8b7d8d05-5517-4fe9-858c-e4e02695da57 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-397-903/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36837-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 2 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant prokurorei N. Ž., nukentėjusiajam D. R., jo atstovui advokatui G. L. bei atstovei pagal įstatymÄ M. S., nukentėjusiajam D. J., jo atstovui advokatui G.

L. bei atstovei pagal įstatymÄ O. J., nukentėjusiajai M. G. ir jos atstovei advokato padėjėjai S. S., kaltinamajam M. U. ir jo gynėjui advokatui G. A., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė:

M. U. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 20.50 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) gatve, kelyje su keturiomis eismo juostomis, kai kiekviena važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas antra eismo juosta, ženkliai virÅ¡ydamas tame kelio ruože leistinÄ važiavimo greitį „50“, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, tamsiu paros metu, artėdamas prie jo judėjimo krypties eismo juostoje sustojusio M.

G. vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kad praleisti pėsčiuosius, ėjusius jai iÅ¡ deÅ¡inės pusės per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , nesustojo ir atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini) kuris nuo smÅ«gio apsisukdamas partrenkė per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusius pėsčiuosius D. J. ir D. R.. Dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų D. J. nesunkiai sutrikdyta sveikata, D. R. ir M. G. nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis M. U. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo prisipažino, paaiÅ¡kino, kad aplinkybių nelabai pamena, buvo sekmadienio vakaras, lėkė namo, greičio net nepajuto, nes ten labai platus kelias, be to, buvo pavargęs. Vieta – sankryža prie „(duomenys neskelbtini)“, važiavo į kalniukÄ , t. y. iÅ¡ Klaipėdos važiavo link namų. Ten greičio limitas yra 50 km/h. Pripažįsta, kad virÅ¡ijo greitį, savo kaltės neneigia, ekspertai nustatė tokį greitį, tai tikriausiai jie teisÅ«s, nors ir nelabai norėtų su jais sutikti.

Stabdė, nes pamatė kliÅ«tį – automobilį. Automobilį pamatė, kai jis iÅ¡važinėjo iÅ¡ gatvės, pavadinimo dabar neprisimena, pradėjo stabdyti, tada automobilis įvažiavo į jo kelio eismo juostÄ ir jis į jį atsitrenkė. Pripažįsta, kad dėl eismo įvykio kaltas yra jis ir mano, kad jei bÅ«tų važiavęs truputį lėčiau, bÅ«tų spėjęs sustabdyti. Nesitikėjo tokio ilgo stabdymo kelio ir kad automobilis tiek ilgai nesustos. Kadangi automobilis senas, turi istorinį statusÄ , stabdžių sistemos taip neveikia kaip Å¡iuolaikinių automobilių.

Greitį nustatė ekspertai, jie, kaip supranta, tai nustatinėjo iš stabdymo žymių, automobilis senas, ABS sistemos neveikė, todėl atsirado tokios ilgos stabdymo drūžės. Dėl eismo įvykio M. G. nekaltino, jis irgi, kaip ir visi kiti šio įvykio dalyviai, buvo šoke. Nieko nekaltino ir savo kaltės neneigė. Jo pozicija yra tokia, kokia buvo paskutinių parodymų metu ikiteisminiame tyrime. Anksčiau savo kaltę pripažino tik iš dalies, kadangi buvo šoke, nežinojo, kokios aplinkybės. Niekada neneigė, kad yra kaltas, bet laukė ekspertų išvadų.

Ekspertų iÅ¡vados jam abejonių nebekėlė, nes neprisiminė, kokiu greičiu važiavo. Visi yra žmonės, visi pridaro klaidų, vienos jų bÅ«na labai skaudžios, kitos – mažiau. Å ita jo klaida buvo labai skaudi tiek ir nukentėjusiesiems, tiek ir jam pačiam. Labai dėl to gailisi, jis tikrai pripažįsta, kad virÅ¡ijo greitį, padarė nusižengimÄ . Taip, anksčiau buvo ir tų kitų nusižengimų, bet po Å¡ito autoįvykio labai pasikeitė jo požiÅ«ris į vairavimÄ ir kt., kadangi grįžus verkė ir dukra apsikalbinusi, ir žmona, dėl to iÅ¡ esmės pasikeitė jo gyvenimas.

Po Å¡io eismo įvykio sužinojo visas vertybes. Dar kartÄ atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, tikrai gailisi ir nėra taip, kad jam jų negaila ir norėtų teismo papraÅ¡yti, kad neatimtų teisės vairuoti, nes tai jam yra labai svarbus dalykas. IÅ¡ nukentėjusiojo D. J. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 metų rugsėjo 13 d., tikslaus laiko neatsimena, laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 21.00 val. kartu su draugais D. R., A. M. ir R. K. išėjo iÅ¡ jo namų, esančių (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje.

Jis juos lydėjo iki autobusų sustojimo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuo jo namų ėjo (duomenys neskelbtini) gatvės, kairės pusės Å¡aligatviu, jų ėjimo kryptimi. Å aligatviu ėjo iÅ¡sidėstę: jis kartu su D. R., o prieÅ¡ais juos apie 1-1,5 m atstumu ėjo R. K. su A. M.. D. R. ėjo jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Eidami muzikos nesiklausė. Jis buvo apsirengęs tamsiais rÅ«bais. Kaip draugai, neatsimena. Tuo metu buvo tamsus paros metas. Kokios buvo oro sÄ lygos, neatsimena. Priėjus (duomenys neskelbtini) gatvę, sustojo prie nereguliuojamos perėjos, nes (duomenys neskelbtini) gatve iÅ¡ abiejų pusių važiavo automobiliai.

Stovėdamas matė, kad iÅ¡ deÅ¡inės pusės, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve sustojo automobilis (duomenys neskelbtini), modelio neatsimena. Stovėdamas taip pat matė, kad jam iÅ¡ kairės pusės, (duomenys neskelbtini) gatvėje sustojo automobiliai pirmoje ir antroje eismo juostose. Automobiliams sustojus, A. M. su R. K. vienu metu pirmi žengė į perėjÄ , jis atsilikęs apie metru atstumu irgi žengė į perėjÄ ir iÅ¡kart po jo žengė D. R..

Jam bÅ«nant ties pirmos ir antros eismo juostų viduriu (kryptis link Klaipėdos miesto pusės) pamatė, kaip automobilis (duomenys neskelbtini) sustoja (duomenys neskelbtini) gatvėje, skersai pirmos ir antros eismo juostų. PrieÅ¡ Å¡iam automobiliui sustojus matė, kad pirmoje eismo juostoje (kryptimi nuo Klaipėdos miesto pusės) sustoja automobilis. Markės ir modelio nepamena. Tuo metu A. M. su R. K. buvo priėję jau skiriamÄ jÄ juostÄ . Jam taip pat priėjus prie skiriamosios juostos iÅ¡girdo, kaip jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės yra automobilio padangų stabdymo garsas.

Garsas buvo labai garsus. Pasuko galvÄ Ä¯ deÅ¡inę ir pamatė, kad šį garsÄ skleidžia automobilis, kaip vėliau sužinojo (duomenys neskelbtini) Tuo metu, kai atsisuko, automobilis (duomenys neskelbtini) buvo neprivažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvės. Å iÄ vietÄ atžymėjo savo pieÅ¡toje schemoje. Tuo metu, kai iÅ¡girdo automobilio (duomenys neskelbtini) padangų cypimÄ , sustojo ir nejudėjo. Tikėjosi, kad automobilis (duomenys neskelbtini) nekliudydamas jo, praslys stabdydamas antroje eismo juostoje.

Jam iš galo, dešinės pusės stovėjo D. R., kur tuo metu buvo A. M. su R. K., negali pasakyti. Automobilis (duomenys neskelbtini) stabdydamas ir slysdamas artėjo link perėjos. Automobilio galinė dalis buvo nevaldoma, nežymiai mėtoma į kairę ir dešinę pusę. Iš automobilio (duomenys neskelbtini) ilgo stabdymo kelio ir padangų cypimo suprato, kad važiavo dideliu greičiu, apie virš 100 km/h greičiu. Automobilis (duomenys neskelbtini) slysdamas priekine dalimi atsitrenkė į automobilio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinę dalį.

Kas vyko toliau, neatsimena. Atsimena, kad jis atsipeikėjęs pamatė, jog sėdi ant Å¡aligatvio (kairės pusės, kryptimi link Klaipėdos miesto pusės). Mano, kad buvo praradęs sÄ monę. Kaip ir kokiu bÅ«du buvo kliudytas, negali pasakyti, nes nežino. Sėdėdamas matė ir juto, kaip jį kelia nuo Å¡aligatvio du jam nepažįstami vyrai ir veda iki greitosios automobilio. BÅ«nant greitosios automobilyje, įlipo vyriÅ¡kis, kuris medikams pasisakė, kad yra automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas.

Å io vyriÅ¡kio Å¡iai dienai neatpažintų. Matė, kad Å¡iam vyriÅ¡kiui iÅ¡ burnos bėga kraujas. Kaip kas vyko toliau, nelabai atsimena. Jam vaizdas Å¡iuo metu yra labai blankus, atsimena tik nutrÅ«kstančius vaizdus. Žino, kad bÅ«nant greitosios automobilyje juto deÅ¡inės kojos ir nugaros skausmÄ . Vaikų ligoninėje jį paguldė po apžiÅ«ros į traumatologinį skyrių. Sugipsavo deÅ¡inę kojÄ . Ligoninėje gulėjo 4 paras, po to iÅ¡leido gydytis namie. Tuo metu, kai gulėjo ligoninėje, sekančiÄ dienÄ pamatė, kad gretimoje palatoje guli D.

R.. D. R. skundėsi krÅ«tinės skausmu. Tada ir suprato, kad eismo įvykio metu buvo sužalotas ir D. R.. Namuose turėjo bÅ«ti su sugipsuota koja apie dvi savaites. Praėjus apie pusantros savaitės, pamatė, kad yra sulūžęs gipsas, todėl nusprendė pats nusiimti gipsÄ ir užsidėti kojos įtvarÄ . Sutartu laiku nuėjo į vaikų ligoninę pas gydytojÄ . Gydytojas jam liepė toliau neÅ¡ioti paties užsidėtÄ kojos įtvarÄ . Nuo spalio 13 dienos eina į mokyklÄ . Dėl įvykusio eismo įvykio jaučiasi nukentėjęs, nes patyrė fizinį skausmÄ , diskomfortÄ .

Turėjo bÅ«ti namie su sugipsuota koja. Negalėjo kaip visada judėti. Neatsimena, ar (duomenys neskelbtini) automobilis iÅ¡važiuodamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės rodė posÅ«kio signalÄ . Mano, kad Å¡is automobilis turėjo važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į kairę pusę link G. Taip sprendžia iÅ¡ automobilio (duomenys neskelbtini) stovėjimo pozicijos, tačiau nepamena, kokiu atstumu automobilis (duomenys neskelbtini) sustojo nuo pėsčiųjų perėjos savo kairiuoju priekiniu kampu (1 t., 133-134 b. l.).

IÅ¡ nukentėjusiojo D. R. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2021 metų rugsėjo 13 d., apie 21.00 val., kartu su draugais R. K., A. M. bei D. J. išėjo iÅ¡ D. J. namų, tikslaus adreso nežino. Jo namas yra netoli (duomenys neskelbtini) kvartalo. Planavo eiti į autobusų sustojimÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu buvo tamsus paros metas. Oro sÄ lygos, kiek pamena, buvo geros. Iki (duomenys neskelbtini) gatvės ėjo kairės pusės Å¡aligatviu.

Priekyje jo ir D. J. apie metro atstumu ėjo A. M. ir R. K.. Priėjus prie perėjos, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastebėjo, kad iš abiejų pusių važiuoja automobiliai, tiek į Klaipėdos miesto pusę, tiek į (duomenys neskelbtini) pl. pusę. Ant šaligatvio visi stovėjo apie pusę minutės, kai pastebėjo, kad pirmoje eismo juostoje, kryptimi į Klaipėdos miesto pusę, sustojo automobilis. Markės ir modelio nežino. Sulaukė, kad ir antroje eismo juostoje sustotų automobilis, kuris buvo tolėliau iki automobilio sustojusio pirmoje eismo juostoje.

Ä® nereguliuojamÄ perėjÄ pirmi žengė A. M. su R. K., jis ir D. J. įžengė už jų atsilikę apie metro atstumu. D. J. ėjo Å¡alia jo, jam iÅ¡ kairės pusės. Jam bÅ«nant antroje eismo juostoje, ties viduriu, sustojo ir pasukęs galvÄ per deÅ¡inę pusę į galÄ pamatė, kad iÅ¡ gatvės, kuria jis ėjo kartu su draugais, iÅ¡važiuoja automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklo nežino. Tuo metu, kai šį automobilį pamatė, Å¡is buvo ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve.

Matė, kad automobilis rodo kairės pusės signalÄ . IÅ¡ to suprato, kad automobilis suks į kairę pusę ir važiuos link jų. Ar tuo metu automobilis stovėjo ar judėjo, pasakyti negali. Antros eismo juostos viduryje stovėjo jis kartu su D. J.. Tiksliai nepamena, ar A. M. su R. K. stovėjo. Matė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) važiuoja iÅ¡ gatvės, kurios pavadinimo nežino, suka į kairę ir sustoja skersai skiriamosios juostos. Automobilio priekinė dalis buvo antroje eismo juostoje, kryptimi į (duomenys neskelbtini) pl. pusę, o galinė eismo juostoje, kurioje jis su D.

J. stovėjo. Taip pat matė, kad pirmoje eismo juostoje, kryptimi nuo Klaipėdos miesto pusės stovi automobilis (markės ir modelio, nežino). Ä®sitikinęs, kad automobiliai (duomenys neskelbtini) ir kitas, kurio modelio nežino, stovi pirmoje ir antroje eismo juostose praleisti jį su D. J. einančius per perėjÄ , įžengė į antrÄ eismo juostÄ , kryptimi nuo Klaipėdos miesto pusės. Tik įžengus į Å¡iÄ eismo juostÄ , iÅ¡girdo garsų padangų cypimo garsÄ . Garsas sklido jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Atsisukęs pamatė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) bÅ«damas antroje eismo juostoje, stabdo ir stabdydamas slysta link automobilio (duomenys neskelbtini) Automobilio (duomenys neskelbtini) galinę dalį slydimo metu sumėtė nežymiai tiek į kairę, tiek į deÅ¡inę pusę.

Jis tuo metu stovėjo netoli skiriamosios juostos iÅ¡tiktas Å¡oko. Jam iÅ¡ kairės pusės stovėjo D. J.. Tuo metu, kai iÅ¡girdo padangų cypimÄ , A. M. su R. K. jau buvo perėję perėjÄ . Automobilis (duomenys neskelbtini) slysdamas atsitrenkė priekine automobilio dalimi į automobilio (duomenys neskelbtini) priekinį deÅ¡inį Å¡onÄ . Nuo smÅ«gio automobilis (duomenys neskelbtini) buvo nublokÅ¡tas į priekį ir automobilio kairės pusės priekiniu Å¡onu kliudė jį į deÅ¡inį Å¡onÄ .

Kas vyko toliau, pasakyti negali. Mano, kad buvo praradęs trumpam sÄ monę. Atsimerkęs, pamena, juto, kad guli. Tiksliai kurioje vietoje, pasakyti negali. Atsistojęs pamatė, kad yra pirmoje eismo juostoje, kryptimi į Klaipėdos miesto pusę, netoli Å¡aligatvio. Skausmo nejuto, nes buvo iÅ¡tiktas Å¡oko. Matė, kad jam iÅ¡ už nugaros, pirmoje ir antroje eismo juostose stovi automobiliai, kryptimi į Klaipėdos miesto pusę. Ar Å¡ie automobiliai buvo tie patys ar ne, kurie sustojo juos einančius perėja praleisti, negali pasakyti.

Pasijuto blogai, pradėjo svaigti galva, juto skausmÄ deÅ¡inėje rankoje ir kojoje bei krÅ«tinėje, todėl nusprendė eiti ant žolės, esančios deÅ¡inėje pusėje, žiÅ«rint kryptimi link Klaipėdos miesto pusės, atsigulti. Atsigulęs ant žolės pamatė, kad jam iÅ¡ kairės pusės, ant Å¡aligatvio, Å¡alia kelio ženklo „Perėja“ guli D. J.. Tuo metu D. J. nejudėjo ir neskleidė jokio garso. Norėjo eiti iki D. J., bet neįstengė, nes juto skausmÄ . Prie jo gulinčio priėjo vyras, kuris neleido keltis.

Ä® vietÄ susirinko daug žmonių. Matė, kad ir D. J. bando padėti. Automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo moteris, o automobilį (duomenys neskelbtini) vyras. Ar vairuotojai važiavo vieni, to pasakyti negali. Ä® įvykio vietÄ atvyko du greitosios automobiliai. PirmÄ iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡vežė D. J., po to kitu greitosios automobiliu jį. Jį nuvežė į Klaipėdos vaikų ligoninę. Vaikų ligoninėje reanimacijos skyriuje gulėjo parÄ laiko, po to perkėlė į traumatologinį skyrių.

Traumatologiniame skyriuje gulėjo apie tris paras. Po to iÅ¡leido gydytis namo. Dėl įvykusio eismo įvykio patyrė fizinį skausmÄ , nukentėjo moraliÅ¡kai. Iki Å¡iol jaučia baimės jausmÄ eidamas perėja. Dėl Å¡ios bÅ«senos į specialistus nesikreipė. Mano, kad tai praeis savaime. Tamsiu paros metu jis ėjo perėja apsirengęs tamsiai. Dėvėjo sportines kelnes, kurių Å¡onuose buvo baltos spalvos juosta, kuri nuo Å¡viesos Å¡viečia. Jo draugai buvo apsirengę Å¡viesiai (1 t. 160-161 b. l.).

IÅ¡ nukentėjusiosios M. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 metų rugsėjo 13 d., apie 20.50 val., kartu su drauge E. J. važiavo E. J. tėčiui (vardo nežino) priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklo nežino, iÅ¡ Klaipėdos miesto į KaunÄ . Automobilį vairavo ji. E. J. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Tuo metu buvo tamsus paros metas.

Oro sÄ lygos buvo geros. Matomumas buvo geras. Važiavo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ namų kvartalo, tikslaus adreso nežino, nes yra ne vietinė. IÅ¡važinėdama iÅ¡ gatvės, kurios pavadinimo nežino, matė, kad Å¡alikeliu, jai iÅ¡ kairės pusės, link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės eina grupelė paauglių. Kiek buvo asmenų, įvardinti negali. Tik pamena, kad grupėje ėjo viena mergina. Visi paaugliai buvo apsirengę tamsiais rÅ«bais. Privažiavusi pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, sustojo prie sankryžos, nes norėjo įsitikinti, kad pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve nevažiuoja automobiliai.

Stovėdama pamatė, kad jai iÅ¡ kairės pusės, pirmoje ir antroje eismo juostose, kryptimi į Klaipėdos miesto pusę, stovi du automobiliai. Markės ir modelio nežino. Å ie automobiliai, jos nuomone, sustojo praleisti paauglius, kurie automobiliams stovint žengė į perėjÄ . Kaip paaugliai iÅ¡sidėstę žengė į perėjÄ , pasakyti negali. Paaugliai eidami perėja, garsiai klausėsi muzikos. PrieÅ¡ įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę, jai reikėjo suktis į kairę pusę, pasižiÅ«rėjo į deÅ¡inę ir matė tolumoje automobilių žibintų Å¡viesas.

Koks tai buvo atstumas, negali įvertinti. Ä®vertinusi, kad automobiliai yra toli, pajudėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir sustojo antroje eismo juostoje, kryptimi į (duomenys neskelbtini) keliÄ , prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Kokia buvo tiksli stovėjimo jos vairuojamo automobilio padėtis, įvertinti negali. Automobiliui sustojus, laikė kojÄ ant stabdžio pedalo. Tuo metu, kai stovėjo jos vairuojamas automobilis, matė, kad perėja iki jos automobilio deÅ¡inės pusės priėjo keli paaugliai, kurie sudvejojo ir nežengė perėjoje į pirmÄ eismo juostÄ , dėjo kojÄ Ä¯ pirmÄ eismo juostÄ ir grįžo atgal.

Tada iÅ¡girdo paauglių klyksmÄ ir pajuto stiprų smÅ«gį. Kur buvo smÅ«gis, negali įvardinti. Po smÅ«gio juto, kad kairės pusės Å¡onu trenkėsi į dureles. Po to juto, kaip automobilis sukasi. Kiek kartų apsisuko, įvardinti negali. SÄ monės praradusi nebuvo. Automobiliui po smÅ«gio tapus nevaldomam, negali pasakyti, ar buvo dar kažkas kliudyta, nes nepamena ar juto dar kokių smÅ«gių. Sustojus automobiliui matė, kad automobilis stovi priekine dalimi į (duomenys neskelbtini) pl. pusę, antroje eismo juostoje, kryptimi į Klaipėdos miesto pusę, už perėjos.

E. J. pasakė, kad paskambintų draugui, pas kurį buvo svečiuose. Buvo labai iÅ¡sigandusi. E. J. taip pat. Ji juto kaklo skausmÄ , negalėjo pajudinti kairės rankos. E. J. skundėsi kojų skausmu. Matė, kad ant Å¡aligatvio, kairėje pusėje, guli du paaugliai. Å aligatvis kairėje pusėje žiÅ«rint nuo Klaipėdos miesto pusės. IÅ¡kart nuėjo iki tų paauglių. Vienas paauglys gulėjo ant Å¡aligatvio arti perėjos, o kitas gulėjo ant nugaros link (duomenys neskelbtini) plento. Tarp jų buvo apie 3-4 metrai atstumas.

Abu paaugliai gulėjo be sÄ monės. Netoli gulinčių paauglių buvo mergina, ėjusi kartu su jais. Ji pranešė apie įvykį pagalbos centrui. E. J. visÄ laikÄ sėdėjo automobilyje iki kol nepajuto nemalonų kvapÄ . Koks tai buvo kvapas, tiksliai įvardinti negali. E. J. pati iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio pro kairės pusės dureles. Atvykusios dvi greitos iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡vežė abu paauglius. PareigÅ«nams pranešė, kad ir ji su E. J. blogai jaučiasi, todėl buvo iÅ¡kviesta dar viena greitoji.

Å iai atvykus jÄ nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę. E. J. nesikreipė į atvykusius medikus ir liko eismo įvykio vietoje. Ligoninėje jÄ apžiÅ«rėjo ir iÅ¡leido gydytis namo. Jai buvo nustatytas kaklo patempimas, kÅ«no sumuÅ¡imai. Liepta gydytojų apsilankyti ortopedijos klinikoje, kad bÅ«tų uždėtas kaklo įtvaras ir liepė po kurio laiko kreiptis pas Å¡eimos gydytojÄ . Dėl įvykusio eismo įvykio yra patyrusi fizinį skausmÄ , iki Å¡iol jaučiasi blogai, reikalinga specialistų pagalba.

Planuoja kreiptis pas psichoterapeutÄ . PraÅ¡o pripažinti nukentėjusiÄ ja (2 t. 3-4 b. l.). IÅ¡ liudytojos A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. kartu su draugais D. R., R. K. buvo svečiuose pas D. J. namuose. Apie 20.30 val. kartu su D. R., R. K. ir D. J. ėjo iki autobuso sustojimo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jai reikėjo namo. Tuo metu buvo tamsus paros metas. Oro sÄ lygos buvo geros.

Iš D. J. namų ėjo gatve, kurios pavadinimo nežino. Ėjo kairės pusės šaligatviu. Ji ėjo priekyje, už jos apie 1 metro atstumu ėjo D. R., šalia jo D. J. ir R. K.. Priėjus (duomenys neskelbtini) gatvę, visi sustojo ant šaligatvio, prie perėjos. Laukė, kol sustos automobiliai praleisti juos einančius gatve. Sustojo automobilis, markės ir modelio nežino, pirmoje eismo juostoje, kryptimi į Klaipėdos miesto pusę. Po to pamatė, kad iš gatvės, kurios pavadinimo nežino, išvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini) ir sustojo skersai skiriamosios eismo juostos prie perėjos.

Automobilio (duomenys neskelbtini) priekinė dalis buvo iÅ¡važiavusi į antrÄ eismo juostÄ , kryptimi į (duomenys neskelbtini) plentÄ . Pamačiusi, kad daugiau važiuojančių automobilių nėra, pirma žengė į perėjÄ . Už jos į perėjÄ Å¾engė D. R. ir D. J.. Jie nuo jos buvo atsilikę per tris žingsnius. Už jų ėjo R. K.. Praėjo perėja stovintį (duomenys neskelbtini) automobilį ir buvo pirmoje eismo juostoje (kryptimi į (duomenys neskelbtini) pl.), kai tuo metu iÅ¡girdo automobilio (duomenys neskelbtini) greičio didinimo garsÄ .

TÄ garsÄ skleidė variklis. Garsas sklido iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Pasukusį galvÄ pamatė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, antroje eismo juostoje, netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, prie įrengto greičio ribotuvo ir artėja link jų dideliu greičiu. Tada iÅ¡sigando ir pradėjo perėja bėgti į priekį link (duomenys neskelbtini) gatvės. BÅ«dama jau ant Å¡aligatvio atsisuko atgal ir pamatė, kad R. K. grįžta atgal ant Å¡aligatvio, nuo kurio pradėjo gatve eiti, o D.

R. ir D. J. liko stovėti perėjos viduryje. Kuris arčiau automobilio (duomenys neskelbtini) stovėjo, tiksliai pasakyti negali. Buvo labai iÅ¡sigandusi. Stovėjo ant Å¡aligatvio, nusisukusi į mokyklos pusę. Bijojo žiÅ«rėti, kas vyksta gatvėje. IÅ¡girdo stiprų, garsų smÅ«gio garsÄ . Tada atsisuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pamatė automobilį (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo eismo juostoje, skirtoje važiuoti į Klaipėdos miesto pusę. Tada pamatė automobilį (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio autobuso sustojimo.

Po to pamatė D. J., kuris gulėjo ant Å¡aligatvio, nuo kurio pradėjo eiti gatve, prie gatvės apÅ¡vietimo stulpo. Pribėgo prie jo. Matė, kad jis guli be sÄ monės. Labai iÅ¡sigando, manė, kad jis negyvas. Paskambino į pagalbos centrÄ , pranešė apie įvykį. Tada atsigavo ir sÄ monę atgavo D. J.. Netoli D. J. ant žolyno gulėjo D. R.. Jis buvo sÄ moningas, skundėsi kojos ir krÅ«tinės skausmu. Sakė, kad sunku kvėpuoti. Taip pat girdėjo R. K. verkimÄ , jis buvo iÅ¡tiktas Å¡oko, lakstė prie D.

J. ir D. R.. Ä® įvykio vietÄ susirinko paÅ¡aliniai žmonės, kurie pagelbėjo jai ir jos draugams. Matė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo moteris, o automobilį (duomenys neskelbtini) vyras. Iki kol atvyko greitoji matė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas sėdėjo Å¡alia savo automobilio ant Å¡aligatvio ir rÅ«kė. Jis jai atrodė apsvaigęs. Nei su vienu vairuotoju, kiek atsimena, nebendravo. Ä® įvykio vietÄ atvyko du greitosios automobiliai. IÅ¡ įvykio vietos greitoji iÅ¡vežė D.

J., D. R. ir automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojÄ . Pati įvykio metu nenukentėjo, tik buvo iÅ¡tikta Å¡oko (2 t., 46 b. l.). ??? IÅ¡ liudytojos E. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 13 dienÄ , apie 20.40 val., kartu su drauge M. G., bÅ«damos pas draugÄ T. svečiuose, nusprendė važiuoti į K., namo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu, kai jos iÅ¡važinėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, buvo tamsus paros metas.

Oro sÄ lygos buvo geros. Jos tėčiui L. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuoti nusprendė M. G., nes jos vairavimo patirtis yra didesnė. Buvo abipusis susitarimas. Ji sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Abi buvo prisisegusios saugos diržus. Matė, kad M. G. važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve sustojo ties (duomenys neskelbtini) gatve, prie kelio ženklo "Å alutinis kelias". Mano, ji taip pasielgė, kad įsitikinti, ar (duomenys neskelbtini) gatvėje nevažiuoja automobiliai.

Joms buvo reikalinga iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės sukti į kairę pusę ir važiuoti link (duomenys neskelbtini) plento. Kol stovėjo, matė, kad tolumoje už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos nuo Klaipėdos miesto važiuoja abejose eismo juostose automobiliai. Å vietė automobilių Å¡viesos. Taip pat matė, kad nuo kairės pusės (žiÅ«rint jų važiavimo kryptimi) Å¡aligatvio į perėjÄ Ä¯Å¾engia grupė jaunuolių. Jų buvo apie 4 arba 5 asmenys.

Tarp jų buvo viena mergina. Kaip jie eidami perėja buvo iÅ¡sidėstę, tiksliai pasakyti negali. Matė, kad pirmoje eismo juostoje (žiÅ«rint eismo juostose link Klaipėdos miesto pusės) sustojo automobilis. Jos stovėjo neilgai. M. G. žiÅ«rėjo ir į kairę, ir į deÅ¡inę puses, kad įsitikinti, jog važiuoti gali. Tada M. G. pajudėjo į priekį, suko vairÄ Ä¯ kairę pusę ir sustojo prie perėjos praleisti ėjusius jaunuolius. Automobilis buvo sustojęs skersai skiriamosios juostos, priekine dalimi, antroje eismo juostoje (žiÅ«rint link (duomenys neskelbtini) plento) priekis labiau pasuktas į deÅ¡inę pusę, o galinė dalis į kairę pusę.

Tuo metu ji žiÅ«rėjo galvÄ nuleidusi į savo telefonÄ . Norėjo įjungti muzikÄ . Vienas vaikinas suÅ¡uko „Atsargiai“. Pakėlė galvÄ ir pamatė, kad perėja ėję jaunuoliai žiÅ«ri pasisukę į deÅ¡inę pusę. Tada sekė merginos klyksmas ir iÅ¡kart pajuto stiprų vienÄ smÅ«gį į automobilio deÅ¡inės pusės priekinę dalį. Nuo smÅ«gio deÅ¡iniu Å¡onu trenkėsi į keleivio dureles, po to kairės pusės Å¡onu į M. G. pusę. SÄ monės praradusi nebuvo.

Kaip po smÅ«gio judėjo automobilis, pasakyti negali, nes buvo užsimerkusi. Juto, kad automobilis sukasi. Automobiliui sustojus, atsimerkė ir pamatė, kad automobilyje yra pilna dÅ«mų. M. G. buvo sÄ moninga. Abi iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. IÅ¡lipusi matė, kad į jų automobilio priekinį deÅ¡inį Å¡onÄ atsitrenkė automobilis (duomenys neskelbtini) priekine automobilio dalimi. Automobilis (duomenys neskelbtini) stovėjo netoli, skersai eismo juostų skirtų važiuoti link (duomenys neskelbtini) plento, netoli autobuso sustojimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Šį automobilį vairavo vyriÅ¡kis, kuris sėdėjo ant Å¡aligatvio, rankomis laikydamas galvÄ . Taip pat matė, kad ant kairės pusės Å¡aligatvio (žiÅ«rint link (duomenys neskelbtini) plento), Å¡alia gatvės apÅ¡vietimo stulpo, guli jaunuolis, kuris buvo be sÄ monės, nejudėjo. Netoli Å¡io jaunuolio ant žolyno gulėjo kitas vaikinas, kuris buvo sÄ moningas. M. G. jiems padėjo. Ä® įvykio vietÄ susirinko daug paÅ¡alinių žmonių. Pagalbos centrui apie įvykį pranešė kartu su vaikinais ėjusi mergina.

Ä® įvykio vietÄ atvyko dvi greitosios, kurios jaunuolius iÅ¡vežė į ligoninę. Pasijutus M. G. blogai, juto kairės rankos skausmÄ , svaigo galva, į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesta dar viena greitoji, kuri atvykusi M. G. apžiÅ«rėjo ir iÅ¡vežė į ligoninę. Ji buvo tik iÅ¡sigandusi, patyrė Å¡okÄ . Juto skausmÄ deÅ¡inėje kojoje ties čiurna. Matė, kad susidarė patinimas ir kraujosruvos. Dėl kojos sužalojimo niekur nesikreipė, nes nemanė, kad tai yra bÅ«tina. Suprato, kad sužalojimai nerimti ir iÅ¡gis savaime.

Prie perėjos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės iÅ¡važiavus, stovėjo apie 10 sekundžių. Toks laiko tarpas, kad nuo perėjos vidurio vieni jaunuoliai spėjo pereiti perėjos likusiÄ atkarpÄ , kuomet įvyko smÅ«gis. Jaunuoliai ėjo neskubėdami. Jaunuoliai perėja ėjo iÅ¡sidėstę vienas nuo kito apie metro atstumu. Kaip iki smÅ«gio važiavo automobilis (duomenys neskelbtini) nurodyti negali, nes nematė (2 t., 37-38 b. l.). IÅ¡ liudytojo L. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis yra automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas.

Å iuo automobiliu apie mėnesį naudojosi dukra E. J.. Apie eismo įvykį, kuris įvyko 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 20.50 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) gatve, sužinojo tÄ pačiÄ dienÄ apie 23.00 val. kuomet dukra E. J. jam telefonu pranešė. Kiek jam žinoma, eismo įvykio metu automobilį vairavo M. G., o dukra E. J. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. E. J. pasakojo, kad M. G. sustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti jaunuolius ir pajuto stiprų smÅ«gį į automobilio deÅ¡inės pusės priekines keleivio dureles.

Nuo smÅ«gio automobilis buvo apsuktas kelis kartus. Eismo įvykio metu buvo sužalota E. J. ir M. G.. E. J. sumuÅ¡ta koja, o M. G. ranka. Ä® M. G. vairuojamÄ automobilį atsitrenkė dideliu greičiu važiavęs automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vyriÅ¡kis. Taip pat eismo įvykio metu nukentėjo ir pėstieji, kuriuos M. G. buvo sustojusi praleisti. IÅ¡ eismo įvykio vietos jo automobilis buvo nuvežtas į saugomÄ , mokamÄ aikÅ¡telę (2 t., 52-54 b. l.).

IÅ¡ liudytojo D. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 metų rugsėjo mėnesį, tikslios dienos nepamena, buvo tamsus paros metas, po 20.00 val., tikslios valandos nepamena, važiavo vienas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) plento link Klaipėdos miesto pusės. Tuo metu buvo oro sÄ lygos ir matomumas geras.

Kelio danga buvo sausa. Nuvažiavęs nuo (duomenys neskelbtini) pl. į (duomenys neskelbtini) gatvę, važiavo antra eismo juosta apie 50 km/h greičiu. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve matė, kad priekyje prie pėsčiųjų perėjos abejose eismo juostose stovi automobiliai. Jam iki perėjos tuo metu liko privažiuoti apie 60 metrų. Važiuojant arti stovėjusių automobilių matė, kad jo važiavimo kryptimi ant deÅ¡inės pusės Å¡aligatvio stovi grupė jaunuolių. Automobiliams, kurių modelio ir markės nežino, sustojus praleisti grupę jaunuolių, Å¡ie į perėjÄ Ä¯Å¾engė ir pradėjo ja eiti.

Jaunuoliams einant perėja ir jiems bÅ«nant ties perėjos viduriu, pamanė, kad prieÅ¡ais jį stovėjęs automobilis pradės judėti, o gal jau ir judėjo, nepamena. Jis tuo metu dar judėjo apie 30 km/h greičiu. Iki perėjos jam tuo metu liko privažiuoti apie 5 metrus. Tuo pat metu, kai grupė jaunuolių įžengė į perėjÄ , matė kaip iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiuoja sidabrinės spalvos automobilis (duomenys neskelbtini) Automobiliui (duomenys neskelbtini) įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę kryptimi į (duomenys neskelbtini) pl. sustojo prie perėjos praleisti perėja ėjusius jaunuolius.

Automobilis (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjo skersai jo važiavimo juostoje, priekine dalimi įvažiavęs į antrÄ eismo juostÄ , kurios kryptis yra į (duomenys neskelbtini) pl. pusę. Jis tuo metu dar riedėjo iki antroje eismo juostoje stovėjusio automobilio, kuris dar stovėjo, kai jaunuoliai ėjo perėja. Judant matė, kaip perėja ėję jaunuoliai pradėjo bėgti į kitÄ pusę, o du jaunuoliai sustojo pačioje perėjoje jo važiavimo juostoje. Nustebo, kodėl perėja bėga vaikai.

Tada iÅ¡kart iÅ¡girdo garsų padangų stabdymo garsÄ ir iÅ¡kart sekė smÅ«gio garsas, kuris buvo kuomet į automobilį (duomenys neskelbtini) atsitrenkė antra eismo juosta kryptimi į (duomenys neskelbtini) pl. pusę važiavęs automobilis, kaip vėliau sužinojo (duomenys neskelbtini) Tuomet jis buvo priverstas staigiai stabdyti, nes nuo smÅ«gio automobilis (duomenys neskelbtini) atsidÅ«rė jo važiavimo juostoje. Automobilis (duomenys neskelbtini) po smÅ«gio buvo nublokÅ¡tas ir kairę pusę, bei kliudė perėja ėjusius du jaunuolius.

Vaikinai nuo smÅ«gio buvo nublokÅ¡ti prie deÅ¡inės pusės Å¡aligatvio. Automobilis (duomenys neskelbtini) liko stovėti priekine automobilio dalimi jo važiavimo juostoje, prieÅ¡ais jo vairuojamÄ automobilį. Nesupranta iki Å¡iol, kuriuo momentu automobilis stovėjęs prieÅ¡ais jį prie perėjos spėjo pasitraukti, kad jo nekliudytų automobilis (duomenys neskelbtini) Patyrė Å¡okÄ , bÅ«damas automobilyje bandė suvokti, kas įvyko. Apsiraminęs iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Matė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) stovėjo pirmoje eismo juostoje (kryptis į (duomenys neskelbtini) pl.), arti autobuso sustojimo, priekine automobilio dalimi į (duomenys neskelbtini) gatvę.

Ä® įvykio vietÄ susirinko daug žmonių. Matė, kad guli du jaunuoliai ant važiuojamosios kelio dalies, Å¡alia deÅ¡inio Å¡aligatvio. Abu buvo be sÄ monės, nejudėjo. Kartu ėję draugai manydami, kad juos užmušė, nubėgo prie automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo ir ant vairuotojo rėkė, kaltino dėl įvykio. Jis pats įvertinti negali kas yra kaltas, kaip tiksliai įvyko įvykis. Nematė, kaip prieÅ¡ smÅ«gį judėjo (duomenys neskelbtini) automobilis, nes jam vaizdÄ užstojo priekyje jo prie perėjos stovėjęs automobilis ir perėja ėję jaunuoliai.

Matė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo mergina. Ä® įvykio vietÄ atvyko greitoji, po to policijos pareigÅ«nai. PareigÅ«nams paliko savo kontaktinius duomenis ir jiems leidus iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos. Kas vyko toliau įvykio vietoje atvykus medikams, nebematė. Važiuodamas iÅ¡ įvykio vietos į Klaipėdos miesto pusę matė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) važiavimo juostoje buvo ryÅ¡kios padangų stabdymo žymės apie 80 metrų. Mano, kad tas žymes padarė automobilio (duomenys neskelbtini) padangos.

Ä®vertindamas įvykusiÄ situacijÄ mano, jei nebÅ«tų stovėjęs automobilis (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini) bÅ«tų kliudęs žymiai daugiau žmonių (2 t., 46-48 b. l.). IÅ¡ liudytojo T. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 metų rugsėjo 13 dienÄ , apie 20.40 val., kartu su dviem mažamečiais vaikais važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) plento.

Tuo metu buvo tamsus paros metas. Oro sÄ lygos ir matomumas buvo geras. Kelio danga buvo sausa. (duomenys neskelbtini) gatve važiavo pirma eismo juosta apie 50 km/h greičiu. (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo Å iaurės pr. iki (duomenys neskelbtini) gatvės eismo nebuvo. Važiavo su įjungtomis trumposiomis automobilio Å¡viesomis, nes tuo metu kelias buvo apÅ¡viestas gatvių apÅ¡vietimu. Pravažiavus JoniÅ¡kės ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryÅ¾Ä , pamatė, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiuoja automobilis (duomenys neskelbtini) ir sustoja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, priekine automobilio dalimi sustojo įvažiavęs į antrÄ eismo juostÄ jo važiavimo kryptimi ties antros eismo juostos viduriu.

Jo stovėjimo padėtis buvo skersai (duomenys neskelbtini) gatvės. Pėsčiųjų perėja tuo metu ėjo grupelė jaunuolių. Tikslaus skaičiaus neįvardins. Nekeisdamas važiavimo greičio artėjo link perėjos. Manydamas, kad jaunuoliai spės praeiti, nes atstumas buvo gan didelis, greičio nekeitė. BÅ«damas atkarpoje tarp JoniÅ¡kės gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės viduriu iÅ¡girdo jam iÅ¡ paskos važiuojančio automobilio (kaip vėliau sužinojo (duomenys neskelbtini) variklio garsÄ , kuris reiÅ¡kia kuomet yra automobilio variklio aukÅ¡ti sÅ«kiai.

Tai reiÅ¡kia, kad automobilio vairuotojas tuo metu spaudė greičio akceleratorių. Nustebo, pradėjo dairytis iÅ¡ kur tiksliai atvažiuoja Å¡is automobilis. PažiÅ«rėjęs tuo metu pro Å¡oninį kairės pusės veidrodėlį automobilio (duomenys neskelbtini) nepamatė, kai iÅ¡kart iÅ¡girdo automobilio padangų stabdymo garsÄ . Tada pro kairės pusės Å¡oninį langÄ pamatė, kad antra eismo juosta, jį slysdamas su užblokuotais ratais lenkia automobilis (duomenys neskelbtini) Tuo metu jo važiavimo greitis galėjo bÅ«ti apie 50 km/h.

Tada suvokė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenks į automobilio „(duomenys neskelbtini) ‘ deÅ¡inį, priekinį Å¡onÄ . Matė, kaip perėja ėję vaikinas ir mergina perbėga greit į kitÄ kelio pusę prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Du vaikinai liko stovėti už automobilio (duomenys neskelbtini) priekinės dalies. Jie, kaip suprato, pamatę link jų artėjantį automobilį (duomenys neskelbtini) iÅ¡sigando ir sustojo. Likus iki automobilio (duomenys neskelbtini) apie 30 metrų, matė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas bandė sukti į deÅ¡inę pusę vairÄ , kad iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Kadangi automobilio (duomenys neskelbtini) greitis buvo didelis, jis greitai artėjo link automobilio (duomenys neskelbtini) ir nespėdamas įvažiuoti į jo važiavimo juostÄ atsitrenkė priekine dalimi į automobilio (duomenys neskelbtini) deÅ¡inį, priekinį Å¡onÄ . Tuo metu tarp jo ir automobilio (duomenys neskelbtini) buvo gan didelis atstumas ir automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas slysdamas turėjo galimybę įvažiuodamas į jo važiavimo juostÄ pralenkti nekliudydamas automobilį (duomenys neskelbtini) gal tuo metu bÅ«tų kliudęs perėja bėgančius merginÄ ir vaikinÄ .

Taip viskas įvyko greit, kad sunku nuosekliai viskÄ papasakoti. Matė, kad nuo smÅ«gio automobilis (duomenys neskelbtini) buvo nublokÅ¡tas ir priekine kairės pusės dalimi kliudė perėjoje stovėjusius du vaikinus, kurie nuo smÅ«gio buvo nublokÅ¡ti ant kairės pusės Å¡aligatvio (žiÅ«rint jo važiavimo kryptimi). Automobilis (duomenys neskelbtini) nuo smÅ«gio sustojo už perėjos netoli autobuso sustojimo vietos, priekine automobilio dalimi į technikumÄ . Jis pilnai sustojo iÅ¡kart pravažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvę prie perėjos.

IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ėjo prie kliudytų vaikinų. Vienas jų, kuris gulėjo prie gatvės apÅ¡vietimo stulpo, buvo be sÄ monės, nerodė gyvybės ženklų. Jam ant kaktos buvo didelis patinimas. Vaikinas, kuris gulėjo ant žolyno, buvo sÄ moningas, skundėsi kojos skausmu. IÅ¡oriÅ¡kai nepastebėjo, kad yra sužeistas. Ä®vykio vietoje bendravo su automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja ir keleive. Jos atrodė iÅ¡sigandusios ir patyrusios Å¡okÄ . Nematė, kad jos bÅ«tų iÅ¡oriÅ¡kai sužalotos.

Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, jam priėjus, sėdėjo ant šaligatvio bortelio autobuso sustojime. Matė, kad jam kraujas bėgo iš burnos. Bandė bendrauti su automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoju, jis paaiškino, kad šiek tiek viršijo greitį ir kad jam kelia užkirto automobilis (duomenys neskelbtini) Apie įvykį pranešė perėja ėjusi mergina. Sulaukė kol atvyks greitoji medicinos pagalba, savo kontaktinius duomenis paliko automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojai ir išvažiavo iš įvykio vietos.

Pareigūnų sulaukti negalėjo, nes jo vaikai likę vieni automobilyje pradėjo verkti. Tuo metu, kai išgirdo automobilio (duomenys neskelbtini) aukštus sūkius, kuomet yra sukeltos variklio apsukos, automobilis (duomenys neskelbtini) stovėjo sustojęs prie perėjos, kuomet įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Mano, kad dėl įvykio vienareikšmiškai yra kaltas automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, nes jei jis būtų važiavęs leistinu greičiu, būtų kaip ir jis pastebėjęs iš toli, kad automobilis (duomenys neskelbtini) išvažiuoja iš šalutinio kelio ir sustoja praleisti perėja einančius pėsčiuosius.

Mano, kad jei nebÅ«tų sustojęs prie perėjos automobilis (duomenys neskelbtini) tada automobilio vairuotojas bÅ«tų kliudęs visÄ grupelę jaunuolių, ėjusių perėja ir pasekmės bÅ«tų žymiai didesnės (2 t., 64-66 b. l.). IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus specialisto L. P. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 20.50 val. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo JoniÅ¡kės g. link (duomenys neskelbtini) g. ir atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris iÅ¡sukęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g.

į (duomenys neskelbtini) g. sustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiųjų. Automobilis (duomenys neskelbtini) dėl smÅ«ginės veikos poveikio į deÅ¡inį Å¡onÄ buvo nublokÅ¡tas ant pėsčiųjų perėjos, kurioje nutrenkė D. R. ir D. J.. 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 21.14 val., iÅ¡ Klaipėdos vaikų ligoninės buvo gautas praneÅ¡imas, kad D. R. diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, viso kÅ«no nubrozdinimas. Gydomas reanimacijos skyriuje.

D. J. diagnozuotas galvos sumuÅ¡imas, smegenų sukrėtimas, daugybiniai Å¡onkaulių lūžimai. Gydomas chirurgijos skyriuje. 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 21.53 val., iÅ¡ Klaipėdos universitetinės ligoninės buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojui M. U., diagnozuota kairio kelio žaizda, apatinės lÅ«pos žaizda, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas. Gydomas ambulatoriÅ¡kai. (duomenys neskelbtini) vairuotojai M. G., diagnozuota kairio peties sumuÅ¡imas, kaklo raiščių patempimas (1 t., 9 b. l.).

Iš 2020 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus specialisto L. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. dirbant kartu su Klaipėdos AVPK NVRS vyriausiuoju patruliu E. Ž., apie 20.57 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje susidūrė trys automobiliai, patrenkti per pėsčiųjų perėja ėję du vaikinai. Visi vietoje.

Atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, eismo įvykyje dalyvavo du automobiliai (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir du pėstieji, kurie ėjo per pėsčiųjų perėja. Pėstieji D. R. ir D. J., su 4 ir 2 GMP brigadomis buvo išvežti į ligoninę. (duomenys neskelbtini) vairuotoja M. G., paaiškino, kad išsuko iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. ir sustojo praleisti pėsčiųjų, tada į jos automobilį atsitrenkė (duomenys neskelbtini) daugiau aplinkybių paaiškinti negalėjo.

M. G. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,00 prom. IÅ¡ moters buvo paimtas paaiÅ¡kinimas. Kadangi M. G. skundėsi rankos ir kaklo skausmais, ji su 4 GMP buvo iÅ¡vežta į ligoninę. (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo M. U., kuris dėl eismo įvykio nieko nepaaiÅ¡kino, teigė, kad nieko nepamena. M. U. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,00 prom. VyriÅ¡kis su 2 GMP brigada buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. Ä® įvykio vietÄ atvyko ekipažas AP „L1101“ kuris įformino eismo įvykį ROIK: 07-20-9533869. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) automobiliai buvo iÅ¡vežti į automobilių saugojimo aikÅ¡telę, esančiÄ Birbinčių g. 84, Kikšėnų k., Klaipėdos r.

Ä®vykio liudininkai A. M. ir D. G.. Ä®vykis filmuotas vaizdo ir garso registratoriumi Nr. B0F1EC60D81E ir B0F1EC5EAC9A (1 t., 13 b. l.) IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 14 d. kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) gatve. Esant giedrai dienai. Kryptimi nuo miesto pusės, pravažiavus (duomenys neskelbtini) g., pirmoje eismo juostoje matomas po eismo įvykio stovintis automobilis "(duomenys neskelbtini)", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris savo kairės pusės priekiniu ratu nuo pėsčiųjų perėjos pradžios yra nutolęs 22,70 m atstumu, savo priekiniu deÅ¡iniosios pusės ratu nuo skiriamosios juostos, kuri skiria pirmÄ jÄ ir antrÄ jÄ eismo juostas, yra nutolusi 0,80 m atstumu, kurio deÅ¡inės pusės galinis ratas yra lygiagrečiai prie važiuojamosios dalies kraÅ¡to, deÅ¡inėje pusėje.

ApžiÅ«rint kitÄ transporto priemonę, kuri yra antroje eismo juostoje kryptimi link miesto pusės, tai yra "(duomenys neskelbtini)", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios kairės pusės priekinis ratas nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to yra nutolęs 3,95 m atstumu, kairės pusės galinis ratas yra nutolęs 5,20 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, galinis kairės pusės ratas yra nutolęs 9,60 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos pradžios. (duomenys neskelbtini) g. neprivažiavus (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, antroje eismo juostoje matomos stabdymo žymės , kurios tęsiasi 90 m (1 t., 15-19 b. l.).

IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios metu nustatyta - deÅ¡inės pusės prekinis apgadinimas, į automobilio kampÄ , smÅ«gis į vidų, apgadinta - deÅ¡inės pusės ratas, deÅ¡inės pusės priekinis sparnas, deÅ¡inės pusės priekinis žibintas, priekinis bamperis, deÅ¡inės pusės priekinės durys. Ant automobilio matosi tamsios spalvos medžiagos pėdsakai.

Padangų protektorių brėžinys – paprastas. Sukinėjant automobilio vairÄ Ä¯ abi puses, kairės pusės ratas sukinėjasi į abi puses be trikdžių, deÅ¡inės pusės ratas sukinėjasi su trikdžiais. Nuspaudus pagrindinio stabdžio pedalÄ , nusispaudimo jėga tolygi, užsistabdo. Matomų ar juntamų defektų nepastebėta. DeÅ¡inės pusės priekinis žibintas sudužęs, veikimas nepatikrintas (1 t., 21-22 b. l.). IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios metu nustatyti pažeidimai - kairės pusės priekinis ratas, priekinis bamperis, variklio dangtis, priekiniai automobilio žibintai, radiatoriaus grotelės, kairės pusės priekinės durys ir kiti automobilio sugadinimai.

Apgadinimo pobÅ«dis, priekinė kairioji automobilio dalis sugniuždyta į vidų. Sukinėjant vairÄ , Å¡is nesisuka į jokiÄ pusę, automobilio ratai nejuda, stabdžio veikimo patikrinti nepavyko, dėl apgadinimų automobilio salone. Automobilio priekiniai žibintai sudužę, patikrinti veikimÄ galimybės nebuvo. Kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis sudužęs (1 t., 24-26 b. l.). IÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės duomenų matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas M.

U. (1 t., 29 b. l.). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenų matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas L. J. (1 t., 30 b. l.). Iš 2020 m. rugsėjo 18 d. daiktų apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei aprašyti jų sugadinimai (1 t., 33-36 b. l.).

Iš 2020 m. gruodžio 9 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11K-294(20) matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinis kairysis ratas dehermetizavosi eismo įvykio metu, susidūrimo su kita transporto priemone metu susidarant automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimams, deformavus tirti pateikto rato ratlankį. Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinis kairysis ratas dehermetizavosi eismo įvykio metu.

Rato dehermetizacija įtakos eismo įvykio kilimui neturėjo (1 t., 43-46 b. l.)? IÅ¡ 2021 m. vasario 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-400(20) matyti, kad prieÅ¡ stabdymÄ automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judėjimo greitis buvo apie 164 km/h. Eismo įvykio metu prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimo greitis buvo apie 91 km/h. PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjo (greitis 0 km/h).

PrieÅ¡ eismo įvykį automobiliu (duomenys neskelbtini) važiuojant didžiausiu eismo įvykio vietoje leistinu 50 km/h greičiu ir stabdymui vairuotojui reaguojant toje pat vietoje, kaip ir eismo įvykio metu, automobilį (duomenys neskelbtini) galima buvo sustabdyti apie 113,5 m atstumu neprivažiuojant susidÅ«rimo su automobiliu „(duomenys neskelbtini) ‘ vietos ir apie 26,1 m atstumu neprivažiuojant vietos, kurioje yra automobilio (duomenys neskelbtini) stabdymo pėdsakų pradžia. Techniniu požiÅ«riu prieÅ¡ eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)", įvažiavimas į keliÄ ir sustojimas prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ grėsmės eismo saugumui nekėlė.

Techniniu požiÅ«riu Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. U. veiksmai, - važiavo keldamas grėsmę eismo saugumui apie 164 km/h greičiu, tai yra, virÅ¡ijant didžiausiÄ leistinÄ eismo įvykio vietoje 50 km/h greitį, dėl greičio virÅ¡ijimo prarado techninę galimybę neprivažiuojant nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir susidÅ«rimo su automobiliu (duomenys neskelbtini) vietos sumažinti važiavimo greitį, esant reikalui sustoti. Tikėtina, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)", deÅ¡iniojo Å¡ono galinio sparno sugadinimai susidarę kontakto su pėsčiuoju(-iais) metu.

Automobilio (duomenys neskelbtini) iÅ¡oriniuose sugadinimuose nėra galimybės iÅ¡skirti sugadinimų, kurių susidarymÄ galima bÅ«tų įvertinti kaip kontaktÄ su pėsčiuoju(-iais) (1 t., 71-85 b. l.). IÅ¡ Policijos įvykio iÅ¡klotinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiÅ«ryklė) matyti, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. 20.54 val. pranešėja A. M. nurodė, jog trys automobiliai susidÅ«rė, per perėjÄ einant, partrenkė du vyriÅ¡kius, visi vietoje (1 t. 92-94 b. l.). IÅ¡ 2020 m. lapkričio 6 d. valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vados G 1899/2020 (03) matyti, kad D.

J. nustatyti Å¡ie sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kaktos ir kairio antakio sumuÅ¡imas, kraujosruvos kairės akies vokuose ir po akies obuolio jungine, krÅ«tinės lÄ stos nugarinės dalies sumuÅ¡imas, kraujosruvos deÅ¡inio žasto Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimai deÅ¡inės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio kelio sÄ nario sumuÅ¡imas bei odos nubrozdinimai abiejų kelių priekiniame pavirÅ¡iuje. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ eismo įvykio laikÄ ir aplinkybes - automobiliui partrenkiant pėsčiÄ jį.

Dauguma sužalojimų atsirado kÅ«nÄ užmetus ant automobilio ir nubloÅ¡kus ant kelio dangos. Sprendžiant iÅ¡ užfiksuotų sužalojimų, tikėtina, kad pirminis automobilio smÅ«gis kliuvo į deÅ¡inės kojos kelio sÄ narį, iÅ¡ kurios pusės - nurodyti negalima. D. J. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes sutrikdė sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., 110-111 b. l.). IÅ¡ 2020 m. lapkričio 6 d. valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vados G 1897/2020 (03) nustatyta, kad D.

R. nustatyti Å¡ie sužalojimai: krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas su poodine kraujosruva krÅ«tinės priekiniame pavirÅ¡iuje (krÅ«tinkaulio srityje), deÅ¡inės Å¡launies ir blauzdos poodinės kraujosruvos. ReikÅ¡mingų sužalojimų (lūžių ir kt.) nenustatyta. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ eismo įvykio laikÄ ir aplinkybes - automobiliui partrenkiant pėsčiÄ jį. Sprendžiant iÅ¡ sužalojimų, pirminis smÅ«gis kliuvo į deÅ¡inę blauzdÄ ir Å¡launį, iÅ¡ kurios pusės - spręsti negalima.

D. R. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nes sutrikdė sveikatÄ ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t. 151-152 b. l.). IÅ¡ 2020 m. lapkričio 23 d. valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vados G 1976/2020 (03) nustatyta, kad M. G. nustatytas stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas ir kairio peties sumuÅ¡imas atitinka užduotyje nurodytÄ eismo įvykio laikÄ ir aplinkybes, vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Dėl galvos skausmų M. G. 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. konsultavo (duomenys neskelbtini) klinikų neurologas, 2020 m. spalio 22 d. atliktas galvos smegenų MRT tyrimas - objektyvios patologijos nenustatyta, todėl galvos skausmai nevertinami kaip eismo įvykio metu patirto sužalojimo pasekmė (1 t. 178-179 b. l.). IÅ¡ 2020 m. spalio 26 d. valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vados G 1808/2020 (03) matyti, kad M. U. nustatyti Å¡ie sužalojimai: krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, apatinės lÅ«pos ir kairio kelio žaizdos atitinka užduotyje nurodytÄ eismo įvykio laikÄ ir aplinkybes - sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (2 t. 71 b. l.).

IÅ¡ 2021 m. gegužės 24 d. „Luminor“ lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad A. U. pervedė M. S. 250 Eur avarijos nuostoliams padengti (3 t., 131 b. l.). IÅ¡ 2021 m. gegužės 24 d. „Luminor“ lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad A. U. pervedė D. J. 203,60 Eur avarijos nuostoliams padengti (3 t., 132 b. l.). IÅ¡ 2021 m. birželio 1 d. nukentėjusiojo D. J. atstovo pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad D. J. 2020 m. lapkričio 12 d. buvo atlikta deÅ¡inio kelio sÄ nario artroskopija, kurios metu konstatuota, kad yra deÅ¡inio kelio sÄ nario PKR plyÅ¡imas (3 t., 136-141 b. l.).

Tuo bÅ«du kaltinamojo M. U. parodymais, kuriuos patvirtina tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog kaltinamasis 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 20.50 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) gatve, kelyje su keturiomis eismo juostomis, kai kiekviena važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas antra eismo juosta, ženkliai virÅ¡ydamas tame kelio ruože leistinÄ važiavimo greitį „50“, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, tamsiu paros metu, artėdamas prie jo judėjimo krypties eismo juostoje sustojusio M.

G. vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į jį atsitrenkė, kuris nuo smÅ«gio apsisukdamas partrenkė per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusius pėsčiuosius D. J. padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ bei D. R. padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o M. G. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi kaltinamojo M. U. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo M. U. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis M. U. padarė neatsargų nusikaltimÄ , ne kartÄ baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kita vertus, nusikalto pirmÄ kartÄ , anksčiau neteistas ir nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, dirba, iÅ¡laiko Å¡eimÄ , augina vienÄ vaikÄ , žmona laukiasi antro.

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamajam gali bÅ«ti skiriama pati Å¡velniausia BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – bauda, nustatant didesnę nei sankcijos minimumas jos dydį, kuris vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažinamas trečdaliu. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iÅ¡ tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iÅ¡ jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamÄ veikÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis M. U. eismo įvykį sukėlė mieste, ženkliai virÅ¡ydamas tame kelio ruože leistinÄ 50 km/h važiavimo greitį, t. y. pagal specialisto paskaičiavimus važiuodamas apie 164 km/h, o Å¡io eismo įvykio metu buvo sužaloti trys asmenys, tik atsitiktinumo dėka buvo iÅ¡vengta rimtesnių pasekmių, be to, jis ne kartÄ administracine tvarka baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir greičio virÅ¡ijimÄ , taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ daugiau kaip 50 km/h vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 1 iki 6 mėnesių, M.

U. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis Å¡ia specialia teise, nustatant BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytÄ minimalų terminÄ , šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo D. J. atstovas advokatas G. L. 2021 m. gegužės 7 d. pateikė civilinį ieÅ¡kinį su priedais dėl 410,80 Eur turtinės žalos, kuri susidarė dėl sugadinto telefono, sugadintų rÅ«bų ir vaistų pirkimo, bei 3 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iÅ¡ kaltinamojo M.

U. bei iš Ergo Insurance Lietuvos filialo (173-195 b. l.). Dėl turtinės žalos D. J. parodė, kad kadangi jam atlyginta civilinio ieškinio dėl 410,80 Eur turtinės žalos dalis, todėl jis atsisako civilinio ieškinio dalies reikalavimo dėl 203,60 Eur turtinės žalos atlyginimo. Reikalavimas lieka dėl 207,20 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro eismo įvykio metu sugadinto telefono remonto išlaidos, kurios yra pagrįstos tvirtais rašytiniais įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo parodymais, kad jis patyrė 207,20 Eur telefono remonto išlaidų, todėl ši suma jam priteistina iš Ergo Insurance Lietuvos filialo.

Iš 2021 m. gegužės 24 d. „Luminor“ lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad A. U. pervedė D. J. 203,60 Eur avarijos nuostoliams padengti, todėl procesas dėl civilinio ieškinio dalies dėl turtinės 203,60 Eur žalos nutrauktinas. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. R. atstovas advokatas G. L. 2021 m. gegužės 7 d. pateikė civilinį ieškinį su priedais dėl 250 Eur turtinės žalos, kuri susidarė dėl sugadintų rūbų ir batų, bei 2 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš kaltinamojo M.

U. bei iÅ¡ Ergo Insurance Lietuvos filialo (3 t., 26-33 b. l.). Dėl turtinės žalos nurodė, jog kadangi jam turtinė 250 Eur žala buvo atlyginta, jis Å¡ito reikalavimo atsisako. IÅ¡ byloje pateikto Luminor lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad A. U. pervedė M. S. 250 Eur avarijos nuostoliams padengti, todėl procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio dalies dėl turtinės 250 Eur žalos nutrauktinas. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė M. G. 2021 m. gegužės 5 d. pateikė civilinį ieÅ¡kinį su priedais dėl 377,95 Eur turtinės žalos, kuri susidarė iÅ¡ vaistų (gydomųjų ir skausmÄ malÅ¡inančių) pirkimo, neurologo konsultacijos, magnetinio rezonanso tyrimo, psichologo konsultacijos, bei 1 500,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Ergo Insurance Lietuvos filialo (3 t., 12-21 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė M. G. dėl civilinio ieÅ¡kinio paaiÅ¡kino, kad reikalavimo atlyginti jai 1 500,00 Eur neturtinės žalos nekeičia, pasilieka prie tokio reikalavimo. Dėl turtinės žalos parodė, kad jos dydis buvo paskaičiuotas pagal visus čekius. Turtinės žalos suma yra 377,95 Eur. IÅ¡ esmės turtinė žala patirta dėl jos sveikatos. Kadangi neprivačiose gydymo įstaigose buvo didelės eilės, ji dėl savo nervinės sveikatos kreipėsi į neurologÄ â€žKardiolitos“ klinikoje ir jis nusprendė, kad yra tikslinga daryti magnetinio rezonanso tyrimÄ , tai ir sudaro didžiausiÄ sumÄ .

Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais nukentėjusiosios parodymais, kad ji patyrė 377,95 Eur gydymo iÅ¡laidų, su kuriomis civilinis atsakovas Ergo Insurance Lietuvos filialo sutinka. Taigi nukentėjusiajai M. G. iÅ¡ Ergo Insurance Lietuvos filialo priteistina 377,95 Eur turtinė žala. Asmens teisė į sveikatÄ yra viena iÅ¡ svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kuriÄ pažeidus ji ne visada gali bÅ«ti atkurta. Kompensacinis deliktinės atsakomybės turinys, kuris reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grÄ Å¾inti (lot. restitutio in integrum), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiÅ«ra susijusiomis paslaugomis, kurios yra bÅ«tinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrÄ Å¾inti sveikatÄ , buvusiÄ iki sužalojimo, ir turėti teisę į tokių iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kita vertus, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tikrÄ jį žalos dydį atitinkančius nuostolius, kadangi kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 52 punktÄ ).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, priverčiant žmogų iÅ¡gyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį.

ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Å iuo atveju reikia atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens finansavimo Å¡altinius ir turtinę bÅ«klę, turimÄ turtÄ ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Pagal teismų praktikÄ neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi bÅ«ti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikÅ¡mingomis Å¡io klausimo teisingam iÅ¡sprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016, 2K-95-222/2017).

Teismas pažymi, jog pagal besiformuojančiÄ teismų praktikÄ eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 350 Eur iki 11584,80 Eur: kasacinės bylos 2K-821/2007 (1448,10 Eur (5000 Lt) – krÅ«tinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (2896,20 Eur (10000 Lt) - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krÅ«tinės sumuÅ¡imai), 2K-68/2008 (11584,80 Eur (40000 Lt) - deÅ¡inio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, Å¡launikaulio galvutės iÅ¡nirimas, deÅ¡inio raktikaulio iÅ¡nirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiÅ¡kai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji iÅ¡gyvena ir dėl iÅ¡liekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (1158,48 Eur (4000 Lt) – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyÅ¡imas), 2K-382/2008 (2896,20 Eur (10000 Lt) – krÅ«tininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (2896,20 Eur (10000 Lt) – stuburo slankstelio iÅ¡nirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 2316,96 Eur (8000 Lt) – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 1448,10 Eur (5000 Lt) – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokÅ¡tele ir varžtais), 2K-64/2009 (3396,20 Eur (11726,40 Lt) - sumuÅ¡ta deÅ¡inė blauzda, atlūžo blauzdikaulio iÅ¡orinis gumburas, plyÅ¡o kairio kelio iÅ¡orinis meniskas), 2K-111/2009 (2027,34 Eur (7000 Lt) - galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumuÅ¡imas bei patempimas; 2027,34 Eur (7000 Lt) - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (1158,48 Eur (4000 Lt) - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (2816,96 (9726,40 Lt) - poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, deÅ¡inėje krÅ«tyje, pilvo sienoje, kojose, pakauÅ¡io sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu, muÅ¡tinė žaizda apatinės lÅ«pos gleivinėje, odos nubrozdinimas krÅ«tinės lÄ stoje, deÅ¡inės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl deÅ¡inės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios bÅ«klės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (1158,48 Eur (4000 Lt) - muÅ¡tinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumuÅ¡imai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio Å¡akos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-320/2009 (5792,40 Eur (20000 Lt) - muÅ¡tinė-plėštinė žaizda apatinėje lÅ«pos kairėje pusėje, kairės gūžduobės užpakalinio kraÅ¡to skeveldrinis lūžis su poslinkiu, kairio Å¡launikaulio iÅ¡nirimas, kairės kryžkaulio pusės linijinis lūžis be poslinkio, nukentėjusysis buvo operuotas, atliktas kairio Å¡launikaulio iÅ¡nirimo atstatymas, pritaikytas skeletinis tempimas, susiÅ«ta lÅ«pos žaizda, pasak nukentėjusiojo, jis ligoninėje gulėjo 3 mėnesius, dėl sužalojimo negalėjo vaikščioti 7 mėnesius, ir dabar sunku vaikščioti; 4054,68 Eur (14000 Lt) - skeveldrinis deÅ¡inio žastikaulio lūžimas, buvo operuota, atlikus pjÅ«vį deÅ¡inio peties sÄ nario srityje rentgeno kontrolėje žastikaulis sintezuotas dviem strypais, nukentėjusiajai rekomenduota po 3 savaičių nuo traumos uždėti cirkuliacinį gipsÄ ir jį laikyti 2,5-3 mėnesius, pasak nukentėjusiosios, ranka pastoviai skauda, nebegali dirbti Å«kio darbų, gydytojai uždraudė kelti daiktus, sunkesnius kaip 10 kg, nes rankos plastmasinis kaulas, nors ir įtvirtintas geležiniais įtvarais, turi prigyti per 5 metus, taip pat ji nežino, kiek rankos operacijų ateityje reikės iÅ¡kęsti, nes kaulas gali bÅ«ti iÅ¡imtas anksčiau kaip organizmo atmestas svetimkÅ«nis), 2K-386/2009 (5792,40 Eur (20000 Lt) - muÅ¡tinės žaizdos kaktos deÅ¡inėje pusėje su kraujosruva deÅ¡inės pusės virÅ¡utiniame voke, pakauÅ¡kaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-401/2009 (1083,18 Eur (3740 Lt) - galvos sumuÅ¡imas su potraumine tarpÅ¡onkauline neuralgija, deÅ¡inio peties sumuÅ¡imas), 2K-168/2010 (2317 Eur (8000 Lt) - sumuÅ¡ta krÅ«tinės lÄ sta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius), 2K-200/2010 (2896,20 Eur (10000 Lt) - deÅ¡inės kojos blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio kulkÅ¡nelių lūžis su raiščio plyÅ¡imu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki Å¡iol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortÄ , ypač vasarÄ , dėl likusių randų), 2K-215/2010 (1948,10 Eur (6726,40 Lt) - kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), 2K-277/2010 (1685,59 Eur (5820 Lt) - deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki Å¡iol skauda koja, geria vaistus), 2K-280/2010 (2896,20 Eur (10000 Lt) - skeveldrinis deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, deÅ¡inės alkÅ«nės, kairio dilbio ir plaÅ¡takos žaizdos, kairio X-to Å¡onkaulio lūžis, nugaros sumuÅ¡imas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-288/2010 (3396,08 Eur (11726,40 Lt) - muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose), 2K-252-677/2015 (3475,45 Eur - daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir pavirÅ¡inės žaizdos su galvos smegenų sukrėtimu bei deÅ¡inės Å¡launies ir kelio sumuÅ¡imas; 868,86 Eur - kraujosruva kairio peties srityje, kaklo raiščių patempimas); 2K-35-895/2017 (1500 Eur - plėštinės žaizdos apatinio žandikaulio srityje deÅ¡inėje pusėje ir atviras apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės lūžis), 2K-95-222/2017 (1600 Eur - krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kairės pusės 11-o Å¡onkaulio lūžiu, kairio plaučio sumuÅ¡imu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 500 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo); 1300 Eur - galvos smegenų sukrėtimas, muÅ¡tinė žaizda deÅ¡inės ausies srityje, deÅ¡inio raktikaulio petinio galo panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 000 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo)); 2K-211-895/2018 (2896,20 Eur - pavirÅ¡iniai odos nubrozdinimai veide, krÅ«tinės lÄ stoje, kairio peties, abiejų riešų, klubo ir abiejų kelių srityse, kairiojo alkÅ«nkaulio kÅ«no lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidutinio sėdmens raumens plėšimas, kairio peties ir rieÅ¡o sÄ narių kontaktÅ«ros).

Pagal besiformuojančiÄ teismų praktikÄ eismo įvykių bylose, kai padaromi nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos ir virÅ¡ 1 000 Eur: kasacinės bylos 2K-320/2008 (1281,43 Eur (4424,54 Lt) - kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stoje, kaklo nubrozdinimas, krÅ«tinės ir deÅ¡iniojo peties sumuÅ¡imas; 1281,43 Eur (4424,54 Lt) - daugybinės poodinės krÅ«tinės lÄ stos ir pilvo kraujosruvos), 2K-605/2011 (579,24 Eur - pjautinė žaizda kairėje Å¡launyje su aplinkine poodine kraujosruva, negali normaliai vairuoti, bijo sunkvežimių, dantis gydosi iki dabar, sumuÅ¡tas veidas, lÅ«pa, dantenos, lÅ«pÄ susiuvo, po smÅ«gio patyrė fizinį skausmÄ , atsirado nemalonių pojūčių; 2K-95-222/2017 (pirmosios instancijos teisme priteista vienai nukentėjusiajai 1 000 Eur - galvos smegenų sukrėtimas, pilvo sienos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva pilve, kitai 500 Eur - deÅ¡inės Å¡launies sumuÅ¡imas, poodinės kraujosruvos abiejose blauzdose, muÅ¡tinė žaizda apatinėje lÅ«poje, dėl didelio vairuotojos neatsargumo Å¡ios sumos LAT sumažintos atitinkamai iki 650 Eur ir 350 Eur); 2K-368-489/2018 (300 Eur - krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. J. dėl neturtinės žalos paaiškino, kad reikalavimo atlyginti jam 3 000,00 Eur neturtinės žalos nekeičia, pasilieka prie tokio reikalavimo. Įvykio metu trūko kelio raiščiai, buvo smegenų sutrenkimas ir sutinusi akis. Gydėsi ligoninėje. Jį iš karto po avarijos nuvežė į ligoninę ir ten išbuvo savaitę. Paskui dar apie savaitę ligoninėje gulėjo, nes buvo daroma operacija. Operavo kelio raiščius.

Kai iÅ¡rašė, gydėsi namuose, dvi savaites negalėjo vaikščioti. Dabar su kelio raiščiais kaip ir viskas tvarkoje, nors kartais dar paskauda. Dar nevisiÅ¡kai sugijo, yra reabilitacija pusei metų. Sakė, kad reabilitacija baigsis vasarÄ . GyvenimiÅ¡ka situacija, buvusi iki įvykio ir po to, nepasikeitė. Kai buvo sužalotas, į mokyklÄ nėjo apie du mėnesius. Po įvykio baisu eiti per perėjÄ . BÅ«tent per tÄ pačiÄ . Gydymasis mokslams atsiliepė neigiamai. Patyrė skausmus, sÄ monę, kiek prisimena, atgavo prieÅ¡ atvažiuojant greitajai.

Å iuo metu galvos skausmų nejaučia. Mano, kad 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra realus. 2020 m. lapkričio 6 d. valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje G 1899/2020 (03) nurodyta, kad D. J. nustatyti Å¡ie sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kaktos ir kairio antakio sumuÅ¡imas, kraujosruvos kairės akies vokuose ir po akies obuolio jungine, krÅ«tinės lÄ stos nugarinės dalies sumuÅ¡imas, kraujosruvos deÅ¡inio žasto Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimai deÅ¡inės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio kelio sÄ nario sumuÅ¡imas bei odos nubrozdinimai abiejų kelių priekiniame pavirÅ¡iuje.

Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ eismo įvykio laikÄ ir aplinkybes - automobiliui partrenkiant pėsčiÄ jį. Dauguma sužalojimų atsirado kÅ«nÄ užmetus ant automobilio ir nubloÅ¡kus ant kelio dangos. Sprendžiant iÅ¡ užfiksuotų sužalojimų, tikėtina, kad pirminis automobilio smÅ«gis kliuvo į deÅ¡inės kojos kelio sÄ narį, iÅ¡ kurios pusės - nurodyti negalima. D. J. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes sutrikdė sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

IÅ¡ teisminio nagrinėjimo metu pateiktų dokumentų matyti, kad D. J. 2020 m. lapkričio 12 d. buvo atlikta deÅ¡inio kelio sÄ nario artroskopija, kurios metu konstatuota, kad yra deÅ¡inio kelio sÄ nario PKR plyÅ¡imas. IÅ¡ dokumentų turinio teismui nekyla abejonių, kad deÅ¡inio kelio sÄ nario PKR plyÅ¡imas yra susijęs su eismo įvykio metu patirtais D. J. sužalojimais. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas D. R. dėl civilinio ieÅ¡kinio paaiÅ¡kino, kad reikalavimo atlyginti jam 2 000,00 Eur neturtinės žalos nekeičia, pasilieka prie tokio reikalavimo.

Tolios neturtinės žalos praÅ¡o, kadangi labai skaudėjo kojÄ , buvo sumuÅ¡ta deÅ¡inė akis ir nuo smÅ«gio skaudėjo Å¡irdį. VienÄ dienÄ buvo reanimacijoje ir keturias – traumatologiniame skyriuje. Ä® mokyklÄ nėjo dvi savaites. Tai atsiliepė neigiamai. Po smÅ«gio trumpam buvo praradęs sÄ monę, Å¡aukė, klykė, nes labai skaudėjo. Dabar labai nemėgsta vaikščioti per perėjas. Buvo miego sutrikimų, nėjo užmigti, todėl pirko vaistus. Dabar irgi kartais bÅ«na sutrikimų.

Å iandien kojÄ jau nebeskauda. 2020 m. lapkričio 6 d. valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje G 1897/2020 (03) nurodyta, kad D. R. nustatyti Å¡ie sužalojimai: krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas su poodine kraujosruva krÅ«tinės priekiniame pavirÅ¡iuje (krÅ«tinkaulio srityje), deÅ¡inės Å¡launies ir blauzdos poodinės kraujosruvos. ReikÅ¡mingų sužalojimų (lūžių ir kt.) nenustatyta. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ eismo įvykio laikÄ ir aplinkybes - automobiliui partrenkiant pėsčiÄ jį.

Sprendžiant iÅ¡ sužalojimų, pirminis smÅ«gis kliuvo į deÅ¡inę blauzdÄ ir Å¡launį, iÅ¡ kurios pusės - spręsti negalima. D. R. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nes sutrikdė sveikatÄ ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė M. G. dėl neturtinės žalos parodė, kad lankėsi pas psichologę. Ä® gydytojus kreipėsi dėl blogos savijautos, kadangi nuolat skaudėjo galvÄ , kankino nemiga.

Visa tai atsirado po avarijos. Vartojo medikamentus, jai jie padėjo, nors reikėjo ir psichologės pagalbos bei daugiau poilsio, kadangi tai buvo nemenkas sukrėtimas. Skausmai praėjo po poros mėnesių. Jai buvo sunku pradėti vairuoti, nors turi nemaÅ¾Ä praktikÄ , grįžti į normalų gyvenimo ritmÄ vis tiek buvo sunku. Labai bloga savijauta buvo dėl apkaltinimo. Sustojo prie perėjos praleisti žmonių ir įvyko labai netikėta situacija, o paskui jÄ dar bandė apkaltinti, kad ji čia kalčiausia, dėl ko patyrė daug streso.

Labai ilgai tęsėsi visas tyrimas. KeletÄ savaičių turėjo vaikščioti su kaklo įtvaru, kadangi buvo patemptas kaklas, taip pat nėjo į darbÄ . Dabar situacija yra geresnė, viskas grįžta į savo vėžias, operacijų neturėjo. 2020 m. lapkričio 23 d. valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje G 1976/2020 (03) nurodyta, kad M. G. nustatytas stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas ir kairio peties sumuÅ¡imas atitinka užduotyje nurodytÄ eismo įvykio laikÄ ir aplinkybes, vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Be jau iÅ¡dėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikÅ¡mingų aplinkybių, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad nukentėjusieji D. J., D. R. ir M. G. patyrė ne tik skausmÄ dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius iÅ¡gyvenimus – jie kiekvienÄ dienÄ jaučia sužalojimų pasekmes, be to, neabejotinai juos slegia ir kelia nerimÄ galimos sužalojimų pasekmės ateityje, įvertintina ir tai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. U. padarė neatsargų nusikaltimÄ , vairavo blaivus.

Be to, nukentėjusiesiems, iÅ¡skyrus D. J. (jam buvo atlikta deÅ¡inio kelio sÄ nario artroskopija), nebuvo atliekamos chirurginės operacijos, byloje nėra duomenų, kad jiems bÅ«tų nustatytas pastovus nedarbingumo netekimas, D. J. padarytas nesunkus sveikatos, o D. R. bei M. G. padarytas nežymus sutrikdymas, kuris jiems nesukėlė ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Taip pat įvertintina ir tai, kad M. U. yra vedęs, turi dukrÄ , žmona laukiasi dar vieno vaiko, Å¡iai dienai turi nepadengto kredito dalį, kuri sudaro 40 000 Eur, dirba.

Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų vertinimo principus bei Å¡ių principų pritaikymÄ konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su Å¡ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas praÅ¡ymas atlyginti neturtinę žalÄ , bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi įstatymu, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad Å¡iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, vėlgi atsižvelgiant į Å¡iuo metu Klaipėdos apygardos teismo formuojamÄ praktikÄ dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais (Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose 1A-18-361/2019 (4500 Eur - galvos plaukuotosios dalies kirstinė žaizda, kryžkaulio deÅ¡inės pusės bei deÅ¡inio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžiai, stuburo III–V juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžiai, deÅ¡inės blauzdos sumuÅ¡imas, taip pat byloje pateikti medicininiai dokumentai apie apeliantės gydymo eigÄ , trukmę – dėl patirtų dubens ir stuburo lūžių nevaikščiojo 6 savaites, su vaikÅ¡tyne vaikščiojo 2 savaites, gydėsi (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ligoninėje 20 dienų, 2018 m. balandžio 17 d. diagnozuota cervikalgija (degeneracinė stuburo liga), buvo nedarbinga 8 mėnesius, dabar fizinio darbo dirbti negali, iÅ¡lieka nugaros skausmai), 1A-82-462/2019 (5000 Eur - deÅ¡inio žastikaulio skeveldrinis galvos lūžimas su poslinkiu, deÅ¡inio Å¡eivikaulio galvos lūžimas ir kairio raktikaulio petinio galo lūžimas, taip pat galvos ir kaklo sumuÅ¡imas (kaklo raiščių patempimas), kelias dienas gulėjo ligoninėje, buvo atlikta deÅ¡inio peties akromioplastikos operacija, dėl kairio raktikaulio petinio galo lūžimo taip pat rekomenduotas operacinis gydymas, po to beveik 2 savaites taikytas reabilitacinis gydymas), atlygintinas nukentėjusiojo D.

J. patirtos neturtinės žalos dydis yra 2 500 Eur, nukentėjusiojo D. R. patirtos neturtinės žalos dydis yra 1 500 Eur , o nukentėjusiosios M. G. patirtos neturtinės žalos dydis yra 1000 Eur. Šios sumos nukentėjusiesiems priteistinos iš civilinio atsakovo Ergo Insurance Lietuvos filialo, kadangi nustatytos neturtinės žalos dydis neviršija Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu) nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio ribos.

Dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų D. J. ir D. R. atstovas advokatas G. L. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo M. U. nukentėjusiajam D. J. 800,00 eurų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, o D. R. – 600,00 eurų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti bei pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (3 t., 90-91 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios M. G. atstovė advokato padėjėja S. S. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo M.

U. nukentėjusiajai M. G. 500,00 eurų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, susidedančių iÅ¡ atstovavimo ikiteisminiame tyrime, civilinio ieÅ¡kinio parengimo ir pateikimo teismui, atstovavimo teisme bei pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (3 t., 88 b. l.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014, 2K-210/2014, 2K-548/2014, 2K-373-976/2018). Teismo nuomone, šios nukentėjusiųjų D.

J., D. R. ir M. G. turėtų iÅ¡laidų advokato bei advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, Å¡ios iÅ¡laidos, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistojo M. U.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: M. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 60 MGL (3 000,00 eurų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. U. paskirti 40 MGL (2 000,00 eurų) baudÄ , kuriÄ nuteistasis per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas 6801. Ä®mokos kvitÄ (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) bÅ«tina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų Dokumentų priėmimo iÅ¡davimo poskyrį, esantį S.Daukanto g. 8, Klaipėdoje.

Per nustatytÄ terminÄ nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstine tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, M. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo D. J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ Ergo Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajam D.

J. 2 500,00 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos ir 207,20 Eur (du Å¡imtus septynis eurus 20 euro centų) turtinės žalos. Civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl likusios neturtinės žalos atmesti, o procesÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio dalies dėl 203,60 Eur turtinės žalos nutraukti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo D. R. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ Ergo Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajam D. R. 1 500,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos.

Civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl likusios neturtinės žalos atmesti, o procesÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio dalies dėl 250 Eur turtinės žalos nutraukti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ Ergo Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajai M. G. 1 000,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos ir 377,95 Eur (tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus 95 euro centų) turtinės žalos. Civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl likusios neturtinės žalos atmesti.

Priteisti iš M. U. nukentėjusiajam D. J. 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš M. U. nukentėjusiajam D. R. 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš M. U. nukentėjusiajai M. G. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus