Legislator Case Law & Legislation
8ba0df32-5d89-43f2-962e-a500fbf89a6b AI generated

8ba0df32-5d89-43f2-962e-a500fbf89a6b · Kauno apygardos teismas

Case Number 8ba0df32-5d89-43f2-962e-a500fbf89a6b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15318-1088/2019 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Kauno grÅ«dai“ ieÅ¡kinį atsakovui A. A. dėl baudos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Kauno grÅ«dai“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. A. 20 252,81 Eur baudÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 3-6).

Legislator headnote

AI generated

8ba0df32-5d89-43f2-962e-a500fbf89a6b · Kauno apygardos teismas: Atsiliepime nurodė, kad argumentų dėl baudos dydžio sumažinimo atsakovas nereiÅ¡kė, nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, todėl nėra pagrindo juos vertinti, jie negali bÅ«ti apeliacinio skundo pagrindu. Kadangi tokio reikalavimo nebuvo, teismas neturėjo pagrindo spręsti baudos mažinimo klausimÄ . Atsakovas prieÅ¡taravimus dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio motyvavo vieninteliu teiginiu, t. y., kad grÅ«dų prikimo-pardavimo sutarties neįvykdė dėl 2018 metų sausros, kuri lėmė labai prastÄ grÅ«dų derlių ir tai yra nenugalimos jėgos aplinkybė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1828-657/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05552-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.18.3.; 2.6.18.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15318-1088/2019 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Kauno grÅ«dai“ ieÅ¡kinį atsakovui A. A. dėl baudos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Kauno grÅ«dai“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. A. 20 252,81 Eur baudÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 3-6).

2. Nurodė, kad tarp Å¡alių 2018 m. sausio 12 d. sudaryta GrÅ«dų pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2018 m. rugsėjo 30 d. pateikti ieÅ¡kovei 500 tonų miežių ir 125 tonas rapsų. Atsakovas nustatytu terminu nei miežių, nei rapsų nepristatė. Sutarties 5.2 punkto pagrindu ieÅ¡kovė atsakovui iÅ¡rašė sÄ skaitÄ 20 252,81 Eur baudai, apskaičiuotos pagal sutartį, tačiau atsakovas jos nesumokėjo.

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino (b. l. 13-14).

4. Atsakovas A. A., nesutikdamas su preliminariu sprendimu, pareiškė prieštaravimus, ir prašė ieškinį atmesti (b. l. 19).

5. Nurodė, jog sutinka, jog nepristatė miežių ir rapsų ieÅ¡kovei, tačiau Å¡ias aplinkybes nulėmė objektyvios, ne nuo atsakovo priklausančios aplinkybės – 2018 metais buvusi sausra. Å i gamtinė stichija, kurios jis niekaip negalėjo kontroliuoti, lėmė itin prastÄ derlių. 2018 m. sausio 12 d. GrÅ«dų pirkimo-pardavimo sutarties 5.4. punkte nustatyta, jog Å¡alys atleidžiamos nuo atsakomybės, jei įsipareigojimų neįvykdė dėl nenugalimos jėgos: karo, stichinės nelaimės. Å iuo atveju stichinė nelaimė – 2018 metų sausra lėmė prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymÄ pagal sutarties sÄ lygas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ (b. l. 38-40).

7. Teismas konstatavo, kad Å¡alys 2018 m. sausio 12 d. sudarė GrÅ«dų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 142249, kurios 1.1. punktu atsakovas įsipareigojo iki 2018 m. rugsėjo 30 d. patiekti, o ieÅ¡kovė įsipareigojo nupirkti 500 tonų 2 klasės miežių už 1 tonÄ sumokant 128,75 Eur (be PVM), ir 125 tonas rapsų už 1 tonÄ sumokant 337,75 Eur (be PVM). Sutarties 5.2. punkte numatyta, kad atsakovas, nepateikęs grÅ«dų iki sutarties 1.1. punkte nurodytų terminų, moka ieÅ¡kovei 20 procentų dydžio baudÄ nuo nepatiekto grÅ«dų kiekio vertės bei atlygina ieÅ¡kovei visus jos patirtus nuostolius per 10 kalendorinių dienų nuo ieÅ¡kovės pareikalavimo. Atsakovas ieÅ¡kovei miežių ir rapsų nepristatė, todėl ieÅ¡kovė 2019 m. vasario 13 d. iÅ¡rašė sÄ skaitÄ sumokėti sutartimi nustatytÄ 12 231,25 Eur baudÄ už nepristatytus miežius ir 8 021,56 Eur baudÄ už nepristatytus rapsus, viso – 20 252,81 Eur. Atsakovas jam pateiktos sÄ skaitos neapmokėjo.

8. Sutarties 5.4 punkte nurodyta, jog „Pardavėjas ir pirkėjas atleidžiami nuo atsakomybės, jei įsipareigojimų neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure): karo, stichinės nelaimės (smarkios audros, ciklonų, jÅ«rų ar upių potvynių, žaibų), boikotų, streikų, teisėtų ar neteisėtų valstybės valdymo institucijų veiksmų ir kt., kaip tai numatyta teisės aktuose“. FaktÄ , jog sutartis buvo neįvykdyta dėl stichinės nelaimės (sausros), turėjo įrodyti atsakovas, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Todėl nėra pagrindo atleisti atsakovÄ nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ dėl force majeure (stichinės nelaimės) aplinkybių.

9. Atsakovas pažeidė teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties privalomumo Å¡alims principÄ , pareigÄ vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai, pareigÄ bendradarbiauti ir kooperuotis, jÄ vykdyti kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du, kadangi matydamas, kad negalės įvykdyti sutarties, ieÅ¡kovės neinformavo, nesiėmė priemonių sutartį įvykdyti kitais bÅ«dais ar jÄ vykdyti iÅ¡ dalies. Atsakovui pažeidus įsipareigojimÄ pagal sudarytas sutartis pristatyti kviečius ir rapsus ieÅ¡kovei, Å¡i pagal sutarties 5.2 punktÄ Ä¯gijo teisę į baudÄ , juo labiau, kad sutartyje Å¡alys susitarė, kad pardavėjo (atsakovo) tinkamas įsipareigojimų vykdymas turi esminę reikÅ¡mę pirkėjui (ieÅ¡kovei).

Ä®rodymų, patvirtinančių sutarties vykdymo metu kilusiÄ stichinę nelaimę, kuri darytų įtakÄ sutarties vykdymui bei atleistų atsakovÄ nuo pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus, atsakovas byloje nepateikė, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį visiÅ¡kai įrodė, o atsakovo argumentai vertintini, kaip vengimas sumokėti ieÅ¡kovei netesybas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniame skunde atsakovas A. A. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimÄ pakeisti – sumažinti priteistos baudos dydį iki 5 063,00 Eur (b. l. 43-44). grindžiamas Å¡iais argumentais:

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nesumažino netesybų dydžio. Priteistos netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės. Javų nepristatymÄ nulėmė objektyvios, nuo atsakovo nepriklausančios aplinkybės – 2018 metais buvusi sausra. Å i gamtinė stichija, kurios atsakovas niekaip negalėjo kontroliuoti, lėmė itin prastÄ derlių. Tuo tarpu ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, jog dėl sutarties neįvykdymo patyrė kokius nors nuostolius. Siekiant užkristi keliÄ ieÅ¡kovei pasipelnyti atsakovo sÄ skaita, pagal sutartį nustatytas baudos dydis turi bÅ«ti mažintinas iki 5 procentų dydžio baudos, kuris yra protingo dydžio, nelaikytinas pažeidžiančiu ieÅ¡kovės interesus, paneigiančiu Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ . 5 procentų dydis parinktinas, atsižvelgiant tiek į teisinio santykio pobÅ«dį, tiek į Å¡alių elgesį bei sutartinių įsipareigojimų visumÄ , kompensuoja ieÅ¡kovės patirtus nuostolius ir atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus.

12. IeÅ¡kovė AB „Kauno grÅ«dai“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b. l. 52-54).

13. Atsiliepime nurodė, kad argumentų dėl baudos dydžio sumažinimo atsakovas nereiÅ¡kė, nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, todėl nėra pagrindo juos vertinti, jie negali bÅ«ti apeliacinio skundo pagrindu. Kadangi tokio reikalavimo nebuvo, teismas neturėjo pagrindo spręsti baudos mažinimo klausimÄ . Atsakovas prieÅ¡taravimus dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio motyvavo vieninteliu teiginiu, t. y., kad grÅ«dų prikimo-pardavimo sutarties neįvykdė dėl 2018 metų sausros, kuri lėmė labai prastÄ grÅ«dų derlių ir tai yra nenugalimos jėgos aplinkybė.

IeÅ¡kovė savo reikalavimus pagrindė tarp Å¡alių sudaryta sutartimi, duomenimis apie jos visiÅ¡kÄ nevykdymÄ , sutarties sÄ lygomis, numatančiomis baudÄ už sutarties nevykdymÄ , ir baudos apskaičiavimu. IeÅ¡kovė nereikalavo atlyginti nuostolių, o atsakovas baudos dydžio neginčijo, todėl ieÅ¡kovei nebuvo pagrindo įrodinėti nuostolių dydžio. Teismas iÅ¡samiai įvertino bylos aplinkybes ir Å¡alis siejančių teisinių santykių pobÅ«dį, procesinį elgesį, netesybų dydį, priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

15. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė AB „Kauno grÅ«dai“ ir atsakovas A. A. 2018 m. sausio 12 d. sudarė GrÅ«dų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 142249, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo iki 2018 m. rugsėjo 30 d. patiekti, o ieÅ¡kovė – nupirkti 500 tonų 2 klasės miežių už 1 tonÄ sumokant 128,75 Eur (be PVM), 125 tonas rapsų 1 tonÄ sumokant 337,75 Eur (be PVM) (sutarties 1.1. p.). Sutartyje taip pat numatyta, kad atsakovas, nepateikęs grÅ«dų iki sutarties 1.1. punkte nurodytų terminų, moka ieÅ¡kovei 20 procentų dydžio baudÄ nuo nepatiekto grÅ«dų kiekio vertės bei atlygina ieÅ¡kovei visus jos patirtus nuostolius per 10 kalendorinių dienų nuo ieÅ¡kovės pareikalavimo (sutarties 5.2. p.).

Atsakovas nei sutartu terminu (2018 m. rugsėjo 30 d.), nei vėliau ieÅ¡kovei miežių ir rapsų nepristatė, todėl ieÅ¡kovė 2019 m. vasario 13 d. iÅ¡rašė sÄ skaitÄ sumokėti sutartimi nustatytÄ 12 231,25 Eur baudÄ už nepristatytus miežius ir 8 021,56 Eur baudÄ už nepristatytus rapsų tvarus, iÅ¡ viso 20 252,81 Eur. Atsakovas jam pateiktos sÄ skaitos neapmokėjo.

16. Atsakovas neginčija fakto, kad sutartyje nurodytos produkcijos ieÅ¡kovei nepristatė, tačiau teigia, kad turėtų bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės pagal Sutarties 5.4 punktÄ , nes sutartis neįvykdyta dėl stichinės nelaimės – 2018 metų sausros.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl baudos priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Dėl baudos dydžio 18. Kaipo jau minėta, Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos 2018 m. sausio 12 d. sutartį Nr. 142249 susitarė, kad pardavėjas (atsakovas A. A.) laiku neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų, t. y. nustatytais terminais nepristatęs sutarto grÅ«dų kiekio moka 20 procentų dydžio baudÄ nuo nepatiekto grÅ«dų kiekio ir atlygina visus pirkėjo nuostolius (sutarties 5.2 p.).

19. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, teigia, jog sutartyje numatytos baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis, nesÄ Å¾iningas, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, pažeidžia atsakovo interesus. Apelianto teigimu, sutarties neįvykdymÄ lėmė ne nuo jo priklausančios aplinkybės – 2018 m. sausra, todėl jis turėtų bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės ar netesybų dydis sumažintas. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

20. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 str.) lemia prievolę pažeidusios Å¡alies civilinę atsakomybę, kuriÄ taikant pasireiÅ¡kia turtinis (ekonominis) prievolės pobÅ«dis, nes skolininkas už tinkamÄ prievolių vykdymÄ atsako savo turtu. Byloje nėra ginčo dėl to, jog sutartis nebuvo įvykdyta, todėl vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimÄ .

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, naudotis Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintais kreditoriaus interesų apsaugos būdais – netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Netesybos ir palūkanos artimos savo paskirtimi ir siekiamais tikslais, tačiau turi ir esminių skirtumų, dėl kurių šie civilinės teisės institutai negali būti tapatinami.

22. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir (ar) nuostolių atlyginimÄ (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.).

23. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių Å¡alys susitaria sudarydamos sutartį ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiÅ¡kus reikalavimÄ nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ir negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis bei negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirkimo – pardavimo sutarties 5.2 punkte šalys susitarė dėl mokamų netesybų ir jų dydžio, nustatytas 20 procentų netesybų dydis neprieštarauja įstatymams, šalys, nustatydamos sutartyje šį dydį, susitarė dėl minimalių ieškovės nuostolių, kurių ieškovė atskirai įrodyti neturi, jei atsakovas nevykdys įsipareigojimų, todėl atmestini apelianto argumentai, jog ieškovė neįrodė realių nuostolių dydžio.

25. AiÅ¡kiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumÄ tarp nuostolių ir praÅ¡omų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi reikia analizuoti, kiek dėl Å¡ios pažeidimo patyrė nuostolių ieÅ¡kovė ir koks Å¡ios sumos santykis su sutartyje nustatytomis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018).

26. Vertinant, ar ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti netesybų suma (20 252,81 Eur) nagrinėjamu atveju atitiktų protingumo, proporcingumo kriterijus, atsižvelgiama į tai, kad atsakovas Å¡iuo atveju veikė kaip verslininkas (Å«kininkas), t. y. grÅ«dus ieÅ¡kovei tiekė verslo tikslais, todėl nėra laikytinas silpnesniÄ ja sutartinių santykių Å¡alimi.

27. Nepagrįstais pripažintini ir atsakovo argumentai dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.

28. CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai jos negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, už kuriÄ skolininkas neatsako. Nenugalimos jėgos faktÄ privalo įrodyti skolininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį bÅ«tų pripažintos egzistuojant force majeure aplinkybės, bÅ«tina Å¡ių sÄ lygų visuma: pirma, aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; antra, dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; trečia, Å¡alis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; ketvirta, Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

Nesant Å¡ių sÄ lygų visumos, faktinės aplinkybės negali bÅ«ti pripažįstamos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010).

29. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta taisyklė, kad nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties Å¡alis neturi reikiamų finansinių iÅ¡teklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Taigi, teisės normoje, kurioje atskirai pabrėžiama, kokios aplinkybės, dėl kurių sutarties Å¡alis neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nelaikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, yra atskirai specialiai pažymima, kad force majeure aplinkybėmis nelaikomos aplinkybės, kai sutartis neįvykdyta dėl jÄ privalančios vykdyti sutarties Å¡alies kontrahentų padarytų pažeidimų.

30. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nenugalimos jėgos faktÄ grindė iÅ¡ esmės vienu argumentu – 2018 m. sausra, tačiau į bylÄ nepateikė jokių įrodymų savo argumentams pagrįsti. Pastebėtina, kad nenugalimos jėgos aplinkybe, kurios Å«kininkaujantis asmuo negalėjo protingai numatyti, galėtų bÅ«ti pripažintos tik tokie duomenys, kurie patvirtintų, kad sausringumas atitinkamoje vietovėje yra neįprastas ir negalėjo bÅ«ti protingai numatomas.

31. Be to, pažymėtina tai, kad liÅ«tys, lietus ar sausra, kuriuos atsakovas nurodė prievolės neįvykdymo priežastimis, teismų praktikoje nepriskirtinos prie force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, Å¡alinančių atsakovės civilinę atsakomybę už sutartinės prievolės neįvykdymÄ . Teismai ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinę, kad tokios oro sÄ lygos, atsižvelgiant į Lietuvos klimatÄ , nėra tos aplinkybės, kurių atsakovas, bÅ«damas Å«kininku (užsiimdamas gyvulininkyste ir žemdirbyste), nebÅ«tų galėjęs protingai numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2004).

Atsakovas, nors ir fizinis asmuo, tačiau pasiraÅ¡ydamas sutartį veikė tikslais, susijusiais su jo verslu, t. y. Å«kininkavimu. Å ių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovas, kurios profesinė veikla yra Å«kininkavimas, galėjo numatyti nepalankias oro sÄ lygas, todėl prisiėmė ir aplinkybių, susijusių su gamtos reiÅ¡kiniais, padarinių atsiradimo rizikÄ .

32. CK 6.200 straipsnio reikalavimai įpareigoja sutarties Å¡alis sutartį vykdyti tinkamai ir sÄ Å¾iningai, vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis. Atsiradus nenugalimos jėgos aplinkybių, Å¡alis apie jas privalo praneÅ¡ti kitai sutarties Å¡aliai (CK 6.212 str. 3 d.). Tačiau atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad apie negalėjimÄ vykdyti sutartinius įsipareigojimus jis ieÅ¡kovei pranešė. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovas neįrodė, jog dėl susidariusių aplinkybių jis objektyviai negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų ieÅ¡kovei pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Nesant force majeure (nenugalimos jėgos) nustatymo kriterijų visumos, nepripažintinas nenugalimos jėgos buvimas, kas bÅ«tų pagrindas atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės.

33. Ä®vertinus tai, jog atsakovas nėra įvykdęs jokios prievolės pagal pirkimo – pardavimo sutartį dalies ir nepateikė jokių įrodymų, kad prievolės neįvykdė dėl kokių nors objektyvių nuo jo paties nepriklausiusių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo mažinti netesybas (priteistÄ baudÄ ).

34. Kiti skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl plačiau nenagrinėjami. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2007; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; (duomenys neskelbtini) v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodyti argumentai nepaneigia teismo sprendimo pagrįstumo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

36. Apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 7,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apelianto A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,75 Eur (septynis eurus septyniasdeÅ¡imt penkis centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi iÅ¡laidos). Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Tomas Romeika