8ba2bdbf-8196-41e8-b110-455495bee429 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-287-638/2020 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00371-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.6.; 1.3.2.9.10.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos Lazdijų ligoninė apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5467-780/2019 pagal ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ ieÅ¡kinį atsakovei A.

P. dėl darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė VÅ¡Ä® Lazdijų ligoninė patikslintame ieÅ¡kinyje prašė pripažinti atsakovės A. P. 2013 m. birželio 17 d. darbo sutarties Nr. 819 nutraukimÄ pagal ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® Lazdijų ligoninė 2019 m. gegužės 2 d. sprendimÄ â€žDėl darbo sutarties nutraukimo“ teisėtu.

2. IeÅ¡kovė nurodė ir paaiÅ¡kino, kad atsakovė buvo atleista iÅ¡ darbo dėl dviejų darbo drausmės pažeidimų, padarytų per 12 mėnesių laikotarpį. Pirmuoju pažeidimu ieÅ¡kovė nurodo tai, kad 2019 m. balandžio 18 d. atsakovė parengė įsakymÄ dėl atostogų E. D. suteikimo, tačiau jame nurodė ankstesnę, o ne įsakymo rengimo datÄ , t. y. 2019 m. balandžio 17 d., taip pat įrašė direktoriaus nepasiraÅ¡yto įsakymo numerį, tokiais savo veiksmais pažeisdama personalo inspektorės pareiginių nuostatų 4.1.1 punktÄ , t. y. jos kompetencijai priskirtus dokumentus pildė neteisingai ir neatsakingai.

Antruoju darbo drausmės pažeidimu ieÅ¡kovė nurodo tai, kad 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė ligoninės direktoriui žodžiu pranešė, kad neranda buvusio ligoninės darbuotojo E. V. darbo sutarties ir jo asmens bylos, t. y. neiÅ¡saugojo darbuotojo asmens bylos. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė personalo inspektorės pareiginių nuostatų 2.8 punktÄ , 1.4 punktÄ , Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 7.2-7.3 punktus.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė užėmė personalo inspektorės pareigas, o personalo inspektorės pareiginių nuostatų 4.1.1 punkte numatyta, kad ji atsako už teisingÄ dokumentų pildymÄ . Pirmasis darbo drausmės pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovė 2019 m. balandžio 17 d. iÅ¡ ligoninės sekretoriato pasiėmė dokumentų valdymo sistemoje užregistruotÄ 2019 m. balandžio 12 d. E. D. praÅ¡ymÄ dėl atostogų suteikimo ir 2019 m. balandžio 18 d. savo nuožiÅ«ra, prieÅ¡ tai jo nesuderinusi su ligoninės direktoriumi, atgaline data parengė 2019 m. balandžio 17 d. direktoriaus įsakymÄ dėl atostogų E. D. suteikimo, savavaliÅ¡kai suteikė jam numerį LLA-37 ir įsakymÄ Ä¯kėlė į DVS sistemÄ , o darbuotojo praÅ¡yme atliko įraÅ¡us apie jo iÅ¡leidimÄ atostogoms ir nurodė, kiek atostogų dienų ir nuo kada suteikta, nurodė, kokio įsakymo pagrindu atostogos suteiktos, nors įsakymo direktorius vėliau nepasirašė.

IeÅ¡kovė pažymi, kad DVS sistema pati suteikia elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡ytam dokumentui registracijos numerį, tačiau Å¡iuo atveju atsakovė pati įrašė įsakymo numerį. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė pirmiausia turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar E. D. praÅ¡ymas dėl atostogų suteikimo direktoriaus bus tenkinamas, ar tam nėra kliūčių, ir tik tuomet paruoÅ¡ti įsakymo projektÄ , įkelti jį į sistemÄ ir praneÅ¡ti vadovui apie priskyrimÄ jį pasiraÅ¡yti. Ligoninės direktoriui minėto įsakymo nepasiraÅ¡ius, atsakovė pati jį iÅ¡trynė iÅ¡ DVS sistemos.

Todėl šiuo metu toks įsakymas dėl E. D. atostogų apskritai neegzistuoja, tačiau užregistruotame jo prašyme dėl atostogų suteikimo užpildyta visa neegzistuojančio įsakymo informacija. Atsakovė taip pat nesidomėjo, ar toks prašymas apskritai gali būti tenkinamas, ar jis neprieštarauja darbo kodekso nuostatoms, nors darbuotojas E. D. dar nebuvo išdirbęs pusės metų, kad galėtų gauti atostogas. Todėl atsakovė iš viso neturėjo rengti įsakymo dėl atostogų. Nors E. D. prašyme dėl atostogų suteikimo buvo direktoriaus pareigas ėjusio K.

M. viza „įsakymui“, tačiau 2019 m. balandžio 17 d. po nedarbingumo laikotarpio į darbÄ jau buvo grįžęs ligoninės direktorius V. Å ., o atsakovė Å¡io klausimo su direktoriumi neaptarė ir vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė, kad atostogos E. D. bus suteiktos. IeÅ¡kovė pagrįstai įspėjo atsakovę, jog už padarytÄ antrÄ tokį patį darbo pareigų pažeidimÄ per dvylikos mėnesių laikotarpį, ji gali bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo remiantis darbo kodekso 58 straipsnio nuostatomis.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovės antras darbo pareigų pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad pagal personalo inspektorės pareiginių nuostatų 2.8 punktÄ atsakovė privalo formuoti ir saugoti įstaigos darbuotojų asmens bylas, o pagal 4.1 punktÄ - atsako už darbuotojų asmens bylų formavimÄ , pildymo teisingumÄ ir saugumÄ bei už patikėtos informacijos iÅ¡saugojimÄ . Tačiau 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė direktoriui pranešė, kad neranda buvusio darbuotojo E. V. darbo sutarties ir jo asmens bylos.

Atsakovei 2019 m. balandžio 30 d. buvo įteiktas reikalavimas raÅ¡tu paaiÅ¡kinti, kur yra E. V. darbo sutartis ir asmens byla, juos pateikti, o jei jie neiÅ¡saugoti, nurodyti neiÅ¡saugojimo priežastis. Atsakovė 2019 m. gegužės 2 d. pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame ji nurodė, kad E. V. asmens bylos ir darbo sutarties niekur nerado, papildomai pažymėjo, kad į jos kabinetÄ galima patekti raktÄ pasiėmus priėmime, o asmens dokumentų kabinete užrakinti nėra galimybės. E. V. byla buvo atkurta ne atsakovės, o paties E. V. pastangomis, nes jis paskutinę savo darbo dienÄ - 2019 m. sausio 14 d., buvo pasidaręs savo darbo sutarties bei kitų asmens byloje esančių dokumentų skaitmeninę kopijÄ ir iÅ¡sisiuntęs iÅ¡ ligoninės buhalterės elektroninio paÅ¡to į savo elektroninį paÅ¡tÄ , o vėl grįžęs dirbti - 2019 m. gegužės 14 d. - ligoninei pateikė savo turimÄ nusiskanuotÄ 16 lapų failÄ , kurio pagrindu ir buvo atkurta jo asmens byla.

Atsakovė nepadarė jokių iÅ¡vadų gavusi 2019 m. balandžio 26 d. įspėjimÄ dėl aplaidžiai vykdomų darbo funkcijų ir savo elgesio keisti bei atsakomybės prisiimti neketina, todėl tai buvo vienas iÅ¡ pagrindų, lėmęs ieÅ¡kovės sprendimÄ atleisti atsakovę iÅ¡ darbo dėl antrojo padaryto darbo pareigų pažeidimo per 12 mėnesių.

4. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad nesikreipdama į Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) teritorinio skyriaus vadovÄ dėl sutikimo atleisti atsakovę iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovė nepažeidė atleidimo procedÅ«ros, nes nežinojo, kad atsakovė yra darbo tarybos narė. IeÅ¡kovė pripažįsta, kad ligoninės direktorius priėmė įsakymus dėl darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo ir inicijavo rinkimų organizavimÄ , tačiau ieÅ¡kovei nėra žinoma, ar rinkimai įvyko, nėra žinoma, kas iÅ¡rinkti darbo tarybos nariais, o pati atsakovė tik atsiliepime į ieÅ¡kinį pirmÄ kartÄ nurodė, kad yra darbo tarybos narė.

Nors darbo tarybos pirmininku save laikantis M. G. teigė, kad rinkimai vyko ir atsakovė buvo iÅ¡rinkta į darbo tarybÄ bei joje iÅ¡rinkta sekretore, taip pat nurodė, kad darbo taryba buvo susirinkusi į vienÄ posėdį dėl atlyginimų svarstymo, tačiau nėra jokių dokumentų apie įvykusius rinkimus ir iÅ¡rinktus narius, taip pat nėra darbo tarybos pirmame posėdyje nurodyto kaip priimto jos darbo reglamento, nėra antro posėdžio protokolo, nors už dokumentų saugojimÄ atsako pati darbo taryba.

Todėl, ieškovės nuomone, nėra pagrindo teigti, jog darbo taryba ligoninėje egzistavo.

5. Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė ir paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini)ji dirba nuo 2013 m. birželio 17 d. ir jokių nuobaudų niekada nėra turėjusi. E. D. 2019 m. balandžio 12 d. praÅ¡ymÄ ji iÅ¡ ligoninės sekretoriato pasiėmė 2019 m. balandžio 17 d. ir praÅ¡ymas sekretorės I. L. jau buvo užregistruotas DVS sistemoje, o ant praÅ¡ymo buvo tuo metu direktoriaus pareigas ėjusio K. M. viza „įsakymui“, kas reiÅ¡kia, jog minėtas praÅ¡ymas jau buvo suderintas ir patvirtintas asmens, ėjusio tuo metu direktoriaus pareigas.

Todėl Å¡io praÅ¡ymo pagrindu atsakovė parengė įsakymo, suteikiančio E. D. atostogas, projektÄ ir įkėlė į DVS sistemÄ , kad direktorius turėtų galimybę įsakymo projektÄ pasiraÅ¡yti. Atsakovė neatsimena, kodėl įsakymo projekto data E. D. atostogų praÅ¡ymo antroje dalyje nurodyta 2019 m. balandžio 17 d., o pats įsakymo projektas į DVS sistemÄ buvo įkeltas 2019 m. balandžio 18 d. Parengusi įsakymo projektÄ , E. D. praÅ¡yme ji užpildė informacijÄ , kuriÄ privalo pildyti personalo skyrius, ir nurodė bÅ«simo direktoriaus įsakymo datÄ â€“ 2019 m. balandžio 17 d., ir numerį – sekantį pagal eilę po paskutinio įregistruoto DVS sistemoje.

Å iÄ informacija iÅ¡ anksto užpildė tam, kad žinotų, jog Å¡iam praÅ¡ymui paruošė įsakymo projektÄ ir galėtų lengvai sekti Å¡io įsakymo projekto judėjimÄ DVS sistemoje. Atsakovė teigia, kad įsakymo projekto datos bei numerio pažymėjimas E. D. praÅ¡yme negalėjo turėti jokios įtakos ar reikÅ¡mės, kadangi tik pasiraÅ¡ius direktoriui, įsakymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo įgyja teisinę galiÄ . Å iuo atveju įsakymo projekto dėl E. D. atostogų direktorius nepasirašė ir darbuotojas nebuvo iÅ¡leistas atostogų, darbo užmokestis už kasmetines atostogas nebuvo iÅ¡mokėtas.

E. D. praÅ¡ymas buvo vizuotas direktoriaus pareigas ėjusio K. M., todėl atsakovė pagrįstai manė, jog darbuotojas ir darbdavys susitarė dėl atostogų suteikimo. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės kaltinimu, neva ji savavaliÅ¡kai iÅ¡trynė iÅ¡ DVS sistemos jos rengto 2019 m. balandžio 17 d. įsakymo dėl atostogų suteikimo E. D. projektÄ . Atsakovė tÄ padarė paties direktoriaus V. Å . nurodymu, o ne savo nuožiÅ«ra. Å iuo atveju jokių pasekmių darbdaviui dėl jos parengto, bet direktoriaus nepasiraÅ¡yto įsakymo, nekilo.

6. Dėl antrojo ieÅ¡kovės nurodyto darbo pareigų pažeidimo atsakovė pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 29 d. E. V. kreipėsi į atsakovę dėl jo darbo sutarties kopijos, nurodydamas, kad nėra jos iÅ¡saugojęs. Atsakovė nei praÅ¡omos darbo sutarties nei visos E. V. asmens bylos savo kabinete nerado. SekančiÄ dienÄ ligoninės direktorius V. Å . paklausė, kodėl ji nepateikė praÅ¡omos E. V. darbo sutarties, o sužinojęs, kad jos neranda, paprašė pasiaiÅ¡kinti. PasiaiÅ¡kinimÄ ji pateikė 2019 m. gegužės 2 d., ir tÄ pačiÄ dienÄ buvo atleista už antrÄ padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ .

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad visiems darbovietėje žinoma, jog į jos darbo kabinetÄ gali įeiti bet kuris asmuo, pasiėmęs priėmime raktÄ , ir pasiimti bet kuriÄ bylÄ , kadangi ir pačiame kabinete nėra galimybės užrakinti darbo bylų. Tokios darbo sÄ lygos direktoriui buvo žinomos nuo jos darbo pradžios, bet Å¡is klausimas niekada nebuvo sprendžiamas, nes tokio incidento niekada nebuvo. Kadangi darbovietėje nebuvo sudarytos tinkamos personalo dokumentų saugojimo sÄ lygos, atsakovė savo pareigos saugoti dokumentus tinkamai negalėjo vykdyti dėl ne nuo jos valios priklausančių priežasčių, kas yra reikÅ¡minga sprendžiant dėl jos padaryto pažeidimo sunkumo.

Be to, atsakovė atkreipia dėmesį į keistas dokumentų dingimo aplinkybes, nes po jos atleidimo iÅ¡ darbo E. V. asmens byla atsirado, o ieÅ¡kovo nurodomos jos atsiradimo aplinkybės yra nelogiÅ¡kos. Jeigu praÅ¡ydamas savo darbo sutarties E. V. 2019 m. balandžio 29 d. teigė, jog jos nėra iÅ¡saugojęs, tai jos atsiradimas vėliau, ieÅ¡kovės nurodomomis aplinkybėmis, neva jis pats geranoriÅ¡kai ligoninei pateikė dar iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo pasidarytas savo asmens bylos kopijas, yra mįslingas. Jeigu E. V. iÅ¡ tiesų turi savo darbo sutarties kopijÄ , kuriÄ , jo teigimu, pasidarė 2019 m. sausio 14 d. iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo, tai jo kreipimasis 2019 m. balandžio 29 d. dėl tos pačios darbo sutarties kopijos iÅ¡davimo, sÄ moningai ir neteisingai nurodant, kad jis neva nėra jos iÅ¡saugojęs, reiÅ¡kia, jog tai buvo padaryta vieninteliu tikslu - sudaryti galimybes fiksuoti atsakovės darbo pareigų pažeidimÄ , iÅ¡ anksto žinant, kad E. V. darbo byla nebus rasta.

Antrojo pažeidimo fiksavimo aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog pasinaudojant tuo, kad įmonėje nebuvo sudarytos tinkamos personalo dokumentų saugojimo sÄ lygos, buvo sÄ moningai sudarytos sÄ lygos fiksuoti atsakovės antrÄ darbo pareigų pažeidimÄ . Atsakovė nurodo, kad ji buvo VÅ¡Ä® Lazdijų ligoninės darbo tarybos narė ir sekretorė, o prieÅ¡ atleidžiant jÄ iÅ¡ darbo ieÅ¡kovė negavo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo ir taip pažeidė DK 168 straipsnio 3 dalyje numatytÄ imperatyviÄ normÄ .

Å ios aplinkybės darbo ginčų komisijoje ji nenurodė, nes manė, kad kitų argumentų pakanka jos atleidimo neteisėtumui konstatuoti. Atsakovė patvirtino, kad ji rengė pirmÄ direktoriaus įsakymÄ dėl darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo, o vėlesnius įsakymus rengė ligoninės juristas E. V.. Taip pat ieÅ¡kovė patvirtino, kad ligoninėje vyko darbo tarybos rinkimai, kuriuos organizavo A. T., ir bÅ«tent ji pirmajame iÅ¡rinktos darbo tarybos posėdyje perdavė darbo tarybai visus su rinkimais susijusius dokumentus.

Ligoninės direktorius V. Å . žinojo apie iÅ¡rinktÄ darbo tarybÄ ir jos narius, nes prieÅ¡ pirmÄ jį posėdį darė spaudimÄ ir atsakovės prašė, kad darbo taryba jos pirmininku iÅ¡sirinktų bÅ«tent gydytojÄ M. G.. Visos Å¡ios aplinkybės paneigia ieÅ¡kovės teiginį, kad darbo taryba neegzistavo arba direktorius nežinojo, kad ji iÅ¡rinkta. Atsakovę tenkina darbo ginčų komisijos sprendimas grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ , todėl ji norėtų grįžti į darbÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7.

Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® Lazdijų ligoninė ieÅ¡kinį atsakovei A. P. dėl atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo teisėtu. Teismas pripažino atsakovės A. P. atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ neteisėtu. Teismas laikė darbo sutartį tarp A. P. ir VÅ¡Ä® Lazdijų ligoninės nutraukta Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ . Teismas priteisė atsakovei A.

P. iÅ¡ ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® Lazdijų ligoninė 6 325,53 Eur neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2019 m. lapkričio 4 d., ir po 58,57 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvienÄ paskesnę darbo dienÄ , taikant 5 darbo dienų savaitės grafikÄ , iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Teismas priteisė atsakovei A. P. iÅ¡ ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® Lazdijų ligoninė 2 998,13 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensacijÄ už neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Teismas priteisė atsakovei A. P. iÅ¡ ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® Lazdijų ligoninė 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

8. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės atstovas pripažino, jog darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalis yra imperatyvi norma, tačiau teigė, kad VDI sutikimo negavimas neturi įtakos atsakovės atleidimo teisėtumui, nes darbo taryba VÅ¡Ä® Lazdijų ligoninėje neegzistavo, ir direktorius nežinojo apie jos iÅ¡rinkimÄ ir jos narius, o pati atsakovė nenurodė, kad ji turi Å¡iÄ papildomÄ garantijÄ . Tačiau teismas pripažino, kad darbo kodekso III dalies II skyriaus antrajame skirsnyje įtvirtintas darbo tarybų rinkimų reguliavimas ir byloje esanti įrodymų visuma paneigia ieÅ¡kovės argumentus ir patvirtina, kad ieÅ¡kovė ne tik galėjo, bet ir privalėjo žinoti apie VÅ¡Ä® Lazdijų ligoninėje iÅ¡rinktÄ darbo tarybÄ ir turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti, ar atleidžiama atsakovė nėra darbo tarybos narė.

Teismas pažymėjo, kad VÅ¡Ä® Lazdijų ligoninėje privalo turėti darbo tarybÄ , nes ligoninėje dirba daugiau kaip dvideÅ¡imt darbuotojų ir ieÅ¡kovė neįrodė, kad pas jÄ veikia profesinė sÄ junga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų, kas leistų ieÅ¡kovei nesudaryti darbo tarybos (DK 169 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės pateikiami argumentai, kad po darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo direktorius negavo jokių duomenų apie Å¡ios komisijos darbo rezultatus, apie iÅ¡rinktÄ darbo tarybÄ ir jos narius, teismo vertinami tik kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės už darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikymÄ atleidžiant atsakovę iÅ¡ darbo arba kaip paties darbdavio aplaidumas neįgyvendinant imperatyvių darbo kodekso reikalavimų, kurie įpareigoja jį žinoti Å¡ias aplinkybes.

IeÅ¡kovė neneigė, kad direktoriaus įsakymais buvo sudaryta darbo tarybos rinkimų komisija ir byloje yra tai patvirtinantys trys įsakymai: 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. V-79; 2018 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. LLV-4 ir 2018 m. sausio 11 d. įsakymas, kuriais tokia komisija buvo sudaryta. Teismas nurodė, kad į bylÄ nebuvo pateiktas darbo tarybos rinkimų protokolas, kuris bÅ«tų pirminis ir tiesioginis įrodymas, kad atsakovė buvo iÅ¡rinkta į darbo tarybÄ , tačiau iÅ¡ kitų įrodymų visumos teismui nekyla abejonių, kad darbo taryba VÅ¡Ä® Lazdijų ligoninėje buvo iÅ¡rinkta ir egzistuoja, o atsakovė buvo jos narė.

Teismas sprendė, kad byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog darbo tarybos rinkimus inicijavo ir rinkimų komisijÄ sudarė pats ieÅ¡kovės direktorius, kuris žinojo apie tokiÄ savo pareigÄ . Kad rinkimai faktiÅ¡kai vyko, patvirtina ne tik atsakovė, bet ir liudytojų M. G. ir E. V. parodymai ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. Teismas pripažino įrodytu ne tik darbo tarybos egzistavimÄ , bet ir tai, kad atsakovė buvo jos narė. Teismas nurodė, kad pirmojo 2018 m. balandžio 18 d. darbo tarybos posėdžio protokolas patvirtina, jog atsakovė A.

P. buvo iÅ¡rinkta darbo tarybos sekretore. Nepaisant to, kad į bylÄ nei viena Å¡alis nepateikė darbo tarybos rinkimų protokolo, atsakovės narystė darbo taryboje abejonių nekelia, nes ji nebÅ«tų buvusi iÅ¡rinkta jos sekretore, jeigu nebÅ«tų iÅ¡rinkta į darbo tarybÄ . Jos iÅ¡rinkimÄ Ä¯ darbo tarybÄ patvirtina ir darbo tarybos pirmininkas M. G.. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė žinojo, jog atleis atsakovę ir ieÅ¡kovei nebuvo jokių kliūčių po antrojo atsakovės pasiaiÅ¡kinimo gavimo papildomai pas jÄ paklausti, arba pasitikrinti VDI, ar atsakovė nėra darbo tarybos narė, ir kreiptis į VDI dėl sutikimo.

Tuo tarpu atsakovė, raÅ¡ydama antrÄ jį pasiaiÅ¡kinimÄ ,nebuvo praÅ¡oma nurodyti, ar ji nėra darbo tarybos narė ir nežinojo, kad darbdavys jÄ ketina atleisti, todėl ir nenurodė, kad ji yra darbo tarybos narė. Teismas sprendė, kad ne atsakovė, o ieÅ¡kovė yra atsakinga dėl to, jog neiÅ¡siaiÅ¡kino, kad atleidžiant atsakovę buvo reikalinga gauti VDI sutikimÄ . Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės padarytas DK 168 straipsnio 3 dalies pažeidimas yra esminis, todėl tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas pripažinti atsakovės A.

P. atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.

9. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai nustatė pirmÄ jį atsakovės darbo pareigų pažeidimÄ , nes atsakovė veikė ne savo nuožiÅ«ra ir įsakymÄ , dėl kurio parengimo buvo įspėta kaip dėl darbo pareigų pažeidimo, parengė ne savavaliÅ¡kai, o pagal darbuotojo E. D. su darbdaviu suderintÄ ir įregistruotÄ praÅ¡ymÄ , kaip ir numato minėti Tvarkos 26 ir 31 punktai. Teismas pripažino, kad savo darbo kompetencijos atsakovė nevirÅ¡ijo, o ieÅ¡kovė tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė nepagrįstai ir nepagrindė jos konkrečių darbo teisės aktų pažeidimu.

Atsakovės, kuri buvo(duomenys neskelbtini), pareigÄ parengti įsakymus dėl darbuotojų atostogų apibrėžia ieÅ¡kovės pateikta VÅ¡Ä® Lazdijų ligoninė 2014 m. gruodžio 22 d. direktoriaus įsakymu Nr. VI-89 patvirtinta „Darbo ir poilsio laiko grafikų rengimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo ir atostogų suteikimo tvarka“ (toliau – Tvarka). Pagal Tvarkos 26 punktÄ , darbuotojas praÅ¡ymÄ dėl atostogų suderina su tiesioginiu vadovu, pateikia tvirtinti darbdavio atstovui (vyr. gydytojui arba jo pavaduotojui) ir ne vėliau kaip prieÅ¡ 7 darbo dienas iki numatytos atostogų pradžios pateikia įstaigos raÅ¡tvedei užregistruoti.

Tvarkos 27 punktas numato galimybę nesilaikyti 26 punkte numatyto 7 dienų termino. Pagal Tvarkos 31 punktÄ , darbuotojų praÅ¡ymai dėl neplaninių atostogų suteikimo personalo inspektoriui yra pateikiami suderinti, patvirtinti ir įregistruoti nustatyta tvarka, o darbuotojai neplaninių atostogų iÅ¡leidžiami vyr. gydytojo įsakymu. Teismas nurodė, kad iÅ¡ darbdavio nustatyto teisinio reguliavimo akivaizdu, jog darbuotojo praÅ¡ymas dėl atostogų įstaigos raÅ¡tvedės gali bÅ«ti užregistruojamas tik suderintas su tiesioginiu vadovu ir patvirtintas darbdavio atstovo (vyr. gydytojo arba jo pavaduotojo) (Tvarkos 26 punktas), o personalo inspektorius darbuotojo praÅ¡ymÄ gauna jau suderintÄ , patvirtintÄ ir įregistruotÄ nustatyta tvarka (Tvarkos 31 punktas).

Teismas pažymėjo, kad remiantis darbdavio pateikta tvarka, personalo inspektorius pats neturi nei derinti, nei gauti patvirtinimÄ dėl darbuotojų praÅ¡ymų suteikti atostogas, nes tai yra pačių darbuotojų pareiga. Teismas konstatavo, kad tuo metu, kai atsakovė iÅ¡ sekretoriato pasiėmė E. D. praÅ¡ymÄ dėl atostogų suteikimo, Å¡is praÅ¡ymas jau buvo suderintas, patvirtintas ir įregistruotas pagal minėtus Tvarkos 26 ir 31 punktų reikalavimus. A. E. D. atostogų nenusprendė suteikti, kaip tÄ nepagrįstai teigia ieÅ¡kovė, nes tokį sprendimÄ priėmė laikinai vadovo pareigas ėjęs K.

M., o atsakovė tik vykdė jo sprendimÄ ir parengė įsakymo projektÄ , kaip ir turėjo elgtis pagal Tvarkos 31 punktÄ . Atsakovė ne tik neatliko jokių savavaliÅ¡kų veiksmų savo nuožiÅ«ra, bet ir nesukėlė bei negalėjo sukelti jokių teisnių padarinių nei darbdaviui, nei darbuotojui, kurio praÅ¡ymas buvo sprendžiamas. Atsakovė pagal darbdavio patvirtintÄ TvarkÄ parengė tik įsakymo projektÄ , kuris savaime nesukelia jokių padarinių, o sprendimÄ , ar jį pasiraÅ¡yti, priėmė direktorius, kuris ir turi teisę priimti galutinį sprendimÄ .

10. Teismas pripažino, kad antrÄ jį atsakovės darbo pareigų pažeidimÄ ieÅ¡kovė nustatė pagrįstai, nes byloje nėra ginčo, kad ji neiÅ¡saugojo darbuotojo E. V. darbo sutarties ir visos asmens bylos, o pagal VÅ¡Ä® Lazdijų ligoninė personalo inspektorės pareiginių nuostatų 2.8 punktÄ ji privalo formuoti ir saugoti įstaigos darbuotojų asmens bylas bei pagal 4.1.2 punktÄ atsako už darbuotojų asmens bylų formavimÄ , pildymo teisingumÄ ir saugumÄ . Visos atsakovės nurodomos galimos Å¡ių dokumentų dingimo aplinkybės neÅ¡alina jos atsakomybės už dokumentų neiÅ¡saugojimÄ ir nėra įrodytos į bylÄ pateiktais įrodymais.

Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju svarbu tai, kad minėtų (duomenys neskelbtini)pareiginių nuostatų 2.8 punkto ir 4.1.2 punkto pažeidimo pasekmė 2019 m. gegužės 2 d. buvo nustatyta, nes E. V. asmens byla buvo dingusi. Teismas konstatavo, kad atsakovės darbo pareigų pažeidimas objektyviai buvo padarytas ir atsakovė to neneigia. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog dokumentų neiÅ¡saugojimÄ nulėmė ne tik jos, bet ir darbdavio neveikimas. Aplinkybė, kad po atsakovės atleidimo E. V. asmens byla buvo atkurta, neturi esminės reikÅ¡mės nustatant, ar buvo padarytas atsakovės darbo pareigų pažeidimas, nes tai nekeičia fakto, kad darbuotojo asmens byla buvo dingusi, o atsakovė buvo atsakinga, kad taip nenutiktų.

Teismas konstatavo, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės nurodyti atsakovės darbo pareigų pažeidimai, kuriais remiantis ieÅ¡kovė atleido atsakovę iÅ¡ darbo, nėra tokie patys. Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju VÅ¡Ä® Lazdijų ligoninė 2019 m. gegužės 2 d. sprendime „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ atsakovės atleidimas motyvuotas tuo, kad ji per dvylikos mėnesių laikotarpį padarė antrÄ darbo pareigų (savo tiesioginių darbo funkcijų) pažeidimÄ . Abu atsakovės darbo pareigų pažeidimus ieÅ¡kovė laikė tokiais pat tik dėl to, kad tai yra tiesioginės atsakovės darbo funkcijos, tačiau ieÅ¡kovė neįvertino, kad tai skirtingos darbo funkcijos, kurios gali bÅ«ti skirtingai atliekamos kokybės prasme.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad po pirmojo ieÅ¡kovės nurodyto atsakovei jos darbo pareigų pažeidimo ieÅ¡kovė turėjo tikslÄ užkirsti keliÄ galimiems neteisingo dokumentų rengimo ir pildymo atvejams ateityje, kas tiesiogiai nurodyta 2019 m. balandžio 26 d. įspėjime, nes neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovė ateityje dar ir praras dokumentus. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės nurodomi darbo pareigų pažeidimai, kuriais ji grindė atsakovės atleidimÄ iÅ¡ darbo, nėra tokie patys ir nerodo darbuotojo sistemingo tokių pačių klaidų kartojimo toje pačioje savo darbo veiklos srityje, kas ir turi sudaryti DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo esmę.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neturėjo teisėto pagrindo atleisti atsakovę iÅ¡ darbo, net ir laikydama, kad atsakovė padarė du darbo pareigų pažeidimus, nes Å¡ie pažeidimai nėra tokie patys, o ieÅ¡kovė buvo įspėjusi atsakovę, kad jÄ atleis tik už tokį patį pažeidimÄ - aplaidų jos kompetencijai pavestų personalo dokumentų pildymÄ ir neteisingos informacijos juose registravimÄ , bet ne už dokumentų neiÅ¡saugojimÄ .

11. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė net tik antrojo nustatyto darbo pareigų pažeidimo tapatumo pirmajam nustatytam, bet ir jų eiliÅ¡kumo, t. y. neįrodė, kad antrasis darbo pareigų pažeidimas, kuris ir turi bÅ«ti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , buvo padarytas po įspėjimo už pirmÄ jį. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė įrodė tik vienÄ atsakovės padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ â€“ E. V. asmens bylos praradimÄ . Teismas sprendė, kad neįrodžius nei kito darbo pareigų pažeidimo, nei ieÅ¡kovės nurodomų pažeidimų tapatumo, nei jų padarymo eiliÅ¡kumo, o taip pat ieÅ¡kovei pažeidus imperatyviÄ DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ normÄ ir negavus VDI sutikimo atleisti darbo tarybos narį, atsakovės atleidimas iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu yra neteisėtas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė VÅ¡Ä® Lazdijų ligoninė praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. IeÅ¡kovė nesutinka su teismo pozicija, jog darbo tarybos rinkimų protokolo nebuvimas nėra kliÅ«tis konstatuoti darbo tarybos egzistavimÄ .

BÅ«tent darbo tarybos rinkimų protokolas yra pirminis, vienintelis ir tiesioginis įrodymas sprendžiant, ar darbo taryba apskritai buvo iÅ¡rinkta, ar rinkimai buvo teisėti bei ar į darbo tarybÄ buvo iÅ¡rinkta atsakovė. Nesant Å¡io tiesioginio darbo tarybos iÅ¡rinkimo įrodymo, jokie kiti dokumentai ar liudytojų paaiÅ¡kinimai negali patvirtinti darbo tarybos suformavimo, o ypač - konkrečių asmenų iÅ¡rinkimo darbo tarybos nariais. Esamoje situacijoje darbo tarybos rinkimų protokolo nėra, todėl neįmanoma nustatyti, ar tie darbo tarybos nariai, kurie galimai buvo susirinkę į posėdį 2018 m. balandžio 18 d., iÅ¡ tiesų buvo iÅ¡rinkti. 12.2.

Teismo iÅ¡vada, kad darbo taryba ligoninėje egzistavo, iÅ¡ esmės yra nepagrįsta nei privalomu raÅ¡ytiniu dokumentu, nei liudytojų parodymais. Byloje niekaip nėra patvirtinta, kad iÅ¡ tiesų atsakovė buvo iÅ¡rinkta į darbo tarybÄ . Vienintelis įrodymas yra tik tas, kad atsakovė kaip sekretorė dalyvavo pirmajame neva iÅ¡rinktos darbo tarybos posėdyje. Netgi byloje paaiÅ¡kinimus teikęs darbo tarybos pirmininkas M. G. nenurodė, kad bÅ«tų matęs kokius nors rinkimų rezultatus, iÅ¡ kurių galėtų daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė tikrai buvo iÅ¡rinkta.

Atsakovė, nieko nepaaiÅ¡kino, kaip ligoninėje vyko darbo tarybos rinkimai, kada jie vyko, kiek asmenų balsavo, kaip buvo suskaičiuoti rezultatai, kas atsakovei pranešė, kad ji yra iÅ¡rinkta į darbo tarybÄ ir pan. 12.3. Teismas nesiekė iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iÅ¡ tiesų darbo taryba ligoninėje buvo iÅ¡rinkta, tačiau esminiu momentu laikė tai, kad darbo taryba ligoninėje privalo bÅ«ti iÅ¡rinkta, atsižvelgiant į joje dirbančių asmenų skaičių. Todėl iÅ¡ esmės bet kokius byloje surinktus įrodymus ėmė interpretuoti darbuotojos naudai.

Å ioje situacijoje yra akivaizdu, jog ligoninės direktorius vykdė savo pareigÄ dėl darbo tarybos rinkimų komisijos suformavimo, tačiau visas tolesnis procesas, kuris nebuvo ir negalėjo bÅ«ti kontroliuojamas darbdavio, buvo vykdytas netinkamai, t. y. rinkimai vyko neaiÅ¡ku kaip arba iÅ¡ vis nevyko, rinkimų protokolas nesuraÅ¡ytas, įrodymų apie iÅ¡rinktus asmenis nėra, jokia informacija darbdaviui nepateikta, jokia darbo tarybos veikla nevykdyta. 12.4. Teismas privalėjo atsižvelgti į chaotiÅ¡kÄ ir neaiÅ¡kų darbo tarybos rinkimÄ ir veikimÄ bei įvertinti, kad ligoninėje tokios darbo tarybos, kaip ji yra apibrėžiama darbo kodekse, nebuvo.

Vien galimai netinkamai vykdytos darbdavio pareigos organizuojant darbo tarybos rinkimus negali lemti iÅ¡vados, kad teisiniai santykiai aiÅ¡kintini visas abejones vertinant darbdavio nenaudai. Teismas turėjo objektyviai vertinti situacijÄ , o ne visus įrodymus byloje, susijusius su darbo taryba, interpretuoti iÅ¡imtinai palankiai atsakovei bei visiÅ¡kai nepagrįstai visÄ atsakomybę dėl darbo tarybos netinkamai organizuotų rinkimų vertinti kaip darbo tarybos egzistavimÄ . 12.5. Darbo tarybos posėdžio 2018 m. balandžio 18 d. protokolas, kuris buvo suraÅ¡ytas atsakovės ir rastas jos kabinete, negali bÅ«ti vertinamas kaip iÅ¡ esmės teisingas ar juo labiau kaip objektyvus įrodymas, kad ligoninėje buvo iÅ¡rinkta ir funkcionavo darbo taryba.

PrieÅ¡ingai, toks dokumentas nesant jokių darbo tarybos rinkimų dokumentų, sukelia tik abejones. 12.6. Teismas nevertino akivaizdaus atsakovės nebendradarbiavimo su darbdaviu ir atleidimo procedÅ«rai svarbios informacijos slėpimo ir visÄ atsakomybę perkelia iÅ¡imtinai ligoninei. Atsakovė apie savo buvimÄ darbo tarybos nare galėjo praneÅ¡ti gavusi tiek pirmÄ jį, tiek ir antrÄ jį reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, kadangi privalėjo žinoti, jog darbo pareigų pažeidimas gali lemti atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Atsakovė, bÅ«dama personalo inspektore, ir kaip ji pati teigia, darbo tarybos sekretore, privalėjo bÅ«ti aktyvi ir informuoti ligoninę apie suformuotÄ darbo tarybÄ . Atsakovė buvo visiÅ¡kai pasyvi, nesiėmė jokių veiksmų, kad iÅ¡vieÅ¡intų darbo tarybos suformavimo faktÄ , o kai buvo sprendžiami klausimai dėl jos padarytų darbo pareigų pažeidimo, absoliučiai abejingai laukė darbdavio sprendimų, užuot pateikusi informacijÄ apie jai turimas taikyti darbo kodekso 168 straipsnio garantijas. 12.7.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad kai įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ (senojo DK 130 straipsnis) gavęs darbuotojas, elgdamasis nesÄ Å¾iningai, nepraneÅ¡a darbdaviui aplinkybių, reikÅ¡mingų senojo DK 134 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytoms garantijoms dėl jo (darbuotojo) taikyti, o darbdavys tų aplinkybių objektyviai nežino (dėl priklausymo profesinei sÄ jungai), tai, atleidus šį darbuotojÄ iÅ¡ darbo be reikalingo tam tikro organo iÅ¡ankstinio sutikimo, objektyviai pažeista darbuotojo darbo teisė gali bÅ«ti neginama (DK 35 straipsnio 1 dalis, 36 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2003).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (2001 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2001) yra konstatavusi, kad nesÄ Å¾iningu darbuotojo elgesį galima bÅ«tų laikyti tada, kai jis nepraneÅ¡a aplinkybių, kurios yra reikÅ¡mingos jo atleidimui. Ligoninei jokia informacija apie iÅ¡rinktÄ darbo tarybÄ , kaip minėta, nebuvo pateikta ir žinoma. Atsakovė sÄ moningai nutylėjo reikÅ¡mingÄ informacijÄ iki pat ginčo nagrinėjimo teisme. 12.8.

Teismas turėjo vertinti ne tik atsakovės veiksmų formalų atitikimÄ ligoninėje galiojančioms taisyklėms, tačiau taip pat vertinti atsakovės elgesį, požiÅ«rį į darbdavį, pasikartojančius bandymus be pagrindo įforminti darbuotojų komandiruotes ar atostogas ir tik tuomet spręsti, ar atsakovė gali bÅ«ti laikoma atsakinga už netinkamÄ jos kompetencijai priskirtų dokumentų pildymÄ . Nepaisant aiÅ¡kiai nurodytos ligoninės pozicijos, jog iÅ¡ esmės atsakovė galėtų bÅ«ti atleidžiama iÅ¡ darbo vien dėl E. V. darbo sutarties ir asmens bylos praradimo, teismas tokio argumento nevertino ir skundžiamame sprendime dėl jo visiÅ¡kai nepasisakė. 12.9.

Teismas privalėjo įvertinti ir pasisakyti, ar antrasis atsakovės darbo pareigų pažeidimas yra Å¡iurkÅ¡tus ir, ar Å¡is pažeidimas gali lemti atsakovės atleidimÄ iÅ¡ darbo. Teismui tokio vertinimo neatlikus, byla nebuvo iÅ¡nagrinėta visapusiÅ¡kai ir teisingai.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog darbo tarybos rinkimų protokolo nebuvimas nėra pagrindas konstatuoti, jog darbo taryba pas ieÅ¡kovę neegzistuoja, kai tÄ patvirtina visuma kitų įrodymų. Byloje buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie patvirtina darbo tarybos suformavimo įstaigoje faktÄ bei aplinkybę, jog atsakovė buvo darbo tarybos narė. 13.2.

IeÅ¡kovė nesudarė galimybės informuoti jÄ apie atsakovės narystę darbo taryboje. IeÅ¡kovės direktoriui buvo žinoma tiek apie darbo tarybos įstaigoje suformavimÄ , kurį jis pats iniciavo, tiek jam buvo žinomi darbo tarybos nariai, o Å¡iuo metu ieÅ¡kovė, nurodydama prieÅ¡ingas aplinkybes, tik bando iÅ¡vengti neigiamų padarinių dėl DK 168 straipsnio pažeidimo. 13.3. Teismas pagrįstai vertino tik 2019 m. balandžio 17 d. direktoriaus įsakymo Nr. LLA-37 dėl atostogų E. D. suteikimo parengimo aplinkybes, bet ne paties E. D. 2019 m. balandžio 12 d. praÅ¡yme dėl atostogų suteikimo nurodytų duomenų pildymo aplinkybes.

Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad tuo metu, kai atsakovė iÅ¡ sekretoriato pasiėmė E. D. praÅ¡ymÄ dėl atostogų suteikimo, Å¡is praÅ¡ymas jau buvo suderintas, patvirtintas ir įregistruotas pagal Tvarkos 26 ir 31 punktų reikalavimus, dėl ko tokioje situacijoje atsakovei pagal Tvarkos 31 punktÄ kilo tik viena pareiga - parengti įsakymo projektÄ dėl darbuotojo atostogų. 13.4. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neįrodė net tik antrojo nustatyto darbo pareigų pažeidimo tapatumo pirmajam nustatytam, bet ir jų eiliÅ¡kumo, t. y. neįrodė, kad antrasis darbo pareigų pažeidimas, kuris ir turi bÅ«ti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , buvo padarytas po įspėjimo už pirmÄ jį, kas reiÅ¡kia ir tai, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės padarytas darbo pareigų pažeidimas prarandant dokumentus yra pakartotinis.

Teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad ieÅ¡kovė pažeidė imperatyviÄ DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ normÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

15. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo už antrÄ tokį patį darbo pareigų pažeidimÄ per dvylika mėnesių (Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

16. Byloje nustatyta, kad atsakovės atleidimo iš darbo priežastis buvo du darbo pareigų pažeidimai: 2019 m. balandžio 18 d. parengtas netinkamas direktoriaus įsakymas ir prarasta darbuotojo E. V. asmens byla.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirmojo darbo pareigų pažeidimo atsakovė nepadarė, o antrasis darbo pareigų pažeidimas objektyviai buvo, tačiau vienas pažeidimas yra nepakankamas atleisti iš darbo, be to, nenustatyta atsakovės kaltė dėl prarastos asmens bylos.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis. Atsakovės kaip personalo inspektorės funkcijas reglamentavo VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ personalo inspektorės pareiginiai nuostatai, kurių 1.3 p. nustato, kad personalo inspektorė kokybiÅ¡kai ir laiku įformina įsakymus dėl darbuotojų priėmimo į darbÄ , atleidimo iÅ¡ darbo, perkėlimo į padalinius, kitus personalo skyriaus dokumentus, 2.1 p. nustato, kad inspektorė dirba vadovaudamasi vyr. gydytojo nurodymais, 4.1.1 p. nustato, kad personalo inspektorė atsako už teisingÄ dokumentų pildymÄ , atsiskaitymÄ su kitomis įstaigomis, už kalbos ir raÅ¡ybos kultÅ«rÄ .

Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 17 d. atsakovei buvo pateiktas E. D. prašymas dėl atostogų suteikimo su K. M., kuris tuo metu ėjo direktoriaus pareigas, rezoliucija: „Įsakymui“. Aplinkybes dėl rezoliucijos buvimo 2019 m. balandžio 23 d. VšĮ „Lazdijų ligoninė“ administracijos susirinkimo metu pripažino pats direktorius V. Š., nes susirinkimo protokole užfiksuotas jo pasisakymas, kad ant E. D. prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo yra direktoriaus patarėjo, laikinai vadavusio direktorių, K.

M. paraÅ¡as „Įsakymui“, DVS sistemoje registruota balandžio 17 d. ( t.2, b.l. 62). Sutiktina, kad rezoliucijos tekstas yra lakoniÅ¡kas, tačiau atsakovė neturėjo pagrindo Å¡iÄ rezoliucijÄ suprasti kaip netenkinančiÄ darbuotojo praÅ¡ymo suteikti atostogas. Pažymėtina, kad sprendimÄ suteikti ar nesuteikti darbuotojui atostogas priima ne personalo inspektorius, o įstaigos vadovas (DK 128 str.). Aplinkybės, kad atsakovė parengė įsakymo projektÄ , paskaičiavo, kiek atostogų darbuotojui priklausytų, jeigu jos bÅ«tų suteiktos, nerodo jos netinkamo darbo pareigų vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė, parengusi įsakymo projektÄ , tinkamai vykdė jai pavestas pareigas, nepadarė darbo pareigų pažeidimo.

19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad objektyviai toks pažeidimas kaip darbuotojo E. V. asmens bylos dingimas iš personalo skyriaus, įvyko, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kada būtent E. V. byla dingo ir kad dėl dingimo yra būtent atsakovės kaltė. Darbuotojo asmens bylos dingimo momentas galėtų būti teisiškai reikšmingas vertinant, kuris iš darbo pareigų pažeidimų padarytas pirmiau, o kuris vėliau, jeigu kitas pažeidimas (neteisingo įsakymo projekto parengimas) būtų buvęs. Tačiau teismui nepripažinus vieno iš darbo pareigų pažeidimo (netinkamo įsakymo projekto parengimo), aplinkybė dėl darbuotojo asmens bylos dingimo momento netenka reikšmės.

20. Apelianto argumentai, kad teismas turėjo vertinti atsakovės elgesį, požiūrį į darbdavį, pasikartojančius bandymus be pagrindo įforminti darbuotojų komandiruotes ar atostogas, yra teisiškai nepagrįsti. Viena vertus, priežastis nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnio 2 dalį gali būti tik konkretūs darbo pareigų pažeidimai, o ne bendro pobūdžio įspūdžiai apie darbuotojo elgesį, požiūrį į darbdavį, polinkius ir pan. Jeigu darbdavys manė, kad atsakovė padarė dar ir kitų darbo pareigų pažeidimų, turėjo atitinkamai į juos reaguoti DK nustatyta tvarka.

Kita vertus, darbdavio elgesys, kai esant laikinai ėjusio direktoriaus pareigas K. M. rezoliucijai, iÅ¡ atsakovės yra reikalaujama gauti pakartotinę direktoriaus V. Å . rezoliucijÄ , taip pat ir procesiniuose dokumentuose apraÅ¡omos aplinkybės, kieno giminaitė yra atsakovė, kas priėmė į darbÄ K. M., E. D., parodo darbdavio tendencingumÄ atsakovės atžvilgiu, nepagrįstų ir perteklinių reikalavimų jai kėlimÄ .

21. Papildomai kolegija pažymi, kad atsakovei priskirtas kitas darbo pareigų pažeidimas - darbuotojo asmens bylos praradimas - buvo tik nustatytas 2019 m. gegužės 2 d., tačiau darbdavys nenustatė, kada darbuotojo byla dingo ir dėl kieno kaltės ji dingo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė antrojo pažeidimo padarymo datos, kas neleidžia spręsti apie eiliÅ¡kumÄ . Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad abu pažeidimai, net jeigu jie bÅ«tų buvę padaryti, nėra tarpusavyje tokie patys, todėl negalėtų sudaryti pakartotinumo požymio DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.

22. Apeliantė argumentavo, kad antrasis atsakovės padarytas darbo pareigų pažeidimas yra Å¡iurkÅ¡tus, todėl atsakovė vis dėlto pagrįstai buvo atleista iÅ¡ darbo. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliantės argumentus atmeta ir pažymi, kad, viena vertus, parinkti darbuotojui sankcijÄ už darbo pareigų pažeidimÄ yra darbdavio, o ne teismo diskrecija. Jeigu darbdavys pasirinko atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , tai teismas negali savo nuožiÅ«ra perkvalifikuoti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo.

Šis teisinio reguliavimo išaiškinimas yra suformuluotas kasacinio teismo praktikoje nustatant, kad drausmines nuobaudas skiria darbdavys. Teismas nuobaudų neskiria, nes jis yra darbo ginčus nagrinėjantis organas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-674/2006). Įsigaliojus Darbo kodeksui nuo 2017 m. liepos 1 d. darbo pareigų pažeidimo konstatavimo ir sankcijų už pažeidimus paskyrimo teisinis reguliavimas iš esmės nepasikeitė, todėl teismų praktikos išaiškinimai yra aktualūs ir taikytini.

23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad kai darbdavys procesiniame dokumente, pateiktame teismui, pareiškia, kad buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį, kitu, nei atleistas darbuotojas, DK nustatytu pagrindu, jis gali prašyti teismo patikrinti ir įvertinti, ar iš tikrųjų egzistavo kitas darbo sutarties nutraukimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. UAB „Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011).

Tačiau minėtas procesinis dokumentas turi bÅ«ti pateiktas teismui iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 232 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. UAB sanatorija „PuÅ¡yno kelias“, bylos Nr. 3K-3-245/2008). To nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nepadarė, o argumentus, kad antrasis darbo drausmės pažeidimas yra Å¡iurkÅ¡tus ir savaime sudarė pakankamÄ pagrindÄ nutraukti darbo sutartį, iÅ¡dėstė tik apeliaciniame skunde.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva neanalizuodamas, ar antrasis darbo drausmės pažeidimas savaime gali būti pripažintas šiurkščiu ir nepripažindamas tokiu šio pažeidimo, nepažeidė nei CPK, nei DK reikalavimų, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013).

24. Kita vertus, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pats darbdavys abejojo dėl darbuotojo asmens bylos praradimo kvalifikavimo kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, nes 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu pats pripažino, kad per klaidÄ nurodė nutraukiantis darbo sutartį dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo ir iÅ¡taisė klaidÄ nurodydamas, kad darbo sutartį nutraukia dėl pakartotinai padaryto tokio paties darbo pareigų pažeidimo (t.1, b.l. 19).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad net jeigu ir bÅ«tų buvę įrodyta, kad bÅ«tent atsakovė padarė darbo drausmės pažeidimÄ prarasdama darbuotojo asmens bylÄ , tai Å¡is pažeidimas nelaikytinas Å¡iurkščiu įvertinant, kad atsakovei nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos saugoti darbuotojų asmens bylas - teismui nepateikta įrodymų, kad asmens byloms saugoti buvo paskirtas seifas ar kita kokia rakinama patalpa, kad raktus turėjo tik atsakovė ir pan.

26. Pirmosios instancijos teismas kaip vienÄ iÅ¡ pagrindų pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu nurodė aplinkybę, kad ieÅ¡kovė, norėdama atleisti iÅ¡ darbo atsakovę kaip darbo tarybos narę, negavo Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus sutikimo (DK 168 straipsnio 3 dalis). Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu ir nurodo, kad darbdaviui nebuvo žinoma aplinkybė, kad atsakovė yra iÅ¡rinkta į darbo tarybÄ - nebuvo pateiktas nei darbo tarybos rinkimų protokolas, nei pati atsakovė nepranešė darbdaviui, kad yra darbo tarybos narė.

27. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi byloje pateiktus įrodymus, iÅ¡klausiusi 2019 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , sutinka, kad darbdaviui nebuvo pateikta konkreti ir aiÅ¡ki informacija apie tai, kad darbo taryba iÅ¡rinkta ir kokie asmenys sudaro darbo tarybÄ , todėl darbdavys, nežinodamas atsakovės teisinio statuso, neturėjo pareigos taikyti atsakovei DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatytų garantijų. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas darbo tarybos pirmininku iÅ¡rinktas M. G. nepatvirtino, kad darbdaviui buvo praneÅ¡ta konkreti darbo tarybos sudėtis, to negalėjo patvirtinti ir liudytoja apklausta A.

T.. Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui buvo praneÅ¡ta tik tai, kad darbo taryba iÅ¡rinkta, pirmininkas yra M. G., tarybÄ sudaro 5 nariai. Darbdavys atliko jam DK 169 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ organizuoti tarybos rinkimus, tačiau apie rinkimų rezultatÄ turėjo praneÅ¡ti pati darbo taryba, o rinkimus patvirtinančių dokumentų saugojimas yra pavestas taip pat pačiai darbo tarybai (DK 171 straipsnio 12 dalis). Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino darbdavį nesilaikius DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

28. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra nustatytas kitas savarankiÅ¡kas ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu pagrindas (nutarties 18 ir 19 pastraipos), ir į tai, kad dar vieno reikalavimo, keliamo darbuotojo atleidimo procedÅ«rai, pažeidimo nustatymas ar jo nenustatymas neturėtų teisinės reikÅ¡mės civilinės bylos baigčiai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ sprendimÄ , todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

29. Apeliacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovės turėtos iÅ¡laidos neatlyginamos. Atsakovės turėtos iÅ¡laidos - 500 Eur už advokato pagalbÄ priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® Lazdijų ligoninė (CPK 93 str. 1 d.).

30. Valstybės turėtos iÅ¡laidos už procesinių dokumentų siuntimÄ ( 6 Eur) priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 96 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® Lazdijų ligoninė, įm. k. 165220415. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® Lazdijų ligoninė, įm. k. 165220415, 6 Eur (Å¡eÅ¡is eurus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų sutrenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Žibutė Budžienė Diana Labokaitė