8b802296-47e7-4e5b-8b8f-e55213fff747 · Marijampolės apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-738-443/2019 Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00134-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2019 m. lapkričio 28 d. Šakiai Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau –VDI) Kauno skyriaus atstovui T. D., administracinėn atsakomybėn traukiamam A. R., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A.

R. administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nevedęs, neturintis nepilnamečių vaikų, dirbantis direktoriumi uždarojoje akcinėje bandrovėje „R.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : Administracinio nusižengimo protokole Nr. VDI-ANR_P-1127-2019 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyr. darbo inspektorius T.

D. pagal G. N. paaiÅ¡kinimÄ dėl nelegalaus darbo UAB „R.“ nustatė, jog tarp Å¡alių – darbuotojo G. N. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „R.“ direktoriaus A. R. buvo susitarimas dėl darbo sutarties sÄ lygų, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas darbo sutartimi. G. N. raÅ¡tu paaiÅ¡kino, kad nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. vasario 4 d. dirbo krovinių pervežimo darbus UAB „R.“ naudai, tačiau su juo nebuvo pasiraÅ¡yta darbo sutartis. A. R., bÅ«damas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojui G.

N. dirbti ne vėliau kaip prieÅ¡ darbo pradžiÄ , nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Tuo UAB „R.“ direktorius A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A.

R. neprisipažino padaręs nurodytÄ administracinį nusižengimÄ ir paaiÅ¡kino, kad G. N. niekada pas jį nedirbo, apie jokį darbÄ jie nekalbėjo. Čia tik buvo automobilis F. K. duotas nuomos pagrindais ir viskas. Nei jis jokių nurodymų davė, nei bendravo. A. R. pagal skelbimÄ rado, kad F. K. parduoda mikroautobusÄ . Jis nuvažiavo ir kalbant sužinojo, kad F. K. krovinius vežioja. A. R. pasakė F. K., kad turi transporto, jeigu domintų – gali jį iÅ¡nuomoti. F. K. pasakė, kad turi vairuotojÄ .

A. R. tuo metu nepažinojo G. N.. A. R. pasakė, kad jam atvarytų automobilį ir paliktų. Tada F. K. sakė, kad jam reikia automobilio ir vėl atgal išsivairavo automobilį. G. N. buvo F. K. darbuotojas. Jis jokiais pervežimais neužsiima – F. K. išnuomavo automobilį, tačiau nebuvo sudaryta nuomos sutartis. F. K. sureguliavo, atvažiavo pasiimti automobilio G. N.. Automobilis yra UAB „R.“ vardu, G. N. tik prižiūrėdavo jį. Jie (F. K. ir G. N.) turėjo važiuoti ir jam (A. R.) sumokėti pinigus.

Nieko ten nesigavo, tik G. N. variklį sugadino – variklio auÅ¡inimo skystis dingdavo, bėgdavo į variklio galvutę. Automobilį A. R. nusipirko sau ir atidavė naudotis irgi tÄ patį mėnesį. Variklį G. N. sugadino vasario pradžioje. G. N. apkalbėjo A. R. gal todėl, kad pasiėmė automobilį ir jis negalės dirbti. A. R. su G. N. nekalbėjo dėl darbo. F. K. bendradarbiavo su G. N.. G. N. nieko neieÅ¡kojo dėl krovinių pervežimo. Kai maÅ¡inÄ eksploatavo, ji buvo pas G. N., kuris degalų automobiliui nepylė, už kelius nemokėjo.

Jie (F. K. ir G. N.) darėsi iÅ¡ savo lėšų viskÄ patys. Jam nėra žinoma, iÅ¡ kur kÄ vežė, nei kas užsakovai buvo, nežino nieko dėl jokių vežimų. Informacija jam žinoma tik iÅ¡ bylos medžiagos. Transporto paslaugų sutartis turėjo bÅ«ti kaip automobilio sutartis, Å¡ita sutartis buvo F. K. sutartis. A. R. tos sutarties nepasirašė. Jo įmonė neturi vežėjo licencijos. Vairuotojų jo įmonėje nėra. Už automobilį jie patys turėjo nuspręsti nuomos kainÄ ir mokėti nuomÄ , bet A.

R. jokio euro negavo nei iÅ¡ F. K., nei iÅ¡ G. N. A. R. įmonė demontuoja ir remontuoja automobilius. BendravimÄ su G. N. apibÅ«dintų kaip bendravimÄ kas tris dienas – kasdieninio bendravimo su G. N. nebuvo. A. R. nebuvo iÅ¡vykęs tuo metu (2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 4 min. 52 sek. – 18 min. 53 sek.). Liudytojas F. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad A. R. pažįsta. Dabar jiedu yra susipykę. Su G. N. jo niekas nesieja, jis buvo įmonės UAB „R.“ vairuotojas.

Liudytojas iÅ¡ pradžių ieÅ¡kojo vairuotojo, turėjo savo transportÄ . Su G. N. pirmiau susipažino. Paskui liudytojas persigalvojo, nes jam neapsimokėjo automobilio siųsti iÅ¡ TelÅ¡ių siųsti į KaunÄ . Atvažiavo pas jį A. R. pirkti automobilio, besikalbant paklausė, kuo liudytojas užsiima. Jiems abiems kilo mintis įdarbinti transportÄ . A. R. nusipirko sunkvežimį, bet neturėjo vairuotojo. Liudytojas A. R. pasiÅ«lė G. N. ir juos suvedė Å¡ių metų sausio mėnesį. Tada jie pradėjo darbuotis, vežti krovinius, F.

K. padarė sutartį, iÅ¡siuntė A. R., bet negavo iÅ¡ jo pasiraÅ¡ytos. Sutartis buvo daugkartinė ekspedijavimo sutartis. UAB „R.“ turėjo F. K. suteikti transportÄ , o F. K. turėjo surasti krovinius. UAB „R.“ turėjo savo lėšomis ir savo vairuotoju nugabenti krovinį ir jam pateikti CMR kopijÄ . Jis darydavo sutartis ir siųsdavo A. R. į elektroninį paÅ¡tÄ . Liudytojas nuo sumos sau turėjo atsiskaičiuoti 10 procentų. Liudytojas nebuvo G. N. darbdaviu. Tie santykiai ir bÅ«tų buvę normalÅ«s, bet G.

N. darydavo per daug nuostolių ir liudytojui ir įmonei. Jis žino, kad pelnÄ turėjo dalinti per pusę, tokie kaip bendrasavininkiai. Jis apie G. N. įdarbinimÄ nežino. G. N. nepunktualus žmogus, padarė jis daug nuostolių tiek jam, tiek UAB „R.“. Jis apie G. N. įdarbinimÄ , apie tuos jų santykius nežino. Jis G. N. tik paskambindavo ir sakydavo kur važiuoti, kÄ pakrauti, kur iÅ¡krauti. G. N. pagalbos dėl darbo sutarties pasiraÅ¡ymo su A. R. neprašė. Už įvykdytÄ užsakymÄ pirmiausia pinigus gaudavo jis.

F. K. nėra iÅ¡siuntęs pinigų UAB „R.“, nes sutartys nėra pasiraÅ¡ytos. TÄ sutartį, kurios A. R. nepasirašė, jis siuntė elektroniniu paÅ¡tu. G. N. galėjo padaryti pervežimų apie 10, tiksliai nepamena skaičiaus. Jis ieÅ¡kojo užsakymų ir be A. R. pasiraÅ¡ytos sutarties – tikėjosi, kad bus sudaryta sutartis ir bus atsiskaityta. Su G. N. jis bendravo telefonu per „Viber“, „Messenger“ programėles. Jis dažnai skelbiasi, kad ieÅ¡ko vairuotojo, todėl negali konkrečiai pasakyti, kada skelbėsi, kad ieÅ¡ko vairuotojo.

Jis užsiima krovinių ekspedicija, ieÅ¡ko vairuotojų su nuosavu transportu. Jis negali prisiminti ir nurodyti, kada įvyko pirmas kontaktas su G. N. Prisimena, kad jam rašė dėl darbo moteris, bet neprisimena kada. Apie tris savaites išėjo jo veiklos. G. N. dirbo ne kiekvienÄ dienÄ â€“ tai sirgdavo, tai dar kas bÅ«davo nutikę. G. N. į dienÄ gal 2-3 kartus veždavo krovinius. Jo įmonei nereikėjo turėti licencijos vežti krovinius. Automobiliui, kuriuo vežė krovinius G. N., reikėjo licencijos.

Jis žino apie licencijas tiek, kiek domėjosi, mokslų tokių nėra baigęs. Gabenant krovinį pildomi CMR ar važtaraščiai. Pas juos įmonėje lieka krovinio vežimo važtaraštis. Jis galėtų pateikti vienkartinio pervežimo sutartis apie krovinius, kuriuos gabeno G. N. – juos galėtų pateikti. Už dalį gabentų krovinių jam nėra sumokėta. Negali pasakyti, kiek tiksliai sumokėta. Iš tų pinigų, kuriuos jis gavo, gabenant G. N., jų niekam nepervedė. Su A. R. matėsi kokius 3 kartus.

Liudytojas buvo atvažiavęs į Å akius, tiksliai kada – nepamena. Jis automobilį iÅ¡ UAB „R.“ buvo atvažiavęs paimti su savo vairuotoju S. B., kuris gyvena TelÅ¡iuose, telefono jo numerio liudytojas neturi. S. B. buvo įformintas vairuotoju, dabar jau nedirba. Jis pasiėmė automobilį Mercedes Benz. S. B. pas jį neilgai dirbo. G. N. abiem pusėms netiko. Jam G. N. netiko, nes papasakojo apie save, kaip apie auksinį žmogų, sakė viskÄ moka, bet yra visiÅ¡kai atvirkščiai. G. N. neįsiklausė į jo pasakymus, neįsiskaitė į žinutes, netinkamai vykdė paliepimus.

Jis pylė į automobilį kurÄ vienÄ kartÄ , nes norėjo parsivaryti iÅ¡ Å akių. Kiek žino, UAB „R.“ turėjo iÅ¡duoti kuro kortelę. Jis prieÅ¡ pradedant darbus, A. R. iÅ¡siuntė sutartį. Darbai prasidėjo po 2019 m. sausio 28 d. ir tęsėsi apie 2 savaites. Jis ir dabar neturi pasiraÅ¡ytos sutarties. Jis turėjo lÅ«kesčius, galvojo, kad bus pasiraÅ¡yta. Matėsi, kad A. R. nori bendradarbiauti. Liudytojas nežino, kodėl nebuvo pasiraÅ¡yta sutartis (2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 21 min. 25 sek.

– 53 min. 24 sek.). Liudytojas G. N. paaiÅ¡kino, kad su F. K. nėra susipykęs, su A. R. santykiai nėra geri. Liudytojas ieÅ¡kojo darbo. Sunkoka surasti pagal savo amžių normalesnį darbÄ , beliko tik vairuoto. Jo iÅ¡silavinimas yra nebaigtas aukÅ¡tasis. Jis turėjo savo įmonę, perveždavo medicininius preparatus. Å iuo metu vyksta teisminiai nesusipratimai su gruzinais, kurie sugadino jam krovinį. G. N. ieÅ¡kojo vairuotojo darbo. F. K. buvo Facebooke skelbimas, kad ieÅ¡ko vairuotojo „B“ arba „C“ kategorijos.

Telefonu pakalbėjus, susitarė susitikti „Viados“ kolonėlėlje, autostradoje. Kiek pamena, automobilis buvo sugedęs, truputį jį tvarkė. F. K. pasakė, kad A. R. nori dirbti su krovinių pervežimu, davė jo telefono numerį. Su A. R. buvo aptartas atlyginimas, kad su „B“ kategorija gaus 1 000 Eur, su „C“ kategorija – 1 200 Eur. IÅ¡ pradžių ieÅ¡kojo su A. R. transporto. Paskui pas A. R. atsirado automobilis Mersedes Benz – maÅ¡ina nebuvo tvarkinga. Liudytojas pabaigė tvarkyti techninę apžiÅ«rÄ ir pradėjo darbÄ .

F. K. siųsdavo jam adresus, o jis veždavo krovinius. Vežė jis nepilnÄ mėnesį. A. R. vis žadėjo, kad bus jam iÅ¡duota kuro kortelė. MaÅ¡ina buvo netvarkinga, antifrizas vis bėgo. A. R. kartÄ Pavilkyje atvežė antifrizo ir 300 Eur atvežė ir padavė. Su A. R. buvo tartasi, kad jis liudytojÄ Ä¯darbins. Darbiniai santykiai buvo tokie – F. K. ieÅ¡ko užsakovų krovinių pervežimui, o liudytojas dirba pas A. R.. IÅ¡ uždirbtų pinigų F. K. pasiima 10 ar 20 procentų, tiksliai dabar nepamena, o G.

N. turėjo gauti sutartÄ atlyginimÄ . Pradžiai norėjo pažiÅ«rėti kaip sekasi – jei gerai seksis, tai plėsis ir jiedu patys (G. N. ir A. R.) ieÅ¡kos krovinių. Jam vis žadėjo, kad bus darbo sutartis ir kuro kortelė. A. R. vis nebuvo. Gaudavo užsakymus iÅ¡ F. K. ir važiuodavo. Kai kilo įtarimas, jis pradėjo fotografuoti sÄ skaitas. Liudytojas tiksliai negali pasakyti, kiek buvo krovinių – bÅ«davo ir dalinių krovinių. Ne visas dienas dirbo, buvo, kad ir sirgo, ir kad važiavo su aukÅ¡ta temperatÅ«ra.

G. N. kartÄ su automaÅ¡ina užklimpo Å iauliuose, tai A. R. sumokėjo už tai, kad jį iÅ¡traukė. Darbdavys yra tik A. R.. F. K. tikrai ne liudytojo darbdavys. Jis žinojo, kad yra tarp F. K. ir A. R. susitarimas, kuris nebuvo pasiraÅ¡ytas. Variklio galvos tarpinė buvo trÅ«kusi, todėl pripildavo antifrizÄ . Buvo pasakyta, kad gal jis per lėtai važiuoja. Transporto priemonėje buvo transporto priemonės kontrolės sekimo priemonė. Liudytojas matė, kad vėliau ir toliau su ta maÅ¡ina kažkas dirbo.

Liudytojas jau ir neturėjo ko investuoti, jam buvo pasakyta, kad duos kitÄ vairuotojÄ , kuris greičiau važiuos ir daugiau klientų apvažiuos – liudytojo darbas jų netenkino. Liudytojas prašė A. R., kad sumokėtų pinigus, bet susilaukdavo tik pažadų. Pravarant automaÅ¡inÄ per technikinę apžiÅ«rÄ , buvo likusi tik tapografo patikra, už tai liudytojas sumokėjo savais pinigais. Už kelius jis nemokėjo. Jam sumokėjo tik 300 Eur, kuriuos buvo A. R. atvežęs į Pavilkijį. A. R. jam liko skolingas 786 Eur už kurÄ ir kitas investicijas.

Jeigu sugesdavo automobilis, mokėdavo A. R. už remontÄ . Automobilis stovėjo pas jį kieme, F. K. paskambindavo arba žinutes atsiųsdavo ir pasakydavo kur vežti krovinius. Ant sÄ skaitų jis pasiraÅ¡ydavo. Liudytojas nežinojo A. R. ir F. K. santykių. Jo įmonė buvo UAB, įmonėje buvo jis ir žmona. Dėl darbo su A. R. neprisimena konkrečios datos, kada susitarė dėl darbo. Kai jie ieÅ¡kojo automobilio, kalbėdavo kaip bus viskas. Jis rėmėsi telefoniniais skambučiais ir žinutėmis, tikslių datų neprisimena.

G. N. kreipėsi į darbo inspekcijÄ ir pateikė 20 lapų priedų – kÄ turėjo, tÄ ir pateikė. Jam buvo žadama pervesti pinigus. IÅ¡ pradžių santykiai buvo su A. R. labai geri, buvo svajojama apie didesnę įmonę, pirkimÄ daugiau transporto priemonių. Jis pradėjo domėtis krovinių biržomis, tokiomis kaip Cargo.Lt ir Trans.Eu. Jis prisiregistravo ten, dokumentus siuntė ir sÄ skaitas apmokėjo A. R. Čia reikėjo krovinių paieÅ¡kai. Su F. K. per tÄ laikotarpį bendraudavo. F.

K. irgi negavo paraÅ¡o ant sutarties. Buvo peržengta viskas. Gal nepavyko biznis, tai bent jau grÄ Å¾intų liudytojo sumokėtus pinigus. Supranta, kad A. R. maÅ¡inos remontas daug kainavo. Su F. K. bendraudavo dažnai, pastoviai, su A. R. stengdavosi dažniau, bet jis buvo užsiėmęs ir sakydavo, kad perskambins jam vėliau. Jeigu A. R. bÅ«tų sumokėjęs pinigus, jis nežino ar bÅ«tų nelegalus darbas (2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 55 min. 30 sek. – 1 val. 12 min. 28 sek.).

Institucijos suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovas T. D. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad skyriuje buvo gautas G. N. praÅ¡ymas iÅ¡nagrinėti jo nelegalaus darbo atvejį, kaip jis vykdė krovinių pervežimo darbus. Ginčo dėl to, kad jis vykdė krovinio pervežimo darbus, nėra. Inspekcija surašė protokolÄ A. R. remdamasi Å¡iais nurodymais: UAB „R.“ įsigijo krovininį automobilį ir iÅ¡ karto tÄ automobilį perdavė G.

N., nesudaręs jokios panaudos sutarties. Svarus nelegalaus darbo įrodymas yra tai, kad vienu atveju, kai vairavo G. N., jis papuolė į įvykį – su automaÅ¡ina įklimpo. UAB „Busturas“ už suteiktÄ pagalbÄ , iÅ¡traukiant įklimpusiÄ automaÅ¡inÄ , prašė garantinio raÅ¡to, o tÄ sÄ skaitÄ apmokėjo ir iÅ¡davė garantinį raÅ¡tÄ UAB „R.“. Bylose dėl nelegalaus darbo teismų praktika yra tokia, kad svarbiausi įrodymai yra nelegaliai dirbusio asmens ir darbo inspekcijos pareigÅ«no, kuris matė įvykį.

Šiuo atveju pareigūnas įvykio nematė, tačiau pagrindinis liudytojas G. N. nurodė, kad dėl darbo tarėsi su A. R., nurodo, kad buvo sutartas atlyginimas ir gavo 300 Eur. Nelegalaus darbo bylose itin svarbu yra atlygintinumas. Liudytojas F. K. taip pat nurodo, kad su UAB „R.?“ vadovu A. R. buvo sutarta, kad liudytojas bus ekspeditorius, ieškos užsakymų, o vežėjas bus UAB „R.“. Buvo pateikta paslaugų teikimo sutartis, kuri nebuvo A. R. pasirašyta. Neturi jokio skirtumo kur dirbo S. B.. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas tinkamasi, tinkamam asmeniui.

PraÅ¡o teismo A. R. pripažinti padarius nurodytÄ administracinį nusižengimÄ ir skirti nuobaudÄ Ä¯statymo sankcijos ribose (2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 13 min. 52 sek. – 18 min. 30 sek.). Teismas konstatuoja, kad ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija yra suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui bÅ«tina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Pagal teismų praktikÄ , darbÄ vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai;

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Å is reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbÄ pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Å¡iam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamÄ teismų praktikÄ , pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų, pareigÅ«nų, mačiusių pažeidimÄ , tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡ančiam pareigÅ«nui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

Nagrinėjamu atveju yra pateikta pakankama visuma įrodymų, patvirtinančių nelegalaus darbo faktÄ . Tai, kad G. N. dirbo nelegaliai UAB „R.“ patvirtina G. N. skundas ir paaiÅ¡kinimas, VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatai, UAB „Busturas“ PVM sÄ skaita faktÅ«ra ir garantinis raÅ¡tas, UAB „Standartų spaustuvė“ atsakymas bei važtaraÅ¡tis. TÄ aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys dokumentai, G. N. parodymai duoti institucijai, suraÅ¡iusiai protokolÄ . Netikėti G.

N. parodymais, kurie nuo pat tyrimo pradžios yra vieningi, neprieštaraujantys nei tarp savęs, nei kitiems objektyviems duomenims, teismas neturi jokio pagrindo. Iš 2019 m. balandžio 26 d. G. N. paaiškinimo matyti, kad jis su UAB „R.“ direktoriumi A. R. susitarė, kad G. N. dirbs UAB „R.“ vairuotoju, o F. K. ieškos krovinių. Iš G. N. paaiškinimo matyti, kad jis su UAB „R.“ priklausančiu automobiliu „Mercedes B. A. 817“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vykdė krovinių vežimo darbus nuo 2019 m. sausio 18 d. iki vasario 4 d.

G. N. nurodė, kad A. R. jam yra sumokėjęs iÅ¡ viso 300 Eur, Å¡ios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu neginčijo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. nurodė, kad G. N. jo įmonėje nedirbo, jo įmonė neturi vežėjo licencijos. Tačiau iÅ¡ G. N. ir F. K. paaiÅ¡kinimų teisme nustatyta, kad G. N. su UAB „R.“, kurios vadovas yra A. R., priklausančiu automobiliu atliko vairuotojo darbo funkcijas, t. y. gabeno krovinius, kuriuos pagal susitarimÄ surasdavo F.

K., todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad G. N. dirbo realiai. A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad G. N. buvo F. K. įmonės darbuotojas ir jis F. K. tik iÅ¡nuomavo automobilį. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „R.“ bÅ«tų iÅ¡nuomavusi jai priklausantį automobilį F. K. ar kuriam nors kitam asmeniui, todėl teismas tokius A. R. argumentus vertina tik kaip jo gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti administracinės nuobaudos. IÅ¡ UAB „Busturas“ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir garantinio raÅ¡to matyti, kad G.

N. vairuojant UAB „R.“ priklausantį automobilį „Mercedes B. A. 817“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo įvykęs eismo įvykis ir UAB „R.“ garantavo, kad sumokės už UAB „Busturas“ vykdytus gelbėjimo darbus. Byloje esanti medžiaga ir teismo posėdžio metu liudytojų F. K. bei G. N. duoti paaiškinimai nepatvirtina, kad F. K. ir G. N. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laikotarpiu būtų sieję darbdavio ir darbuotojo santykiai. Iš liudytojo F.

K. paaiÅ¡kinimų matyti, kad F. K., bÅ«damas mažosios bendrijos (toliau – MB) „Cargoluka“ direktorius buvo parengęs transporto paslaugų sutartį (b. l. 8-9) ir pateikęs jÄ pasiraÅ¡yti UAB „R.“ direktoriui A. R.. Å ios sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad vežėjas (UAB „R.“) įsipareigoja užsakovui (MB „Cargoluka“) teikti transporto su krovėju paslaugas. Ir nors Å¡i 2019 m. sausio 28 d. sutartis tarp MB „Cargoluka“ ir UAB „R.“ atstovų nebuvo pasiraÅ¡yta, tačiau vis tik tai vertintina kaip aplinkybė, patvirtinanti, jog tarp A.

R. ir F. K. tikrai buvo tariamasi dėl krovinių gabenimo paslaugos ir kad šias paslaugas turėjo atlikti būtent UAB „R.“. Teismas vertina, kad šiuo atveju nustatyti visi darbo sutarties požymiai:

1) darbas buvo dirbamas G. N. susitarus su A. R.;

2) G. N. dirbo vairuotojo profesijai būdingus darbus;

3) G. N. atliko krovinių gabenimo paslaugas, naudodamasis UAB „R.“ priklausančiu automobiliu;

4) G. N. dirbo atlygintinai, t. y. buvo tariamasi dėl paties atlygintinumo fakto, A. R. G. N. yra sumokėjęs 300 Eur. Taip pat buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių: apie G. N. darbo pradžiÄ nebuvo praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai ir su juo nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis. IÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, todėl konstatuotina, kad A.

R., bÅ«damas darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams, nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. vasario 4 d. leido dirbti G. N., apie jo priėmimÄ Ä¯ darbÄ teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir nesudaręs su juo raÅ¡ytinės darbo sutarties, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokiu bÅ«du A.

R. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir įvykdė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skiriant A. R. administracinę nuobaudÄ atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę, į jo socialinį statusÄ Â â€“ anksčiau neteistas, dirbantis, į tai, kad jis pirmÄ kartÄ padarė tokio pobÅ«džio nusižengimÄ , į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir už padarytÄ nusižengimÄ skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – piniginė bauda, didesnė nei minimumas.

Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis ANK 635–636 straipsniais, teismas n u t a r i a : A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 100 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų) baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda turi bÅ«ti sumokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001. Mokant baudÄ bÅ«tina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodÄ ir ROIK: 19102598737. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis). Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundÄ Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«muose.

Teisėjas Arturas Rauktys