8b99431a-d56e-4fa5-b664-9fbfa8d79767 · Kauno apylinkės teismas

                                                         Civilinė byla Nr. 2-480-347/2018Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02433-2017-1                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:                                          2.3.2.4.3; 3.2.6.1; 3.3.1.3(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 30 d.Kėdainiai             Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia, sekretoriaujant Rasai Burbienei,dalyvaujant ieškovui S. J.,nedalyvaujant atsakovei R.

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. J. ieÅ¡kinį atsakovei R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas prašė nutraukti jo ir atsakovės santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CMS, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant atsakovę kalta dėl santuokos iÅ¡irimo; neprieÅ¡tarauja, kad atsakovei po santuokos nutraukimo bÅ«tų palikta jos santuokinė pavardė; padalyti santuokos metu įgytÄ turtÄ , ieÅ¡kovui paliekant garaÅ¾Ä (boksÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra vertė 2500 Eur; atsakovei paliekant butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 11940 Eur.

Posėdžio metu ieÅ¡kovas papildomai nurodė praÅ¡antis priteisti iÅ¡ atsakovės jo naudai kompensacijÄ už didesnę jai paliekamo turto vertę, kompensacijÄ apskaičiuojant abiem Å¡alims lygiomis dalimis pagal viso dalintino turto vertę.     IeÅ¡kovas nurodė, kad jo ir atsakovės santuoka yra iÅ¡irusi galutinai, jÄ atkurti galimybių nėra. Santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, nes ji pastoviai jam priekaiÅ¡tauja, nepagrįstai pavydi, kelia konfliktines situacijas. IeÅ¡kovo veiksmai atsakovės netenkina.

Nuolat girdėdavo priekaiÅ¡tus apie tai, kad per mažai uždirba. Vis atidėliodavo skyrybų procesÄ , 2012 m. kreipėsi į teismÄ , bylos nagrinėjimo metu atsakovė pažadėjo pasikeisti, ieÅ¡kovas tuo patikėjęs pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nutraukti. Å alys kurį laikÄ gyveno taikiai, tačiau atsakovė vėl pradėjo ieÅ¡kovui priekaiÅ¡tauti. Bendras gyvenimas nebeįmanomas. Bendrų kreditorių Å¡alys neturi. Materialinio iÅ¡laikymo nepraÅ¡o.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl kompensacijos iÅ¡ atsakovės priteisimo ir papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė nuo tada, kai gimė vaikai, nedirbo.

Å iuo metu ji greičiausiai pragyvena iÅ¡ savo motinos gaunamų lėšų.  Atsakovei ieÅ¡kinio kopijÄ ir teismo praneÅ¡imÄ su įpareigojimu pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bandyta įteikti per antstolį – pagal byloje esančiÄ dokumento gavimo pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-11-29 nuvykus į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , ji teismo procesinius dokumentus priimti atsisakė, atvykusiÄ antstolės padėjėjÄ iÅ¡stÅ«mė per duris ir atsisakė pasiraÅ¡yti, kad procesinių dokumentų nepriima (b. l. 29).

Remiantis byloje esančia dokumento gavimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40), 2018-01-07 atsakovei procesinių dokumentų įteikti taip pat nepavyko, niekas neatidarė buto durų, už kurių buvo girdėti žingsniai, t. y. atsakovė piktybiškai vengė atidaryti duris ir priimti procesinius dokumentus. Ieškinys tenkintinas iš dalies.Dėl santuokos nutraukimo.Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas S. J. ir atsakovė R. J. susituokė (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad santuoka tikrai yra iÅ¡irusi ir iÅ¡saugoti jÄ galimybių nėra. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.60 str. 2 d.). IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ nutraukti Å¡alių santuokÄ iÅ¡ esmės grindžia atsakovės priekaiÅ¡tais jam bei konfliktiniu elgesiu. Teismo posėdyje liudytoja apklausta L.

J. paaiÅ¡kino, kad tėvų santuokos iÅ¡irimo priežastis didžiÄ ja dalimi greičiausiai yra motinos reiklumas ir kitų Å¡eimos narių nuomonės nepaisymas. KitÄ vertus, tik vienos motinos, kaltos dėl santuokos iÅ¡irimo, nelaikytų – galbÅ«t ir tėvas kartais pasielgdavo nederamai. IÅ¡ abiejų Å¡alių pasitaikydavo ir smurto atvejų. Santykių pagerėjimas bÅ«davo laikinas. Å iuo metu motina su savo vaikais nebendrauja. Liudytoju apklaustas P. J. nurodė, kad tėvų bendro gyvenimo perspektyvų nemato.

Santuokos iÅ¡irimo priežastis – jų tarpusavio nuolatiniai nesutarimai, kaltė greičiausiai abiejų. Žino, kad 2012 m. buvo inicijuotas skyrybų procesas. Å iuo metu motina su vaikais nebendrauja, atvažiuoja tik tėvas.Pagal į bylÄ pateiktÄ Kauno AVPK Kėdainių r. PK informacinį raÅ¡tÄ (b. l. 42, 43), 2017-11-29 adresu (duomenys neskelbtini), policijos registruojamų įvykių registre registruoti 2 praneÅ¡imai: 16.36 val. atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovo atėmė buto raktus ir jo neiÅ¡leidžia iÅ¡ buto; 17.20 val. praneÅ¡imas, kad atsakovė piktybiÅ¡kai neįsileidžia ieÅ¡kovo į butÄ pasiimti daiktų.

Ä®vykio vietoje pareiÅ¡kimai nebuvo gauti, tyrimai neatliekami. IeÅ¡kovas bylose kaip įtariamasis, nukentėjusysis ar kaip pristatytas į policijos įstaigÄ asmuo nebuvo registruotas. Atsakovės pozicija dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių, sutuoktinių kaltės, jai nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir nedalyvavus teismo posėdyje, nėra žinoma.Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.

Tai - lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai, visapusiÅ¡kai rÅ«pintis vienas kitu bei vykdyti kitas įstatyme numatytas pareigas. Esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiÅ«riu. Taip pat, nustatant sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, privalu įvertinti ir Å¡alių elgesį siekiant iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Po bylos iÅ¡kėlimo teisme nė viena iÅ¡ Å¡alių nerodė jokios iniciatyvos dėl santuokos iÅ¡saugojimo, - ieÅ¡kovas nurodė, kad taikus susitarimas nėra įmanomas, o atsakovė apskritai nerodė jokio suinteresuotumo byla, nepriėmė jai teikiamų procesinių dokumentų ir neatvyko į posėdį, todėl laikytina, kad sutuoktiniams iÅ¡saugoti Å¡eimÄ yra neįmanoma, santuoka galutinai iÅ¡irusi.

IÅ¡ ieÅ¡kovo ir Å¡alių vaikų, byloje apklaustų liudytojais, paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å¡alims gyvenant kartu pastoviai kildavo nesutarimai ir konfliktai, kurie tęsėsi labai ilgÄ laikÄ , jiems nepavyko pasiekti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertinęs vienintelį ieÅ¡kovo pateiktÄ Ä¯rodymÄ , susijusį su ieÅ¡kovo įrodinėjamomis aplinkybėmis – pažymÄ iÅ¡ policijos įstaigos apie tai, kad atsakovė atėmė buto raktus ir ieÅ¡kovui neleidžia pasiimti daiktų, iÅ¡analizavęs paties ieÅ¡kovo bei liudytojų paaiÅ¡kinimus teisme, įvertinęs atsakovės pasyvų elgesį iÅ¡keltos bylos klausimu, faktÄ , kad jau 2012 m. buvo kreiptasi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, sprendžia, jog abi Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, abiem trÅ«ko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, todėl vertinama, kad abi Å¡alys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitÄ , bÅ«ti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu, todėl santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė, jog santuoka turėtų bÅ«ti nutraukta tik dėl atsakovės kaltės, o atsakovė savo ruožtu apskritai neiÅ¡dėstė jokios pozicijos.

Esant tokiai situacijai, teismas negali nustatyti vienos ar kitos Å¡alies didesnės kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalÅ«s, abipusiai garbingi, dėl skirtingo požiÅ«rio į bendrÄ gyvenimÄ sutuoktiniai nesugebėjo priimti abipusių kompromisų bÅ«du tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, santuoka nutraukiama pripažįstant, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų Å¡alių - sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ bendru sutikimu (CK 3.61 str. 3 d.), todėl atsakovei, atsižvelgiant į atsakovės pozicijos nebuvimÄ Å¡iuo klausimu, paliktina turima santuokinė pavardė – J.Sutuoktinių vaikai pilnamečiai.Dėl turtinių klausimųCK 3.117 straipsnyje preziumuojamas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡eimos teisinių santykių bylose yra nurodęs, kad teismas turi nustatyti sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis), nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), atsižvelgiant į CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, parinkti turto padalijimo bÅ«dÄ , paskirstyti sutuoktiniams turtÄ natÅ«ra, siekiant iÅ¡laikyti nustatytas proporcijas, iÅ¡ sutuoktinio, gavusio didesnę, nei jam priklauso, turto dalį, priteisti kitam sutuoktiniui kompensacijÄ pinigais.

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iÅ¡ esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtÄ bÅ«tų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad dalijamo bendro turto vertė bÅ«tų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuokÄ , teismo sprendimu padalijus bendrÄ turtÄ , ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali bÅ«ti siejama su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iÅ¡kėlimu ir teismas kartu turėtų atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali bÅ«ti nustatoma, remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, Å¡alys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės.CK 3.127 str. reglamentuoja, kad sutuoktinų turtas dalijamas natÅ«ra, tačiau atsižvelgiant į dalijamo turto savybes, sutuoktiniui priskirto turto vertė gali virÅ¡yti jo dalį iÅ¡ bendro turto ir tuo atveju didesnę dalį gavęs sutuoktinis privalo iÅ¡mokėti kompensacijÄ , kad jÄ iÅ¡mokėjusio ir gavusio sutuoktinio dalys taptų lygios.

CK 3.89 straipsnyje yra numatyta, koks turtas laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe, 3.120 straipsnio 1 dalyje – jog į dalytinÄ turtÄ neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.

Nustačius turtÄ , kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iÅ¡ jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrÄ turtÄ ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi bÅ«ti kompensuota iÅ¡ bendro turto. Jeigu, sudarius balansÄ , paaiÅ¡kėja, kad bendro turto liko, Å¡is turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso numatytas iÅ¡imtis (CK 3.118 straipsnio 3, 4 dalys).CK 3.118 str. 1 d. numato, kad dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio turtas.Pagal į bylÄ pateiktÄ Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pažymÄ Nr. (3.11.4)KATS-3865, ieÅ¡kovui S. J. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymoje klaidingai nurodyta Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) – minėtas turtas yra Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi įgytas po Å¡alių santuokos sudarymo, asmeninės nuosavybės juridinių faktų nenustatyta;

R. J. – į nekilnojamÄ jį daiktÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini) (asmeninė nuosavybė pagal dovanojimo sutartį Nr. LP-869, b. l. 12).  Transporto priemonių, registruotų Å¡alių vardu, nėra (b. l. 15, 16). Ginčo dėl kiekvienai Å¡aliai tenkančio konkretaus nekilnojamojo turto nėra (ieÅ¡kovas praÅ¡o jam paskirti garaÅ¾Ä (boksÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1410 Eur vertės ir 0,3500 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1090 Eur vertės; nurodo neprieÅ¡taraujantis, kad atsakovei atitektų butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11300 Eur vertės), tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovei tenkančio turto dalis yra didesnė, iÅ¡ jos ieÅ¡kovui priteistina kompensacija, kad jos ir atsakovo turto dalys taptų lygios.

  CK 3.119 straipsnis nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo Å¡alys (CPK 178 str., 382 str. 4 p.), iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Å eimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimÄ , teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., tikslu teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtÄ (CK 1.5 str., CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).  Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ais (b. l. 9, 11), garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 1410 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1090 Eur.

Viso ieÅ¡kovui tenkančio turto vertė yra 2500 Eur. Atsakovei tenkančio turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u (b. l. 10), yra 11300 Eur. Bendra santuokoje įgyto turto vertė - 13800 Eur, t. y. jiems abiems tenkančio turto vertė, jÄ nustatant lygiomis dalimis, turėtų bÅ«ti po 6900 Eur. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei siekiant iÅ¡lyginti Å¡alims dalintino turto vertę, iÅ¡ atsakovės priteistina ieÅ¡kovo naudai 4400 Eur kompensacija už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį.

Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymasJeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas patyrė 150,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 175,60 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 162,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės ir ieškovo valstybės naudai priteisiama po 3,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.     Santuokoje įgytÄ turtÄ : garaÅ¾Ä (boksÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1410 Eur vertės, ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1090 Eur vertės, priteisti S. J.; butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11300 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti R.

J. Priteisti iÅ¡ atsakovės R. J. ieÅ¡kovo S. J. naudai 4400,00 Eur (keturių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų eurų 00 ct) kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį. Priteisti iÅ¡ atsakovės R. J. ieÅ¡kovo S. J. naudai 162,80 Eur (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt dviejų eurų 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.IÅ¡registruojant santuokÄ , Å¡alims palikti pavardes: „J.“ ir „J.“. Priteisti iÅ¡ atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,48 Eur (tris eurus 48 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,48 Eur (tris eurus 48 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus.

TeisėjaAurelija Ozolinia