2022-01-12 Nr. AB-913-3-61-3-01776-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01776-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. K.) dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 1 P-8590 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Klaipėdos TM) posto pamainos viršininkui A. K. (toliau – Raštas).

2. Pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Departamente buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos TM posto pamainos viršininko A. K., atliekančio pareigas Radviliškio geležinkelio poste, veiksmų. Po tarnybinio patikrinimo buvo konstatuota, kad A. K. padarė tarnybinį nusižengimą, ir priimtas sprendimas jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Kadangi minėtas pareigūnas yra Profesinės sąjungos narys, pareiškėjas kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti jam tarnybinę nuobaudą, tačiau Profesinė sąjunga skundžiamu Raštu atsisakė tai padaryti, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra neadekvatus ir nepagrįstas įrodymais bei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

2.2. Atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Profesinė sąjunga įstatymu nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ir, nesutikdama su paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. K., Profesinė sąjunga nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ir, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, taip viršydama savo kompetenciją.

2.3. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Rašte nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos. Rašte pateikiami tik abstraktūs ir bendro pobūdžio teiginiai be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien minėto pareigūno buvimas Profesinės sąjungos nariu, negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje.

2.4. Tarnybinė nuobauda A. K. ketinama skirti dėl išimtinai su pareigūno netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje, o Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją.

3. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog:

4.1. Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau Profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sprendžia įstaigos vadovas, vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga ir kita turima informacija, įskaitant ir Rašte pateiktais motyvais.

4.2. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams, palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Rašte yra nurodoma, jog nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grindžiamas dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti Profesinės sąjungos narius. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog šiuo atveju buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta jokių įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnas savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnas veikė savo kompetencijos ribose, atliko savo darbą tinkamai. Taigi, nesant nustatytų visų būtinųjų požymių sistemos elementų, teisinė atsakomybė negalima. Išnagrinėjus tarnybinio tyrimo medžiagą, akivaizdu, jog nėra jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinį nusižengimą.

4.3. Darbdavys ketina skirti A. K. tarnybinę nuobaudą (papeikimą) išimtinai dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, nes minėtas pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo Muitinės departamento prašymą tenkino ir panaikino Raštą.

6. Teismas nustatė, kad A. K. yra Klaipėdos TM posto pamainos viršininkas, atliekantis pareigas Radviliškio geležinkelio poste. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1B-131 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl A. K. veiksmų. Komisijai atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta 2021 m. gegužės 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 8P-1330 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad: Klaipėdos TM posto pamainos viršininkas A. K. 2020 m. gruodžio 4 d. ir 2021 m. sausio 20 d. nuo 7.45 val. iki 20.00 val., dirbdamas Šiaulių pirmos kategorijos krovinių poste, atlikdamas pamainos viršininko pareigas (pamainos viršininko darbo vieta (Nr. 3), jas atliko netinkamai, nes 2020 m. gruodžio 4 d. apie 11.12 val. išdavė UAB „Nostrada“ atstovui tinkamumo liudijimą Nr. SR1061568 transporto priemonei SCHMITZ Cargobull, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 4 d. apie 16.25 val. išdavė UAB „Nostrada“ atstovui tinkamumo liudijimą Nr. SR1061593 transporto priemonei SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors minėtų transporto priemonių nepatikrino ir neįsitikino, ar jos atitinka Muitinės konvencijos dėl tarptautinių krovinių gabenimo su TIR knygelėmis 2, 3, 5 ir 6 priedų reikalavimus. Taip pat konstatuota, jog A. K. 2021 m. sausio 20 d. 17.06 val. išdavė UAB „Nostrada“ atstovui tinkamumo liudijimą Nr. SR 1062427 transporto priemonei KRONE, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad minėtos transporto priemonės tinkamai patikrinti, ar ji atitinka 1975 m. TIR konvencijos 2, 3, 5 ir 6 prieduose nurodytus reikalavimus, nebuvo galimybės (ji buvo dalinai pakrauta prekėmis) ir neįsitikinęs, ar minėta transporto priemonė atitinka 1975 m. TIR konvencijos priedų reikalavimus, taip pat, išduodamas tinkamumo liudijimą Nr. SR1062427 nevykdė žodinio ir rašytinio posto viršininko J. B. pavedimo: „Patikrinti transporto priemonės vidinius paviršius, atlikti pilną apžiūrą. Nesant galimybės, apžiūrėti TL neišduoti.“ Muitinės departamentas 2021 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (5.46) 3B-2625 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A.

K.“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Profesinė sąjunga Raštu išreiškė nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. K. ir nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinę nuobaudą siūloma skirti nesant tam pagrindo.

7. Vadovaudamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu (Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 str. 4 d. bei 21 str. 2 d.) bei teismų praktika, teismas pažymėjo, jog Profesinė sąjunga atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo / nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje. Kitų aplinkybių, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovo kompetencijai, todėl atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumą prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.

8. Įvertinęs Rašte nurodytus atsisakymo motyvus, teismas sprendė, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su A. K. veikla Profesinėje sąjungoje. Iš Išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda siūlytina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl pastarojo veiksmų (neveikimo), t. y. 2020 m. gruodžio 4 d. ir 2021 m. sausio 20 d. nuo 7.45 val. iki 20.00 val., dirbdamas Šiaulių pirmos kategorijos krovinių poste, atlikdamas pamainos viršininko pareigas (pamainos viršininko darbo vieta (Nr. 3), jas atliko netinkamai – minėtomis datomis ir laiku išdavė UAB „Nostrada“ atstovui tinkamumo liudijimus, nepatikrinęs transporto priemonių. Teismo vertinimu, byloje nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti A. K. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys. Bendro pobūdžio teiginiai, jog pareigūnas aktyviai dalyvavo Profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškė nuomonę, nebijojo kritikuoti darbdavio, aktyviai gynė savo ir kitų pareigūnų teises, teismo įsitikinimu, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog dėl tokių pareigūno veiksmų atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jos veikla Profesinėje sąjungoje, nes šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

9. Teismas konstatavo, jog atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. K., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodamas pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į A. K. atliktus tarnybinius nusižengimus.

III. 10. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą.

11. Atsakovo teigimu, įvertinus atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą, Profesinė sąjunga turėjo pagrindą teigti, kad nusprendžiant skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, buvo taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir toleruojamas muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimas. Įvertinus Išvadą akivaizdu, jog, nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertinos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Nesant išsamiai atliktam tarnybiniam patikrinimui, nenustačius padarytos žalos muitinei, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo, nenustatyti faktai, kad pareigūnas išdavė 2020 m. gruodžio 4 d. tinkamumo liudijimus: Nr. SR1061568 transporto priemonei SCHMITZ Cargobull, valst. numeris (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 4 d. Nr. SR1061593 transporto priemonei SCHMITZ Cargobull, valst. numeris (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. sausio 20 d. Nr. SR1062427 transporto priemonei KRONE, valst. numeris (duomenys neskelbtini) neatitinkančius tikrovės, o Išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūlymas skirti neadekvačią ir neatitinkančią padarytam nusižengimui tarnybinę nuobaudą A. K., Profesinės sąjungos nariui, yra susijęs tik su jo naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje.

12. Profesinė sąjunga įrodė, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl veiklos Profesinėje sąjungoje, o Muitinės departamentas nepašalino abejonių, jog nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

13. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinių nuobaudų skyrimą, Profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis. Profesinė sąjunga Rašte nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, jos narių persekiojimo.

14. Muitinės departamentas nepateikė įrodymų, kad Profesinės sąjungos nurodyti argumentai nepagrįsti, o atsisakymas pažeidė jo interesus, pakenkė jo prestižui, padarė žalą ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu. Pareiškėjas prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Muitinės departamentas nepateikė teismui atsikirtimų Profesinės sąjungos pateiktus argumentus ir jų nepaneigė, o teismas nevertino medžiagos visumos, nepasisakė dėl šių aplinkybių, dėl to bylą išnagrinėjo neišsamiai. Taip pat teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Rašte pateiktų įrodymų.

15. Pareiškėjas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio tesimo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Pareiškėjas nurodo, jog Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. K., nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, vertino pačios Išvados pagrįstumą ir teisėtumą, taip viršydama savo kompetenciją. Teismas patvirtino, jog nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą A. K. ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos joje. Muitinės departamento nuomone, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kad priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.

17. Profesinė sąjunga nepateikė jokios informacijos, kad A. K. aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje ir dėl to darbdavys jį persekioja, o vien deklaratyvus pareigūno buvimas profesinės sąjungos nariu (sąrašuose) negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje „Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos“ įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo (1 d.). Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

20. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, taikomo muitinės statutinių įstaigų pareigūnams nuo 2019 m. sausio 1 d., 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Taigi muitinės statutinių įstaigų pareigūnams Profesinių sąjungų įstatyme numatytos garantijos taikomos plačiau, taip pat ir sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos taikymo Profesinės sąjungos nariams. Sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės taikymo trečiajam suinteresuotam asmeniui – muitinės statutinės įstaigos pareigūnui, kuris yra Profesinės sąjungos narys, turi būti kreipiamasi sutikimo į Profesinę sąjungą.

21. Minėtų įstatymo nuostatų taikymo praktikoje esminės taisyklės buvo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-662-368/2012 ir toliau nuosekliai plėtojamos šios kategorijos bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1892-552/2015; 2015 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje A-3430-520/2015; 2018 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3004-575/2018 ir kt.). Išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-662-368/2012 išaiškino, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad Profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui.

22. Atsakovas Profesinė sąjunga, 2021 m. gegužės 21 d. raštu atsakydama į pareiškėjo Muitinės departamento 2021 m. gegužės 7 d. prašymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, akcentavo, kad vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų, persekiojimo bei dvigubų standartų, jiems taikant tarnybinę atsakomybę palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai; nurodė, kad Išvadoje nustatant pareigūno kaltę, nebuvo įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisė aktų reikalavimus; ignoruojamos pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės, dėl to pasiūlyta skirti neadekvačią tarnybinę nuobaudą. Pažymėjo, kad pareigūnas nepiktnaudžiavo, jo veiksmai nesukėlė jokios žalos, nepažeidė viešo intereso, todėl neturėtų būti vertinami kaip neteisėti, atsakomybė negali būti taikoma už pavienes klaidas; siūlomą skirti nuobaudą – papeikimą vertino kaip neadekvatų ir nepagrįstą įrodymais, neatitinkantį teisingumo ir sąžiningumo principų.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prašymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės statutinės įstaigos pareigūnų Profesinės sąjungos nariui grindžiamas Išvada (žr., nutarties 6 p.), o Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą motyvai nesusiję su pareigūno veikla Profesinėje sąjungoje. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pažymi, kad Išvadoje nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, o atsakovo Rašte nurodomi atsisakymo argumentai laikytini nesusijusiais su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje, atstovavimu profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Atsakovo Rašte aptariami tarnybinės atsakomybės taikymo pareigūnui bendrieji pagrindai – kaltei nustatyti reikšmingų aplinkybių buvimas, pareigūno pateiktų paaiškinimų vertinimo objektyvumas, kilusios pasekmės, siūlomos nuobaudos adekvatumas ir kt., kas yra priskirtina valstybės institucijos vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, kompetencijai. Tokios aplinkybės vertinamos taikant tarnybinę atsakomybę tiek tiems pareigūnams, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, tiek tiems, kurie nėra. Kartu pažymėtina, kad jos nėra nagrinėjamo ginčo dalyku, nes sietinos su pačios tarnybinės nuobaudos taikymo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo jas vertinti iš esmės.

24. Profesinės sąjungos sutikimas ar nesutikimas yra skirtas asmenį apsaugoti ne nuo drausminės atsakomybės, o nuo diskriminacijos ir persekiojimo už narystę ir veiklą profesinėje sąjungoje <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1892-552/2015).‏‏‎ Atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą taikyti tarnybinę atsakomybę pareigūnui, bei teigiantis, kad profesinės sąjungos nariui tarnybinė nuobauda taikoma dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, teismui nenurodė jokių aiškių ir konkrečių faktinių aplinkybių, leidžiančias daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su profesinės sąjungos veikla. Atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti Rašte nurodomą teiginį dėl persekiojimo bei dvigubų standartų taikymo taikant tarnybinę atsakomybę profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Bendro pobūdžio teiginiai, jog pareigūnai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, gina pareigūno teises, drąsiai reiškia savo nuomonę dėl darbdavio veiksmų, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog jų atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jų veikla Profesinėje sąjungoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3004-575/2018).‏‏‎

25. Išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-662-368/2012 išaiškino, kad sprendžiant dėl valstybės institucijos interesų esminio pažeidimo, kai profesinė sąjunga atsisako duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui, reikšmingumą, gali būti atsižvelgta į institucijos vykdomų funkcijų pobūdį, jų pareigūnų statuso ypatumus, darbdavio interesų pobūdį ir kt. Siekiant užtikrinti veiksmingą institucijų, kurios atsakingos už viešojo intereso apsaugą, veiklą galima pripažinti būtinumą, kad šios institucijos turėtų galimybę vykdyti drausminę procedūrą. Drausmės užtikrinimas institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje iš tikrųjų gali būti vertinamas kaip tinkamo tarnybos funkcijų ir įgaliojimų, kurias ši tarnyba privalo atlikti, įgyvendinimo priemonė, atitinkanti privalomą esminio darbdavio intereso pažeidimo reikalavimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Išvadoje nurodomas aplinkybes bei atsakovo Rašte išdėstytus atsisakymo duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, neturi pagrindo abejoti tuo, kad tarnybinės atsakomybės taikymas aptariamu atveju nesusijęs su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų, o įstatymų nuostatos dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius – nuo galimo neteisėto administracijos poveikio dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo muitinės tarnybos profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2483-520/2015).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų jam tenkinti, todėl jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. ‏‏

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė