2020-07-15 Nr. AB-13529-3-62-3-00970-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-760-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00970-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.1; 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. U. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja I. U. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus (toliau – ir Marijampolės skyrius) 2018 m. vasario 14 d. sprendimą „Dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo I. U.“ Nr. (10.1) VPE_SP1-712; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2018 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. (10.1) VPE_SP1-712“ Nr. (6.5) I-2360; 3) įpareigoti Marijampolės skyrių perskaičiuoti pareiškėjai I. U. senatvės pensiją nuo 2017 m. gruodžio 1 d. (perskaičiavimą darant pagal teisės aktus, galiojusius 2017 m. gruodžio 1 d.), į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitant 1954 m. liepos 1 d. – 1957 m. liepos 1 d. laikotarpius, nurodytus Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento 2017 m. lapkričio 21 d. išduotoje pažymoje apie darbo stažą Nr. TL-1081.

2. Pareiškėja nurodė, kad Marijampolės skyrius 2018 m. vasario 14 d. sprendimu „Dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo I. U.“ Nr. (10.1) VPE_SP1-712 (toliau – ir Marijampolės skyriaus sprendimas) nepagrįstai atsisakė įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pareiškėjos darbą nuo 1954 m. liepos 1 d. iki 1957 m. liepos 1 d. Dėl to pareiškėja pateikė skundą VSDFV, kuri 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2018 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. (10.1) VPE_SP1- 712” Nr. (6.5) I-2360 (toliau – ir VSDFV sprendimas) pareiškėjos skundą atmetė.

3. Pareiškėja teigė, kad Marijampolės skyriaus ir VSDFV sprendimai nepagrįsti, nes pareiškėjos santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) todėl nuo 1954 m. liepos 1 d. iki 1957 m. liepos 1 d. pareiškėjos pavardė darbadienių apskaitos knygoje pagrįstai buvo nurodoma ne U., bet R.. Aplinkybė, kad Marijampolės savivaldybės administracijos archyve Kapsuko rajono Akmenynų kolūkio darbadienių apskaitos knygoje įrašas apie I. R. darbą 1954–1957 metais įrašytas pieštuku, o ne tušinuku ir / ar pan., jokios esminės reikšmės sprendžiant pareiškėjos darbo stažo klausimą, neturi.

Pareiškėja nepildė nurodytos knygos, ji neatsakinga už jos pildymą viena ar kita rašymo priemone. Joks teisės aktas ginčo laikotarpiu nenumatė, kad darbadienių apskaitos knyga privalėjo būti pildoma tam tikra rašymo priemone, o pieštukas – netinkama rašymo priemonė. Reikšmingas ir faktas, kad Kapsuko rajono Akmenynų kolūkio darbadienių apskaitos knyga buvo saugoma ne pareiškėjos, bet Marijampolės savivaldybės administracijos archyve. Dėl to pareiškėja jokios įtakos nurodytam dokumentui (jo turiniui) negalėjo daryti.

Kadangi minėtos darbadienių apskaitos knygos duomenys (įskaitant duomenis apie pareiškėjos darbą 1954–1957 m.) nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, negalima jų laikyti neteisėtais ir / ar neišsamiais. Pareiškėjos nuomone, net ir nusprendus, kad knyga neatitinka darbo stažo ir uždarbio apskaitos knygos formos, kuri turėjo būti vedama kolūkio buhalterijoje, toks neatitikimas per se (savaime) negali būti laikomas, kaip paneigiantis knygoje įrašytų duomenų teisingumą ir tokiu būdu sukelti pareiškėjai neigiamas pasekmes.

Marijampolės skyrius nepateikė jokių motyvų, kodėl darbadienių apskaitos knyga, saugoma archyve, neatitinka nustatytos darbo stažo ir uždarbio apskaitos knygos formos bei kaip tai galėjo įtakoti knygoje pateiktų duomenų apie pareiškėjos darbą 1954–1957 metais pagrįstumą. Net ir nusprendus, kad knyga turi tam tikrų formos trūkumų, tokie trūkumai vertintini tik kaip formalūs. Nors Kapsuko rajono Akmenynų darbo apskaitos ir atsiskaitymo su kolūkiečiais knygos 1954–1957 metais archyvui saugoti neperduotos, Marijampolės savivaldybės administracijos archyve yra išlikusi minėta kolūkio darbadienių apskaitos knyga, kurioje yra įrašas apie pareiškėjos darbą 1954–1957 metais, laikytina, kad kolūkio darbadienių apskaitos knygos pakanka išvadoms apie pareiškėjos darbą 1954-1957 metais padaryti.

Aplinkybė, kad darbadienių apskaitos knygoje prie įrašų apie I. R. darbą nenurodyti jos gimimo data, tėvo vardas, profesija ir kiti duomenys, netrukdo identifikuoti pareiškėjos, kadangi vardas ir pavardė sutampa su pareiškėjos vardu ir tuo metu buvusia pavarde. Be to, aplinkybę, kad 1954–1957 metais Akmenynų kolūkyje dirbo būtent pareiškėja, o ne kitas asmuo, patvirtina apklausti liudytojai. Nėra jokių įrodymų, jog Akmenynų kolūkyje 1954–1957 metais dirbo (galėjo dirbti) kita I. R., ne pareiškėja. VSDFV nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, kad darbadienių apskaitos knygoje tokie duomenys, apie kuriuos kalbama VSDFV sprendime, apskritai turėjo būti nurodyti.

Kadangi prie visų darbadienių apskaitos knygoje įrašytų asmenų tokių duomenų nėra, manytina, kad jie ir neturėjo būti nurodyti. Pareiškėja pažymėjo, kad ginčo dėl laikotarpių nuo 1964 iki 1968 m. nekėlė, nes Akmenynų kolūkyje tuo metu nedirbo. Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamentas 2017 m. lapkričio 21 d. pažymoje Nr. TL-1081 per klaidą (dėl duomenų stokos) laikotarpius nuo 1964 iki 1968 m. įskaičiavo į pareiškėjos darbo stažą. Kiek pareiškėjai žinoma, tuo metu Akmenynų kolūkyje galbūt dirbo kita I.

R., kuri 1954–1957 m. Akmenynų kolūkyje dirbti negalėjo, kadangi turėjo būti per mažo amžiaus.

4. Atsakovas Marijampolės skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja į Marijampolės skyrių pirmą kartą su prašymu dėl senatvės pensijos skyrimo kreipėsi 1995 m. gruodžio 5 d. Su prašymu buvo pateikti dokumentai, įrodantys pareiškėjos darbo stažą, iš kurių 2 dokumentai buvo išduoti Akmenynų žemės ūkio bendrovės – Darbo stažo pažymėjimas, kuriuo pažymima, kad I. U. buvo Akmenynų kolūkio narė nuo 1958 metų ir jos darbo stažas kolūkyje yra nuo 1958 sausio 1 d. iki 1963 m. gruodžio 31 d. (įrašo pagrindas – Atsiskaitymų už darbą ir darbo stažo apskaitos knygos (2 priedas)) ir Akmenynų žemės ūkio bendrovės 1994 m. gruodžio 31 d. išduota pažyma apie I.

U. išdirbtas darbo dienas ir jai išmokėtas sumas laikotarpiu 1958–1963 m. Abu dokumentai pasirašyti Akmenynų žemės ūkio bendrovės darbuotojų ir patvirtinti bendrovės antspaudu. Marijampolės skyriaus 1996 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 1557 pareiškėjai nuo 1995 m. gruodžio 15 d. buvo paskirta 130,32 Lt dydžio senatvės pensija. Į pareiškėjos pensijų draudimo stažą buvo įtrauktas laikotarpis nuo 1958 m. sausio 1 d. iki 1963 m. gruodžio 31 d. išdirbtas Akmenynų kolūkyje. 2008 m. sausio 29 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Marijampolės skyrių su prašymu perskaičiuoti senatvės pensiją ir pateikė darbo stažo dokumentus.

Pagal Marijampolės apskrities archyvo 2008 m. sausio 23 d. išduotą pažymą Nr.7R-232 ir 2008 m. sausio 18 d. Marijampolės savivaldybės archyvo išduotą Kapsuko rajono Akmenynų kolūkio darbadienių apskaitos knygos kopiją už 1964 metus pareiškėjai Marijampolės skyriaus 2008 vasario 25 d. sprendimu Nr. 53-870 buvo paskirta 641,83 Lt dydžio senatvės pensija, į pensijų draudimo stažą įskaitant laikotarpį nuo 1964 m. sausio 1 d. iki 1964 m. birželio 4 d., išdirbtą Kapsuko rajono Akmenynų kolūkyje. 2017 m. lapkričio 23 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Marijampolės skyrių su prašymu perskaičiuoti senatvės pensiją ir pateikė papildomus dokumentus:

Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento 2017 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. SA-11410, Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento 2017 m. lapkričio 21 d. pažymą apie darbo stažą Nr. TL-1081. 2018 m. vasario 14 d. buvo surašyta dokumentų, esančių Marijampolės savivaldybės administracijos archyve, patikrinimo pažyma. Buvo nustatyta, kad įrašuose (F 320, ap. 2, apskaitos knygos Nr. 1, 90–91 psl.) apie I. R. darbą nėra nurodyta asmens gimimo data ar tėvo vardas. Įrašai apie I. R. darbą apskaitos knygoje (90 psl.) už 1954–1957 m. padaryti pieštuku.

Prie įrašo apie I. R. darbą apskaitos knygoje (91 psl.) nenurodyti metai, už kuriuos šie įrašai padaryti. Be to, įrašas apie darbą Kapsuko rajono Akmenynų kolūkyje 1964–1968 metais neatitiko faktinių aplinkybių – nurodyta pavardė R., nors (duomenys neskelbtini) I. R. sudarė santuoką ir pakeitė pavardę į U.. 2018 m. vasario 14 d. Marijampolės skyriaus sprendimu Nr. (10.1)VPE_SP1-712 buvo nuspręsta nuo 2018 m. vasario 1 d. skirti 314,37 Eur senatvės pensiją, atsižvelgiant į įgytą 44.0286 m. stažą. Sprendimo 1 punktu buvo nuspręsta neįskaityti į pareiškėjos pensijų stažą laikotarpio nuo 1954 m. liepos 1 d. iki 1957 m. liepos 1 d., nes įrašas pirminiame dokumente – apskaitos knygos 90 psl. apie I.

R. darbą kolūkyje yra padarytas pieštuku.

6. Atsakovas teigė, kad įrašas pieštuku dokumente negali būti laikomas tinkamu, nes dokumentai pagal nusistovėjusią tvarką buvo pildomi šratinuku ar parkeriu, t. y. tokiomis rašymo priemonėmis, kurių rašalas nėra lengvai pašalinamas. Įrašas pieštuku gali būti lengvai įrašomas (įterpiamas), pakeičiamas, ištrinamas. Be to, visi įrašai apskaitos knygos 90–91 puslapiuose yra padaryti rašymo priemone, nėra daugiau nė vieno įrašo, padaryto pieštuku. Todėl šis įrašas kelia pagrįstų abejonių jo tikrumu. Apskaitos knygos pildymas, kai iš kairės į dešinę darant įrašus, iš pradžių užpildomi M. S. duomenys (1963–1964 m.), o po to atsiranda I. R. duomenys (1954–1957 m.) atrodo nelogišku. Be to, įrašą apie pareiškėjos darbą 1954–1957 m. paneigia išlikę Akmenynų kolūkio dokumentai. Akmenynų kolūkio 1952–1961 metų narių visuotinių susirinkimų ir valdybos posėdžių protokolai įrodo, jog pareiškėja 1954–1957 m. nedirbo Akmenynų kolūkyje, nes 1952–1961 m. nėra jokių duomenų apie I. R. (U.) priėmimą į darbą ar į kolūkio narius. Kita vertus, yra Akmenynų kolūkio dokumentas (išduotas 1994 m., kai Akmenynų kolūkio dokumentai nebuvo perduoti į archyvą), kuris patvirtina, kad pareiškėjos darbo stažas kolūkyje yra nuo 1958 m. sausio 1 d., bet ne nuo 1954 m. liepos 1 d., kaip tvirtina pareiškėja. Minėti Akmenynų kolūkio dokumentai paneigia pareiškėjos tvirtinimą, kad ji dirbo Akmenynų kolūkyje 1954–1957 m. Pareiškėjos teigimu Akmenynų kolūkyje dirbo dvi I. R., tačiau tam pagrįsti ji nepateikė jokių įrodymų. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos skundo reikalavimai nesudaro pagrindo naikinti Marijampolės skyriaus sprendimą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjos I. U. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja į Marijampolės skyrių pirmą kartą kreipėsi 1995 m. gruodžio 5 d. Marijampolės skyriaus 1996 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 1557 pareiškėjai nuo 1995 m. gruodžio 15 d. buvo paskirta 130,32 Lt dydžio senatvės pensija, į pareiškėjos pensijų draudimo stažą įtraukiant pareiškėjos darbo Akmenynų kolūkyje laikotarpį nuo 1958 m. sausio 1 d. iki 1963 m. gruodžio 31 d. 2008 m. sausio 29 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Marijampolės skyrių su prašymu perskaičiuoti senatvės pensiją ir pateikė darbo stažą patvirtinančius dokumentus.

Pagal Marijampolės apskrities archyvo 2008 m. sausio 23 d. išduotą pažymą Nr.7R-232 ir 2008 m. sausio 18 d. Marijampolės savivaldybės archyvo išduotą Kapsuko rajono Akmenynų kolūkio darbadienių apskaitos knygos kopiją už 1964 metus pareiškėjai Marijampolės skyriaus 2008 vasario 25 d. sprendimu Nr. 53-870 buvo paskirta 641,83 Lt dydžio senatvės pensija, į pensijų draudimo stažą įskaitant laikotarpį nuo 1964 m. sausio 1 d. iki 1964 m. birželio 4 d., dirbtą Kapsuko rajono Akmenynų kolūkyje. 2017 m. lapkričio 23 d. pareiškėja vėl kreipėsi į Marijampolės skyrių su prašymu perskaičiuoti senatvės pensiją ir pateikė papildomus dokumentus:

Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento 2017 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. SA-11410, Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento 2017 m. lapkričio 21 d. pažymą apie darbo stažą Nr. TL-1081. 2018 m. vasario 14 d. buvo surašyta dokumentų, esančių Marijampolės savivaldybės administracijos archyve, patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, kad įrašuose (F 320, ap. 2, apskaitos knygos Nr. 1, 90–91 psl.) apie I. R. darbą nėra nurodyta asmens gimimo data ar tėvo vardas, įrašai apie I. R. darbą apskaitos knygoje už 1954–1957 m. padaryti pieštuku, o prie įrašo apie I.

R. darbą apskaitos knygoje nenurodyti metai, už kuriuos šie įrašai padaryti. Be to, įrašas apie darbą Kapsuko rajono Akmenynų kolūkyje 1964–1968 metais neatitiko faktinių aplinkybių – nurodyta pavardė R., nors (duomenys neskelbtini) I. R. sudarė santuoką ir pakeitė pavardę į U.. 2018 m. vasario 14 d. Marijampolės skyriaus sprendimu Nr. (10.1)VPE_SP1-712 buvo nuspręsta nuo 2018 m. vasario 1 d. skirti 314,37 Eur senatvės pensiją, atsižvelgiant į įgytą 44,0286 m. stažą. Sprendimo 1 punktu buvo nuspręsta neįskaityti į pareiškėjos pensijų stažą laikotarpių nuo 1954 m. liepos 1 d. iki 1957 m. liepos 1 d.

VSDFV, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. kovo 9 d. skundą, 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2360 nusprendė, kad pareiškėjos skundo reikalavimai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Marijampolės skyriaus sprendimą.

9. Teismas nurodė, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. senatvės pensijos buvo skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai). Teismas aptarė Nuostatų 23 punkte nurodytus dokumentus, kuriais įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai bei ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja darbo stažą Kapsuko rajono Akmenynų kolūkyje laikotarpiu nuo 1954 m. liepos 1 d. – 1957 m. liepos 1 d. įrodinėja įrašu Darbadienių apskaitos knygoje, Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento 2017 m. lapkričio 21 d. pažyma apie darbo stažą Nr. TL-1081 taip pat liudytojų parodymais. Teismas, vertindamas Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento 2017 m. lapkričio 21 d. pažymą apie darbo stažą Nr. TL-1081 kaip dokumentą, įrodantį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamą laikotarpį, pabrėžė, kad minėtoje pažymoje nurodyta, jog pareiškėja Akmenynų kolūkyje dirbo 1954–1957 ir 1964–1968 metais. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja nuo 1964 m. birželio 5 d. iki 1965 m. balandžio 6 d. dirbo Kalvarijos Vartotojų kooperatyve, nuo 1965 m. liepos 24 d. iki 1966 m. birželio 30 d. dirbo Vartotojų kooperatyve „Šešupė“, nuo 1966 m. liepos 26 d. iki 1993 m. lapkričio 3 d. dirbo Kapsuko namų valdyboje, ir minėti laikotarpiai yra įskaityti į pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Aplinkybė, kad Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento 2017 m. lapkričio 21 d. pažymoje apie darbo stažą Nr. TL-1081 nurodyti laikotarpiai, jog pareiškėja dirbo Akmenynų kolūkyje, kuomet ji akivaizdžiai dirbo kitur, sudaro pakankamą pagrindą abejoti minėtos pažymos objektyvumu bei patikimumu taip pat ir dėl pažymoje nurodomo 1954-1957 metų laikotarpio. Akmenynų kolūkio Darbadienių apskaitos knygoje yra įrašas apie I. R. darbą 1954–1957 metais, tačiau minėtas įrašas padarytas pieštuku taip pat nesilaikant eiliškumo (pirmiausia padaryti įrašai apie kitų asmenų darbą iki 1964 metų, o vėliau yra padarytas įrašas apie I. R. darbą 1954–1957 metais).

11. Teismas sprendė, kad nei įrašas Darbadienių apskaitos knygoje, nei Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento 2017 m. lapkričio 21 d. pažyma apie darbo stažą Nr. TL-1081 nelaikytini patikimais įrodymais, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, jog pareiškėja nuo 1954 m. liepos 1 d. iki 1957 m. liepos 1 d. dirbo Kapsuko rajono Akmenynų kolūkyje. Be to, pareiškėjos nurodomas aplinkybes dėl to, jog laikotarpiu nuo 1954 m. liepos 1 d. iki 1957 m. liepos 1 d. ji dirbo Kapsuko rajono Akmenynų kolūkyje, paneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie buvo pateikti Marijampolės skyriui pareiškėjai pirmą kartą kreipiantis dėl senatvės pensijos skyrimo 1995 m. gruodžio 5 d.: t. y. Darbo stažo pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog I. U. buvo Akmenynų kolūkio narė nuo 1958 m. ir jos darbo stažas kolūkyje yra nuo 1958 m. sausio 1 d. iki 1963 m. gruodžio 31 d. (6 metai) bei 1994 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. 45, iš kurios matyti, jog pareiškėja Akmenynų kolūkyje dirbo nuo 1958 m. iki 1963 m. Taip pat Marijampolės apskrities archyvo 2008 m. sausio 23 d. pažymoje apie darbo stažą Nr. 7R-232 nurodyta, jog Kapsuko rajono Akmenynų (buvusio Černiachovskio) kolūkio 1952–1962 metų narių visuotinių susirinkimų ir valdybos posėdžių protokoluose apie I. R.-U., Stasio priėmimą į darbą ir kolūkio narius žinių nėra.

12. Teismas nurodė, kad nors šioje administracinėje byloje buvo apklausti liudytojai, tačiau aplinkybės, jog pareiškėja nuo 1954 m. liepos 1 d. iki 1957 m. liepos 1 d. dirbo Akmenynų kolūkyje liudytojų parodymais negali būti įrodinėjamos, nes Nuostatuose yra apibrėžta, kad tik rašytiniais dokumentais (nurodyta kokiais būtent) gali būti įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai. Todėl teismas nevertino liudytojų I. P., N. Š., J. E., O. V. Ž., G. U. parodymų. Be to, liudytojų parodymai nebuvo informatyvūs, buvo pagrįsti tik abstrakčiu laikotarpio sąlygų vertinimu.

13. Teismas darė išvadą, kad Marijampolės skyriaus 2018 m. vasario 14 d. sprendimas „Dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo I. U.“ Nr. (10.1) VPE_SP1-712 bei VSDFV 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr. (6.5) I-2360 yra priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, yra teisėti bei pagrįsti, todėl šią pareiškėjos skundo dalį atmetė.

14. Teismas pripažinęs, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, netenkino ir pareiškėjos išvestinio reikalavimo – įpareigoti Marijampolės skyrių perskaičiuoti pareiškėjai senatvės pensiją nuo 2017 m. gruodžio 1 d. (perskaičiavimą darant pagal teisės aktus, galiojusius 2017 m. gruodžio 1 d., į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskantant 1954 m. liepos 1 d. – 1957 m. liepos 1 d. laikotarpius, nurodytus Marijampolės savivaldybės administracijos teisės departamento 2017 m. lapkričio 21 d. išduotoje pažymoje apie darbo stažą Nr. TL-1081.

III. 15. Pareiškėja I. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimą ir tenkinti jos skundą.

16. Pareiškėja nurodo, kad pažymą Nr. TL-1081 surašė ne ji, bet Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento darbuotoja, kurios padaryta klaida, į pareiškėjos darbo stažą įtraukiant kitos I. R. darbo stažą 1964–1968 m., neturėtų būti vertinama kaip turinti neigiamos įtakos. Marijampolės skyriui nustačius, jog pareiškėja Akmenynų kolūkyje negalėjo dirbti 1964–1968 m., nebuvo kliūčių įskaityti į jos stažą 1954–1957 m. laikotarpį, dėl kurio ginčo nekilo.

17. Pareiškėja teigia, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog įrašas Darbadienių apskaitos knygoje nelaikytinas patikimu įrodymu, kuris galėtų patvirtinti, jog pareiškėja nuo 1954 m. liepos 1 d. iki 1957 m. liepos 1 d. dirbo Kapsuko rajono Akmenynų kolūkyje. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl ginčo objektu tapęs dokumentas – darbadienių apskaitos knyga – turėjo būti pildoma kita, nei de facto tas buvo padaryta, rašymo priemone, kitu būdu, bei pasekmių dėl reikalavimų nesilaikymo. Dėl netinkamo dokumentų pildymo kilusios pasekmės nepagrįstai perkeliamos pareiškėjai, be to, dokumentas saugomas archyve ir pareiškėja jam jokios įtakos daryti negalėjo. Be to, pareiškėjai ir bylą nagrinėjusiam teismui teisminio proceso metu nebuvo leista susipažinti su darbadienių apskaitos knygos originalu. Realiai byloje net nebuvo nustatyta, ar įrašas buvo tikrai padarytas pieštuku, kokia reali situacija su kitais įrašais, nors išreikalauti darbadienių apskaitos knygos originalą buvo prašoma teismo ne vieną kartą.

18. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjos darbą laikotarpiu nuo 1954 m. liepos 1 d. iki 1957 m. liepos 1 d. Kapsuko rajono Akmenynų kolūkyje paneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1) Darbo stažo pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog I. U. buvo Akmenynų kolūkio narė nuo 1958 m. ir jos darbo stažas kolūkyje yra nuo 1958 m. sausio 1 d. iki 1963 m. gruodžio 31 d. (6 metai); 2) 1994 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. 45, iš kurios matyti, jog pareiškėja Akmenynų kolūkyje dirbo nuo 1958 m. iki 1963 m.; 3) Marijampolės apskrities archyvo 2008 m. sausio 23 d. pažyma apie darbo stažą Nr. 7R-232, kurioje nurodyta, jog Kapsuko rajono Akmenynų (buvusio Černiachovskio) kolūkio 1952–1962 metų narių visuotinių susirinkimų ir valdybos posėdžių protokoluose apie I. R.-U., Stasio priėmimą į darbą ir kolūkio narius žinių nėra. Šiais dokumentais bei juose fiksuotais duomenimis buvo pradėta remtis tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Minėti dokumentai nepaneigia pareiškėjos darbo ginčo laikotarpiu.

19. Pareiškėja nurodo, kad byloje iš esmės buvo remiamasi rašytiniais įrodymais. Liudytojų parodymai buvo tik šalutinis įrodymas, papildomai patvirtinantis pareiškėjos darbą nurodytu laikotarpiu Akmenynų kolūkyje. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė vertinti jų parodymus arba apskritai turėjo atsisakyti juos apklausti. Dalis liudytojų parodymų dėl jų amžiaus galėjo būti nevisiškai tikslūs, tačiau aplinkybę, kad pareiškėja, pabaigusi 7 klases, tuo metu jai buvo 14–17 metų, dirbo Akmenynų kolūkyje, iš esmės patvirtino visi parodymus byloje davę liudytojai.

20. Pareiškėja pažymi, kad VSDFV, nagrinėdama skundą dėl Marijampolės skyriaus sprendimo, savo sprendime pirmą kartą iškėlė naują aplinkybę, dėl kurios pareiškėjai nebuvo įskaitytas ginčo laikotarpis į darbo stažą – darbadienių apskaitos knygoje prie įrašų apie I. R. darbą nenurodyti duomenys, apie gimimo datą, tėvo vardą, profesiją ir kt., dėl to negalima identifikuoti, ar darbadienių apskaitos knygoje nurodyta I. R. ir pareiškėja yra tas pats asmuo. Pareiškėjo turėjo atsikirtinėti į naujus argumentus, o pateikus naujus duomenis apie kitas I. R., buvo pašalintos visos abejonės dėl Darbadienių apskaitos knygoje nurodytos I. R., dirbusios 1954-1957 m., atitikimo pareiškėjos asmeniui.

21. Pareiškėjos nuomone, net teismui ir sprendus, kad Marijampolės skyriaus sprendimas bei VSDFV sprendimas formaliai teisėti, kadangi įrašas apie pareiškėjos darbą nėra visiškai išsamus, tikslus ar aiškus, dalis dokumentų, kurie galėtų papildomai patvirtinti pareiškėjos darbą, neišlikę, tokie sprendimai, vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais, bei siekiant ne formalaus, bet teisingo teisėtumo, naikintini. Pareiškėja nurodo, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metai, ji gyvena viena, turi daug sveikatos sutrikimų, patiria didelių išlaidų medikamentams, gydymui, turėjo ne vieną operaciją, todėl 22 Eur didesnė pensija būtų labai didelė parama. Atsisakymas ginti pareiškėjos teises formaliais pagrindais negali būti laikomas protingu bei teisingu, prieštarautų konstitucinėms vertybėms.

22. Atsakovas Marijampolės skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja, pateikusi Marijampolės skyriui pažymą Nr. TL-1081 kartu su prašymu, negalėjo nežinoti, kad ji 1964–1968 m. nedirbo Akmenynų kolūkyje, nes šiuo laikotarpiu ji dirbo kitose įmonėse, tačiau prašyme perskaičiuoti senatvės pensiją, ji šių aplinkybių nenurodė. Priešingai, pateikdama prašymą ir pažymą Nr. TL-1081 pareiškėja prašė perskaičiuoti senatvės pensiją pagal pateiktus dokumentus, t. y. įtraukiant į stažą pažymoje Nr. TL-1081 nurodytus laikotarpius. Atsakovas laikosi pozicijos dėl įrašų darbadienių knygoje neatitikimo nustatytiems reikalavimams ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nei įrašas Akmenynų kolūkio darbadienių apskaitos knygoje, nei pažymoje Nr. TL-1081 nelaikytini patikimais įrodymais, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, jog pareiškėja 1954–1957 m. dirbo Kapsuko rajono Akmenynų kolūkyje. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, atsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. VSDFV nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nei įrašas Akmenynų kolūkio darbadienių apskaitos knygoje, nei pažymoje Nr.TL-1081 nelaikytini patikimais įrodymais, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, jog pareiškėja nuo 1954 iki 1957 m. dirbo Kapsuko rajono Akmenynų kolūkyje. Teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, teisingai išaiškino ir pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, atsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos Marijampolės skyriaus sprendimų, kuriais buvo atsisakyta į pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo stažą įtraukti papildomus laikotarpius bei perskaičiuoti senatvės pensiją, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, jog pareiškėjos atsakovui pateikti bei papildomai teismo posėdžiuose surinkti įrodymai nepatvirtina papildomų pareiškėjos darbo laikotarpių, todėl atsakovas priėmė pagrįstus sprendimus

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos argumentus, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei formaliais pagrindais atsisakė ginti jos teises.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

30. Byloje nustatyta, jog pareiškėja kėlė klausimą dėl jos darbo 1954–1957 metais tuometiniame Akmenynų kolūkyje Kapsuko rajone įskaitymo į valstybinio socialinio draudimo pensijų stažą. Pareiškėjos manymu, darbo minėtame kolūkyje faktą pakankamai įrodo įrašas Darbadienių apskaitos knygoje, Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento 2017 m. lapkričio 21 d. pažyma apie darbo stažą Nr. TL-1081 taip pat liudytojų, apklaustų teismo posėdžiuose, parodymai.

31. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.

32. Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai buvę iki 1994 m. sausio 1 d., be kita ko, ir nagrinėjamai bylai aktualus kolūkio narių darbo kolūkiuose laikas, įrodomi Nuostatų 23 punkte nurodytais dokumentais. Šie laikotarpiai inter alia įrodomi darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, darbas kolūkyje (šių Nuostatų 16 punktas) – kolūkiečių darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių darbas kolūkiuose – darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais ir kitais šiame punkte išvardytais dokumentais (Nuostatų 23.1 punktas), darbo stažo pažymomis, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti (Nuostatų 23.2 punktas), taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais( Nuostatų 23.4 punktas)

33. Pažymėtina, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ne už bendrą darbo stažą, bet už tuos laikotarpius, kurie yra įrodyti Nuostatų nustatyta tvarka. Paprastai pareiga pateikti dokumentus, reikalingus pensijai skirti, tenka asmeniui, kuris kreipiasi dėl atitinkamos pensijos skyrimo. Pareiškėja, vykdydama šią pareigą atsakovui pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento 2017 m. lapkričio 21 d. pažymą apie darbo stažą Nr. TL-1081, Akmenynų kolūkio Darbadienių apskaitos knygos kopiją, kurioje yra įrašas apie jos darbą 1954-1957 metais bei prašė apklausti liudytojus.

34. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įsitikindamas vieno ar kito fakto egzistavimu, teismas privalo patikrinti įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą ir tarpusavio ryšį, laikydamasis lygiateisiškumo principo, bet neprivalo vadovautis vienos iš šalių pozicija, kaip vertinti byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus. ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas, o nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-2619/2011).

35. Atsižvelgdama į šias įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo traktuoja kaip apeliantės nuomonę. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, laikydamasis minėtų ABTĮ nuostatų ir principų, vertino surinktų byloje įrodymų visumą, o ne atskirus dokumentus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismo išvados nemotyvuotos ar netinkamos. Teisėjų kolegija nenustatė ir pagrindo vertinti įrodymus kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas.

36. Apeliacinio skundo argumentas dėl teismo sprendimo formalumo taip pat nepagrįstas, nes pareiškėjos amžius, šeiminė padėtis ar sveikatos būklė nėra tie kriterijai, kurie leistų nepaisyti bendrųjų įrodinėjimo taisyklių ar įpareigotų viešojo administravimo subjektą priimti kitokio turinio individualų administracinį aktą, pagrįstą prielaidomis. Valstybinio socialinio draudimo stažo laikotarpiai turi būti įrodyti Nuostatuose nustatyta tvarka. Duomenų, kad atsakovo darbuotojai nepagrįstai tikrino pateiktų dokumentų teisingumą ar sudarė kliūtis pareiškėjai įrodinėti jos galimo darbo laikotarpius, nenustatyta.

37. Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai patikrino skundžiamų sprendimų teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų ir pagrįstai atmetė reikalavimus dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. U. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas Ramutė Ruškytė