2022-10-05 Nr. AB-24196-3-61-3-00799-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-469-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00799-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. (S. B.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. B. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) viršininko 2021 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 10-S-7592(1.46E-10) (toliau – ir Sprendimas) pritarti Komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. balandžio 16 d. išvadoje Nr. 10-IL-7332 (toliau – ir Išvada) pateiktam vertinimui jo tarnybinę veiklą už 2019 m. vertinti „gerai“ ir įpareigoti Komisariatą pareiškėjo 2019 m. tarnybinę veiklą vertinti iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis dirba Komisariato (duomenys neskelbtini) (toliau – ir KTS) viršininku. Komisariato viršininko pavaduotojas 2020 m. vasario 27 d. parengė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-9166 (toliau – ir Vadovo išvada), kurioje pareiškėjo tarnybinė veikla už 2019 m. buvo įvertinta „gerai“. Pareiškėjas, nesutikdamas su įvertinimu, nustatyta tvarka kreipėsi į Komisiją, prašydamas peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą. Komisija priėmė sprendimą vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m. „gerai“, jokių siūlymų Komisariato vadovui neteikė. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. liepos 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-24703 kreipėsi į Komisariato vadovą, prašydamas priimti galutinį sprendimą dėl 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo. Komisariato viršininkas, atsakydamas į pareiškėjo tarnybinį pranešimą, 2020 m. liepos 18 d. rezoliucijoje nurodė sutinkantis su Komisijos sprendimu atmesti pareiškėjo prašymą, bet nepriėmė sprendimo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m. „gerai“. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2021 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-993-983/2021. Komisariato viršininkas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, 2021 m. kovo 5 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo tarnybinė veikla už 2019 m. metus buvo įvertinta „gerai“.

3. Pareiškėjo teigimu, 2019 m. jo tiesioginis vadovas jam nustatė tarnybines užduotis ir jų įvykdymo rodiklius. Taip pat buvo įvertinta rizika, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos (organizaciniai klausimai, nepriklausantys nuo Komisariato KTS viršininko; labai sunkūs tyrimai, sumažėjęs KTS personalas; techniniai kompiuterinės įrangos gedimai). Pareiškėjas nurodė, kad ne kartą kalbėjo su savo tiesioginiu vadovu dėl užduočių atlikimo, kurių įgyvendinimas nepriklauso nuo jo valios. Pareiškėjas pažymėjo, kad, kreipdamasis 2019 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-32389, išsamiai išdėstė priežastis, dėl kurių negali jų įgyvendinti, bei prašė jas pakoreguoti arba panaikinti tokios užduoties rodiklį. Tačiau buvo pakoreguotas tik vienos užduoties rodiklis.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. jo tarnybinė veikla įvertina „gerai“: tarnybinių užduočių rezultatus įvertino 3 („gerai“), tinkamumą einamoms pareigoms įvertino 3 („gerai“) ir pareiškėjo kvalifikaciją įvertino 4 („labai gerai“). Pareiškėjas pateikė lentelę, kurioje nustatytos jam pavestos užduotys, jų rodikliai ir pasiekti rezultatai. Pareiškėjo teigimu, 2 užduoties (gerinti įvykio vietos apžiūros kokybę) 2.1 rodiklio rezultatas rodo, kad 2018 m. buvo atliktos 2 426 įvykio vietų apžiūros, o 2019 m. – 2 391, t. y. 1,4 proc. mažiau nei 2018 m. Pareiškėjas paaiškino, kad šias priežastis lėmė tai, jog 2019 m. Komisariate nusikalstamų veikų ir užregistruota 15,8 proc. mažiau nei 2018 m. Be to, Komisariato KTS specialistų, kurie atlieka įvykio vietų apžiūras, skaičius sumažėjo iki dviejų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad rezultatas nepriklauso nuo jo valios ar pastangų, kadangi įvykio vietų apžiūrų skaičius tiesiogiai priklauso nuo įvykių skaičiaus bei pobūdžio, o nurodymus vykti į įvykio vietas duoda ne pareiškėjas, bet Komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) pareigūnai, kurie organizuoja ir koordinuoja įvairių padalinių darbą.

5. Pareiškėjo teigimu, 4 užduoties (užtikrinti greitą tyrimų atlikimą) rodiklis yra neįgyvendinamas. Gerinti tyrimo atlikimo trukmę įmanoma, tačiau pats rodiklis neatitinka realybės. Tokio pobūdžio tyrimai užima daug laiko ir yra didelės apimties. Kiekvienas naujas objektas, dėl kurio bus atliekamas tyrimas, yra paskiriamas į susidariusią eilę (savo eilės laukiantys tyrimai susidarė nuo 2017–2018 m.), jeigu jo tyrimas nenurodytas kaip skubus. Pareiškėjas nurodė, kad jo pastangomis 2019 m. dalies tyrimų procesų laikotarpius pavyko sutrumpinti nuo 26 mėn. iki 18 mėn. Pareiškėjas pažymėjo, kad organizavo Komisariato KTS specialistų viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis bei pats atliko tyrimus vakarais bei savaitgaliais. Be to, tiesioginiam vadovui M. S. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame siūlė formuluojant užduotis telefonuose Komisariato KTS pateikti ne visą tyrimo informaciją, o tik konkrečiai kurios reikia. Po šio pasiūlymo užduočių atlikimas pagreitėjo apie 10 proc. Pareiškėjas savo iniciatyva analizavo kitų tyrėjų skiriamas užduotis, nustatė, jog tam tikrais atvejais tyrimą galima pakeisti į apžiūrą, kurios įforminimas užima mažiau laiko.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Išvadoje nebuvo vertinamos 2 užduoties 2.3 rodiklio (Komisariato KTS specialistui apžiūrėjus įvykio vietą, visais atvejais (100 proc.) surašyta įvykio vietos apžiūros protokolų, jei tokį pavedimą jam davė tyrimo grupės narys) rezultatai, nors nebuvo gautas nei vienas tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl nesurašyto įvykio vietos apžiūros protokolo. Pareiškėjo teigimu, 2019 m. įmanomos įvykdyti ir viršyti nustatytus rodiklius užduotys buvo įvykdytos ir viršytos. Be to, pats tiesioginis vadovas pripažino, kad 2 užduoties 2.1 rodiklis yra neobjektyvus ir nepriklausantis nuo skyriaus viršininko. Taip pat 4 užduoties rodiklis nustatytas kaip neobjektyvus bei neįgyvendinamas. Pareiškėjo teigimu, vertinant jo 2019 m. tarnybinių užduočių atlikimą, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punktas, taip pat pažeisti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti esminiai tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai – visapusiškumas ir objektyvumas bei teisingumo ir protingumo principai.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija, tikrindama pareiškėjo 2019 m. tarnybinės veiklos įvertinimą, jo neišnagrinėjo išsamiai bei nepašalino esančių trūkumų. Pareiškėjas akcentavo, kad Komisija tik abstrakčiai nurodė, jog uždaviniai galėjo būti įgyvendinti kitaip, tačiau nedetalizavo, kokie tai uždaviniai. Be to, Komisija šališkai palaikė pareiškėjo tiesioginį vadovą, kuris yra vienas iš vadovaujančių Komisariato pareigūnų. Užuominos apie atliekamų tyrimų kokybės trūkumus menamos, nepagrįstos konkrečiais argumentais ir įrodymais. Pareiškėjo teigimu, vienas iš Komisijos narių nepagrįstai nurodė, jog nebuvo numatytos užduočių įgyvendinimo rizikos, ir kad pareiškėjas nesikreipė dėl užduočių koregavimo iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Minėti teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi rizikos buvo numatytos užduočių lape, be to, pareiškėjas jau buvo prašęs koreguoti neįgyvendinamas užduotis.

8. Atsakovas Komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pagal Komisariato KTS viršininko tarnybinės veiklos planą pareiškėjui buvo parengtos veiklos ir tam tikros 2019 metų užduotys, t. y. gerinti įvykio vietos apžiūros protokolų pildymo kokybę, gerinti įvykio vietos apžiūros kokybę, atlikti informacinių technologijų tyrimų (vidutinio sunkumo ir vidutinės apimties) bei atlikti apžiūrų ne mažiau nei 2018 m., užtikrinti greitą tyrimų atlikimą, vykdyti proaktyvią veiklą padedant aiškintis nusikalstamas veikas. Atsakovo teigimu, Komisariato viršininko pavaduotojo veiksmai, nustatant Komisariato KTS viršininko tarnybinės veiklos 2019 m. užduotis pagal veiklos planą ir vertinant jų įgyvendinimą, buvo nešališki ir objektyvūs. Vidaus administravimo kompetencijos padalinio ir pavaldumo principų įgyvendinimas reikalauja užtikrinti vienodus pareigūnų teisių apsaugos mechanizmus nepriklausomai nuo to, kokie siūlymai dėl jų karjeros yra priimami ir kaip yra įvertinami. Galutinį sprendimą priima pareigūną į pareigas priėmęs asmuo.

10. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas M. S. pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m. įvertino „gerai“ ir vertinimo išvadą suderino su savo tiesioginiu vadovu. Su Komisariato viršininko S. G. rezoliucija pareiškėjas susipažino 2020 m. vasario 27 d. Komisija 2020 m. balandžio 16 d. taip pat priėmė sprendimą vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo tarnybinė veikla negalėjo būti įvertinta „labai gerai“, kadangi pareiškėjas nepasiekė 2 užduoties 2.1. rodiklio „80 procentų didesnis įvykio vietų apžiūrų skaičius lyginant su 2018 m.“. 2019 m. buvo apžiūrėtos 2 391 vietos, o 2018 m. – 2 426 vietos, taigi 2018 m. palyginus su 2019 m. sumažėjo 1,4 proc. Taip pat 4 užduoties rodiklio „Objektų tyrimų ir ekspertizių, atliktų per 30 darbo dienų laikotarpį, dalis nuo gautų užduočių ne mažiau 63 proc.“ Šios užduoties pasiekimas – 43,9 proc., vietoj numatytų 63 proc. Pareiškėjo tarnybinė veikla už 2019 m. buvo įvertinta „gerai“, o tiksliau: tarnybinių užduočių rezultatai įvertinti 3 („gerai“), tinkamumas einamoms pareigoms įvertintas 3 („gerai“) ir kvalifikacija įvertinta 4 („labai gerai“). Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ne tik dėl pareiškėjo nepilnai įgyvendintų užduočių, bet ir dėl jo tinkamumo užimamoms pareigoms jis buvo įvertintas „gerai“.

11. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas buvo įvertintas apibendrinus tam skirtus vertinimo kriterijus. „Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti“ įvertintas 4 balais, „organizuotumas ir veiklos planavimas“ įvertintas 3 balais. Pareiškėjo tiesioginis vadovas tokį vertinimo balą grindė tuo, kad pareiškėjas dažniausiai nemoka daryti išvadų ar nuosekliai priimti sprendimų, be to, nemoka planuoti laiko, nėra nuoseklumo. Kartais nenustato prioritetų, dažniausiai dirba rutiniškai („pagal instrukcijas“). „Veiklos kokybė“ įvertinta 4 balais, kadangi atitiko keliamus reikalavimus. Fizinį pasirengimą tiek pats pareiškėjas, tiek tiesioginis vadovas įvertino 5 balais. Apibendrinus minėtus kriterijus, pareiškėjo tinkamumas eiti pareigoms įvertintas 3 („gerai“).

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nei vertinimo Komisijoje metu, nei skunde teismui neginčijo fakto, kad jis nevisiškai įvykdė jam 2019 m. nustatytas užduotis. Pareiškėjo tarnybinės veiklos 2019 m. užduotys buvo nustatytos 2019 m. vasario 4 d., kurias jo tiesioginis vadovas pasirašė 12.41 val., o pareiškėjas su užduotimis susipažino taip pat 2019 m. vasario 4 d., 13.03 val. Praėjus pusei metų, pareiškėjas tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Komisariato viršininką ir informavo apie jam nustatytų užduočių rodiklių neįmanomą įgyvendinimą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjui 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo patikslinti užduočių įgyvendinimo rodikliai (5 užduotis: „vykdyti proaktyvią veiklą padedant aiškintis nusikalstamas veikas“, kurios vertinimo rodikliai: iš „gauta informacijos iš asmenų ne mažiau kaip 75“ į „gauta informacijos iš asmenų ne mažiau kaip 50“ ir iš „gauta informacijos iš aplinkos ne mažiau kaip 175“ į „gauta informacijos iš aplinkos ne mažiau kaip 75“. Pagal patikslintus 5 užduoties rodiklius pareiškėjas šią užduotį įgyvendino ir viršijo jai nustatytus siektinus rodiklius.

13. Atsakovas akcentavo, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) nagrinėjo pareiškėjo raštą dėl neįgyvendinamų tarnybinės veiklos užduočių, tačiau nenustatė, kad būtų pažeistos teisės aktų nuostatos. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad iš pateikto Komisijos garso įrašo matyti, jog Komisija, peržiūrėdama pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos įvertinimą, laikėsi visapusiškumo ir objektyvumo principų, pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m. išnagrinėjo išsamiai.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Sprendimą ir įpareigojo Komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjo 2019 m. tarnybinę veiklą.

15. Teismas vadovavosi Statuto 34 straipsnio 1, 6, 7, 12 dalimis, Aprašo 3, 9, 11, 24, 25 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir sutiko su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kad Komisija pažeidė teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo tiesioginio vadovo atliktą 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimą patikrino netinkamai. Teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo 9 punktą užduotys turi būti įvykdomos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas įrodė, jog 2019 m. rugpjūčio 28 d. koreguotų ir nustatytų užduočių Nr. 2 (užduoties dalis dėl 80 procentų didesnio įvykio vietų apžiūrų skaičiaus lyginant su 2018 m.) ir Nr. 4 (objektų tyrimų ir ekspertizių, atliktų per 30 darbo dienų laikotarpį, dalis nuo gautų užduočių ne mažiau kaip 63 procentai) nebuvo įmanoma įvykdyti jam atliekant tarnybą 2019 m. Tokią išvadą teismas darė susipažinęs su byloje pateikta tiesioginio vadovo pozicija, 2020 m. vasario 26 d. Komisariato KTS viršininko tarnybinės veiklos 2020 metų užduotimis (kitaip formuluojami kitokie uždavinių apibūdinimai, „objektų tyrimų ir ekspertizių, atliktų per 30 darbo dienų laikotarpį, dalis nuo gautų užduočių, ne mažiau kaip 47 proc.“), Komisariato veiklos ataskaita 2018 m. („Objektų tyrimų ir ekspertizių, atliktų per 30 dienų laikotarpį, dalis nuo gautų užduočių, procentais 2018 m. pasiekta 39,6“ „vertinimo kriterijus nepasiektas. Dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo vertinimo kriterijus nepasiektas <...>“), Veiklos ataskaitos 2019 m. priedu Nr. 10-IL-2630 („Objektų tyrimų ir ekspertizių, atliktų per nustatytą terminą, dalis, ne mažiau kaip procentais 43,9“) ir kt. Teismo išvados nekeitė ir į bylą pateikti pareiškėjo pareigybės aprašymas ir Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų 2019 metų veiklos planas, nes veiklos rezultatai (VPK veiklos ataskaita 2018 m., 2019 m.) parodė plano neįgyvendinamumą. Teismas nekvestionavo keliamų uždavinių svarbos ir reikšmės, tačiau nurodė, kad tokių rodiklių pasiekti per 2019 m. buvo objektyviai neįmanoma.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo koreguotose tarnybinės veiklos 2019 metų vertinimo užduotyse buvo nurodytos rizikos, kurioms esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos, tačiau Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjo vertinimo Komisijoje metu į jas nebuvo tinkamai atsižvelgta. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog egzistuoja organizacinių klausimų, kurie nepriklausė nuo KTS viršininko, taip pat sumažėjo personalo. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad pareiškėjas buvo atsakingas už personalo sukomplektavimą, nes pareiškėjas pateikė įrodymus, jog jo viršininkas nusprendė dėl etatų skaičiaus skyriuje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėjo pastangas jam suformuluotas užduotis koreguoti, t. y. 2019 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Komisariato viršininką, kuriame nurodė, jog dalis 2019 m. einamųjų metų užduočių yra neobjektyvios, neįgyvendinamos arba jų įgyvendinimas objektyviai nepriklauso nuo Komisariato KTS viršininko valios. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas iš savo pusės elgėsi sąžiningai.

17. Teismas konstatavo, kad vertinimo Komisijoje metu nebuvo ištirtos šiai bylai reikšmingos aplinkybės: užduotys neatitiko Aprašo 9 punkto reikalavimų (turi būti įvykdomos) ir neišanalizuota, kokią įtaką turėjo pareiškėjo veiklos rezultatams rizikos, kurios buvo nustatytos pareiškėjo koreguotose tarnybinės veiklos 2019 metų vertinimo užduotyse (organizacinių klausimų, kurie nepriklausė nuo KTS viršininko, taip pat jam sumažėjo personalo). Teismas pažymėjo, kad nei iš vadovo išvados, nei iš Komisijos išvados nėra aišku, kodėl kvalifikacijos kriterijus „Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ įvertintas 4 balais, „Atsakingumas“ 4 balais, „Lojalumas tarnybai“ 3 balais, „Gebėjimas administruoti įstaigos struktūrinio padalinio veiklą“ – 4 balais. Teismo vertinimu, paaiškinimai yra šabloniški, jie nekonkretizuoti ir neįrodyti konkrečiai pareiškėjo atžvilgiu.

18. Teismas šiuos pažeidimus laikė esminiais, sutrukdžiusiais Komisijai iš esmės, teisingai ir motyvuotai peržiūrėti pareiškėjo vadovo išvadą pagal pareiškėjo 2020 m. kovo 7 d. prašymą jo veiklą vertinti Komisijoje ir teisingai įvertinti pareiškėjo 2019 metų tarnybinę veiklą. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tai yra skundžiamo Sprendimo panaikinimo pagrindas. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Komisija buvo šališka. Susipažinęs su Komisijos posėdžio garso ir vaizdo įrašu (užduotais klausimais, motyvais, posėdžio eiga), teismas darė išvadą, kad Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo užduočių neįvykdomumą, rizikas, tačiau nenustatė, kad Komisijos nariai buvo šališki.

19. Teismas panaikino Sprendimą ir jo sudėtines dalis (Komisijos vertinimą) ir tenkino pareiškėjo išvestinį reikalavimą jį sukonkretindamas – įpareigojo Komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjo 2019 m. tarnybinę veiklą.

III. 20. Atsakovas Komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

21. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vadovaujasi Aprašo 9, 10 punktais, pažymi, kad tarnybinių užduočių nustatymo kiekvienam pareigūnui svarba yra didelė, nes tai yra vienas iš esminių kriterijų, pagal kuriuos pareigūno tarnybinė veikla gali būti įvertinta objektyviai, visapusiškai ir išsamiai. Atsakovo teigimu, Komisariato viršininko pavaduotojo veiksmai, nustatant Komisariato KTS viršininko tarnybinės veiklos 2019 metų užduotis pagal veiklos planą ir vertinant jų įgyvendinimą, buvo nešališki ir objektyvūs, o Komisija tinkamai atliko tiesioginio vadovo 2019 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo patikrinimą ir pagrįstai priėmė sprendimą vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m.

„gerai“. Atsakovas paaiškina, kad, formuojant užduotis, remiantis skaičiavimais, atliktais pagal 2018 m. pasiektus rezultatus, buvo atliktas preliminarus 2019 m. rezultatų vertinimas, taip pat visus 2019 m. vykdoma KTS specialistų užimtumo stebėsena. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad sulyginus 2018 m. Kriminalistinių tyrimų padalinių specialistų, atliekančių įvykių vietų apžiūras ir tyrimus, rezultatus, buvo nustatyta, jog Komisariato specialistų dalyvavimas apžiūrint įvykio vietas buvo vienas mažiausių Lietuvos Respublikoje nuo užregistruotų nusikaltimų.

Iš Preliminarių 2019 m. rezultatų apskaičiavimo suvestinės ir 2019 m. vykdomos KTS specialistų užimtumo stebėsenos duomenų, atliekant skaičiavimus pagal 2018 m. rezultatus, kurie buvo vertinami formuojant 2019 m. užduotis, buvo išskirti šie pagrindiniai aspektai: 1) 2018 m. viso reaguota į 2 426 įvykius – jei reikalauta 80 proc. daugiau – turėjo būti reaguota į 4 367 įvykius, t. y. į 24,4 proc. visų užregistruotų (ši dalis mažesnė nei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KTS rezultatas);

2) vidutiniškai vienas KTS pareigūnas per metus dirba 140 pamainų (14 pamainų per mėnesį, atmetus atostogas, nedarbingumus ir pan.). 2018 m. vienas KTS pareigūnas vidutiniškai apžiūrėjo 202 įvykio vietas, t. y. apžiūrėjo 1,4 įvykio vietos per pamainą (12 val.), jei reagavimas būtų padidintas 80 proc. vidutiniškai per metus vienas specialistas reaguotų į 363 įvykius, t. y. vidutiniškai 2,6 įvykio vietos per pamainą. Atsižvelgiant į pateiktą statistiką bei KTS specialistų darbo įvykio vietoje laiko vidurkį, vidutiniškai per pamainą įvykio vietose KTS specialistai turėtų dirbti apie 7–8 val. per pamainą.

Atsakovas nurodė, kad 2019 m. buvo vykdoma KTS specialistų užimtumo stebėsena, kuri parodė, kad dieninėje pamainoje KTS specialistas vidutiniškai dirba apie 54 proc. savo darbo laiko, naktinėje pamainoje – tik apie 40 proc. Vidutiniškai viename įvykyje KTS specialistai dirba 3 val. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad formuojant 2019 m. užduotis nebuvo nukrypta nuo 2019 m. patvirtinto Veiklos plano (pvz., 4 užduotis suformuota ir pagrįsta konkrečiais Veiklos plano duomenimis). Atsakovas pažymi, kad, siekiant užtikrinti Komisariato KTS specialistų darbo sąlygas ir nustatytų užduočių įgyvendinimą, 2018 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta Komisariato Aparatinės ir programinės įrangos pirkimo sutartis Nr. 10-ST2-224, kuria įsigyta speciali programinė įranga, 2018 m. gruodžio 21 d. sudaryta Programinės įrangos ir blokatoriaus pirkimo sutartis Nr. 10-ST2-247, kuria įsigyta programinė įranga ir blokatorius.

22. Atsakovas daro išvadą, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pateiktas tiesioginio vadovo vertinimas yra tinkamai pagrįstas faktiniais duomenimis. Pareiškėjo tiesioginis vadovas Komisijai pateikė detalų 2019 m. tarnybinės veiklos rezultatų vertinimą, tarnybinės veiklos rezultatų vertinimo išvadoje nurodyti tiesioginio vadovo argumentai ir išvados. Atsakovas pažymi, kad, pagrįsdamas savo tarnybinės veiklos rezultatus, tarnybinės veiklos rezultatų vertinimą, kuriuo vadovavosi teismas, pateikė ne pareiškėjo tiesioginis vadovas, o pats pareiškėjas, be kita ko, nenurodydamas jokių patikimų šiuos jo teiginius pagrindžiančių duomenų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad iš Policijos generalinio komisaro atsakymo į pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. 01-01-187 matyti, jog pareiškėjui nurodoma, kad, nustatant užduotis, Departamentas neturi duomenų, kad teisės aktų nuostatos būtų pažeistos (t. y., kad nebuvo vykdomas pokalbis su pareigūnu, rodikliai, užduočių neįvykdymo rizika nebūtų suderinta su pareigūnu ir kita). Tiesioginis vadovas per kasmetinį ar neeilinį pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą turėtų įvertinti rizikas, kurios turėjo įtakos užduotims įvykdyti, taip pat padalinio vadovo indėlį tiek jam, tiek jo vadovaujamam padaliniui siekiant nustatytų veiklos rodiklių. Departamento duomenimis, Komisariato viršininko pavaduotojas įvertino Komisariato KTS viršininko prašymą pakoreguoti metines tarnybinės veiklos užduotis ir jų rodiklius, juos patikslino.

23. Atsakovas sutinka su teismo argumentu, kad pareiškėjas nėra tiesiogiai atsakingas už personalo sukomplektavimą, tačiau pažymi, kad pareiškėjas, būdamas atsakingu už KTS veiklos tikslo pasiekimą, funkcijų vykdymą ir veiklos organizavimą, tiek teikdamas 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštą „Dėl neįgyvendinamų tarnybinės veiklos užduočių“, tiek kitus siūlymus, juose apsiribojo tik esamos situacijos kritika, tačiau nepateikė tiesioginių ir konstruktyvių siūlymų. Komisariato viršininko 2019 m. lapkričio 27 d. raštu „Dėl struktūrinių pakeitimų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų skyriuje“, atsižvelgus į Komisariato metinių uždavinių įgyvendinimo stebėseną ir atliekant vidaus kontrolės priemones, Komisariato KTS buvo siūloma įsteigti 7 naujas pareigybes, iš karto panaikinant 4 laisvas pareigybes, o po atrankų naujai įsteigtoms pareigybėms užimti panaikinant 3 atsilaisvinusias pareigybes, taip optimizuojant aptariamo skyriaus darbą.

Generalinio komisaro 2019 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-275 KTS buvo įsteigta papildoma darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, o Generalinio komisaro 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-919, atsižvelgus į minėtą Komisariato viršininko 2019 m. lapkričio 27 d. raštą „Dėl struktūrinių pakeitimų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų skyriuje“, įsteigtos 7 naujos pareigybės, 4 pareigybės panaikintos. Atsakovas daro išvadą, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Komisija, posėdyje vertindama pareiškėjo tarnybinę veiklą, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir pareigūno tiesioginio vadovo surašytą tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją atliko netinkamai.

Atsakovas pažymi, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus, jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo. Atsakovo teigimu, Komisija, vertindama pareiškėjo tarnybinę veiklą, laikėsi nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, taisyklėse nustatytų ir vertinimo komisijai privalomų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, jai suteikta diskrecijos teise nepiktnaudžiavo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitų principų nepažeidė bei tinkamai atliko išvados, kurią surašė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.

Komisija neturėjo pagrindo netikėti ar abejoti pareiškėjo tiesioginio vadovo nurodytais pagrindimais, be to, pareiškėjas nenurodė, kad jo santykiai su tiesioginiu vadovu yra blogi, o tai reiškia, kad jokių neigiamų išankstinių nusistatymų, dėl ko pareiškėjo 2019 m. tarnybinė veikla galėtų būti įvertinta neobjektyviai, jo atžvilgiu nebuvo.

24. Pareiškėjas S. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo nepriimti atsakovo teikiamų naujų įrodymų ir prijungti prie bylos Komisariato 2021 m. veiklos metinį planą.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo apeliaciniu skundu, vadovaujasi Statuto 34 straipsnio 1, 6, 23 dalimis, Aprašo 3, 9 punktais, atkreipia dėmesį, kad tarnybinės veiklos išvadoje jo tiesioginis vadovas nevertino antrosios užduoties 2.3. rodiklio rezultatų. Šis rodiklis – KTS specialistui apžiūrėjus įvykio vietą, visais atvejais (100 proc.) surašyta įvykio vietos apžiūros protokolų, jei tokį pavedimą jam davė tyrimo grupės narys – taip pat įgyvendintas 100 proc., kadangi nebuvo gautas nei vienas tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl nesurašyto įvykio vietos apžiūros protokolo. Pareiškėjas paaiškina, kad visos užduotys įgyvendintos, o tų, kurių rodiklius buvo įmanoma viršyti – viršytos. Tačiau vykdant dviejų uždavinių du rodiklius buvo susidurta su rizikomis – vienos siektini rezultatai nepriklausė nuo pareiškėjo pastangų, kitos buvo neįmanoma įgyvendinti.

26. Pareiškėjas tvirtina, kad uždavinio Nr. 2 „Gerinti įvykio vietos apžiūros kokybę“ 2.1 punkte numatyto rodiklio „80 proc. didesnis įvykio vietų apžiūrų skaičius lyginant su 2018 m.“ įgyvendinamumas visiškai nepriklausė nuo jo valios. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. Komisariate buvo atlikta 2 426 įvykio vietų apžiūros, o 2019 m. – 2391, t. y. 1,4 proc. mažiau nei 2018 m. 2019 m. Komisariate nusikalstamų veikų užregistruota 15,8 proc. mažiau nei 2018 m. Be to, KTS specialistų, kurie atlieka įvykio vietų apžiūras, skaičius sumažėjo. Nors Komisariate buvo didžiausias užregistruotų nusikalstamų veikų mažėjimas (15,8 proc.), tačiau KTS specialistų dalyvavimas apžiūrint įvykio vietas sumažėjo tik 1,4 proc., kas reiškia, kad Komisariato KTS specialistai 2019 m. dalyvavo įvykio vietos apžiūrose 14,4 proc. intensyviau lyginant su 2018 m. Pareiškėjas nurodo, kad vidutiniškai vienam specialistui 2019 metai teko 147 įvykio vietų apžiūros, o Komisariate vienam specialistui 2019 metais vidutiniškai teko 217 įvykio vietų apžiūrų, kas yra 48,8 procentais daugiau. Pareiškėjo teigimu, Komisariato specialistams teko didžiausias krūvis.

27. Pareiškėjas nurodo, kad ne KTS viršininkas sprendžia, į kiek ir kurias įvykio vietas vykti, nes nurodymus vykti į įvykio vietas duoda Komisariato OVS pareigūnai. Į šį skyrių patenka visa informacija apie teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas, atitinkamai skyriaus pareigūnai organizuoja ir koordinuoja įstaigos padalinių darbą. Gavus iš OVS nurodymą vykti apžiūrėti įvykio vietą, pareiškėjo pareiga užtikrinti, kad KTS specialistas į ją išvyktų. Pareiškėjas pabrėžia, kad įvykdė šią pareigą, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad aptariamos užduoties rodiklio įgyvendinimas priklausė nuo jo valios bei pastangų, nepateikė įrodymų dėl specialisto neišvykimo į įvykio vietą, kai buvo gautas nurodymas iš OVS, taip pat neginčijo faktinės aplinkybės, kad sprendimus vykti į įvykio vietas priima OVS pareigūnai. Pareiškėjas daro išvadą, kad dėl šios priežasties atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti statistiniai skaičiavimai nepaneigia faktinės aplinkybės, kad užduoties įgyvendinamumas nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir pastangų. Pareiškėjo teigimu, atsakovo pasirinkta krūvio apskaičiavimo metodika neatspindi realybės – buvo skaičiuojama nuo visų 2018 metais Komisariate užregistruotų nusikalstamų veikų, o KTS specialistai siunčiami tik į tas įvykio vietas, kuriose jų dalyvavimas yra būtinas. Apskaičiuojant KTS specialistų krūvį pagal skyriaus specialistų skaičių bei įvykio vietų, į kurias jie buvo siųsti apžiūrėti, skaičių, Komisariate vienam specialistui 2018 m., kaip ir 2019 m., teko didžiausias krūvis lyginant su kitų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų specialistų darbo krūviu.

28. Pareiškėjas paaiškina, kad ketvirtosios užduoties „Užtikrinti greitą tyrimų atlikimą“ rodiklis „Objektų tyrimų ir ekspertizių, atliktų per 30 darbo dienų laikotarpį, dalis nuo gautų užduočių, ne mažiau 63 procentų“ neįgyvendinamas. Gerinti objektų tyrimų atlikimo trukmę galima ir būtina, tačiau pats rodiklis, pareiškėjo teigimu, neatitinka realybės. Objektai, kurių tyrimą siekiama paspartinti, yra telefonai ir kompiuteriai. Pareiškėjo teigimu, tai sunkūs, didelės apimties ir daug laiko užimantys tyrimai. Savo eilės laukiantys tyrimai susidarė nuo 2017–2018 m., t. y. už kelis metus. Kiekvienas naujas objektas, dėl kurio reikia atlikti tyrimą, paskiriamas į susidariusią eilę, jeigu jo tyrimas nenurodytas kaip skubus. Pareiškėjas nurodo, kad jam asmeniškai įdėjus pastangas, per 2019 m. pavyko sutrumpinti tyrimo laukimo laiką nuo 26 mėn. iki 18 mėn., t. y. aštuoniais mėnesiais. Pareiškėjas pažymi, kad organizavo KTS specialistų viršvalandinį darbą bei darbą poilsio dienomis, pats darė tyrimus vakarais bei savaitgaliais. Tiesioginiam vadovui M. S. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame pasiūlė rekomenduoti tyrėjams formuluoti KTS skyriui užduotį iš telefono išimti ne visą jame esančią informaciją, o tik tokią, kurios konkrečiai reikia. Po šio pasiūlymo užduočių atlikimas paspartėjo apie 10 proc. Pareiškėjas nurodo, kad savo iniciatyva išanalizavo tyrėjų skiriamas užduotis (klausimus), susijusius su kompiuteriuose esančia informacija, ir nustatė, kad kai kuriais atvejais galima tyrimą, kaip procesinį veiksmą, pakeisti į apžiūrą, kurios įforminimas užima mažiau laiko, todėl pateikė pasiūlymą kai kuriuos tyrimus pakeisti į apžiūras, dėl ko atliekamų užduočių terminas taip pat sutrumpėjo. Pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog pareiškėjas apsiribojo tik situacijos kritika bei nepateikė konstruktyvių pasiūlymų, neatitinka tikrovės.

29. Pareiškėjas nurodo, kad teismui pateikė duomenis, pagrindžiančius ketvirtosios užduoties neįgyvendinamumą. Pareiškėjas pažymi, kad Komisariato KTS specialistai atlieka kitokio pobūdžio tyrimus lyginant su kitų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų KTS padalinių atliekamais tyrimais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Departamento pareigūnai patvirtino, jog metiniuose planuose iškeltoji užduotis bei jos rodiklis (ketvirtoji užduotis) negali būti nustatyta Komisariato KTS, nes jos neįmanoma įgyvendinti. Pareiškėjas pažymi, kad Komisariato KTS buvo derinamas kitas rodiklis, kuris galiausiai buvo įtvirtintas 2021 m. veiklos plano projekte – užduoties Nr. 4 vertinimo kriterijus P-01-08-01-04-01 pakeistas į naują kriterijų P/I-9.1, patikslinta rezultatų apskaičiavimo formulė, o šie pakeitimai taikomi tik Komisariato KTS.

30. Pareiškėjas nurodo, kad tiesioginis vadovas, atlikdamas jo tarnybinių užduočių vertinimą, neatsižvelgė į nustatytas rizikas, kurioms esant užduotys gali būti neįvykdytos, nors apie užduočių, kurių įgyvendinimas nepriklauso nuo pareiškėjo valios arba neįvykdomos, pakeitimą ne kartą kalbėjo su savo tiesioginiu vadovu, tačiau užduotys nebuvo pakoreguotos. Pareiškėjas pažymi, kad jo tiesioginis vadovas, atlikdamas pareiškėjo tarnybinių užduočių 2019 metams vertinimą, pažeidė Aprašo 10 punktą, Statuto 34 straipsnio 1 dalyje nustatytą esminį tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų – visapusiškumą, bei teisingumo ir protingumo principus. Pareiškėjo teigimu, Komisija taip pat nesilaikė visapusiškumo principo, pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m. išnagrinėjo neišsamiai bei nepašalino tiesioginio vadovo atlikto pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo trūkumų. Pareiškėjas nurodo, kad Komisija abstrakčiai nusprendė, jog uždaviniai galėjo būti įgyvendinti kažkaip kitaip, bet neaišku, nei kurie uždaviniai, nei kaip įgyvendinti.

31. Prašydamas nepriimti atsakovo kartu su apeliaciniu skundu teikiamų naujų įrodymų, pareiškėjas pažymi, kad atsakovas turėjo užtektinai laiko ir visas galimybes teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, teikiami įrodymai yra 2018–2019 metų. Prašydamas prijungti prie bylos kartu su atsiliepimu teikiamą patvirtintą Komisariato 2021 m. veiklos metinį planą, pareiškėjas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo tik jo projektas, kuris pateiktas į bylą. Iš patvirtino metinio veiklos plano matyti, kad ketvirtoji užduotis bei jo rodiklis pakeisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Komisariato viršininko 2021 m. kovo 5 d. sprendimo, kuriuo pritarta Komisijos 2020 m. balandžio 16 d. išvadoje pateiktam vertinimui pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m. vertinti „gerai“, teisėtumo ir pagrįstumo ir su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m.

33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vertinimo Komisijoje metu nebuvo ištirtos reikšmingos aplinkybės: užduotys neatitiko Aprašo 9 punkto reikalavimų (turi būti įvykdomos) ir neišanalizuota, kokią įtaką turėjo pareiškėjo veiklos rezultatams rizikos, kurios buvo nustatytos pareiškėjo koreguotose tarnybinės veiklos 2019 metų vertinimo užduotyse (organizacinių klausimų, kurie nepriklausė nuo KTS viršininko, taip pat jam sumažėjo personalo). Todėl teismas įpareigojo Komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjo 2019 m. tarnybinę veiklą.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog Komisariato viršininko pavaduotojo veiksmai, nustatant Komisariato KTS viršininko tarnybinės veiklos 2019 metų užduotis pagal veiklos planą ir vertinant jų įgyvendinimą, buvo nešališki ir objektyvūs, o Komisija tinkamai atliko tiesioginio vadovo 2019 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo patikrinimą ir pagrįstai priėmė sprendimą vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m. „gerai“.

35. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

37. Atsakovo teismui prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai (preliminari 2019 m. rezultatų apskaičiavimo suvestinė ir KTS specialistų užimtumo stebėsenos duomenys, įrangos pirkimo sutarčių kopijos, įsakymų dėl keičiamų pareigybių kopijos) ir pareiškėjo prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėtas Komisariato 2021 m. veiklos metinis planas laikytini naujais įrodymais, kurių pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra ribojamas. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas nenurodo priežasčių, kodėl prie apeliacinio skundo pridedami dokumentai nebuvo pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui bei kodėl būtinybė juos pateikti ir tirti iškilo tik nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pareiškėjo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiamas dokumentas taip pat neatitinka ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, kad galėtų būti priimtas ir tiriamas apeliacinėje proceso stadijoje, kadangi tai yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, kurios nepatenka į jau aiškiai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu apibrėžto ginčo dalyką. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neprideda prie bylos nei atsakovo prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų, nei pareiškėjo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto dokumento, ir jų netirs kaip įrodymų apeliacinėje proceso stadijoje šioje byloje.

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių tyrimu, įrodymų vertinimu ir to pagrindu padarytomis išvadomis iš esmės sutinka, todėl iš naujo jų nekartoja, tik papildomai išdėsto kai kuriuos motyvus, atsižvelgdama į apeliacinio skundo esminius argumentus.

39. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo teisinius santykius reglamentuoja Statuto 34 straipsnis bei jį detalizuojantis Aprašas. Statuto 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pagal šio straipsnio 6 dalį pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Statuto 34 straipsnio 12 dalyje nurodyta, jog pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant. Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (Statuto 34 str. 14 d.).

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas 2020 m. vasario 27 d. pasirašė jo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 metus įvertino „gerai“. Nesutikdamas su tokiu vertinimu, pareiškėjas kreipėsi į Komisariato viršininką, prašydamas jo veiklą vertinti Komisijoje. Komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą taip pat įvertino „gerai“ ir papildomų siūlymų nepateikė. Komisariatas Sprendimu pritarė Komisijos 2020 m. balandžio 16 d. išvadoje pateiktam įvertinimui, kuriame pareiškėjo tarnybinė veikla už 2019 m. įvertinta „gerai“. Tokią išvadą daugiausiai lėmė tai, kad pareiškėjo tarnybinių užduočių vykdymas buvo įvertintas trimis balais. Šį vertinimo aspektą pareiškėjas iš esmės ir kvestionavo, jo patikrai daugiausiai dėmesio skyrė ir pirmosios instancijos teismas.

41. Vertindama atsakovo apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, jog Komisariato specialistų dalyvavimas apžiūrint įvykio vietas buvo vienas mažiausių šalyje nuo užregistruotų nusikaltimų, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pateikti skaičiavimai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog koreguotose tarnybinės veiklos 2019 metų vertinimo užduotyse buvo nurodytos rizikos, kurioms esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos, tačiau pareiškėjo vertinimo Komisijoje metu į jas nebuvo tinkamai atsižvelgta. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo nurodomi skaičiavimai atlikti neatsižvelgiant į KTS specifiką (pvz., tyrimo objektų pobūdį ar tai, kad KTS pareigūnams nurodymus vykti į įvykio vietas duoda OVS pareigūnai). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė, jog Policijos generalinio komisaro 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu KTS įsteigtos septynios naujos pareigybės ir keturios pareigybės panaikintos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo vertinimo užduotyse nustatytų rizikų tinkamo neįvertinimo. Priešingai, ši aplinkybė patvirtina didesnio personalo skaičiaus KTS poreikio pripažinimą ir pagrindžia pareiškėjo argumentus dėl rizikų, lėmusių užduočių neįvykdomumą, egzistavimo. Atmestini atsakovo argumentai ir dėl to, kad pareiškėjas, būdamas KTS viršininku, esant skyriuje per mažam darbuotojų skaičiui, neteikė tiesioginių ir konstruktyvių siūlymų, o tik apsiribojo esamos situacijos kritika. Viena vertus, kaip matyti iš apeliacinio skundo, pats atsakovas pripažįsta, jog pareiškėjas nėra tiesiogiai atsakingas už personalo sukomplektavimą. Kita vertus, tokia aplinkybė savaime nepaneigia teismo konstatuotos aplinkybės, jog turėjo būti vertinamos nustatytos rizikos įgyvendinant užduotis ir jų rodiklius 2019 metams. Pažymėtina ir tai, kad iš pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašto „Dėl neįgyvendinamų tarnybinės veiklos užduočių“ matyti, jog pareiškėjas aiškiai nurodė nustatytų rizikų egzistavimą ir jų neigiamą poveikį tarnybinės veiklos užduočių įgyvendinimui. Apeliacinio skundo argumentai šių faktų nepaneigia.

42. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisme ištirti įrodymai. Byloje nustatyti Komisijos 2020 m. balandžio 16 d. vykusio posėdžio metu priimtos Išvados pagrindimo trūkumai pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą tenkinti pareikėjo skundą ir panaikinti Sprendimą bei įpareigoti Komisiją teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus.

43. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius