2017-07-05 Nr. AB-13474-3-65-3-00030-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-91-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00030-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.1; 14.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krisminda“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krisminda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Krisminda“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) Taršos prevencijos ir leidimų departamento Utenos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr.(15.7)-A4-8137 dalį dėl būtinumo atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir Atranka).

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovai teismo posėdžių metu paaiškino, kad Bendrovei 2010 m. balandžio 22 d. išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimas (toliau – ir TIPK leidimas), kuris koreguotas 2012 m. sausio 18 d., 2013 m. gruodžio 3 d., 2014 m. sausio 2 d. Šio leidimo pagrindu Bendrovės aikštelėje (duomenys neskelbtini), yra surenkamos, superkamos, apdorojamos bei laikomos pavojingos ir nepavojingos atliekos. Dar 2013 m. Bendrovė buvo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento informuota, kad dėl teisės aktų pasikeitimo privalu keisti TIPK leidimą iki 2015 m. liepos 1 d. 2014 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūros Utenos skyrių su prašymu turimą TIPK leidimą pakeisti taršos leidimu, tačiau atsakovo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. (15.7)-A4-8137 Bendrovės prašymas buvo atmestas.

Esminis atmetimo motyvas buvo tas, kad prieš keičiant TIPK leidimą, turi būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Tokį savo reikalavimą atsakovas grindė argumentu, kad lyginant su 2011 metais, kai Bendrovei buvo priimta 2011 m. gruodžio 13 d. Atrankos išvada, pasikeitė ūkinės veiklos gretimybėse esanti situacija. Joks teisės aktas nenustato tokios gretimybės ribų, jų nenurodo ir pati Agentūra, todėl lieka neaišku, kokiose ribose atsakovas gretimybėse esančią situaciją vertino. Atsakovas rėmėsi 2013 m. lapkričio 28 d. raštu, tačiau jame tik suformuluotas paklausimas Utenos visuomenės sveikatos priežiūros centrui, į kurį šis atsakė, jog gyventojų skundų dėl Bendrovės veiklos nėra gavęs. Atsakovas taip pat rėmėsi teritorijų planavimo dokumentais, tačiau tiek Utenos miesto bendrasis planas, tiek Bendrovei gretimų žemės sklypų detalieji planai jau buvo patvirtinti 2011 m. gruodžio 13 d.

Atrankos išvados Nr.(5.1)-s-1701 (toliau – ir 2011 m. Atrankos išvada), kurioje šių planavimo dokumentų sprendiniai buvo įvertinti, priėmimo metu. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pasikeitė ūkinės veiklos gretimybėje esanti situacija. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAVĮ) 3 straipsnio 3 dalimi, tačiau Bendrovės veikla įrašyta į PŪVPAVĮ priedą, jai atlikta Atranka, todėl šia norma negali būti remiamasi. Tiek PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalis, tiek 7 straipsnis nurodo, kad atranka atliekama, kai poveikio aplinkai proceso dalyvis to reikalauja ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką.

Agentūra savo iniciatyva nusprendė, jog būtina Atranka, nesant poveikio aplinkai proceso dalyvio reikalavimo, t. y. peržengė savo kompetencijos ribas. 2011 m. Atranka atlikta 4 veiklos rūšims, iš kurių viena – pavojingų atliekų surinkimas, Bendrovės veikla nėra pakitusi. Be to, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, o Bendrovė veiklą vykdo jau penkerius metus. Joks teisės aktas nenumato atlikti poveikio aplinkai vertinimo, jeigu jokie veiklos rodikliai nesikeičia.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra su skundu nesutiko.

Atsiliepime teismui nurodė ir jo atstovės teismo posėdžiuose paaiškino, kad pareiškėjo skundžiamu sprendimu buvo pareikalauta atlikti Atranką Bendrovei kreipusis į atsakovą su paraiška pakeisti turimą TIPK leidimą. Šis reikalavimas buvo teiktas, remiantis PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalimi. Agentūra, kaip atsakinga institucija, priima sprendimus konkrečiu atveju sprendžiant, ar reikalinga atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, atsižvelgdama į PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus: planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ir vietos ypatumus.

Pagal PAV Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakinga institucija – Agentūra yra laikoma viena iš poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių ir turi teisę nuspręsti, kad būtų atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo veikloms, nenurodytoms PŪVPAVĮ 1 ir 2 prieduose. Bendrovės gretimybėse įvyko pasikeitimai, aplink Bendrovę detaliaisiais planais suplanuoti žemės sklypai gyvenamųjų namų statybai, statomi gyvenamieji namai. 2011 m. Atrankos išvada priimta, kai Bendrovė jau vykdė veiklą pagal 2010 m. TIPK leidimą, kuriai buvo privaloma Atrankos procedūra pagal PŪVPAVĮ 2 priedo 11.20.2 papunktyje nurodytą veiklos apibrėžtį, be to, Atranka buvo atlikta tik dėl vykdomos veiklos proceso pakeitimo iš rankinio į mechaninį, o ne dėl visos veiklos apimties.

Duomenys dėl atliekų kiekių, rūšių, gretimų Bendrovei žemės sklypų 2010 m. balandžio 22 d. TIKP leidime ir 2011 m. poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) atrankos dokumentuose nesutampa. Be to, 2011 m. gruodžio 6 d. Atrankos dokumentų 4 priede nurodyta, kad Bendrovės gretimybėje suformuoti žemės sklypai, tačiau nenurodyta jų paskirtis; informacijos Atrankai 4.7 punkte nurodyta, kad pradėjus veiklą, bus atlikti oro taršos tyrimai, tačiau neaišku, ar tokie tyrimai buvo atlikti; 4.4 punkte pažymėta, kad Bendrovės veikla triukšmo nesukels, nes bus vykdoma uždarose patalpose, tačiau Bendrovės veikla vykdoma ir atviroje teritorijoje.

Vietos situacijos pokyčiai patvirtina poreikį, vadovaujantis Taršos leidimų 11 punkto reikalavimais, atlikti Atranką prieš pakeičiant Bendrovės turimą TIPK leidimą, šios procedūros metu galės būti tinkamai įvertinti ir nurodyti 2011 m. Atrankos aspektai, atliekama Atranka visos vykdomos ir planuojamos keisti ūkinės veiklos atžvilgiu ir tokiu būdu užtikrintas viešasis interesas. Pagal Bendrovės 2014 m. lapkričio mėn. teiktą paraišką TIPK leidimui pakeisti, Bendrovės veiklos apimtys buvo nurodytos tokios, kurios atitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d.

įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir TIPK taisyklės) 1 priedo 5.6 papunktį, todėl jai reikėjo gauti ne Taršos, o naują TIPK leidimą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu UAB „Krisminda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr.(15.7)-A4-8137 dalies panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „Krisminda“ yra pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo įmonė, kurios veiklai 2010 m. balandžio 22 d. išduotas TIPK leidimas Nr. TU(2)-66, koreguotas 2012 m. sausio 18 d., 2013 m. gruodžio 3 d., 2014 m. sausio 2 d.

2013 m. gegužės 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 15, straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 19-1, 19-2 straipsniais įstatymas (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), įsigaliojęs nuo 2013 m. birželio 1 d. Šiuo Pakeitimo įstatymu, be kitų pakeitimų, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnyje buvo pateikta TIPK leidimo ir Taršos leidimų sąvoka, įstatymas buvo papildytas 191 ir 192 straipsniais, įtvirtinančiais nuostatas dėl TIPK leidimų bei Taršos leidimų išdavimo, keitimo, galiojimo panaikinimo bei nustatyta, kad TIPK leidimų bei Taršos leidimų išdavimo, keitimo, galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 buvo patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 buvo patvirtintos Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės (toliau – ir Taršos taisyklės). Pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustatė, kad leidimams eksploatuoti Aplinkos apsaugos įstatymo 191 nurodytus įrenginius, išduotiems iki 2013 m. birželio 1 d., taikomos šio įstatymo nuostatos dėl TIPK leidimų keitimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytais terminais ir tvarka, o Pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustatė, kad leidimams eksploatuoti Aplinkos apsaugos įstatymo 192 nurodytus įrenginius, kuriems iki 2013 m. birželio 1 d. buvo išduoti TIPK leidimai, taikomos šio įstatymo nuostatos dėl Taršos leidimų keitimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-528 2.3 punkte nustatyta, kad šio įsakymo 2.4 papunktyje nurodytų rūšių veiklai, kurią vykdant šio įsakymo įsigaliojimo metu eksploatuojamas įrenginys, kuriam pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (toliau – ir 2002 m. TIPK taisyklės) 1 priedą nereikėjo turėti TIPK leidimo, nuo 2016 m. sausio 1 d. privaloma turėti pagal TIPK taisyklių reikalavimus išduotą leidimą šiose taisyklėse nustatyta tvarka. Pagal minėto įsakymo 2.4 papunktį šio įsakymo 2.3 punkte nurodytos veiklos rūšys, be kitų veiklos rūšių, apima TIPK taisyklių 1 priedo 5.6 punkte nurodytą veiklą (pavojingų atliekų laikymas, kuriam netaikomas 5.5 punktas, prieš atliekant bet kurios 5.1, 5.2, 5.5 ir 5.7 punktuose išvardintos rūšies veiklą, kai bendras pajėgumas yra didesnis kaip 50 tonų, išskyrus laikinąjį laikymą susidarymo vietoje prieš surenkant).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. D1-259 2.2 punkte nustatyta, kad Taršos taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus atitinkantiems įrenginiams, kurių eksploatavimui iki 2014 m. balandžio 14 d. buvo išduoti TIPK leidimai pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą, nuo 2014 m. balandžio 18 d. taikomos Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnyje nustatytos taršos leidimo keitimo sąlygos. Minėto įsakymo 2.7 punktas nustato, kad pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą išduotų TIPK leidimų galiojimas tęsiasi, tačiau nuo 2014 m. liepos 1 d. jiems taikomi Taršos taisyklių reikalavimai.

Bendrovė vykdo veiklą, kuriai 2010 m. TIPK leidimas buvo išduotas pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą. Pagal aukščiau aptartų teisės normų reglamentavimą, jos turimas TIPK leidimas turi būti pakeistas taršos leidimu, ir šiai procedūrai taikytinos Taršos leidimų keitimo nuostatos, įtvirtintos Taršos taisyklėse, o jeigu numatoma veikla atitinka TIPK taisyklių 1 priede nurodytą veiklą, Bendrovė turi gauti naują TIPK leidimą TIPK taisyklių nustatyta tvarka. Bylos medžiaga patvirtina, kad Bendrovė 2014 m. lapkričio 12 d. paraiška dėl taršos leidimo (toliau – ir Paraiška) kreipėsi į Agentūrą. Agentūra 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu, įformintu raštu Nr.(15.7)-A4-8137) (toliau – ir Sprendimas), taršos leidimo neišdavė, be kitų trūkumų nurodžiusi, jog Bendrovė privalo atlikti Atranką. Nagrinėjamojoje byloje Sprendimas ginčijamas tik ta apimtimi, kuria konstatuotas būtinumas atlikti Atranką.

Teismas rėmėsi Taršos taisyklių (originalios redakcijos) 8, 16, 20, 38 punktais, 1 priedo 3 dalimi, 27, 31, 47, 11 punktais, PŪVPAVĮ 7 straipsnio 1 dalimi, 2 priedu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11, 16 ir 18 dalimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr.01-368 redakcija) patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 38–39 punktais, 4 priedo II ir III skyriumi ir pažymėjo, kad analizuojant Bendrovės turimame TIPK leidime nurodytas veiklas, taip pat Paraiškoje taršos leidimui gauti nurodytas veiklas, matyti, kad pavojingų atliekų tvarkymo veikla pažymėta R4, R12, R13 kodais, kas patvirtina, kad Bendrovė vykdo pavojingų atliekų naudojimo veiklą. Pagal Paraiškos duomenis, didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti pavojingų atliekų kiekis viršija 10 tonų. Todėl teismas konstatavo, kad Paraiškoje įvardinta Bendrovės veikla atitinka PŪVPAVĮ 2 priedo 11.20 punkte nurodytą veiklą ir tokiai veiklai turi būti atliekama Atranka. Minėta, kad Taršos taisyklių 11 punktas nustatė, jog taršos leidimas gali būti išduodamas ar pakeičiamas tik atlikus PAV procedūras (Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas), kai vadovaujantis PŪVPAVĮ tokios procedūros yra privalomos. Ginčo atveju dėl pareiškėjo vykdomos veiklos buvo priimta 2011 m. gruodžio 13 d. Atrankos išvada. Pagal PŪVPAVĮ 7 straipsnio 7 punktą Atrankos išvada galioja 3 metus nuo jos viešo paskelbimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad 2011 m. Atrankos išvada teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyta ar kompetentingų subjektų panaikinta, to neginčija ir bylos šalys. Taigi Sprendimo priėmimo dieną 2011 m. Atrankos išvada buvo galiojanti. Pareiškėjas savo skundą grindė ta aplinkybe, kad Bendrovei jau vykdant veiklą bei neplečiant vykdomos veiklos apimčių (o jas mažinant) ir turint galiojančią Atrankos išvadą, nėra teisinio pagrindo Agentūrai reikalauti iš naujo atlikti Atranką, o atsakovas Sprendime įvirtintą reikalavimą atlikti Atranką grindžia tuo, kad 2011 metais Atranka buvo atlikta ne visa apimtimi.

Bylos medžiaga bei pareiškėjo atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad pareiškėjas siekia gauti taršos leidimą ir būtent taršos leidimui gauti jis teikė 2014 m. lapkričio 12 d. Paraišką. Tačiau iš Paraiškos duomenų matyti, kad joje nurodytos veiklos apimtys patenka į TIPK taisyklių 1 priedo 5.6 punkte nurodytą veiklą, t. y. pavojingų atliekų laikymas, kai bendras pajėgumas yra didesnis kaip 50 tonų. Tokia veikla nepateko į 2002 m. TIPK taisyklių 1 priedą, jai nereikėjo turėti TIPK leidimo pagal 2002 m. TIPK taisyklių 1 priedą, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-528 (2014 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. D1-983 redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 2.3, 2.4 punktais, tokiai veiklai Bendrovė turėjo gauti ne taršos leidimą, o naują TIPK leidimą TIPK taisyklių nustatyta tvarka iki 2015 m. liepos 7 d. Pagal TIPK taisyklių 16 punktą leidimas išduodamas ar pakeičiamas tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai procedūras, kai pagal PŪVPAVĮ tokios procedūros privalomos. Teismas vertino, kad vien tik ta aplinkybė, jog pareiškėjas siekė gauti leidimą ūkinei veiklai, kuriai pagal 2002 m. TIPK taisyklių 1 priedą nereikėjo TIPK leidimo, o pagal TIPK taisyklių 1 priedą toks leidimas privalomas, buvo pakankamas pagrindas pareikalauti atlikti Atranką.

Pagal PŪVPAVĮ 2 priedo 14 punktą, Atranka turi būti atliekama dėl į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama Atranka, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos keitimo ar išplėtimo, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, kad Bendrovei jau vykdant veiklą, Agentūra neturi teisės pareikalauti atlikti naują Atranką. Toks teisės aiškinimas pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-989/2013, kurioje konstatuota, kad vien tik faktinė aplinkybė, kad jau ne vienerius metus yra vykdoma ūkinė veikla, kuriai išduotas TIPK leidimas, negali suponuoti išvados, kad ši veikla nebepatenka į PŪVPAVĮ reguliavimo sritį.

Teismas pažymėjo, kad Bendrovei išduodant TIPK leidimą 2010 metais, Atranka nebuvo atlikta. Ji buvo atlikta tik 2011 metais, Bendrovei vykdomą technologinį procesą keičiant iš rankinio į mechaninį. Atsakovas savo nesutikimą su skundu grindė ir tuo argumentu, kad 2011 m. Atranka buvo atlikta ne visa apimtimi. Teismas rėmėsi PŪVPAVĮ 7 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis ir pažymėjo, kad jau vien Bendrovės 2011 m. gruodžio 6 d. pateiktos informacijos tituliniame lape nurodoma, jog pateikiama informacija atrankai dėl technologinio proceso pakeitimo iš rankinio į mechaninį. 2011 m. gruodžio 13 d.

Atrankos išvada Nr. (5.1)-s-1701 įvardinta kaip Atrankos išvada dėl UAB „Krisminda“ planuojamos ūkinės veiklos akumuliatorių ardymo technologinio proceso pakeitimo poveikio aplinkai vertinimo. 2011 m. Atrankos išvadoje nėra informacijos nei apie bendrovėje tvarkomas atliekas bei jų kiekius, vertinta tik Bendrovės veikla uždarose gamybinėse patalpose. Todėl teismas darė išvadą, kad 2011 m. Atrankos išvada priimta tik dėl Bendrovės vykdomos veiklos technologinio proceso pakeitimo iš rankinio į mechaninį, bet ne dėl visos veiklos, kuriai buvo išduotas (vėliau koreguotas) TIPK leidimas.

Be to, nors su Bendrovės 2011 m. gruodžio 6 d. pateikta informacija Atrankai (toliau – ir Informacija) buvo pateikta kadastro žemėlapio ištrauka, kurioje matyti aplink Bendrovės teritoriją suprojektuoti žemės sklypai, tačiau nei Informacijoje, nei 2011 m. gruodžio 13 d. Atrankos išvadoje nėra duomenų dėl šių žemės sklypų paskirties, atitinkamai ir dėl PAV (galimos oro taršos, triukšmo ir pan.) jų atžvilgiu, apsiribojant Informacijoje pateikta nuoroda, jog šalia Bendrovės yra viena 100 metrų atstumu nutolusi gyvenamoji sodyba.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalia Bendrovės Utenos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-185 patvirtinti detalieji planai, pagal kuriuos šalia Bendrovės numatomi 5 žemės sklypai gyvenamųjų namų su priklausiniais statybai, 2006 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. T-223 patvirtintas individualių namų kvartalo detalusis planas, suformuojant žemės sklypus kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę; žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimas į šimtą trylika atskirų žemės sklypų mažaaukščių bei daugiabučių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai, 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-129 patvirtintas detalusis planas „Žemės sklypų suformavimas atlyginti piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę mieste“ (kitos paskirties žemė – gyvenamosios teritorijos); 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. TS-308 patvirtintas detalusis planas „Žemės sklypų suformavimas atlyginti piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę mieste“, 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. TS-270 patvirtintas detaliojo plano sprendinių keitimas, sklypo padalinimas į du atskirus žemės sklypus (paskirtis kita – gyvenamoji teritorija, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos).

Taigi teismas konstatavo, kad 2011 m. Atrankos metu nebuvo vertintas Bendrovės veiklos poveikis aplinkai – šalia Bendrovės esančioms gyvenamosioms teritorijoms. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad, kaip minėta, Bendrovės veikla atitinka PŪVPAVĮ 2 priedo 11.20 punkte nurodytą veiklą ir tokiai veiklai turi būti atliekama Atranka, bei vadovaudamasis Taršos taisyklių 11 punktu, teismas konstatavo, kad Sprendime nurodytas reikalavimas atlikti Atranką yra pagrįstas ir dėl to, kad 2011 m. Atranka buvo atlikta ne visa apimtimi.

Teismas rėmėsi PŪVPAVĮ 4 straipsnyje įtvirtintais PAV tikslais, 3 straipsnio 3 dalimi, 191 ir 192 straipsniais ir pažymėjo, kad TIPK taisyklių 13 punktas bei Taršos taisyklių 11 punktas įpareigoja Agentūrą peržiūrėti tiek keičiamo (išduodamo) TIPK leidimo, tiek taršos leidimo sąlygas, o tai teisėjų kolegija vertino ir kaip Agentūros pareigą patikrinti poveikio aplinkai procedūrų privalomumą ar jau anksčiau atliktų šių procedūrų pakankamumą. Remdamasis šiomis teisės normomis, teismas sprendė, jog net ir esant galiojančiai Atrankai, ši aplinkybė nepaneigia Agentūros teisės ir pareigos spręsti dėl Atrankos atlikimo būtinybės pagal PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus kriterijus – atsižvelgiant į ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, jeigu šie kriterijai pakito ar anksčiau atliktos Atrankos metu nebuvo vertinti.

Priešingu atveju būtų paneigti PŪVPAVĮ 4 straipsnyje įtvirtinti PAV tikslai. Utenos rajono savivaldybės administracijos 2015 m. rugpjūčio 27 d. raštas Nr. (3.17)5-2240 patvirtina, kad šalia Bendrovės esančių gyvenamosios paskirties žemės sklypų savininkams iki 2011 m. gruodžio 13 d. išduoti 4 statybą leidžiantys dokumentai, nuo 2011 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d. išduoti 2 statybą leidžiantys dokumentai naujai statybai. Tinklapyje www.regia.lt pateikti kadastrinių žemėlapių duomenys patvirtina, kad Bendrovės gretimybėse nuo 2011 m. atsirado daugiau kaip viena gyvenamoji sodyba.

Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad 2011 m. Atrankos išvadoje nebuvo įvertinta Bendrovės gretimybėse esanti situacija, be to, ji nuo 2011 m. ir ženkliai pasikeitė, tai suponavo pareigą Agentūrai pareikalauti atlikti Atranką ir šiuo pagrindu. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra, vertindama gretimybėse esančią situaciją, nepagrįstai išplėtė gretimybių ribas. Joks teisės aktas nereglamentuoja, kokiose ribose turėtų būti vertinama šalia ūkinę veiklą vykdančio subjekto esanti situacija, todėl teismas sprendė, kad pasirinkti tokios teritorijos ribas kiekvienu konkrečiu atveju yra atsakingos institucijos prerogatyva.

Atmestas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad Agentūra negalėjo inicijuoti Atrankos procedūros pagal PŪVPAVĮ 3 dalies nuostatas, nesant poveikio aplinkai proceso dalyvio reikalavimo. PŪVPAVĮ 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius, tarp jų nurodo atsakingą Vyriausybės įgaliotą instituciją, t. y. Agentūrą, taigi ji pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį turi teisę pareikalauti atlikti Atranką.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Agentūra, vertindama pareiškėjo 2014 m. lapkričio 12 d. Paraišką, tinkamai atliko jai teisės aktais nustatytas pareigas ir Sprendimu pagrįstai reikalavo atlikti Atranką, sprendžiant taršos leidimo pagal Paraišką išdavimo klausimą.

III. Pareiškėjas UAB „Krisminda“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neapsibrėžė skundo nagrinėjimo ribų. Teismas skundžiamo sprendimo teisėtumą vertino ne tų teisės aktų, kuriais vadovavosi atsakovas, tinkamo taikymo aspektu ir tyrė 2011 m. Atrankos apimtis, nors pats atsakovas laikėsi nuostatos, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Atranka buvo teisėta.

2. Teismas netinkamai aiškino Aplinkos apsaugos įstatymo 191 ir 192 straipsnių nuostatas, kurios įsigaliojo nuo 2013 m. birželio 1 d. Nauja administracinė našta (reikalavimai atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras) buvo įtvirtinta poįstatyminiais teisės aktais – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais, kas pažeidžia konstitucinius teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, ūkinės veiklos laisvės ir įstatymų viršenybės principus.

3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė PŪVPAVĮ 2 priedo 11.20 punktą. 2014 m. lapkričio 12 d. patikslinta paraiška pateikta ne dėl naujos, o dėl jau keleri metai vykdomos įmonės ūkinės veiklos, kuriai dar 2011 m. gruodžio 13 d. buvo atlikta Atranka. Šiuo atveju buvo kreiptasi dėl jau vykdomos veiklos TIPK leidimo pakeitimo taršos leidimu tik dėl to, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui įmonės veikla pateko į taršos leidimų pagrindu vykdomą veiklą. Tuo tarpu PŪVPAVĮ 2 priedo 11.20 punktas taikytinas, kai jau vykdomą veiklą būtų siekiama išplėsti (pareiškėjas siekė sumažinti), tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Be to, PŪVPAVĮ 2 priedo 11.20 punkte kalbama apie atliekų, skirtų naudoti, laikymą. Pažymi, kad PŪVPAVĮ 2 priedo 11.20 punktas netaikytinas, nes pareiškėjo veikla vykdoma pagal teisėtai išduotą TIPK, o ne planuojama vykdyti.

4. Teismas neatskyrė ir nevertino, kada atlikti PAV procedūras privalu pagal teisinį reglamentavimą, o kada atsakovas gali vertinti, kad PAV procedūros reikalingos. Skundžiamas administracinis aktas priimtas PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies pagrindu, kai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja, tačiau Sprendime nėra jokių duomenų, kad bent vienas poveikio aplinkai vertinimo dalyvis būtų reikalavęs atlikti Atranką.

5. Teismas netinkamai taikė ir aiškino TIPK taisyklių 1 priedo 5.6 punktą, nes šio teisės akto reikalavimai netaikomi laikinam atliekų laikymui atliekų susidarymo vietoje. Tuo tarpu pareiškėjas nei vienos pavojingos atliekos nelaiko ilgiau kaip 6 mėn. Mano, jog TIPK taisyklių 1 priedo 5.6 punktas taikytinas naujoms planuojamoms ūkinės veiklos rūšims. Priešingas aiškinimas reikštų neproporcingos administracinės naštos uždėjimą. Pateikti pavyzdžiai kitų įmonių, kuriems išduoti taršos leidimai, o ne TIPK leidimai.

6. Teismas padarė nepagrįstas išvadas vertindamas 2011 m. gruodžio 13 d. Atrankos apimtis. Pabrėžia, jog minėta Atranka net nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, nes ginčijamu aktu Atranką buvo reikalaujama atlikti dėl ūkinės veiklos gretimybėse atsiradusių pokyčių po 2011 m. gruodžio 13 d. Be to, teismas be pagrindo dokumento pavadinimui suteikė pranašumą prieš dokumento turinį, nes pavadinimas neapsprendžia informacijos Atrankai atlikti apimties. Teismo padarytą išvadą, kad 2011 m. nebuvo vertintas Bendrovės veiklos poveikis aplinkai – šalia esančioms teritorijoms, paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Nors 2011 m. Atrankos išvadoje nėra duomenų apie Bendrovėje tvarkomas atliekas ir jų kiekius, visa ši informacija yra TIPK leidime.

7. PŪVPAVĮ 2 priedo 14 punkto taikymui būtina nustatyti minėtos normos dispozicijoje įtvirtintas jos taikymo sąlygas – planuojamos ūkinės veiklos keitimą ar išplėtimą. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nesiekė nei keisti, nei išplėsti veiklos.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog teismas peržengė pareiškėjo keliamų reikalavimų ribas, nes teismas, nagrinėdamas teisinį pagrindą Agentūros 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimui priimti, privalėjo įvertinti, ar ši norma pasirinkta tinkamai. Šiuo atveju 2011 m. Atrankos apimtis ir jos metu priimtų sprendimų galiojimo terminai sudarė pagrindą pagrįsti PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalies taikymą. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog nebuvo poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvio reikalavimo taikyti PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalį. Pati atsakinga institucija gali priimti sprendimą taikyti nurodytą normą ir tiesiogiai reikalauti subjekto atlikti Atranką.

2. Dėl reikalavimo atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras subjektams, kuriems privalu gauti naujus TIPK leidimus pagal TIPK taisyklių reikalavimus pažymi, kad teisinis pagrindas, kai kalbama apie naujo TIPK leidimo gavimą tęstinės veiklos atžvilgiu, nekeičiant jos apimčių, bet pereinant į griežtesnio teisinio reguliavimo sritį yra PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalis. Nėra pagrindo kelti klausimą dėl TIPK taisyklių atitikties įstatymui dėl įpareigojimų atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nes TIPK taisyklių įpareigojimas yra išimtinai susietas su PŪVPAVĮ reguliavimu.

3. Teismas nedarė išvados, kad ginčijamas sprendimas įpareigoti atlikti Atranką priimtas PŪVPAVĮ 2 priedo 14 punkto pagrindu, teismas tik pažymėjo, kad į PŪVPAVĮ reguliavimo sritį patenka ir jau ne vienerius metus vykdoma veikla.

4. Apeliaciniame skunde teikiami duomenys apie kitus ūkio subjektus, jų atžvilgiu priimtus sprendimus nepagrįsti jokiais įrodymais, jie pateikti per vėlai.

5. Agentūrai, kaip institucijai, atsakingai už TIPK ir taršos leidimų išdavimą ir (ar) pakeitimą, nustatyta pareiga patikrinti, ar prieš išduodant ir (ar) pakeičiant atitinkamą leidimą yra atliktos arba egzistuoja pagrindai reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Kai siekiama gauti ir (ar) pakeisti atitinkamą leidimą, surinkus PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalyje esančių kriterijų visumą, remiantis šia nuostata ir TIPK taisyklių 16 punktu ar Taršos leidimų taisyklių 11 punktu yra pagrindas reikalauti atlikti reikiamas procedūras.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Utenos skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr.(15.7)-A4-8137 dalies dėl būtinumo atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad UAB „Krisminda“ yra pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo įmonė, kurios veiklai 2010 m. balandžio 22 d. išduotas TIPK leidimas Nr. TU(2)-66, koreguotas 2012 m. sausio 18 d., 2013 m. gruodžio 3 d., 2014 m. sausio 2 d.

Bendrovė vykdė veiklą, kuriai 2010 m. TIPK leidimas buvo išduotas pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą. Pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 15, straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 19-1, 19-2 straipsniais įstatymas, įsigaliojęs nuo 2013 m. birželio 1 d.) Bendrovės turimas TIPK leidimas turėjo būti pakeistas taršos leidimu. Bylos medžiaga patvirtina, kad Bendrovė 2014 m. lapkričio 12 d. paraiška dėl taršos leidimo kreipėsi į Agentūrą. Agentūra šioje byloje skundžiamu 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu, įformintu raštu Nr. (15.7)-A4-8137), taršos leidimo neišdavė, be kitų trūkumų nurodžiusi, jog Bendrovė privalo atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Sprendimas ginčijamas tik ta apimtimi, kuria konstatuotas būtinumas Bendrovei atlikti Atranką.

Nagrinėjamu atveju ginčijamo Sprendimo dalis, kuria nutarta, jog pareiškėjas turi atlikti Atranką, priimta remiantis PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalimi ir 7 straipsnio 1 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant patikrinti ginčijamo Sprendimo teisėtumą pareiškėjo keliamo ginčo ribose, būtina įvertinti, ar minėtos įstatymo normos buvo pakankamas pagrindas atsakovui padaryti ginčijamą išvadą.

PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija) numatyta, kad visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus. PŪVPAVĮ 7 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija) įtvirtinta, jog atranka atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką.

TIPK taisyklių (2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-52813 redakcija) 13 punkte numatyta, jog Aplinkos apsaugos agentūra išduoda, keičia leidimą, naikina jo galiojimą, peržiūri leidimo sąlygas. Leidimo sąlygų laikymosi kontrolę, išskyrus triukšmo ir kvapų sklidimo kontrolę, vykdo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurio veiklos teritorijoje yra įrenginys (jo dalis ar keli įrenginiai ar jų dalys, kuriems yra išduotas leidimas). Pagal Taršos taisyklių (2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. D1-259 redakcija) 11 punktą, be kita ko, leidimas gali būti išduodamas ar pakeičiamas tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas), kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu tokios procedūros yra privalomos.

Pirmiausia pabrėžtina, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo gauta jokių poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių prašymų dėl Atrankos atlikimo. Pagal PŪVPAVĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija) vienas iš poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių yra atsakinga institucija – Vyriausybės įgaliota institucija (šiuo atveju – Agentūra), todėl pati Agentūra galėjo spręsti dėl būtinumo atlikti Atranką pagal PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos teisės normos pagrindžia, jog net ir esant galiojančiai Atrankos išvadai, pareiškėjui kreipusis dėl TIPK leidimo ar taršos leidimo pakeitimo ar išdavimo, Agentūra turi teisę ir pareigą vertinti dėl Atrankos atlikimo būtinybės pagal PŪVPAVĮ numatytus kriterijus. Primintina, kad Sprendime atsakovas rėmėsi PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalimi, nes lyginant su 2011 m., kai buvo priimta 2011 m. gruodžio 13 d. Atrankos išvada, pasikeitė ūkinės veiklos gretimybėse esanti situacija – atsirado gyvenamieji namai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalia Bendrovės Utenos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-185 patvirtinti detalieji planai, pagal kuriuos šalia Bendrovės numatomi 5 žemės sklypai gyvenamųjų namų su priklausiniais statybai, 2006 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. T-223 patvirtintas individualių namų kvartalo detalusis planas, suformuojant žemės sklypus kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę; žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimas į šimtą trylika atskirų žemės sklypų mažaaukščių bei daugiabučių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai, 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-129 patvirtintas detalusis planas „Žemės sklypų suformavimas atlyginti piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę mieste“ (kitos paskirties žemė – gyvenamosios teritorijos); 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. TS-308 patvirtintas detalusis planas „Žemės sklypų suformavimas atlyginti piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę mieste“, 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. TS-270 patvirtintas detaliojo plano sprendinių keitimas, sklypo padalinimas į du atskirus žemės sklypus (paskirtis kita – gyvenamoji teritorija, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos).

Byloje esantis Utenos rajono savivaldybės administracijos 2015 m. rugpjūčio 27 d. raštas Nr. (3.17)5-2240 patvirtina, kad šalia Bendrovės esančių gyvenamosios paskirties žemės sklypų savininkams iki 2011 m. gruodžio 13 d. išduoti 4 statybą leidžiantys dokumentai, nuo 2011 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d. išduoti 2 statybą leidžiantys dokumentai naujai statybai. Pirmosios instancijos teismas tai pat rėmėsi tinklapyje www.regia.lt pateiktais kadastrinių žemėlapių duomenimis, kurie patvirtino, jog Bendrovės gretimybėse nuo 2011 m. atsirado daugiau kaip viena gyvenamoji sodyba.

Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas dėl statinių (duomenys neskelbtini), ir prie jo esanti Kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, jog šalia pareiškėjui priklausančio sklypo yra daug smulkių gyvenamosios paskirties žemės sklypų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog minėti gretimybių pasikeitimai patenka į PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalyje minimus kriterijus – planuojamos ūkinės veiklos mastas, pobūdis ar vietos ypatumai – ir jie buvo pagrindas svarstyti dėl PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto Atrankos reikalingumo, o nustačius esminius vietovės ypatumų pasikeitimus, įpareigoti pareiškėją atlikti Atranką.

Nors pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybę, ar Bendrovės veikla atitinka PŪVPAVĮ 2 priedo 11.20 punkte nurodytą veiklą ir 2 priedo 14 punkto reikalavimus, teisėjų kolegijos vertinimu, PŪVPAVĮ 2 priedo taikymas nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra aktualus. Kaip minėta, PŪVPAVĮ 7 straipsnio 1 dalyje apibrėžti du atvejai, kada atliekama Atranka: 1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas); 2) poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką. Nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, rėmėsi būtent PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalimi, o ne PŪVPAVĮ 2 priedo atitinkamais punktais, todėl ir administracinis teismas, kuris tikrina viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, turėtų tikrinti, ar remiantis atsakovo nurodytu teisiniu pagrindu buvo pagrindas priimti Sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su PŪVPAVĮ 2 priedo11.20 punkto ir 14 punkto nuostatų taikymu ginčo situacijai, nevertintini, o atitinkami pirmosios instancijos teismo motyvai laikytini pertekliais.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5-662/2017 dėl TIPK taisyklių 2.3.1 ir 2.32 punktų (2015 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. D1-510 redakcija), kurioje, be kita ko, pripažino, kad TIPK taisyklių 2.32 punktas (2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-510 patvirtinta redakcija) prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-287 redakcija) nuostatoms.

Pažymėtina, kad minėta administracinė byla dėl norminio teisės akto teisėtumo buvo nagrinėta dėl kitos TIPK taisyklių atitinkamų nuostatų redakcijos (2015 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. D1-510 redakcija), nei nagrinėjamoje byloje. TIPK taisyklių 2.32 punkte buvo numatyta, jog iki 2015 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai įsakymo 2.3 punkte nurodytu atveju negavus TIPK leidimo pagal Taisyklių reikalavimus, TIPK leidimas, išduotas pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą, ir taršos leidimas, išduotas pagal Taršos leidimų taisykles, (jei toks buvo išduotas) laikomas negaliojančiu, t. y. šia nuostata buvo panaikinami nurodyti leidimai.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog pareiškėjui kilo aptariamame punkte numatytos pasekmės dėl leidimo negaliojimo. Šiuo atveju kilo ginčas dėl pareiškėjo turėto TIPK leidimo pakeitimo, kuris dar nėra pabaigtas nagrinėti. Todėl minėtos administracinės bylos dėl norminio teisės akto teisėtumo pasekmės nagrinėjamoje byloje nėra aktualios.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog nauja administracinė našta jam buvo įtvirtinta poįstatyminiais teisės aktais – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais, kas pažeidžia konstitucinius teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, ūkinės veiklos laisvės ir įstatymų viršenybės principus. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas pasikeisti turimą TIPK leidimą kildintinas iš PŪVPAVĮ 191 straipsnio nuostatų, o pareiga nustatytais atvejais atlikti poveikio aplinkai vertinimo Atranką – iš PŪVPAVĮ 7 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 3 dalies nuostatų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais buvo nustatyta tik minėtų normų įgyvendinimo tvarka ir terminai. Taigi pareiškėjo argumentai, kad poįstatyminiais teisės aktais jam buvo nustatytas veiklos laisvės apribojimas, atmestini kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krisminda“ apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius