2019-07-24 Nr. CB-7558-2-69-3-12536-2018-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1284/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12536-2018-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2019 m. liepos 19 d. gautu ieškovo V. Z. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas pateikė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo. Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, šia nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą (patikslino bylinėjimosi išlaidų, susidariusių pirmosios instancijos teisme, paskirstymą), kuriuo atmestas ieškovo ieškinys atsakovams E. M. ir K. M. dėl žalos atlyginimo.

Ieškovo kasaciniame skunde argumentuojama, kad bylą nagrinėjusių teismų išvados yra priešingos imperatyvioms įstatymo normoms, nustatančioms skolininko pareigas, o prievolės, kurios tenka skolininkui, teismų procesiniais sprendimais perkeltos kreditoriui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio 5 dalis nustato kreditoriui alternatyvą – pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko prievolių vykdymo ar bankroto bylos iškėlimo. UAB „Arsima“ buvo pareiškusi ieškinį dėl avanso grąžinimo, o įstatymų leidėjo siūlymas, kad kreditorius inicijuotų skolininkui bankroto bylos iškėlimą, priešingai negu sprendė apeliacinės instancijos teismas, nėra imperatyvus. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalis kreditoriai turi teisę, o likvidatorius privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Vadinasi, kitaip negu konstatavo bylą nagrinėję teismai, ne kreditorius, o įmonės savininkas ar likvidatorius privalo nustatyti, kada atsirado įmonės nemokumas. Be to, ir ne kreditorius yra atsakingas už bendrovės apskaitos dokumentų praradimą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kreditorius atliko visus jam priskirtus veiksmus – pareiškė ieškinį teisme, kelis kartus perdavė teismo sprendimą vykdyti antstoliui, be to, skolininkui neatsiskaitant ir neinicijuojant bankroto (skolininkas, kaip įmonės akcininkas ir likvidatorius, buvo asmeniškai atsakingas už įmonės nemokumo būseną), siekė pareikšti netiesioginį ieškinį. Teismai nepagrįstai perkėlė skolininko prievoles kreditoriui ir taip ginčo aspektai liko neišspręsti.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, egzistuojant bent vienam CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytam kasacijos pagrindui (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne visais, o tik ypatingais teisės klausimais, siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teisėjų atrankos kolegija apibendrindama nurodo, jog kasacinis skundas gali būti priimtas tik tada, jeigu skunde nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, įtvirtintas CPK 346 straipsnyje, ir nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą.

Teisėjų atrankos kolegija papildomai nurodo, kad tais atvejais, kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, jog nurodomas teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, be to, kad toks pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovo kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nėra pakankami išvadai, kad egzistuoja pagrindas kasacine tvarka peržiūrėti skundžiamą teismo procesinį sprendimą pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, daryti. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepagrindžiama (taip, kaip reikalauja CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė skunde įvardytas teisės normas ir todėl galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovui grąžinamas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 106,80 Eur (vieno šimto šešių Eur 80 ct) žyminį mokestį, 2019 m. liepos 18 d. sumokėtą į valstybės biudžetą (mokėjimo nurodymas Nr. 1153).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Antanas Simniškis