8b8f9882-b22d-419b-b2d6-9fcbc86ccffc · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-789-912/2022 Teisminio proceso Nr. 22-59-3-01088-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Žilvino Terebeizos, ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „PaÅ¡ilės tinklas“, uždarajai akcinei bendrovei „Cgates“ dėl nuomos santykių pripažinimo, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Init“ patikslintame ieÅ¡kinyje prašė teismo: 1) pripažinti, kad jÄ ir atsakovę UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. siejo kabelių tinklo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos santykiai;

2) priteisti solidariai iÅ¡ abiejų atsakovių 35 764,08 Eur negautų pajamų, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidas, grÄ Å¾inti permokėtÄ Å¾yminį mokestį.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. naudojosi atsakovei UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ priklausiusiu kabelių tinklu, teikė prie jo prijungtiems klientams interneto ir televizijos paslaugas (268 kabelinės televizijos abonentai, 279 interneto abonentai). UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ teikė ieÅ¡kovei taip pat ir kitas paslaugas – prižiÅ«rėjo tinklÄ , ieÅ¡kojo naujų klientų ieÅ¡kovei, su jais sudarinėjo sutartis ieÅ¡kovės vardu pagal pastarosios iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ .

Atsakovė UAB „Cgates“ yra ieÅ¡kovės konkurentė, (duomenys neskelbtini) teikia tokias pat elektroninių ryÅ¡ių paslaugas. Atsakovės 2020 m. liepos 20 d. sudarė tinklo įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pardavėja UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ pardavė pirkėjai UAB „Cgates“ ginčo tinklÄ . Atsakovės pranešė ieÅ¡kovei, kad ji nuo 2020 m. lapkričio 1 d. negalės naudotis tinklu. UAB „Cgates“ nuo nurodytos datos pradėjo nuo tinklo atjunginėti ieÅ¡kovės klientus ir iki 2021 m. sausio 18 d. atjungė juos visus.

Atjungtų klientų ir ieÅ¡kovės sutartys buvo terminuotos, bet nepasibaigusios. IeÅ¡kovė nebegali naudotis ginčo tinklais, teikti klientams paslaugų, todėl negavo 35 764,08 Eur pajamų, apskaičiuotų nuo kiekvieno kliento atjungimo iki atjungto kliento sutarties termino pabaigos. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovės elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes žinojo, jog ginčo tinklais naudojasi ieÅ¡kovė, bet Å¡io fakto neįrašė į tinklų pirkimo–pardavimo sutartį, UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ nepasiÅ«lė ieÅ¡kovei tinklo įsigyti pirmenybės teise, UAB „Cgates“ atjungusi nuo tinklo ieÅ¡kovės klientus, paÅ¡alino iÅ¡ elektroninių ryÅ¡ių rinkos (duomenys neskelbtini) konkurentę (ieÅ¡kovę).

3. Atsiliepimuose atsakovės prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ ir ieÅ¡kovė raÅ¡tu nebuvo sudariusios kabelių tinklo nuomos sutarties. UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ tik leido ieÅ¡kovei naudotis ginčo tinklu. UAB „PaÅ¡ilės tinklas“, iÅ¡raÅ¡ydama ieÅ¡kovei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl mokesčio už naudojimÄ si kabelių tinklu, mokestį įvardijo kaip „nuomos mokestį“ ir Å¡iÄ formuluotę vartojo buitine, bet ne teisine prasme, nes nėra geresnės sÄ vokos.

IeÅ¡kovė neturėjo pirmenybės teisės pirkti ginčo tinklo. Tokios teisės nenustatyta teisės aktuose. IeÅ¡kovė buvo nepajėgi įsigyti tinklo. Teikti paslaugas klientams ieÅ¡kovė gali kitais bÅ«dais – naudodamasi Telia Lietuva, AB, kabelių tinklu. IeÅ¡kovė gali reikalauti negauto grynojo pelno, bet iÅ¡ reikalaujamos priteisti sumos neatėmė 21 proc. PVM ir 15 proc. pelno mokesčių ir veiklos sÄ naudų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu:

1) nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. ieškovę ir atsakovę UAB „Pašilės tinklas“ siejo kabelių tinklo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos santykiai; 2) atmetė kitus ieškinio reikalavimus;

3) priteisė atsakovei UAB „Pašilės tinklas“ iš ieškovės 8 622,32 Eur, atsakovei UAB „Cgates“ – 16 465,66 Eur, valstybei – 10,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiÅ¡kiamas reikalavimas teismui, nenustato, nemodifikuoja asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieÅ¡kinio dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 19 punktas).

6. Teismo vertinimu, pripažinimas ar nepripažinimas, kad ieÅ¡kovę ir atsakovę UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ siejo kabelio tinklo nuomos santykiai, ieÅ¡kovei ar nuodytai atsakovei nesukurs materialinių teisių ar pareigų. Santykiai jau yra pasibaigę, todėl jų negalima modifikuoti. Veiksmai, dėl kurių reiÅ¡kiamas reikalavimas, nenustato ir nenustatys, nesukurs, nemodifikuos asmens teisių ir pareigų, tad toks reikalavimas negali bÅ«ti vertinamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, sudarantis ieÅ¡kinio dalykÄ , kuris gali bÅ«ti ginamas CK 1.138 straipsnyje nustatytais bÅ«dais. Dėl to teismas nutraukė civilinės bylos dalį dėl Å¡io reikalavimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

7. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovės atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus. Byloje nenustatyta nė vieno veiksmo, iÅ¡vardyto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje, 15 straipsnio 1 dalyje. Atsakovės nesiekė paÅ¡alinti ieÅ¡kovės, kaip UAB „Cgates“ konkurentės iÅ¡ (duomenys neskelbtini) interneto ir kabelinės televizijos rinkos bei padaryti jai žalos. Jos nenorėjo paÅ¡alinti ieÅ¡kovės iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rinkos, tuo tikslu nederino savo veiksmų. Tinklo pirkimo-pardavimo sutartyje nėra sÄ lygų, uždraudžiančių ieÅ¡kovei naudotis ginčo tinklu. Teismas nenustatė, kad atsakovės nuslėpė nuo ieÅ¡kovės ketinimÄ sudaryti tinklo pirkimo-pardavimo sutartį.

8. IeÅ¡kovė neįrodė atsakovės UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ neteisėtų veiksmų. Ji ir ieÅ¡kovė nebuvo sudariusios raÅ¡ytinės nuomos sutarties, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai tvirtina turėjusi pirmenybės teisę pirkti ginčo tinklÄ . Ginčo tinklas parduotas kaip turtas. Jam perleisti nebuvo nustatyta jokių ribojimų. Teismas nenustatė, kad atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“, iki parduodama ginčo tinklÄ , elgėsi su ieÅ¡kove nesÄ Å¾iningai, nuslėpė nuo jos savo ketinimus. IeÅ¡kovė neįrodė, kad UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ pažeidė jÄ ir ieÅ¡kovę siejusiÄ Å¾odinę sutartį dėl naudojimosi tinklu perspektyvos.

9. IeÅ¡kovė taip pat neįrodė atsakovės UAB „Cgates“ neteisėtų veiksmų. Å ių bylos Å¡alių nesieja sutartiniai santykiai. Aptariamos atsakovės elgesys nevertintinas kaip neatitinkantis apdairaus ir rÅ«pestingo elgesio modelio. IeÅ¡kovė apie tinklo pardavimÄ informuota 2020 m. liepos 24 d. Jai taip pat praneÅ¡ta, kad paskutinė diena, kai ji galės naudotis tinklu, bus po daugiau negu trijų mėnesių – 2020 m. lapkričio 1 d. Taigi Å¡is leidimas naudotis tinklu yra ilgesnis negu CK 6.480 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas neterminuotai nuomos sutarčiai nutraukti.

UAB „Cgates“ tik 2020 m. lapkričio 1 d. pradėjo nuo tinklo atjunginėti ieÅ¡kovės abonentus. IeÅ¡kovė ir atsakovė UAB „Cgates“ nesitarė, kad ieÅ¡kovei bus leista naudotis ginčo tinklu ilgesnį laikÄ . Be to, ieÅ¡kovė galėjo teikti paslaugas savo abonentams naudodamasi AB „Telia Lietuva“ tinklu, nepaisant to, kad bÅ«tų užtrukę prisijungti prie Å¡io tinklo ir juo naudotis brangiau.

10. Skirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Cgates“ patirtos 25 123,80 Eur ir atsakovės UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ patirtos 10 770,70 Eur iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ per didelės, virÅ¡ija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) dydžius. Dėl to teismas sumažino priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas atitinkamai iki 16 465,66 Eur ir 8 622,32 Eur.

11. Kasaciniame teisme valstybė patyrė 10,55 Eur iÅ¡laidų. IeÅ¡kinį atmetus, jos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 12. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Init“ praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį, priteisti 3 025 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, o jeigu teismas atmestų apeliacinį skundÄ , tai – sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimo, kuriuo ieÅ¡kovė prašė pripažinti buvus nuomos santykius. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ santykiai yra pasibaigę, todėl jų modifikavimas negalimas. Nurodytu reikalavimu ieÅ¡kovė siekė įrodyti, kad naudojosi ginčo optinio kabelio tinklu, turėjo teisėtÄ lÅ«kestį jį įsigyti ateityje pirmenybės teise ir kad nuomos sutartis nutraukta neteisėtai.

Taip pat nurodytu reikalavimu ieÅ¡kovė įrodinėjo atsakovių nesÄ Å¾iningumÄ , kai jos neaptarė nuomos santykių su ieÅ¡kove tinklo pirkimo-pardavimo sutartyje. 12.2. Pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad, jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų raÅ¡tu sudariusi nuomos sutartį, tai ji bÅ«tų turėjusi pirmenybės teisę pirkti šį tinklÄ . Be to, nuomojamo tinklo savininko pasikeitimas neturi įtakos nuomos santykiams – jie savaime nepasibaigia. 12.3. TÄ , kad Å¡io bylos dalis nutraukta nepagrįstai, patvirtina kasacinio teismo praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teisinių santykių kvalifikavimas ir jiems taikytinų teisės normų aiÅ¡kinimas užtikrina tinkamÄ pažeistų subjektinių teisių ir įstatymų saugomų interesų gynimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-219/2018;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2018 m. spalio 24 d. pasitarime patvirtinta Teismų praktikos dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo apžvalga). 12.4. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik Konkurencijos įstatymo 5 ir 15 straipsnių išdėstymu sprendime, bet visiškai neįvertino, ar atsakovių 2020 m. liepos 20 d. susitarimu (sutartimi) nebuvo siekiama riboti konkurencijos (duomenys neskelbtini), nepakenkta ieškovės galimybėms konkuruoti. Ieškovės nuomone, toks teismo sprendimas nemotyvuotas.

Optinio kabelio tinkas parduotas ieÅ¡kovės konkurentei, nepasiÅ«lius jo įsigyti ieÅ¡kovei tomis pačiomis sÄ lygomis. Integravus šį tinklÄ , atjungti visi ieÅ¡kovės abonentai ir ji iÅ¡stumta iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rinkos. Tikėtina, kad visus atjungtus abonentus perėmė atsakovė UAB „Cgates“. Ji atsisakė pateikti duomenis apie abonentų pokytį po tinklo įsigijimo. To teismas neįvertino ir apie tai nepasisakė. 12.5. Teismas taip pat nepasisakė apie tai, kad UAB „Cgates“ ginčo tinklÄ Ä¯sigijo apeidama Konkurencijos tarybos iÅ¡vadÄ dėl koncentracijos (duomenys neskelbtini).

Nurodytame mieste UAB „Cgates“ ketino įsigyti 100 proc. UAB „Splius“ akcijų, bet Konkurencijos taryba iÅ¡aiÅ¡kino, kad dėl tokio sandorio (duomenys neskelbtini) mokamos televizijos rinka bÅ«tų itin apribota, UAB „Cgates“ turėtų galimybę padidinti vartotojams paslaugų kainÄ . (duomenys neskelbtini) UAB „Cgates“, siekdama iÅ¡vengti Konkurencijos tarybos kontrolės, sudarė ne akcijų, bet kabelio tinklo pirkimo-pardavimo sutartį. Tai nepatenka į Konkurencijos tarybos kontrolės sritį, bet neginčytinai yra draudžiami nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai pagal Konkurencijos įstatymo 5 ir 15 straipsnius. 12.6.

Pirmosios instancijos teismas žinojo, kad yra aplinkybės, dėl kurių reikia sustabdyti bylÄ , bet bylos nesustabdė ir neanalizavo Å¡ių aplinkybių. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla dėl RyÅ¡ių reguliavimo tarnybos įpareigojimo atlikti rinkos tyrimÄ (duomenys neskelbtini) dėl atsakovių 2020 m. liepos 20 d. sandorio (administracinė byla Nr. eA-704-822/2022). Nurodytoje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti prejudicinę reikÅ¡mę, nes sprendime bÅ«tų pasisakyta dėl ieÅ¡kovės galimybių teikti paslaugas per AB Telia Lietuva tinklÄ , Konkurencijos įstatymo 5 ir 15 straipsnių taikymo. 12.7.

IeÅ¡kovė mano, kad įrodė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ neteisėtus veiksmus. Juos patvirtina UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ direktoriaus R. Å . 2019 m. spalio 22 ir 23 d. elektroniniai laiÅ¡kai atsakovės direktoriui. Nurodytų laiÅ¡kų negalima vertinti, kaip pasiÅ«lymo pirkti tinklus. UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ nepateikė jokių įrodymų, kad elgėsi sÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovė įsigijo TV stiprintuvÄ už 9 200 Eur, taip pat į tinklÄ investavo 62 536,12 Eur. Jos lėšomis nutiesti „paskutinės mylios“ kabeliai į vartotojų butus. 12.8.

UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ suteikė pirkėjai UAB „Cgates“ neteisingas garantijas, nenurodė, kad tinklÄ naudoja ieÅ¡kovė. Atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ taip pat pažeidė bendruosius teisės principus ir bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nepadaryti kitam asmeniui žalos (CK 1.5, 6.263 straipsniai). IeÅ¡kovei padarytos žalos bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti, jeigu UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ bÅ«tų pranešęs ieÅ¡kovei apie ketinimÄ parduoti tinklÄ , pardavimo kainÄ ir kitas sÄ lygas.

UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ žinojo, kad tinklÄ parduoda ieÅ¡kovės konkurentei ir kad ieÅ¡kovei vėliau nebus leista naudotis tinklu. 12.9. Ä®gijusi ginčo tinklÄ , UAB „Cgates“ įgijo konkurencinį pranaÅ¡umÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės advokatė atsakyme į UAB „Cgates“ 2020 m. spalio 21 d. elektroninį laiÅ¡kÄ prašė netrukdyti ieÅ¡kovei naudotis ginčo tinklu, kol vyksta ginčas teisme, bet UAB „Cgates“ su tuo nesutiko ir pradėjo atjungti ieÅ¡kovės abonentus.

Dėl to pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad bylos Å¡alys nesitarė dėl tolesnio naudojimosi tinklu ieÅ¡kovės paslaugoms teikti. IeÅ¡kovė 2022 m. kovo 7 d. pažymoje nurodė, kad optinį kabelį galėjo naudoti keli operatoriai – yra 144 optinio kabelio skaidulos. IeÅ¡kovė naudojo tik 38 skaidulas. Daugiau negu 100 skaidulų buvo nepanaudota, todėl UAB „Cgates“ galėjo naudoti optinį kabelį, nenukirpusi ieÅ¡kovės naudotų 38 skaidulų. Atsakovė UAB „Cgates“ pripažino nurodytÄ aplinkybę.

Teismas neįvertino nurodytų aplinkybių. 12.10. Teismas neįvertino atsakovės UAB „Cgates“ savavaliÅ¡kų veiksmų, nukirpus ieÅ¡kovės „paskutinės mylios“ kabelius, ir įteisino Å¡iuos veiksmus. UAB „Cgates“, manydama, kad jos teisės pažeistos, turėjo kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti, kad UAB „Init“ atjungtų savo abonentus nuo ginčo tinklo. 12.11. IeÅ¡kovės nuomone, UAB „Cgates“ nurodytas terminas iki 2020 m. lapkričio 1 d. nepradėti optinio kabelio tinklo integravimo į savo tinklus, yra visiÅ¡kai neprotingas ir per trumpas.

Pagal CK 6.480 straipsnį neterminuota sutartis gali bÅ«ti nutraukta bet kada įspėjus kitÄ Å¡alį prieÅ¡ vienÄ mėnesį, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai – prieÅ¡ tris mėnesius iki nutraukimo. Taigi pagal teisinį reglamentavimÄ nuomos sutarties nutraukimo terminai gali bÅ«ti ilgesni. 12.12. Teismas neįvertino liudytojo ieÅ¡kovės darbuotojo A. G. parodymų, jo ir Telia Lietuva, AB, darbuotojų 2020 m. spalio 8, 9 d. susiraÅ¡inėjimo. Nurodyti neįvertinti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovei pradėti teikti paslaugas savo abonentams per Telia Lietuva, AB, tinklÄ , juos perjungti į šį tinklÄ užtruktų 9 ar 10 mėnesių, ieÅ¡kovė patirtų papildomų iÅ¡laidų, nes Telia Lietuva, AB į ieÅ¡kovės abonentų butus tiestų savo „paskutinio mylios“ kabelius, nepaisydama to, kad juose jau yra seni ieÅ¡kovės kabeliai.

Be to, ieÅ¡kovei buvo nepatrauklu teikti paslaugas naudojantis Telia Lietuva, AB, tinklu, nes kainos yra aukÅ¡tos ir per šį tinklÄ negalima teikti kabelinės televizijos paslaugų, o jomis (duomenys neskelbtini) naudojosi 75 proc. ieÅ¡kovės abonentų. 12.13. IeÅ¡kovė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad UAB „Cgates“ neturėjo tikslo iÅ¡stumti ieÅ¡kovės iÅ¡ rinkos. UAB „Cgates“ įsigijo tinklÄ už 160 000 Eur, o ieÅ¡kovei pasiÅ«lė pirkti už neadekvačiÄ 250 000 Eur. Tai – nesÄ Å¾iningas elgesys.

Atsakovės UAB „Cgates“ pasiÅ«lymas perleisti jai ieÅ¡kovės abonentus buvo neįgyvendinamas, nes vartotojai pagal paslaugų teikimo sutartis yra kreditoriai, todėl teisių ir pareigų perleidimas galimas tik jų sutikimu. Teismas neįvertino taip pat ir Å¡ių aplinkybių. 12.14. IeÅ¡kovė atkreipė dėmesį į nepagrįstus atsakovių teiginius, kad žalos dydis neva turi bÅ«ti mažinamas PVM ir pelno mokesčių dydžiais. Žalos atlyginimo bÅ«das – negautos pajamos – turi bÅ«ti apmokestinamos PVM mokesčiu, nes yra PVM objektas (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimas byloje Nr. C-295/17).

IeÅ¡kovė teigia įrodžiusi žalos dydį – pateikė sutartis su vartotojais, sutarčių apyraÅ¡Ä , pažymÄ apie negautas 35 764,08 Eur pajamas. Jos apskaičiuotos vadovaujantis terminuotų sutarčių galiojimo terminu. Taip pat atsižvelgtina į ieÅ¡kovės investicijas į ginčo tinklÄ , kurias ji prarado, kai jos abonentai buvo atjungti. 12.15. Atsakovė UAB „Cgates“ iÅ¡ nesÄ Å¾iningos konkurencijos galėjo gauti naudos – padidinti abonentų skaičių (duomenys neskelbtini), pakelti kainas, taikyti mažiau nuolaidų.

UAB „Cgates“ nepateikė duomenų, nors teismas įpareigojo jÄ tai padaryti. Dėl to ieÅ¡kovė neturi galimybės reikÅ¡ti reikalavimo dėl atsakovės UAB „Cgates“ gautos naudos priteisimo. 12.16. IeÅ¡kovė mano, kad atsakovėms iÅ¡ jos priteistos per didelės bylinėjimosi iÅ¡laidos. Jos turi bÅ«ti sumažintos atsižvelgiant į atsakovių veiksmus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus. Teismas neturėtų toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alių iÅ¡laidavimo.

Atsakovei UAB „Cgates“ neturėjo būti priteistos tokios 3 048,46 Eur išlaidos:

1) už praÅ¡ymÄ palikti UAB „Init“ ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , UAB „Init“ atsiliepimo į UAB „Cgates“ praÅ¡ymÄ analizę, raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (teismas laikė pagrįstomis 639,20 Eur);

2) už atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties, atsiliepimÄ Ä¯ UAB „Init“ atskirÄ jį skundÄ (teismas laikė pagrįstomis 1 278,40 Eur);

3) už atsiliepimÄ Ä¯ kasacinį skundÄ (1 130,86 Eur). IeÅ¡kovė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi patenkino kasacinį skundÄ , panaikino žemesniųjų instancijų teismus, nurodė, kad jie nepagrįstai dalį ieÅ¡kinio paliko nenagrinėtÄ . Dėl to nepagrįsto UAB „Cgates“ praÅ¡ymo palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu padariniai negali bÅ«ti perkelti ieÅ¡kovei. Dėl tų pačių priežasčių ir kitai atsakovei UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistos 1 331 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. 12.17.

IeÅ¡kovė praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad ji keitė ieÅ¡kinio reikalavimus, o atsakovės rengė naujus atsiliepimus ir patyrė papildomų iÅ¡laidų, nes teismas atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir neužtikrino ieÅ¡kinio prevencinių reikalavimų. Dėl to neteko prasmės prevenciniai reikalavimai ir reikalavimas perkelti pirkėjo teises bei pareigas ar įpareigoti tęsti nuomos santykius.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Cgates“ praÅ¡o atmesti skundÄ ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 13.1. IeÅ¡kovės reikalavimas pripažinti buvus jos ir atsakovės UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ optinio kabelio tinklo nuomos santykius nesukels jai teisinių padarinių. Reikalavimas dėl teisių pripažinimo gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas kaip savarankiÅ¡kas tik tuo atveju, jeigu, jį patenkinus, ieÅ¡kovui kils tiesioginių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019).

IeÅ¡kovės reikalavimas dėl nuomos santykių pripažinimo nesukels bylos Å¡alims teisinių padarinių. Net ir pripažinus nurodytÄ nuomos santykių faktÄ , ieÅ¡kovė neįgytų pirmenybės teisės pirkti nuomotÄ tinklÄ , tai nepagrįstų atsakovių nesÄ Å¾iningumo sudarius tinklo pirkimo-pardavimo sutartį. Å is reikalavimas negali bÅ«ti laikomas materialiuoju reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022). 13.2. IeÅ¡kovės cituojamos nutartys neturi nieko bendra su klausimu, ar teismas pagrįstai nenagrinėjo ieÅ¡kovės reikalavimo dėl nuomos santykių pripažinimo. 13.3.

IeÅ¡kovė neteisingai aiÅ¡kina apskųstÄ teismo sprendimÄ , teigdama, kad teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog jeigu bÅ«tų pripažintas tinklo nuomos santykių faktas, tai ieÅ¡kovė bÅ«tų turėjusi pirmenybės teisę pirkti tinklÄ . 13.4. CK 6.478 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomos sutartis ilgesniam negu vienerių metų laikotarpiui turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. IeÅ¡kovė ir atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ niekada nebuvo sudariusio raÅ¡ytinės tinklo nuomos sutarties. 13.5. UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ niekada nebuvo perdavusi tinklo ieÅ¡kovei valdyti ir juo naudotis.

TinklÄ valdė ir juo rÅ«pinosi UAB „PaÅ¡ilės tinklas“. Tai neatitinka CK 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuomos sutarties sampratos. Dėl to ir tai, kad ieÅ¡kovė kas mėnesį atsakovei UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ mokėjo 750 Eur nuomos mokestį, nepatvirtina nuomos santykių. IeÅ¡kovė, atsiskaitydama už leidimÄ naudotis tinklu, vartojo formuluotę „nuomos mokestis“, bet tik dėl to nesusiformavo nuomos santykiai. IeÅ¡kovė ir atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas' yra verslo subjektai, todėl vartoja buityje įprastus žodžius, jiems nesuteikdamos teisinės reikÅ¡mės. 13.6.

IeÅ¡kovė ignoruoja tai, kad nuomos sutarties su vienu tiekėju sudarymas atsakovei UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ bÅ«tų ekonomiÅ¡kai nenaudingas, nes optiniu kabeliu gali naudotis daug tiekėjų, kurie savo nuožiÅ«ra spręstų, kaip, naudodamiesi vienu tinklu, galėtų pasiekti savo mažmeninius klientus. IÅ¡nuomodama tinklÄ tik ieÅ¡kovei, atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ bÅ«tų praradusi galimybę leisti juo naudotis kitiems Å«kio subjektams. 13.7. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų.

IeÅ¡kovė ir atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ nebuvo raÅ¡tu sudariusios susitarimo, kuriuo atsakovė bÅ«tų įsipareigojusi tinklÄ siÅ«lyti pirkti pirmiausia ieÅ¡kovei. Ä®statymuose taip pat nenustatyta ieÅ¡kovei tokios pirmenybės teisės. Net jei teismas bÅ«tų pripažinęs buvus tinklo nuomos santykius, dėl to ieÅ¡kovė nebÅ«tų įgijusi pirmumo teisės įsigyti ginčo tinklo. 13.8. UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ dar 2019 m. spalio mėn. kalbėjosi su ieÅ¡kove apie tinklo pardavimÄ , bet ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė noro jį įsigyti.

IeÅ¡kovė atmetė taip pat ir atsakovės UAB „Cgates“ pasiÅ«lymÄ perpirkti tinklÄ , nesileido į jokias derybas. IeÅ¡kovė buvo finansiÅ¡kai nepajėgi įsigyti tinklÄ . 13.9. IeÅ¡kovė galėjo vykdyti veiklÄ naudodamasi ne tik ginčo tinklu, bet taip pat ir Telia Lietuva, AB, didmeninės plačiajuosčio ryÅ¡io prieigos (DPP) paslauga, bet nesiėmė jokių veiksmų veiklai tęsti. 13.10. Atsakovė UAB „Cgates“ nesusijusi su ieÅ¡kovės ir UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ santykiais.

Ä®sigydama tinklÄ , UAB „Cgates“ tikėjosi jį valdyti ir juo naudotis kaip savininkė, todėl jos veiksmų negalima laikyti nesÄ Å¾iningais. Ji suteikė ieÅ¡kovei beveik trijų mėnesių terminÄ (iki 2020 m. spalio 31 d.) imtis veiksmų veiklai iÅ¡saugoti ir tęsti, bet ieÅ¡kovė nieko nepadarė, bet pasirinko taktikÄ Ä¯rodinėti esÄ UAB „Cgates“ atliko konkurencijos teisei prieÅ¡taraujančius veiksmus. IeÅ¡kovė į Telia Lietuva, AB, kreipėsi tik 2020 m. spalio mėn. Net ir turėdama informacijÄ iÅ¡ Telia Lietuva, AB, apie klientų perjungimo trukmę, ieÅ¡kovė niekada nesikreipė į atsakovę UAB „Cgates“, neprašė peržiÅ«rėti tinklo integracijos termino. 13.11.

Net jei bÅ«tų laikoma, kad ieÅ¡kovę ir atsakovę UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ siejo tinklo nuomos teisiniai santykiai, tai jie turėtų bÅ«ti laikomi neterminuotais. Pagal CK 6.480 straipsnį apie nuomos sutarties nutraukimÄ kitÄ Å¡alį reikia įspėti prieÅ¡ mėnesį arba prieÅ¡ tris mėnesius, jeigu nuomojami nekilnojamieji daiktai. Apie tai, kad nebegalės naudotis tinklu, ieÅ¡kovė įspėta daugiau negu prieÅ¡ tris mėnesius. 13.12. Atsakovė UAB „Cgates“ pateikė du pasiÅ«lymu, bet ieÅ¡kovė juos atmetė ir nepasiÅ«lė savo variantų, nesiekė derėtis.

Pati ieÅ¡kovė siekė nesÄ Å¾iningai įgyti konkurencinį pranaÅ¡umÄ , nes norėjo nemokamai naudotis kitiems asmenims priklausančia infrastruktÅ«ra. 13.13. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė naujÄ argumentÄ , kuriuo nesirėmė pirmosios instancijos teisme, t. y. kad atmetus ieÅ¡kinį, įteisinti UAB „Cgates“ savavaliÅ¡ki veiksmai, nes Å¡i atsakovė negalėjo savavaliÅ¡kai atjungti nuo tinko ieÅ¡kovės klientų. Norėdama tai padaryti, ji turėjo kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡yti įpareigoti UAB „Init“ atjungti savo „paskutinę myliÄ â€œ.

UAB „Cgates“ mano, kad ji turėjo teisę su tinklu elgtis kaip savininkė. 13.14. Teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo ieÅ¡kovės darbuotojo A. G. parodymais, nes jie prieÅ¡tarauja pačios ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktiems įrodymams. IÅ¡ ieÅ¡kovės susiraÅ¡inėjimo matyti, kad ji į Telia Lietuva, AB, kreipėsi tik 2020 m. spalio mėn., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo tada, kai buvo informuota apie UAB „Cgates“ planus integruoti įsigytÄ tinklÄ (žodžiu kreipėsi – 2020 m. rugsėjo mėn.). ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. susitiko su UAB „Cgates“ atstovais ir Å¡ie atmetė galimybę toliau leisti ieÅ¡kovei naudotis ginčo tinklu.

PraÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovė prašė uždrausti atsakovei UAB „Cgates“ atlikti bet kokius veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovė nebegalėtų teikti paslaugų savo klientams. 13.15. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ir 15 straipsnio 1 dalį. Teismas neapsiribojo tik teisės normų iÅ¡dėstymu, iÅ¡samiai pasisakė dėl sutarties sudarymo fakto, aplinkybių, ieÅ¡kovės informavimo, pasiÅ«lymų jai teikimo.

UAB „Cgates“, įsigydama ginčo tinklÄ , siekė pagerinti savo paslaugų kokybę. IeÅ¡kovė turėjo pakankamai laiko pokyčiams, bet tik imitavo, kad imasi tam tikrų veiksmų veiklai tęsti. 13.16. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „Cgates“ vengė pateikti į bylÄ duomenis apie savo klientų pokytį. Vis dėlto teismo posėdyje UAB „Cgates“ nurodė, kad gali pateikti pažymÄ apie klientus, bet ieÅ¡kovės atstovė atsakė, jog nebÅ«tina to daryti.

Taigi ieÅ¡kovės procesinis elgesys nesÄ Å¾iningas. UAB „Cgates“ klientų skaičius po 2020 m. liepos 20 d. iÅ¡ esmės nepasikeitė. 13.17. IeÅ¡kovės klientai iÅ¡ esmės nekeistų atsakovės UAB „Cgates“ paslaugų apimties (duomenys neskelbtini), nes UAB „Cgates“ turi apie 3 000 klientų ir tai yra 9 kartus daugiau negu turėjo ieÅ¡kovė. 13.18. IeÅ¡kovė remiasi Konkurencijos tarybos atliktu rinkos tyrimu Å iauliuose dėl UAB „Splius“ akcijų įsigijimo, bet Å¡is tyrimas nesusijęs nei su ieÅ¡kove, nei su atsakove UAB „PaÅ¡ilės tinklas, nei su Å¡ios ir atsakovės UAB „Cgates“ sudaryta tinklo pirkimo-pardavimo sutartimi.

Å iauliuose iÅ¡tirtos aplinkybės nepanaÅ¡ios į sandorio (duomenys neskelbtini) aplinkybes. 13.19. IeÅ¡kovė neprašė pirmosios instancijos teismo sustabdyti bylÄ . IeÅ¡kovės nurodytoje administracinėje byloje priimtas sprendimas negali turėti prejudicinės galios nagrinėjamai bylai. Å ių bylų nagrinėjimo dalykai skirtingi. 13.20. Apeliantė nepagrįstai kelia negautų pajamų dydžio klausimÄ , nes teismas, nenustatęs atsakovių neteisėtų veiksmų, nenagrinėjo Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Nepaisant to, atsiliepime nurodyta, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ negautos pajamos apskaičiuojamos pagal grynÄ jį pelnÄ , kuris gaunamas atėmus visas sÄ naudas ir pelno mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020). Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad Å¡iuo mokesčiu be kita ko neapmokestinamas žalos atlyginimas. Pelno mokesčio įstatymo komentare pasisakyta, kad žala yra dėl turto netekimo arba pakenkimo jam (sugadinimo) patirtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos.

IeÅ¡kovė turi pareigÄ suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus. Ji niekada nereikalavo priteisti iÅ¡ UAB „Cgates“ gautÄ naudÄ . 13.21. Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė keturis kartus keitė ieÅ¡kinio reikalavimus, tiek pat kartų teikė tokius pat praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Jie visi atmesti. Atsakovės buvo priverstos gintis. Atsakovėms priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių. Juos virÅ¡ijančias iÅ¡laidas teismas sumažino.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ praÅ¡o atmesti skundÄ ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 14.1. Teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį. IeÅ¡kovė paskutiniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad nebeįmanoma pratęsti nuomos santykių ar perkelti pirkėjo teisių, nes ji (duomenys neskelbtini) nebeturi abonentų. Nuomos santykių buvimas ar nebuvimas neturi reikÅ¡mės ieÅ¡kovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo, nes žala kildinama ir negautų pajamų pagal jos ir jos klientų sudarytas sutartis.

IeÅ¡kovės pateiktame žalos apskaičiavime neatsižvelgta į mokestį už tinklo administravimÄ , ieÅ¡kovės naudojimÄ si tinklu ir kt. 14.2. IeÅ¡kovės ir atsakovės UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ niekada nesiejo tinko nuomos santykiai. UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ priklauso „Vectrum“ įmonių grupei, kuri užsiima didmenine telekomunikacinės įrangos prekyba, įrengia optinių kabelių tinklus, juos valdo, suteikia interneto ir televizijos tiekėjui galimybę naudotis tinklu, prižiÅ«ri, remontuoja tinklus.

UAB „PaÅ¡ilės tinkas“ neperdavė ieÅ¡kovei optinio kabelio tinklo kontrolės, gavo ne tik nuomos mokestį. Jos nepasirašė tinklo perdavimo-priėmimo akto. Tai, kad ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita, nereiÅ¡kia, kad tinklas jai perduotas. 14.3. UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ atliko visus, net ir smulkiausius su tinklu susijusius darbus – pajunginėjo ieÅ¡kovės abonentus, administravo tinklÄ . PVM sÄ skaitose faktÅ«rose UAB „Init“ įvardijama kaip paslaugų pirkėja, o UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ – pardavėja.

SÄ skaitose nurodyta, kad atsiskaitoma už prekes ir paslaugas. Taigi UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ ieÅ¡kovei teikė paslaugÄ â€“ leido naudotis tinklu ir jį visiÅ¡kai aptarnavo. Pati atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ buvo sudariusi sutartis su paslaugų teikėjais ir mokėjo visus mokesčius, susijusius su tinklu. IeÅ¡kovė tik nurodydavo, kur turėtų bÅ«ti prijungti klientai. Ji sumokėdavo mokestį už galimybę leisti savo duomenų srautÄ per UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ priklausantį kabelio tinklÄ .

Duomenų leidimas ir buvo įvardijamas kaip tinklo nuoma. Toks siauras optinio kabelio tinklo panaudojimas negali būti traktuojamas kaip daikto nuoma. UAB „Pašilės tinklas“ teikė paslaugas juridiniams asmenims. 14.4. Ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika nesusijusi su bylos nutraukimo klausimu, nes joje aptariamos sutarčių sudarymo aplinkybės, bet ne atvejai, kada turėtų ar neturėtų būti nagrinėjama byla. UAB „Pašilės tinklas“ teigia, kad šalis siejo paslaugų teikimo santykiai. 14.5.

Tai, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje neaptarė visų apeliantės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų teiginių, nereiÅ¡kia, kad sprendimas netinkamai motyvuotas. Teismas aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai pasisakė dėl esminių Å¡alių argumentų. 14.6. Atsakovės neatliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų. IeÅ¡kovės argumentai, kuriais aptariamas UAB „Cgates“ ketinimas įsigyti Å iauliuose veikusios UAB „Splius“ (televizijos kanalo su verslu) akcijas, nesusiję su nagrinėjama byla.

Atsakovės neužkirto kelio ieÅ¡kovei pačiai įsirengti savo optinio kabelio tinklÄ ir teikti paslaugas. Tiesiog ji to nepadarė dėl savo didelio aplaidumo. 14.7. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė skirtingus argumentus dėl savo pirmumo teisės įsigyti ginčo tinklÄ : kad ji buvo tinklo bendraturtė; kad ji buvo tinklo nuomininkė; kad tinklo savininkė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ turėjo bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei pirkti tinklÄ pirmumo teise;

UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ anksčiau siÅ«lė ieÅ¡kovei įsigyti tinklÄ , todėl ir vėliau turėjo jai tai pasiÅ«lyti. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuo 2019 metų nevyko tinklo savininkės ir ieÅ¡kovės derybos. IeÅ¡kovės nurodytos investicijos į tinklÄ yra ne investicijos, bet natÅ«ralÅ«s kaÅ¡tai. 14.8. Liudytojo A. G. parodymai abejotini, nes jis yra ieÅ¡kovės darbuotojas ir nurodo jai palankiÄ informacijÄ . Atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ remiasi savo patirtimi ir teigia, kad liudytojo nurodytas 9 ar 10 mėnesių terminas ieÅ¡kovės klientams prijungti prie kito tinklo yra per ilgas.

Liudytojas su Telia Lietuva, AB, komunikuoti pradėjo tik 2020 m. spalio mėn. 14.9. Žala, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, nepreziumuojama. IeÅ¡kovės teikiamos paslaugos yra apmokestinamos, bet tai nereiÅ¡kia, kad mokesčiai turi bÅ«ti priteisiami. Tai prieÅ¡tarautų teismų praktikai dėl negautų pajamų, kaip negauto grynojo pelno atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 39 punktas). IeÅ¡kovė, skaičiuodama negautas pajamas, nepateikė įrodymų, kad iÅ¡ tikrųjų su abonentais buvo sudariusi sutartis, kurias iÅ¡vardijo sutarčių sÄ raÅ¡e. Taip pat ieÅ¡kovė neatėmė PVM ir pelno mokesčių.

Be to, klientai gali nutraukti sutartis su ieÅ¡kove taip pat ir prieÅ¡ terminÄ . Net 45 ieÅ¡kovės nurodytos sutartys sudarytos po 2020 m. liepos 20 d., kai ieÅ¡kovė žinojo apie naujÄ tinklo savininkÄ . 14.10. Atsakovėms priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos neturėtų bÅ«ti mažinamos. IeÅ¡kovė teikė daug procesinių dokumentų, taip pat daug kartų keitė argumentacijÄ ir reikalavimus, todėl atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ patyrė didelių bylinėjimosi iÅ¡laidų, bet jų dydis nevirÅ¡ija teisingumo ministro patvirtintų rekomenduojamų įkainių.

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Nagrinėjamoje byloje kilo Å¡alių ginčas dėl optinio kabelio tinklo naudojimo elektroninių ryÅ¡ių paslaugoms teikti kvalifikavimo kaip nuomos sutartinių teisinių santykių, taip pat šį tinklÄ nusipirkusio naujo savininko teisės nebeleisti tinklo naudotojui toliau naudotis ginčo tinklu ir atjungti nuo tinklo to naudotojo abonentus įgyvendinimo teisėtumo.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Taip pat teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių reikėtų peržengti šioje byloje paduotame apeliaciniame skunde apibrėžtų ribų. Dėl byloje nustatytų aplinkybių 17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 20 d. naudojosi atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ nuosavybės teise valdytu optinio kabelio tinklu (duomenys neskelbtini). Šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties ir nenustatė konkretaus susitarimo termino.

UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ pateikdavo ieÅ¡kovei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už paslaugas, bÅ«tinas elektroninių ryÅ¡ių paslaugoms teikti. IeÅ¡kovė jas apmokėdavo, naudojosi nurodytu tinklu ir per jį teikė savo abonentams į butus interneto bei kabelinės televizijos paslaugas.

18. IeÅ¡kovė UAB „Init“ ir atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ 2019 m. spalio mėn. elektroniniu paÅ¡tu susiraÅ¡inėjo dėl tinklo įsigijimo, bet nepasiekė susitarimo. Atsakovės 2020 m. liepos 20 d. sudarė nurodyto optinio kabelio tinklo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Cgates“ iÅ¡ UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ nusipirko šį tinklÄ už 160 000 Eur. UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ vadovas R. Å . 2020 m. liepos 24 d. elektroniniu paÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovei, kad ji nuo 2020 m. lapkričio 1 d. nebegalės naudotis tinklu, nes jis parduotas atsakovei UAB „Cgates“.

Pastarosios atstovas 2020 m. rugpjūčio 6 d. ieÅ¡kovei nurodė, kad ginčo tinklas nuo 2020 m. spalio mėn. bus pradėtas integruoti į UAB „Cgates“ tinklų sistemÄ . UAB „Cgates“ siÅ«lė ieÅ¡kovei arba už Å¡eÅ¡ių mėnesių pajamas perleisti ieÅ¡kovės klientus, arba ieÅ¡kovei perpirkti ginčo tinklÄ už 250 000 Eur. IeÅ¡kovė atmetė abu pasiÅ«lymus, nes jie jai ekonomiÅ¡kai nenaudingi.

19. Atsakovė UAB „Cgates“ nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 18 d. atjungė nuo ginčo tinklo visus ieÅ¡kovės abonentus, todėl ieÅ¡kovė nebeteikia interneto ir televizijos paslaugų (duomenys neskelbtini). Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti, kad ieÅ¡kovę UAB „Init“ ir atsakovę UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ siejo optinio kabelio nuomos santykiai, kvalifikavimo 20. Pagal CK 1.138 straipsnio 1 punktÄ civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos pripažindamas tas teises, pagal CK 1.138 straipsnio 6 punktÄ â€“ iÅ¡ieÅ¡kodamas iÅ¡ pažeidusio teisę asmens padarytÄ turtinę ar neturtinę žalÄ (nuostolius, o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudÄ , delspinigius).

21. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartÄ konstatavęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinių santykių kvalifikavimÄ vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Ä®statymÄ , taikomÄ byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas).

23. Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, iÅ¡tyręs ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimÄ , kvalifikuoja ginčo santykius, aiÅ¡kina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

24. Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktÄ ; 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017 19 punktÄ ). Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali bÅ«ti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus Å¡alių teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 71 punktÄ ).

25. Galutinai nagrinėjamoje byloje suformulavusi ieÅ¡kinio dalykÄ sudarančius reikalavimus, apeliantė prašė teismo pripažinti, kad jÄ ir atsakovę UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. siejo kabelių tinklo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos santykiai bei priteisti solidariai iÅ¡ abiejų atsakovių 35 764,08 Eur negautų pajamų. IÅ¡ galutinio byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio struktÅ«ros matyti, kad praÅ¡omu pripažinti teisiniu faktu dėl nuomos sutartinių santykių buvimo ieÅ¡kovė grindė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl negautų pajamų priteisimo.

Dėl to nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje ieÅ¡kinio dalykas yra tik ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti negautas pajamas kaip nuostolių atlyginimÄ (CK 1.138 straipsnio 6 punktas; CPK 135 straipsnio 4 punktas), o praÅ¡omas pripažinti buvusių nuomos teisinių santykių faktas yra faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarantis elementas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nepaisant to, kad abu aptariami apeliantės praÅ¡ymai suformuluoti ieÅ¡kinio praÅ¡omojoje dalyje. Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje konkrečioje byloje susidariusioje situacijoje ieÅ¡kinyje suformuluotas praÅ¡ymas pripažinti buvusių nuomos teisinių santykių faktÄ materialiosios teisės prasme per se (savaime) be ieÅ¡kinio reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo apeliantei negali sukelti teisinių padarinių.

Tad apskųstu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimo, kuriuo praÅ¡yta pripažinti tinklo nuomos sutartinių teisinių santykių faktÄ kaip nenagrinėtinÄ civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į pačios apeliantės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, kuriais ji kvestionuoja aptariamÄ bylos dalies nutraukimÄ ir kelia iÅ¡imtinai bylos Å¡alių santykių teisinio kvalifikavimo kaip sutartinių nuomos santykių klausimÄ .

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ teisės taikymas ir teisinių santykių kvalifikacija yra teismo prerogatyva (žr. Å¡ios nutarties 22–24 punktai).

26. Toliau Å¡ioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako bÅ«tent dėl Å¡alių santykių kvalifikavimo pagal atitinkamas privatinės teisės normas ir įvertina pirmosios instancijos teismo atmestÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl apeliantės nurodomų negautų pajamų priteisimo. Dėl bylos Å¡alių santykių kvalifikavimo kaip elektroninių ryÅ¡ių tinklo (infrastruktÅ«ros) naudojimo sutartinių santykių 27. Vadovaujantis CK 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomos sutarties samprata pagal Å¡iÄ sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktÄ laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita Å¡alis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

28. Pagal CK 6.477 straipsnio 2 dalį, nuomos sutarties dalykas gali būti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. Įstatymai gali nustatyti daiktų, kurių nuoma draudžiama arba ribojama, rūšis.

29. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo optinio kabelio tinklo savininkė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ buvo leidusi apeliantei naudotis tinklu už užmokestį, kurį iÅ¡raÅ¡omose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose įvardijo kaip nuomos mokestį. Pagal bendrÄ jį nuomos sutarties apibrėžimÄ iÅ¡ pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tokie Å¡alių santykiai atitinka sutartinių daikto (tinklo) nuomos santykių sampratÄ , bet taip atrodo tik iÅ¡ pirmo žvilgsnio ir Å¡tai dėl kokių, toliau iÅ¡vardytų priežasčių.

30. Visų pirma, sutarties Å¡alių susitarimo objektas yra specifinis – tai anksčiau atsakovei UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ nuosavybės teise priklausęs optinio kabelio tinklas (dabar jis nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Cgates“), kurį apeliantė naudojo ir juo savo klientams (abonentams) tiekė internetÄ ir retransliuodavo kabelinės televizijos kanalus, t. y. perduodavo signalus optinėmis priemonėmis. Taigi apeliantės ir atsakovių santykiai susiję su elektroniniais ryÅ¡iais.

31. Visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymas (toliau – ir ERĮ) (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Elektroninių ryšių įstatymas nereglamentuoja visuomeninių santykių, susijusių su paslaugomis, teikiamomis naudojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tinklus ir paslaugas, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo susijusių paslaugų (ERĮ 1 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti ERÄ® yra taikomas, nes atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ buvo, atsakovė UAB „Cgates“, nusipirkusi optinio kabelio tinklÄ , yra Å¡io tinklo, kaip elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros valdytoja, o apeliantė iki jos abonentų atjungimo nuo ginčo tinko buvo Å¡ios elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros naudotoja. Nurodyti teisiniai faktai nustatyti vadovaujantis toliau nurodytomis ERÄ® nuostatomis.

32. Pagal ERÄ® 3 straipsnio 15 dalį, elektroninių ryÅ¡ių paslauga – paprastai už atlygį teikiama paslauga, kuriÄ visiÅ¡kai ar daugiausia sudaro signalų perdavimas elektroninių ryÅ¡ių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui) naudojamais tinklais. Elektroninių ryÅ¡ių paslaugos neapima elektroninių ryÅ¡ių tinklais ar naudojant elektroninių ryÅ¡ių paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės visuomenės paslaugų, kurių visiÅ¡kai ar daugiausia nesudaro signalų perdavimas elektroninių ryÅ¡ių tinklais.

33. Iš pirmiau nurodytos įstatymo nuostatos matyti, kad apeliantė, naudodamasi ginčo tinklu, teikė savo abonentams elektroninių ryšių paslaugas. Būtent šiems apeliantę ir jos abonentus, kaip galutinius paslaugų gavėjus pagal ERĮ 3 straipsnio siejantiems santykiams netaikomas Elektroninių ryšių įstatymas.

34. ERÄ® 3 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad elektroninių ryÅ¡ių tinklas – perdavimo sistemos ir (arba) komutavimo bei marÅ¡ruto parinkimo įranga, kitos priemonės, įskaitant pasyviuosius tinklo elementus, leidžiančios perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetÄ ) ir judriuosius antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas (kiek jos naudojamos signalams perduoti), tinklus, naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), ir kabelinės televizijos bei mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklus neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobÅ«dį.

35. Pirmiau nurodytÄ Ä¯statymo nuostatÄ atitinka ginčo tinklas, nes jis sudarytas iÅ¡ optinio kabelio, kuriuo perduodamas internetas ir kabelinės bei skaitmeninės televizijos signalai.

36. Pagal ERĮ 3 straipsnio 17 dalį, elektroninių ryšių tinklo teikimas – elektroninių ryšių tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ir (arba) galimybės juo naudotis suteikimas.

37. ERĮ 3 straipsnio 241 dalyje pateiktas infrastruktūros naudotojo apibrėžimas – tai viešųjų ryšių tinklų teikėjas, kuris pageidauja sudaryti arba yra sudaręs su infrastruktūros valdytoju sutartį dėl bendro elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo ir (ar) naudojimo.

38. Vadovaujantis ERÄ® 3 straipsnio 242 dalimi, infrastruktÅ«ros valdytojas – tai asmuo, valdantis elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«rÄ ir (ar) tinkamos paskirties fizinę infrastruktÅ«rÄ arba ketinantis vykdyti Å¡ios infrastruktÅ«ros įrengimo darbus.

39. IÅ¡ pirmiau nurodytų įstatymo nuostatų matyti, kad pagal jas atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ buvo ginčo elektroninių ryÅ¡ių tinklo steigėja, kuri valdė, kontroliavo ir suteikė apeliantei galimybę juo naudotis. Atsakovė UAB „Cgates“, nusipirkusi iÅ¡ UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ ginčo tinklÄ , yra jo valdytoja. Ji taip pat kontroliuoja ir turi teisę suteikti juo naudotis kitiems naudotojams.

40. Nagrinėjamoje byloje susidariusios situacijos specifika yra ta, kad tinklo valdytoja atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ žodžiu ir konkliudentiniais suteikė apeliantei leidimÄ tinklu naudotis, bet jos nesudarė bendro elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros naudojimo sutarties raÅ¡ytine forma. Taigi tokia sutartis nuo 2017 metų sudaryta žodine forma bei konkliudentiniais Å¡alių veiksmais ir buvo vykdoma. Sutarties vykdymo faktÄ patvirtina bylos Å¡alių nurodyti veiksmai ir pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Apeliantė mokėjo užmokestį atsakovei UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ leidimÄ naudotis ginčo tinklo infrastruktÅ«ra. Å is mokestis UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose įvardytas kaip susidedantis iÅ¡ nuomos mokesčio, administravimo mokesčio, aptarnavimo mokesčio, aptarnavimo mokesčio, klientų pajungimo mokesčio ir kt. Tai iÅ¡ esmės atitinka Elektroninių ryÅ¡ių įstatyme nustatytÄ užmokestį – pagal ERÄ® 39 straipsnio 5 dalį infrastruktÅ«ros naudotojas Å¡alių susitarimu moka infrastruktÅ«ros valdytojui užmokestį už naudojimÄ si elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktÅ«ra.

Užmokesčio nustatymo ir mokėjimo tvarka detalizuota Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1V-978 patvirtintų Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2021 m. birželio 1 d.) VIII skyriaus „Bendras elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimas“ V skirsnyje (Taisyklių 346–349 punktuose).

Nei atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“, nei apeliantė byloje neginčija to, kad atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ buvo ginčo tinklo valdytoja, ji tinklÄ administravo, prižiÅ«rėjo, plėtė, iÅ¡laikė, apmokėdavo su tinklo iÅ¡laikymu ir veikimu susijusias iÅ¡laidas bei mokesčius.

41. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Elektroninių ryÅ¡ių įstatyme ir kituose įstatymuose nenustatyta elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros valdytojos pareiga, parduodant infrastuktÅ«rÄ , jÄ siÅ«lyti infrastruktÅ«ros naudotojai, kuri faktiÅ¡kai naudojasi ta infrastuktÅ«ra. Apeliantė neturėjo pirmenybės teisės įsigyti ginčo infrastuktÅ«ros, todėl atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“, parduodama infrastuktÅ«rÄ atsakovei UAB „Cgates“, tokios teisės negalėjo pažeisti ir nepažeidė.

Taip pat nėra pagrindo atsakovei UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ taikyti ir ikisutartinės atsakomybės, nes ji 2019 m. spalio mėn. pradėjo derybas, pateikusi apeliantei kelis ginčo tinklo įsigijimo įvairia forma variantus, bet tolesnės Å¡alių derybos nevyko ir nutrÅ«ko nepasiekus jokio rezultato esant iÅ¡ esmės pradinei stadijai. Apeliantė kelia klausimÄ dėl atsakovės UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ atsakomybės už sutarties dėl bendro infrastruktÅ«ros naudojimo nutraukimÄ , bet Å¡ie argumentai nepagrįsti, nes nurodyta sutartis nutraukta tada, kai UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ jau nebebuvo ginčo infrastruktÅ«ros valdytoja, sutartį nutraukė ir apeliantės abonentus nuo tinklo atjungė ne Å¡i atsakovė, bet naujÄ ja valdytoja tapusi UAB „Cgates“.

Tad byloje nėra pagrindo nurodytai atsakovei taikyti taip pat ir sutartinės civilinės atsakomybės. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl pastarosios atsakovės veiksmų. Dėl atsakovės UAB „Cgates“ (infrastruktÅ«ros valdytojos) pareigų užtikrinti bendro elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros naudojimo kartu su apeliante (infrastuktÅ«ros naudotoja) tęstinumÄ ir ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti negautas pajamas vertinimo 42. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „Cgates“, 2020 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirkusi ginčo tinklÄ , žinojo apie tai, kad juo naudojasi apeliantė, nepaisant to, jog pirkimo-pardavimo sutartyje tokia informacija neįraÅ¡yta.

Taigi pasikeitus ginčo tinklo savininkui, pasikeitė taip pat ir jo valdytojas.

43. ERÄ® 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros įrengimÄ , apsaugÄ , bendrÄ naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Kelių įstatymas, RyÅ¡ių reguliavimo tarnybos tvirtinamos elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros įrengimo ir naudojimo taisyklės ir kiti teisės aktai.

44. Bendras elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktÅ«ros naudojimas taip pat reglamentuotas ERÄ® 39 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, infrastruktÅ«ros valdytojai turi teisę siÅ«lyti infrastruktÅ«ros naudotojams bendrai naudotis jų valdoma esama elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktÅ«ra ir įsirengti elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«rÄ paskelbdami informacijÄ apie esamÄ elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«rÄ ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktÅ«rÄ (infrastruktÅ«ros rūšį, įrengimo vietÄ , marÅ¡rutÄ , užpildymÄ ir panaÅ¡iai).

45. Vadovaujantis ERÄ® 39 straipsnio 2 dalimi, jeigu infrastruktÅ«ros naudotojas negali įgyvendinti teisės įrengti reikalingÄ elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«rÄ arba jeigu tokios teisės įgyvendinimo iÅ¡laidos yra neproporcingai didelės ir kai tai iÅ¡ infrastruktÅ«ros valdytojo nereikalauja papildomų esminių darbų, infrastruktÅ«ros valdytojas privalo, laikydamasis nediskriminavimo ir skaidrumo principų, su infrastruktÅ«ros naudotoju sudaryti sutartį dėl bendro esamos elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktÅ«ros naudojimo ir elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros įrengimo (toliau – sutartis dėl bendro infrastruktÅ«ros naudojimo).

46. Analizuojant nagrinėjamoje byloje susidariusiÄ situacijÄ pirmiau nurodytos teisės normos kontekste, pažymėtina, kad ginčo tinklÄ Ä¯sigijusiai atsakovei UAB „Cgates“ iÅ¡liko pareiga sudaryti (Å¡ios bylos konkrečiu atveju – pareiga iÅ¡saugoti) sutartį su apeliante (infrastruktÅ«ros naudotoja) dėl bendro esamos elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros naudojimo ir elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros įrengimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje susidarė specifinė situacija, kai ankstesnė ginčo tinklo valdytoja pati nesinaudojo tinklu, bet jį įsigijusi naujoji valdytoja siekė sujungti ginčo infrastruktÅ«rÄ su savo jau naudojama ir naudoti visÄ iÅ¡plėstÄ bei integruotÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklÄ .

Taigi pagal byloje nustatytų aplinkybių visetÄ darytina iÅ¡vada, kad ne apeliantė, kaip ginčo infrastruktÅ«ros naudotoja, bet atsakovė UAB „Cgates“, kaip naujoji tos infrastruktÅ«ros valdytoja, naudojimo prasme siekė prisijungti prie jau apeliantės naudojamos infrastruktÅ«ros naudojimo. Dėl nurodytos priežasties ji turėjo įvykdyti įstatyme nustatytas pareigas, susijusias su bendro ginčo infrastruktÅ«ros naudojimo kartu su apeliante užtikrinimu.

47. Pagal ERÄ® 39 straipsnio 3 dalį, infrastruktÅ«ros valdytojas Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais ar motyvuodamas tuo, kad nėra infrastruktÅ«ros valdytojo valdomos elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktÅ«ros valdymo teisėtumÄ patvirtinančių dokumentų (jų infrastruktÅ«ros valdytojas neturi, jie prarasti ir panaÅ¡iai), negali atsisakyti sudaryti su infrastruktÅ«ros naudotoju sutarties dėl bendro infrastruktÅ«ros naudojimo, nebent kai egzistuoja bent vienas Å¡ioje dalyje nurodytas objektyvus, skaidrus ir proporcingas pagrindas:

1) egzistuoja techniÅ¡kai ir ekonomiÅ¡kai pagrįstų naujos elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros įrengimo alternatyvų ir infrastruktÅ«ros naudotojas gali įgyvendinti teisę įrengti reikalingÄ elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«rÄ , o tokios teisės įgyvendinimo iÅ¡laidos nėra neproporcingai didelės;

2) sutarties dėl bendro infrastruktÅ«ros naudojimo sudarymas ir (arba) jos vykdymas pažeistų teisės aktų, reglamentuojančių elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktÅ«ros įrengimÄ ir (arba) naudojimÄ , reikalavimus;

3) sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo sudarymas ir (arba) jos vykdymas sukeltų grėsmę viešųjų ryšių tinklų saugumui ir (arba) vientisumui, visuomenės saugumui ir (arba) sveikatai;

4) elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«roje ir (arba) tinkamos paskirties fizinėje infrastruktÅ«roje nėra pakankamai vietos infrastruktÅ«ros naudotojo elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«rai įrengti ir nėra galimybės pakeisti senÄ ir nenaudojamÄ elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«rÄ ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktÅ«rÄ ar jÄ iÅ¡montuoti, kad atsirastų pakankamai vietos infrastruktÅ«ros naudotojo elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«rai įrengti; infrastruktÅ«ros naudotojo kabeliams nutiesti reikalingas infrastruktÅ«ros valdytojo, valdančio elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«rÄ , vamzdžio vidinis skersmuo apskaičiuojamas Å¡io straipsnio 7 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

5) infrastruktÅ«ros valdytojo patvirtintuose elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktÅ«ros plėtros projektuose numatyta per artimiausius 24 mėnesius vykdyti elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktÅ«ros plėtrÄ (pavyzdžiui, tiesti elektroninių ryÅ¡ių linijas, įrengti aparatÅ«rÄ ir įrenginius, kitÄ elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«rÄ ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktÅ«rÄ ), o bendras esamos elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktÅ«ros naudojimas ir (arba) infrastruktÅ«ros naudotojo įrengta elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ra trukdys įgyvendinti Å¡iuos projektus;

6) elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimas sukeltų nepriimtinus esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros arba bendrai naudojantis šia elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra anksčiau įrengtos elektroninių ryšių infrastruktūros veikimo trukdžius;

7) esama elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizinė infrastruktūra, kuria pageidaujama bendrai naudotis, nėra tinkama infrastruktūros naudotojo nurodytiems bendro esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo tikslams įgyvendinti (pavyzdžiui, elektroninių ryšių linijoms tiesti, aparatūrai, įrenginiams ar kitai elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti).

48. IÅ¡ aptartos įstatymo nuostatos formuluotės ir struktÅ«ros matyti, kad jÄ Ä¯statymų leidėjas iÅ¡dėstė tai, jog pareiga įrodyti atsisakymo sudaryti sutarties dėl bendro infrastruktÅ«ros naudojimo pagrįstumÄ tenka atsisakančiai infrastruktÅ«ros valdytojai. Atsakovė UAB „Cgates“ nagrinėjamoje byloje neįrodė nė vieno pirmiau iÅ¡vardyto ir pagal įstatymÄ laikomo objektyviu, skaidriu ir proporcingu pagrindo.

49. Pagal ERÄ® 39 straipsnio 4 dalį, bendro konkrečios esamos elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktÅ«ros naudojimo tvarka ir sÄ lygos, taip pat elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros įrengimo tvarka ir sÄ lygos nustatomos sutartyje dėl bendro infrastruktÅ«ros naudojimo laikantis Å¡io straipsnio 7 dalyje nurodytų taisyklių. InfrastruktÅ«ros valdytojas negali reikalauti pakeisti ar nutraukti pagal Å¡io straipsnio 2 dalį sudarytos sutarties dėl bendro infrastruktÅ«ros naudojimo, jeigu yra vykdomi sutartyje dėl bendro infrastruktÅ«ros naudojimo nustatyti įpareigojimai.

50. Atsakovė UAB „Cgates“ atjungė apeliantės abonentus nuo ginčo infrastruktūros, nesirėmusi pirmiau aptartoje normoje nurodyta aplinkybe, t. y. kad apeliantė nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį dėl bendro infrastruktūros naudojimo.

51. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek ankstesnioji tinklo valdytoja UAB „PaÅ¡ilės tinklas“, tiek, atsakovė UAB „Cgates“, tapusi naujÄ ja ginčo tinklo valdytoja, 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėn. pranešė, kad apeliantė nebegalės naudotis ginčo tinklu ir teikti savo abonentams elektroninių paslaugų. Apeliantė prašė neatjungti jos abonentų nuo ginčo tinklo, t. y. prašė atsakovės UAB „Cgates“, kad ji, kaip tinklo valdytoja, iÅ¡saugotų status quo (esamÄ situacijÄ ) ir tęstų bendrÄ ginčo elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros naudojimÄ .

52. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 338 punktÄ , infrastruktÅ«ros valdytojas privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo infrastruktÅ«ros naudotojo praÅ¡ymo dėl bendro infrastruktÅ«rų naudojimo gavimo dienos sudaryti sutartį arba raÅ¡tu informuoti praÅ¡ymÄ pateikusį infrastruktÅ«ros naudotojÄ apie atsisakymÄ sudaryti sutartį. InfrastruktÅ«ros valdytojo atsisakymas sudaryti sutartį su infrastruktÅ«ros naudotoju turi bÅ«ti motyvuotas, o tuo atveju, jeigu infrastruktÅ«ros valdytojas atsisako sudaryti sutartį su infrastruktÅ«ros naudotoju Elektroninių ryÅ¡ių įstatymo 39 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu (teismo pastaba – dėl vietos valdytojo infrastruktÅ«roje trÅ«kumo), jis praÅ¡ymÄ pateikusiam infrastruktÅ«ros naudotojui privalo nurodyti kiekviename vamzdyje įvertų ir (arba) numatytų verti ryÅ¡ių kabelių iÅ¡orinius skersmenis.

Sutartyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos techninės, komercinės, finansinės sÄ lygos, taip pat Å¡alių įsipareigojimai ir atsakomybė.

53. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Cgates“ nepateikė apeliantei pirmiau aptartoje Taisyklių nuostatoje iÅ¡vardytos informacijos ir neįrodė, kad jos valdomoje infrastruktÅ«roje trÅ«ksta vietos apeliantės infrastruktÅ«rai įrengti ir naudoti. PrieÅ¡ingai, apeliantė į bylÄ pateikė įrodymų, kad ji buvo užėmusi tik mažesniÄ jÄ dalį ginčo infrastruktÅ«ros optinio kabelio skaidulų ir atsakovė UAB „Cgates“ turėjo teisę naudoti 100 vnt. kabelio skaidulų, jeigu jos valdoma infrastruktÅ«ra bÅ«tų naudojama bendrai, t. y. ginčo infrastruktÅ«rÄ bÅ«tų naudojusios jos kartu.

54. Nagrinėjamoje byloje kilusiam Å¡alių ginčui spręsti taip pat reikÅ¡mingas yra Taisyklių 350 punktas. Jame nustatyta, kad praneÅ¡imÄ apie ketinimÄ nutraukti sutartį Å¡alis privalo pateikti kitai Å¡aliai ne vėliau kaip prieÅ¡ vienus metus, jeigu sutartyje nesusitarta kitaip ir sutartis nutraukiama ne dėl jos esminio pažeidimo, iÅ¡skyrus Elektroninių ryÅ¡ių įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ atvejį (teismo pastaba – infrastruktÅ«ros naudotojo iniciatyva, kai jis nesutinka su infrastruktÅ«ros valdytojo pakeistu užmokesčiu už infrastruktÅ«ros naudojimÄ ).

55. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ 2020 m. m. liepos 24 pranešė apeliantei, kad jos abonentai nuo 2020 m. lapkričio 1 d. bus atjungti nuo ginčo tinklo. Tuo metu UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ buvo pardavusi aptariamÄ tinklÄ ir nebebuvo jo valdytoja. InfrastruktÅ«ros valdytojos statusÄ nuo 2020 m. liepos 20 d. įgijo atsakovė UAB „Cgates“. Ji 2020 m. rugpjūčio 6 d. apeliantei nurodė, kad nuo 2020 m. spalio mėn. pradės integruoti ginčo tinklÄ Ä¯ savo elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«rÄ (tinklų sistemÄ ).

UAB „Cgates“ sutartį dėl bendro infrastruktÅ«ros naudojimo nutraukė dėl to, kad tapo ginčo infrastruktÅ«ros savininke, bet ne dėl to, jog apeliantė padarė esminį sutarties pažeidimÄ . Taip pat byloje nėra ir ERÄ® 39 straipsnio 5 dalyje nustatyto atvejo. Dėl to teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė UAB „Cgates“ apie ketinimÄ nutraukti sutartį dėl bendro infrastruktÅ«ros naudojimo praneÅ¡usi prieÅ¡ beveik tris mėnesius, pažeidė Taisyklių 350 punktÄ .

Aplinkybę, kad dėl nurodytoje teisės normoje nustatyto vienerių metų termino nesilaikymo pažeisti apeliantės interesai, pagrindžia tai, kad jai, kaip elektroninių ryÅ¡ių infrastuktÅ«ros naudotojai, prisijungti prie kito infrastruktÅ«ros valdytojo Telia Lietuva, AB, tinklo ir per jį paslaugas teikti esamiems klientams bÅ«tų užtrukę devynis mėnesius. NurodytÄ aplinkybę patvirtino pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas apeliantės darbuotojas A. G., abonentų perjungimo į Telia Lietuva, AB, tinklÄ klausimu bendravęs su Å¡iuo infrastruktÅ«ros valdytoju.

56. Taigi atsakovė UAB „Cgates“ nepagrįstai nutraukė su apeliante sudarytÄ sutartį dėl bendro elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros naudojimo ir tai yra jos neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovės UAB „Cgates“ kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalies).

57. Apeliantė praÅ¡o priteisti 35 764,08 Eur negautų pajamų, kurias ji bÅ«tų gavusi iÅ¡ abonentų už teikiamas elektroninių ryÅ¡ių paslaugas iki su abonentais sudarytų sutarčių termino pabaigos, jeigu atsakovė UAB „Cgates“ nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 18 d. bÅ«tų neatjungusi tų abonentų nuo ginčo kabeklio tinklo. IÅ¡ į bylÄ apeliantės pateikto negautų pajamų apskaičiavimo matyti, kad negautas mokestis apskaičiuotas pagal abonentus, kurie jų atjungimo nuo tinklo metu buvo apeliantės klientais. Apeliantė nepateikė raÅ¡ytinių sutarčių ar jų pratęsimų, sudarytų su abonentais, bet byloje nustatytas tų abonentų atjungimo nuo tinklo faktas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė įrodė negautų iÅ¡ abonentų pajamų ateityje gautino mokesčio už interneto ir kabelinės televizijos paslaugas forma tikėtinÄ pagrįstumÄ .

58. Pasisakant dėl bylos Å¡alių argumentų, susijusių ir PVM ir pelno mokesčio priteisimu ar nepriteisimu, atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad apskaičiuota nuostolių atlyginimo suma (žalos negautų pajamų forma atlyginimas) negali bÅ«ti vertinama mokestinių prievolių valstybei vykdymo požiÅ«riu. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su Å¡iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat Å¡eimos santykius (CK 1.1 straipsnio 1 dalis).

Apmokestinimas yra civilinių teisinių santykių (pvz., civilinės apyvartos, veiklos vykdymo arba tam tikro turto turėjimo) padarinys. Teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl asmenų civilinių teisių ir pareigų, paprastai neturi galimybės įvertinti ir nevertina privatinių teisinių santykių poveikio vėliau atsirasiantiems mokestiniams teisiniams santykiams. Mokestines prievoles valstybei vykdo mokesčių mokėtojas specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka, tai, be kita ko, reiÅ¡kia ir gautų pajamų priskyrimo vienokiai ar kitokiai apmokestinimui reikÅ¡mingai pajamų kategorijai vertinimÄ konkrečių mokesčių įstatymų taikymo, kai atliekamos mokesčių apskaičiavimui skirtos procedÅ«ros, momentu.

Pažymėtina, kad civilinės teisės kategorijos gali nesutapti su mokesčių teisės kategorijomis, antai ne visi civilinės teisės subjektai yra atitinkamų mokesčių mokėtojai (žr., pvz., Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnis), ne visos gautos pajamos yra vienodai apmokestinamos (Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnis), ne visos asmens patirtos išlaidos yra teisiškai reikšmingos ir turi įtakos apmokestinimui (Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnis). Vieniems subjektams kaip negautas pajamas priteisiamas žalos atlyginimo sumas įstatymų leidėjas priskiria neapmokestinamosioms pajamoms (Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas), o kiti subjektai nuo tokių priteisiamų sumų moka mokestį bendra tvarka (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktas).

Be to, mokestinės prievolės vykdymui gali turėti reikÅ¡mės įvairios specifinės aplinkybės, kurių nustatymas priskiriamas mokesčių administratoriaus, o ne civilinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijai, kaip antai mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo tikslingumas ir kt. (Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnis). Taigi, bandymas žalos atlyginimo sumas jų priteisimo momentu įvertinti mokestinių prievolių valstybei vykdymo aspektu paprastai iÅ¡kreipia apmokestinimo tam tikru mokesčiu sistemÄ arba nesudaro sÄ lygų jai veikti pagal bendrÄ sias mokesčių įstatymuose įtvirtintas apmokestinimo taisykles.

Dėl to kasacinis teismas konstatavo, kad, priteisiant žalos negautų pajamų forma atlyginimÄ , dėl ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė priteisiama nepaisant mokestinių prievolių, galbÅ«t atsirandančių dėl gaunamų pajamų. Ar tokios, kaip žalos atlyginimas, gautos sumos bus apmokestinamos ir kaip tai bus padaryta priklauso nuo specialaus teisinio reguliavimo, nustatyto mokesčių teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).

59. Taigi nagrinėjamoje byloje apeliantė įrodė 35 764,08 Eur negautų pajamų ir nėra pagrindo jų mažinti nei PVM mokesčio, nei pelno mokesčio dydžiu (CK 6.249 straipsnio 2 dalis).

60. Atsakovės UAB „Cgates“ neteisėtus veiksmus – nepagrįstÄ sutarties nutraukimÄ ir apeliantės abonentų atjungimÄ nuo optinio kabelio tinklo – bei apeliantės patirtus nuostolius negautų pajamų forma sieja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys, nes Å¡ios negautos pajamos yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatytos visos atsakovės UAB „Cgates“ sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl apeliantei iÅ¡ nurodytos atsakovės turi bÅ«ti priteisti nuostoliai.

61. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat ir tuo aspektu, kad teismas be pagrindo nenustatė atsakovių sudaryto konkurencijÄ ribojančio susitarimo ir atsakovių nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų (atitinkamai Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis ir 15 straipsnio 1 dalis). Apeliantės nuomone, atsakovės 2020 m. liepos 20 d. tinklo pirkimo-pardavimo sutartimi susitarė ir siekė apriboti konkurencijÄ (duomenys neskelbtini) elektroninių ryÅ¡ių paslaugų rinkoje, nes po Å¡io sandorio UAB „Cgates“, bÅ«dama apeliantės konkurentė, atjungė visus apeliantės abonentus ir paÅ¡alino jÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rinkos, taigi atliko taip pat ir nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus.

62. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad reikia atriboti atsakovių statusÄ konkurencijos teisės aspektu. Å is statusas yra skirtingas. UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ buvo infrastruktÅ«ros valdytoja, bet ji neteikė elektroninių ryÅ¡ių paslaugų galutiniams gavėjams. Kai ginčo tinklas priklausė nurodytai atsakovei, vienintelė jo naudotoja ir elektroninių ryÅ¡ių paslaugų teikėja galutiniams gavėjams buvo apeliantė. Darytina iÅ¡vada, kad UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ ir apeliantė nebuvo konkurentės (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalis). Atsakovės UAB „Cgates“ statusas buvo kitoks. Ji ir apeliantė buvo konkurentės, nes jos buvo Å«kio subjektai, kurie toje pačioje elektroninių ryÅ¡ių paslaugų teikimo rinkoje susidÅ«rė arba galėjo susidurti su tarpusavio konkurencija (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalis).

63. Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurencijÄ arba kurie riboja ar gali riboti konkurencijÄ , yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovių 2020 m. liepos 20 d. sudaryta tinklo pirkimo-pardavimo sutartimi apeliantės ir atsakovės UAB „Cgates“ konkurencija neapribota, nes iÅ¡liko techninė galimybė Å¡ioms abiems konkurentėms bendrai naudotis viena elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ra (optinio kabelio tinklu), kuriÄ viena iÅ¡ jų įsigijo nuosavybės teise – apeliantė naudojo mažesnę optinio kabelio skaidulų dalį ir kitas jos nenaudojamas kabelio skaidulas galėjo panaudoti atsakovė UAB „Cgates“.

Pažymėtina, kad aptariama 2020 m. liepos 20 pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka taip pat ir nė vieno iÅ¡ Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose iÅ¡vardytų atvejų. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kuriais keliamas atsakovių veiksmų kvalifikavimo pagal nurodytÄ teisės normÄ klausimas, yra atmetami kaip nepagrįsti.

64. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Å«kio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti. Pirmiau Å¡iame sprendime konstatuota, kad atsakovė UAB „Cgates“ neteisėtai nutraukė jÄ ir apeliantę siejusiÄ sutartį dėl bendro elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros naudojimo ir atjungė nuo įsigyto tinklo visus apeliantės abonentus.

Tokių neteisėtų veiksmų atlikimas ir pirmiau aptartų Elektroninių ryÅ¡ių įstatymo bei jį detalizuojančio poįstatyminio teisės akto (Taisyklių) nuostatų pažeidimas negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė UAB „Cgates“ tuo pačiu neteisėtu sutarties nutraukimo veiksmu atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, kuriuos draudžiama atlikti pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį.

65. Pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Å«kio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl padarytos žalos atlyginimo. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytas taip pat ir antras pagrindas priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovės UAB „Cgates“ žalos atlyginimÄ negautų pajamų forma.

66. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmiau Å¡iame sprendime aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties 67. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, neteisingai iÅ¡sprendė ginÄÄ , nes netinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius ir nepritaikė ginčui iÅ¡spręsti taikytinų teisės normų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir dėl jos turi bÅ«ti priimtas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies patenkintas ir apeliantei iÅ¡ atsakovės UAB „Cgates“ priteista 35 764,08 Eur nuostolių atlyginimo.

Kita apskųsto sprendimo dalis, kuria bylos dalis nutraukta ir ieškinys atmestas tiek, kiek jis pareikštas antrai atsakovei UAB „Pašilės tinklas“, paliktina nepakeista.

68. Priteisus apeliantei nuostolių atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės UAB „Cgates“, taip pat iÅ¡ pastarosios priteistinos apeliantės praÅ¡omos 5 proc. procesinės palÅ«kanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Procesinės palÅ«kanos už priteistinÄ 35 764,08 Eur sumÄ priteistinos nuo pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo (2021 m. kovo 24 d. patikslinto ieÅ¡kinio) priėmimo teisme dienos (2021 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 69. Panaikinus apskųsto sprendimo dalį ir dėl priėmus naujÄ sprendimÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos iÅ¡ naujo.

70. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

71. Apeliantė pateikė įrodymų, kad patyrė 14 399 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (nagrinėjant bylÄ abiejų instancijų teismuose) ir sumokėjo 1 685,46 Eur žyminio mokesčio (už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ ). IÅ¡laidų advokato pagalbai suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Patirtos iÅ¡laidos apeliantei priteistinos iÅ¡ atsakovės UAB „Cgates“ (14 399 + 1 685,46 = 16 084,46).

72. Valstybei iš pralaimėjusios bylos šalies UAB „Cgates“ priteistina 10,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnis).

73. Apeliantė ginčija apskųstame teismo sprendime iÅ¡ jos atsakovei UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ priteistų 8 622,32 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydį. IeÅ¡kovė teikė daug procesinių dokumentų, daug kartų keitė ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , todėl atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ patyrė daug bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas sumažino nurodytai atsakovei priteistinų iÅ¡laidų dydį atsižvelgęs į maksimalius rekomenduojamus dydžius.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal galutinį bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ . Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo CK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių. Dėl to atsakovei UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ priteisiamas pirmosios instancijos teismo nustatytas iÅ¡laidų dydis ir pridedamos Å¡ios Å¡alies apeliacinės instancijos teisme patirtos iÅ¡laidos. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantės 2 904 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kartu su atsiliepimu pateikė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir mokėjimo nurodymÄ .

Nurodytas dydis virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytÄ maksimalų iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo dydį – 2 183,09 Eur, todėl Å¡ių iÅ¡laidų dydis mažintinas iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio. IÅ¡ viso atsakovei UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ iÅ¡ apeliantės priteistina 10 805,41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (8 622,32 + 2 183,09).

74. Kadangi ieÅ¡kinys atsakovės UAB „Cgates“ atžvilgiu patenkinamas (t. y. iÅ¡ jos apeliantei priteisiamas nuostolių atlyginimas), tai jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra atlyginamos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, nusprendžia: Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, kiek jis pareikÅ¡tas atsakovei UAB „Cgates“, ir dėl Å¡ios bylos dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Init“ (kodas 132658751) iÅ¡ atsakovės UAB „Cgates“ (kodas 120622256) 35 764,08 Eur (trisdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus 8 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. procesines palÅ«kanas už priteistÄ 35 764,08 Eur (trisdeÅ¡imt penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturių eurų 8 ct) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

KitÄ Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Init“ (kodas 132658751) iÅ¡ atsakovės UAB „Cgates“ (kodas 120622256) 16 084,46 Eur (Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus 46 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti atsakovei UAB „PaÅ¡ilės tinklas“ (kodas 303160486) iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Init“ (kodas 132658751) 10 805,41 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus penkis eurus 41 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Cgates“ (kodas 120622256) į valstybės biudžetÄ 10,55 Eur (deÅ¡imt eurų 55 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus