2020-05-21 Nr. BB-2683-1-01-1-26493-2016-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2345/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26493-2016-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nukentėjusiosios L. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 7 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nukentėjusioji L. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo A. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atmesti nukentėjusiosios L. Š. ir prokuroro apeliaciniai skundai, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai skundžiamuose sprendimuose neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus (nukentėjusiosios, liudytojų ir išteisintojo parodymus, ekspertizių išvadas, rašytinius bylos duomenis) ir taip padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnio 2 dalį). Skunde plačiai išdėstant bylos faktines aplinkybes bei skundžiamų teismų sprendimų argumentus bei motyvus, teigiama ir tai, kad teismai pažeidė ir BPK 256 straipsnio, 324 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo grindžiami išimtinai su teismų sprendimuose išdėstytų motyvų dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir teismo išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo kritika, tuo pačiu pateikiant savą byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių vertinimą ir nuomonę dėl minėtų įrodymų vertinimo. Kaip minėta, nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, jei tai nesusiję su esminiais BPK pažeidimais. Kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 256 straipsnio ir 324 straipsnio 6 dalies pažeidimų, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, jie grindžiami prašymu įvertinti kitaip (taip, kaip to pageidauja nukentėjusioji) byloje surinktus įrodymus ir savaip interpretuojant teismo teisę – pareigą keisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, bet ne teisiniais argumentais, kad minėtų baudžiamojo proceso normų pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis, 369 straipsnio 3 dalis). Taip pat skunde nėra nurodyti teisiniai argumentai, kurie pagrįstų nukentėjusiosios teiginius dėl baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo ir leistų kasacinės instancijos teismui svarstyti šį klausimą (šie teiginiai taip pat siejami tik su nesutikimu dėl kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo, kurią, nukentėjusiosios teigimu, teismai privalėjo perkvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 ar 3 dalį). Teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nesuformuluoti teisiniai argumentai, sudarantys BPK 369 straipsnyje nurodytą pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosios L. Š. paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios L. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė