8ba36256-2c2d-4ef4-8717-e11da8a7e87a · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

           Administracinė byla Nr. A2.6.-233-659/2014           Proceso Nr. 4-06-3-05422-2013-2           Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.4.;                                                                    45.4.5.; 52.3.           Registro objektas ROIK:07-13-8058972(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2014 m. gegužės 14 d.Klaipėda                          Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V.

D., jos atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti „(duomenys neskelbtini)“ administratore, bausta administracine tvarka, kaltinamas pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnyje, n u s t a t ė :

             V. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad ji, 2013 m. gruodžio 19 d., apie 17.00 val. prie Taikos pr. 61, Klaipėda, prieÅ¡ pradėdama vairuoti transporto priemonę „Mercedes-Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) degalinės teritorijoje, neįsitikino, eismo saugumu ir nutraukė degalų užpilymo žarnÄ . Vairuotoja nepraneÅ¡usi apie eismo įvykį policjai, nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinta degalų užpildymo žarna.

Tokiu bÅ«du V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 234 punktų reikalavimus.              Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad 2013-12-19 apie 17 val. atvyko į Statoil savitarnos degalinę „Statoil 123" prie Akropolio (Taikos pr. 61, Klaipėda). Ä®važiuodama į degalinę nežinojo, kad tai savitarnos degalinė (toje vietoje ilgÄ laikÄ buvo nesavitarnos Statoil degalinė, su parduotuve ir aptarnaujančiu personalu), kadangi toje degalinėje retai pilasi kurÄ .

IÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio,kaip įprasta, įstatė kuro pildymo pistoletÄ Ä¯ bakÄ , tuomet supratusi, kad tai savitarna, pasimetė, priėjo prie savitarnos mokėjimo terminalo, bandė mokėti, tačiau jai nepavyko. Pamanė, jog terminalas neveikia. Netikėtai patekusi į tokiÄ situacijÄ , buvo pasimetusi ir sutrikusi. Nusprendė daugiau laimės su ta kolonėle nebandyti ir važiuoti kuro užsipilti kitur. IÅ¡muÅ¡ta iÅ¡ vėžių, nuo mokėjimo terminalo tiesiog nuėjo ir sėdo prie maÅ¡inos vairo ir pradėjo važiuoti.

Galvoje tuo metu sukosi mintis, kur galėtų kuo skubiau užsipilti degalų, kadangi jau vėlavo į susitikimÄ su automobilio meistru. Ko gero todėl, kad „Statoil 123" kuro taip ir neužsipylė ir neatliko įprasto kuro užpylimo veiksmo, nesuveikė refleksas iÅ¡traukti kuro įpylimo žarnos iÅ¡ bako. Be to, kaip minėjo, buvo sutrikusi dėl negalėjimo atsiskaityti ir skubėjo pas meistrÄ . Pajudėjusi į priekį, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir suprato, kad nuvažiavo neiÅ¡traukusi kuro žarnos.

Kai pajudėjo į priekį, kuro žarna nutrÅ«ko, ji sustojo, prisuko žarnÄ ir padėjo Å¡alia, pagalvojo, kad jei kas negerai, darbuotojai sutvarkys, o atvažiavę įsipilti kuro neapsipiltų. Pistoletas nebuvo sulūžęs. Ji iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir bandė pati sutaisyti kuro žarnÄ , nes pamatė, jog ji nebuvo nuplėšta, bet tiesiog nusimovusi. Jai netgi pasirodė, jog pavyko sutaisyti ir užmauti tÄ Å¾arnÄ kaip priklauso, tačiau dėl viso pikto pistoletÄ ne pakabino į vietÄ , bet padėjo jį ant dėžės, esančios Å¡alia kuro pildymo žarnos, tam atvejui, jeigu kartais blogai bÅ«tų pritvirtinusi tÄ Å¾arnÄ , kad atvykusieji kolonėlės klientai neapsipiltų.

Informacinio lapelio nematė. Nei tuo metu, kai atvyko piltis kuro, nei pradėjus važiuoti, kolonėlėje nebuvo nei vieno žmogaus ar automobilio. Darbuotojų taip pat nebuvo. Tiesiog nebuvo į kÄ kreiptis. Suprato ir pamatė, kad kolonėlė filmuojama vaizdo kameromis, todėl pamanė, kad viskas užfiksuota, jÄ pamatė, todėl su ja susisieks dėl žalos atlyginimo ar pan. Ji net nesuprato, kad įvyko eismo įvykis. Pamanė, kad tiesiog padarė žalos kolonėlei, kuriÄ tikrai be vargo atlygins.

Kad tai ne eismo įvykis buvo tikra, nes nesukėlė avarijos, nesužalojo kitos transporto priemonės, tiesiog Å¡iek tiek apgadino Statoil įrangÄ . Skubėjo pas meistrÄ ir buvo panaÅ¡u, kad niekas neateis jai padėti. Net į galvÄ neatėjo mintis skambinti policijai, nes nemanė, kad tai eismo įvykis ir nemanė, kad policija spręs šį reikalÄ . Po įvykio praėjus gerai valandai jai paskambino iÅ¡ policijos ir liepė atvykti į komisariatÄ . Ten buvo iÅ¡aiÅ¡kinta visa padėtis ir tai, kas jai gresia.

Nejuokais iÅ¡sigando. Parašė pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame viskÄ iÅ¡dėstė glaustai, atsiprašė, apgailestavo. Policijos pareigÅ«nas patikrino jos blaivumÄ . Jokio girtumo nebuvo nenustatyta. IÅ¡važiavusi iÅ¡ policijos, puolė skambinti Statoil bendrovei, tačiau iÅ¡ jų kalbos suprato, kad jie nieko nežino apie įvykį. Norėjo kuo greičiau iÅ¡siaiÅ¡kinti jos padarytÄ Å¾alÄ Statoil bendrovei ir jÄ atlyginti. Jau kitos dienos rytÄ nuvyko į Statoil degalinę, esančiÄ Minijos g. ir susitiko su jos vadovu.

PasiÅ«lė žalos atlyginimÄ , jis sutiko, tačiau kaip jai tai padaryti konkrečiai nenurodė. Taip pat paskambinusi į Statoil jų trumpuoju numeriu, paliko jiems visus savo duomenis tam, kad galėtų su ja susisiekti, tačiau jie nerodė didelio suinteresuotumo. Vėliau jai telefonu, kalbant su Statoil darbuotoju, buvo pasakyta, kad jiems esÄ viskÄ atlygins draudimas. Daugiau suja ši bendrovė nesusisiekė. Ji ir dabar nori atlyginti jiems padarytÄ Å¾alÄ , tačiau nežino nei kokia ji, nei kam ir kaip mokėti.

IÅ¡ tiesų labai apgailestauja dėl įvykio. Pripažįsta savo klaidÄ ir padarytÄ pažeidimÄ . Nėra turėjusi rimtų eismo įvykių, net su smulkia avarija nėra susidÅ«rusi, todėl toks neįprastas įvykis jÄ iÅ¡mušė iÅ¡ vėžių, nežinojo kÄ daryti, po įvykio stengėsi elgtis kaip galima apdairiau ir sÄ Å¾iningiau, vadovavosi savo supratimu, kuris matyt nebuvo visiÅ¡kai tinkamas, bet mano, kad jos elgesys nebuvo piktybinis, bet atvirkščiai - tai buvo sÄ Å¾iningas suklydimas dėl to, kas įvyko (teisine prasme) ir kaip ji turi elgtis Å¡ioje situacijoje.

Po policijos skambučio iÅ¡karto prisistatė į komisariatÄ , nesislėpė, bendradarbiavo. PraÅ¡o gerbiamo Teismo įvertinti visÄ situacijÄ , nevertinti visko formaliai. Vairuotojo pažymėjimas jai gyvybiÅ¡kai reikalingas darbe ir gyvenime, jo praradimas dėl tokio apmaudaus nesusipratimo, jai bÅ«tų per didelė bausmė. PraÅ¡o Teismo neatimti iÅ¡ jos teisės vairuoti.Ji pirmÄ kartÄ naudojosi savitarnos kolonėle, operacija nepavyko. Tada sėdo ir nuvažiavo pas meistrus. Ji neįvertino Å¡io įvykio kaip eismo įvykio, manė atlygins žalÄ ir viskas.

             Liudytojas Å . G. paaiÅ¡kino, kad dirba „Statoil“ degalinės darbuotoju. V. D. nėra matęs, su ja bendravo tik telefonu, kai ji pati jam paskambino. V. D. jam paskambino kitÄ dienÄ . Degalinėje įvyko įvykis – buvo nutrauktas kuro pylimo pistoletas. Kada tai buvo tiksliai nepamena, bet buvo vakare apie 18.30-19 val. Moteris pati jį susirado, paskambino jam, bet moteris jį susirado po to, kai jau jÄ buvo iÅ¡kvietusi policija. Moteris jo paprašė, kad bÅ«tų užpildyta eismo įvykio deklaracija, bet eismo įvykio dek;laracijos pildyti nebebuvo galima, nes jis jau buvo visus duomenis, vaizdo medžiagÄ pateikęs policijai.

Jis kreipėsi į policija tada, kai buvo nutrauktas kuro pylimo pistoletas, suveikė kolonėlės vibraciniai davikliai ir atvažiavo apsauga. Apie valanda laiko praėjo nuo to laiko, kai buvo nutrauktas pistoletas. Kai jis atvažiavo į kolonėlę, apsaugos komanda jau buvo atvykusi. Aptiko, kad yra nutrauktas kuro pylimo pistoletas, jis buvo padėtas Å¡alia. Mova buvo sugadinta ir pati žarna. Pistoletas buvo padėtas ant kolonėlės. Kolonėlė buvo apdrausta „Lietuvos draudimo“. Jis užpildė, kokie nuostoliai, įkėlė nuotraukas ir viskÄ nusiuntė draudimui.

Kiek kainavo remontas, jis negali pasakyti. Negali pasakyti, ar degalinėje tuo metu buvo dar žmonių. Yra vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti, kaip V. D. sėda į automobilį ir iÅ¡važiuoja. 2 minutes moteris pabuvo, negali pasakyti, ar ji rankose kažkÄ turėjo. Moteris apmokėjo už kurÄ , kai įsipylė. Yra buvęs analogiÅ¡kas įvykis, bet asmuo iÅ¡karto paskambino informacijos numeriu. Degalinėje yra nurodyta, kur reikia skambinti.              Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.             V.

D. kaltinama dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymu, t.y. dėl to, kad nesilaikė Kelių eismo taisyklių ir apgadino kitam asmeniui, priklausantį turtÄ (LR ATPK 127 str. 2 d.) bei iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino apie eismo įvykį nepraneÅ¡usi policijai (LR ATPK 130 str. 1 d.).             Be pačios V. D. paaiÅ¡kinimų, jos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), fotolentelėmis (b. l. 4-5), T. L. tarnybiniu praneÅ¡imu (b. l. 6), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), Å .

G. paaiÅ¡kinimais ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.             Byloje nustatyta, kad V. D. neneigia apgadinusi kito asmens svetimÄ turtÄ , tačiau nesutinka su veikos kvalifikacija. Ji nurodo, kad nesuprato, jog dėl nutrauktos kuro užpylimo žarnos įvyko eismo įvykis ir ji pasiÅ¡alina iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes tai nebuvo avarija, ji nesužalojo kitos transporto priemonės, tiesiog apgadino „Statoil“ įrangÄ ir padarytÄ Å¾alÄ be vargo atlygins.              Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktÄ eismo dalyviai, be kita ko, privalo imtis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Pagal Kelių eismo taisyklių 234 punktÄ - jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, Kelių eismo taisyklių 3 punktÄ , eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. D., atvykusi į „Statoil“ degalinę, po atliktos operacijos nuo automobilio neatjungė kuro užpylimo žarnos, nepadėjo jos į vietÄ ir įsėdusi į automobilį pradėjo važiuoti, ko pasekoje nutraukė kuro užpylimo žarnÄ , jÄ sudgadino ir padarė „Statoil“ degalinei žalÄ . Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad V. D. pažeidė ne tik Degalinių eksploatavimo taisykles, bet ir Kelių eismo taisyklių 9 punktÄ ir Å¡is pažeidimas nulėmė kitų asmenų turto apgadinimÄ .

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. D. veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sudėtį.              Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., atsakomybė atsiranda tuomet, kai asmuo pasitraukia iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. V. D. paaiÅ¡kino, kad pajudėjusi į priekį, ji iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir suprato, kad nuvažiavo neiÅ¡traukusi kuro užpylimo žarnos.

Tada automobilį sustabdė ir sugrįžusi į įvykio vietÄ bandė sutvarkyti degalinės įrenginį. Kadangi labai skubėjo, iÅ¡važiavo, o apie sugadintÄ svetimÄ turtÄ niekam nepranešė (b. l. 25-26). Liudytojas Å . G. paaiÅ¡kino, kad degalinėje yra informacija, kokiu numeriu reikia skambinti iÅ¡kilus klausimams, tačiau V. D. su juo susisiekė tik po to, kai jÄ jau buvo suradę ir iÅ¡kvietę policijos pareigÅ«nai (b. l. 40). Pažymėtina, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo netinkamai įvertino situacijÄ ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, neÅ¡alina jo atsakomybės, o nurodyta aplinkybė, kad žinojo, jog degalinė yra stebima vaizdo kameromis ir iÅ¡kilus klausimams jÄ be vargo bus galima surasti, tik patvirtina faktÄ , kad ji suprato, jog pasiÅ¡alina iÅ¡ eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus.

Todėl tokie V. D. veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sudėtį.             Byloje V. D. atsakomybę lengvina tai, kad ji prispažino padariusi teisės pažeidimÄ (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.              Skiriant nuobaudÄ vadovaujamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnyje įtvirtintomis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimÄ skyrimo bendrosiomis taisyklėmis, pagal kurias atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Tačiau Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. numato, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

             Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant bÅ«tų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobÅ«dį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai bÅ«tų galima skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V.

D. teisės pažeidimÄ padarė dėl neapdairumo, netinkamai įvertindama įvykio situacijÄ . Kaltę pripažino, po teisės pažeidimo paskambino „Statoil“ degalinės darbuotojui, norėdama atlyginti žalÄ . Darbdavio charakterizuojama kaip sÄ Å¾ininga, pareiginga, darbÅ¡ti darbuotoja, kurios darbo rezultatai puikÅ«s (b. l. 23). Visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytos net ir minimalios nuobaudos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų ir todėl yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ .             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 301 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., 3022 str., 3024 str. n u t a r i a:

             V. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. paskirti nuobaudÄ â€“ 80 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties litų) dydžio baudÄ .             V. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirti nuobaudÄ â€“ 1 500 Lt (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų litų) dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) matams.              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. paskirtÄ sias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudÄ â€“ 1 500 Lt (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų litų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.                          IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus šį nutarimÄ - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

BaudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Ä®mokos mokėjimo kvitÄ apie sumokėtÄ baudÄ bÅ«tina pateikti Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurui.                          Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                              Violeta BalčiÅ«nienė                                       Â