2019-02-20 Nr. AB-4834-3-61-3-00268-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-92-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00268-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas) ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 3P-264 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo” (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad susisiekimo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3P-264 (jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba dėl to, kad jis ((duomenys neskelbtini)) 2016 m. rugsėjo 26-30 d., 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. nesinaudojo elektronine įėjimo / išėjimo kortele, 2016 m. lapkričio 16 ir 22 d. pastatė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jam nepriskirtą vietą. Nesutinka su Ministerijos Personalo administravimo skyriaus 2016 m. gruodžio 16 d. išvadoje Nr. 08-6-279 (toliau – ir Išvada) nurodyta jo kaltės forma – tyčia, taip pat tai, kad suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Pareiškėjo teigimu, Išvadoje nėra duomenų, objektyviai įrodančių jo kaltę. Nepakanka Išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas, būtina tokį nusižengimą pagrįsti įrodymais, nurodyti jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

3. Pareiškėjo nuomone, Informacinių sistemų ir dokumentų valdymo skyriaus 2016 m. lapkričio 28 d. pateikta informacija apie kortelės atžymas negali būti laikoma įrodymu, kadangi byloje nėra duomenų apie minimą kortelių žymėjimo sistemą (pavadinimas, markė, modelis, specifikacija, įvykių fiksavimo galimybės, atmintis ir pan.), nuo kada ji yra įdiegta Ministerijoje, kas ją prižiūri, tikrina, taip pat nėra aišku iš kur šie duomenys gauti ir kas juos rinko. Byloje pateikti duomenys apie kortelių atžymas objektyviai neįrodo jo kaltės, be to, pateikti duomenys galėjo būti suvesti (koreguoti) rankiniu būdu. Neneigia, kad yra buvę atvejų, kai kortelę pamiršęs kabinete iš Ministerijos pastato išeidavo ir į jį grįždavo nesinaudodamas kortele, tačiau neprisimena atvejo, kad kortele nesinaudotų visą savaitę. Mano, kad minėtomis dienomis galimai buvo sutrikusi jo kortelės nuskaitymo funkcija, arba sutrikęs kortelės nuskaitymo sistemos, ar informacijos užfiksavimo darbas. Pažymėjo, kad apie kiekvieną kortelės nepasinaudojimo atvejį, kaip tai numatyta Ministerijos patalpų ir teritorijos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kanclerio 2015 m. rugsėjo 30 d. potvarkiu Nr. 4-47 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos patalpų ir teritorijos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Kontrolės taisyklės) 9 punkte, visada informuoja tiesioginį vadovą ir Personalo administravimo skyrių. Atkreipė dėmesį, kad Kontrolės taisyklės nenustato, kokiu būdu informacija turi būti pateikta.

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovo pateikta kito Ministerijos darbuotojo kortelės naudojimo 2016 m. rugsėjo 26–30 d. žymėjimų išklotinė neturi teisinės reikšmės šioje byloje ir negali būti pripažinta įrodymu, kadangi nepatvirtina ir nepaneigia jo kortelės nuskaitymo funkcijos, kortelės nuskaitymo sistemos, ar informacijos užfiksavimo sistemos darbo galimo sutrikimo, o atsakovo veiksmus, pateikiant kitos kortelių nuskaitymo vietos išklotinę, vertina kaip siekį sąmoningai suklaidinti teismą. Atsiliepime atsakovas net nebando atsikirsti į jo pateiktas abejones dėl sistemos patikimumo, kadangi pareiškėjo žiniomis ši sistema nėra metrologiškai tikrinama, užplombuojama, todėl yra pagrindas manyti, kad sistemos fiksuojami duomenys gali būti netikslūs, o, esant reikalui, ir fiziškai koreguojami. Nurodyta informacija yra susijusi su įėjimo į Ministerijos patalpas per galinį įėjimą, tuo tarpu jis į patalpas darbo dienos pradžioje ir pabaigoje visuomet įeina ir išeina per pagrindinį įėjimą, ir tik retais atvejais ir tik pietų metu eina per galinį įėjimą.

5. Pareiškėjas nurodė, tai, kad sąrašas buvo sudarytas atbuline data įrodo, jog atsakovas, turėdamas Personalo administravimo skyrių (4 asmenys), Teisės skyrių (8 asmenys), būdamas personalo valdymo ir teisės srities profesionalas, rengdamas Išvadą, nesirėmė pagrindiniu įrodymu, galinčiu patvirtinti arba paneigti jo kaltę. Be to, sąrašas nebuvo pateiktas kartu su Išvada ir nebuvo leista su sąrašu susipažinti 2017 m. sausio 19 d., taip pat nėra žinoma, kokiu teisiniu pagrindu galimai yra įtvirtintas šis dokumentas ir kas jį nustatė (parengė ir patvirtino), kokia jo privaloma forma ir rekvizitai, kas yra paskirtas atsakingu asmeniu už sąrašo pildymą ir kieno, kas yra paskirtas atsakingą asmenį pavaduojantis asmuo, atsakingam asmeniui nesant, kokia yra nustatyta sąrašo pildymo tvarka, sąrašą pildančių asmenų atsakomybė ir jų kontrolė, dėl kokių priežasčių su sąrašo forma (ar formos pavyzdžiu) nebuvo supažindinti Ministerijos darbuotojai ir pan. Mano, kad atsakovo pateiktas sąrašas negali būti pripažintas įrodymu, šis dokumentas niekinis, todėl teisinės reikšmės šioje byloje neturi. Net nustačius, kad sąrašas yra pildomas teisėtai, iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas apie kortelės nesinaudojimą neinformavo Personalo administravimo skyriaus. Tokiu atveju, galima situacija, kad ne jis neinformavo Personalo administravimo skyriaus, o už sąrašo pildymą atsakingas asmuo jo neužpildė. Pažymėjo, kad jis buvo supažindintas su Vidaus tvarkos taisyklių ir Kontrolės taisyklių nuostatomis, šių teisės aktų nuostatas žinojo, todėl neturėjo motyvo slėpti kortelės nesinaudojimo fakto apie tai neinformuojant Personalo administravimo skyriaus, juolab, kad tik neatsižymėjimas kortele jam jokių pasekmių sukelti negali.

6. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad sąmoningai nepasižymint kortele įėjimo/išėjimo iš Ministerijos metu, yra vengiama pateikti darbovietei objektyvią informaciją apie savo, kaip darbuotojo, buvimo/nebuvimo darbo vietoje laiką, trukdant tvarkyti tikslius duomenis bei atlikti darbo laiko apskaitos kontrolę, kadangi jie nelogiški. Darbo laikas apskaitomas ne pagal darbuotojo buvimo/nebuvimo darbo vietoje laiką, o pagal darbuotojo faktiškai išdirbtą darbo laiką, kurio apskaita yra vykdoma atsakingiems asmenims pildant darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Kitaip tariant, darbuotojo nebuvimas darbo vietoje (kabinete) savaime nesuponuoja nustatyto darbo laiko režimo pažeidimo, kadangi darbuotojas darbo funkcijas gali atlikti ir ne savo darbo vietoje (atstovaudamas darbdavį pasitarimuose, posėdžiuose kitose institucijose ir pan.). Atsakovas, nepranešdamas jam apie nesinaudojimą kortele 2016 m. rugsėjo 26–30 d., pažeidė jo teisę į gynybą, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principus, todėl nuobauda ir dėl šių aplinkybių negalėjo būti paskirta.

7. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad 2016 m. lapkričio 16 ir 22 d. pastatydamas automobilį (duomenys neskelbtini) vals. Nr. (duomenys neskelbtini) į jam nepriskirtą vietą, pažeidė Kontrolės taisyklių 27 punktą. Minėtomis dienomis automobilio į nepriskirtą vietą nestatė. Byloje pateiktos nuotraukos neįrodo, kad galimai jam neskirtoje vietoje užfiksuotas stovintis automobilis buvo pastatytas būtent jo. Minėtu automobiliu naudojasi ne tik jis pats, bet ir kiti asmenys. Mano, kad aplinkybės, jog galimai pastatė automobilį į stovėjimo aikštelę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), savaime nesuponuoja Kontrolės taisyklių nuostatų pažeidimo. Būtina nustatyti, ar jis 2016 m. lapkričio 16 ir 22 d. pastatė automobilį Ministerijos teritorijoje. Be to atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių teisėtą (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, kuriame yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, valdymą. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl Kontrolės taisyklių 27 ir 36 punktų nuostatų teisėtumo.

8. Ministerijos darbuotojui Teritorijos taisyklės taikomos tik patenkant į (duomenys neskelbtini) aikštelėje esančias Ministerijos darbuotojams skirtas (pažymėtas) automobilių parkavimo vietas, arba į (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę, kuri, galbūt išimtinai priklauso tik Ministerijai. Jam iki šiol nėra žinoma ir jis nebuvo informuotas, kurios (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo vietos yra skirtos Ministerijos darbuotojams, o apie galimą tam tikrų vietų priklausomybę Ministerijos darbuotojams spręsdavo iš vietų, kuriose parkuodavosi Ministerijos darbuotojai. Pažymėjo, kad Ministerijos darbuotojų automobilių parkavimo vietos kisdavo. Atsakovas teismui nepateikė automobilių stovėjimo aikštelės plano ir nenurodė, kurios automobilių stovėjimo vietos, atsakovo manymu, priklauso Ministerijai, nepateikė aikštelės naudotojų susitarimų dėl aikštelės pasidalijimo ir pan., todėl ir šiuo aspektu nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar jis pažeidė Kontrolės taisyklių 27 punkto nuostatas.

9. Pareiškėjo nuomone, Išvada, jog jis 2016 m. lapkričio 16 ir 22 d., t. y. abu kartus pastatė automobilį į ne jam skirtą vietą, yra klaidinga. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, kad tik vieną dieną automobilis buvo pastatytas ne į jam priklausančią vietą, o kitą kartą užstatė kitam automobiliui skirtą vietą. Nei ant pateiktų nuotraukų, nei Ūkio skyriaus vedėjo rašte minimo „Departamento“ darbuotojų paaiškinimų apie padarytas nuotraukas Išvadoje ir ją lydinčioje medžiagoje nėra, todėl nebuvo galimybės nustatyti, kokiais duomenimis vadovaudamasis Ūkio skyriaus vedėjas savo rašte nurodė informaciją, kad automobilis buvo nufotografuotas būtent 2016 m. lapkričio 16 ir 22 d. Be to, Ūkio skyriaus vedėjas savo rašte nurodo patvirtinantis informaciją, nurodytą Personalo administravimo skyriaus vedėjos 2016 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 08-6-260(1.12 E) dėl M. Ž. automobilio statymo. Tačiau minėtame rašte nėra nurodyta konkrečių datų, kada jo automobilis buvo pastatytas į jam nepriskirtą vietą. Ūkio skyriaus vedėjas, nurodydamas, kad jis užstatydavo Ministerijos darbuotojus arba pastatydavo automobilį į jiems priskirtas vietas, panaudojo būtąjį laiką, tai leidžia daryti išvadą, kad, Ūkio skyriaus vedėjo duomenimis, jis automobilį (duomenys neskelbtini) aikštelėje statydavo anksčiau, tačiau nebestato. Pateikta informacija nepatvirtina ir neįrodo fakto, kad būtent jis pastatė automobilį į jam nepriskirtą vietą 2016 m. lapkričio 16 ir 22 d. Atsakovo pateiktos nuotraukos neįrodo fotografavimo datos ir laiko, kadangi fotoaparato ir kompiuterio rodomą datą galima pakeisti, nustatant rankiniu būdu. Be to šios nuotraukos prie Išvados pridėtos nebuvo.

10. Pažymėjo, kad jis dėl automobilio parkavimo (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo susitaręs su viešbučio ir restorano „McDonalds“ darbuotojais, todėl iki šiol turi įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją esančių automatinių vartų atidarymo nuotolinio valdymo pultelį, tai patvirtinta aplinkybę, kad jis automobilį šioje aikštelėje statydavo teisėtai. Su visų automobilių naudotojais, kurių automobilius užstatydavo, jis buvo geranoriškai susitaręs, papildomai visuomet automobilyje gerai matomoje vietoje palikdavo savo telefono numerį, todėl jokio ginčo dėl to niekada nėra buvę. Šiuo metu, vengdamas konflikto su atsakovu, automobilio (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje nebestato.

11. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo nesiėmė veiksmų nustatyti objektyviajai tiesai, subjektyviai vadovavosi tik į bylą pateiktomis nuotraukomis, filmuota medžiaga ir kortelės naudojimosi išklotine, kitos informacijos nerinko ir netyrė, byloje esantys duomenys objektyviai neįrodo, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą.

12. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad tik visiems Ministerijos darbuotojams laikantis vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos tvarkos ir naudojantis kortele (įeinant/išeinant iš Ministerijos patalpų), Personalo administravimo skyrius turi galimybę atlikti darbo laiko apskaitos kontrolę ir tvarkyti bei, esant poreikiui, vadovams teikti tikslius/objektyvius duomenis, kaip Ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai laikosi darbo laiko režimo. Sąmoningai nepasižymint kortele įėjimo/išėjimo iš ministerijos metu, yra vengiama pateikti darbovietei (Ministerijai) objektyvią informaciją apie savo, kaip darbuotojo, buvimo/nebuvimo darbo vietoje laiką, trukdant tvarkyti tikslius duomenis bei atlikti darbo laiko apskaitos kontrolę.

14. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nesinaudojo kortele (įeinant/išeinant iš Ministerijos patalpų) 2016 m. rugsėjo 26-30 d., spalio 14 d. ir lapkričio 10 d. Pareiškėjas buvo susipažinęs (ir įsipareigojęs laikytis) su Vidaus tvarkos taisyklėse bei Kontrolės taisyklėse įtvirtintu reikalavimu - naudotis kortele, įeinant/išeinant iš Ministerijos. Žinojimo fakto neneigia ir pats pareiškėjas tiek savo paaiškinimuose jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo metu, tiek skunde teismui. Akcentavo, kad nesinaudojimas kortele įeinant/išeinant iš Ministerijos patalpų nebuvo vienkartinio pobūdžio atvejai - atvirkščiai, pareiškėjas dažnai, kartais ištisomis dienomis, nesinaudodavo kortele (pareiškėjas nesinaudojo kortele (įeinant/išeinant iš Ministerijos) penkias dienas iš eilės (2016 m. rugsėjo 26-30 d.)), t. y. visą savaitę, apie tai neinformuodamas nei tiesioginio savo vadovo, nei Personalo administravimo skyriaus, be to, kasdien einant pro vietą (elektroninius vartelius), kurioje reikia pasižymėti kortele ir matant, kaip tai daro kiti Ministerijos darbuotojai, šio reikalavimo ignoravimo niekaip kitaip nei sąmoningu veiksmų atlikimo vengimu nepavadinsi, todėl ir abejonių dėl to, kad šie veiksmai buvo atliekami suvokiant, jog yra daromas tarnybinis nusižengimas bei numatant to pasekmes, nekyla.

15. Atsakovo teigimu, pareiškėjas puikiai žinojo, kurios parkavimo vietos (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje pagal susitarimą priklauso Ministerijai, kaip ir žinojo, kad parkavimo vieta šioje aikštelėje jam nėra paskirta, t. y. jam nėra išduotas Ministerijos pultelis, todėl tikrai suvokė, kad savo veiksmais ne tik pažeidžia Ministerijos vidaus darbo tvarkos taisykles, bet ir tokiu savo elgesiu sukelia asmenims nepatogumų. Todėl nekyla abejonių, kad šie pareiškėjo veiksmai buvo atliekami sąmoningai, t. y. suvokiant, jog yra daromas tarnybinis nusižengimas bei numatant to pasekmes. Pareiškėjo veiksmai diskredituoja pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, vardą.

16. Pažymėjo, kad Ministerija atlieka įėjimo į Ministerijos patalpas vaizdo stebėjimą, į kurio stebėjimo lauką įeina ir vieta (elektroniniai varteliai), kurioje reikia pasižymėti kortele. Šių vaizdo duomenų įrašų saugojimo terminas yra vienas mėnuo. Renkant medžiagą tarnybinio patikrinimo metu, 2016 m. rugsėjo 26-30 dienų vaizdo įrašai, praėjus jų saugojimo terminui, jau buvo ištrinti, todėl šių duomenų į Išvadą pateikti nebuvo galimybių. Tačiau Išvadoje yra vaizdo medžiaga, patvirtinanti, jog 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas įeidamas/išeidamas į Ministeriją ir iš jos, savo kortele nesinaudojo. Nėra jokių aplinkybių/įrodymų, dėl kurių būtų galima abejoti kortelių žymėjimo sistemos duomenų tikslumu, ar kiltų abejonių dėl šios sistemos galimų gedimų 2016 m. rugsėjo 26-30 dienomis. Kortelių žymėjimo sistemos duomenys ir vaizdo duomenys kitomis dienomis (kuriomis pareiškėjas taip pat nesinaudojo kortele) - 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. sutapo, tai taip pat patvirtina, kad sistemos gedimų/sutrikimų 2016 m. rugsėjo 26-30 dienomis būti negalėjo.

17. Nurodė, kad Personalo administravimo skyrius informaciją apie asmenis, pranešusius apie nesinaudojimą kortele, registruoja Ministerijos darbuotojų atvykimų be asmeninės durų atidarymo kortelės sąraše. Nei 2016 m. rugsėjo 26-30 d., nei 2016 m. spalio 14 d., nei 2016 m. lapkričio 10 d. šiame sąraše įrašų dėl pareiškėjo nesinaudojimo kortele nėra. Tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas apie pareiškėjo nesinaudojimą kortele informuotas nebuvo. Pažymėjo, kad Ministerija bendru sutarimu aikštelę dalijasi, t. y. turi pasiskirstę parkavimo vietas, su viešbučiu „15th Avenue“, restoranu „McDonalds“ bei muzikos mokykla „Ąžuoliukas“. Ministerijai pagal susitarimą su aukščiau nurodytais juridiniais asmenimis priklauso penkios automobilių parkavimo vietos (sužymėtos numeriais 3-7), kurios yra paskirtos penkiems Ministerijos darbuotojams, kuriems išduoti pulteliai. Tarp šių asmenų pareiškėjo nėra.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo M. Ž. skundą atmetė.

19. Teismas nustatė, kad Ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamentas 2016 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 100-6-413 „Dėl netinkamo pareigų vykdymo“ informavo susisiekimo ministrą apie susidariusią situaciją dėl Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento (duomenys neskelbtini) M. Ž. elgesio. Nurodė, kad darbuotojas nesuderinęs atvyksta vėliau, išeina anksčiau arba tiesiog darbo metu palieka darbovietę apie tai neinformuodamas skyriaus vedėjo. Taip pat, dažnu atveju, neatsižymi elektroniniu raktu. Tai daro įtaką pavedimų įvykdymui laiku. Visų M. Ž. suformuotų pavedimų, kurių įvykdymo terminas buvo nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d., vėlavimas sudarė 14,4 proc. Tai yra pats didžiausias vėlavimas departamento (duomenys neskelbtini). Be to, kai kurių pavedimų vėlavimas sudarė daugiau kaip 300 dienų. Taip pat gauta skundų, kad šis darbuotojas nuolat stato automobilį aikštelėje (duomenys neskelbtini), nors jam statymo vieta nėra paskirta. Atsižvelgdamas į tai, kad Vidaus tvarkos taisyklių privalo laikytis visi Ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, Ministerijos administracijos padalinių vadovai atsako už tai, kad jų padaliniuose būtų laikomasi Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų ir įvertinant pateiktą informaciją, prašė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl netinkamo pareigų vykdymo.

20. Ministerijos Personalo administravimo skyriaus vedėja 2016 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 08-6-260(1.12E) kreipėsi į Ūkio skyrių pateikti paaiškinimą, dokumentus ir kitus duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją; 2016 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 08-6-262(1.12E) – į Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamentą pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) M. Ž. suformuotų pavedimų vėlavimą (nurodant pavedimų suformavimo ir įvykdymo terminus) ir jo priežastis; darbo laiko rėžimo nesilaikymo tiesioginę įtaką pavedimų įvykdymui; 2016 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 08-6-263(1.12E) – į Ministerijos Informacinių sistemų ir dokumentų valdymo skyrių pateikti (duomenys neskelbtini) M. Ž. elektroninės įėjimo/išėjimo kortelės atžymų duomenis nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.

21. Ministerija 2016 m. lapkričio 24 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 08-6-261 informavo (duomenys neskelbtini) M. Ž. apie galimą tarnybinį nusižengimą, pranešime paprašė per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti raštu paaiškinimus ir juos patvirtinančius dokumentus ir / ar duomenis dėl nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo. Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamentas 2016 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 100-6-434(1.12E) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė (duomenys neskelbtini) M. Ž. suformuotų pavedimų, kurių įvykdymo terminas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d., ataskaitą ir pavėluotai įvykdytų pavedimų ataskaitą. Ministerijos Informacinių sistemų ir dokumentų valdymo skyrius 2016 m. lapkričio 28 d. pateikė (duomenys neskelbtini) M. Ž. įėjimo / išėjimo kortelės duomenis nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d.

22. Teismas nustatė, kad M. Ž. 2016 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 100-6-436 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pavedimus vykdo atsakingai, o paminėti išvykimai įtakos pavedimų vykdymui neturi, kadangi tik derindamas dokumentus su ministerijos administraciniais padaliniais ir laukdamas informacijos dėl tolimesnės pavedimų vykdymo eigos, kartais prašosi būti išleidžiamas trumpam laikui. Kai kurios formuluojamos užduotys turi labai trumpą įvykdymo terminą ir yra sudėtingos, siejamos ne tik su techniniu teksto surinkimu, bet ir su vykdoma ministerijos vadovybės transporto politika, todėl dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, laiku įvykdyti užduotis kartais būna neįmanoma. Pažymėjo ir tai, kad pavedimus vykdo pagal tiesioginio vadovo nurodytą prioritetiškumą. Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2, 11, 16, 171, 18, 20, 21, 22 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 82, 85, 84 straipsniais ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – ir Kodekso projektas) informavo, kad jo parengtam Kodekso projekto turiniui Susisiekimo ministerijos administracijos padaliniai ir ministerijos vadovybė pritarė, todėl Kodekso projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pateiktas dar 2015 m. birželio 19 d. raštu Nr. 2-247(11) „Dėl teisės akto projekto“, vėliau - 2016 m. vasario 8 d. raštu Nr. 2-453(11) ir 2016 m. spalio 12 d. raštu Nr. 2-3584. Pažymėjo, kad dėl Kodekso projekto eigos Susisiekimo ministerijos vadovybė buvo informuota dar 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. 100-6-29. M. Ž. 2016 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 100-6-438 „Dėl informacijos pateikimo“ papildomai paaiškino, kad pavedimų, kuriuos įvykdyti vėluotų 300 dienų, neturi ir nėra turėjęs.

23. Teismas nurodė, kad Personalo administravimo skyriaus vedėja, ištyrusi galimą M. Ž. tarnybinį nusižengimą, 2016 m. gruodžio 16 d. surašė išvadą Nr. 08-6-279 „Dėl M. Ž. tarnybinio nusižengimo“, kurioje konstatavo, kad: 1) įvertinus tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją ir Ūkio skyriaus pateiktus vaizdo kamerų įrašus, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) M. Ž. 2016 m. rugsėjo 26-30 d., 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d., nesinaudodamas elektronine įėjimo / išėjimo kortele, pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 18 punkto ir Teritorijos kontrolės taisyklių 9 punkto nuostatas; 2) įvertinus tarnybiniame pranešime, paaiškinime pateiktą informaciją ir Departamenui pateiktų ataskaitų duomenis, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) M. Ž. nepažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto, Etikos taisyklių 9.3 papunkčio, Reglamento 16,59, 62 ir 65 punktų nuostatų; 3) įvertinus tarnybiniame pranešime, paaiškinime, Ūkio skyriaus pateiktą informaciją ir Departamento 2016 m. lapkričio 16 ir 22 d. nuotraukas, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) M. Ž., 2016 m. lapkričio 16 d. ir 22 d. pastatydamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jam nepriskirtą vietą, pažeidė Teritorijos kontrolės taisyklių 27 punkto nuostatas. Išvadoje konstatuota, kad kaltės forma - tyčia, (duomenys neskelbtini) M. Ž. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Tarnybinio nusižengimo sudėtis formali, konkreti žala nenustatyta. Išvadoje pasiūlyta pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) M. Ž. padarė tarnybinį nusižengimą ir, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Susisiekimo ministras, atsižvelgdamas į Išvadoje pateiktą tarnybinio patikrinimo metu surinktą informaciją, nustatytas aplinkybes bei siūlymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3P-264 skyrė M. Ž. tarnybinę nuobaudą – pastabą, už Kontrolės taisyklių 9 ir 27 punktų bei Vidaus tvarkos taisyklių 18 punkto pažeidimus.

24. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjo tarnybinę veiklą reglamentuojančius Ministerijos vidaus teisės aktus, nurodė, kad byloje pateikti įrodymai - elektroninės įėjimo/išėjimo kortelės atžymų duomenys ir Ministerijos darbuotojų atvykimų be asmeninės durų atidarymo kortelės sąrašas, tiesioginio vadovo paaiškinimai, kad apie pareiškėjo nesinaudojimą kortele informuotas nebuvo, patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 26-30 d. ir 2016 m. spalio 14 d., nei 2016 m. lapkričio 10 d. nesinaudojo kortele įeidamas/išeidamas iš Ministerijos patalpų ir apie tai neinformavo nei tiesioginio savo vadovo, nei Personalo administravimo skyriaus, kaip tai nustatyta Kontrolės taisyklių 9 ir Vidaus tvarkos taisyklių 18 punktuose. Pareiškėjo teiginius, kad jis neturi pagrindo nesinaudoti kortele, todėl mano, kad tais atvejais galėjo būti sutrikusi elektroninių vartelių funkcija, be to pareiškėjas neužtikrintas dėl jų patikimumo (nėra metrologiškai tikrinama, neužplombuojama), paneigia atsakovo atstovų teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad elektroninių vartelių kortelių skaitytuvo funkcijos nei ginčo laikotarpiu, nei anksčiau sutrikusios nebuvo. Aplinkybę, kad sistemos gedimų/sutrikimų 2016 m. rugsėjo 26-30 dienomis negalėjo būti, patvirtina ir į bylą pateikta vaizdinė medžiaga, kurioje užfiksuoti 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. pareiškėjo nesinaudojimo kortele atvejai. Vaizdo duomenys ir kortelių žymėjimo sistemos duomenys sutapo. Kaip paaiškino atsakovas, vaizdo duomenų įrašų saugojimo terminas yra vienas mėnuo. Renkant medžiagą tarnybinio patikrinimo metu, 2016 m. rugsėjo 26-30 dienų vaizdo įrašai, praėjus jų saugojimo terminui, jau buvo ištrinti.

25. Teismas sprendė, kad pareiškėjas kasdien eidamas pro elektroninius vartelius, kur reikia pasižymėti kortele ir susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, ką ir pats patvirtina, matydamas, kaip tai daro kiti Ministerijos darbuotojai, ignoravo Ministerijoje nustatytą tvarką. Pareiškėjas turėjo suvokti, jog daro tarnybinį nusižengimą bei numatyti to pasekmes. Teismas vertino, kad minėti pareiškėjo veiksmai pagrįstai įvertinti sąmoningu veiksmų atlikimo vengimu. Pareiškėjo teiginiai, kad darbo funkcijas turi teisę atlikti už Ministerijos ribų, nesuteikia teisės nesilaikyti reikalavimo įeinant/išeinant naudotis kortele, o apie nepasinaudojimo atvejį pranešti tiesioginiam vadovui ir Personalo administravimo skyriui.

26. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad automobilio į jam neskirtą vietą nestatė, jį pastatydavo kitoms įmonėms skirtose vietose, susitaręs su asmenimis, kuriems automobilių statymo vietos buvo priskirtos, pažymėjo, kad byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, jog pareiškėjas 2016 m. lapkričio 22 d. pastatė automobilį (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini) į kitam Ministerijos darbuotojui priskirtą parkavimo vietą aikštelėje, o 2016 m. lapkričio 16 d. - užstatė kitą Ministerijos darbuotojo automobilį, stovintį aikštelėje Ministerijai priklausančioje parkavimo vietoje. Pateikti įrodymai leidžia spręsti, kad pareiškėjas minėtomis dienomis automobilį statydavo aikštelėje į Ministerijai priskirtas automobilių stovėjimo vietas, neturėdamas leidimo statyti automobilį aikštelėje, arba jas užstatydavo, tokiu būdu pažeidė Kontrolės taisyklių 27 punktą. Ministerijos Ūkio skyriaus vedėjo pateikta informacija apie pavienius konfliktus su muzikos mokyklos darbuotojais dėl automobilių užstatymo paneigia pareiškėjo teiginius apie susitarimus statyti automobilį kitų įstaigų darbuotojams priklausančiose vietose.

27. Teismas vertino, kad Išvada akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, jog Personalo administravimo skyriaus vedėja, atlikdama tarnybinį patikrinimą, surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo tiriamą pažeidimo faktą, argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši Išvada yra grindžiama, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, pažeidimo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad buvo pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, įvertinta pareiškėjo tarnybinė charakteristika, pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.

28. Teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų normas, reglamentuojančias ginčo santykius, byloje nustatytas aplinkybes, bei įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, sprendė, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. M. Ž., eidamas (duomenys neskelbtini), privalėjo laikytis Kontrolės taisyklių 9 ir 27 bei Vidaus tvarkos taisyklių 18 punktų reikalavimų, t. y. įeidamas į Ministerijos patalpas ir išeidamas iš Ministerijos patalpų, privalėjo naudotis kortele, kurios naudojimo laikas yra fiksuojamas, įėjęs į Ministerijos patalpas nesinaudodamas kortele, privalėjo nedelsdamas informuoti tiesioginį vadovą ir Personalo administravimo skyrių, transporto priemonę laikė jai nepriskirtoje ir pažymėtoje vietoje, tačiau šių reikalavimų nesilaikė. Teismas sprendė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą surinkti duomenys patvirtina išvadoje suformuluotą teiginį, jog įvertinus tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją ir Ūkio skyriaus pateiktą informaciją, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) M. Ž. 2016 m. rugsėjo 26-30 d., 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d., nesinaudodamas elektronine įėjimo / išėjimo kortele, 2016 m. lapkričio 16 ir 22 d. pastatydamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jam nepriskirtą vietą, pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 18 punkto ir Kontrolės taisyklių 9 ir 27 punkto nuostatas. Teismas priėjo prie išvados, kad tarnybinio patikrinimo Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis. Skundžiamu įsakymu pareiškėjui paskirta švelniausia VTĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta tarnybinė nuobauda – pastaba. Skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į pareiškėjo teigiamą charakteristiką, tarnybinė veikla buvo vertinama „gerai“ ir „labai gerai“, tarnybinių nuobaudų nebuvimą.

29. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo jį panaikinti.

III. 30. Pareiškėjas M. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31. Pareiškėjas nurodo, kad teismas peržengė pareikšto skundo reikalavimo ribas, kadangi ginčas kilo dėl fakto konstatavimo, ar pareiškėjas, nepasinaudojęs kortele, informavo Personalo administravimo skyrių. Ginčo dėl fakto konstatavimo, ar pareiškėjas, nepasinaudojęs kortele, informavo tiesioginį vadovą, nebuvo, kadangi pareiškėjas nei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3P-264 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ nei 2016 m. gruodžio 16 d. išvada Nr. 08-6-279, nei Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 18 d. pranešimu Nr. 100-6-413 dėl to apkaltintas nebuvo.

32. Teismas, priimdamas sprendimą, visapusiškai ir objektyviai aplinkybių netyrė, rėmėsi elektroninės įėjimo/išėjimo kortelės atžymų duomenimis ir visiškai ignoravo pareiškėjo argumentus dėl šių duomenų patikimumo. Teismas nenustatinėjo ir byloje nėra jokių duomenų apie kortelių žymėjimo sistemą (pavadinimas, markė, modelis, specifikacija, įvykių (kortelių žymėjimo ir pan.) fiksavimo galimybės, atmintis ir pan.), nuo kada ji yra įdiegta Ministerijoje, kas ją prižiūri, tikrina ir pan. Žinant kortelių žymėjimo sistemos modelį, būtų buvę galima nustatyti: ar, pavyzdžiui, kortelė laikoma piniginėje kartu su kitomis kortelėmis galėjo išsimagnetinti ir, ar išmagnetintą kortelę ši sistema fiksuoja; ar negalėjo būti viršyta fiksuojamų įvykių talpa (atmintis); ar sistemos fiksuoti duomenys gali būti pakeisti rankiniu būdu ir pan. Nustatytos aplinkybės patvirtintų arba paneigtų abejones dėl sistemos patikimumo.

33. Teismas dėl pareiškėjo galimo nesižymėjimo kortele 2016 m. rugsėjo 26-30 d. padarė išvadą iš esmės vadovaudamasis filmuota medžiaga (2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d.), kuri nei patvirtina nei paneigia pareiškėjo išdėstytų argumentų, kad 2016 m. rugsėjo 26-30 d. galimai buvo sutrikusi jo kortelės nuskaitymo funkcija, arba sutrikęs kortelės nuskaitymo sistemos, ar informacijos užfiksavimo darbas. Tai, kad apelianto nesižymėjimas kortele 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. sutapo su filmuota medžiaga, nesuponuoja išvados, kad 2016 m. rugsėjo 26-30 d. sistemos veikimo darbas buvo sutrikęs.

34. Pareiškėjo teigimu, byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad jis 2016 m. rugsėjo 26-30 d. kortele nesinaudojo. Be to apie kiekvieną kortelės nesinaudojimo atvejį jis visada informuoja tiesioginį vadovą ir Personalo administravimo skyrių.

35. Teismas nevertino apelianto argumentų, kad atsakovas, būdamas profesionalus šios srities žinovas, siekė sąmoningai suklaidinti teismą į bylą pateikdamas kito Ministerijos darbuotojo kortelės naudojimo 2016 m. rugsėjo 26-30 d. žymėjimų išklotinę, kurioje nurodoma informacija, susijusi su įėjimo į Susisiekimo ministerijos patalpas pro galinį įėjimą, tuo tarpu apeliantas į Ministerijos patalpas darbo dienos pradžioje ir darbo dienos pabaigoje visuomet įeina ir išeina pro pagrindinį įėjimą. Pažymi, kad šie atsakovo į bylą pateikti duomenys nepaneigia tikimybės, jog duomenys buvo surinkti rankiniu būdu, be to, neįrodo, kad pagrindinio įėjimo į Ministerijos patalpas kortelių nuskaitymo funkcija ar apelianto kortelės nuskaitymo funkcija nebuvo sutrikusi. Todėl esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turėjo būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai.

36. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi atsakovo į bylą pateiktu Ministerijos darbuotojų atvykimų be asmeninės durų atidarymo kortelės sąrašu ir nevertino pareiškėjo argumentų, kad sąrašas buvo sudarytas tik atsakovui iš teismo gavus pareiškėjo 2017 m. sausio 24 d. skundą. Aplinkybė, kad sąrašas buvo sudarytas atbuline data įrodo, jog atsakovas, turėdamas Personalo administravimo skyrių (4 žmonės), Teisės skyrių (8 žmonės), t. y. būdamas personalo valdymo ir teisės srities profesionalas, rengdamas Išvadą nesirėmė pagrindiniu įrodymu, galinčiu patvirtinti arba paneigti pareiškėjo kaltę. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad sąrašas nebuvo pateiktas kartu su Išvada ir nebuvo leista pareiškėjui su sąrašu susipažinti. Iki šiol nėra žinoma, kokiu teisiniu pagrindu galbūt yra sąrašas įtvirtintas ir kas jį nustatė (parengė ir patvirtino), kokia jo privaloma forma ir rekvizitai, kas yra paskirtas atsakingu už sąrašo pildymą, kas yra paskirtas pavaduojančiu asmeniu, kokia nustatyta sąrašo pildymo tvarka, pildančių asmenų atsakomybė ir jų kontrolė, dėl kokių priežasčių su sąrašo forma (ar formos pavyzdžiu) nebuvo supažindinti Ministerijos darbuotojai, ar privalo jame pasirašyti informaciją perduodantis ir priimantis asmuo ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad iš sąraše esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, kas šį dokumentą užpildė, nebuvo galima juo remtis. Pateikti duomenys įrodo, kad teismas pareiškėjo kaltės nenustatinėjo ir objektyvių duomenų, kad jis pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių ir Teritorijos taisyklių nuostatas, nenustatė, sprendimą priėmė vadovaudamasis prielaidomis.

37. Pareiškėjas nurodo, kad apie galimą jo nesinaudojimą kortele 2016 m. rugsėjo 26-30 d. jam pranešta nebuvo, kaip to reikalauja Taisyklės, atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į gynybą, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principus, todėl nuobauda ir dėl šių aplinkybių negalėjo būti paskirta. Teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė.

38. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiais, kad pareiškėjas kasdien eidamas pro elektroninius vartelius, kur reikia pasižymėti kortele ir matydamas, kaip tai daro kiti ministerijos darbuotojai, ignoravo nustatytą tvarką, todėl turėjo suvokti, jog daro tarnybinį nusižengimą ir numatyti to pasekmes. Pažymi, kad jis tik pamiršęs kortelę kabinete (t. y. dėl neatidumo, o ne veikdamas tiesiogine tyčia), iš Ministerijos pastato išeidavo ir į jį grįždavo nesinaudodamas kortele. Nepasižymėjimas kortele savaime nesuponuoja Taisyklių pažeidimo. Siekiant pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, turėjo būti nustatyta, jog apie nesinaudojimą kortele jis nepranešė savo tiesioginiam vadovui ir/arba Personalo administravimo skyriui. Ginčo dėl fakto, kad jis pranešė savo tiesioginiam vadovui apie kortelės nesinaudojimo atvejus, nėra, todėl teismas turėjo nustatyti, ar iš byloje surinktų objektyvių duomenų galima konstatuoti, kad jis apie kortelės nesinaudojimo faktą visada informavo Personalo administravimo skyrių. Kadangi byloje nėra duomenų, objektyviai įrodančių pareiškėjo kaltę, sprendimas turėtų būti panaikintas.

39. Pareiškėjas dėl teismo sprendime nurodytų argumentų, susijusių su automobilio parkavimu, pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent pareiškėjas 2016 m. lapkričio 22 d. pastatė automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kitam Ministerijos darbuotojui priskirtą parkavimo vietą aikštelėje, o 2016 m. lapkričio 16 d. - užstatė kitą Ministerijos darbuotojo automobilį, stovintį aikštelėje Ministerijai priklausančioje parkavimo vietoje. Nuotraukos yra darytos Departamento, byloje nėra nustatyta, kas konkrečiai fotografavo automobilius, todėl nuotraukos yra anonimiškos. Nenustačius asmens, fotoaparatu užfiksavusio priparkuotą automobilį, nėra galimybės patikrinti nuotraukos padarymo laiko ir vietos, jos autentiškumo. Todėl byloje esančios nuotraukos negalėjo būti laikomos patikimu, objektyviu ir neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo kaltę, juolab, kad nuotraukose jis nėra užfiksuotas.

40. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių konkrečių automobilių parkavimo vietų priklausomumą atsakovui. Atsakovas nurodė, kad jam priklauso 3-7 parkavimo vieta, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, į bylą nepateikė. Taip pat byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas neturi teisės parkuoti automobilio Ministerijos darbuotojams skirtose vietose (byloje nėra Ministerijos darbuotojų sąrašo, turinčio teisę parkuoti automobilį (duomenys neskelbtini)). Teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė ir laikė atsakovo nurodytas aplinkybes įrodytas. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą informaciją, kad jo automobiliu naudojasi ne jis pats, bet ir kiti asmenys, o tokiu būdu, kaip į bylą pateiktose nuotraukose užfiksuotas jo automobilis, jis jo niekada nestatė.

41. Teismo išvada, kad Ūkio skyriaus vedėjo pateikta informacija apie pavienius konfliktus su muzikos mokyklos darbuotojais dėl automobilių užstatymo paneigia pareiškėjo teiginius apie susitarimus statyti automobilį kitų įstaigų darbuotojams priklausančiose vietose yra klaidinga, kadangi pareiškėjas ir skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl automobilio parkavimo buvo susitaręs ne su muzikos mokyklos darbuotojais, o su viešbučio ir restorano McDonalds darbuotojais.

42. Pareiškėjas teigia, kad teismas netyrė duomenų ir pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog pats faktas, kad pareiškėjas galimai pastatė automobilį į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, savaime nesuponuoja Teritorijos taisyklių nuostatų pažeidimo. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių teisėtą (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, kuriame yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, valdymą, todėl teismas turėjo nustatyti, ar Teritorijos taisyklių 27 ir 36 punktų nuostatos teisėtos. Kitaip tariant, teismas turėjo konstatuoti, kad iš neteisėtumo negali kilti jokia teisė.

43. Pareiškėjas akcentuoja, kad Išvadoje nėra jokių duomenų, objektyviai įrodančių jo kaltę. Įrodyti valstybės tarnautojo kaltę ir konkrečios veikos buvimą turėjo įstaigos administracija, kaip stipresnioji tarnybinio ginčo pusė. Teismas nesiėmė veiksmų nustatyti objektyviajai tiesai, subjektyviai vadovavosi tik į bylą pateiktomis nuotraukomis, filmuota medžiaga, kortelės naudojimosi išklotine, sąrašu, o pareiškėjo pateiktos informacijos netyrė ir iš esmės nevertino. Kadangi byloje esantys duomenys objektyviai neįrodo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, todėl skundžiamas Įsakymas turėjo būti pripažintinas neteisėtu, dėl to panaikintas.

44. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kad tokiu atveju, jeigu konstatuojama, jog apskritai nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, kad nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas.

45. Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad rengiant tarnybinio patikrinimo išvadą sąrašas nebuvo vertinamas, su juo jis nebuvo supažindintas, todėl yra pagrįstai įsitikinęs, kad sąrašas buvo sudarytas tik atsakovui gavus pareiškėjo skundą teismui dėl Įsakymo panaikinimo. Pažymi, kad negali prisiminti, kurį konkrečiai Personalo skyriaus darbuotoją jis informavo būtent 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. (Personalo skyriuje dirba 4 darbuotojai), kadangi per kalendorinius metus elektronine kortele nepasinaudojo keliolika ar keliasdešimt kartų ir prisiminti konkrečius du atvejus tikrai negali. Nurodo, kad atsakovo teiginiai, jog kortelių žymėjimo sistema yra vientisa, klaidinantys, kadangi kortelių išklotinėse yra nurodomas konkretus patekimo į Ministeriją punktas. Tokiu atveju, jeigu sistema būtų vientisa, būtų fiksuojamas tik patekimo į Ministerijos patalpas laikas.

46. Pareiškėjas dėl atsakovo atsiliepime nurodytų teiginių dėl automobilio statymo/nestatymo jam nepriskirtoje vietoje, nurodo, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog Ministerija turi teisę (nuosavybės, patikėjimo, valdymo, disponavimo, naudojimo ar pan.) į (duomenys neskelbtini) aikštelę. Ministerija neturi teisės reglamentuoti automobilių statymą aikštelėje, nes iš neteisės teisė neatsiranda. Teritorijos taisyklės šioje dalyje pareiškėjui nėra ir neturėjo būti taikomos. Pareiškėjui iki šiol nėra žinoma ir jis nebuvo informuotas, kurios (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo vietos yra skirtos Ministerijos darbuotojams, o apie galimą (tariamą) tam tikrų vietų priklausomybę Ministerijos darbuotojams pareiškėjas spręsdavo iš vietų, kuriose parkuodavosi ministerijos darbuotojai. Be to darbuotojų automobilių parkavimo vietos nuolat kisdavo.

47. Pareiškėjas dėl atsakovo atsiliepimo teiginio, jog sutrumpino nuobaudos galiojimo laiką, atkreipia dėmesį, kad Ministerija pasiūlė sutrumpinti nuobaudos terminą, jeigu jis pagalvos apie tolimesnę perspektyvą dirbti Ministerijoje. Pareiškėjas sutiko su pasiūlymu ir nuo 2017 m. balandžio 27 d. perėjo dirbti į Aplinkos ministeriją, todėl Ministerija nuobaudos galiojimo terminą sutrumpino.

48. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

49. Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas buvo susipažinęs (ir įsipareigojęs laikytis) su Vidaus tvarkos taisyklėse bei Kontrolės taisyklėse įtvirtintų reikalavimų - naudotis kortele, įeinant/išeinant iš Ministerijos, o negalėjimo pasinaudoti kortele atveju - apie pareigą pranešti apie tai savo tiesioginiam vadovui ir Personalo administravimo skyriui. Žinojimo fakto neneigia ir pats pareiškėjas tiek savo paaiškinimuose jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo metu, tiek apeliaciniame skunde teismui.

50. Akcentuoja, kad nesinaudojimas kortele įeinant/išeinant iš Ministerijos patalpų nebuvo vienkartinio pobūdžio atvejai, todėl remiantis tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais abejonių dėl to, kad pareiškėjas, įeidamas/išeidamas į Ministeriją, nesinaudodamas kortele (2016 m. rugsėjo 26-30 d., 2016 m. spalio 14 d. bei 2016 m. lapkričio 10 d.) ir apie tai nepranešęs Personalo administravimo skyriui, pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 18 ir Kontrolės taisyklių 9 punktus, nekyla.

51. Atsakovas apeliacinio skundo teiginius dėl to, kad sąrašas buvo sudarytas tik Ministerijai iš pirmosios instancijos teismo gavus pareiškėjo skundą, t. y. atbuline data, laiko niekiniais ir niekuo nepagrįstais. Pagal Kontrolės taisyklių 9 punktą, Personalo administravimo skyrius turi būti informuotas apie kortelių nesinaudojimo atvejus, tačiau nei šiose, nei kituose Ministerijos vidaus tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas, kokiu būdu šis skyrius šią valstybės tarnautojų bei darbuotojų pateiktą informaciją turi fiksuoti. Personalo administravimo skyrius pasirinko/nusprendė informaciją apie elektroninių kortelių nesinaudojimo atvejus, valstybės tarnautojui/darbuotojui pranešus, įrašyti į sąrašą (rankiniu būdu), nurodant pranešusio asmens vardą, pavardę bei datą ir tokiu būdu šią informaciją tvarkyti.

52. Pareiškėjas tiek savo skunde pirmosios instancijos teismui, tiek teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde teigė, kad jis apie kortelių nesinaudojimo atvejus pranešė Ministerijos Personalo administravimo skyriui, tačiau nei savo skunduose teismui, nei teismo posėdžio metu jo paklausus, negalėjo nurodyti, kokiu būdu (elektroniniu paštu, telefonu, atėjus į vieną iš šio skyriaus kabinetų, kita) jis informavo, taip pat negalėjo nurodyti, kurį konkrečiai asmenį, t. y. kurį Personalo administravimo skyriaus darbuotoją jis informavo.

53. Atsakovas kaip nepagrįstus vertina ir pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl kortelių sistemos kortelių nuskaitymo funkcijos trikdžių, kadangi nėra jokių aplinkybių/įrodymų, dėl kurių būtų galima abejoti kortelių žymėjimo sistemos duomenų tikslumu, ar kiltų abejonių dėl šios sistemos galimų gedimų 2016 m. rugsėjo 26-30 dienomis. Todėl pareiškėjo teiginius dėl galimo sistemos gedimo būtent tomis dienomis, dėl kurių buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, arba dėl rankinio šios sistemos duomenų suvedimo pareiškėjo nenaudai (t. y. duomenų klastojimo) vertina kaip visiškai nepagrįstus ir niekuo neparemtus. Be to kortelių žymėjimo sistemos duomenys ir vaizdo duomenys kitomis dienomis (kuriomis pareiškėjas taip pat nesinaudojo kortele) - 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d., sutapo, tai taip pat patvirtina, kad jokių sistemos gedimų/sutrikimų 2016 m. rugsėjo 26-30 dienomis būti negalėjo. Pažymi, kad teikdami pirmosios instancijos teismui (kaip įrodymus) kito Ministerijos darbuotojo kortelių žymėjimo sistemos duomenis (2016 m. rugsėjo 26-30 d.) (apelianto prašymu), Ministerijos darbuotoją pasirinko atsitiktiniu būdu, nesirinkdami, pro kurias duris jis ateina/išeina į Ministeriją, o ir pasirenkamas įėjimo/išėjimo būdas (t. y. pro priekines ar galines duris įeina/išeina į Ministeriją) nagrinėjamu atveju neturi jokio skirtumo, kadangi kortelių žymėjimo sistema yra vientisa, ir jeigu būtų buvę kokių nors šios sistemos trikdžių/gedimų, jie būtų užfiksuoti einant pro bet kurį įėjimą (galinį ar priekinį)), tačiau tokių duomenų nebuvo užfiksuota.

54. Atsakovas, vertindamas apeliacinio skundo teiginius dėl automobilio statymo/nestatymo jam nepriskirtoje vietoje, nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė ir Kontrolės taisyklių 27 punktą, t. y. statė savo automobilį ne jam priskirtoje vietoje, nors puikiai žinojo, kurios parkavimo vietos (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje pagal susitarimą priklauso Ministerijai, taip pat, kad parkavimo vieta šioje aikštelėje jam nėra paskirta (nėra išduotas pultelis), todėl tikrai suvokė, jog savo veiksmais (automobilio pastatymu kitiems Ministerijos darbuotojams priskirtose vietose ir (arba) jiems priklausančių automobilių užstatymu ne tik pažeidžia Ministerijos vidaus darbo tvarkos taisykles, bet ir tokiu savo elgesiu sukelia šiems asmenims nepatogumų. Todėl nekyla abejonių, kad šie pareiškėjo veiksmai buvo atliekami sąmoningai, t. y. suvokiant, jog yra daromas tarnybinis nusižengimas bei numatant to pasekmes.

55. Paaiškina, kad Ministerija bendru sutarimu aikštelę dalijasi (t. y. turi pasiskirstę parkavimo vietas) su viešbučiu „15th Avenue“, restoranu McDonalds bei muzikos mokykla „Ąžuoliukas“ ir Ministerijai pagal susitarimą su priklauso 5 automobilių parkavimo vietos (sužymėtos numeriais 3-7), kurios yra paskirtos 5 Ministerijos darbuotojams, kuriems išduoti pulteliai, tačiau tarp šių asmenų pareiškėjo nėra. Pareiškėjas savo skunde pirmosios instancijos teismui pripažino, kad jis žinojo, kurios vietos aikštelėje pagal susitarimą priklauso Ministerijai, todėl atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareiškėjas, 2016 m. lapkričio 16 ir 22 dienomis, statydamas automobilį ne jam priskirtoje vietoje, pažeidė Kontrolės taisyklių 27 punktą.

56. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo teiginių, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog būtent jis 2016 m. lapkričio 22 d. pastatė automobilį į kitam ministerijos darbuotojui priskirtą parkavimo vietą aikštelėje, o 2016 m. lapkričio 16 d. užstatė kitą Ministerijos darbuotojo automobilį, stovintį aikštelėje ministerijai priklausančioje parkavimo vietoje, atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas nei jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo metu, nei savo skunduose teismui (tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės), nei teisminio posėdžio metu jo paklausus, negalėjo nurodyti, kas tomis dienomis vairavo jam priklausantį automobilį ir pastatė jį aikštelėje, todėl šie niekuo nepagrįsti bei įrodymais neparemti pareiškėjo teiginiai tėra teismo klaidinimas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus Ministerijos vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimus.

57. Atkreipia dėmesį, kad Ministerija, vadovaudamasi VTĮ 31 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į gerą pareiškėjo elgesį (po tarnybinės nuobaudos skyrimo nebuvo gauta nusiskundimų dėl Ministerijos vidaus tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidinėjimo (-ų)), sutrumpino pareiškėjui Įsakymu paskirtos tarnybinės nuobaudos - pastabos galiojimą iki 2017 m. balandžio 6 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 58. Byloje kilęs ginčas dėl susisiekimo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 3P-264 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo”, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

59. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

60. Pagal ABTĮ 56 straipsnį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus ABTĮ numatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

61. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis) ir netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas.

62. Dėl apelianto nesutikimo su teismo atliktu įrodymų vertinimu teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 6 d.). ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais proceso teisės normų taikymo aspektais konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, teismo išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindė teismo posėdyje ištirtų pagal minėtą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis. Tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus pareiškėjui, nesant teisinių pagrindų kitokiam jų įvertinimui, nėra pagrindo pripažinti, kad nebuvo paisoma pareiškėjo argumentų, o taip pat konstatuoti, kad pažeidimas neįrodytas arba yra tik formalus.

63. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įėjimo/išėjimo kortelių informacinės sistemos veikimu, pažymi, kad nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nėra jokio pagrindo abejoti jų patikimumu, byloje nėra pateikta duomenų apie minėtos sistemos gedimus ginčo laikotarpiu. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nepateiktas sistemos pavadinimas, markė, modelis, specifikacija, fiksavimo galimybės ir kt., nagrinėjamu atveju vertintinos kaip pareiškėjo gynybinė pozicija siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Kaip matyti iš byloje pateiktų pareiškėjo skundo, apeliacinio skundo, papildomų paaiškinimų, pareiškėjas iš esmės neneigia, kad yra buvę atvejų, jog jis iš Ministerijos pastato išeidavo ir į jį grįždavo nesinaudodamas kortele. Ministerijos Vidaus tvarkos taisyklių, su kuriomis pareiškėjas pasirašytinai supažindintas, 18 punkte numatyta, kad įeiti į Ministerijos patalpas ir išeiti iš jų darbo ir ne darbo metu Ministerijos valstybės tarnautojai gali tik naudodamiesi valstybės tarnautojo pažymėjimu, kuris išduodamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. liepos 11 d.

įsakymo Nr. 338 „Dėl Valstybės tarnautojo pažymėjimo formos ir Valstybės tarnautojo pažymėjimo išdavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka, o darbuotojai – darbuotojo tapatybę patvirtinančiu pažymėjimu, vadovaudamiesi Ministerijos kanclerio tvirtinamų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos patalpų ir teritorijos kontrolės taisyklių nuostatomis. Ši nuostata netaikoma Ministerijos kancleriui, viceministrams ir ministro patarėjams. Kontrolės taisyklių, su kuriomis pareiškėjas taip pat pasirašytinai supažindintas, 9 punkte nustatyta, kad darbuotojai, įeidami į Ministerijos patalpas ir išeidami iš Ministerijos patalpų, privalo naudotis kortelėmis, kurių naudojimo laikas yra fiksuojamas.

Darbuotojai, įėję į Ministerijos patalpas nesinaudodami kortelėmis, privalo nedelsdami informuoti tiesioginį vadovą ir Personalo administravimo skyrių. Iš minėtų taisyklių nuostatų akivaizdu, kad pareiškėjas įeidamas į Ministeriją ir išeidamas iš jos turi naudotis kortele, o nesinaudodamas ja – privalo informuoti ir tiesioginį vadovą ir Personalo administravimo skyrių. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 28 d. paaiškinime nurodė, kad dėl laikino nebuvimo darbe informuoja tiesioginį vadovą, tačiau byloje duomenų apie tai, kad jis informavo Personalo administravimo skyrių, nėra pateikta.

Pareiškėjas taip pat negalėjo nurodyti, kurį asmenį Personalo skyriuje informuodavo apie nesinaudojimą kortele. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl to, kad aptariamas pažeidimas jo atžvilgiu nustatytas nepagrįstai, atmestini.

64. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su automobilio pastatymu aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), pažymi, kad pareiškėjas neneigia, jog leidimo statyti automobilį į Ministerijai skirtas vietas aikštelėje, neturi, taip pat neneigia, kad pastatydavo automobilį minėtoje aikštelėje, tačiau teigia, jog galbūt ginčijamu laiku tai padarė ne jis, kadangi jo automobiliu naudojasi ne jis vienas. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas ir patvirtina byloje esantys duomenys, kad pareiškėjas pastatė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kitam Ministerijos darbuotojui paskirtą parkavimo vietą aikštelėje, taip pat kitu atveju užstatė kitą Ministerijos darbuotojo automobilį, stovintį aikštelėje Ministerijai priklausančioje parkavimo vietoje. Nors pareiškėjas nurodė, kad ne vienas naudojasi automobiliu, todėl automobilį aikštelėje galėjo pastatyti kitas asmuo, tačiau nenurodė, kas ginčo dienomis vairavo minėtą automobilį ir pastatė jį aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad aikštelė nepriklauso Ministerijai, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi, kaip nustatyta bylos medžiaga, šių aplinkybių neneigia ir pareiškėjas, kad aikštele naudojasi ne tik Ministerija, bet ir kiti juridiniai asmenys, o Ministerija pagal susitarimą aikštelėje turi 5 parkavimo vietas.

65. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, jog atliekant tarnybinį patikrinimą surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas M. Ž. pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 18 punkto ir Kontrolės taisyklių 9 ir 27 punktų reikalavimus, todėl padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo tvarkos ir įstatymo reikalavimų, pagal tarnybinio nusižengimo pobūdį ir pasekmes yra jiems adekvati.

66. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialiosios ir proceso teisės normas byloje taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti .

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė