8b7b397f-e0ee-4b9f-a0f5-6913f6b7366d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1224-1/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3. (S) Lietuvos apeliacinis teismas NutartisLietuvos respublikos vardu 2010 m. lapkričio 8 d.Vilnius             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio KailiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V.

V. ir Z. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu nurodytų pareiÅ¡kėjų ieÅ¡kinys atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „JGK statyba“ dėl detaliojo plano, žemės nuomos ir subnuomos sutarčių panaikinimo, tretieji asmenys UAB „Aljos statyba“, M. V., S. V., B. Å ., V. R., A. K., G. S., A. K., L. B., J.

G. ir V. B., ir grÄ Å¾intas jį padavusiems asmenims (civilinė byla Nr. 2-4424-431/2010), bein u s t a t ė :PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 1397 dalį, kuria buvo patvirtintas 1 500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso (duomenys neskelbtini) detalaus išplanavimo projektas;

2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ Nr. 511;

3) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. liepos 8 d. įsakymÄ Nr. 2263-41;

4) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimÄ Nr. 513V;

5) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. spalio 26 d. įsakymÄ Nr. 3669-01;

6) pripažinti negaliojančia 2000 m. spalio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 623;

7) įpareigoti atsakovÄ UAB „JGK Statyba“ nugriauti savavaliÅ¡kai statomus statinius, esančius Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V patvirtinto „JGK Salotė“ ketvirtojo kvartalo antros dalies detaliojo plano Nr. 127, 128 ir 129 sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimui, teigdamas, kad dėl ieÅ¡kiniu keliamų 4-7 reikalavimų teismai pasisakė kitose iÅ¡nagrinėtose bylose, ieÅ¡kinyje nėra tinkamai suformuluoto reikalavimo, kurio iÅ¡sprendimas apgintų ieÅ¡kovų nurodomÄ pažeistÄ teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , ieÅ¡kinyje nėra nurodytų trečiųjų asmenų gyvenamosios vietos adresų arba asmens duomenų, be kurių nėra galimybės gauti informacijÄ apie jų gyvenamÄ jÄ vietÄ , teismui nepateikta tiek ieÅ¡kinio priedų kiek yra dalyvaujančių byloje asmenų.PareiÅ¡kėja Z.

S. pateikė paaiškinimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartyje nurodytų trūkumų, teigdama, jog:1. Kitoje civilinėje byloje, kurioje, pirmosios instancijos teismo nuomone, buvo pasisakyta dėl ieškovų reiškiamų 5 ir 6 reikalavimų pagrįstumo, ieškovai dalyvavo kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008). Išnagrinėtoje byloje buvo atmestas ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančia 2000 m. spalio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartį tuo pagrindu, kad ieškovai neginčijo Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 1397 dalies, kuria buvo patvirtintas 1 500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso (duomenys neskelbtini) detalaus išplanavimo projektas ir Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 511 (šioje byloje reikalavimai Nr. 1 ir Nr. 2).2.

Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovų pareikÅ¡ti 4 ir 7 reikalavimai buvo iÅ¡nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. 15-622-2003. Å ioje byloje ieÅ¡kovai nedalyvavo nei kaip pareiÅ¡kėjai, nei kaip tretieji asmenys. Be to, minėta byla pagal J. V. ir L. S. skundÄ dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 513V (4 reikalavimas nagrinėjamoje byloje) buvo nutraukta, t. y. teismas nepasisakė dėl skundo esmės ir ginčijamo akto. Todėl Å¡is teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės galios.3.

Apygardos teismo nutartyje be pagrindo nurodytas Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieÅ¡kovo UAB ,,JGK Statyba“ reikalavimas įpareigoti atsakoves J. V. ir L. S. nutraukti neteisėtÄ Vilniaus miesto JGK ,,Salotė“ ketvirtojo kvartalo antrosios dalies žemės sklypų užėmimÄ ir netrukdyti ieÅ¡kovui naudoti nuomojamus sklypus pagal paskirtį gyvenamųjų namų komplekso statybai. Minėtoje byloje ieÅ¡kovai V. V. ir Z. S. nedalyvavo.4. Apygardos teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-23/2007 buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1108 1113-16/2005, kuriame ieÅ¡kovai reiÅ¡kė reikalavimus dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003 m. gegužės 15 d.

įsakymo Nr. 2416-41 panaikinimo, kuris nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, ir dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 513V. Kaip minėta byla dėl pastarojo administracinio teisės akto nuginčijimo buvo nutraukta ir teismas dėl skundo esmės nepasisakė.5. ReikÅ¡dami ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovai siekia apginti ginčijamais aktais ir sutartimis pažeidžiamas ieÅ¡kovų nuosavybės ir restitucijos teises. IeÅ¡kinio tenkinimo atveju ieÅ¡kovai galėtų iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės jiems nuosavybės teisėmis priklausančiais statiniais ir sodiniais užimtÄ valstybinę žemę, kuri Å¡iuo metu neteisėtai perleista UAB ,,JGK Statyba“, be to, jie turėtų teisę atkurti mirusios mamos Z.

V. nuosavybės teises į buvusių savininkų K. ir S. V. žemę, turėtÄ (duomenys neskelbtini) kaime.6. IeÅ¡kovai nurodė trečiuosius asmenis, remdamiesi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose nurodyti ginčijamos žemės nuomos sutartimi iÅ¡nuomoto sklypo valdytojai ir naudotojai. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiems asmenims. Teismas nutartyje nurodė, jog ieÅ¡kovai nepaÅ¡alino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartyje nustatytų trÅ«kumų, nes nenurodė, kaip ginčijami aktai (jų dalis) galėjo pažeisti ieÅ¡kovų teises, kurių jie neturėjo aktų priėmimo dienÄ , nesuformulavo reikalavimo, kurio iÅ¡sprendimas apgintų ieÅ¡kovų nurodomÄ pažeistÄ teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , nenurodė trečiųjų asmenų gyvenamosios vietos adresų arba asmens duomenų, be kurių nėra galimybės gauti informacijÄ apie jų gyvenamÄ jÄ vietÄ , nepateikė teismui tiek ieÅ¡kinio priedų, kiek yra dalyvaujančių byloje asmenų, be to, teigė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas CPK 49 straipsnio pagrindu.

PareiÅ¡kėjai V. V. ir Z. S. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirajame skunde nurodo Å¡iuos argumentus:1. Dauguma pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 25 d. teismo nutartyje nustatytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų yra ne procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų neatitikimas, bet reikalavimas tikslinti ieÅ¡kinio pagrindÄ ar dalykÄ .2. Ginčijamais teisės aktais ir nuomos sutartimi, žemė, į kuriÄ ieÅ¡kovai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei ir kuri negrÄ Å¾inama buvusiems savininkams ar jų palikuonims.

Dalis ant minėtos žemės esančių pastatų, priklausančių ieÅ¡kovams nuosavybės teise, patenka į atsakovui UAB ,,JGK Statyba“ iÅ¡nuomotos žemės sklypÄ , nors aplink minėtus pastatus turėjo bÅ«ti suformuotas namų valdos žemės sklypas. Teismui patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus ir panaikinus ginčijamus administracinius sprendimus ir sutartį, žemė nebebÅ«tų laikoma valstybės iÅ¡perkama ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatas galėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta ieÅ¡kovams ir formuojamas faktinę padėtį atitinkantis namų valdos žemės sklypas.3.

IeÅ¡kovai kreipėsi į Gyventojų registro tarnybÄ dėl informacijos apie trečiųjų asmenų gyvenamÄ sias vietas pateikimo, tarnyba tokios informacijos nesuteikė, todėl ieÅ¡kovai prašė teismo pakartotinai kreiptis į minėtÄ tarnybÄ .4. IeÅ¡kovų pateikto ieÅ¡kinio priedai sudaro 117 lapų, byloje yra 15 dalyvaujančių asmenų, todėl ieÅ¡kovai pateikė teismui praÅ¡ymÄ ir informavo teismÄ , kad dalyvaujantys byloje asmenys turi visų ieÅ¡kovų teismui pateiktų dokumentų nuoraÅ¡us.

Atskirasis skundas tenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstosios dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismÄ .

Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ . Teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis lemia tai, kad ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

Materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo teise į reikalavimo patenkinimÄ , analizuojamos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. Å iÄ nuostatÄ savo nutartyse ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2000). Ä®statymų leidėjas nustatė minimalius kreipimosi į teismÄ reikalavimus (dokumentų formos ir turinio), kurių nesilaikant, gali bÅ«ti nustatytas terminas procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 138 str., 115 str. 3 d.).IeÅ¡kovui nustatytas reikalavimas, kreipiantis į teismÄ , suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas tokiu bÅ«du, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo jau kreipimosi į teismÄ momentu bÅ«tų pareikalauta įrodyti pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ .

Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai ieškinyje pateikė 7 reikalavimus, nurodytus šios nutarties 1 lape, kurių dalies trūkumus nustatė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi, o dėl teismo nurodytų ieškinio trūkumų pareiškėjai pateikė teismui paaiškinimus 2010 m. balandžio 20 d. (b. l. 32-36).

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kovai nepaÅ¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumų (b. l. 38), sutrumpintais motyvais nurodė, jog ieÅ¡kovai nepaaiÅ¡kino, kaip ginčijami aktai galėjo pažeisti ieÅ¡kovų teises, nesuformulavo reikalavimo, kurio iÅ¡sprendimas apgintų ieÅ¡kovų nurodomÄ pažeistÄ teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , teigdamas, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas CPK 49 straipsnio pagrindu.Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, grÄ Å¾indamas pareiÅ¡kėjams ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kėjams nepaÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumų, netinkamai taikė proceso įstatymÄ .

Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto normos gali bÅ«ti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieÅ¡kinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio yra neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl Å¡ių aplinkybių teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K3-181/2009). IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas.             Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami panaikinti administracinius teisės aktus bei pripažinti negaliojančia žemės nuomos sutartį, iÅ¡dėstydami aplinkybes (faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ), susijusias su nuosavybės teisės atkÅ«rimu, pagrindžiančias (jų nuomone) ieÅ¡kinio reikalavimus.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovų pateikti ieÅ¡kinio reikalavimai, jų ribos ar pagrindas yra tiek neaiÅ¡kÅ«s, kad dėl to ieÅ¡kinio negalima nagrinėti teisme, o tai, ar pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo iÅ¡sprendimas apgins pareiÅ¡kėjų teises, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, o ne ieÅ¡kinio priėmimo stadijos dalykas.              Todėl Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , o kilę neaiÅ¡kumai galėjo bÅ«ti sprendžiami ir parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti ginčo esmę, arba bylos esmės nagrinėjimo teisme proceso stadijoje.             Be to, pareiÅ¡kėjai ir ieÅ¡kinyje, ir paaiÅ¡kinimuose dėl apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties nurodė priežastis, dėl kurių negalėjo pateikti duomenų apie trečiuosius asmenis (tarp jų – asmens kodų), praÅ¡ydami teismo juos iÅ¡reikalauti, tačiau teismas nepateikimÄ duomenų apie trečiuosius asmenis laikė nepaÅ¡alintu ieÅ¡kinio trÅ«kumu, nors CPK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kovas turi teisę pateikti teismui motyvuotÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti duomenis, kurių jis negali pateikti.

Beje, CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostata patvirtina, kad ieÅ¡kovas turi teisę, bet ne pareigÄ nurodyti į bylÄ trečiaisiais asmenimis trauktinus asmenis. Jei teismas nustato, kad bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos kitų asmenų teisėms arba pareigoms, jis turi teisę savo iniciatyva įtraukti juos į bylÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-286/2009).Taip pat apeliantai praÅ¡ymÄ leisti nepateikti tiek ieÅ¡kinio priedų kopijų, kiek yra byloje dalyvaujančių asmenų (15), grindė tuo, kad teismui pateikto ieÅ¡kinio priedai yra didelės apimties (117 lapų), o CPK 113 straipsnio 2 dalis numato galimybę, teismui leidus, nepateikti didelės apimties priedų dalyvaujantiems byloje asmenims.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti šį praÅ¡ymÄ , nenurodė objektyvių tokio sprendimo motyvų. Beje, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartyje buvo nurodęs ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ , jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.), tačiau, skundžiamoje nutartyje laikydamas ieÅ¡kinį nepaduotu, teismas nesirėmė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, teigdamas, jog ieÅ¡kovai nepaÅ¡alino kitų (aukščiau nurodytų) trÅ«kumų.

Dėl nurodytų motyvų panaikintina skundžiama apygardos teismo nutartis, o ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str., 338 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies 3 punktu, n u t a r i a: Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjų ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti spręsti iÅ¡ naujo tam pačiam apygardos teismui. Teisėjai                                                                              Konstantinas Gurinas                                                                               Audronė Jarackaitė                                                                               Kazys KailiÅ«nas