2017-11-21 Nr. AB-21446-3-62-3-01204-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-999-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01204-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga Alytaus poliklinika, viešoji įstaiga Centro poliklinika) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Alytaus miesto savivaldybės mero 2016 m. spalio 28 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo žodinį skundą, susijusį su Socialinės paramos skyriaus darbuotojų veiksmais, dėl pareiškėjui priklausančių socialinių pašalpų ir piniginių kompensacijų už būsto šildymą, sunaudotą šaltą bei karštą vandenį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d.; 2) pripažinti pareiškėjui teisę į socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą karštą bei šaltą vandenį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d.; 3) įpareigoti atsakovą Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių išmokėti pareiškėjui socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą šaltą bei karštą vandenį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. imtinai. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo ir pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino: Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį panaikino ir skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino pareiškėjui terminą skundui dėl Alytaus miesto savivaldybės mero 2016 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. SD-10815(6.27) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti bei pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžino Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2017 m. spalio 10 d. skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimus, skundo pagrindą, išdėstyti savo poziciją dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

2017 m. spalio 10 d. pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Alytaus miesto savivaldybės mero V. G. 2016 m. spalio 28 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo žodinį skundą, susijusį su Socialinės paramos skyriaus darbuotojų veiksmais, dėl pareiškėjui priklausančių socialinių pašalpų ir piniginių kompensacijų už būsto šildymą, sunaudotą šaltą bei karštą vandenį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d.; 2) pripažinti pareiškėjui teisę į socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą karštą bei šaltą vandenį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d.; 3) įpareigoti atsakovą Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių išmokėti pareiškėjui socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą šaltą bei karštą vandenį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. imtinai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi priėmė pareiškėjo A. V. skundo dalį dėl reikalavimų, kuriais prašoma: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Alytaus miesto savivaldybės mero 2016 m. spalio 28 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo žodinį skundą, susijusį su Socialinės paramos skyriaus darbuotojų veiksmais, dėl pareiškėjui priklausančių socialinių pašalpų ir piniginių kompensacijų už būsto šildymą, sunaudotą šaltą bei karštą vandenį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d.; 2) įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių išmokėti pareiškėjui socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą šaltą bei karštą vandenį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. imtinai, ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti pareiškėjui teisę į socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą karštą bei šaltą vandenį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pripažinti jo teisę į socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą karštą bei šaltą vandenį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d., nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Toks reikalavimas negali būti laikomas savarankišku skundo reikalavimu, nes neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio nuostatų, pagal kurias skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir pan. Esant šioms aplinkybėms, teismas šią pareiškėjo skundo dalį pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas A. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti skundą dėl reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti pareiškėjui teisę į socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą karštą bei šaltą vandenį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. imtinai, ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. spręsti šios skundo dalies priėmimo klausimą arba perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą, be to, teismas buvo neteisėtos sudėties, todėl skundžiamos nutarties dalis yra absoliučiai negaliojanti. Teisėjas priėmė nutartį dėl galbūt jam daryto kokio nors poveikio. Be to, teisėjas, priėmęs skundžiamą nutartį, neturėjo teisės spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio teisėjo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti pareiškėjui skundo padavimo terminą, panaikino ir šį terminą atnaujino.

2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ABTĮ reikalavimus, kurie nustato administracinio teismo kompetenciją. Pareiškėjo visi skundo reikalavimai suformuluoti tinkamai. Skundo reikalavimą – pripažinti pareiškėjui teisę į socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą karštą bei šaltą vandenį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. imtinai, suformulavo tam, kad teismas pasisakytų sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai, o dėl to nekiltų jokių kitų ginčų dėl tokio sprendimo vykdymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti pareiškėjui teisę į socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą karštą bei šaltą vandenį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad iš pareiškėjo atskirojo skundo argumentų motyvų matyti, jog pareiškėjas ne tik ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėtino skundo reikalavimo, bet ir nurodo, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, o tai yra procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl kurio pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p., 151 str.). Šie pareiškėjo argumentai dėl neteisėtos sudėties teismo nepripažintini pagrįstais.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl teismo neteisėtos sudėties (teismo šališkumo), teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, jog šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ normose įtvirtintas nušalinimo (nusišalinimo) institutas, t. y. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jų nešališkumu. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

Pareiškėjas, atskirajame skunde nurodydamas savo abejones dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo, nenurodo jokių konkrečių faktų ir įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad teisėjas Audrius Grauželis, nagrinėjęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, buvo šališkas.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Vien tai, kad atskirajame skunde minimas pirmosios instancijos teismo teisėjas nagrinėjo prieš tai pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šis teisėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus jo priimtą nutartį ir grąžinus pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo turėjo asmeninį suinteresuotumą nepriimti pareiškėjo skundo nagrinėti, išankstinį asmeninį nusistatymą prieš pareiškėją ir buvo tendencingas, t. y. jog skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmė šališkas teisėjas (neteisėtos sudėties teismas).

ABTĮ 43 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės (išskyrus nutartis, priimtas sprendžiant skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą), negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaip minėta, šioje byloje teisėjas Audrius Grauželis būtent ir sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjui susidariusi nuomonė dėl teisėjui galbūt daryto kokio nors poveikio nėra pakankamas pagrindas konstatuoti teisėjo šališkumą ir panaikinti priimtą nutartį pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą (byla išnagrinėta neteisėtos sudėties).

Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atsisakė priimti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo – pripažinti pareiškėjui teisę į socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą karštą bei šaltą vandenį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d., konstatavęs, jog toks reikalavimas negali būti laikomas savarankišku skundo reikalavimu. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo atveju skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino, ar pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai gali būti priimti nagrinėti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, skundo reikalavimas, kuriuo jis prašo pripažinti pareiškėjui teisę į socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą karštą bei šaltą vandenį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d., susijęs su faktinių aplinkybių konstatavimu, kurio patenkinimas neapgintų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomų faktų pripažinimas (konstatavimas) gali būti tik skundo motyvu, o ne savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku.

Dėl atskirojo skundo argumentų, kad skundo reikalavimą – pripažinti pareiškėjui teisę į socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą karštą bei šaltą vandenį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d., pareiškėjas suformulavo tam, jog teismas pasisakytų sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai ir dėl to nekiltų jokių kitų ginčų dėl tokio sprendimo vykdymo, pažymėtina, kad kiti pareiškėjo skundo reikalavimai priimti nagrinėti teisme, todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl tam tikrų faktų pripažinimo ar nepripažinimo vertins kaip skundo motyvuojamąją dalį priimdamas byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti pareiškėjui teisę į socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą karštą bei šaltą vandenį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d., yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ normas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti pareiškėjui teisę į socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą karštą bei šaltą vandenį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d., palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė