8b93a85a-b874-4e82-ba41-fea458d1e7e1 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-468/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41075-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.11.; 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, Aušrai Zakarkienei nuteistajam V.

P. (V. P.) ir jo gynėjui advokatui Vitalijui JaroÅ¡iankai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-04 nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

IÅ¡ V. P. nukentėjusiosios D. Z. naudai priteista 449 Eur turtinės žalos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. V. P. pripažintas kaltu dėl to, kad 2019-09-21, laikotarpiu nuo 05.00 val. iki 06.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovęs pro buto langÄ , pagrobė iÅ¡ patalpos svetimÄ turtÄ â€“ D. Z. priklausančius ten buvusius daiktus: telefonÄ â€žSamsung A50“, 349 Eur vertės ir „Samsung“ planÅ¡etinį kompiuterį 100 Eur vertės, tuo padarydamas D.

Z. bendrÄ 449 Eur turtinę žalÄ . Å iais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-04 nuosprendį: perkvalifikuoti jo veikÄ iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę ir paskirti 1 mėnesio areÅ¡to bausmę, kuriÄ , vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 1 metus laisvės atėmimo.

3. Nuteistasis pripažįsta pagrobęs nurodytus daiktus, tačiau, jo teigimu, į butÄ pateko su D. Z. sÅ«naus K. Z. (K. Z.) leidimu, t. y. neįsibrovė. Pažymi, kad teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų K. Z. parodymuose, apklausiamas K. Z. nurodė, kad apeliantas jam parašė žinutę dėl leidimo nakvoti, bet K. Z. nuteistajam pasakė, kad negali, nes mama neleidžia. Nurodo, kad teismas nesiaiÅ¡kino, kur ir kokioje vietoje jis tai galėjo pasakyti, nes logiÅ¡ka buvo atsakyti į žinutę, o ne asmeniÅ¡kai pasakyti.

Nuteistojo teigimu, patekti pas K. Z. į kambarį per langÄ praktiÅ¡kai negalima, nes rÅ«sio stogelis yra padengtas skarda, užlipus ant jo iÅ¡ karto kyla triukÅ¡mas. Pažymi, kad K. Z. parodė, kad įvykio dienÄ pas jį nakvojo draugas, Å¡is asmuo nebuvo apklaustas bylos nagrinėjimo metu, taigi K. Z. nurodoma aplinkybė, kad mama neleidžia nakvoti pas jį bute, nėra teisinga. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nors K. Z. parodė, jog atpažino bėgantį apeliantÄ , tačiau pagal kokius požymius, nenurodė, tai, apelianto vertinimu, patvirtina, jog jis nakvojo pas K.

Z. ir dėl to K. Z. žinojo, kas galėjo paimti jo daiktus. Apelianto manymu, K. Z. nenorėjo sakyti tiesos mamai, todėl pateikė prieštaringus parodymus.

4. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai nepripažino jo prisipažinimo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip esminių kvalifikacijai reikÅ¡mingų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas, įstatymas nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, jis turi teisę į gynybÄ , taigi turi teisę ginčyti kaltinimÄ , gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu.

Nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad jis ne tik prisipažino padaręs nusikaltimÄ , bet ir padėjo jį iÅ¡aiÅ¡kinti. Pažymi, kad suprato savo veiksmų pasekmes, tokiu bÅ«du bandė jas palengvinti. Nurodo, kad teismas nesiaiÅ¡kino, ar K. Z. nebuvo jam skolingas, nuteistojo teigimu, skolos negrÄ Å¾inimas iÅ¡provokavo apelianto neteisėtus veiksmus.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo V. P. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados 6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis V. P. nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog turtas buvo pagrobtas įsibraunant į patalpÄ bei paskirtos bausmės dydžiu, mano, kad ji yra per griežta.

7. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus bei V. P. apeliacinį skundÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad, prieÅ¡ingai nei skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarytÄ nusikaltimÄ kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip vagystę įsibraunant į patalpÄ , o nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir teisinga.

Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, bausmės skyrimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu ir nedaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-04 nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018). Dėl V. P. veiksmų kvalifikavimo 9. Skundžiamu nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu dėl to, kad įsibrovęs pro buto langÄ , pagrobė iÅ¡ patalpos D. Z. priklausantį telefonÄ â€žSamsung A50“ ir „Samsung“ planÅ¡etinį kompiuterį. Tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ , nuteistasis V. P. neneigia, tačiau nesutinka, kad jo veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip vagystė įsibraunant į patalpÄ .

Nuteistojo teigimu, jis įvykio naktį nakvojo pas K. Z., į butÄ pateko su jo leidimu, todėl įsibrovimo į patalpÄ požymio nėra. TokiÄ nuteistojo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ paneigia objektyvÅ«s bylos duomenys.

10. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn už turto pagrobimÄ Ä¯sibraunant į patalpÄ . Ä®sibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ Ä¯sibrovimu laikomi ir tie atvejai, kai kaltininkas į patalpÄ patenka laisvai ir pagrobia turtÄ iÅ¡ atitinkamų vietų, į kurias paÅ¡aliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliÅ«tys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007).

11. IÅ¡analizavus nuteistojo parodymus, susijusius su įvykio aplinkybėmis, matyti, kad jie nėra nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. nurodė, kad pas K. Z. pažįsta per bendrus draugus, įvykio vakarÄ buvo pas jį namuose, K. Z. leido jam pernakvoti (t. 1, b. l. 75), papildomos apklausos metu Å¡iuos savo parodymus paneigė, pažymėjo, kad įvykio dienÄ pas K. Z. nebuvo, duodamas pirminius parodymus susipainiojo, iÅ¡ tiesų tada ėjo pro Å¡alį ir pamatė atidarÄ langÄ , įlipo pro langÄ ir pagrobė planÅ¡etę ir telefonÄ , dėl padaryto gailisi, ieÅ¡kinį padengti galės, praÅ¡o bylÄ baigti baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 79), teisiamojo posėdžio metu V.

P. dar kartÄ pakeitė parodymus ir nurodė, jog D. Z. sÅ«nus įleido jį į namus pernakvoti, nes nebuvo kuo grįžti namo. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis apklausų metu ne tik nurodė skirtingÄ nusikalstamos veikos padarymo eigÄ , tačiau ir tokių savo veiksmų priežastis. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. nurodė, kad ryte, kol K. Z. miegojo, jam kilo mintis pagrobti jo telefonÄ ir planÅ¡etę ir juos parduoti, taip pasielgė, nes tuo metu nedirbo ir neturėjo pinigų (t. 1, b. l. 75). Teisiamojo posėdžio metu V.

P. pažymėjo, kad K. Z. mėgo parÅ«kyti sintetinę žolę, nuteistasis jam davė pinigų, tik pasakė, kad paliktų grÄ Å¾Ä bent 20 Eur pavalgyti, ryte atsikėlęs pasigedo pinigų ir tada supyko, pamatė planÅ¡etę, telefonÄ ir juos pavogė. Atsižvelgiant į tai, nustačius prieÅ¡taringus parodymus, jie vertintini kitų byloje surinktų duomenų kontekste.

12. Liudytojas K. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė, jog įvykio metu pas jį buvo atidarytas buto langas, gyvena pirmame aukÅ¡te, pro langÄ Ä¯lipo pažįstamas asmuo V. P., jį pamatė tik iÅ¡Å¡okantį, nes miegojo, pažįsta V. P. iÅ¡ bendrų draugų (t. 1, b. l. 52-53). Apeliacinės instancijos teisme K. Z. taip pat patvirtino, jog V. P. pas jį nenakvojo, pastarÄ jį žino tik per bendrus pažįstamus, V. P. pas jį namuose ne tik kad nėra nakvojęs, jis iÅ¡ viso niekada nėra buvęs. Ä®vykio dienÄ jį pažadino stalo bildesys ir V.

P. matė tik pastarajam iÅ¡Å¡okant/ iÅ¡Å¡okus per langÄ , nubėgant. K. Z. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Kaip jau minėta, analogiÅ¡kÄ veiksmų sekÄ â€“ jog ėjo pro Å¡alį, pamatė atidarytÄ buto, esančio pirmame aukÅ¡te, langÄ , įlipo pro jį ir pavogė daiktus, nurodė ir pats V. P. vienos iÅ¡ apklausų ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, jog prieÅ¡ duodamas parodymus liudytojas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , byloje nėra jokių duomenų, jog bÅ«tų turėjęs bent kokį pagrindÄ apkalbėti nuteistÄ jį.

13. BÅ«tent tokiÄ pat įvykių eigÄ nurodo ir nukentėjusioji D. Z.. Ji 2019-09-24 pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nurodė, kad buvo pavogta sÅ«naus planÅ¡etė ir telefonas įlipus per buto langÄ , asmuo užsikabinęs už stalo sudarė triukÅ¡mÄ ir jos sÅ«nus K. Z. pabudo, spėjo pamatyti, kad tai buvo V. P., nes jis jau buvo apvogęs jo draugÄ (t. 1, b. l. 3). Tiek apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, D. Z. nurodė, jog jos sÅ«nus K. Z. gyvena Å¡alia jos esančiame bute, 2019-09-21 apie 8.00 val. jos sÅ«nus jai parašė SMS žinutę, kad skubiai paskambintų, paskambinus paaiÅ¡kino, kad 5.00-6.00 val. asmuo įlipo pro langÄ , kuris buvo atidarytas, į butÄ ir pavogė planÅ¡etę bei telefonÄ .

Kai asmuo bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ buto su daiktais, jis užsikabino už stalo ir sukėlė triukÅ¡mÄ , kuris pažadino jos sÅ«nų, sÅ«nus asmenį atpažino kaip V. P., nes Å¡is asmuo buvo apvogęs sÅ«naus draugÄ ir draugas jos sÅ«nui rodė V. P. nuotraukas (t. 1, b. l. 13). Nors nukentėjusioji įvykio aplinkybes sužinojo iÅ¡ K. Z., ir jos parodymai laikytini iÅ¡vestiniais, netiesioginiais įrodymais, teismas neturi pagrindo abejoti jų patikimumu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo iÅ¡vados gali bÅ«ti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, D. Z. parodymai patvirtina K. Z. apie svetimo turto pagrobimÄ atliktÄ bÅ«tent įsibrovimo bÅ«du.

14. Skunde apeliantas kvestionuoja K. Z. parodymus, nurodo, kad jis nenorėjo sakyti tiesos mamai, todėl pateikė prieÅ¡taringus parodymus, įvykio dienÄ pas jį nakvojo kažkoks draugas, taigi nurodoma aplinkybė, kad mama neleidžia nakvoti pas K. Z. bute, nėra teisinga, taip pat pažymi, jog nors K. Z. parodė atpažinęs bėgantį apeliantÄ , tačiau pagal kokius požymius, nenurodė, tai, apelianto vertinimu, patvirtina, jog tai jis nakvojo pas K. Z. ir dėl to asmuo žinojo, kas galėjo paimti jo daiktus.

Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu D. Z. nurodė, jog jos sūnus K. Z. gyvena šalia jos esančiame bute kartu su jos krikštasūniu V. G., 2019-09-21 apie 8.00 val. sūnus SMS žinutę parašė būtent iš V. G. telefono (t. 1, b. l. 13). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. Z. parodė, kad prieš įvykį vakare buvo užėjusi pas sūnų K. Z., jis buvo su krikšto sūnumi. Šie parodymai yra identiški K. Z. parodymams, kuris apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2019-09-21 pas jį nakvojo mamos krikštasūnis V.

G., pažadino V. G., paprašė, kad Å¡is paskambintų į pavogtÄ telefonÄ , tuomet pranešė mamai (t. 1, b. l. 52-53). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. Z. parodė, kad įvykio dienÄ pas jį dar nakvojo draugas, K. Z. jo paprašė paskambinti į savo pavogtÄ telefonÄ .

15. Nors, apelianto teigimu, nėra aiÅ¡ku, kaip K. Z. jį atpažino, tiek nukentėjusioji D. Z., tiek K. Z., nurodė, kad V. P. atpažino iÅ¡ nuotraukų, kadangi jis buvo anksčiau apvogęs K. Z. draugÄ . IÅ¡ apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme metu gautų duomenų, matyti, kad K. Z. V. P. tam tikra prasme bijojo. Apklausiamas K. Z. nurodė, jog V. P. yra prašęs leisti jam pernakvoti, tačiau jis neleido, nes bijojo, kad jis gali kÄ nors pavogti iÅ¡ buto (t. 1, b. l. 52-53), pažymėjo, kad Å¡alia gyvena jo motina D.

Z., kuri gali ateiti ir patikrinti butÄ . Ikiteisminio tyrimo metu K. Z. motina D. Z. nurodė, kad jog sÅ«nus V. P. žino iÅ¡ bendrų draugų, asmeniÅ¡kai su juo nebendraudavo ir į butÄ nesikviesdavo (t. 1, b. l. 21-22), teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pažymėjo, kad jos sÅ«nus niekam neleidžia pas jį nakvoti, jis dar nepilnametis, nukentėjusioji gyvena Å¡alia sÅ«naus vieno kambario bute, todėl visada patikrina vakare sÅ«naus butÄ , prieÅ¡ įvykį vakare buvo užėjusi pas sÅ«nų, V.

P. bute nebuvo. Pats nuteistasis V. P. apklausiamas teisme sutiko, jog K. Z. mama dažnai jį tikrina, kad draugai nevaikščiotų.

16. Atsižvelgiant į tai, K. Z. ir D. Z. nurodyta įvykių versija, jog V. P. įlipo pro langÄ ir pavogė bute esančius daiktus, laikytina pasitvirtinusia, todėl konstatuotina, kad V. P. įsibrovė į patalpÄ , todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Dėl bausmės 17. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo atžvilgiu skirtinÄ bausmę atsižvelgė į asmens padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas turtinėms teisėms ir turtui), kaltės formÄ ir rūšį (padaryta tyčinė veika), į nusikalstamos veikos stadijÄ (nusikalstama veika yra baigta), taip pat įvertino nuteistojo asmenybę (praeityje teistas 15 kartų, pagrinde už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, niekur nedirba, todėl tikėtina, kad pinigų pragyvenimui gauna bÅ«tent iÅ¡ nusikalstamų veikų darymo, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo oficialiai nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimÄ nėra, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir Å¡ių aplinkybių pagrindu nustatė, kad bausmės paskirtis V.

P. atžvilgiu bus pasiekta paskyrus sankcijoje numatytÄ griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmę – laisvės atėmimÄ , kurio dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

19. Nuteistasis skunde nurodo, kad proceso metu nuoÅ¡irdžiai pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, gailėjosi, ir todėl, jo vertinimu, Å¡i aplinkybė turėjo bÅ«ti pripažinta lengvinančia atsakomybę. Tokias nuteistojo iÅ¡vadas paneigia objektyvÅ«s bylos duomenys. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Å ios aplinkybės egzistavimas gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

NuoÅ¡irdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalÄ ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamose bylose 2K-140-511/2018, 2K-479/2014 ir kt.). Taigi atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nustatoma tuomet, kai kaltininkas veikia aktyviai, laisva valia bendradarbiauja su konkrečius faktus tiriančiais teisėsaugos institucijų atstovais bei teismu.

20. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog V. P. neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo parodymai viso proceso metu kito, taip pat ir dėl esminių aplinkybių, nulemiančių veikos kvalifikavimÄ . Sprendžiant, ar konkrečiu atveju gali bÅ«ti konstatuojama BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bÅ«tina įvertinti, ar kaltininko parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Anksčiau aptartas nuteistojo parodymų nenuoseklumas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog asmuo iÅ¡ esmės nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijų atstovais, juos klaidino, neatliko jokių veiksmų, kurie leistų greitai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas aplinkybes, netgi pasirinko tokį elgesio variantÄ , kuris apsunkino įvykio aplinkybių nustatymÄ . Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, toks V. P. elgesys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog anksčiau aptartais veiksmais jis iÅ¡ tiesų nesiekė, jog bÅ«tų nustatytos įvykių aplinkybės ir greičiau bÅ«tų baigtas tyrimas, tokie parodymai ir tik dalinis kaltės pripažinimas dėl turto pagrobimo nepripažįstant įsibrovimo fakto laikytinas deklaratyviu, neleidžiančiu pripažinti tokius asmens veiksmus atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Ä®vertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad V. P. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat nesutiktina ir su nuteistojo teiginiais, jog jis padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ , siekė palengvinti savo veiksmų pasekmes. Teismų sistemos LITEKO duomenimis, bylÄ nagrinėjant teisme teismo procesiniai dokumentai nuteistajam ne kartÄ grįžo neįteikti, nuteistasis neatvykdavo į teismo posėdžius, jam buvo taikytas atvesdinimas.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis prisidėjo prie sklandžios proceso eigos.

21. Nuteistojo teigimu, K. Z. jam buvo skolingas pinigų ir Å¡is skolos negrÄ Å¾inimas iÅ¡provokavo apelianto neteisėtus veiksmus. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Kaip jau minėta anksčiau, nuteistasis nurodydamas savo nusikalstamo elgesio pagrobiant svetimÄ turtÄ priežastis parodymus keitė: ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nusikalstamas sumanymas kilo ryte, kol K. Z. miegojo, kadangi tuo metu nedirbo ir neturėjo pinigų (t. 1, b. l. 75), teisiamojo posėdžio metu V. P. pažymėjo, kad davė K. Z. pinigų žolei, ryte atsikėlęs pinigų pasigedo ir tada supyko. Atsižvelgiant į tai, kad laikytina įrodyta, jog K. Z. namuose V. P. įvykio naktį nemiegojo, versija, jog turtas buvo pagrobtas kaip skola, atmestinas kaip asmens gynybinė versija siekiant iÅ¡vengti ar suÅ¡velninti kylančiÄ teisinę atsakomybę.

22. Konstatavus, jog naujų, apylinkės teismo neįvertintų, V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, toliau vertintina skundžiamu nuosprendžiu paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ji, apygardos teismo vertinimu, nėra laikytina per griežta ir ribojančia nuteistÄ jį labiau nei tai yra bÅ«tina, jos trukmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nepažeidžia proporcingumo principo. V. P. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, asmens charakteristika, leidžia manyti, kad toks elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, asmuo nuolat daro nusikalstamas veikas nuosavybei, savo elgesio nekeičia ir toliau pažeidžia teisės nuostatas.

IÅ¡ asmens charakteristikos matyti, kad V. P. buvo skiriamos ir Å¡velnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, tačiau jos poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip ir nurodė apylinkės teismas, visuma aukščiau aptartų aplinkybių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. P. atžvilgiu bausmės tikslai už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ bus pasiekti tik paskyrus griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , o skirti Å¡velnesnę bausmę ar mažinti jos dydį nėra tikslinga.

23. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės V. P. veiksmų kvalifikavimui ar bausmės skyrimui, baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis tiek dėl veikos kvalifikavimo, tiek dėl paskirtos bausmės yra teisėtas bei pagrįstas.

24. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas ir Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-26 nuosprendžiu paskirta bausme, nes Å¡ioje byloje inkriminuotÄ nusikaltimÄ , jis padarė 2019-09-21, t. y. iki ankstesnio nuosprendžio priėmimo.

25. Pažymėtina, jog ankstesniu - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-26 nuosprendžiu, V. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 5 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-03 nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2021-05-26 nuosprendžiu paskirtos bausmės, t y. 3 mėnesiai ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtÄ bausmę įskaitytas V. P. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020-09-04 iki 2020-09-06 (dvi paros), taip pat laikotarpiai įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-03 nuosprendyje, ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-03 nuosprendį atliktos bausmės laikas.

26. Vadovaujantis BK 63 str. 4 dalimi prie paskirtos bausmės pridedamos bausmės dalis negali bÅ«ti mažesnė nei minimalu tos bausmės rÅ«Å¡ies dydis, Å¡iuo konkrečiu atveju, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos minimalus įstatyme nustatytos bausmės dydis yra 3 mėnesiai, todėl nustatant galutinę bausmę prie 2021-05-26 nuosprendžiu nustatytos galutinės bausmės (11 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmės) buvo pridėta dalis nauju (2021-08-04) nuosprendžiu paskirtos bausmė tik nežymiai virÅ¡ijanti minimaliÄ pridėtinos bausmės ribÄ (3 mėnesiais ir 20 dienos), todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus ir/ar paskirti apelianto nurodytÄ galutinės bausmės dydį - nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : nuteistojo V. P. (V. P.) apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Audrius Cininas Daiva Kazlauskienė Jurgita Mačionytė