo R. S., o T. B. jam (T. S.) kelis kartus spyrė. Å ie duomenys atitinka ir nuteistojo T. S. parodymus, kad pargriautas ant žemės ir gulėdamas jis peiliu dÅ«rė kažkam į kojas. Apelianto manymu, nukentėjusiųjų pirmosios instancijos teisme duoti parodymai yra neinformatyvÅ«s. Ekspertas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kai kurie sužalojimai L. B. ir T. B. negalėjo bÅ«ti padaryti T. S. stovint. Be to, ekspertas patvirtino, kad sužalojimai nukentėjusiajam R. S. galėjo bÅ«ti padaryti gulimoje padėtyje, jei duriančiojo asmens ir nukentėjusiojo kÅ«nai buvo lygiagrečioje padėtyje, o atstumas tarp jų – per iÅ¡tiestÄ rankÄ .

Pirmosios instancijos teismas Å¡ių bylos duomenų nevertino, todėl pažeidė apelianto teisę į gynybÄ . Apeliantas skunde teigia, kad įvykio metu jis gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi, tačiau bÅ«tinosios ginties ribų neperžengė. Todėl jis mano, kad negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (BK 28 straipsnis).Apeliantas taip pat nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmes, nepagrįstai įvertino aplinkybę, kad T. S. nesiėmė priemonių nusikaltimo pasekmėms suÅ¡velninti.

Apeliantui buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, todėl jis neturėjo galimybės įtakoti nusikaltimo pasekmių. Be to, jis buvo laikomas suimtas kankinančiomis sÄ lygomis. Dėl Å¡ių sÄ lygų ir blogos sveikatos bÅ«klės T. S. siekė bendrauti su artimaisiais. Todėl toks jo elgesys neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip neigiamas ar piktybinis.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, jog nukentėjusieji taip pat dalyvavo konflikte.

Apeliantas dar kartÄ pažymi, kad jis gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi.Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai jam pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį paskyrė griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ir parinko per didelį Å¡ios bausmės dydį. Skunde praÅ¡oma įvertinti aplinkybes, kad T. S. vedęs ir ateityje ketina daugiau nenusikalsti.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, baudžiamÄ jÄ bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o jį iÅ¡teisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta Laisvės g. 19, RokiÅ¡kyje), BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, kadangi jis Å¡ių nusikalstamų veikų nepadarė.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ , nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp liudytojų parodymų bei kitų byloje esančių įrodymų, todėl padarė nepagrįstas ir Å¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai dėl patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltumo. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė, prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (Kasacinė nutartis Nr. 2K-192/2013).Nekaltumo prezumpcijos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnyje.

Å ios nuostatos reglamentuoja, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymÄ . Kartu tai reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Kasacinė nutartis 2K-228/2014).Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje.

Teismų praktikoje nustatyta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (Kasacinė nutartis Nr. 2K-414/2010). NeÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai.

Nesant konkrečių teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas ir su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (Kasacinės nutartys Nr. 2K-425/2012, Nr. 2K-122/2010, Nr. 2K-243/2009). Be to, neÅ¡aliÅ¡kumo principo įgyvendinimas negali bÅ«ti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos iÅ¡vados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiÅ¡kai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kokių norėtų proceso dalyvis.Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas dėl nuteistojo T.

S. kaltės grindė įrodymais, kurie įvertinti, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Nuosprendyje iÅ¡dėstytos motyvuotos teismo iÅ¡vados leidžia teigti, kad nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus yra teisinga. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, jog bylos aplinkybės buvo iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2014 m. sausio 1 d. apie 20.30 val. prie parduotuvės „Upės spektras“, esančios Laisvės g. 19, RokiÅ¡kyje, įvyko muÅ¡tynės tarp dviejų vaikinų grupių, t. y.

T. S., D. Å ., J. M., M. G. ir R. S., T. B., L. B., I. T.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis T. S. peiliu du kartus smÅ«giavo R. S., taip padarė jam durtinę – pjautinę kiauryminę krÅ«tinės kairės pusės žaizdÄ . Nukentėjusysis R. S. 2014 m. sausio 2 d. 1 val. ligoninėje mirė. Po to T. S. peiliu smÅ«giavo nukentėjusiajam T. B. (Å¡eÅ¡is kartus) ir nukentėjusiajam L. B. (keturis kartus). Nuteistasis T. S. padarė nukentėjusiajam T. B. durtinę – pjautinę aklÄ Å¾aizdÄ krÅ«tinėje, dvi pjautines aklas žaizdas kairėje blauzdoje ir Å¡launyje, o nukentėjusiajam L.

B. – keturias durtines – pjautines žaizdas dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje su raumenų sužalojimu. Nukentėjusiesiems T. B. ir L. B. padaryti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje nekyla abejonių, kad nukentėjusiesiems R. S., T. B. ir L. B. buvo padaryti nurodyti sužalojimai. Tai patvirtina byloje esančios specialistų išvados bei specialisto paaiškinimas (3 t., 4-5, 7-8, 10-11, 12-13, 124-138 b. l.). Apeliantas T. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu nukentėjusiųjų sužalojimų padarymo mechanizmu.

Apeliaciniame skunde pateikiama versija, kuriÄ nuteistasis taip pat nurodė ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, t. y. kad jis peiliu dviem smÅ«giais sužalojo tik vienÄ ar du asmenis, kurie jį, gulintį ant žemės, spardė. Nuteistojo teigimu, po to jis peilio muÅ¡tynių metu nenaudojo ir kitų sužalojimų nukentėjusiesiems nepadarė (5 t., 56-57 b. l.; 7 t., 185-187 b. l.). Be to, nuteistasis skunde tvirtina, kad jis gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ir jos ribų neperžengė.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo parodymus vertino kaip gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi Å¡ie parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Nuteistųjų M. G., J. M., D. Š., nukentėjusiųjų L. B., T. B., I. T., liudytojų V. P., M. A. parodymai, eksperto paaiškinimai ir kiti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir aptarti skundžiamajame nuosprendyje.Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje apklausti įvykyje dalyvavę asmenys nematė, kada ir kaip buvo padaryti sužalojimai peiliu nukentėjusiesiems R.

S., T. B. ir L. B.. Tačiau byloje nustatyta, kad muštynių metu peilį turėjo tik nuteistasis T. S.. Šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas. Iš nuteistojo M. G. parodymų matyti, kad dar prieš įvykį T. S. jam pasakė, kad turi peilį (4 t., 58-62, 64-66, 70-71, 72-76 b. l.; 7 t., 110-111 b. l.). Be to, liudytojai M. A., V. P., nuteistieji M. G., J. M., nukentėjusieji T. B., L. B., I. T. patvirtino, kad muštynių metu T. S. peilį laikė rankoje. Iš nuteistojo J. M. parodymų matyti, kad po įvykio T.

S. peilis buvo kruvinas (4 t., 122-124 b. l.; 7 t., 106-108 b. l.). Å iÄ aplinkybę nurodė ir liudytoja V. P. (1 t. 83-86, 87-92 b. l.; 7 t., 150 b. l.).Nukentėjusysis I. T. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad matė, kaip nuteistasis T. S. prasidėjus muÅ¡tynėms iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė peilį (1 t., 69-70, 71-74 b. l.; 7 t., 114-115 b. l.). Be to, nukentėjusysis L. B., liudytojai V. P., M. A., nuteistasis D. Å . tvirtino, kad kažkas muÅ¡tynių metu suÅ¡ukdamas perspėjo apie peilį.

Å ie bylos duomenys paneigia nuteistojo T. S. parodymus apie peilio paėmimÄ nuo žemės tuo metu, kai jis gulėjo ar klÅ«pojo ir buvo spardomas. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡iuos bylos duomenis, pagrįstai nustatė, kad T. S. peilį laikė rankoje nuo pat konflikto pradžios ir juo padarė sužalojimus nukentėjusiesiems. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai įvertino bei pripažino nelogiÅ¡kais T. S. parodymus apie tai, kad peilis ant žemės iÅ¡krito su dėklu, o jis, gulėdamas ant žemės ir bÅ«damas spardomas, peilį iÅ¡ dėklo iÅ¡traukė.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme T. S. negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip jis iÅ¡traukė peilį iÅ¡ dėklo, kur padėjo dėklÄ ir kt. Aplinkybę, kad T. S. peiliu sužalojo nukentėjusįjį R. S., patvirtina nuteistojo M. G., nukentėjusiojo T. B. ir liudytojo M. A. parodymai. Å ie proceso dalyviai matė prie įėjimo į parduotuvę stovintį T. S., kuris rankoje laikė peilį, o Å¡alia jo – R. S.. Nuteistasis M. G. tvirtino, kad R. S., stovėdamas prieÅ¡ais T. S., Å¡aukė „mesk peilį“.

Nuteistasis D. Å . taip pat patvirtino, kad muÅ¡tynių metu girdėjo liudytojÄ V. P. ar vienÄ iÅ¡ nukentėjusiųjų, Å¡aukiančius „mesk peilį“ (4 t., 172-174, 179-183 b. l.; 7 t., 108-109 b. l.). Liudytojas M. A. nurodė, kad T. S. peilį ne tik laikė, bet ir juo mojavo (1 t., 151-154 b. l.; 4 t., 19-21, 22-25, 26-27 b. l.; 7 t., 146-147 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ių bei kitų proceso dalyvių parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11-1321(14), nustatė, kad vaizdo įraÅ¡e “2014-01-01_20-27-28-371.avi” 20.32.05 val. užfiksuoti besigrumiantys du asmenys – tai nuteistasis T.

S. ir nuketėjusysis R. S. (3 t., 36-37 b. l.). Apeliantas skunde Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ ginčija. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1321(14) konstatuota, jog vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti vaizdai nėra tinkami identifikaciniam tyrimui atlikti, nesudaro pagrindo aptariamÄ skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadÄ pripažinti nepagrįsta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ , t. y. nukentėjusiųjų I.

T., L. B., T. B., liudytojų M. A., V. P. parodymus apie muÅ¡tynėse dalyvavusių asmenų judėjimÄ bei atliktus veiksmus. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad T. S. specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotus duomenis vertino atsietai nuo kitų bylos duomenų. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neva neteisingo Å¡ių įrodymų vertinimo atmetami kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde T. S. atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo T. B. parodymus, kurie, apelianto manymu, patvirtina jo (T. S.) įvykio versijÄ .

Nukentėjusysis T. B. iÅ¡ tiesų nurodė, kad tuo metu, kai nukentėjusysis R. S. buvo Å¡alia nuteistojo T. S., pastarasis klÅ«pojo ar gulėjo ant žemės. Nukentėjusysis T. B. patvirtino, kad spyrė klÅ«pančiam ar gulinčiam T. S. du kartus (1 t., 60-61, 63-66 b. l.; 7 t., 113-114 b. l.). PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas Å¡iuos nukentėjusiojo T. B. parodymus įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jie nepaÅ¡alina apelianto kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie nukentėjusiojo T. B. parodymai nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis T. S. sužalojimus peiliu nukentėjusiesiems galėjo padaryti tik tada, kai buvo spardomas gulintis ant žemės. Pažymėtina, kad nukentėjusysis T. B. nurodė, jog iÅ¡ karto po spyrių T. S. atsistojo ir po akimirkos T. B. Å¡alia savęs nebematė nei R. S., nei T. S.. Be to, nuteistasis T. S. teigė, kad jį spardė du asmenys, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių Å¡iuos teiginius.

Bylos duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusysis R. S. būtų spyręs nuteistajam T. S.. Apklaustas pirmosios instancijos teisme ekspertas G. S. nurodė, kad, priešingai nei teigė T. S., sužalojimai nukentėjusiajam R. S. negalėjo būti padaryti pjaunamaisiais judesiais. Įvertinęs padarytos žaizdos pobūdį ekspertas teigė, kad dūris peiliu nukentėjusiajam R. S. buvo horizontalus, beveik statmenai žmogaus stovimai padėčiai. Ekspertas patvirtino, kad neįmanoma gulint padaryti tokius sužalojimus krūtinės srityje, kurie sukelia mirtį, nebent gulintis asmuo durtų peiliu statmenai pasilenkusiam žmogui (7 t., 187-188 b. l.).

IÅ¡ nuteistojo T. S. parodymų matyti, kad jis neigė peiliu atlikęs dÅ«rimo veiksmus. Be to, bylos duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusysis R. S. buvo tokioje padėtyje, kuriÄ nurodė ekspertas G. S., t. y. pasilenkęs link gulinčio T. S.. Vien aplinkybė, kad muÅ¡tynių metu nuteistajam T. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad T.

S. peiliu padarė byloje nustatytus sužalojimus nukentėjusiajam T. B., taip pat yra pagrįsta. Nukentėjusiojo T. B. ir liudytojo M. A. parodymais nustatyta, kad muštynių metu nuteistasis T. S., rankoje laikydamas peilį, stovėjo šalia nukentėjusiojo T. B.. Pastarasis nepajuto, kada apeliantas jį sužalojo peiliu, tačiau mano, kad tai įvyko jiems būnant prie parduotuvės „Upės spektras“. Kaip jau minėta, nukentėjusysis T. B. pripažino, kad du kartus spyrė gulinčiam apeliantui.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu nuteistajam T. S. iš tiesų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. juosmens ir nugaros kairės pusės minkštųjų audinių sumušimas, odos nubrozdinimai kairiame petyje, padaryti kietu buku daiktu (3 t., 23 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei įvertinus T. S. parodymus, neatmetama galimybė, kad kai kuriuos sužalojimus nukentėjusiajam T. B. apeliantas galėjo padaryti gulėdamas ant žemės. Tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto nukentėjusiojo T.

B. sužalojimo mechanizmo bei nepaÅ¡alina apelianto kaltės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai peiliu ne tik kojoje, bet ir krÅ«tinės srityje (3 t., 10-11 b. l.). Ekspertas G. S. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad sužalojimai kojoje galėjo bÅ«ti padaryti tiek T. S. stovint (nuleidus rankÄ ), tiek gulint ant žemės. Tačiau, anot eksperto G. S., gulintis žmogus negalėtų peiliu sužaloti stovinčiam žmogui krÅ«tinės. Apeliaciniame skunde akcentuojamas eksperto teiginys, kad gulinčio asmens padarytas sužalojimas krÅ«tinėje įmanomas, jei nukentėjusysis yra pasilenkęs rankos ilgio atstumu.

Tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent tokioje padėtyje buvo nuteistasis T. S. ir nukentėjusysis T. B.. Ekspertas taip pat patvirtino, kad sužalojimai T. B. buvo padaryti tik duriant, bet ne mosikuojant peiliu, kaip teigė apeliantas. Be to, iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 11-467 (14) matyti, kad nuteistasis T. S. iÅ¡ viso Å¡eÅ¡is kartus peiliu smÅ«giavo nukentėjusiajam T. B. (3 t., 124-138 b. l.). Aptariamoje specialisto iÅ¡vadoje nustatyti nukentėjusiojo drabužių audeklo pažeidimai patvirtina, kad nukentėjusiajam T.

B. peiliu buvo smÅ«giuota ir į nugaros sritį. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad norint padaryti tokį striukės audeklo pažeidimÄ , nukentėjusysis turi bÅ«ti atlošęs nugarÄ prie gulinčio žmogaus, neužtenka bÅ«ti tik pasilenkusiam. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis eksperto G. S. paaiÅ¡kinimus interpretuoja savaip. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, ekspertas pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad kai kurie kÅ«no sužalojimai nukentėjusiesiems negalėjo bÅ«ti padaryti T. S. stovint.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ nuteistojo T. S. parodymus dėl sužalojimų padarymo mechanizmo nukentėjusiajam T. B. atmesti kaip nepagrįstus.Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam L. B. buvo suduoti keturi smÅ«giai peiliu ir padarytos keturios durtinės – pjautinės žaizdos deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairėje Å¡launyje ir kairėje blauzdoje su kairės blauzdos raumenų sužalojimu (3 t., 7-8 b. l.). Pažymėtina, kad nukentėjusiojo L.

B. koja buvo sužalota ne tik priekiniame, bet ir užpakaliniame pavirÅ¡iuje. IÅ¡ nuoseklių nukentėjusiojo L. B. parodymų matyti, kad muÅ¡tynių metu jis prieÅ¡ais save matė stovintį nuteistÄ jį T. S.. Jis atrodė įniršęs, agresyvus, grasino nužudyti. Be to, jis rankose laikė kažkokį daiktÄ . Nukentėjusysis L. B. girdėjo kažkurį iÅ¡ muÅ¡tynėse dalyvavusių asmenų, Å¡aukiantį: „peilis“. Po to liudytojos V. P. pasiÅ«lymu nukentėjusysis L. B. pabėgo nuo apelianto T.

S.. Bėgdamas L. B. suprato, kad jo koja yra sužeista (1 t., 43-45, 46-47, 49-52 b. l.; 7 t., 112 b. l.). Nuteistasis J. M. nurodė, kad matė sužalotÄ bei kraujuojančiÄ nukentėjusiojo L. B. kojÄ bei Å¡alia jo stovintį nuteistÄ jį T. S. su peiliu rankoje. Liudytojai M. A. bei V. P. patvirtino aplinkybę, kad L. B. bėgo nuo T. S., kuris rankoje laikė peilį. Be to, liudytoja V. P. nurodė, kad vėliau prie jos priėjo T. S. ir rankoje laikydamas kruvinÄ peilį grasino jÄ sužaloti („padaryti tÄ patį“).

Å ias aplinkybes ji papasakojo liudytojai S. B. (1 t., 93-95 b. l.). Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad ant peilio buvo rasti nukentėjusiojo L. B. kraujo pėdsakai (3 t., 81-121 b. l.). Nustatytos bylos faktinės aplinkybės paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad T. S. sužalojimus peiliu padarė jį gulintį spardantiems dviem asmenims ar tik vienam iÅ¡ jų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis L. B. spardė gulintį nuteistÄ jį T. S.. Tokių duomenų apeliaciniame skunde nepateikia ir nuteistasis.

Nukentėjusysis L. B. tvirtino, kad muÅ¡tynių metu jis apskritai nematė nugriuvusio ar gulinčio žmogaus. Be to, įvertinus įvykio eigÄ , darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiajam L. B. sužalojimai buvo padaryti tik po to, kai T. B. pabėgo iÅ¡ įvykio vietos (jį vijosi nuteistieji D. Å ., J. M. ir M. G.). Todėl teigti, kad T. B. kartu su L. B. spardė nuteistÄ jį, nėra jokio pagrindo. Apelianto T. S. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo patvirtina ir tai, kad po įvykio automobilyje T.

S. pripažino, jog peiliu sužalojo vienÄ ar kelis asmenis. Be to, apeliantas paprašė liudytojo M. A. paslėpti peilį, kÄ pastarasis ir padarė. Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jis nukentėjusiuosius sužalojo gindamasis, todėl jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip bÅ«tinoji gintis.BK 28 straipsnyje numatyta bÅ«tinoji gintis konstatuojama tuo atveju, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ , gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei padarant veikÄ neperžengiamos bÅ«tinosios ginties ribos.

BÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tada, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ar pavojingumo. BÅ«tinosios ginties ribų peržengimo svarstymas galimas tik tada, kai yra bÅ«tinosios ginties situacija (kasacinės nutartys Nr. 2K-700/2004, Nr. 2K-497/2007, Nr. 2K-7-428/2010, Nr. 2K-76/2011, Nr. 2K-173/2011, Nr. 2K-676/2011, Nr. 2K-440/2012 ir kt.).Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla muÅ¡tynėse, nes ten paprastai nėra besiginančiųjų, abi pusės dažniausiai bÅ«na puolančiosios (Kasacinė nutartis Nr. 2K-125-696/2015).Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad nuteistojo T.

S. veikos nebuvo padarytos bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei raÅ¡ytinius bylos duomenis, pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis T. S. tyčia nužudė nukentėjusįjį R. S. ir tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiųjų T. B. ir L. B. sveikatÄ . PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis T. S., byloje nenustatytas pavojingas kėsinimasis, nuo kurio apeliantas bÅ«tų gynęsis. Kaip paminėta aukščiau, nuteistojo T.

S. gynybos versija objektyviai paneigta bylos duomenimis ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesta. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp nuteistųjų bei nukentėjusiųjų kilo muÅ¡tynės. Jie į įvykio vietÄ atvyko bendru sutarimu, siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti tarp J. M. ir I. T. kilusį konfliktÄ , ir suvokė, kad gali kilti muÅ¡tynės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad konfliktÄ lėmė tiek vienos, tiek kitos grupės netinkamas elgesys, t. y. abi pusės buvo puolančiosios.

Todėl nuteistajam nebuvo pagrindo manyti, kad jam iÅ¡kilo realus ir akivaizdus pavojus. Be to, byloje nustatyta, kad iÅ¡skyrus T. S., nei vienas iÅ¡ įvykyje dalyvavusių asmenų nenaudojo ginklų ar kitų kÅ«no sužalojimams pritaikytų priemonių. Aplinkybė, kad nukentėjusieji L. B. ir I. T., sužinoję apie T. S. turimÄ peilį, nuo pastarojo bėgo bei slėpėsi, taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad T. S. nebuvo pagrindo gintis. IÅ¡ liudytojos V. P. parodymų matyti, kad T. S. buvo agresyviai nusiteikęs bei peiliu jai grasino net ir po to, kai padarė byloje nustatytus sužalojimus nukentėjusiesiems.

Tai, kad nukentėjusysis T. B. kelis kartus spyrė nuteistajam T. S., nesudaro pagrindo konstatuoti bÅ«tinosios ginties sÄ lygų. Pažymėtina, kad nukentėjusysis T. B. nenaudojo jokių įrankių, kurie padidintų jo veiksmų pavojingumÄ . Be to, iÅ¡ nukentėjusiojo T. B. parodymų matyti, kad po spyrių T. S. iÅ¡ karto atsistojo ir po to T. B. fizinio smurto prieÅ¡ T. S. nenaudojo. Å ie duomenys dar kartÄ patvirtina, kad tarp jų kilo muÅ¡tynės ir abi pusės buvo puolančiosios. Atsižvelgdama į tai, kad nebuvo susidariusi bÅ«tinosios ginties situacija, teisėjų kolegija nenagrinėja apeliacinio skundo argumentų dėl bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo.

BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra numatytas Å¡ias nusikalstamas veikas kvalifikuojantis požymis – chuliganiÅ¡kos paskatos. Pažymėtina, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Kasacinės nutartys Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015 ir kt.).

Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad T. S. nužudė nukentėjusįjį R. S. ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiųjų T. B. ir L.

B. sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Byloje nustatyta, kad muÅ¡tynės kilo dėl anksčiau įvykusio J. M. ir I. T. konflikto. Apeliantas T. S. sužalojimus nukentėjusiesiems padarė suduodamas daugybinius smÅ«gius peiliu. Taip jis dėl menkavertės dingsties vieÅ¡oje vietoje siekė prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo požiÅ«rį į juos bei aplinkÄ , kurioje jis buvo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

Be to, T. S. nesunkiai sutrikdė dviejų žmonių sveikatÄ ir tai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde nenurodo motyvų, pagrindžiančių praÅ¡ymÄ iÅ¡teisinti jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) patyčios;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kadangi Å¡io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bÅ«tina nustatyti padarinius realiai sutrukdžiusius visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad nuteistasis T. S., veikdamas bendrininkų grupe su D. Å ., J. M. ir M. G., įžūliais veiksmais pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad T. S. dalyvavo muÅ¡tynėse, kurių metu peiliu sužalojo nukentėjusiuosius R. S., T. B. ir L. B.. Å iuos veiksmus apeliantas padarė vieÅ¡oje vietoje kitų žmonių akivaizdoje. Jo veiksmai sukėlė didelį iÅ¡gÄ stį, sumaiÅ¡tį, baimę bei nepatogumus aplinkiniams.

Byloje nustatyta, kad įvykio vietoje prie parduotuvės buvo daug kraujo ir kilo didelis triukÅ¡mas. Liudytoja N. K. ir jos draugės dėl kilusių muÅ¡tynių jautėsi nesaugios ir bijojo iÅ¡eiti iÅ¡ parduotuvės (1 t., 103-104 b. l.; 8 t., 29-30 b. l.). Sužaloti nukentėjusieji T. B., I. T., L. B. prašė kitų asmenų pagalbos, o nukentėjusysis R. S. eidamas nukrito liudytojai L. S. ant rankų. Pastarasis stipriai kraujavo (1 t., 115-116 b. l.; 7 t., 148 b. l.). Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisinti apeliantÄ T.

S. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nėra jokio teisinio pagrindo.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje neteisingai nurodė, jog T. B. kartu su D. Å . ir J. M. bendrais veiksmais pargriovė T. B. ir kojomis sudavė ne mažiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas. IÅ¡ nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas nustatė, jog Å¡iuos veiksmus atliko nuteistasis M. G., o ne T. B.. Tai laikytina raÅ¡ymo apsirikimo klaida, kuri nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra jokio pagrindo.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistajam T.

S. taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam T. S., Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių (BK 284 straipsnio 1 dalis), apysunkių (BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktai, BK 253 straipsnio 1 dalis) ir labai sunkių (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas) nusikaltimų kategorijoms. Nuteistojo T. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus teismas atsižvelgė į apelianto atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis Å¡ias nusikalstamas veikas padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistojo T. S. atsakomybę dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (veika prie parduotuvės „Upės spektras“), sunkina dar ir tai, jog jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, praeityje teistas, o nusikalstamas veikas, už kurių padarymÄ jis nuteistas Å¡iuo nuosprendžiu, padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, nepraėjus nei pusmečiui po ankstesnio apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo (5 t., 4-19 b. l.). Be to, apeliantas baustas administracine tvarka (5 t., 20-23 b. l.). Skirdamas bausmes teismas įvertino apelianto asmenybę bei jo elgesį apibÅ«dinančius bylos duomenis, t. y. kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis nesilaikė Suėmimo vykdymo įstatymo reikalavimų bei įstaigoje nustatytos tvarkos, drausmine tvarka nubaustas septynis kartus (5 t., 51 b. l.; 6 t., 149-150, 163-164 b. l.; 7 t., 96-97 b. l.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad viso proceso metu nuteistasis T. S. nei pats, nei per artimuosius nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – neatlygino nukentėjusiesiems net dalies padarytos žalos ir jų neatsiprašė. Apeliacinio skundo argumentai, kad T. S. neturėjo galimybės sušvelninti nusikaltimo pasekmių, nes buvo suimtas, yra nepagrįsti. Analogiškai vertintini ir apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai bei netinkamai įvertino nukentėjusiųjų veiksmus įvykio metu.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad T. S. nebuvo iÅ¡kilęs realus ir akivaizdus pavojus, nuo kurio jis bÅ«tų turėjęs gintis. Aplinkybės, kad T. S. yra vedęs ir praeityje patyrė galvos traumÄ , nesudaro pagrindo paskirti apeliantui Å¡velnesnes bausmes.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pagrįstai nuteistajam T. S. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytus vidurkius.

Å ie bausmės dydžiai BK 61 straipsnio nuostatų nepažeidžia ir neprieÅ¡tarauja BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytai bausmės paskirčiai. Be to, teismas Å¡ias bausmes subendrino apėmimo bÅ«du. Todėl darytina iÅ¡vada, kad nei už atskirÄ nusikalstamÄ veikÄ apeliantui paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta bausmė negali bÅ«ti laikomos per griežtos. Å ių bausmių Å¡velninti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl apelianto suėmimo sÄ lygų nėra Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas.

Taip pat teismas nenagrinėja apelianto baustumo drausmine tvarka Å iaulių tardymo izoliatoriuje pagrįstumo klausimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo praÅ¡ymas atmesti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad apeliantas skunde neginčija nukentėjusiųjų naudai priteisto turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nuteistasis praÅ¡ymÄ panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieÅ¡kinių sieja su praÅ¡ymu jį iÅ¡teisinti.

Tačiau byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį ir T. S. pripažino kaltu bei nuteisė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus. Todėl Å¡is apeliacinio skundo praÅ¡ymas netenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo T. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                     Valdimaras Bavėjanas Teisėjai                                                                  Albinas Bielskis Linas Žukauskas