N-575-667-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-667/2012

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00180-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 50.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarimo M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2011 m. vasario 2 d. M. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 3 d., apie 09.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, kratos metu buvo paimtas jai priklausantis nešiojamas kompiuteris Acer TravelMate, serijos Nr. LXTAC052095470050CKS00, ir apžiūros metu nustatyta, jog jame yra įdiegtos (atgamintos ir saugomos elektronine forma) įvairios kompiuterių programos, kurių licencijų ar kitokių įsigijimą patvirtinančių dokumentų M. M. nepateikė. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais M. M. neteisėtai įsigijo, laikė ir naudojo kompiuterių programas, kurių bendra vertė 3 409,68 Lt, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 21410 straipsnio 1 dalyje.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo M. M. atžvilgiu nutraukė, nesant jos veiksmuose minėto pažeidimo sudėties. Teismas pažymėjo, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Tai įvertinęs, taip pat atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad M. M., naudodamasi savo kompiuteriu, dėl teisinių ir techninių žinių neturėjimo bei neišprusimo apie kompiuterių programas ir autorines teises, nesuvokė daranti priešingą teisei veiką, todėl net nenumatė ir negalėjo numatyti, jog jos veikimas gali sukelti žalingas pasekmes. Be to, pabrėžė, kad kaip privalomas kvalifikuojantis požymis ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje numatytas pavojingos veikos tikslas, tačiau byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų duomenų, patvirtinančių M. M. kaltę ir tai, jog ji turėjo tikslą naudotis nelegaliomis kompiuterio programomis, t. y. neįrodyta subjektyvioji pažeidimo pusė, todėl asmens veikoje nėra minėto pažeidimo sudėties, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

II. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Pažymi, jog asmens kaltė darant ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pati administracinėn atsakomybėn patraukta M. M. neneigė neteisėto kompiuterių programų atgaminimo ir laikymo fakto bei pripažino savo kaltę padarius jai inkriminuotą pažeidimą. Be to, nurodo, jog M. M. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ji kompiuterį pirko su jau įdiegtomis programomis. Atsižvelgiant į tai, mano, jog byloje yra pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių M. M. kaltę padarius ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju M. M. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais užtraukia baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. M. veiksmuose nėra ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Priimdamas ginčijamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas