2021-05-05 Nr. AB-9552-3-62-3-02099-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1094-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02099-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Girtex“ skundą atsakovui Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Girtex“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir atsakovas, Direkcija) 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr.(3)-S-321-(1.41) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria ji nederino vidinės miškotvarkos projekto, parengto miško valdai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vidinės miškotvarkos projektą, parengtą miško valdai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėti iš naujo ir pateikti dėl projekto išvadą Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Miškų tarnyba) Miškų ūkio priežiūros skyriui (toliau – ir Priežiūros skyrius).

2. Nurodė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kurio paskirtis – miškų ūkio ir jis kreipėsi į Priežiūros skyrių, prašydamas suderinti Žemės sklypo vidinės miškotvarkos projektą 2019-2029 metams (toliau – ir Projektas). Gavusi Projektą, Miškų tarnyba kreipėsi į Direkciją dėl išvados pateikimo. Skundžiamu sprendimu Direkcija nederino Projekto, nurodydama, kad 1 kvartalo 58a sklype yra inventorizuota Europos Sąjungos (toliau – ir ES) miško buveinė Vakarų taiga, sklypas patenka į Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ BAST teritoriją Rietavo miškai (teritorijos kodas LTPLU0010), todėl šiame sklype negali būti suprojektuotas plynas kirtimas. Sprendime nurodė, jog sklype projektuojamos miško tvarkymo priemonės turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ reikalavimus.

3. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas vadovavosi Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406, 29 punktu. Nors atsakovas skundžiamame rašte nurodė, kad ginčo sklype projektuojamo miško tvarkymo priemonės turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 276 reikalavimus, tačiau tokios išvados nepagrindė, neįvardijo konkrečios teisės normos, kuria remiasi. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, reikalavimus privačių miškų vidinės miškotvarkos projektams nustato Taisyklių 12 punktas, tačiau Sprendime nėra nurodyta, kad vidinės miškotvarkos Projektas neatitinka Taisyklių 12 punkto reikalavimų.

4. Pareiškėjas tvirtino, jog atsakovo nurodytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarime Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ iš esmės yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalį, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Tačiau Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalies reikalavimo praktikoje yra nesilaikoma – į Nekilnojamojo turto registrą įrašomos ne specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o teritorijų pavadinimai. Teigė, jog ydinga Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalies reikalavimų neatitinkanti situacija yra ir nagrinėjamu atveju. Nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarime Nr. 276 specialiosios žemės naudojimo sąlygos nėra įrašytos. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 276 negali būti taikomas Žemės sklypui. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 patvirtintų Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų 9.1-9.6 punktuose nurodytų apsaugos priemonių atsakovas skundžiamame Sprendime nenurodė. Teigė, jog Sprendime nurodyti Rietavo miškai nėra įrašyti į Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317, todėl Sprendime nurodytas Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 276 negali būti taikomas.

5. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, jog Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 276 taikytinas ginčo atveju, pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo ištyrimo, jo atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 1 daliai. Argumentavo, jog tik įstatymu galima nustatyti esmines ūkines veiklos sąlygas, draudimus ir apribojimus, kuriais daromas poveikis ūkinei veiklai.

6. Atsakovas Žemaitijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime prašė skundą atmesti.

7. Nurodė, jog pagal Taisyklių 27, 29 punktus, Miškų tarnybos Priežiūros skyrius, gavęs iš direkcijos išvadą dėl vidinio miškotvarkos projekto nederinimo, raštu turėjo pranešti vidinės miškotvarkos projekto rengėjui miškotvarkos projekto nederinimo priežastis ir taisymo būdus. Tvirtino, jog tik rengėjui adresuotas sprendimas gali būti laikomas teisės aktu ir turi atitikti teisės aktui keliamus reikalavimus ir kad pareiškėjas gali skųsti Miškų Tarnybos sprendimą, o ne jo atsisakymą derinti miškotvarkos projektą. Argumentavo jog Direkcijos išvada yra tik viena iš dalių tokio rašto parengimui, nes Miškų tarnybos Priežiūros skyrius turi teisę nederinti projekto ir dėl kitų priežasčių, kurios nėra nurodytos Direkcijos išvadoje. Manė, jog Miškų tarnybos Priežiūros skyrius net ir gavęs Direkcijos neigiamą išvadą gali suderinti vidinės miškotvarkos projektą. Nurodė, jog į Direkciją kreipėsi ne pareiškėjas, o Miškų tarnybos Priežiūros skyrius, jis išvados pateikimo procese nedalyvauja, todėl išvada negali pažeisti pareiškėjo interesų. Nurodė, jog išvada yra tarpinstitucinio susirašinėjimo raštas, skirtas ne pareiškėjui, o Miškų tarnybai. Teigė, kad Direkcijos išvada nėra individualus administracinis aktas, jis nėra skirtas pareiškėjui, todėl neprivalėjo atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Išvada yra pagrįsta tiek, kiek reikia Miškų tarnybos specialistams suprasti ir priimti sprendimą. Prašė pakeisti atsakovą, juo pripažįstant Valstybinę miškų tarnybą.

8. Nurodė, jog Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276, 1 priedo 25.2 punkte nurodyta, kad 9010 Vakarų taigos buveinėse negali būti šalinama buveinėse susidaranti negyva mediana, vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną. Pareiškėjo sklypas patenka į BAST Natūra 2000 teritoriją Rietavo miškai, kuri yra priskirta saugomai teritorija. Teritorijos statusas nustatytas nuo 2005 m. rugpjūčio 31 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 teritorija buvo įrašyta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai. Tvirtino, jog nuo tos dienos teritorijoje įsigaliojo atitinkami apribojimai, ir ji tapo saugoma teritorija. Argumentavo, jog pareigą laikytis veiklos reikalavimų saugomose teritorijose nustato ne žemėtvarkos skyriai, įrašydami ar neįrašydami specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nes reikalavimus veiklai valstybė įtvirtino Aplinkos apsaugos ministro įsakymu, patvirtinusi atitinkamoje vietovėje Natūra 2000 teritoriją. Nurodė, jog pareiškėjas miško sklypą įsigijo 2019 m. kovo mėnesį, todėl jam šie apribojimai turėjo būti žinomi.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime prašė spręsti pareiškėjos skundo reikalavimų pagrįstumą teismo nuožiūra.

10. Nurodė, jog gavusi Direkcijos neigiamą išvadą nederinti vidinės miškotvarkos Projektą, parengtą miško valdai, Priežiūros skyrius pateikė pareiškėjui atsakovo nederinimo sprendimą. Teigia, jog derindama miškotvarkos Projektą, parengtą miško žemės, kuris patenka į Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklą „Natūra 2000“ BAST teritoriją Rietavo miškai, Miškų tarnyba pagrįstai vadovavosi Taisyklių 29 punkto reikalavimais. Tvirtino, kad Miškų tarnyba nekompetentinga vertinti atsakovo išvadoje nurodytus vidinės miškotvarkos projekto trūkumus. Teigė, jog atsakovo 2019 m. rugpjūčio 21 d. neigiama išvada yra skirta vidinės miškotvarkos Projekto rengėjui, kuris turi pašalinti toje išvadoje nurodytus trūkumus. Pateikdamas neigiamą išvadą, atsakovas sukėlė Taisyklių 29 punkte nurodytas teisines pasekmes, nes vidinės miškotvarkos Projektas, parengtas miško valdai, nederinamas, kol nebus pašalinti trūkumai. Tvirtino, jog Direkcija šioje byloje yra tinkama atsakovė.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą, panaikino Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr.(3)-S-321-(1.41) dalį, kuria ji nederino vidinės miškotvarkos projekto, parengto miško valdai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),esančiai (duomenys neskelbtini), priklausančiai pareiškėjui, įpareigojo Direkciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos vidinės miškotvarkos projektą, parengtą miško valdai, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėti iš naujo ir pateikti dėl projekto išvadą Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriui. Pareiškėjui iš atsakovo priteisė 1 295,28 Eur su PVM atlyginimą turėtų teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kitą prašymo dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo dalį atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypas, kurio paskirtis – miškų ūkio. Pareiškėjas su 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymu kreipėsi į Miškų tarnybos Priežiūros skyrių, prašydamas suderinti Žemės sklypo vidinės miškotvarkos 2019-2029 metams Projektą. Gavusi Projektą, Miškų tarnyba kreipėsi į Direkciją dėl išvados pateikimo. Direkcija skundžiamame 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendime nurodė, jog nederina Projekto, nes 1 kvartalo 58a sklype yra inventorizuota Europos Sąjungos miško buveinė Vakarų taiga (buveinės tipas 9010, identifikavimo kodas 53541) taip pat ji patenka į Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ BAST teritoriją Rietavo miškai, todėl šiame sklype negali būti suprojektuotas plynas kirtimas. Nurodė, kad sklype projektuojamos miško tvarkymo priemonės privalo atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ reikalavimus.

13. Teismas vadovavosi Taisyklių 27, 29 punktais. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytą teisinį reguliavimą, nusprendė, jog išvadą teikiančiai institucijai Direkcijai pateikus neigiamą išvadą, Projektas negalėjo būti derinamas. Miškų tarnyba, remiantis Taisyklių 29 punktu negalėjo pasirinkti kito elgesio būdo, kaip tik nederinti Projekto, kol nebus pašalinti trūkumai, nustatyti išvadą teikiančios institucijos. Administracinis aktas, kuriame yra išreikšta Direkcijos valia, pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Direkcijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas, nors ir adresuotas Miškų tarnybai, laikytas individualiu administraciniu aktu, skirtu pareiškėjui, nes šio rašto turinys lemia pareiškėjo pareigą pašalinti nurodytus trūkumus ir suvaržo jos galimybę vykdyti veiklą miško sklype pagal parengtą projektą (Taisyklių 29 punktas). Ginčo atveju pareiškėjas reikalavimus reiškia tinkamui atsakovui Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai. Pareiškėjas nesutiko dėl atsakovo pakeitimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsnis).

14. Pareiškėjui argumentuojant, jog Direkcijos skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nes neaiškūs nederinimo motyvai, teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad Projektas nederinamas, nes projektuojamos miško tvarkymo priemonės privalo atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ reikalavimus, tačiau nenurodyti taikomo Vyriausybės nutarimo konkretūs punktai, Taisyklių 12 punkto reikalavimų galimi pažeidimai, todėl neaiškus teisinis pagrindas, nedetalizuota, kodėl Projektas neatitinka šių reikalavimų ir iš administracinio akto turinio nėra aišku, kaip pareiškėjas turėtų pašalinti Projekto trūkumus, nenurodžius tikslų teisinį pagrindą, nėra galimybės nustatyti, ar institucijos reikalavimai yra pagrįsti.

Sprendime pažymėta, kad 1 kvartalo 58a sklype yra inventorizuota ES miško buveinė Vakarų taiga, todėl negalimas plynas kirtimas, tačiau nenurodyta, kokioje saugomos teritorijos dalyje yra pareiškėjo Žemės sklypas ir kokie reikalavimai taikomi toje teritorijos dalyje. Direkcijos atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad ne visoje draustinio teritorijoje taikomi vienodi apribojimai. Toks Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis pripažintas esminiu trūkumu, ribojančiu pareiškėjui teisę žinoti tokio sprendimo motyvus ir tokiu būdu apribojant galimybę į tinkamą gynybą, taip pat siekiant pašalinti Projekto trūkumus.

Įvertinusi visumą nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių teisėjų kolegija nusprendė, kad Direkcijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. skundžiamo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštaraujanti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl skundas šioje dalyje tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 2 punktu. Patenkinus šį skundo reikalavimą tenkintas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Direkciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos vidinės miškotvarkos projektą, parengtą miško valdai, išnagrinėti iš naujo ir pateikti dėl projekto išvadą Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriui.

Pagal Taisyklių 29 punktą, išvadas teikiančios institucijos jas pateikia per 5 darbo dienas, todėl atsakovas įpareigotinas pateikti išvadą per šį terminą.

15. Teismas nurodė, jog ginčą išsprendus tokiu būdu nėra teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Vyriausybės nutarimo ištyrimo.

16. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos priteistas 1 295,28 Eur turėtų išlaidų atlyginimas (700 Eur už skundo parengimą + 200 Eur už teiktus prašymus + 131,76 Eur už pasiruošimą teismo posėdžiui + 263,52 Eur suma už atstovavimą teismo posėdyje).

III. 17. Atsakovas Direkcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimą.

18. Atsakovas vadovaujasi Taisyklių 27 punktu ir teigia, kad Direkcijos teikiamos išvados išreiškia tik pritarimą ar nepritarimą Miškų tarnybos pateiktam projektui. Ši išvada nėra administracinis sprendimas / individualus teisės aktas asmens atžvilgiu, o tik susirašinėjimas tarp valstybės institucijų. Atsakovo teigimu, Priežiūros skyrius, gavęs iš Direkcijos išvadą dėl vidinio miškotvarkos projekto nederinimo, arba bendrauja su projekto rengėju, kuris padaro taisymus miškotvarkos projekte, arba vadovaudamasis Taisyklių 29 punktu turi parengti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą asmens atžvilgiu nederinti miškotvarkos projekto.

19. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Projektas negalėjo būti suderintas nepriklausomai nuo Direkcijos išvados, kadangi teisės aktai numato, jog Priežiūros skyrius privalo pats patikrinti projekto kokybę. Teisės aktuose numatyta, kad už miškotvarkos projektų kokybę ir atitiktį aplinkosauginiams reikalavimams, ūkinės veiklos apribojimams saugomose teritorijose atsakinga institucija yra Miškų tarnybos Priežiūros skyrius, o teismo sprendimu visa atsakomybė perkeliama Direkcijai.

20. Atsakovo teigimu, Direkcijos išvada nėra individualus teisės aktas, skirtas pareiškėjui, jai nėra taikomos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos.

21. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo teiginiu, kad Sprendime nenurodyta, kokioje saugomos teritorijos dalyje yra pareiškėjo žemės sklypas. Išvadoje nurodytas miško valdos kadastrinis numeris ir kad inventorizuota ES miško buveinės Vakarų taiga vieta 1 kvartalo 58a sklypas.

22. Nors teismo sprendime nurodyta, kad Direkcijos atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad ne visoje draustinio teritorijoje taikomi vienodi apribojimai, tačiau tai klaidinantis teiginys, nes sklypas, dėl kurio vyksta teisminis ginčas, nepatenka į jokio draustinio teritoriją.

23. Atsakovas teigia, kad Direkcijos išvada yra pagrįsta tiek, kiek reikia Miškų tarnybos specialistams suprasti, kodėl Direkcija šuo atveju negali pateikti teigiamos išvados. Išvada paremta objektyviais duomenimis, o nepritarimas ūkinei veiklai – nuosekli galiojančio teisinio reguliavimo išvada.

24. Atsakovo teigimu, išvados trūkumai yra akivaizdžiai formalūs ir nesutrukdė pareiškėjui realizuoti teisės į tinkamą gynybą. Naikinti išvados nėra jokios prasmės, kadangi naujos išvados parengimas visiškai nepakeis esamos situacijos ir nesuteiks jokios papildomos informacijos pareiškėjui.

25. Teismo įpareigojimas neatitinka teisės aktų nuostatų, nes teisės aktuose nėra imperatyvaus įpareigojimo Saugomų teritorijų direkcijoms pateikti išvadas.

26. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. Pareiškėjas nurodo, kad Direkcijos teigiama išvada yra būtina sąlyga vidinės miškotvarkos projekto derinimui. Neigiama Direkcijos išvada turi privalomąjį pobūdį, užkerta kelią dėl pareiškėjo miško valdos parengto vidinės miškotvarkos projekto derinimui, todėl ji neabejotinai sukelia pareiškėjui materialines teisines pasekmes ir gali būti skundžiama teismui.

28. Pareiškėjas pažymi, jog Taisyklių 29 punkte imperatyviai nurodyta, kad atitinkamu atveju turi būti pagal kompetenciją kreipiamasi būtent į saugomų teritorijų direkciją dėl išvados pateikimo, ir kad jai, kaip išvadas teikiančiai institucijai, pateikus neigiamą išvadą, vidinės miškotvarkos projektas nederinamas, kol vidinės miškotvarkos projekto rengėjas nepašalina nurodytų trūkumų. Taigi atsakovo argumentai, esą projektas negalėjo būti suderintas nepriklausomai nuo atsakovo išvados, akivaizdžiai prieštarauja Taisyklių 29 punktui.

29. Pažymi, kad apeliaciniame skunde minimose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose buvo vertinama visai kitokia, nei šiuo atveju, situacija.

30. Pažymi, jog net laikant, kad reikėtų skųsti ne Direkcijos išvadą, o tokios išvados pagrindu priimtiną Valstybinės miškų tarnybos sprendimą, tai atsakovo išvada vis tiek būtų ginčijama kaip Valstybinės miškų tarnybos sprendimo sudėtinė dalis.

31. Pareiškėjas pabrėžia, jog pateikdamas neigiamą išvadą, atsakovas sukėlė Taisyklių 29 punkte nurodytas teisines pasekmes – tos išvados pasėkoje minėtas vidinės miškotvarkos projektas nederinamas, kol nebus pašalinti trūkumai.

32. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovo išvadoje Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis pripažintinas esminiu trūkumu, ribojančiu pareiškėjui teisę žinoti tokio sprendimo motyvus ir tokiu būdu apribojant galimybę į tinkamą gynybą, taip pat siekiant pašalinti Projekto trūkumus. Pareiškėjui jo skųsta Direkcijos išvada nėra suprantama.

33. Nurodo, kad Taisyklių 29 punkte numatyta, kad išvadas teikianti institucija privalo išvadą pateikti per 5 darbo dienas, todėl pirmosios instancijos teismas minėtą įpareigojimą pagrįstai konstravo pagal šį Taisyklių 29 punkto reikalavimą.

34. Pažymi, kad apeliaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau vien tokia apeliacinio proceso baigtis yra negalima.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Miškų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

36. Pažymi, kad vadovaujantis Taisyklių 29 punktu Miškų tarnyba negalėjo pasirinkti kito elgesio būdo, kaip tik nederinti Projekto, kol nebus pašalinti trūkumai, nustatyti išvadą teikiančios institucijos. Tik administracinis aktas, kuriame išreikšta Direkcijos valia, pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.

37. Pažymi, kad Sprendime nedetalizuota, kodėl Projektas neatitinka Vyriausybės nutarimo reikalavimų ir iš Sprendimo turinio neaišku, kaip pareiškėjas turėtų pašalinti Projekto trūkumus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr.(3)-S-321-(1.41) dalies, kuria ji nederino vidinės miškotvarkos projekto, parengto miško valdai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vidinės miškotvarkos projektą, parengtą miško valdai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėti iš naujo ir pateikti dėl projekto išvadą Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriui.

39. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiama Sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštaraujanti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Sprendimo dalį, kuria Direkcija nederino Projekto, bei įpareigojo Direkciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos Projektą išnagrinėti iš naujo ir pateikti dėl projekto išvadą Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriui.

40. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, kad Sprendimas nėra administracinis sprendimas / individualus teisės aktas asmens atžvilgiu, o tik susirašinėjimas tarp valstybės institucijų, todėl jam nėra taikomos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos.

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymu kreipėsi į Miškų tarnybos Priežiūros skyrių, prašydamas suderinti Žemės sklypo vidinės miškotvarkos 2019-2029 metams Projektą. Gavusi Projektą, Miškų tarnyba kreipėsi į Direkciją dėl išvados pateikimo. Direkcija skundžiamame 2019 m. rugpjūčio 21 d. Sprendime nurodė, jog nederina Projekto, nes 1 kvartalo 58a sklype yra inventorizuota Europos Sąjungos miško buveinė Vakarų taiga (buveinės tipas 9010, identifikavimo kodas 53541) taip pat ji patenka į Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ BAST teritoriją Rietavo miškai, todėl šiame sklype negali būti suprojektuotas plynas kirtimas. Nurodė, kad sklype projektuojamos miško tvarkymo priemonės privalo atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ reikalavimus.

42. Visų nuosavybės formų miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimą, derinimą, tvirtinimą, registravimą, keitimą ir pripažinimą netekusias galios reglamentuoja Taisyklės. Taisyklių 27.1 punktas nustato, kad privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus derina Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius. Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad derinti pateikti privačių miškų vidinės miškotvarkos projektai per 1 darbo dieną registruojami Miškotvarkos projektų registre, kurio formą tvirtina Valstybinė miškų tarnyba.

Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektas per 10 darbo dienų suderinamas arba Rengėjui raštu nurodomos priežastys, kodėl miškotvarkos projektas nederinamas ir kas taisytina. Pateikus pataisytą projektą, derinimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius turi kreiptis ir gauti išvadas dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto iš savivaldybės, kai vidinės miškotvarkos projektai rengiami valdoms ar ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančiai miško žemei savivaldybių įsteigtose saugomose teritorijose, arba iš saugomos teritorijose direkcijos, kai vidinės miškotvarkos projektai rengiami valdoms ar ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančiai miško žemei saugomų teritorijų direkcijų administruojamose saugomose teritorijose ir šioms saugomoms teritorijoms nustatytose buferinės apsaugos zonose, taip pat saugomose teritorijose ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, priskirtose pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintą nacionalinių saugomų teritorijų ir „Natura 2000“ tinklo teritorijų paskirstymą saugomų teritorijų direkcijoms.

Kai privačioms miškų valdoms taikomos su kultūros paveldo apsauga susijusios specialiosios naudojimo sąlygos, projekto Rengėjas turi kreiptis ir gauti išvadas dėl šio miškotvarkos projekto iš institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, ir jas pateikti Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriui. Išvadas teikiančios institucijos jas pateikia per 5 darbo dienas. Jeigu išvadas teikiančios institucijos per nustatytą terminą išvadų nepateikė, laikoma, kad jos pritaria parengtam vidinės miškotvarkos projektui.

Išvadas teikiančiai institucijai pateikus neigiamą išvadą, vidinės miškotvarkos projektas nederinamas, kol vidinės miškotvarkos projekto rengėjas nepašalina nurodytų trūkumų. Tokiu atveju pateikiami kreipimosi į išvadas teikiančią instituciją įrodantys dokumentai.

43. Taigi pagal nurodytą Taisyklių reglamentavimą, už privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų derinimą yra atsakingas Priežiūros skyrius, taigi būtent jam tenka Taisyklių 29 punkte nurodyta pareiga arba per 10 darbo dienų suderinti vidinės miškotvarkos projektą arba Rengėjui raštu nurodyti priežastis, kodėl miškotvarkos projektas nederinamas ir kas taisytina. Taisyklių 29 punkte taip pat nustatyta pareiga derinimo procedūros metu Priežiūros skyriui kreiptis ir gauti išvadas dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto iš saugomos teritorijos direkcijos – kas šiuo atveju buvo padaryta Priežiūros skyriui kreipusis dėl išvados į Žemaitijos nacionalinio parko direkciją. Kaip numatyta Taisyklių 29 punkte, išvadas teikiančiai institucijai pateikus neigiamą išvadą, vidinės miškotvarkos projektas nederinamas, kol vidinės miškotvarkos projekto rengėjas nepašalina nurodytų trūkumų. Tokiu atveju pateikiami kreipimosi į išvadas teikiančią instituciją įrodantys dokumentai. Taigi, tokiu atveju Priežiūros skyrius turi priimti galutinį sprendimą dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto nederinimo, nurodydamas priežastis, kodėl miškotvarkos projektas nederinamas ir kas taisytina, bei kartu pateikdamas kreipimosi į išvadas teikiančią instituciją įrodančius dokumentus.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje nutartyje aptartą teisinį reguliavimą bei įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį, prieina prie išvados, kad Direkcija, priimdama Sprendimą, įgyvendino Taisyklių 29 punkte jai numatytus vidinės miškotvarkos projekto derinimo procedūroje atliekamus veiksmus, tačiau šis sprendimas dar nėra sprendimas nederinti projekto pagal tų pačių Taisyklių 29 punktą. Be kita ko, Taisyklėse nėra nustatyta, kad išvadas teikiančios institucijos neigiama išvada yra siunčiama tiesiogiai projekto rengėjui, taigi tokia išvada skirta Priežiūros skyriui.

45. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad galutinį sprendimą dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto nederinimo, būtent kuris sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui, priima už tokių projektų derinimą atsakingas Priežiūros skyrius. Būtent Priežiūros skyrius, gavęs iš išvadas teikiančios institucijos neigiamą išvadą, turi priimti individualų administracinį aktą dėl vidinės miškotvarkos projekto nederinimo, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, kuriame rengėjui turi būti nurodomos konkrečios priežastys, kodėl miškotvarkos projektas nederinamas ir kas taisytina. Taigi šiuo atveju Direkcijos Sprendime pateikta neigiama išvada laikytina tik kaip Priežiūros skyriaus sprendimo nederinti projekto sudedamoji dalis, prielaida minėtam sprendimui priimti.

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-686-1062/2020).

48. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir šiuo atveju aktualų teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, skųsdamas Direkcijos Sprendimą, kuris yra laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu), pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui.

49. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

50. Taigi pareiškėjas, nesutikdamas su tokio pobūdžio tarpiniu sprendimu (Direkcijos išvada), šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį atsakingos institucijos priimtą sprendimą – Priežiūros skyriaus sprendimą dėl Projekto nederinimo. Kadangi ginčo administraciniame teisme objektas galėtų būti tik galutinis sprendimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė tokį skundą ir sprendė atsietai tik dėl šio tarpinio procedūrinio akto pagrįstumo bei vertino jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.

51. ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjo skundas dėl Direkcijos Sprendimo (kuris iš esmės yra tik tarpinis sprendimas dėl nepritarimo privačių miškų vidinės miškotvarkos projektui tokio projekto derinimo procedūroje) teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, administracinė byla yra nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p., 140 str. 2 d., 144 str. 1 d. p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Girtex“ skundą atsakovui Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė