2022-04-27 Nr. AB-10354-3-62-3-03447-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2156-567/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03447-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienietis, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) jam yra nesaugu, nes jis nusivylė (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašydamas jį atmesti.

4. Pareiškėjo pasakojimas abstraktus, neišsamus, nedetalus, bendro pobūdžio, atsakymai lakoniški, vengiant atsakinėti į patikslinančius klausimus arba atsakant bendromis frazėmis apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jog šiuolaikiškiems žmonėms šalyje nėra ateities, šalis degraduoja, nėra galimybės gyventi, išsilavinti.

5. Tyrimo metu pareiškėjas negalėjo pateikti tikslių paaiškinimų ar rašytinių įrodymų, ką ir apie ką tiksliai jis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų jo apsaugoti ir toks nenorėjimas ar negalėjimas būtų nulemtas konvencinių priežasčių. Pareiškėjo pasakojimas paremtas prielaidomis, todėl neleidžia identifikuoti tariamo persekiotojo, tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

6. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik sulaikytas pareigūnų, todėl prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

7. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 21 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies – pakeisti Departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai, kirto sieną ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį, paaiškindamas, jog į Lietuvą atvyko dėl saugumo, nes yra (duomenys neskelbtini).

10. Departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

11. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyta persekiojimo baimė iš esmės grindžiama tik pasakojimo forma. Pasakojime aplinkybės nurodomos abstrakčiai ir nenuosekliai, tiek į Departamento, tiek į teismo užduodamus klausimus vengiant konkrečiai atsakyti. Vengimas išsamesnio ir detalesnio paaiškinimo tam tikrais momentais nelogiškas ir prieštaringas, vertintinas kaip turintis žemą įrodomąją galią, keliantis pagrįstų abejonių jų patikimumu. Pasakodamas istoriją, pareiškėjas nurodė tik abstrakčias sąvokas ir bendrą situaciją, tačiau negalėjo individualizuoti, kaip jam konkrečiai pasireiškė grasinimas ir persekiojimas.

12. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo užpuolimo, įkalinimo ir grasinimų ir toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas prieglobsčio suteikimo priežasčių, dėl to asmeniui grėstų valstybės institucijų persekiojimas (dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

13. Teismo vertinimu, pareiškėjas aplinkybes dėstė abstrakčiai ir hipotetiškai galimai dėl to, kad jis pamiršo tikrovės neatitinkančias ir išgalvotas istorijos detales. Pareiškėjo pasakojimas nepatvirtintas jokiais daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso ir vaizdo įrodymais, kurie neprieštarauja informacijai apie kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams ir kitiems byloje esantiems nekvestionuotiniems duomenims. Pareiškėjo paaiškinimas, kad iš kilmės valstybės jis išvyko dėl šalyje vykdyto persekiojimo ir jam kylančios grėsmės, nėra įtikinamas, kadangi prieglobstis (kaip apsauga) yra suteikiamas dėl realiai gresiančio, bet ne dėl galimo persekiojimo, grindžiamo prieštaringais, nenuosekliais ir klaidinančiais faktais ir aplinkybėmis.

14. (duomenys neskelbtini).

15. Departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėjas nepateikė. Iš pareiškėjo pateiktos informacijos ir atsakovo surinktos informacijos apie kilmės valstybę nenustatyta tikėtino persekiojimo, tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmeniškai pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

16. Pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini).

17. Pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymo) 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas pastaruoju metu dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės. Pareiškėjas nenurodė pagrįstų duomenų, kad kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu, kad tai būtų pagrindu suteikti tarptautinę apsaugą. Pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, bet ne objektyviais duomenimis. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta.

18. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikroji priežastis galimai yra siekis ne bėgti nuo persekiojimo, o dėl ekonominių priežasčių patekti į Europos Sąjungos erdvę. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dėl (duomenys neskelbtini), aiškiai patvirtina, jog pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę išskirtinai grindžiama ekonominėmis priežastimis, tačiau jos negali būti pagrindu suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Įstatymo 86 ir 87 straipsnių prasme.

19. Departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo nuodugniai ir išsamiai, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta išsami apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai. Atsakovas siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Tyrimo metu surinkta aktuali informacija apie (duomenys neskelbtini) ir jos situaciją. Aplinkybė, kad Sprendime buvo klaidingai nurodyta, jog pareiškėjas apsisprendė dėl (duomenys neskelbtini), neturi esminės reikšmės ginčui.

20. Teismas nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu egzistuoja Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti veiksmai, todėl Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui papildomos apsaugos.

21. Pareiškėjo skundas Komisijoje neturėjo būti nagrinėjamas žodine tvarka, nes teisinis reglamentavimas neįpareigoja Komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų reikalingas žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas nenurodė, kokią svarbią bylai informaciją jis galėjo nurodyti Komisijai, jeigu jo skundas būtų nagrinėtas žodžiu. Teisme posėdis vyko žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjas turėjo galimybę visus savo argumentus tiesiogiai išsakyti teismui ir jo teisė būti išklausytam buvo užtikrinta ir jis ja pasinaudojo.

22. Teismas nurodė, kad Departamento Sprendimas dalyje, kurioje uždrausta pareiškėjui penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo, nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau, atsižvelgiant į Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Tvarka) nuostatas (pavyzdinius kriterijus) ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Neįrodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje galėtų sukelti grėsmę visuomenės saugumui, todėl pareiškėjui nustatytas trejų metų draudimo atvykti terminas.

23. Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, nuostatas trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra proporcinga ir teisėta, priimta individualaus įvertinimo pagrindu.

24. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašytos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso, kuri buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija), Įstatymo, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), Tvarkos nuostatomis.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

26. Pareiškėjas nurodė, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes dėl persekiojimo (duomenys neskelbtini).

27. Departamentas nepagrįstai rėmėsi (duomenys neskelbtini). Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią ir aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. Atsakovas nurodytos pareigos neįvykdė, o skundžiami sprendimai užkirto pareiškėjui kelią gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

28. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti.

29. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo paaiškinimai apie situaciją kilmės šalyje nesudarė pagrindo taikyti Įstatymo nuostatas dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko ir įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybėje. Atsakovas nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų persekiojimas, kankinimai arba mirties bausmė.

30. Pareiškėjo nurodytos priežastys, privertusios jį išvykti iš kilmės šalies, nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo, o bendra saugumo padėtis pareiškėjo kilmės valstybėje nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės asmenims dėl jų asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, kankinimai ar mirties bausmė dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

31. Pareiškėjas pagrįstai turi būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį ir nustatytas draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės valstybes. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Pareiškėjas prašo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

34. Teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Bylos šalių pozicija taip pat yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, kad proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti paaiškinimų neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime nelaikytina motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 35. Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 12 d. Sprendimo ir Komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminą.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog jis neatitinka Įstatymo reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos.

38. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

39. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

40. Pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka pabėgėlis apibrėžia asmenį, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.

41. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

42. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

44. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta, remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, jog asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

46. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio 3 dalį tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas, išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

47. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti. Tos pačios direktyvos 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės narės užtikrina, jog sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, iš EPPB ir JTVPK ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams.

48. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.

49. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

50. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

51. Pagal Tvarkos aprašo nuostatas prieglobsčio prašytojo skundas Komisijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Komisija, teisėjų kolegija nenustatė ir pareiškėjas nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo skundas turėjo būti nagrinėjamas žodine tvarka.

52. Užsienietis yra kilęs iš (duomenys neskelbtini).

53. Apelianto argumentai, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, yra nepagrįsti, nes jo nurodytos aplinkybės nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo, o deklaruojama baimė yra hipotetinio pobūdžio. Pareiškėjo pateikta istorija yra abstrakti, nepasižymi nuoseklumu ir detalumu, yra prieštaringa. Pareiškėjas negalėjo pateikti tikslių paaiškinimų ar rašytinių įrodymų apie jo (duomenys neskelbtini).

54. Apeliantas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes nenustatyta, kad kilmės valstybėje jam gresia kankinimai arba mirties bausmė. Bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė. Pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios pagal (duomenys neskelbtini) gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Nenustatyta, kad pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus.

55. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų jo apsaugoti, o toks nenorėjimas ar negalėjimas būtų sąlygotas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

56. Departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino būtinybės pareiškėjui suteikti prieglobstį. Kilmės valstybės informacija savaime nėra vienintelis kriterijus, apsprendžiantis tarptautinės apsaugos poreikį, nes prieglobsčio prašymo pagrįstumo tyrimo objektas yra individuali prašytojo situacija ir jo konkrečios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nenustatytas pareiškėjo poreikis dėl tarptautinės apsaugos, nes pareiškėjas neatitinka Įstatyme įtvirtintų sąlygų dėl pabėgėlio statuso suteikimo ar papildomos apsaugos taikymo. Atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų.

57. Sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką yra pagrįstas, nes pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

58. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visiškai pagrįstos baimės samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3587-1062/2021). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

59. Nagrinėjamu atveju nei Departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali grėsmė sveikatai ir gyvybei.

60. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Departamentas, priimdamas sprendimą ir tirdamas pareiškėjo individualią situaciją, rėmėsi oficialiais šaltiniais, (duomenys neskelbtini).

61. (duomenys neskelbtini).

62. Akivaizdu, kad pareiškėjo pasakojimas nepaneigia Departamento surinktos informacijos apie kilmės valstybę. Apeliantas, nesutikdamas su tuo, kad Departamentas rėmėsi (duomenys neskelbtini) informacija apie kilmės valstybę, nenurodė kitos informacijos, kuri iš esmės prieštarautų (duomenys neskelbtini) surinktai informacijai, ir kuri sudarytų pagrindą daryti priešingas išvadas apie pareiškėjo kilmės valstybę ir pareiškėjo individualią situaciją.

63. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog jam gresia persekiojimas ar kankinimai, yra tik subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais duomenimis. Pareiškėjas nepateikė informacijos, patvirtinančios, kad jis atitinka Įstatyme nustatytą prieglobsčio suteikimo pagrindą, o nustatytos faktinės aplinkybės bei kilmės valstybės informacija nepatvirtina pareiškėjui tariamai gresiančio persekiojimo tikimybės, todėl pareiškėjo deklaruojama baimė nėra pagrįsta. Departamento pirmosios instancijos teismui pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta pavojingi ginkluoti konfliktai, kurie keltų grėsmę pareiškėjo sveikatai ar gyvybei.

64. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jam grėsmė kilmės valstybėje kyla, nes jis yra (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjo pasakojimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentų prieštaringumą patvirtina ir tai, kad pareiškėjas negalėjo nurodyti jokių specifinių aplinkybių, kurios galėtų būti patikrintos.

65. Departamento surinkta kilmės valstybės informacija ir pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti tariamų persekiotojų, jų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kas jį buvo (duomenys neskelbtini) bei dėl kokių priežasčių, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjui būtinas tarptautinės apsaugos poreikis dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nėra aiškios, todėl nėra pagrindo spręsti, jog kilmės šalyje pareiškėjas gali būti persekiojimas dėl kokių nors individualių savybių.

66. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo kilmės valstybė negalėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo galimo persekiojimo, ar, kad apsaugos nesuteikimas kilmės valstybėje būtų grindžiamas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų priežastimis. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, hipotetiniais pasvarstymais, kurie nepagrįsti objektyviais įrodymais. Pareiškėjo argumentai nepatvirtina, kad jis kilmės šalyje gali patirti padidintą persekiojimo grėsmę ar yra pažeidžiamas asmuo.

67. Pareiškėjo pasakojimas yra prieštaringas, todėl nepatvirtina pareiškėjo nurodytų individualių aplinkybių dėl pareiškėjo padaryto garbės nusižengimo ir vykdomo persekiojimo už garbės nusižengimą realumo. Pareiškėjas nepateikė pagrįstų duomenų, patvirtinančių jo pasakojimą apie padarytą (duomenys neskelbtini), apie tai, kas yra tikėtinas jo persekiotojas, o kilmės valstybė negali jo apsaugoti, ir kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą pareiškėjo baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka ir būti nužudytam už (duomenys neskelbtini). Abstraktus pasakojimas dėl kilmės valstybėje tariamai gresiančio pavojaus, nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankamas patvirtinti pareiškėjo pagrįstą baimę patirti persekiojimą kilmės valstybėje.

68. Departamentas, vertindamas papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo kriterijus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo šalyje šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

69. Pirmosios instancijos teismas sutrumpino Sprendime nurodytą laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki trejų metų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neskundžia pirmosios instancijos teismo nustatyto laikotarpio proporcingumo, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas trejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turėtų būti sutrumpintas.

70. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vilija Mikuckienė

Neringa Švedienė