2020-12-16 Nr. AB-23940-3-61-3-01695-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3366-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01695-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2019 m. kovo 20 d. sprendimą (darbotvarkės 47 klausimas) nepritarti sprendimo projektui „Dėl Tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ pakeitimo“ (toliau – ir Projektas) (protokolo Nr. 2-80) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarybą iš naujo svarstyti sprendimo Projektą.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad jos šeimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 30-2069 buvo išnuomotas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Būstas), bei 2009 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau – ir Nuomos sutartis). Gyvenamąją vietą šiuo adresu pareiškėja ir jos šeimos nariai deklaruoja nuo 2009 m. lapkričio 26 d. Pareiškėja 2017 m. gegužės 4 d. savivaldybės įmonei (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir suinteresuotas asmuo) pateikė prašymą jai ir jos šeimos nariams socialinį Būstą išnuomoti kaip Vilniaus miesto savivaldybės būstą rinkos kainomis. Taryba 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-1166) nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl terminuotos vienų metų Būsto nuomos sutarties sudarymo; įpareigojo suinteresuotą asmenį per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos raštišku sprendimu informuoti ją apie Nuomos sutarties nutraukimą ir nuomojamo būsto atlaisvinimą bei rengti ieškinį dėl pareiškėjos ir jos šeimos narių iškeldinimo iš Būsto nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, jeigu Būstas nebus atlaisvintas geranoriškai. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į atsakovą ir suinteresuotą asmenį, prašydama dar kartą peržiūrėti jos prašymą dėl Būsto išnuomojimo kaip savivaldybės būstą vieneriems metams, nurodydama, kad Tarybos Sprendime Nr. 1-1166 įrašyta turto vertė neatitinka tikrovės. Suinteresuoto asmens Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijoje pakartotinai buvo svarstomas pareiškėjos prašymas ir nuspręsta siūlyti pakeisti Tarybos Sprendimo Nr. 1-1166 priedą ir išbraukti priedo 2 eilutę bei įpareigoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atlikti Būsto nuomos mokesčio perskaičiavimą iki kol bus patvirtinta teisė į Būsto nuomą, taikant 1,2 rinkos pataisos koeficientą. Taryba 2019 m. kovo 20 d. priėmė ginčijamą Sprendimą (darbotvarkės 47 klausimas) (protokolo Nr. 2-80).

3. Pareiškėja nurodė, kad apie tai, kad bus svarstomas šis klausimas vykusiame Tarybos posėdyje, ji nebuvo informuota, negalėjo tiesiogiai dalyvauti Tarybos posėdyje, apie priimtą sprendimą jai nebuvo žinoma.

4. Pareiškėja teigė, kad Projektui nepritarta neįsigilinus į visas svarbias aplinkybes, netinkamai vertinant ir interpretuojant faktinius duomenis, netinkamai interpretuojant pareiškėjos ir jos šeimos turto ir gautų pajamų vertę, pateiktos aktualios Gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenis. Sprendimo Projektas Tarybos posėdyje buvo pristatytas visiškai neaiškiai, kai kurie Tarybos nariai nesuprato dėl ko (dėl kokio rezultato ir apskritai kokiu klausimu) yra balsuojama, posėdžiui pirmininkaujantis meras dar iki balsavimo nurodė tvarką, kaip turi būti balsuojama, kad Projektas būtų atmestas. Skundžiamas Sprendimas tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos interesus, nes ji ir jos šeima, nors ir atitinkanti keliamus kriterijus išsinuomoti Būstą, kur auga trys mažamečiai vaikai, Tarybai nepagrįstai atsisakius priimti siūlomą sprendimo Projektą, bus iškeldinta iš Būsto (patalpų) nesuteikiant kitų patalpų.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad priimant Sprendimą nebuvo analizuojamos aplinkybės dėl jos turtinės padėties, turto vertės ar gautų pajamų dydžio. Buvo susikoncentruota tik į tai, kad Socialinių reikalų komitetas nepritarė sprendimo pakeitimo Projektui, tačiau posėdžio metu nebuvo atskleistos bei nebuvo aptartos tokio komiteto sprendimo priežastys bei motyvai, nebuvo diskutuojama bei svarstoma dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo. Jai iki šiol nėra žinomi Socialinių reikalų komiteto priimto sprendimo nepritarti Projektui priežastys, argumentai nėra nurodyti ir posėdžių protokolų išrašuose. Pareiškėjai iki šiol nėra žinomos priežastys, dėl ko Socialinių reikalų komitetas nutarė nepritarti siūlomam ankstesnio sprendimo pakeitimo Projektui (tuo labiau tai nebuvo atskleista ir Tarybos nariams svarstant darbotvarkės 47 klausimą), nors pareiškėja pateikė visus duomenis, patvirtinančius, kad ankstesnis Tarybos sprendimas buvo priimtas remiantis neteisingais, neaktualiais mokesčių deklaracijos duomenimis.

6. Pareiškėja pabrėžė, kad priimant Sprendimą buvo nesilaikoma Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamente (toliau – ir Reglamentas) nustatytos balsavimo tvarkos.

7. Pareiškėja tvirtino, kad atitiko norminio reglamentavimo keliamus reikalavimus, suteikiančius teisę į paramą nuomotis Būstą. 2017 m. ir 2018 m. pagal turimą turtą, gautas pajamas, šeimos sudėtį pareiškėjos šeima atitiko kriterijus, suteikiančius teisę į paramą nuomotis Būstą.

8. Atsakovas Taryba, atstovaujamas Administracijos, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad informacija apie Tarybos posėdžio laiką, tiek Sprendimo projektas, tiek posėdžio darbotvarkė buvo paskelbti Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje, todėl pareiškėja su informacija apie posėdžio laiką, svarstytinais klausimais ir sprendimo projektais galėjo susipažinti.

10. Atsakovas pažymėjo, kad klausimo pristatymas Tarybos posėdyje buvo aiškus ir buvo tinkamai atskleistos visos aplinkybės. Vadovaujantis Reglamento 37 straipsnio 2 dalimi kiekvienas Tarybos narys galėjo susipažinti su ginčijamo Sprendimo projektu.

11. Atsakovas, akcentuodamas Reglamento 33 straipsnio 3 dalyje, 34 straipsnio 7 dalyje, 39 straipsnio 3 dalyje nurodytą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad skundžiamas Tarybos Sprendimo projektas Socialinių reikalų komitete buvo svarstomas net 3 kartus. Svarstant klausimą atsirado poreikis gauti papildomą informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitų institucijų, todėl buvo pavesta ją surinkti, ta informacija buvo surinkta, pridėta prie Tarybos Sprendimo projekto medžiagos ir pagarsinta Tarybos posėdyje. Tarybos posėdyje pristatant klausimą buvo konkrečiai ir aiškiai išdėstyta klausimo esmė, paaiškinimai, pagrindinio komiteto nuomonė ir svarstymo esmė, t. y., kad rengiant ir priimant Sprendimą Nr. 1-1166 buvo vertinama pareiškėjos deklaracija, kurioje nurodytas 28 000 Eur vertės turtas, kurio, pareiškėjos paaiškinimais, ji neturi. Buvo gautas VMI raštas, kuriame nurodoma, kad 2017 m. balandžio 7 d. buvo pateiktos 2 pareiškėjos deklaracijos už 2016 m.: deklaracija, kurioje deklaruota, kad turto vertė virš 28 000 Eur ir 11 586 Eur metinė pajamų suma (deklaracijos statusas – priimta neaktuali); turto deklaracija, kurioje deklaruota turto vertė 100 Eur ir 11 586 Eur metinė pajamų suma (deklaracijos statusas – priimta aktuali). Atsižvelgiant į pateiktą VMI patvirtinimą, jog aktuali deklaracijos redakcija yra ta, kurioje nėra nurodytas 28 000 Eur turtas, buvo tikslinga keisti Tarybos Sprendimą Nr. 1-1166. Tarybos nariai analizavo pateiktas aplinkybes, uždavė klausimus, pranešėja į juos atsakė, taip pat papildomai pateikė informaciją, kad šis klausimas nėra naujas, kad Socialinių reikalų komitetas jį svarstė 3 kartus, kad svarstant klausimą buvo surinkta papildoma informacija ir konkrečiai įvardinta, kokia tai informacija. Taryba išsamiai išanalizavo visas aplinkybes, pateiktus duomenis ir papildomai surinktą informaciją bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nebuvo susikoncentruota tik į tai, kad Socialinių reikalų komitetas nepritarė sprendimo pakeitimo Projektui. Komiteto sprendimas nepritarti sprendimo pakeitimo Projektui Tarybai yra rekomendacinis. Taryba savarankiškai priėmė savo Sprendimą.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja skunde nepagrįstai nurodo, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant priėmimo / balsavimo tvarką, kadangi neteisingai traktuoja posėdžio eigą ir neteisingai taiko Reglamento 40 straipsnio 3 dalį. Sprendimo priėmimo etape prieštaraujančiųjų nebuvo, todėl Sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu Reglamente nustatyta tvarka.

13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad nebuvo aiškinamasi ir atsižvelgiama į tai, kad 2017 m. ir 2018 m. pagal turimą turtą, gautas pajamas, šeimos sudėtį pareiškėjos šeima atitiko kriterijus, suteikiančius teisę į paramą nuomotis socialinį būstą. Atsakovas pažymėjo, kad teisė į paramą būstui išsinuomoti nustatoma einamaisiais metais pagal praėjusių kalendorinių metų asmens ar šeimos grynąsias metines pajamas ir turtą bei kitus kriterijus. Nagrinėjamu atveju teisė į paramą būstui išsinuomoti einamaisiais 2017 m. nustatoma pagal praėjusių 2016 m. kriterijus, o ne pagal ateinančių 2017 m. ir 2018 m. kriterijus.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino bei panaikino skundžiamą Tarybos Sprendimą ir įpareigojo Tarybą iš naujo svarstyti sprendimo Projektą, priteisė pareiškėjai iš Tarybos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 3-jų kambarių butas, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris Tarybos sprendimu yra įtrauktas į socialinio būsto fondo sąrašą. Administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 30-2069 pareiškėjos keturių asmenų šeimai buvo išnuomotas Būstas. 2009 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta Nuomos sutartis. Pareiškėja 2017 m. gegužės 4 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė prašymą pakeisti Būsto paskirtį iš socialinio būsto į savivaldybės būstą ir nurodė, kad sutinka mokėti didesnį mokestį.

SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisija 2017 m. gegužės 31 d. protokolu Nr. NTS-17/24 pavedė Teisės ir skolų administravimo skyriui rengti Tarybos sprendimo projektą. Gyventojų registro duomenų bazės duomenimis 2017 m. gegužės 30 d. Būste gyvenamąją vietą buvo deklaravę pareiškėja, jos du nepilnamečiai vaikai bei pilnametis sūnus. Taryba Sprendimu Nr. 1-1166 nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl terminuotos vienų metų nuomos sutarties sudarymo bei įpareigojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos raštišku sprendimu informuoti ją apie Nuomos sutarties nutraukimą ir nuomojamo Būsto atlaisvinimą.

SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. spalio 23 d. raštu Nr. 1.35-17/6239 informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą. Pranešime nurodė, kad pareiškėjos 2016 m. gautos pajamos sudaro 12 161 Eur, o tai 941 Eur viršija 4 asmenų šeimai nustatyto dydžio (11 220 Eur) leistiną 25 procentų perviršį; privalomo registruoti turto vertė sudaro 43 368 Eur, o tai 5 118 Eur daugiau nei 25 procentų nustatytas įstatyme leistinas dydis (38 250 Eur). Pareiškėja Sprendimo Nr. 1-1166 priėmimo metu turėjo 3 nepilnamečius vaikus, su pareiškėja Būste gyveno ir jos pilnametis sūnus.

Pareiškėja 2017 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į atsakovą ir suinteresuotą asmenį, prašydama pripažinti netekusiu galios Sprendimą Nr. 1-1166, pakartotinai svarstyti jos prašymą dėl Būsto išnuomojimo vieneriems metams. Prašyme nurodė, kad jos šeimai priklausančio turto vertė yra 17 068 Eur, o ne 43 368 Eur, todėl turto vertė neviršija 4 asmenų šeimai leistino dydžio. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos 2018 m. gegužės 17 d. posėdyje buvo svarstytas pareiškėjos 2017 m. lapkričio 7 d. prašymas bei buvo nustatyta, kad šeimos pajamos už 2016 m. pagal pateiktą aktualią pareiškėjos deklaraciją sudaro 12 161 Eur ir tai 941 Eur viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (toliau – ir PBĮIĮ) 4 asmenų šeimai nustatyto dydžio (11 220 Eur) leistiną 25 procentų perviršį.

Atėmus leidžiamą viršyti 1 200 Eur sumą kiekvienam asmeniui, t. y. 4 800 Eur, šeimos pajamos neviršija nustatyto dydžio. Nustatė, kad privalomas registruoti turtas sudaro 16 968 Eur, o tai neviršija nustatyto 38 250 Eur turto dydžio. Buvo nutarta pavesti suinteresuoto asmens Teisės ir skolų administravimo skyriui rengti Tarybos sprendimo projektą, kuriuo naikinamas Sprendimas Nr. 1-1166 bei pavesta suinteresuoto asmens Būsto administravimo skyriui patvirtinti pareiškėjos teisę į socialinio būsto nuomą 2018 m. Klausimas dėl Sprendimo Nr. 1-1166 pakeitimo 2018 m. liepos 16 d. buvo svarstytas Socialinių reikalų komitete posėdyje Nr. 69 ir nuspręsta atidėti klausimo svarstymą.

Socialinių reikalų komiteto 2019 m. sausio 29 d. posėdyje Nr. 82 nuspręsta nepritarti Tarybos sprendimo projektui dėl Sprendimo Nr. 1-1166 pakeitimo. Socialinių reikalų komiteto 2019 m. kovo 12 d. posėdyje Nr. 84 nuspręsta nepritarti Tarybos sprendimo Projektui dėl Sprendimo Nr. 1-1166 pakeitimo. Taryba 2019 m. kovo 20 d. posėdyje Nr. 80 priėmė ginčijamą Sprendimą (darbotvarkės 47 klausimas) (protokolo Nr. 2-80). Suinteresuotas asmuo 2019 m. kovo 29 d. raštu informavo pareiškėją apie priimtą Sprendimą.

16. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 7 d. pateikė dvi Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas už 2016 m. 2017 m. balandžio 7 d. pareiškėjos pateiktoje 9 val. 52 min. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2016 m. buvo deklaruota privalomo registruoti turto 28 000 Eur vertei, o pajamų – 11 586 Eur, šios deklaracijos statusas – „priimta neaktuali“. 2017 m. balandžio 7 d. pareiškėjos pateiktoje 9 val. 55 min. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2016 m. buvo deklaruota privalomo registruoti turto 100 Eur vertei, o pajamos 11 586 Eur vertės, šios deklaracijos statusas – „priimta aktuali“. Pagal 2017 m. balandžio 11 d. pareiškėjos pilnamečio sūnaus Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2016 m. deklaruota privalomo registruoti turto vertė sudaro 15 368 Eur, o pajamų – 575 Eur, bei deklaruota, kad banke turimų lėšų suma sudaro 1 500 Eur.

17. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 15 punkte, 16 straipsnio 2 dalies 31 punkte, PBĮIĮ 3 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas Tarybos posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas į darbotvarkę įtrauktas klausimas „Dėl Tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ pakeitimo“ (protokolo Nr. 2-80), kuris buvo priimtas netinkamai įvertinus pareiškėjos turtinę padėtį, nes vadovautasi neaktualia pareiškėjos pajamų ir turto deklaracija už 2016 m. Teikiamu Projektu buvo siekiama ištaisyti padarytą klaidą.

18. Teismas pažymėjo, kad Tarybos posėdyje priimamiems sprendimams taikoma administracinė faktinių duomenų rinkimo, analizės ir vertinimo, jų projektų rengimo bei derinimo procedūra, o visa reikšminga faktinė ir teisinė informacija teikiama tarybos nariams pasirengimo tarybos posėdžiams stadijoje ir vertintina kaip sudėtinė administracinės procedūros, pasibaigiančios balsavimu, dalis.

19. Teismas, išanalizavęs medžiagą, pateiktą Tarybos nariams prieš priimant ginčijamą Sprendimą, susipažinęs su viešai internetinėje erdvėje paskelbtu 2019 m. kovo 20 d. posėdžio vaizdo įrašu (nuo 3:29:00), nesutiko su atsakovo argumentu, kad klausimo pristatymas Tarybos nariams buvo aiškus ir tinkamai atskleistos visos susijusios aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad pranešėjai pristatant Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimą 47 buvo teikiamas siūlymas pakeisti Tarybos Sprendimo Nr. 1-1166 priedą ir išbraukti priedo 2 eilutę. Pristatant siūlomą sprendimo projektą buvo minima, kad rengiant ir priimant Sprendimą Nr. 1-1166 buvo vertinama pareiškėjos deklaracija, kurioje nurodytas 28 000 Eur vertės turtas, kurio, pareiškėjos paaiškinimais, ji neturi. Tai pat pranešėja pažymėjo, kad buvo gautas VMI raštas, kuriame nurodoma, kad 2017 m. balandžio 7 d. buvo pateiktos 2 pareiškėjos deklaracijos už 2016 metus: 9:52 min. pateikta deklaracija, kurioje deklaruota, kad turto vertė virš 28 000 Eur ir 11 586 Eur metinė pajamų suma (deklaracijos statusas – priimta neaktuali); 9:55 min. pateikta turto deklaracija, kurioje deklaruota turto vertė 100 Eur ir 11 586 Eur metinė pajamų suma (deklaracijos statusas – priimta aktuali). Pranešėjos buvo akcentuota, kad atsižvelgiant į pateiktą VMI patvirtinimą, jog aktuali deklaracijos redakcija yra ta, kurioje nėra nurodytas 28 000 Eur turtas, tikslinga keisti Tarybos Sprendimo Nr. 1-1166 priedą ir išbraukti pareiškėją iš iškeldinamų asmenų sąrašo.

20. Teismas iš vaizdinės medžiagos nustatė, kad Sprendimo projektas Tarybos posėdyje buvo pristatytas visiškai neaiškiai, kai kurie Tarybos nariai nesuprato dėl ko (dėl kokio rezultato ir apskritai kokiu klausimu) yra balsuojama. Posėdžiui pirmininkaujantis meras dar iki balsavimo nurodė tvarką, kaip turi būti balsuojama, kad teikiamas Projektas būtų atmestas. Sprendimas buvo atmestas, kadangi jį tris kartus svarstė ir jam nepritarė Socialinių reikalų komitetas. Iš į bylą pateiktų Socialinių reikalų komiteto protokolų išrašų neaišku, kokios priežastys lėmė nepritarimą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teiktam Projektui. Projektą pristatantis asmuo Tarybos nariams nepristatė, dėl kokių priežasčių Socialinių reikalų komitetas nepritarė sprendimo Projektui. Teismas buvo įpareigojęs atsakovą į bylą pateikti Socialinių reikalų komiteto posėdžių protokolus, kuriuose būtų nurodytos priežastys, dėl kurių nepritariama teikiamam Projektui, tačiau protokolai pateikti nebuvo. Atsakovo atstovė nurodė, kad tai buvo visa medžiaga, kuri buvo teikiama Tarybos nariams.

21. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus individualaus teisės akto priėmimo principus, savivaldybės vykdomosios institucijos veiksmus priimant sprendimą išnuomoti savivaldybės būstą ar socialinį būstą bei kriterijus, kuriuos turi atitikti asmenis siekiantis teisės į paramą būstui išsinuomoti, nurodytus PBĮIĮ, nustatė, kad Tarybos sprendimo Nr. 1-1166 priėmimo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) patvirtintas VRP dydis buvo 102 Eur (1 p.). Taigi 4 asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui turi neviršyti 2 244 Eur ir turtas vienam asmeniui – 7 650 Eur. Atitinkamai, visos 4 asmenų šeimos metinės pajamos turi neviršyti 8 976 (2 244 x 4) Eur ir turtas – 30 600 (7650 x 4) Eur.

22. Teismas, vadovaudamasis Tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-809 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo, galiojusio Sprendimo Nr. 1-1166 priėmimo metu (toliau – ir Aprašas), 42.4 punktu, nustatė, kad šio sprendimo priėmimo metu (2017 m. rugsėjo 25 d.) pareiškėjos šeimos turimo turto vertė neviršijo nustatyto 4 asmenų šeimai leistino turto vertės dydžio, o 2016 m. gautos šeimos pajamos viršijo 4 asmenų šeimai nustatytą (leistiną) pajamų dydį, tačiau per mėnesį kiekvienam asmeniui (vienam šeimos nariui) viršijanti suma atėmus 25 procentų leidžiamą perviršį neviršijo 1 valstybės remiamų pajamų dydžio. Pareiškėjos šeimą 2016 m. sudarė 4 asmenys: pareiškėja, 3 pareiškėjos nepilnamečiai vaikai, o (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gimė dar vienas vaikas.

23. Teismas sprendė, kad pareiškėja Sprendimo Nr. 1-1166 priėmimo metu atitiko Aprašo 42.4 punkte nustatytus kriterijus, suteikiančius teisę nuomotis socialinį būstą rinkos kainomis, kadangi ji neturėjo ir neturi nuosavybės teise kito būsto bei augino tris vaikus iki 18 metų.

24. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Tarybos Sprendimas (darbotvarkės 47 klausimas) (protokolo Nr. 2-80) yra neteisėtas todėl naikintinas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo svarstyti sprendimo Projektą.

25. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo priteisti patirtas 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2.1–2.10 punktais, vertino, kad yra pagrindas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki 1 000 Eur sumos, kuri atitinka teisingumo ir protingumo principus.

III. 26. Atsakovas Taryba, atstovaujamas Administracijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

27. Atsakovas nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia analogiškais atsiliepime į skundą nurodytais motyvais, akcentuodamas, kad klausimo pristatymas Tarybos posėdyje buvo aiškus ir tinkamai atskleistos visos aplinkybės, ką patvirtina tai, jog, vadovaujantis Reglamento 37 straipsnio 2 dalimi, kiekvienas Tarybos narys galėjo susipažinti su ginčijamo Sprendimo projektu. Tai, kad Socialinių reikalų komitetas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, nepritarė Projektui, dar nereiškia, kad ir Taryba turi laikytis tokios pačios pozicijos. Tarybos pirmininkas kvietė balsuoti dėl Socialinių reikalų komiteto siūlymo nepritarti Projektui, balsavimo rezultatai buvo „už“ bendru sutarimu.

28. Atsakovas nurodo, kad Tarybos Sprendimas nebuvo priimtas neišanalizavus visų aplinkybių ar skubotai. Taryba išsamiai išanalizavo visas aplinkybes, pateiktus duomenis ir papildomai surinktą informaciją ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Nebuvo susikoncentruota tik į tai, kad Socialinių reikalų komitetas nepritarė Projektui. Komiteto sprendimas Tarybai yra rekomendacinis. Taryba apsvarstė nurodyto komiteto sprendimą ir savarankiškai priėmė savo sprendimą.

29. Atsakovas pabrėžia, kad teismui 2019 m. lapkričio 8 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nuosekliai išdėstė Tarybos Sprendimo priėmimo tvarką, todėl laikosi pozicijos, kad teismui buvo pateiktos visos reikšmingos aplinkybės ir Tarybos nariams dėl svarstytino klausimo teikta informacija, kurie pagrindžia ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

30. Atsakovas pažymi, kad tiek Administracija, tiek Taryba, priimdamos sprendimus, visiems pareiškėjams vienodai taiko teisės aktų nuostatas ir įvertina konkrečią situaciją, užtikrinant lygiateisiškumo principo laikymąsi. Taryba teisę į paramą būstui išsinuomoti nustato einamaisiais metais pagal praėjusių kalendorinių metų asmens ar šeimos grynąsias metines pajamas, turtą ir kitus kriterijus. Teisė į paramą būstui išsinuomoti 2017 m. Tarybos Sprendimo priėmimo metu net objektyviai negalėjo būti nustatoma pagal ateinančių metų kriterijus, kadangi jie nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Be kita ko, turėtų būti vertinama ir tai, kad pareiškėjos šeimos teisės į paramą būstui išsinuomoti nustatymas pagal 2017 m. ir 2018 m. kriterijus taip pat gali pažeisti socialinio būsto laukiančių asmenų teises ir teisėtus interesus. Taryba, atsižvelgdama į tai, negali sudaryti pareiškėjai išskirtinių sąlygų, kurios prieštarautų teisės aktams.

31. Pareiškėja V. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

32. Pareiškėjos teigimu, atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyviais pasisakymais, tačiau atsakovas negali paneigti teismo konstatuotų faktų, jog atsižvelgus į vaizdo medžiagą, Sprendimo projektas buvo pristatytas visiškai neaiškiai, buvo tarybos narių, nesuprantančių dėl ko jie balsuoja. Iš pateiktų protokolų išrašu neaišku, kokios priežastys lėmė Sprendimo Nr. 1-1166 Projekto nepritarimą. Atsakovas negalėjo įvykdyti teismo įpareigojimą pateikti į bylą Socialinių reikalų komiteto posėdžių protokolus, kuriuose būtų nurodytos priežastys, dėl kurių nepritariama teikiamam Projektui. Todėl atsakovo argumentai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pareiškėja pabrėžia, kad Tarybos Sprendimo Nr. 1-1166 priėmimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 923 buvo patvirtintas 102 Eur valstybės remiamų pajamų dydis. 4 asmenų šeimos grynosios pajamos 1 asmeniui neturi viršyti 2 244 Eur. 4 asmenų šeimos metinės pajamos neturi viršyti 8 976 (2 244 x 4) Eur ir turtas – 30 600 Eur. Pareiškėja Tarybos Sprendimo Nr. 1-1166 priėmimo metu atitiko Aprašo 42.4 punkto nuostatas, suteikiančias teisę nuomotis Būstą rinkos kainomis. Atsakovas teiginių, jog minėtas nutarimas sprendimo priėmimo metu negaliojo, nepagrindė.

34. Pareiškėja V. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti jai iš atsakovo likusią nepriteistą 1 420 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą bei priteisti iš atsakovo kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35. Pareiškėjos teigimu, byloje buvo būtina nustatyti daug faktinių aplinkybių. Prašymas dėl 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo buvo grindžiamas tuo, kad šias išlaidas pareiškėja patyrė sumokant advokatui už skundą teismui surašymą ir atstovavimą dviejose teismo posėdžiuose. 2 420 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto priteistino maksimalaus dydžio ir turi būti priteista pilna apimtimi, be kita ko, atsižvelgiat į Rekomendacijų 2.1–2.10 punktuose įtvirtintus kriterijus.

36. Pareiškėjos nuomone, teismas be pagrindo bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino iki 1 000 Eur ABTĮ 40 straipsnio 1, 4 dalių ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste. Pareiškėja pabrėžia, kad jos elgesys viso proceso metu buvo tinkamas, savo teises ji gynė pagrįstai, skundas buvo patenkintas.

37. Pareiškėja akcentuoja, kad jos finansinė būklė yra sunki. Dabar mokosi (duomenys neskelbtini) (valstybės finansuojama vieta) ir (duomenys neskelbtini), stipendijos negauna, už mokslą turi sumokėti 2 000 Eur dalimis laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2021 m. kovo 1 d., augina 5 vaikus, vienas iš jų yra dieninio skyriaus studentas, kitas mokosi (duomenys neskelbtini) dieninėje grupėje, vienas iš vaikų lanko lopšelį-darželį. Du vaikai tapo nepilnamečiais 2016 m. liepos 6 d., vienam iš jų skirta 167,34 Eur dydžio našlaičio pensija, jis mokosi gimnazijoje. Pareiškėjai 2019 m. yra išmokėta 2 769,82 Eur dydžio išmoka vaikui ir parama mokinio reikmėms įsigyti. Nuo 2019 m. rugsėjo iki 2019 m. gruodžio 31d. išmokėta kas mėnesį po 131 Eur išmokų vaiko išlaikymui. 2020 m. sausio 6 d. buvo paskirta socialinė pašalpa nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. 118,53 Eur dydžio, o nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. 126,03 Eur dydžio pašalpa už 3 nepilnamečius vaikus.

38. Pareiškėja vertina, kad teismas, nepriteisdamas jai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, be teisinio pagrindo pablogino jos sunkią finansinę būklę, o atsakovo finansinę būklę be teisinio pagrindo pagerino. Pareiškėja pažymi, kad antrinė teisinė pagalba apeliacinės instancijos teisme jai suteikta 100 proc.

39. Atsakovas Taryba, atstovaujamas Administracijos, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

40. Atsakovas, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus bylinėjimosi išlaidų priteisimo aspektu, pažymi, kad nei pareiškėjos atstovo teismui pateiktoje 2019 m. balandžio 5 d. PVM Sąskaitoje faktūroje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodomi argumentai, pagrindžiantys pareiškėjos nurodomus priteistino teisinių paslaugų dydžio kriterijus, t. y. nėra pagrindžiamas bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas bylos nagrinėjimui, taip pat nenurodomos atstovo darbo laiko sąnaudos. Teismui buvo teikiamas skundas ir prašymai dėl teismo posėdžių atidėjimo. Teisinę pagalbą teikiančio specialisto pasirinkimas yra paties besikreipiančio į teismą asmens teisė. Pareiškėjos prašoma priteisti suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovas apeliacinį skundą prašo atmesti atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, kriterijus, į parengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 41. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo (darbotvarkės 47 klausimas) nepritarti sprendimo projektui „Dėl Tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti projektą „Dėl Tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ pakeitimo“.

42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, konstatavęs, kad:

42.1 sprendimas buvo atmestas (t. y. priimtas ginčijamas Sprendimas nepritarti sprendimo projektui „Dėl Tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ pakeitimo“), kadangi jį tris kartus svarstė ir jam nepritarė Socialinių reikalų komitetas. Iš į bylą pateiktų Socialinių reikalų komiteto protokolų išrašų neaišku, kokios priežastys lėmė nepritarimą SĮ Vilniaus miesto būstas teiktam nutarimo „Dėl Tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ pakeitimo“ projektui. Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad projektą pristatantis asmuo tarybos nariams nepristatė, dėl kokių priežasčių Socialinių reikalų komitetas nepritarė sprendimo projektui. Teismas buvo įpareigojęs atsakovą į bylą pateikti Socialinių reikalų komiteto posėdžių protokolus, kuriuose būtų nurodytos priežastys, dėl kurių nepritariama teikiamam projektui, tačiau protokolai pateikti nebuvo. Atsakovo atstovė nurodė, kad tai buvo visa medžiaga, kuri buvo teikiama Tarybos nariams. Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Priešingu atveju, viešojo administravimo paslaugų vartotojui gali kilti neaiškumų, kaip ir kokiu būdu jis (paslaugų vartotojas) turi elgtis, siekdamas gauti kokybišką viešąją paslaugą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-476/2009, kt.);

42.2 pareiškėja 2017 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo priėmimo metu atitiko Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-809 patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo 42.4 punkte nustatytus kriterijus, suteikiančius teisę nuomotis socialinį būstą rinkos kainomis, kadangi ji neturėjo ir neturi nuosavybės teise kito būsto bei augino tris vaikus iki 18 metų, dėl ko atsakovo argumentai, kad pareiškėja neatitiko nei vieno kriterijaus laikytini nepagrįstais: teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Vienas iš Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnyje nurodytų reikalavimų yra nustatyta tvarka deklaruoti turtą ir gautas pajamas (9 str. 1 d. 2 p.). Deklaruoto turto ir gautų pajamų metiniai dydžiai turi atitikti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnyje nustatytus dydžius. Pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto savivaldybėje, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui turi neviršyti 22 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 75 VRP dydžių; 2017 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo priėmimo metu VRP dydis buvo 102 Eur, todėl 4 asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui turi neviršyti 2 244 Eur ir turtas vienam asmeniui – 7 650 Eur, o 4 asmenų šeimos metinės pajamos turi neviršyti 8 976 (2244 x 4) Eur, turtas – 30 600 (7650 x 4) Eur; 2016 kalendoriniais metais pareiškėjos šeimą sudarė 4 asmenys: pareiškėja V. K., pareiškėjos nepilnametis sūnus A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjos nepilnametis sūnus R. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjos pilnametis sūnus E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gimė dukra E. S.; 2017 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo priėmimo metu pareiškėjos šeimos turimo turto vertė neviršijo nustatyto 4 asmenų šeimai leistino turto vertės dydžio, o 2016 metais gautos šeimos pajamos viršijo 4 asmenų šeimai nustatytą (leistiną) pajamų dydį, tačiau per mėnesį kiekvienam asmeniui (vienam šeimos nariui) viršijanti suma, atėmus 25 procentų leidžiamą perviršį, neviršijo 1 valstybės remiamų pajamų dydžio.

43. Nesutikdamas su priimtu pirmosios instancijos sprendimu, apeliacinį skundą padavė atsakovas, kuris ginčija teismo išvadų, sudariusių pagrindą tenkinti pareiškėjos skundą, pagrįstumą, ir pareiškėja, kuri nesutinka tik su pirmosios instancijos sprendimo dalimi, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

44. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: visų pirma, primintina, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo ne dėl pareiškėjos teisės nuomotis socialinį būstą, bet dėl teisės nuomotis savivaldybės būstą rinkos kainomis, dėl ko dalis tiek šalių, tiek pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, reikšmingų nustatant asmens teisę į socialinio būsto nuomą, nagrinėjamo ginčo kontekste be pagrindo itin akcentuojamos.

45. Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.), reglamentuojančio paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką, nuostatas, savivaldybės būstas yra savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą (2 str. 11 d.). Socialinis būstas yra į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis (2 str. 12 d.). Teisę į socialinio būsto nuomą reglamentuoja šio įstatymo 9 straipsnis, o 14 straipsnis, reglamentuojantis savivaldybės būsto fondo sudarymą ir naudojimą, nustato, kad savivaldybės būsto fondą sudaro socialiniai būstai ir savivaldybės būstai, kurie nuomojami šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose aptartais atvejais, iš jų – ir šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje numatytu atveju: jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu.

46. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-809 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. spalio 4 d.) nuostatas, savivaldybės būstas nuomojamas atvejais, numatytais 42.1–42.6 punktuose, iš jų – jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio socialinį būstą, deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 25 procentų viršija Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu Savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, vadovaudamasi Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Šis Aprašo punktas taikomas tik asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (iki 18 metų), neįgaliesiems bei vyresniems nei 60 metų asmenims (Aprašo 43.4 p.).

47. Taigi, atsižvelgiant į aptartas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo ir Aprašo nuostatas (nutarties 45-46 p.), sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai netenkintas pareiškėjos prašymas pakeisti 2017 m. rugsėjo 25 d. Sprendimą ir išnuomoti jai savivaldybės būstą rinkos kainomis, yra svarbios šios aplinkybės: ar ji nuomojasi socialinį būstą; ar ji neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto; ar ji augina tris ar daugiau vaikų (iki 18 metų), yra neįgali bei vyresnė nei 60 metų; socialinio būsto poreikis savivaldybėje.

48. Pažymėtina, kad bylos procese itin akcentuojama aplinkybė, kad pareiškėjos ir jos šeimos deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 25 procentų viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, nagrinėjamo ginčo kontekste be pagrindo itin akcentuojama, kadangi šiuo atveju buvo sprendžiama ne dėl teisės nuomoti savivaldybės socialinį būstą, o dėl teisės nuomoti savivaldybės būstą rinkos kainomis.

49. Byloje nėra duomenų, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo priėmimo pareiškėja neatitiko Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje ir Aprašo 43.4 punkte numatytų kriterijų: ji nuomojosi socialinį būstą; nėra duomenų, kad nuosavybės teise turėjo kitą tinkamą būstą; augino tris vaikus iki 18 metų: R. K., A. K. ir E. S.; 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendime nėra argumentų, kurie būtų siejami su savivaldybės tarybos vertinimu dėl socialinio būsto poreikio savivaldybėje. Šiuo aspektu reikšmingos pirmosios instancijos teismo išvados dėl priežasčių, lėmusių nepritarimą SĮ Vilniaus miesto būstas teiktam nutarimo „Dėl Tarybos 2017-09-25 sprendimo Nr. 1-1166 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ pakeitimo“ projektui, neaiškumo (nutarties 42.1 p.), su kuriomis (išvadomis), teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

50. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė jai iš atsakovo tik 1 000 Eur atstovavimo išlaidų iš prašytų priteisti 2 420 Eur.

51. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

52. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja atstovui advokatui A. P., kurio įgaliojimus patvirtina 2019 m. balandžio 5 d. atstovavimo sutartis, 2019 m. balandžio 10 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 2 420 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą Serija PP Nr. 000662 už teisinę pagalbą rengiant skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo. Todėl ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalių pagrindu šios išlaidos vertintinos Rekomendacijų 8.2 punkto, pagal kurį koeficientas už skundo parengimą ir pateikimą teismui yra 2,5, ir Rekomendacijų 2 punkto, kuriame nustatyti vertinamojo pobūdžio kriterijai nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, kontekste. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

53. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – koeficientas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytą koeficientą už skundo parengimą ir pateikimą teismui (2,5) bei Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2018 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio dydį (935,7 Eur), sprendžia, kad prašoma priteisti suma neviršija maksimalios rekomenduojamos priteisti sumos – 2 339,25 Eur (2,5 x 935,7).

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, į pareiškėjos atstovo suteiktos paslaugos (skundo parengimą) turinį ir apimtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, vertina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta pareiškėjai priteistina atstovavimo išlaidų suma yra teisinga ir protinga kompensacija pareiškėjos patirtoms išlaidoms atlyginti.

55. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, turi būti atsižvelgiama ne tik į tai, kaip nurodo pareiškėja, ar proceso šalies elgesys viso proceso metu buvo tinkamas, tačiau ir į tai, ar išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

56. Dėl pareiškėjos argumento, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas jai visos patirtos atstovavimo išlaidų sumos, pablogino jos ir taip sunkią finansinę padėtį, pabrėžtina, kad asmenys dėl sunkios finansinės padėties gali pasinaudoti valstybės garantuojamos teisinės pagalba. Ši teisė pareiškėjai yra žinoma, ką patvirtina apeliacinio skundo argumentai dėl jai apeliacinės instancijos teisme suteiktos antrinės teisinės pagalbos ir šios pagalbos suteikimą patvirtinantys dokumentai.

57. Byloje yra 2020 m. lapkričio 19 d. advokato A. P. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos, suteiktos pareiškėjai apeliacinės instancijos teisme, 126,28 Eur patirtų išlaidų dydžio apskaičiavimo ir 2020 m. lapkričio 20 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

58. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Nors pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, jos atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą, kuris taip pat atmestas, buvo parengtas naudojantis valstybės garantuojama teisine pagalba, dėl ko valstybei iš atsakovo priteisiama dalis 63,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. K. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 63,14 Eur (šešiasdešimt tris eurus, 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius