Legislator Case Law & Legislation
8b82fdb7-435b-443b-9012-8971b05a68ac AI generated

8b82fdb7-435b-443b-9012-8971b05a68ac · Regionų administracinis teismas

Case Number 8b82fdb7-435b-443b-9012-8971b05a68ac
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

B., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui D. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė skundu praÅ¡o panaikinti:

Legislator headnote

AI generated

8b82fdb7-435b-443b-9012-8971b05a68ac · Regionų administracinis teismas: AnalogiÅ¡kÄ tvarkÄ ir sÄ lygas neatlygintinio žemės sklypo suteikimo numato ir Taisyklių 2 punktas. Galiojančiu minėtu 1997-06-03 detaliuoju planu buvo suformuotos žemės sklypo ribos ir nustatytas jo dydis, tai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos statinių aptarnavimui reikalingas bÅ«tent toks žemės sklypo plotas. Pažymėjo, jog istoriÅ¡kai susiklostė 8405 kv. m žemės sklypo plotas, kadangi remiantis eksperto A. V. 2003-06-10 paveldosaugos ekspertize, Kaune musulmonams naujose miesto kapinėse buvo duotas Å¡iaurės rytų kampe 0,86 ha plotas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI3-2356-423/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03528-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui, dalyvaujant pareiškėjos Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės atstovei N. M. ir advokato padėjėjui V.

B., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui D. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė skundu praÅ¡o panaikinti:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021-07-09 sprendimÄ Nr. 8SD-3629-(14.8.125E.) „Dėl informacijos pateikimo“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2021-11-24 sprendimÄ Nr. 1T-29-(7.5) „Dėl Kauno musulmonų religinės bendruomenės skundų iÅ¡nagrinėjimo“; įpareigoti atsakovę suteikti neatlygintinai pareiÅ¡kėjai nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. 1901-0180-0007), esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-01-28 įsakymu Nr. 01-528 „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Kaune Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei“ ir 1998-03-09 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N19/98-0274 pagrindu visas 0,8405 ha žemės sklypas buvo išnuomotas pareiškėjai. 2018-05-24 įregistruotas žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos.

Atsižvelgdama į tai, kad buvo nustatytas naujas žemės sklypo naudojimo bÅ«das, pareiÅ¡kėja 2018-06-22 su praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovę dėl sutarties pakeitimo. Atsakovės atstovas, atvykęs į vietÄ ir atlikęs patikrinimÄ , kaip yra naudojamas žemės sklypas, pažeidimų nenustatė ir praÅ¡ymÄ tenkino. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2018-08-31 įsakymu Nr. 8VÄ®-906-(14.8.2.) ir 2018-09-05 susitarimu Nr. 8SŽN-310-(14.8.49.) sutartis buvo pakeista, nurodant, kad iÅ¡nuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – visuomeninės paskirties teritorijos.

PareiÅ¡kėja 2018-10-16 su praÅ¡ymu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato, tačiau praÅ¡ymo atsakovė netenkino. NŽT sprendimÄ pareiÅ¡kėja apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mams, kurie 2019-12-12 sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkino ir NŽT 2019-03-05 raÅ¡tÄ panaikino bei įpareigojo NŽT iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2018-10-19 praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021-04-07 nutartimi minėtÄ sprendimÄ paliko nepakeistÄ . PareiÅ¡kėja 2021-06-21 su pakartotiniu praÅ¡ymu kreipėsi į NŽT ir prašė vykdyti įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2019-12-12 sprendimÄ ir suteikti 0,8405 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės nuosavybėn neatlygintinai. NŽT Kauno miesto skyrius 2021-07-09 raÅ¡tu Nr. 8SD-3629-(14.8.125 E.) nusprendė pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti ir nurodė, kad gali bÅ«ti sprendžiama tik dėl dalies žemės sklypo (0,20 ha) suteikimo nuosavybėn neatlygintinai statinių eksploatavimui.

PareiÅ¡kėja 2021-07-23 kreipėsi su skundu į NŽT ir prašė panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2021-07-09 raÅ¡tÄ bei tenkinti Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės 2018-10-19 praÅ¡ymÄ â€žDėl valstybinės žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai". Ginčijamu 2021-11-24 sprendimu NŽT skundo netenkino. Ginčijamuose sprendimuose NŽT nurodė, jog Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-15 nutarimu Nr. 925 „Dėl Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklių patvirtinimo" (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte reglamentuojama, kad religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai suteikiami tik prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių ir tik tokio dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kaip pažymėta patvirtintame teritorijos planavimo dokumente ar žemės valdos projekte.

Taisyklių 3 punkte nurodyta, jeigu pastatai ir kiti statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, kuriems eksploatuoti suformuojami atskiri žemės sklypai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui ir kitiems asmenims, religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui nuosavybėn neatlygintinai suteikiama šio žemės sklypo dalis, proporcinga religinės bendrijos, bendruomenės ar centro nuosavybės teise turimai pastatų ar kitų statinių daliai.

Taigi, religinei bendruomenei gali bÅ«ti suteikiamas nuosavybėn tokio dydžio žemės sklypas, koks yra bÅ«tinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti, kaip pažymėta patvirtintame teritorijos planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, o teisės aktuose nėra numatyta kitų sÄ lygų, kurias bÅ«tų galima vertinti, siekiant suteikti religinei bendruomenei žemės sklypÄ nuosavybėn. Taisyklių 3 punktas gali bÅ«ti taikomas tuo atveju, kai sprendžiama dėl neatlygintino suteikimo tik žemės sklypo dalies, proporcingos religinės bendrijos, bendruomenės ar centro nuosavybės teise turimai pastatų ar kitų statinių daliai, tik tuo atveju, jeigu pastatai ir kiti statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, kuriems eksploatuoti suformuojami atskiri žemės sklypai, bÅ«tų pareiÅ¡kėjos valdomi kartu su kitais asmenimis, o Å¡iuo atveju statinius valdo vien tik pareiÅ¡kėja, bei, kai sklypai dar tik bÅ«tų formuojami, o ne jau suformuoti, kaip yra Å¡iuo atveju.

Kaip jau minėta, Taisyklių 2 punktas aiÅ¡kiai nurodo, kad religinėms bendruomenėms žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai suteikiami prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių tokio dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį bei kad žemės sklypo dydžio klausimas yra iÅ¡sprendžiamas patvirtintame teritorijos planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Jau nuo 1997-06-03 galiojo Å¡io žemės sklypo detalusis planas, patvirtintas Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 449, kurio planavimo tikslas ir buvo suformuoti žemės sklypÄ prie pareiÅ¡kėjos nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių tokio dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad NŽT privalo perduoti pareiÅ¡kėjos nuosavybėn tokį žemės sklypÄ , kuris pažymėtas patvirtintame teritorijos planavimo dokumente (detaliajame plane). NŽT motyvas, kad Å¡iuo atveju yra taikytinas Taisyklių 10.3 ir 11 punktai yra nepagrįstas. Taisyklių 10.3 punktas yra taikomas tik tuo atveju, jeigu religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui nuosavybės teise priklauso tik pastato ar kito statinio dalis. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklauso visi pastatai ir statiniai, esantys žemės sklype.

Taisyklių 11 punktas gali bÅ«ti taikomas, kai praÅ¡omas neatlygintinai suteikti žemės sklypas dar yra nesuformuotas. Å iuo atveju neginčijamai nustatyta, kad praÅ¡omas perduoti nuosavybėn žemės sklypas yra suformuotas minėtu 1997-06-03 detaliuoju planu, kuris yra galiojantis. Atsakovė nepagrįstai nurodė, jog bÅ«tų galima suteikti neatlygintinai pareiÅ¡kėjos nuosavybėn 0,20 ha žemės sklypÄ . Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams, kurie veikė iki 1940-07-21, o jų nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, ir kurie nuosavybės teise turi pastatų ir kitų statinių, Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiami nuosavybėn neatlygintinai jų naudojami Å¡iems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypai.

AnalogiÅ¡kÄ tvarkÄ ir sÄ lygas neatlygintinio žemės sklypo suteikimo numato ir Taisyklių 2 punktas. Galiojančiu minėtu 1997-06-03 detaliuoju planu buvo suformuotos žemės sklypo ribos ir nustatytas jo dydis, tai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos statinių aptarnavimui reikalingas bÅ«tent toks žemės sklypo plotas. Pažymėjo, jog istoriÅ¡kai susiklostė 8405 kv. m žemės sklypo plotas, kadangi remiantis eksperto A. V. 2003-06-10 paveldosaugos ekspertize, Kaune musulmonams naujose miesto kapinėse buvo duotas Å¡iaurės rytų kampe 0,86 ha plotas.

Taigi, pirminis musulmonų bendrijos kapinių sklypas užėmė 0,85 ha. Jis turėjo aiÅ¡kias fiksuotas ribas. Å iaurės pusėje riba sutampa su (duomenys neskelbtini), rytuose teritorijÄ nuo (duomenys neskelbtini) skiria 1972 m. ant senosios ribos sumÅ«ryta akmeninė atraminė sienelė, pietinės ir vakarinės ribos iÅ¡nyko parko erdvėje. Sklypas naudotas ne tik, kaip mirusių musulmonų laidojimo plotas, bet ir Å¡ios bendruomenės religinis ir kultÅ«rinis centras. Čia stovėjo vieninteliai vidurio Lietuvoje maldos namai - mečetė, prieglauda, gyveno bendruomenės vyresnysis.

Sklypo dydis per laikÄ nekito, keitėsi sklypo vidinis iÅ¡planavimas. Medinę, 1860 m. statytÄ mečetę 1930 m. pakeitė mÅ«rinė. Palaipsniui iÅ¡nyko projektiniai pagrindiniai takai, atriboję sklypÄ nuo kitų religinių bendruomenių sklypų. Viduje susidarė naujų takų tinklas. Tai buvo natÅ«ralus teritorijos raidos procesas, padiktuotas pastoviai kintančių poreikių. 1859 m. kapinių uždarymas ir fizinis sunaikinimas neatpažįstamai sudarkė sklypo teritorijÄ . Ji prarado savo autentiÅ¡kÄ vaizdÄ , iÅ¡liko tik mÅ«rinė mečetė.

Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ir Å¡vietimo ministerijos 1990-09-13 raÅ¡tu Nr. 41-10-91 „Dėl Kauno mečetės grÄ Å¾inimo Kauno musulmonų religinei bendruomenei" ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus 1991-06-05 perdavimo-priėmimo aktu pareiÅ¡kėjai buvo perduoti TSRS (LTSR) įstatymais nacionalizuoti ar kitaip neteisėtai nusavinti Pastatas - KultÅ«ros namai ir Kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai, esantys ginčo žemės sklype. PareiÅ¡kėja siekia Å¡iai teritorijai ir statiniui vėl suteikti pirminę istorinę funkcijÄ .

Buvusios medinės mečetės vietoje bendruomenės reikmėms pareiÅ¡kėja siekia pastatyti bendruomenės namÄ , kaip maldos namų priklausinį, todėl kategoriÅ¡kai nesutinka su NŽT vertinimu, kad žemės sklype esančiam pastatui eksploatuoti nėra bÅ«tinas visas žemės sklypo plotas, kad neva iÅ¡ fotonuotraukų matyti, jog didžioji dalis sklypo apaugusi medžiais ir žolėmis. NŽT Kauno miesto skyrius 2018-08-24 atliko patikrinimÄ vietoje ir nenustatė jokių pažeidimų, o prieÅ¡ingai pažymėjo, kad žemės sklypas yra naudojamas pagal pagrindinę tikslinę paskirtį.

BÅ«tent sÄ lygojama Å¡ių nustatytų aplinkybių NŽT priėmė sprendimÄ nenutraukti, o tęsti sutartinius santykius su pareiÅ¡kėja. Ir vėlesnių patikrinimų metu nebuvo nustatyta jokių žemės sklypo naudojimo pažeidimų. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas, atsakovė įpareigotina suteikti neatlygintinai pareiÅ¡kėjai nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Prašė skundÄ patenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su skundu nesutinka, atsiliepime į skundÄ nurodė ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. PareiÅ¡kėja siekia, kad jai bÅ«tų perduotas nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypas tokio dydžio, koks jai yra suformuotas ir nuo 1998-03-09 iÅ¡nuomotas (0,8405 ha). Nurodė, jog tiek Žemės reformos įstatyme, tiek Taisyklėse, reglamentuojančiose valstybinės žemės suteikimÄ nuosavybėn neatlygintinai, nustatyta, kad religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai suteikiami tik prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių ir tik tokio dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kaip pažymėta patvirtintame teritorijos planavimo dokumente ar žemės valdos projekte.

Taigi, pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ religinės bendrijos, bendruomenės ir centrai, kuriems valstybinės žemės sklypai gali bÅ«ti suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, turi atitikti įstatymo nustatytus reikalavimus - jų veikla turėjo prasidėti iki 1940-07-21, jų iki 1940-07-21 turėtas nekilnojamasis turtas turėjo bÅ«ti nacionalizuotas ar kitaip nusavintas, kreipimosi į NŽT dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai metu jie nuosavybės teise turi valdyti statinius, kuriems eksploatuoti pagal paskirtį reikalingas Å¡is žemės sklypas.

Minėtų teisės aktų normos nenustato, kad religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui valstybinės žemės sklypas suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai tik prie tokio šiuo metu nuosavybės teise valdomo pastato, kuris religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui priklausė iki 1940-07-21 ir buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, t. y. religinės bendrijos bendruomenės ar centro šiuo metu nuosavybės teise valdomas pastatas nebūtinai turi būti tas pats, kuris buvo nacionalizuotas - teisės aktai numato galimybę valstybinės žemės sklypus suteikti nuosavybėn neatlygintinai prie įvairiais laikotarpiais įgytų ir šiuo metu turimų pastatų.

Aplinkybę, kad Kauno musulmonų religinė bendruomenė veikė iki 1940-07-21 ir tuo metu nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, patvirtina III Kauno miesto mokesčių inspekcijos 1939 m. pažyma Nr. 7645, kurioje žemės sklypo bei namo, esančių (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), savininku nurodoma Kauno musulmonų religinė draugija, o kitoje to paties dokumento vietoje nurodoma Kauno musulmonų parapija. Taisyklių 2 punktas numato, kad religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai suteikiami tik prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kaip pažymėta patvirtintame teritorijos planavimo dokumente ar žemės valdos projekte.

Jeigu pastatai ir kiti statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, kuriems eksploatuoti suformuojami atskiri žemės sklypai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui ir kitiems asmenims, religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui nuosavybėn neatlygintinai suteikiama šio žemės sklypo dalis, proporcinga religinės bendrijos, bendruomenės ar centro nuosavybės teise turimai pastatų ar kitų statinių daliai (Taisyklių 3 punktas).

Taigi, Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė yra specialus subjektas, kurio teisė neatlygintinai nuosavybėn įgyti žemės sklypÄ yra įtvirtinta Žemės reformos įstatyme ir Taisyklėse, tačiau, kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjai nuosavybėn neatlygintinai suteikiamas žemės sklypas gali bÅ«ti tik tokio dydžio, kuris reikalingas statiniams eksploatuoti. Å iuo atveju žemės sklypo plotas yra 0,86 ha, Kauno mečetės ir inžinerinių statinių užimamas plotas - 157,60 kv. m. ir iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad bendruomenės statiniams tinkamai funkcionuoti nėra naudojamas ir bÅ«tinas viso ploto žemės sklypas.

Pažymėjo, jog Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkte numatyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Taigi, žemės sklypai, kuriuose yra kapinės ar kiti visuomenės reikmėms naudojami objektai, negali būti perduodami nuosavybėn privatiems asmenims.

Å iuo atveju žemės sklype yra buvusios kapinės, kurios yra saugomos kaip kultÅ«ros paveldo objekto - Kauno mečetės vertingosios savybės - planavimo sprendiniai - plano struktÅ«ra, kuriÄ formuoja mečetė Å R teritorijos dalyje, į PV nuo jos esanti pirmosios mečetės vieta, į Å V - dviejų namų vietos bei senosios kapinės P ir Å R teritorijos dalyse; žemės ir jos pavirÅ¡iaus elementai - palaikai. Pagal Kauno miesto savivaldybės bendrÄ jį planÄ , patvirtintÄ Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-04-10 sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos 8 bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Bendrasis planas), ginčo žemės sklypas patenka į miesto centro teritorijų funkcinę zonÄ , kuris pietuose ribojasi su kapinių teritorijos funkcine zona.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros vertybių registrÄ Å¾emės sklypas yra nacionalinės reikÅ¡mės registrinio kultÅ«ros paveldo Karmelitų kapinių komplekso teritorijoje, kurioje yra valstybės saugomas kultÅ«ros paveldo objektas - Kauno mečetė. Tačiau nei Bendrojo plano, nei minėto detaliojo plano sprendiniuose nėra iÅ¡skirta kapinių teritorija, pateikiama tik esama situacija: Kauno mečetės, takų, želdynų, statinių liekanų užimami plotai. Todėl darytina iÅ¡vada, kad kapinių teritorija į žemės sklypÄ nepatenka.

Å iuo atveju žemės sklypas yra suformuotas, tačiau nėra aiÅ¡ku, kokia žemės sklypo dalis turėtų bÅ«ti suteikta neatlygintinai nuosavybėn Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja turi pateikti NŽT Kauno miesto skyriui žemės sklypo planÄ , kuriame bÅ«tų pažymėta žemės sklypo dalis, kuri jai bÅ«tų suteikiama nuosavybėn neatlygintinai. Nesant tokių duomenų, nėra galimybės tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , prašė skundÄ atmesti.

Skundas tenkintinas. Byloje kilo ginčas dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2021-07-09 sprendimo Nr. 8SD-3629-(14.8.125E.) ir NŽT 2021-11-24 sprendimo Nr. 1T-29-(7.5), kuriais atsisakyta pareiÅ¡kėjai suteikti neatlygintinai nuosavybėn prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių 0,8405 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei nuo 1991-06-05 nuosavybės teise priklauso pastatas - kulto namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 157,60 kv. m bei kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (kiemo aikÅ¡telė, fontanas, pastogė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kauno miesto valdyba 1993-10-05 potvarkiu Nr. 1203-v „Dėl žemės sklypo iÅ¡nuomojimo Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei“ nusprendė iÅ¡nuomoti Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei 0,4120 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau Kauno miesto valdybos 1997-06-03 sprendimu Nr. 449 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano ir miesto Valdybos 1993-10-05 potvarkio Nr. 1203-v pripažinimo netekusiu galios“ minėtas potvarkis buvo pripažintas netekusiu galios ir buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, o Kauno apskrities virÅ¡ininkui pasiÅ«lyta šį žemės sklypÄ iÅ¡nuomoti Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei ir sudaryti su ja 0,8405 ha ploto žemės sklypo nuomos sutartį.

Žemės sklypas 0,8405 ha, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomas NŽT. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-01-28 įsakymu Nr. 01-528 „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Kaune Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei“ ir 1998-03-09 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu visas 0,8405 ha Žemės sklypas buvo išnuomotas pareiškėjai.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-13 įsakymu Nr. A-2388 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo bÅ«do pakeitimo“ buvo nustatytas ir 2018-05-24 įregistruotas Žemės sklypo naudojimo bÅ«das – visuomeninės paskirties teritorijos. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas naujas Žemės sklypo naudojimo bÅ«das, pareiÅ¡kėja 2018-06-22 kreipėsi į NŽT su praÅ¡ymu pakeisti minėtÄ sutartį. NŽT, atlikusi patikrinimÄ dėl Žemės sklypo naudojimo, pažeidimų nenustatė ir tenkino praÅ¡ymÄ .

NŽT Kauno miesto skyriaus 2018-08-31 įsakymu Nr. 8VĮ-906-(14.8.2.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), 1998-03-09 nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ ir 2018-09-05 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis buvo pakeista. Pareiškėja 2018-10-16 su prašymu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių dėl Žemės sklypo suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato.

NŽT 2019-03-05 sprendimu Nr. 8SD-1210-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ praÅ¡ymo netenkino ir nurodė, jog visas Žemės sklypas negali bÅ«ti suteiktas nuosavybėn neatlygintinai, kad atsakovas dėl Žemės sklypo dalies suteikimo nuosavybėn neatlygintinai galės spręsti tik tada, kai bus pateiktas Žemės sklypo planas su iÅ¡skirtomis dalimis statinių eksploatavimui. NŽT sprendimÄ pareiÅ¡kėjai apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mams, kurie 2019-12-12 sprendimu administracinėje byloje Nr.eI-4740-423/2019 pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkino ir NŽT 2019-03-05 raÅ¡tÄ panaikino bei įpareigojo NŽT iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2018-10-19 praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-04-07 nutartimi minėtÄ sprendimÄ paliko nepakeistÄ . PareiÅ¡kėja 2021-06-21 su pakartotiniu praÅ¡ymu kreipėsi į NŽT ir prašė vykdyti įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2019-12-12 sprendimÄ ir suteikti 0,8405 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės nuosavybėn neatlygintinai. NŽT Kauno miesto skyrius 2021-07-09 ginčijamu sprendimu Nr. 8SD-3629-(14.8.125 E.) pareiÅ¡kėjų skundo netenkino ir nurodė, kad gali bÅ«ti sprendžiama tik dėl dalies (0,20 ha) žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai statinių eksploatavimui.

PareiÅ¡kėja 2021-07-23 kreipėsi su skundu į NŽT ir prašė panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2021-07-09 sprendimÄ bei tenkinti Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės 2018-10-19 praÅ¡ymÄ â€žDėl valstybinės žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai". Ginčijamu 2021-11-24 sprendimu NŽT skundo netenkino. Byloje taikytinos teisės normos, reglamentuojančios žemės sklypų suteikimo neatlygintinai religinėms bendruomenėms tvarkÄ ir sÄ lygas, o bÅ«tent Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis bei Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, centrams ir bendruomenėms taisyklės. Å ie teisės aktai numato, jog religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai suteikiami tik prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių ir tik tokio dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kaip pažymėta patvirtintame teritorijos planavimo dokumente ar žemės valdos projekte.

SprendimÄ dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui priima NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai dokumentus rengia NŽT teritorinis padalinys pagal žemės sklypų buvimo vietÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja atsakovui su praÅ¡ymu buvo pateikusi visus dokumentus, numatytus Taisyklių 7 punkte. Å ios aplinkybės NŽT neginčija. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė veikė iki 1940-07-21 ir tuo metu nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto.

Tai patvirtina III Kauno miesto mokesčių inspekcijos 1939 m. pažyma Nr. 7645, kurioje žemės sklypo bei namo, esančių (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) savininku nurodoma Kauno musulmonų religinė draugija, o kitoje to paties dokumento vietoje nurodoma Kauno musulmonų parapija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja yra specialus subjektas, kurios valdomų statinių eksploatacija nėra tapati gyvenamųjų ar komercinės paskirties statinių eksploatacijai, kad religinės bendruomenės maldos namų eksploatacija gali būti susijusi su specifinių religinių apeigų atlikimu šalia šių pastatų, kad ginčo teritorijoje istoriškai egzistavo musulmonų kapinės, kad Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei nuo 1997 metų buvo išnuomotas visas 0,8405 ha žemės sklypas.

Taisyklių 2 punktas taip pat numato, kad religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai suteikiami tik prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių ir tik tokio dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kaip pažymėta patvirtintame teritorijos planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Nuo 1997-06-03 galioja ginčo žemės sklypo detalusis planas, kurio planavimo tikslas ir buvo suformuoti žemės sklypÄ prie pareiÅ¡kėjos nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių tokio dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-01-28 įsakymu Nr. 01-528 „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Kaune Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei“ ir 1998-03-09 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu visas 0,8405 ha Žemės sklypas buvo išnuomotas pareiškėjai. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-13 įsakymu Nr. A-2388 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo“ buvo nustatytas ir 2018-05-24 įregistruotas Žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas naujas Žemės sklypo naudojimo bÅ«das, pareiÅ¡kėja 2018-06-22 kreipėsi į NŽT su praÅ¡ymu pakeisti minėtÄ sutartį. NŽT, atlikusi patikrinimÄ dėl Žemės sklypo naudojimo, pažeidimų nenustatė ir tenkino praÅ¡ymÄ . NŽT Kauno miesto skyriaus 2018-08-31 įsakymu Nr. 8VÄ®-906-(14.8.2.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), 1998-03-09 nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ ir 2018-09-05 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis buvo pakeista.

Žemės sklypas (buvo) yra naudojamas pagal paskirtį. NŽT Kauno miesto skyrius 2018-08-24 atliko patikrinimÄ vietoje ir patikrinimo akte Nr. 8ŽN-141-(14.8.71) nenustatė jokių pažeidimų, nurodė, kad Žemės sklypas yra naudojamas pagal pagrindinę tikslinę paskirtį. BÅ«tent sÄ lygojama Å¡ių nustatytų aplinkybių NŽT priėmė sprendimÄ nenutraukti, o tęsti sutartinius santykius su pareiÅ¡kėja ir pakeisti nuomos sutartį. NŽT Kauno miesto skyriaus pateiktuose Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose (2019-11-29 Nr. FD-1119-(14.8.129.), 2021-07-07 Nr. FD-474-(14.8.129.), 2022-06-09 Nr. FD-1983-(14.8.129.) taip pat nenustatyti pažeidimai dėl Žemės sklypo naudojimo.

Kaip jau minėta, galiojančiu 1997-06-03 detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 449, kurio planavimo tikslas ir buvo suformuoti žemės sklypÄ prie pareiÅ¡kėjos nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių tokio dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, suformuotos žemės sklypo ribos ir nustatytas sklypo dydis, reikalingas esantiems statiniams eksploatuoti. Detalusis planas yra galiojantis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad istoriÅ¡kai susiklostė Žemės sklypo 8405 kv. m plotas.

Remiantis eksperto A. V. 2003-06-10 paveldosaugos ekspertize, Kaune musulmonams naujose miesto kapinėse buvo duotas Å¡iaurės rytų kampe 0,86 ha plotas. Pirminis musulmonų bendrijos kapinių sklypas užėmė 0,85 ha, jis turėjo aiÅ¡kias fiksuotas ribas: Å¡iaurės pusėje riba sutampa su (duomenys neskelbtini), rytuose teritorijÄ nuo (duomenys neskelbtini) skiria 1972 m. ant senosios ribos sumÅ«ryta akmeninė atraminė sienelė, pietinės ir vakarinės ribos iÅ¡nyko parko erdvėje. Sklypas naudotas ne tik, kaip mirusių musulmonų laidojimo plotas, bet ir Å¡ios bendruomenės religinis ir kultÅ«rinis centras.

Čia stovėjo vieninteliai vidurio Lietuvoje maldos namai - mečetė, prieglauda, gyveno bendruomenės vyresnysis. Sklypo dydis per laikÄ nekito, keitėsi sklypo vidinis iÅ¡planavimas. Medinę, 1860 m. statytÄ mečetę 1930 m. pakeitė mÅ«rinė. Palaipsniui iÅ¡nyko projektiniai pagrindiniai takai, atriboję sklypÄ nuo kitų religinių bendruomenių sklypų. Viduje susidarė naujų takų tinklas. Tai buvo natÅ«ralus teritorijos raidos procesas, padiktuotas pastoviai kintančių poreikių. 1859 m. kapinių uždarymas ir fizinis sunaikinimas neatpažįstamai sudarkė sklypo teritorijÄ , ji prarado savo autentiÅ¡kÄ vaizdÄ , iÅ¡liko tik mÅ«rinė mečetė.

Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ir Å¡vietimo ministerijos 1990-09-13 raÅ¡tu Nr. 41-10-91 „Dėl Kauno mečetės grÄ Å¾inimo Kauno musulmonų religinei bendruomenei" ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus 1991-06-05 perdavimo-priėmimo aktu pareiÅ¡kėjai buvo perduoti TSRS (LTSR) įstatymais nacionalizuoti ar kitaip neteisėtai nusavinti Pastatas - KultÅ«ros namai ir Kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai, esantys Žemės sklype. PareiÅ¡kėja, atgavusi statinį ir pateikus praÅ¡ymÄ NŽT, siekia Å¡iai teritorijai ir statiniui vėl suteikti pirminę istorinę funkcijÄ , reguliariai rengia bendruomenės Å¡ventes, yra gavusi finansavimÄ ir rekonstravusi mÅ«rinę mečetę, taip pat parengė Žemės sklypo tvarkybos darbų projektÄ , Tvoros, automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, inžinierinio statinio – įvažos statybos ir takų dangos keitimo projektÄ (jį suderino Kauno miesto savivaldybės administracija, KultÅ«ros paveldo departamentu prie KultÅ«ros ministerijos), kuriais numatomas Žemės sklypo sutvarkymas, teritorijos aptvėrimas ažūrine metaline tvora pagal buvusiÄ autentiÅ¡kÄ tvorÄ , suplanuota visoje teritorijoje atlikti žemės lyginimo darbus ir naujai įrengti vejÄ , panaudoti esamÄ tereno virÅ¡utinę dirvožemio dalį, įrengti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, įvaÅ¾Ä , pakeisti takų dangÄ .

Buvusios medinės mečetės vietoje bendruomenės reikmėms pareiÅ¡kėja siekia pastatyti bendruomenės namÄ , kaip maldos namų priklausinį. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkte numatyta, kad žemės neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Å ių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.

Šiuo atveju atsakovė prašymo netenkino iš esmės motyvuodama, kad Kauno mečetės ir inžinerinių statinių užimamas plotas - 157,60 kv. m., todėl bendruomenės statiniams tinkamai funkcionuoti nėra naudojamas ir nėra būtinas viso ploto Žemės sklypas, kad dalis sklypo naudojama visuomenės poreikiams tenkinti. Tačiau šiam teiginiui pagrįsti atsakovė nepateikė jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų. Priešingai, jau minėti bylos duomenys (Detalusis planas, Valstybinės žemės nuomos sutartis, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai) patvirtina, kad visas Žemės sklypas yra reikalingas ir naudojamas esamiems statiniams eksploatuoti ir byloje nėra duomenų, kad dalis sklypo naudojama ar yra reikalinga visuomenės reikmėms.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovas nurodė, kad nei pagal Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-04-10 sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos 8 bendrojo plano patvirtinimo“, nei pagal minėto detaliojo plano sprendinius nėra iÅ¡skirta kapinių teritorija, pateikiama tik esama situacija: Kauno mečetės, takų, želdynų, statinių liekanų užimami plotai. Todėl darytina iÅ¡vada, kad kapinių teritorija į žemės sklypÄ nepatenka.

Taisyklių 3 punkte nustatyta, jeigu pastatai ir kiti statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, kuriems eksploatuoti suformuojami atskiri žemės sklypai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui ir kitiems asmenims, religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui nuosavybėn neatlygintinai suteikiama šio žemės sklypo dalis, proporcinga religinės bendrijos, bendruomenės ar centro nuosavybės teise turimai pastatų ar kitų statinių daliai.

Taigi, Taisyklių 3 punktas gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu pastatai ir kiti statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, kuriems eksploatuoti suformuojami atskiri žemės sklypai, būtų pareiškėjos valdomi kartu su kitais asmenimis, o šiuo atveju statinius valdo vien tik pareiškėja (kitų duomenų byloje nėra), bei, kai sklypai dar tik būtų formuoji, o ne jau suformuoti, kaip yra šiuo atveju. Tais pačiais motyvais šioje ginčo situacijoje netaikytini ir Taisyklių 10.3 ir 11 punktai, kadangi, kaip jau ir minėta, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso visi pastatai ir statiniai, esantys Žemės sklype, ir prašomas perduoti jos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypas yra suformuotas 1997-06-03 patvirtintu detaliuoju planu.

Likusieji Å¡alių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui iÅ¡ esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15, 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas, ginčijami atsakovės sprendimai naikintini (ABTÄ® 91 str. 1 d. 1 p.), atsakovė įpareigotina per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimÄ dėl neatlygintino suteikimo pareiÅ¡kėjai nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 5082,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ byloje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas Å¡ioje byloje tenkintinas, ji įgyja teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Pagal ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalį, dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Minėta nuostata suponuoja, jog proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiÅ¡kėjai Å¡ioje byloje teikė advokatė L. D.. PareiÅ¡kėja pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, kurie patvirtina, kad ji realiai patyrė minėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ , koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti: 72,60 Eur už praÅ¡ymo parengimÄ NŽT dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , 363,00 Eur už skundo parengimÄ NŽT direktoriui dėl 2021-07-09 NŽT Kauno miesto skyrius raÅ¡to Nr. 8SD-3629-(14.8.125E.) panaikinimo, 145,20 Eur už skundo parengimÄ Å½emės Å«kio ministerijai dėl NŽT Kauno miesto skyrius veiksmų, 290,40 Eur už skundo parengimÄ Seimo kontrolieriaus tarnybai dėl NŽT Kauno miesto skyrius veiksmų.

Kadangi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teisinė pagalba ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka buvo teikiama nuo 2021-07-22 iki 2021-07-23 (2021 m. III ketvirtyje), nagrinėjamu atveju, Rekomendacijose numatytų koeficientų pagrindu imtinas 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. PraÅ¡oma priteisti suma virÅ¡ija Rekomendacijų 8.1 punkte nustatytÄ maksimalų užmokesčio advokatui už skundo rengimÄ dydį (2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 1517,40 Eur x 0,3 = 455,22 Eur), todėl maksimali priteistina suma už teisinę pagalbÄ ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka galėtų bÅ«ti 455,22 Eur.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti 3630,00 Eur už skundo teismui parengimÄ . Maksimali priteistina suma už skundo teismui parengimÄ duotu laikotarpiu (2021 m. IV ketvirtis) pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ sudaro 3916 Eur (2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 1566,40 Eur x 2,5). PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti: 290,40 Eur už pasirengimÄ 2022-03-31 9.00 val. teismo posėdžiui ir 290,40 Eur už atstovavimÄ 2022-03-31 9.00 val. teismo posėdyje.

Teisinių paslaugų ataskaitoje nurodoma, kad pasirengimas 2022-03-31 teismo posėdžiui truko 2 valandas. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2022-03-31 teismo posėdis buvo atidėtas, į posėdį proceso dalyviai neatvyko, tačiau, kaip matyti, teismo posėdžiai, kuriuose pareiÅ¡kėjÄ atstovavo advokatė L. D., vyko 2022-05-31 ir 2022-06-21. 2022-05-31 teismo posėdis truko 10 min., o 2022-06-21 teismo posėdis truko 1 val. 48 min., bendra posėdžių trukmė – 1 val. 58 min.

Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, taigi, atstovavimas teismo posėdžiuose iÅ¡ viso (suapvalinus) truko 2 valandas. Bendras atstovavimo ir pasirengimo teismo posėdžiams laikas, nurodomas praÅ¡yme, sudaro 4 valandas. Maksimali priteistina suma už 4 valandų trukmės pasirengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose, kurie vyko 2022 m. II ketvirtyje, pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ , galėtų bÅ«ti 671,72 Eur ((1679,30 Eur x 0,1) x 4).

PareiÅ¡kėjai už teisinę pagalbÄ ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, skundo parengimÄ ir pateikimÄ teismui, pasirengimÄ teismo posėdžiams ir atstovavimÄ juose, maksimaliai gali bÅ«ti priteista 5042,94 Eur (455,22 Eur + 3916 Eur + 671,72 Eur). DetalÅ«s kriterijai, į kuriuos atsižvelgtina nustatant atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo dydį, nurodyti Rekomendacijose: bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, bÅ«tinybė iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobÅ«dis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, Å¡alių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudos bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 punktas).

PareiÅ¡kėja praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 5082,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ byloje, tačiau su tokiu patirtų iÅ¡laidų įvertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å¡ioje byloje iÅ¡nagrinėtas ginčas yra betarpiÅ¡kai susijęs su administracinėje byloje Nr. eI-4740-423/2019 nagrinėtu ginču, kuris kilo dėl to paties pagrindo – atsakovei atsisakius pareiÅ¡kėjai suteikti neatlygintinai nuosavybėn prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, turi bÅ«ti atsižvelgiama į bylos pobÅ«dį, apimtį, bylos sudėtingumÄ tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo prasme, pareiÅ¡kėjos atstovės suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sÄ naudas, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, taip pat į tai, jog advokatė L. D. pareiÅ¡kėjÄ atstovavo administracinėje byloje Nr. eI-4740-423/2019, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas, susijęs su Å¡ioje administracinėje byloje minima teritorija, abiejose bylose nagrinėtos analogiÅ¡kos faktinės ir teisinės aplinkybės, todėl advokatei teisiniai santykiai nebuvo nauji, reikalavo mažesnių advokato darbo ir laiko sÄ naudų.

Å ioje administracinėje byloje nagrinėjamas klausimas nėra sudėtingas, nereikalauja specialių žinių, byloje nėra sprendžiamas teisinių klausimų naujumas, reikalaujantis didelių advokato darbo laiko sÄ naudų, todėl daroma iÅ¡vada, jog iÅ¡ atsakovės priteistina iÅ¡laidų 5082,00 Eur dydžio suma yra per didelė. Ä®vertinus aplinkybių visumÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina iki 3500,00 Eur.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovės priteistina 3500, 00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjos naudai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 - 41, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ patenkinti. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021-07-09 sprendimÄ Nr. 8SD-3629-(14.8.125E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2021-11-24 sprendimÄ Nr. 1T-29-(7.5) „Dėl Kauno musulmonų religinės bendruomenės skundų iÅ¡nagrinėjimo“.

Ä®pareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimÄ dėl neatlygintino suteikimo pareiÅ¡kėjai nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Patenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjai Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 3500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Jolanta Medvedevienė RamÅ«nas Å arka Asta Urbonienė