8b8cfcc0-9f8e-4ddc-889d-af948482b2f4 · Vilniaus apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-38-885/2020 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. vasario 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Bartkus, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. I. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimÄ Nr. 59-253 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. I.. Teismas n u s t a t ė:

1. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžiu V. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 9 metų laisvės atėmimo bausme ir buvo priteista 754 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi nuteistojo gynėjo advokato apeliacinį skundÄ atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi nuteistojo gynėjo advokato kasacinį skundÄ atmetė. Nuteistasis kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismÄ , kuris 2019 m. kovo 14 d. praÅ¡ymo nepriėmė, dėl nustatytų dokumentų pateikimo trÅ«kumų.

2. Bausmės vykdymo pradžia 2015 m. lapkričio 27 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. lapkričio 27 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį V. I. atliks 2020 m. gegužės 27 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. lapkričio 29 d. – 4 metai 11 mėnesių 29 dienos.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikÄ , nustatytÄ pagal OASys metodikÄ , 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 59-253 (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir siÅ«lė teismui nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemonę – nevartoti alkoholio ir psichikÄ veikiančių medžiagų. Nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju jam bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimÄ Nr. 59-253 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. I., nes dar nėra pagrindo daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog V. I. pasitaisė, yra tvirtai motyvuotas keisti gyvenimo bÅ«dÄ ir ateityje lengvabÅ«diÅ¡kai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui, taip pat – ir daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai Å¡iai dienai jau yra pasiekti, ir nuteistasis visuomenei nebepavojingas, jį toliau įmanoma taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės taikant lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, teismas sprendė, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo, teisingumo principo įgyvendinimo bei visuomenės interesų.

5. Skunde nuteistasis V. I. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti, patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimÄ Nr. 59-253 ir jį paleisti lygtinai iÅ¡ pataisos namų. Skunde nurodė Å¡iuos argumentus: 5.1. Lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu padaryto nusikaltimo vertinimas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, nes pagal BVK vertinama tai, kaip atliekama bausmė ir, ar nepadaryti nauji nusikaltimai. Jo nusikaltimÄ jau įvertino kitas teismas ir pagal kitÄ â€“ BK – skirdamas bausmę, todėl vertinimas iÅ¡ naujo – baudimas už tÄ patį antrÄ kartÄ , prieÅ¡tarauja ne tik BK nuostatoms, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o Konstitucijos pažeidimai yra nepriimtini.

Padarytas nusikaltimas – praeitis, o dabar turi būti vertinama dabartis: byla Nr. 1S-454-327/2016. 5.2. Teismas skundžiamoje nutartyje nesiremia teismų praktika, o remiasi tik manymu ir prielaidomis, nes jis BVK 157 straipsnio nuostatas atitinka pilnai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis atitinka visus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, o kaip žinoma – formalių kriterijų atitikimas yra materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kas konstatuota byloje Nr. 1S-69-485/2017. Taip pat materialusis lygtinio paleidimo pagrindas sudaro galimybę tikėtis nenusikalstamo elgesio lygtinio paleidimo metu, konstatuota byloje Nr. 1S-l601-231/2016. 5.3.

Pažymėjo, kad jis neturi galiojančių nuobaudų, nepadarė jokių pažeidimų, kas patvirtina jo siekį taisytis, keistis teigiama linkme. Nesupranta teismo išvados, kad jis, būdamas paleistas lygtinai, gali nusikalsti. Pasak apelianto, jau kuris laikas dirba laisvėje, vyksta išeiginėms namo ir nė karto nepažeidė nustatytos tvarkos ir maršrutų – tai, ar nėra įrodymas, kad jis supranta savo netinkamo elgesio pasekmes ir elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas įstatymų besilaikantis pilietis.

Tačiau teismas nemano, kad jis elgiasi nepriekaiÅ¡tingai. Teismas nesiremia nuostata vertinti bausmės atlikimÄ , o remiasi „kitomis aplinkybėmis“. 5.4. Pasak apelianto, pagal BVK nuostatas – reikalavimas, kad bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas – atlikti tam tikrÄ bausmės dalį, o ne vertinama kokia bausmės dalis turi likti. Tuo bÅ«du teismo argumentas – kokia liko neatliktos bausmės dalis – neturi teisinio pagrindo, tad negali turėti lemiamos reikÅ¡mės svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ . 5.5.

Jis įvertino savo netinkamo elgesio pasekmes, suvokė, kad elgėsi netinkamai ir yra nusistatęs elgtis tinkamai, laikytis įstatymų ne tik iki bausmės pabaigos, bet ir visÄ likusį savo gyvenimÄ . Nuteistojo V. I. skundas atmetamas 6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Å io straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija trejus metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 3 dalį).

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tačiau vertinant galimybę paleisti nuteistÄ jį lygtinai svarbus ir materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo matyti, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nuteistasis V. I. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Nors Å¡iuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (19 balų pagal OASys), tačiau taip pat turi bÅ«ti sprendžiama, ar jo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad V. I. svarstymui Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas pirmÄ kartÄ , ankščiau teistas vienÄ kartÄ (27 metų), individualų socialinės reabilitacijos planÄ nuteistasis vykdo – dirba, drausmine tvarka nebuvo baustas, dalyvavo privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Bausmės atlikimo metu jis buvo 3 kartus skatintas, aktyviai dalyvauja atliekant aplinkotvarkos darbus, iÅ¡mokėjo ieÅ¡kinį, nevartoja alkoholio. Å ios aplinkybės teigiamai apibÅ«dina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norÄ pasitaisyti, tačiau vien Å¡ių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau Å¡iuo metu sudaro pagrindÄ jo lygtiniam paleidimui, ir kad nuteistasis yra visiÅ¡kai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Vertindamas visumÄ aptartų V. I. asmenybę apibÅ«dinančių duomenų, apygardos teismas, pritardamas žemesnės instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog Å¡iuo metu dar negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Apygardos teismas negali sutikti su nuteistojo skundo argumentu, jog formalių kriterijų atitikimas yra materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, nes formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Å iuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, faktiÅ¡kai atliktÄ paskirtos bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

10. Nuteistasis praÅ¡o remtis bylomis Nr. 1S-69-485/2017, 1S-1601-231/2016, nenurodydamas koks teismas nagrinėjo Å¡ias bylas. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemÄ LITEKO, nurodytÄ bylÄ Nr. 1S-69-485/2017 nagrinėjo Kauno apygardos teismas, kitos nurodytos bylos sistemoje rasti nepavyko. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartÄ pasisakyta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iÅ¡ esmės panaÅ¡i į ankstesnę, t. y. į tÄ , kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta ta pati teisės norma, taikoma panaÅ¡iomis faktinėmis aplinkybėmis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-10-895/2019, 2K-P-58-697/2019). IÅ¡analizavus apelianto nurodytÄ nutartį matyti, kad faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios, nes nurodytoje byloje asmuo buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, subendrinta galutine 4 metų laisvės atėmimo bausme, o Å¡iuo atveju V.

I. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymÄ , kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – kito žmogaus mirtis, todėl akivaizdu, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo remtis apelianto nurodyta Kauno apygardos teismo nutartimi, neva priimta panaÅ¡aus pobÅ«džio byloje.

11. Apygardos teismas negali sutikti ir su kitu nuteistojo skundo argumentu, jog padaryto nusikaltimo vertinimas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Nors nusikalstamos veikos, už kurios padarymÄ nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas neabejotinai buvo įvertintas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžiu (paliktu nepakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi), V. I. paskiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumÄ , Å¡i aplinkybė taip pat neturėtų bÅ«ti sumenkinama, nes įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobÅ«džio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymÄ nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta.

Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas bei likusi bausmės dalis (šio skundo nagrinėjimo metu nuteistasis nėra atlikęs net pusės jam skirtos bausmės) sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

12. Apygardos teismas pritaria nuteistojo argumentams, jog stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, kurie detaliai aptarti Komisijos nutarime, bei įvertinti pirmosios instancijos teismo, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu nuteistasis jau įrodė, kad jis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ . Kaip minėta, V. I. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymÄ , kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – kito žmogaus mirtis.

Apygardos teismui pateikti duomenys bei socialinio tyrimo iÅ¡vada liudija, kas nurodyta ir skundžiamojoje nutartyje, kad V. I. kaltės nepripažino teisme, neigia jÄ ir atlikdamas bausmę. Tokios aplinkybės, skundÄ nagrinėjančio teismo įsitikinimu, neabejotinai patvirtina, jog Å¡iuo metu nuteistasis vis dar nevertina savo neteisėtų veiksmų kritiÅ¡kai, nepakankamai suvokia savo neigiamo elgesio pasekmių. Taip pat iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad V. I. linkęs menkinti alkoholio vartojimo ir savo nusikalstamo elgesio ryšį, tikimybė, jog gali vartoti alkoholį laisvėje, egzistuoja ir toliau.

Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad Å¡ios aplinkybės teismui kelia abejonių, kad nuteistojo asmeninė motyvacija savarankiÅ¡kai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri, nes socialinio tyrimo iÅ¡vadoje kaip kintantys kriminogeniniai veiksniai yra pažymėti mÄ stymas ir elgesys bei gyvenimo stilius.

13. Svarstant klausimÄ , ar yra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, svarbus nukentėjusiųjų ir visuomenės interesas, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl apylinkės teismas, spręsdamas dėl galimybės V. I. paleisti lygtinai, pagrįstai atsižvelgė ir į atliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį, o bÅ«tent į tai, kad V.

I. nėra atlikęs pusės jam skirtos bausmės (2020 m. gegužės 27 d.), paskirtos už labai sunkų nusikaltimÄ , kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – kito žmogaus mirtis, bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, kur nuteistojo teisės varžomos mažiausiai. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

14. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog vis tik Å¡iuo metu, V. I. paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, todėl Komisijos nutarimas taikyti V. I. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagrįstai nepatvirtintas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a: atmesti nuteistojo V. I. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir neskundžiama. Teisėjas ArÅ«nas Bartkus