2019-06-19 Nr. AB-13225-3-61-3-04055-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-216-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04055-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K., M. M. (M. M.), A. O., J. P., S. N. (S. N.), Č. T. (Č. T.), I. M., D. B., K. V., R. K. (J. K. teisių perėmėja), R. M. (R. M.), L. M., S. J. L., M. V., Č. T. (Č. T.), H. V. (H. V.), H. J. ir M. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K., M. M. (M. M.), A. O., J. P., S. N. (S. N.), Č. T. (Č. T.), I. M., D. B., K. V., R. K. (J. K. teisių perėmėja), R. M. (R. M.), L. M., S. J. L., M. V., Č. T. (Č. T.), H. V. (H. V.), H. J. ir M. B. skundą dėl įsakymo panaikinimo atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – T. V., L. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (UAB „Start Vilnius“ teisių perėmėjas).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai V. K., M. M. (M. M.), A. O., J. P., S. N. (S. N.), Č. T. (Č. T.), I. M., D. B., K. V., R. K. (J. K. teisių perėmėja), R. M. (R. M.), L. M., M. V., Č. T. (Č. T.), H. V. (H. V.), H. J., M. B. ir S. J. L. (toliau – ir pareiškėjai), kreipėsi į teismą su skundu prašydami: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. 30-1866 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas). Pareiškėjai taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

1.1. Pareiškėjai nurodė, kad yra pretendentai atkurti nuosavybės teises buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, buvusio sovietų armijos poligono ribose. Nurodytoje teritorijoje esantys statiniai priklausė UAB „Start Vilnius“.

1.2. Pareiškėjai paaiškino, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos bylos Nr. I-278-281/2009 2016 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu sužinojo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 30-1866 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti kitos paskirties žemės sklypą statiniams eksploatuoti ir teritorijai vystyti. Nustatytas sklypo plotas – 227 136 kv. m, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties. Pareiškėjų vertinimu, šiuo įsakymu pretendentams buvo atimta galimybė atkurti nuosavybę natūra, nors iki pat 2016 m. rugsėjo 12 d. tokia galimybė egzistavo, kadangi žemės sklypas statiniais buvo užimtas tik iš dalies. Pareiškėjų nuomone, skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, priimtas neatsižvelgus į buvusių savininkų teisėtus lūkesčius bei viešąjį interesą.

1.3. Pareiškėjai pažymėjo, kad buvusio karinio poligono teritoriją buvo delsiama formuoti, dėl to jie ne kartą kreipėsi į atsakingas institucijas. Seimo kontrolierius 2006 m. gegužės 10 d. pažymoje Nr. 4D-2005/03-466 nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai vilkino nuosavybės teisių atkūrimo procesą (duomenys neskelbtini) kaime. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 30-1165, UAB „Šiaurės miestelis“ direktorius buvo įpareigotas 2006 m. baigti įrengti Šiaurės miestelio teritorijos inžinerinę infrastruktūrą ir parengti teritorijos detalųjį planą, numatantį sklypo išskaidymą dalimis. Detalusis planas nebuvo parengtas, sklypai nuosavybės teisių atkūrimui buvo nesuformuoti.

1.4. Pareiškėjai skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) 2005 m. liepos 7 d. priėmė rezoliuciją ir pasiūlė Vyriausybei imtis visų priemonių, kad žemė (duomenys neskelbtini), įskaitant (duomenys neskelbtini) gatvėje buvusio sovietų poligono teritorijos žemę, būtų grąžinta natūra teisėtiems savininkams, Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus apskrities viršininkui nedaryti kliūčių ir nevilkinti nuosavybės teisių atkūrimo, o įstatymų nustatyta tvarka operatyviai spręsti piliečių nuosavybės teisių į žemę (duomenys neskelbtini), įskaitant (duomenys neskelbtini) gatvėje buvusio sovietų armijos poligono teritorijos žemę, atkūrimo klausimą.

1.5. Pareiškėjų vertinimu, atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, vadovavosi Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1411 „Dėl projektų grupės „Vismaliukų investicinės inovacijų zonos (V1ZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. I etapas“ ir „Vismaliukų investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. II etapas“ pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“ (toliau – LRV nutarimas), kuriame buvo nurodyta paruošti ir įrengti 3 hektarų ir 1 000 kv. m viešųjų erdvių plotus, tačiau skundžiamu įsakymu visas sklypas – 227 136 kv. m (daugiau nei 22 ha) buvo priskirtas visuomeninės paskirties teritorijai ir nebuvo numatyta galimybė sklypo dalį suformuoti nuosavybės teisės atkūrimui natūra.

1.6. Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-640-611/2015 (toliau – LAT nutartis), kurioje, pasak pareiškėjų, buvo nurodyta, kad UAB „Start Vilnius“ neargumentavo, kodėl projektų ginčo žemės sklype plėtojimas negali būti derinamas su asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisės atkūrimą, interesais.

1.7. Teismo posėdyje pareiškėjų interesus atstovaujanti advokatė paaiškino, kad ginčo teritorijoje yra vos 1 proc. užstatymas, dėl ko negalima teigti, kad visa teritorija yra užimta. Pasak advokatės, jei LRV nutarimas turi būti suprantamas, kaip valstybinės reikšmės suteikimas ne tam tikriems infrastruktūros projektams, bet daugiau kaip 22 ha teritorijai, tai Savivaldybė grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (toliau – TPĮ), nes nesivadovavo TPĮ 23 straipsniu.

2. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjai yra praleidę vieno mėnesio terminą skundui paduoti ir nėra pagrindo jo atnaujinti, todėl administracinė byla turi būti nutraukta.

2.1. Savivaldybės nuomone, pareiškėjai apie skundžiamą įsakymą turėjo galimybę sužinoti anksčiau, nei 2016 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio administracinėje byloje metu, nes skundžiamas įsakymas nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. buvo viešai skelbiamas ir prieinamas Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje, jį buvo galima surasti ne tik pagal numerį, bet ir pagal raktinius žodžius. Be to, administracinės bylos Nr. A-96-525/2016 nagrinėjimo metu Savivaldybė dar 2016 m. kovo 23 d. pateikė teismui duomenis apie pradėtą vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą, todėl pareiškėjams buvo žinoma, kad yra rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas ir šiuo klausimu yra atliekami procedūriniai veiksmai. Savivaldybės nuomone, pareiškėjai žinojo, kad ginčijamas įsakymas turi būti priimtas, tačiau jokių įrodymų, kad buvo aktyvūs ir siekė laiku išsiaiškinti apie akto priėmimą, nepateikė. Jokių objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių termino skundui paduoti praleidimą, pareiškėjai nenurodė.

2.2. Savivaldybės vertinimu, skundžiamas įsakymas yra teisėtas, pagrįstas, nepažeidžia pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų, todėl nėra pagrindo jo naikinti, juo labiau, kad pareiškėjai nenurodė nei vieno skundžiamo įsakymo panaikinimo pagrindo. Savivaldybės nuomone, pareiškėjai neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemės sklypus natūra buvusio Kairėnų karinio poligono teritorijoje, kurioje yra formuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pasak Savivaldybės, pagal UAB „Start Vilnius“ pateiktus įrodymus, skundžiamu įsakymu formuojamas žemės sklypas yra užimtas UAB „Start Vilnius“ nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir statiniais, todėl tai nėra laisva žemė. Teritorija, į kurią pretenduoja pareiškėjai, yra pripažinta reikalinga įgyvendinti valstybei svarbų ekonominį projektą, t. y. jo valstybinė svarba pripažinta LRV nutarimu.

2.3. Savivaldybė atsiliepime rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir yra reikalinga įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė). Pažymėjo, kad Vyriausybė LRV nutarimo 1 punktu pripažino projektą, įgyvendinamą Vilniaus mieste, Antakalnio seniūnijoje, buvusioje Kairėnų poligono teritorijoje, valstybei svarbiu projektu. Taigi, visa buvusi Kairėnų poligono teritorija buvo įtraukta į valstybei svarbaus ekonominio projekto apibrėžtį ir skirta jam įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, visos buvusios Kairėnų poligono teritorijos pritaikymas aukštųjų technologijų įmonių konkurencingumo didinimui buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu ir nuspręsta formuoti būtent tokio dydžio žemės sklypus.

2.4. Savivaldybė pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015 ginčytų administracinių aktų ir žemės nuomos sutarčių teisėtumą vertino jų priėmimo ar sudarymo momentu, tačiau pripažinus projektą valstybinės reikšmės projektu, įgyvendinamu buvusioje Kairėnų poligono teritorijoje, atsakovas turėjo teisėtą pagrindą atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo veiksmus ir priimti skundžiamą įsakymą. Savivaldybė atkreipė dėmesį, jog dalis teritorijos patenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją, priskiriamą valstybės išperkamai, todėl ir šioje teritorijos dalyje pareiškėjams nėra galimybių atkurti nuosavybės teises natūra.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius (toliau – NŽT Vilniaus skyrius) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vyriausybė projektą, įgyvendinamą Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, buvusioje Kairėnų poligono teritorijoje, pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu, todėl, remiantis nurodytu LRV nutarimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pagrįstai priėmė skundžiamą įsakymą, siekdamas suformuoti kitos (visuomeninės) paskirties teritorijos naudojimo būdo žemės sklypą, skirtą įgyvendinti valstybei svarbų ekonominį projektą.

3.1. NŽT Vilniaus skyriaus nuomone, pareiškėjai skunde nepateikė įrodymų, kokios teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normos buvo pažeistos priėmus skundžiamą įsakymą, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Start Vilnius“ atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti.

4.1. Nurodė, kad skundžiamu įsakymu atsakovo patvirtintas (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas priimtas, įgyvendinant valstybei svarbų ekonominį projektą, kurio įgyvendinimui būtinas visas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas ir jame esantys UAB „Start Vilnius“ priklausantys pastatai bei statiniai. Šis projektas yra pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu LRV nutarimu. UAB „Start Vilnius“ nuomone, pareiškėjai neturi galimybės atkurti nuosavybės teises į žemę ginčo sklype, kadangi jis nėra laisvas – užstatytas įmonei priklausančiais pastatais.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. V. atsiliepime į skundą prašė skundą patenkinti ir skundžiamą įsakymą panaikinti.

5.1. T. V. nuomone pareigūnai jau daugelį metų pažeidžia jos ir kitų asmenų teises į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, vilkindami suformuoti sklypus, o pastaruoju metu taip planuodami žemės sklypus, kad jie nebūtų grąžinami pretendentams natūra, o būtų UAB „Start Vilnius“ dispozicijoje. Jos nuomone, skundžiamas įsakymas buvo priimtas ignoruojant jos ir kitų asmenų teises, taip pat ignoruojant 2005 m. priimtą Seimo rezoliuciją.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

7. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad:

7.1. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 16 d. ir 2006 m. spalio 18 d. sprendimais dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės (grąžinant natūra) į dalį žemės. Minėtuose sprendimuose buvo nurodyta, kad į kitą dalį žemės nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nuosavybės teisės į likusią dalį žemės pareiškėjams iki šiol nėra atkurtos.

7.2. Pareiškėjų atstovė laišką su skundžiamu įsakymu gavo 2016 m. rugsėjo 12 d., todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą, nepraleidę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto 1 mėnesio termino, nes skundas teismui buvo paduotas 2016 m. spalio 11 d.

7.3. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl Savivaldybės vilkinimo atlikti veiksmus ir prašė įpareigoti Savivaldybę išduoti žemės sklypų planus nuosavybės teisėms atkurti (toliau – byla dėl vilkinimo). Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje byloje 2009 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė (administracinė byla Nr. I-278-281/2009). Sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT). LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi bylą sustabdė (administracinė byla Nr. A-96-525/2016)

8. Teismas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apskrities viršininko sprendimais pareiškėjams buvo nurodyta, kad į tam tikras žemės valdos dalis jų nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Teismas pasisakė, jog tai, ar Vilniuje, buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, visa žemė yra priskirtina prie valstybės išperkamos (ne laisvos) žemės, ar Savivaldybė nesivadovauja interesų derinimo principu ir kiti su nuosavybės teisių atkūrimu susiję klausimai nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl su tuo susiję proceso šalių argumentai teisėjų kolegijos nenagrinėjami. Papildomai, teismas pabrėžė, kad skundžiamo įsakymo priėmimas pats savaime nereiškia, kad pareiškėjai netenka galimybės atkurti nuosavybės teises į žemę buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Atsižvelgdamas į tai, kad nuosavybės atkūrimo klausimas ir Savivaldybės vilkinimas atlikti tam tikrus jos kompetencijai priskirtinus veiksmus iš esmės yra keliamas kitoje administracinėje byloje (dėl vilkinimo), teismas pasisakė, kad šioje byloje jis negali išeiti iš skundo ribų ir nagrinėti, ar nuo 2006 m. spalio mėnesio (kada pareiškėjams buvo nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią žemę bus atkurtos vėliau) faktinė situacija pasikeitė taip, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje nebėra laisvos žemės į kurią būtų galima pareiškėjams atkurti nuosavybes teises natūra. Pabrėžė, kad šioje byloje sprendžiamas tik skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

9. Dėl pareiškėjų argumentų kad LRV nutarimu nurodoma įrengti tik kiek daugiau nei 3 ha viešųjų erdvių plotus, o skundžiamu įsakymu visuomeninės paskirties teritorijai priskirtas visas sklypo plotas (daugiau nei 22 ha), teismas pasisakė, kad pagal minėtą LRV nutarimą numatomi įrengti viešųjų erdvių plotai yra tik tam tikra Vismaliukų investicinės inovacijų zonos dalis, todėl visas projektas negali būti prilyginamas tik minėtiems viešųjų erdvių plotams. LRV nutarime nėra nustatyta, kokį konkretų plotą apima Vismaliukų investicinė inovacijų zona, tačiau iš LRV nutarimo 1 punkto matyti, kad valstybei svarbiais pripažinti ekonominiai projektai, susiję su minėtos inovacijų zonos infrastruktūros parengimu, yra įgyvendinami buvusioje Kairėnų poligono teritorijoje. LRV nutarime nėra tiesiogiai nurodyta, kad projektai įgyvendinami visoje minėtoje teritorijoje, tačiau taip pat nėra nurodyta, kad projektams įgyvendinti yra reikalinga tik tam tikra minėtos teritorijos dalis.

10. Pareiškėjų argumentus, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas, grubiai pažeidžiant TPĮ 23 straipsnio reikalavimus, teismas atmetė, pasisakydamas, kad žemės valdos projektai, kuriems yra priskiriamas ir skundžiamu įsakymu patvirtintas projektas, nėra laikytini teritorijų planavimo dokumentu, todėl TPĮ 23 straipsnyje nustatyti reikalavimai jų rengimui netaikytini. Žemės valdos projektai turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus, t. y. turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (Taisyklių 2 punktas).

III. 11. Pareiškėjai V. K., M. M. (M. M.), A. O., J. P., S. N. (S. N.), Č. T. (Č. T.), I. M., D. B., K. V., R. K. (J. K. teisių perėmėja), R. M. (R. M.), L. M., M. V., Č. T. (Č. T.), H. V. (H. V.), H. J., M. B. ir S. J. L. teismui pateikė apeliacinius skundus, kuriuose prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą ir jų skundus tenkinti. Pareiškėjai apeliaciniuose skunduose dėsto faktines aplinkybes, iš esmės atkartodami savo skundo argumentus teiktus pirmosios instancijos teismui. Nesutikdami su teismo sprendimu pareiškėjai savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad:

11.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į tai, jog 2015 m. gruodžio mėn. 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas UAB “Start Vilnius” kasacinį skundą nutartimi (bylos Nr. 3K-640-611/2015) paliko nepakeistą Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų kolegijos 2015 m. balandžio mėn. 7 d. sprendimą, kuriame buvo sprendžiama dėl valstybinės žemės nuomos sąlygų, įrodymų vertinimo nustatant statiniams eksploatuoti būtino nuomojamo žemės sklypo plotą tinkamumo, viešųjų interesų prioriteto. Nutartyje LAT pažymėjo, jog kasatorė (UAB “Start Vilnius”), siekdama argumentuoti viso suteikto žemės sklypo ploto poreikį, remiasi viešuoju interesu, kurį kildina iš neapibrėžto pobūdžio aplinkybių, t. y. savo dalyvavimo „Saulėtekio“ programos projektuose. Tačiau, teigdama, kad šiems projektams įgyvendinti būtinas visas ginčo administraciniais aktais suteiktas žemės sklypas, kasatorė nepateikė konkrečių duomenų ir įrodymų, koks projekto turinys ir kokio dydžio žemės plotai realiai reikalingi šiems projektams įgyvendinti. Taip pat nėra argumentuojama, kodėl šių projektų plėtojimas negali būti derinamas su asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisės atkūrimą, interesais. Vien kasatorės investicijos į ginčo žemės sklypu, atliktos jau vykstant nagrinėjamam ginčui, nesuteikia pagrindo pripažinti jos teisėtą lūkestį ginti šį interesą.

11.2. Teismas privalėjo atsižvelgti į pareiškėjų ir viešųjų interesų derinimo būtinybę, bei atsakovo skundžiamu įsakymu pažeistus pareiškėjų teisėtus lūkesčius.

11.3. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų argumentus, kad skundžiamas įsakymas priimtas pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio nuostatas, kuriose reglamentuota valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Pareiškėjų vertinimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu patvirtintas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas turėjo būti rengiamas, derinamas, tvirtinamas vadovaujantis įstatymo leidėjo numatyta išlyga – specialia teisės norma, skirta formuoti valstybei svarbių projektų teritorijas. Kadangi įsakymu patvirtinta, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo tikslas – suformuoti sklypą įgyvendinant Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1411, akivaizdu, jog sklypas formuojamas tariamai valstybei svarbiam projektui įgyvendinti. Pareiškėjai pabrėžia, kad skundžiamas įsakymas negalėjo būti priimtas vadovaujantis TPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, reglamentuojančiu savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimą. Konkrečiu atveju privalu vadovautis TPĮ 12 straipsnio 1 dalies 7 punktu (valstybei svarbių projektų objektų išdėstymas), 13 straipsnio 2 punktu.

12. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodo, kad su jais nesutinka, prašo pareiškėjų apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą. Atsakovas atsiliepimuose dėsto faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą. Atsiliepimuose nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentus:

12.1. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-2656-525/2017 pagal tų pačių pareiškėjų skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (pateikti Nacionalinei žemės tarnybai žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, buvusio Kairėnų karinio poligono ribose, planus nuosavybės teisėms natūra atkurti), kuri buvo sustabdyta 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje yra sprendžiami klausimai dėl to, ar visa (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje esanti žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir kiti su nuosavybės teisių atkūrimu klausimai. Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai nenagrinėjo su nuosavybės teisių atkūrimu susijusių klausimų apeliacine tvarka skundžiamame 2017 m. gegužės 3 d.

12.2. Atsakydamas į pareiškėjų pastebėjimus dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo Nr. 3K-640-611/2015 nutarties, atsakovas atkreipė dėmesį, jog kasacinis teismas civilinėje byloje ginčytų administracinių aktų ir žemės nuomos sutarčių teisėtumą vertino jų priėmimo ar sudarymo momentu, tačiau pasikeitus teisiniam ir faktiniam buvusio ginčo objekto žemės statusui (Vyriausybei pripažinus Projektą valstybinės reikšmės projektu, įgyvendinamu buvusioje Kairėnų poligono teritorijoje) Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo teisėtą pagrindą atlikti žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo veiksmus ir priimti ginčijamą įsakymą.

12.3. Atsakovas atsakydamas į pareiškėjų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų argumentus apie tai, kad skundžiamas įsakymas priimtas pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio nuostatas, pabrėžė, jog vertinant įstatyme įtvirtintas nuostatas akivaizdu, kad žemės valdos projektai nėra laikomi teritorijų planavimo dokumentais ir jų rengimą reglamentuoja ne Teritorijų planavimo įstatymas, o Žemės įstatymas.

12.4. Apeliantai apeliaciniame skunde cituoja bendro pobūdžio Valstybinio audito ataskaitos išvadas bei Europos Sąjungos veikimo sutarties nuostatas, kuriuose nėra jokių tiesiogiai šiai bylai reikšmingų aplinkybių, nuostatų, todėl atsakovo vertinimu nėra pagrindo jais vadovautis, jie nepaneigia, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atsiliepimais į pareiškėjų apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodo šiuos argumentus:

13.1. Nesutiktina su apeliantų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti klausimą, ar visa ginčo teritorija yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir ar nėra galimybės dalį ginčo sklypo suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui natūra, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantų nurodomas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vilkinimas atlikti tam tikrus jos kompetencijai priskirtinus veiksmus ginčo teritorijoje iš esmės yra keliamas kitoje administracinėje byloje Nr. A-2656-525/2017.

13.2. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemą sudaro dvi grupės dokumentų t. y. specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai ir žemės valdos projektai. Žemės valdos projektai, kuriems yra priskiriamas ir skundžiamu Įsakymu patvirtintas projektas nėra laikytini teritorijų planavimo dokumentu, todėl Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyti reikalavimai jų rengimui netaikytini. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliantų argumentais, kad ginčijamas įsakymas turėjo būti rengiamas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio reikalavimus.

13.3. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 1411 „Dėl projektų grupės „Vismaliukų investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. I etapas“ ir „Vismaliukų investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. II etapas“ pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“ numatomi įrengti viešųjų erdvių plotai, užimantys 3 ha teritoriją, yra tik tam tikra Vismaliukų investicinės inovacijų zonos dalis, todėl visas projektas negali būti prilyginamas tik apeliantų nurodytiems viešųjų erdvių plotams, kadangi minėto nutarimo 1 punkte yra nurodyta, kad valstybei svarbiais pripažinti ekonominiai projektai, susiję su Vismaliukų investicinės inovacijų zonos infrastruktūros parengimu, yra įgyvendinami buvusioje Kairėnų poligono teritorijoje.

13.4. Apeliantai nepateikia įrodymų, kokios teritorijų planavimą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos priėmus ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11d. įsakymą Nr. 30-1866 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamą įsakymą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Start Vilnius“ atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodo, kad su jais nesutinka, prašo pareiškėjų apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose dėsto faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą. Atsiliepimuose nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentus:

14.1. Apeliantai nepateikė jokių materialiųjų ar proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar keisti Skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą. UAB „Start Vilnius“ vertinimu, apeliantų apeliaciniu skundu dėstomos aplinkybės yra neišsamios, neatitinka tikrovės ir apeliantai jas nepagrįstai interpretuoja, todėl daro nepagrįstas išvadas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo neteisėtumo.

14.2. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad nėra įrodymų, kokio sklypo plotai reikalingi valstybei svarbiam ekonominiam projektui įgyvendinti, nes žemės sklypo dydis nenumatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 nutarime Nr. 1411, o žemė yra laisva. Dar Vyriausybės 2011 m. balandžio 20 d. nutarime Nr. 464 „Dėl LR Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1262 „Dėl integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo“ (paskelbtas viešai – Valstybės žinios, 2011, Nr. 49-2379) Vyriausybė buvo suplanavusi mokslo ir verslo centrui panaudoti „buvusią karinę bazę Vismaliukuose“ ir būtent numačiusi 25 hektarų plotą buvusios karinės bazės Vismaliukuose teritorijoje technologijų įmonių „plyno lauko“ investicijoms.

14.3. Apeliantai niekaip nepagrindžia, kokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kokias materialines ar procesines teisės normas pažeidė, priimdamas ginčijamą sprendimą ir išdėstydamas jo motyvus, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies 6 punktas.

14.4. Skundžiamu įsakymu patvirtintu projektu suformuotas žemės sklypas nėra laisva žemė. Ji yra užimta UAB „Start Vilnius“ nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir statiniais, kurie nurodyti UAB „Start Vilnius“ pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše Nr. 44/1347545. Visas žemės sklypas reikalingas statiniams naudoti. Todėl sklype dėl UAB „Start Vilnius“ statinių ir jų naudojimo nėra laisvos žemės, kur gali būti atkurta nuosavybė Pareiškėjams natūra. Pagal ginčijamą įsakymą suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) UAB „Start Vilnius“ vykdo valstybei svarbų ekonominį projektą.

14.5. Pareiškėjams nuosavybės teisės į esančią žemę natūra negali būti atkuriamos buvusio Kairėnų poligono teritorijoje, kadangi šiame žemės sklype, 22 ha plote vykdomas valstybei svarbus ekonominis projektas, kuris tokiu pripažintas pagal LR Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1411 „Dėl projektų grupės „Vismaliukų investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos plėtrai. II etapas“.

14.6. Savivaldybė savo teisių ir kompetencijos ribose suformavo 227 136 kv. m ploto žemės sklypą, kuris visas reikalingas valstybei svarbaus ekonominio projekto vykdymui. Savivaldybės detaliuoju planu suformuotame žemės sklype parengta visos teritorijos koncepcija – su statiniais, keliais, infrastruktūra, viešosiomis ir poilsio zonomis, kurios harmoningai suderina visą Vismaliukų investicijų zoną. Valstybei svarbus ekonominis projektas pirmiausia yra statiniai ir infrastruktūra, kurie Vismaliukų investicinėje zonoje statomi, renovuojami ir įrengiami, kad padarytų šią Vismaliukų investicinę zoną patrauklią naujiems investuotojams, pramonės ir technologinių įmonėms, kuriuos sugeneruos lėšas, atneš investicijas, atliks tyrimus, kurs mokslo pažangą. Bet šalia šių darbo zonų turi būti ir privažiavimo infrastruktūra ir poilsio erdvė, kurių visuma daro projektą sėkmingu. Visų šių dalių visuma užima visą Vismaliukų investicinės zonos suformuotą 227 136 kv. metrų ploto sklypo plotą. Tą patvirtina papildomai teikiami „Vilniaus Smart Park“ teritorijos 2016-2022 metų vystymo strategija ir „Vilniaus Smart Park“ teritorijos vystymo sąlygų Aprašo ištrauka.

14.7. Apeliantai apeliaciniuose skunduose visiškai nepagrįstai kartoja argumentus dėl nukrypimo nuo Lietuvos Apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-50-943/2015 ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015, kuriuos pirmos instancijos teismas jau įvertino ir dėl jų skundžiamame sprendime pasisakė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 30-1866 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti kitos paskirties žemės sklypą statiniams eksploatuoti ir teritorijai vystyti. Nustatytas sklypo plotas – 227 136 kv. m, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties. Pareiškėjai nurodo, kad yra pretendentai atkurti nuosavybės teises buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, buvusio sovietų armijos poligono ribose. Nurodytoje teritorijoje esantys statiniai priklausė UAB „Start Vilnius“. Pareiškėjų vertinimu, šiuo įsakymu pretendentams buvo atimta galimybė atkurti nuosavybę natūra, nors iki pat 2016 m. rugsėjo 12 d. tokia galimybė egzistavo, kadangi žemės sklypas statiniais buvo užimtas tik iš dalies.

17. 2015 m. gruodžio mėn. 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas UAB “Start Vilnius” kasacinį skundą nutartimi (bylos Nr. 3K-640-611/2015) paliko nepakeistą Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų kolegijos 2015 m. balandžio mėn. 7 d. sprendimą, kuriame buvo sprendžiama dėl valstybinės žemės nuomos sąlygų, įrodymų vertinimo nustatant statiniams eksploatuoti būtino nuomojamo žemės sklypo plotą tinkamumo, viešųjų interesų prioriteto. Nutartyje LAT pažymėjo, jog kasatorė (UAB “Start Vilnius”), siekdama argumentuoti viso suteikto žemės sklypo ploto poreikį, remiasi viešuoju interesu, kurį kildina iš neapibrėžto pobūdžio aplinkybių, t. y. savo dalyvavimo „Saulėtekio“ programos projektuose. Tačiau, teigdama, kad šiems projektams įgyvendinti būtinas visas ginčo administraciniais aktais suteiktas žemės sklypas, kasatorė nepateikė konkrečių duomenų ir įrodymų, koks projekto turinys ir kokio dydžio žemės plotai realiai reikalingi šiems projektams įgyvendinti. Taip pat nėra argumentuojama, kodėl šių projektų plėtojimas negali būti derinamas su asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisės atkūrimą, interesais. Vien kasatorės investicijos į ginčo žemės sklypą, atliktos jau vykstant nagrinėjamam ginčui, nesuteikia pagrindo pripažinti jos teisėtą lūkestį ginti šį interesą.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad NŽT 2014–2016 metais ne kartą kreipėsi į Savivaldybę su prašymais pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, dėl galimybės suprojektuoti sklypus laisvoje ir valstybės išperkamai žemei nepriskirtoje žemėje nuosavybės teisių atkūrimo siekiantiems asmenims (t. II, b. l. 1–2), tačiau Savivaldybė prašomos informacijos NŽT nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 16 d. ir 2006 m. spalio 18 d. sprendimais dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės (grąžinant natūra) į dalį žemės (t. I, b. l. 44–46, 48–50, 58–60, 65–73, 87–95, 107–115). Minėtuose sprendimuose buvo nurodyta, kad į kitą dalį žemės nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nuosavybės teisės į likusią dalį žemės pareiškėjams iki šiol nėra atkurtos.

19. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl Savivaldybės vilkinimo atlikti veiksmus ir prašė įpareigoti Savivaldybę išduoti žemės sklypų planus nuosavybės teisėms atkurti. Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje byloje 2009 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė (administracinė byla Nr. I-278-281/2009). Minėtas sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi bylą sustabdė (administracinė byla Nr. A-96-525/2016). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuosavybės atkūrimo klausimas ir Savivaldybės vilkinimas atlikti tam tikrus jos kompetencijai priskirtinus veiksmus iš esmės yra keliamas kitoje administracinėje byloje (dėl vilkinimo), teismas šioje byloje negali išeiti iš skundo ribų ir nagrinėti, ar nuo 2006 m. spalio mėnesio (kada pareiškėjams buvo nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią žemę bus atkurtos vėliau) faktinė situacija pasikeitė taip, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje nebėra laisvos žemės į kurią būtų galima pareiškėjams atkurti nuosavybes teises natūra. Šioje byloje sprendžiamas tik skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

20. Ginčijamu įsakymu Savivaldybė patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektą. Projekto tikslas, įgyvendinant LRV nutarimą, suformuoti kitos paskirties žemės sklypą statiniams eksploatuoti ir teritorijai vystyti. Pareiškėjai, ginčydami skundžiamą įsakymą, atkreipia dėmesį, kad 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1411 nurodoma įrengti tik kiek daugiau nei 3 ha viešųjų erdvių plotus, o skundžiamu įsakymu visuomeninės paskirties teritorijai priskirtas visas sklypo plotas (daugiau nei 22 ha). Iš esmės tai yra pagrindinis skunde nurodytas nesutikimo su ginčijamu įsakymu argumentas.

21. Ginčijamas įsakymas priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1411 „Dėl projektų grupės „Vismaliukų investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. I etapas“ ir „Vismaliukų investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. II etapas“ pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“. Šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo pripažinta projektų grupė „Vismaliukų investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. I etapas“ ir „Vismaliukų investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. II etapas“ (toliau – projektas), įgyvendinamą Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, buvusioje Kairėnų poligono teritorijoje, valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kurio tikslas – stiprinti Lietuvos inovacijų sistemą, siekiant pritraukti užsienio investuotojus ir didinti šalies aukštųjų technologijų įmonių konkurencingumą, sukuriant infrastruktūrą ir komunikacijas. Šio nutarimo 2.7. punktu ir 3 punktu numatyta įgalioti ūkio ministrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu pasirašyti sutartį su projekto vykdytoju – viešąja įstaiga Šiaurės miestelio technologijų parku ir projekto partnere – uždarąja akcine bendrove „Start Vilnius“ ir šioje sutartyje numatyti įsipareigojimą – paruošti ir įrengti 3 ha ir 1 000 kv. metrų viešųjų erdvių plotus.

22. 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimo Nr. 98 1 punktu nustatė Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko teritorijos, esančios Vismaliukų investicinėje inovacijų zonoje, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1411 „Dėl projektų grupės „Vismaliukų investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. I etapas“ ir „Vismaliukų investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. II etapas“ pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“ suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas, ribas pagal teritorijos ribų planus su šios teritorijos ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje žiniaraščiais. Šiuo nutarimu nustatytos Teritorijos ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės (1-105) sutampa su ginčijamu įsakymu patvirtinto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje nurodytomis žemės sklypo koordinatėmis. Taip pat Vyriausybės nutarimo Nr. 98 2 punktu buvo įgaliota Lietuvos Respublikos ūkio ministerija patvirtinti su Vilniaus miesto savivaldybės taryba suderintą Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko plėtros planą. Atitinkamai Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 4-142 patvirtintas Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko plėtros planas, kuris buvo suderintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 1-1336. Parko plėtros pirmojo etapo plotas – 23,92 ha, siekiant užtikrinti efektyvesnį investicijų pritraukimą Teritorija išplanuota suskirstant į 37 sklypus, kurių bendras plotas – 20,28 ha, atitinkamai likusiuose 3,64 ha įrengiant 3 ha ir 1000 kv. m. viešųjų erdvių plotus, kaip ir buvo numatyta 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1411 2.7. punkte.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors iš 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1411 nėra aišku, kokį konkretų plotą apima Vismaliukų investicinė inovacijų zona, tačiau iš nutarimo 1 punkto matyti, kad valstybei svarbiais pripažinti ekonominiai projektai, susiję su minėtos inovacijų zonos infrastruktūros parengimu, yra įgyvendinami buvusioje Kairėnų poligono teritorijoje. Taip pat pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaida, kad ginčijamu įsakymu patvirtintame projekte nurodyta ketinama formuoti teritorija yra apie 24,37 ha (t. II, b. l. 21). Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 4-142 patvirtintas Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko plėtros planas, kuris buvo suderintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 1-1336, tokį ketinimą patvirtina. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ginčijamu įsakymu Savivaldybė patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektą nepažeidžiant 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1411 nuostatų, susijusių su plotu ir koordinačių nustatymu.

24. Taip pat apeliaciniuose skunduose teigiama, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas, grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio reikalavimus. Minėtas straipsnis reglamentuoja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad žemės valdos projektai, kuriems yra priskiriamas ir ginčijamu įsakymu patvirtintas projektas, remiantis TPĮ 5 straipsniu nėra laikytini teritorijų planavimo dokumentu, todėl TPĮ 23 straipsnyje nustatyti reikalavimai jų rengimui netaikytini.

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti apeliacinių skundų remiantis juose išdėstytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. K., M. M. (M. M.), A. O., J. P., S. N. (S. N.), Č. T. (Č. T.), I. M., D. B., K. V., R. K. (J. K. teisių perėmėja), R. M. (R. M.), L. M., S. J. L., M. V., Č. T. (Č. T.), H. V. (H. V.), H. J. ir M. B. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė