2024-09-11 Nr. AB-12982-3-65-3-00338-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-21-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00338-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10, 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos U. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1180-552/2023 pagal pareiškėjos U. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos U. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja U. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Utenos paramos administravimo skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. KU-05-12 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir 2022 m. gegužės 10 d. sprendimas) ir NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Marijampolės paramos administravimo skyriaus 2022 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. BRK-11030 „Dėl pareiškėjos skundo“ (toliau – ir 2022 m. liepos 20 d. sprendimas).

2. Pareiškėja rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėja paaiškino, kad 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu, kuris 2022 m. liepos 20 d. sprendimu buvo paliktas nepakeistas (toliau kartu – ir Sprendimai), pareiškėjai nuspręsta taikyti visos paramos, t. y. 49 496 Eur, susigrąžinimo sankciją. Sprendimai grindžiami tuo, kad 1) pareiškėja nevykdė plane numatytos žemės ūkio veiklos (uogininkystė), taip pat valdos ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, rodiklį pasiekė 12,15 proc.; 2) 2020 m. pareiškėja teisėtais pagrindais valdė 32,45 ha žemės ūkio naudmenų, o, vadovaujantis NMA informaciniu portalu ir 2020 m. gegužės 27 d. pateiktos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškos duomenimis, buvo deklaruota 34,70 žemės ūkio naudmenų šaltalankių uogynų; 3) 2020 m. rugsėjo mėn. atliktos patikros rezultatas – nepozityvus, kadangi vietoj deklaruotų 34,70 Eur žemės ūkio naudmenų šaltalankių uogynų buvo rastos daugiametės ganyklos arba pievos ir daugiametės žolės; 4) perskaičiuotas žemės ūkio valdos ekonominis dydis 2021 m. sausio 1 d. sudarė 3 128,70 Eur; 5) pareiškėjos ūkis išregistruotas 2020 m. kovo 31 d. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimais, nurodė, kad NMA klaidingai interpretavo teisės aktus, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jų visumą.

2.2. 2019 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 668 dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje, kuri buvo atšaukta tik 2020 m. vasario 26 d. Utenos rajono savivaldybės komisija dėl nepalankių gamtinių reiškinių padarinių įvertinimo nustatė, kad 90 procentų pareiškėjos uogynų nukentėjo dėl sausros ir apie tai pareiškėja informavo atsakovą 2019 m. rugsėjo 19 d. Šaltalankių ūkio sunykimą lėmė ne pareiškėjos veiksmai, o force majeure aplinkybės. 2019 m. spalio 22 d. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai pareiškėjai išdavė pažymą, patvirtinančią nenugalimos jėgos aplinkybes. 2020 m. gegužės mėn., siekdama atsodinti sunykusius uogynus, pareiškėja pirko šaltalankių uogynų priežiūros ir atsodinimo darbus, tačiau atsodinti šaltalankiai neprigijo. Tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Apie tai, kad jos ūkis buvo išregistruotas, pareiškėja sužinojo tik gavusi Sprendimus. Pareiškėjos ūkis buvo automatiškai išregistruotas neatnaujinus duomenų. Pareiškėja iš savivaldybės administracijos negavo jokio pranešimo apie numatomą ūkininko ūkio išregistravimą, todėl negalėjo žinoti, jog nesutvarkyti visi formalumai. Nepaisant to, kad ūkis yra išregistruotas, pareiškėja ir toliau faktiškai vykdo ūkinę veiklą – augina bites.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jo netenkinti, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Nustatyta, kad pareiškėja nevykdė verslo plane numatytos žemės ūkio veiklos (uogininkystės), taip pat valdos ekonominio dydžio rodiklį pasiekė tik 12,15 proc. Iš valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC), buvo gauta informacija, jog perskaičiavus pareiškėjos žemės ūkio valdos ekonominį dydį 2021 m. sausio 1 d. jis sudarė 3 128,70 Eur (pareiškėja, teikdama paraišką, įsipareigojo, kad jis bus didesnis kaip 8 000 Eur), o 2020 m. kovo 31 d. pareiškėjos ūkis buvo išregistruotas.

3.2. Pareiškėja neįrodė, kad negalėjo tinkamai įgyvendinti projekto dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių. Nors pareiškėja tvirtino, kad 2020 m. gegužės mėn. atsodino šaltalankių sodinukus, tačiau, praėjus 3 mėnesiams, patikrų metu sodinių beveik nerasta, taigi, net jei sodinukai ir buvo pasodinti, jie nebuvo prižiūrėti. Be to, apie tai, kad susidūrė su sunkumais vykdant veiklą, pareiškėja 2020 metais atsakovo neinformavo. Pareiškėjos projekto kontrolės pabaiga buvo 2021 m. rugpjūčio 10 d., tačiau pareiškėja 2021 m. nepateikė tiesioginių išmokų deklaracijos ir joje nedeklaravo šaltalankių uogynų. NMA teigė, kad pareiškėja nebuvo rūpestinga ir nedėjo visų pastangų. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos ūkis buvo išregistruotas 2020 m. kovo 31 d. ir atkurtas tik 2022 m. rugsėjo mėn., t. y. jau pateikus skundą teismui.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

5.1. Pareiškėja 2015 m. balandžio 29 d. NMA pateikė paraišką paramai gauti Nr. 19JU-KU-15-1-02296-PR001 (toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. NMA 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. KU-1957(10.6.1E) pareiškėja buvo patvirtinta paramos gavėja. Pareiškėjai 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo išmokėta 25 000 Eur pirmoji, o 2018 m. rugpjūčio 10 d – 24 496,00 Eur antroji paramos išmokos dalis.

5.2. 2020 m. rugsėjo 9 d. NMA atliko patikrą pareiškėjai priklausančiame kontroliniame žemės sklype, kuriame deklaruota 5,38 ha šaltalankių, patikros metu beveik nerasta šaltalankių. 2020 m. rugsėjo 15 d. atsakovas atliko pareiškėjos deklaruojamų laukų patikrą vietoje, kurios metu kontroliniuose žemės sklypuose vietoje deklaruotų laukų šaltalankių rastas kitas pasėlis – ganykla pieva. 2020 m. rugsėjo 18 d. NMA atliko patikrą vietoje kontroliniame žemės sklype, kuriame deklaruota 5,28 ha šaltalankių, patikros metu beveik nerasta gyvybingų šaltalankių. 2020 m. rugsėjo 18 d. atsakovas atliko patikrą pareiškėjos sklypuose, patikros metu beveik nerasta gyvybingų šaltalankių.

5.3. NMA, vertindama 2020 m. metinę projekto ataskaitą Nr. 19JU-KU-15-1-02296-PI004, nustatė, kad pareiškėja nevykdė verslo plane numatytos žemės ūkio veiklos (uogininkystė), taip pat valdos ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte (toliau – VED), rodiklį pasiekė 12,15 proc. Atsakovas iš valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2022 m. balandžio 1 d. gavo informaciją, kad, atsižvelgiant į tai, jog 2020 m. rugsėjo mėn. atlikus patikrą vietoje nustatyta, kad vietoje 34,70 ha šaltalankių uogynų buvo rastos daugiametės ganyklos arba pievos ir daugiametės žolės, perskaičiuotas pareiškėjos žemės ūkio valdos VED, kuris 2021 m. sausio 1 d. sudarė 3 128,70 Eur. Be to, pareiškėjos ūkis 2020 m. kovo 31 d. buvo išregistruotas.

5.4. Atsakovas ginčijamu 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjai pritaikė visos paramos susigrąžinimo sankciją – 49 496,00 Eur. NMA 2022 m. liepos 20 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus pareiškėjos skundą, minėtas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (toliau – ir Metodika) nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėja neginčijo NMA nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutiko su tuo, kad jos atžvilgiu nebuvo pritaikytas Įgyvendinimo taisyklių 54 punktas, įtvirtinantis, jog sankcijos netaikomos, jei nustatytų reikalavimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos.

7. Teismas, įvertinęs Metodikos 9–11 punktus, atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2019 m. rugsėjo 12 d. informavo atsakovą, jog dėl nepalankių oro sąlygų, kurios Lietuvoje kartojasi jau trejus metus iš eilės, jos įveisti uogynai išnyko. Kartu su šiuo pranešimu pareiškėja pateikė Utenos rajono savivaldybės Komisijos dėl nepalankių gamtinių reiškinių padarinių įvertinimo 2019 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo aktą Nr. 39, kuriame nurodyta, jog 90 procentų pareiškėjos auginamų šaltalankių nukentėjo dėl sausros, t. y. nukentėjo 32,97 ha iš deklaruotų 34,70 ha pasėlių plotų. Atsakovui taip pat buvo pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. pažyma apie Utenos rajono meteorologines sąlygas 2019 metų laikotarpiu. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai 2019 m. spalio 22 d. pareiškėjai išdavė pažymą, patvirtinančią nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes. Aplinkybes dėl 2019 m. laikotarpiu buvusios sausros neginčijamai patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 668, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Tačiau visi anksčiau nurodyti dokumentai, kuriais pareiškėja grindžia savo skundą, teismo manymu, patvirtina meteorologinio reiškinio – sausros įtaką pareiškėjos ūkininkavimui tik 2019 m. laikotarpiu.

8. Teismas pabrėžė, kad Metodikos 9 punktas įpareigoja, išnykus nenugalimos jėgos arba išimtinėms aplinkybėms, laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (ar) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėja vėlesniu 2020 m. gegužės 27 d. pranešimu informavo NMA apie ūkyje įvykdytus šaltalankių uogynų atsodinimo darbus. Tačiau, kaip teisingai nurodė NMA, 2020 metais pareiškėja neinformavo ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių besitęsiančias nenugalimos jėgos ar išimtines aplinkybes. Pareiškėjos ūkis 2020 m. kovo 31 d. buvo išregistruotas. Be to, pareiškėjos žemės ūkio valdos VED sudarė tik 3 128,70 Eur. Pareiškėja šių aplinkybių skunde neginčijo – pripažino, kad jos 2020 m. atsodinti šaltalankiai neprigijo, jog jos ūkis buvo išregistruotas taip pat neginčijo aplinkybių, susijusių su VED perskaičiavimu. Nagrinėjamu atveju nei NMA, nei teismui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, paneigiantys, jog 2020 m. pareiškėja nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų – nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio veiklą), nenustoti vykdyti projekto, pasiekti nustatytus projekto uždavinius ir tikslus (Įgyvendinimo taisyklių 18.2 pap., Administravimo taisyklių 243.4 pap.) – dėl nenugalimos jėgos ar išimtinių aplinkybių. Pareiškėja skunde nenurodė ir nepridėjo jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2020 m. jos atsodinti šaltalankiai neprigijo dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių (force majeure). Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė nenugalimos jėgos ar išimtinių aplinkybių, kaip pagrindo jai netaikyti sankcijos už neįvykdytą įsipareigojimą, kad ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu sudarys ne mažiau kaip 8 000 Eur.

9. Teismas, įvertinęs Sprendimus, konstatavo, kad jie yra teisėti ir pagrįsti, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III. 10. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei skundžiamus NMA Sprendimus. Pareiškėja taip pat prašė atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartojo ginčui aktualias faktines aplinkybes bei rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pareiškėja, remdamasi Metodikos 9, 10.11 ir 10.13 punktų nuostatomis, pažymėjo, kad jos įveisti uogynai sunyko dėl force majeure – sausros (kuri buvo atšaukta tik 2020 m. vasario mėn.). Apie tai pareiškėja informavo NMA 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu. Pareiškėja, siekdama atsodinti uogynus, 2020 m. gegužės mėn. pirko uogynų priežiūros ir atsodinimo darbus, apie kuriuos taip pat informavo NMA. Atsodinti šaltalankiai buvo sunykę skundo teikimo pirmosios instancijos teismui metu. Tačiau 2020 metų rugsėjo mėnesį, kai buvo atliekamos patikros, dalis sodinukų buvo gyvybingi. Tačiau Sprendimuose nenurodyta, kokia dalis šaltalankių buvo gyvybinga. Dėl šios priežasties nėra aišku, ar pagrįstai deklaruoti šaltalankių uogynai (ar bent jų dalis) buvo perregistruoti į daugiametes pievas. Būtent toks perregistravimas ir nulėmė nepagrįstą ūkio ekonominio dydžio sumažėjimą – atsakovas nevertino, koks likęs gyvybingų uogynų plotas. Be to, patikra buvo atliekama rudenį (2020 m. rugsėjo mėn.), o vaiskrūmiai (šaltalankiai) yra gyvybingi tol, kol gyvos jų šaknys. Jie sugeba iš naujo suželti iš šaknų. Todėl tokius augalus galima pripažinti negyvybingais (nudžiūvusiais) tik sulaukus kito vegetacinio laikotarpio pradžios, t. y. pavasario. Patikros rezultatuose nėra duomenų kaip ir kokių vaiskrūmių nudžiūvimu buvo įsitikinta. Be to, iš esmės pareiškėja buvo nubausta už ūkininkavimo riziką.

11.2. Dėl ūkio išregistravimo pareiškėja atkreipė dėmesį, kad visus duomenis kiekvienais metais jai padėdavo atnaujinti NMA konsultantai. Pareiškėja manė, kad taip pat buvo padaryta ir 2019 metais. Be to, pareiškėja negavo jokio savivaldybės administracijos pranešimo apie numatomą ūkininko ūkio išregistravimą, dėl to negalėjo žinoti, kad formalumai yra nesutvarkyti. Taip pat nepaisant to, kad pareiškėjos ūkininko ūkis išregistruotas, pareiškėja ir toliau faktiškai vykdo ūkinę veiklą – augina bites.

12. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutiko.

13. NMA pakartojo ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pareiškėja, pasirašydama Paraišką, įsipareigojo „nekeisti verslo plano įgyvendinimo vietos ir sąlygų, vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio veiklą, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto nuo sprendimo skirti paramą priėmimo datos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos“.

13.2. Pareiškėjos teiginius dėl vykdytos veiklos žemės ūkio veiklos (uogininkystės) paneigia patikrų vietoje užfiksuotos aplinkybės – patikrų metu NMA darbuotojas praktiškai nerado 2020 m. Paraiškoje deklaruotų daugiamečių sodinių. Jei iš 2020 m. gegužės mėn. pasodintų šaltalankio krūmelių 2020 m. rugsėjo mėn. nieko nelieka arba lieka tik sausi pagaliukai ir patikros metu buvo nustatyta, kad šaltalankiai negyvybingi, jie pavasarį negali atželti. Taip pat, laikantis pareiškėjos logikos, jog jei pasodinti negyvybingi šaltalankiai atželia iš šaknų, pareiškėjai taip pat nebūtų buvę poreikio atsodinėti 2019 m. rastus negyvybingus šaltalankius 2020 m. gegužės mėn. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie „iš šaknų atgijusius“ šaltalankius 2021 m. pavasarį.

13.3. Pareiškėja neįrodė, kad negalėjo tinkamai įgyvendinti projekto dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių. NMA patikros atliktos 2019 metais bei 2020 metais rugsėjo mėn., jų metu nustatyta, jog uogininkystės veikla nebuvo vykdyta, t. y. vietoje deklaruotų šaltalankių rastas kitas pasėlis. Nors pareiškėja nurodė, kad sodinukus 2020 metais gegužės mėn. atsodino, svarbia aplinkybe laikytina tai, jog praėjus 3 mėn. po šaltalankių atsodinimo, NMA patikrų metu darbuotojas praktiškai nerado 2020 m. Paraiškoje deklaruotų daugiamečių sodinių. Apie tai, kad pareiškėja susidūrė su sunkumais vykdant veiklą 2020 metais pareiškėja neinformavo NMA iki patikros atlikimo bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių force majeure ar išimtines aplinkybes, t. y. pagrindžiančių dokumentų dėl kurių faktiškai nebuvo rasta daugiamečių sodinukų. NMA pažymėjo, kad neužtenka tik pasodinti sodinukus, juos taip pat reikia ir prižiūrėti, tačiau tai nebuvo daryta. Pareiškėja 2019–2020 metais deklaravo, kad augina 34,70 ha šaltalankių uogynų. Tokio dydžio uogynų plotams reikalinga priežiūra, reikalaujanti daug pastangų. Taip pat pareiškėja nesikreipė į NMA ir neinformavo apie sunkumus vykdant projektą 2020 metais. Tai patvirtina, kad pareiškėja nedėjo pakankamai pastangų įgyvendinti projektą. Pati pareiškėja turėjo ir privalėjo elgtis rūpestingai, tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o matydama, kad nepavyks įgyvendinti, galėjo ir turėjo kreiptis į NMA. Pareiškėja, norėdama pasinaudoti nenugalimos jėgos faktu ar išimtinėmis aplinkybėmis, turėjo įrodyti, kad nebuvo jokio kito būdo įvykdyti įsipareigojimus ir, kad ėmėsi visų reikalingų priemonių, siekdama įvykdyti įsipareigojimus. Šiuo atveju neužtenka nurodyti tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimą, bet būtina ir įvertinti ar būtent šios aplinkybės lėmė įsipareigojimų neįvykdymą. Aplinkybė, kad 2019 m. buvo sausra, niekaip negali patvirtinti tinkamo įsipareigojimo nevykdymo 2020 metais.

13.4. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad kontrolės pabaiga buvo 2021 m. rugpjūčio 10 d., tačiau 2021 metais pareiškėja nepateikė tiesioginių išmokų deklaracijos ir joje nedeklaravo šaltalankių uogynų. Tai tik patvirtina, kad pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų dėl veiklos vykdymo.

13.5. Pareiškėja ne tik nevykdė projekte numatytos veiklos, tačiau taip pat nesilaikė Paraiškoje numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais ir pasiekimais (neužtikrino, kad valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu bus didesnis kaip 8 000 Eur).

13.6. NMA taip pat nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad visos paramos susigrąžinimo sankcijos pareiškėjai nebuvo pagrindo paskirti, nes šaltalankių uogynas sunyko ir dėl to sumažėjo žemės ūkio valdos VED dėl force majeure aplinkybių – 2019 m. sausros. NMA pažymėjo, kad šiuo atveju vadovavosi aktualiais įrodymais. Pareiškėjos pateikti dokumentai nepaneigia surinktų duomenų. Esminis projekto tikslas yra įgyvendinti projektą nustatytomis sąlygomis, o ne tiesiog pasodinti šaltalankių uogynus. Taip pat pareiškėjos ūkis buvo išregistruotas 2020 m. kovo 31 d., NMA sprendimo priėmimo metu duomenys dėl pareiškėjos išregistruoto ūkio nebuvo atnaujinti. Paraiškoje pareiškėja nurodė, jog vykdys ekologinės uogininkystės veiklą, todėl aplinkybė, kad ji vykdo kitą veiklą, nepatvirtina, jog projekte numatyta veikla buvo vykdoma ir pareiškėja laikėsi įsipareigojimų.

IV. 14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjos U. K. skundą atmetė.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutiko su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais. Priešingai, nei teigė pareiškėja, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą atliko tinkamai: nustatė bylos faktines aplinkybes, atskleidė ginčo esmę, pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, sprendime išdėstė argumentus, kuriais remiantis buvo grindžiamos galutinės teismo išvados, ir vertinimo nuostatų nepažeidė, todėl turėjo pagrindą pripažinti atsakovo sprendimą teisėtu bei pagrįstu.

16. Paramos sutartimi pareiškėja buvo įsipareigojusi įgyvendinti Projektą, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų, pasiekti, jog valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (2021 m. rugpjūčio mėnesio) bus didesnis kaip 8 000 Eur.

17. Įgyvendinimo taisyklių 18.2 papunktyje, be kita ko, pareiškėjai buvo nustatytas įsipareigojimas nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio veiklą) nuo sprendimo skirti paramą datos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos.

18. Pareiškėja neginčijo nustatyto fakto, kad 2019 metais jos pasodinti šaltalankių sodinukai sunyko, tačiau manė, kad 2020 metais ji atsodino šaltalankius, todėl NMA patikra vietoje nebuvo objektyvi. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutiko, nes pareiškėja, kvestionuodama patikros rezultatus, rėmėsi tik subjektyviais pasvarstymais apie šaltalankių galimybes atželti iš šaknų, tačiau neteikė nei atsakovui, nei pirmosios instancijos teismui įrodymų, jog 2020 metų rudenį ar 2021 m. pavasarį šaltalankių sodinukai iš tikrųjų atžėlė, kad konkretaus dydžio plotai iš jos anksčiau deklaruoto 34,70 ha šaltalankių ploto atitinka tokių kultūrų auginimui nustatytus kriterijus. Taigi pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja, net ir atsodinusi šaltalankius 2020 metais, jų tinkamai neprižiūrėjo ir tuo nesilaikė Įgyvendinimo taisyklių 18.2 papunkčio reikalavimų.

19. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog pareiškėja iki skundžiamo sprendimo priėmimo nebuvo pateikusi atsakovui informacijos, jog 2020 metais jos žemės ūkio veiklos vykdymui taip pat turėjo esminės įtakos nepalankios klimatinės sąlygos ar kitos aplinkybės, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios. Pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, neatnaujino savo ūkio duomenų ūkininkų ūkių registre, kas lėmė jos ūkininko ūkio išregistravimą 2020 m. kovo 31 d. Nors pareiškėja akcentavo, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie būtinybę atnaujinti duomenis, tačiau ji, kaip ne pirmus metus vykdanti žemės ūkio veiklą, privalėjo žinoti teisės aktų reikalavimus bei juos vykdyti, o ne pasikliauti konsultantų pagalba.

20. Trečiasis apeliacinio skundo argumentas, susijęs su netinkamu pareiškėjos ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimu, taip pat grindžiamas tik subjektyviu situacijos vertinimu. Pareiškėja iki šiol nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, jog kažkokia šaltalankių sodinukų plantacijos dalis išliko, atžėlė ir atitinka reikalavimus, kad būtų užregistruota deklaracijose kaip šaltalankių plotas. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo manyti, jog atsakovas netinkamai vykdė savo funkcijas ir neteisingai perregistravo pareiškėjos deklaruotą plotą kaip daugiametes pievas. Pareiškėja neginčijo, kad jos ūkio valdos ekonominis dydis 2021 m. pradžioje sudarė tik 3 128,70 Eur.

21. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 53 punktą netinkamai gyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumažinimas, paramos teikimo sustabdymas ir (arba) nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos; apribojimas teikti paraiškas; kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. To paties teisės akto 55 punkte nustatyta, kad detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Administravimo taisyklėse ir Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“.

22. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 243 punktu pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų, nepasiekia priežiūros rodiklių, nepasiekia arba neišlaiko atitikties atrankos kriterijams ir (arba) tinkamumo sąlygoms (243.2 pap.); vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu (243.3 pap.); nustojo vykdyti projektą, pažeisdamas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas nukrypo nuo patvirtinto projekto biudžeto, negali pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Mokėjimo agentūros (243. 4 pap.); pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (243.12 pap.).

23. Visa parama susigrąžinama, jeigu įgyvendinus verslo planą nustatoma, kad paramos gavėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte (SP), yra mažesnis kaip 8 000 Eur (Įgyvendinimo taisyklių 56.2.2 papunktis.).

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsnio 1 dalimi, „šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui; nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nuostatomis“. Ši teisės norma detalizuota Įgyvendinimo taisyklių 54 punkte – sankcijos netaikomos, jei nustatytų reikalavimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.

25. Pareiškėja nagrinėjamu atveju tinkamai informavo atsakovą bei įrodė nenugalimos jėgos aplinkybes 2019 metų žemės ūkio veiklai, tačiau nenurodė faktų bei nepateikė įrodymų dėl sąlygų, paveikusių jos ūkį 2020 metais bei nenurodė kokiu būdu bei apimtimi tokios force majeure aplinkybės sukliudė įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus 2020 metais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodomos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nuo pareiškėjos valios priklausančios aplinkybės.

26. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą įvertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje nustatytas taisykles ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

V. 27. Pareiškėja U. K. prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1180-552/2023 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais.

28. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog buvo netinkamai pritaikytos ginčo teisiniam santykiui aktualių (taikytų) Europos Sąjungos bei skirtingos hierarchinės galios nacionalinių teisės aktų nuostatos reglamentuojančios a) poveikio priemonių dydžio apskaičiavimą b) force majeure bei išimtinių sąlygų taikymą.

29. Pareiškėja parašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo naujas aplinkybes, jog ginčo byloje susiklostė situacija, kuomet 2020 m. šaltalankių sodinukai buvo atsodinti (2020 m. gegužė) ir patikrinimas atliktas (2020 m. rugsėjis) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojant tiek ekstremaliajai situacijai, tiek karantinui. Dėl paskelbtų ekstremalios situacijos ir karantino Operacijų vadovo bei Vyriausybės sprendimais buvo taikomi skirtingi kompleksiniai ribojimai, suvaržymai ir kitos skubios prevencinės priemonės, griežtai rekomenduojama nevykti iš namų. Pareiškėjai (kurios deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste) dėl šių visuotinai žinomų aplinkybių buvo stipriai apribotos galimybės tinkamai bei visapusiškai prižiūrėti atsodintus sodinukus, o vėliau ir kirsti Vilniaus miesto savivaldybės ribas (galiojo nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. vasario 28 d.).

30. Pareiškėja iš esmės siekia, kad jai nebūtų taikoma sankcija, nurodydama, jog nepagrįstai netaikytas Įgyvendinimo taisyklių 54 p., numatantis, jog sankcijos netaikomos, jei nustatytų reikalavimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, taip pat Administravimo taisyklių 191 punktas, numatantis, jog tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, nurodytų Sankcijų taikymo metodikoje, sankcijos netaikomos bei Sankcijų metodikos 9 p., numatantis, kad kai pažeidimas padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos.

31. Pareiškėja teigia, kad jai pritaikyta sankcija neproporcinga, teismų nebuvo individualizuota.

32. NMA 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo atliktos 4 patikros. Po patikrinimų pakeisti pasėlių kodai iš ŠAU į daugiametes pievas, kas galiausiai turėjo esmingos įtakos 2021 m. sausio 1 d. VED rodiklio dydžiui (3128,70 Eur). Tačiau vieno iš keturių patikrinimų metu, 2020 m. rugsėjo 16 d. ataskaitoje šaltalankių sodinukai (ŠAU) buvo neskaičiuoti (neaišku, nei ar, nei kokia apimtimi tikrinamuose laukuose sodinukų tankis neatitiko reikalavimų), todėl akivaizdu, kad pasėlio kodas į daugiametes pievas NMA buvo pakeistas savavališkai bei nepagrįstai. Šių aplinkybių teismai netikrino ir nevertino, į jas neatsižvelgė, priimdami procesinius sprendimus, todėl nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos kitose administracinėse bylose.

33. Ginčo atveju, nors pareiškėja ir ginčijo patikrinimo rezultatus, teismai nevertino bei neatsižvelgė, kad vieno patikrinimo metu laukai nebuvo tinkamai patikrinti, nepozityvi patikrinimo išvada nebuvo argumentuota, nenustatytas neprigijusių ŠAU sodinukų kiekis. NMA, priimant Sprendimus, ja negalėjo vadovautis. Nustačius, kad NMA šia patikrinimo išvada vadovavosi, teismai turėjo vertinti šio įrodymo įrodomąją vertę. Taip pat nei NMA, nei teismai nevertino force majeure įtakos tiek patikrinimo rezultatams, tiek 2021 m. sausio 1 d. nustatytam VED rodikliui. Pasibaigus kontrolės laikotarpiui (2021 m. rugpjūčio 10 d.) nebuvo vertinami (ne)pasiekti pareiškėjos paraiškoje numatyti ilgalaikiai bei trumpalaikiai tikslai, nebuvo atsižvelgta į tai, kad nuo 2017 m. Vyriausybės sprendimais visoje šalyje paskelbta ekstremali padėtis dėl gamtos reiškinių, o nuo 2020 m. ekstremali padėtis bei karantinas dėl Covid-19, be abejonės, kliudę pasiekti paramos paraiškos tikslus, nors pareiškėja savo įsipareigojimus iki 2019 m. vykdė tinkamai, o 2019 m. neįvykdė dėl force majeure aplinkybių. Dėl šių aplinkybių egzistavimo, tinkamai neindividualizavus taikomos poveikio priemonės, griežčiausios poveikio priemonės taikymas buvo akivaizdžiai perteklinis, neproporcingas, neatitinkantis ultima ratio (paskutinė priemonė) taikymo principo.

34. Teismai force majeure aplinkybių egzistavimą konstatavo (priešingai, nei NMA), tačiau byloje liko neįvertinta iki 2019 m. egzistavusių bei teismų konstatuotų force majeure (gamtos jėgų) įtaka NMA nustatytiems rezultatams, t. y. 2021 m. sausio 1 d. VED rodikliui.

35. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos prašymą atnaujinti administracinės bylos Nr. eA-1180-552/2023 procesą prašo jį atmesti, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

36. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo pakartoja aplinkybes, kurios buvo įvertintos tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje. Pareiškėja, nesutikdama su jai nepalankia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, iš esmės siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės, tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu.

37. Pareiškėja savo poziciją dėl padarytų pažeidimų išdėstė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, todėl negalima daryti išvados apie akivaizdų bei esminį teismų taikytų materialinės teisės normų pažeidimą.

38. Pareiškėja iš esmės siekia dar kartą nagrinėti tuos pačius aspektus, kuriuos išsamiai išnagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, papildomai pateikdama naujus argumentus.

39. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskalbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną. Karantino trukmė buvo numatyta nuo 2020 m. kovo 16 d. 0.00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24 val. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 579 pripažino netekusį galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskalbimo“. Minėtas nutarimas apie karantino pabaigą įsigaliojo 2020 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriuo nutarė paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Karantino trukmė nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 0.00 iki 2021 m. birželio 30 d. 24.00 val. Taigi, NMA vertinimu, karantinas nelaikytina išimtine aplinkybe, galėjusia lemti įsipareigojimą netinkamą vykdymą.

40. Vertinant 2020 m. metinę projekto ataskaitą Nr. 19JU-KU-15-1-02296-PI004, nustatyta, kad pareiškėja nevykdė verslo plane numatytos žemės ūkio veiklos (uogininkystė), taip pat valdos ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte (toliau – VED), rodiklį pasiekė 12,15 proc. Pareiškėja pasirašydama Paraišką įsipareigojo „nekeisti verslo plano įgyvendinimo vietos ir sąlygų, vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio veiklą, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto nuo sprendimo skirti paramą priėmimo datos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos“. Vadovaujantis NMA informaciniu portalu ir 2020 m. gegužės 27 d. pateiktos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškos Nr. 20-1012140817-1 duomenimis, buvo deklaruota 34,70 ha ŽŪN šaltalankių uogynų. Tačiau 2020 m. rugsėjo mėn. atliktos patikros (Nr. 20-1012140817-D4-1, Nr. 20-1012140817-D4-2, Nr. 20-1012140817-D4-3 ir Nr. 20-1012140817-D4-4) rezultatas yra nepozityvus, kadangi vietoj deklaruotų 34,70 ha ŽŪN šaltalankių uogynų buvo rastos daugiametės ganyklos arba pievos ir daugiametės žolės. 2022 m. balandžio 1 d. buvo gautas raštas (reg. Nr. GDU-1207) iš ŽŪIKVC, kuriame nurodyta, jog, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. rugsėjo mėn. atlikus patikrą vietoje nustatyta, kad vietoje 34,70 ha šaltalankių uogynų buvo rastos daugiametės ganyklos arba pievos ir daugiametės žolės, perskaičiuotas žemės ūkio valdos VED, kuris 2021 m. sausio 1 d. sudarė 3 128,70 Eur. Remiantis ŽŪIKVC duomenimis, pareiškėjos ūkis išregistruotas 2020 m. kovo 31 d., duomenys neatnaujinti iki NMA sprendimo priėmimo. Pareiškėjos Projekto kontrolės pabaiga yra 2021 m. rugpjūčio 10 d., tačiau, remiantis NMA informaciniu portalu, 2021 m. neteikėte tiesioginių išmokų deklaracijos. Taigi, akivaizdu, šiuo atveju tinkamą įsipareigojimą vykdymą sąlygojo ne force majeure ar išimtinės aplinkybės, o pareiškėjos neveikimas.

41. Pareiškėja neįrodė, jog negalėjo tinkamai įgyvendinti projekto dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių. NMA Patikros atliktos, kurių metu iš esmės nustatyta, jog nevykdyta uogininkystės veikla, t. y. vietoj deklaruotų šaltalankių rastas kitas pasėlis. Akcentuotina, kad nors pareiškėja nurodė, jog sodinukus 2020 metais gegužės mėn. atsodino, šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, jog praėjus 3 mėn. po šaltalankių atsodinimo, NMA patikrų metu darbuotojas praktiškai nerado 2020 m. Paraiškoje deklaruotų daugiamečių sodinių. Apie tai, jog pareiškėja susidūrė su sunkumais vykdant veiklą 2020 metais Pareiškėja neinformavo NMA iki patikros atlikimo bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių force majeure ar išimtines aplinkybes.

42. Pareiškėja turėjo ir privalėjo elgtis rūpestingai, tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o matydama, kad nepavyks įgyvendinti, galėjo ir turėjo kreiptis į NMA. Pareiškėja, norėdama pasinaudoti nenugalimos jėgos faktu ar išimtinėmis aplinkybėmis, turėjo įrodyti, kad nebuvo jokio kito būdo įvykdyti įsipareigojimus ir, kad ėmėsi visų reikalingų priemonių, siekiant įvykdyti įsipareigojimus.

43. Aplinkybė, jog 2019 m. buvo sausra, niekaip negali patvirtinti tinkamo įsipareigojimo nevykdymo (dėl veiklos vykdymo) 2020 metais.

44. NMA sprendime išsamiai išdėstytas tiek loginis, tiek teisinis sankcijos skyrimo pagrindimas.

45. Atmestinas argumentas, jog NMA negalėjo skirti visos paramos susigrąžinimo sankcijos. Teismų sprendimuose išsamiai aprašytos aplinkybės, kurias įvertinus NMA pagrįstai priimtas sprendimas dėl paramos susigrąžinimo.

46. NMA nurodo, kad administracinis procesas byloje negali būti atnaujintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, nes pareiškėja nesusiejo ir išsamiau nepaaiškino savo prašyme atnaujinti procesą nurodytose bylose pateiktų išaiškinimų su nagrinėjamos bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjos nurodomų bylų, ir šios bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) yra skirtingi. Pareiškėjos nurodomi argumentai nepatvirtina nukrypimo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 47. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

48. Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT). EŽTT išaiškino, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99); kt.).

49. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04)). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04).

50. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.).

51. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

52. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-153/2009; 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010 ir kt.).

53. Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016; kt.).

54. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, iš esmės tik cituoja teisės normas, kurios, jos nuomone taikytinos sprendžiant nagrinėjimą ginčą, bei išdėsto savo subjektyvią nuomonę dėl šių teisės normų aiškinimo bei taikymo.

55. Pareiškėja iš esmės siekia, jog dar kartą iš naujo būtų išnagrinėti tam tikri administracinio ginčo aspektai (paskirtos sankcijos proporcingumas), kuriuos išsamiai įvertino bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, papildomai nurodydama naujas aplinkybes dėl Covid-19 pandemijos metu taikytų ribojimų įtakos jos įsipareigojimų vykdymui.

56. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėja nepateikė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikydamas, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

57. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja tik deklaratyviai teigia, jog būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, tačiau tarp pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtų nutarčių (2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011, 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-197-502/2021, 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracine byloje Nr. A438-2128/2012; 2013 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-644/2013; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-595-261/2015; 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-133-556/2019; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4159-968/2020; 2022 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-554-463/2022, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2398/2012, 2016 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1054-858/2016; 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-994-575/2018; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5432-520/2019; 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015, 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2075-756/2020, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438- 2398/2012, 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2189-415/2020 ir kt.) nėra nė vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo kitoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje, kurioje esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, būtų kilęs tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas. Pareiškėja taip pat nenurodė jokių kitų argumentų bei nedetalizavo, kaip administracinių teismų praktika dėl ginčo situacijos būtų skirtingai formuojama.

59. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartyje nebuvo užtikrintas vienodos administracinių teismų praktikos formavimas, yra nepagrįsti.

60. Išanalizavus pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėja iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisės taikymu ir priimtu procesiniu sprendimu, tačiau administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014 ir kt.).

61. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1180-552/2023 (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos U. K. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1180-552/2023 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1180-552/2023 pagal pareiškėjos U. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos U. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė