8b9ffd94-e239-48ad-b085-41f17e5938ab · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1-2210-295/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00347-2016-6Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.8.1.(S)                              VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMAS N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu 2016 m. lapkričio 15 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,nukentėjusiajai J.

T.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis darbų vykdytoju UAB „E. N.“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :Kaltinamasis V.

B. (V. B., iki 2016-01-15 buvęs V. T.), muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent:jis, 2016-01-02 apie 18:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarpusavio konflikto metu, tyčia keletÄ kartų spyrė savo sutuoktinei – nukentėjusiajai J. T. į nugarÄ , tokiu bÅ«du, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .Å iais savo veiksmais kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.Kaltinamasis V. B. savo kaltės jam inkriminuota nusikalstama veika iÅ¡ esmės nepripažino.

Kaltinamasis V. B. pripažino, kad įvykio dienÄ jis buvo neblaivus ir dėl to įvyko konfliktas su sutuoktine – nukentėjusiÄ ja J. T., tačiau kaltinamojo teigimu, jis jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo ir jos nespardė, o kai atvyko policijos pareigÅ«nai, jis miegojo. Nors kaltinamasis V. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, jo kaltė, smurtaujant sukėlus fizinį skausmÄ savo Å¡eimos narei – sutuoktinei J. T., įrodoma Å¡iais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.Nukentėjusioji – kaltinamojo sutuoktinė J.

T. ir kaltinamojo sÅ«nus - liudytojas V. T. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus Å¡ioje baudžiamojoje byloje, savo atsisakymÄ motyvuodami tuo, kad jie su kaltinamuoju V. B. susitaikė ir jokių pretenzijų jam neturi, todėl, jų nuomone, aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes nėra jokio pagrindo, o baudžiamoji byla kaltinamojo V. B. atžvilgiu turi bÅ«ti nutraukta. Kadangi nukentėjusioji J. T. ir liudytojas V. T. atsisakė duoti parodymus teisme, teismas, siekdamas patikrinti kitus įrodymus, esančius Å¡ioje baudžiamojoje byloje, nukentėjusiosios J.

T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (b.l. 21-22), ir liudytojo V. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (b.l. 26), pagarsino teisiamajame posėdyje (BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalys). Nukentėjusioji J. T., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui teigė, kad jie su kaltinamuoju V. B. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu su jais dar gyvena nukentėjusiosios tėvas A. S., kuris sunkiai serga ir nesikelia iš lovos, todėl nukentėjusiajai reikia jį slaugyti.

Ä®vykio dienÄ kaltinamasis V. B. po Naujųjų metų Å¡ventimo buvo girtas, o bÅ«damas girtas, kaltinamasis yra agresyvus, todėl 2016 m. sausio 2 d., kaltinamasis pradėjo ant nukentėjusiosios rėkti, ieÅ¡koti priekabių, kažko reikalauti, o vėliau, nukentėjusiajai bÅ«nant virtuvėje, pora kartų spyrė (davė) koja iÅ¡ užpakalio į nugarÄ . Pajutusi skausmÄ , nukentėjusioji nuo kaltinamojo pabėgo ir užsirakinusi tėvo kambaryje, paskambino sÅ«nui V. T., kuris pasiÅ«lė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, tačiau kol ji prisiruošė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu, sÅ«nus jau buvo paskambinęs ir iÅ¡kvietęs policijÄ .

Liudytojas V. T., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, patvirtino, kad 2016 m. sausio 2 d., apie 14:15 val., jam į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paskambino jo motina J. T., kuri jam pranešė, kad kilo konfliktas tarp jos ir kaltinamojo V. B., kuris prisigėrė ir pradėjo „buÅ¡avoti <...>“, nes jis jau gėrė kelias dienas. Motina jo prašė, kad jis atvažiuotų nuraminti tėvo, bet liudytojas V. T. nusprendė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus ir pats nuvažiuoti pas tėvus į namus.

Kai skambino telefonu, jo motina buvo susijaudinusi, verkė. Atvažiavęs į tėvų butÄ , jis rado girtÄ tėvÄ , kuris nieko paaiÅ¡kinti negalėjo, o motina taip pat plačiai nieko neaiÅ¡kino ir rašė pareiÅ¡kimÄ policijai. Liudytojo V. T. teigimu, paprastai jo tėvas nesmurtauja, rankos prieÅ¡ motinÄ nekelia, tačiau kai iÅ¡geria, prasideda tarpusavio konfliktai. Kad liudytojas V. T. skambino Bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie smurtaujantį tėvÄ , bei prašė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, patvirtinama telefono skambučio įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolu (b.l. 29-30).Liudytojas – policijos pareigÅ«nas – M.

M. (M. M.) teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2016 m. sausio 2 d., jiems kartu su kolega V. S. patruliuojant Vilniaus miesto Å eÅ¡kinės mikrorajone, iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus vyras triukÅ¡mauja, grasina susidorojimu. Policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ , į juos kreipėsi J. T., kuri paaiÅ¡kino, kad neblaivus jos sutuoktinis kelis kartus spyrė koja jai į nugaros sritį.

Nukentėjusiosios sutuoktinis buvo girtas, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, ir bÅ«damas labai agresyvus, grasino bute esantiems asmenims, todėl policijos pareigÅ«nai uždėjo jam antrankius ir iÅ¡vežė į policijos komisariatÄ . Policijos pareigÅ«nams dar bÅ«nant bute, į butÄ atvyko ir pareiÅ¡kėjos sÅ«nus, tačiau ar sÅ«nus kÄ nors aiÅ¡kino policijos pareigÅ«nams, liudytojas M. M. paaiÅ¡kinti negalėjo. AnalogiÅ¡kus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui davė ir liudytojas – policijos pareigÅ«nas – V.

S. (b.l. 36), kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kadangi į teisiamÄ jį posėdį liudytojas V. S. negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių.IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio (b.l.

38) policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo turinio matyti, kad kaltinamasis V. B., 2016 m. sausio 2 d. 15:00 val. pristatytas į Vilnius apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tÄ jį policijos komisariatÄ , kategoriÅ¡kai atsisakė pasitikrinti blaivumÄ (pÅ«sti į alkotesterį), tačiau nuo kaltinamojo sklido stiprus alkoholio kvapas, o elgesys buvo neadekvatus.Smurto nukentėjusiosios J. T. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu (b. l. 9-10) tarnybiniu praneÅ¡imu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuotas smurto panaudojimo faktas ir smurtÄ galintys rodyti požymiai nukentėjusiosios J.

T. nugaros srityje. IÅ¡analizavęs Å¡ioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jie yra pakankami teismo apkaltinamosios iÅ¡vadoms padaryti. Nukentėjusiosios J. T. parodymai, duoti Vilnius miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, apie tai, kad kaltinamasis V. B. naudojo smurtÄ jos atžvilgiu, taip pat jos parodymai apie naudoto smurto pobÅ«dį ir konkrečius kaltinamojo smurtinius veiksmus, yra nuoseklÅ«s, analogiÅ¡kai apie jos atžvilgiu kaltinamojo panaudotÄ smurtÄ ir jo pobÅ«dį, ji aiÅ¡kino ir paskambinusi telefonu savo sÅ«nui – liudytojui V.

T. bei į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams, o teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji J. T., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui apie įvykio aplinkybes, turėjo tikslÄ apkalbėti kaltinamÄ jį – savo sutuoktinį V. B., todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios J. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama nukentėjusiojo asmens apklausa yra prilyginama parodymams, nukentėjusiojo duotiems teisiamojo posėdžio metu, todėl teismas, atsižvelgdamas į teisiamajame posėdyje nustatytų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo V.

B. kaltė jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia suduodamas smÅ«gius kojomis savo sutuoktinei (Å¡eimos narei) - nukentėjusiajai J. T. į nugaros sritį (jÄ muÅ¡damas), sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Teismo posėdyje nukentėjusioji J. T. pareiÅ¡kė, kad ji kaltinamajam atleido, jie su kaltinamuoju susitaikė, todėl ji prašė baudžiamÄ jÄ bylÄ kaltinamojo V.

B. atžvilgiu nutraukti.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.Tačiau tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi bÅ«ti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų visų sÄ lygų visuma.

Kadangi kaltinamasis V. B. neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , todėl teismas konstatuoja, kad nėra sÄ lygų numatytų BK 38 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant kaltinamasis gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamÄ jį V. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, nėra pagrindo. Bausmės skyrimas Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančiÄ aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau nebuvo teistas, dirba ir iÅ¡laiko Å¡eimÄ bei į nukentėjusiosios praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kurį teismas vertina kaip praÅ¡ymÄ neskirti griežtos bausmės, ir daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam V. B. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pasiÅ«lyta bausmė – laisvės apribojimas.

PraÅ¡ydamas skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, prokuroras taip pat prašė teismo taikyti kaltinamajam ir Å¡iuos įpareigojimus: tęsti darbÄ ir bÅ«ti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val. Tačiau įstatymas (BK 48 straipsnio 6 dalis) įpareigojimo kaltinamajam tęsti darbÄ nenumato, o skirti kaltinamajam V. B. įstatyme numatytÄ (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas) įpareigojimÄ tam tikru laiku bÅ«ti namuose, netikslinga, kadangi kaltinamasis jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė prieÅ¡ savo Å¡eimos narį ir bÅ«damas namuose, todėl toks įpareigojimas, teismo nuomone, negali daryti jokios įtakos kaltinamojo elgesiui ir nepadės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Tačiau prokuroro pasiÅ«lytos taikyti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 71 ir 722 straipsniuose, be jokios abejonės, gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamojo V. B. elgesiui ir padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl teismas, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 7 dalimi, daro iÅ¡vadÄ , kad vietoje BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ir įpareigojimų, kaltinamajam V. B. tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 71 ir 722 straipsniuose.Dėl kardomosios priemonėsIkiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V.

B. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b.l. 41). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymÄ .Nors baudžiamoji byla yra iÅ¡nagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau kaltinamajam V.

B. skirtina laisvės apribojimo bausmė ir turi bÅ«ti taikomi tam tikri įstatymuose numatyti įpareigojimai, todėl teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio Å¡io teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga V. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :V.

B. (V. B., iki 2016-01-15 buvęs V. T.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimÄ aÅ¡tuoniems mėnesiams. Paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 bei 722 straipsniuose, ir įpareigoti V. B. per keturis mėnesius nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokėti 10 (deÅ¡imties) MGL (376,60 € - trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 60 centų) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , taip pat įpareigoti V.

B. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per penkis mėnesius nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡klausyti visÄ Å¡ių programų kursÄ .Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies reikalavimais, į V. B. paskirtÄ jÄ bausmę įskaityti kardomÄ jį kalinimÄ (laikinÄ sulaikymÄ ) nuo 2016 m. sausio 2 d. 14:20 val. iki 2016 m. sausio 3 d. 16:05 val. (vienÄ dienÄ ), vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

KardomÄ jÄ priemonę, paskirtÄ V. B. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti nepakeistÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam V. B., kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo nustatytus įpareigojimus. Nuteistajam V. B. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam gali bÅ«ti pakeista areÅ¡tu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .Teisėjas                                                                                       Valdas Bugelevičius