2020-12-02 Nr. AB-22735-3-61-3-00281-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1812-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00281-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K.-B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K.-B. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. K.-B. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. cspr1-336 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. VILRS-2079 (toliau – ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimas); 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą 2018 m. lapkričio 6 d. pareiškėjos pateikto prašymo pagrindu įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į 26,76 kv. m ploto neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), dalį arba iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 6 d. pateiktą prašymą.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Jai nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name, kuriame yra šis butas, yra neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai priskirtas adresas (duomenys neskelbtini). Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Turto administravimo grupė“ parengė Neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektą, pagal kurį pareiškėjai priklausančiam butui tenkantis plotas pastogėje sudaro 26,76 kv. m. Atsižvelgiant į tai, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pareiškėja 2018 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą įregistruoti jai priklausančias nuosavybės teises į 26,76 kv. m ploto neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalį. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. VILRS-2079 pareiškėjos prašymo netenkino. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 24 d. pateikė skundą Komisijai, kuriuo prašė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą panaikinti ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą 2018 m. lapkričio 6 d. prašymo pagrindu įregistruoti pareiškėjai priklausančią nuosavybės teisę į 26,76 kv. m ploto neįrengtos pastogės dalį arba iš naujo nagrinėti 2018 m. lapkričio 6 d. jai pateiktą prašymą. Komisija Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

2.2. Komisija, neįsigilino ir nesuprato pareiškėjos skundo esmės, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Visų gyvenamojo namo butų/ patalpų savininkų sutikimo (susitarimo) įregistruoti jai priklausančią nuosavybės teisę į neįrengtos pastogės dalį VĮ Registrų centro Vilniaus filialas apskųstu sprendimu iš pareiškėjos nereikalavo. Į Neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektą nėra įtraukti bei to nereikalauja VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir kitos gyvenamojo namo laiptinės butai Nr. 24-32, nes šių butų savininkai jau yra realizavę jiems priklausančias nuosavybės teises į neįrengtos pastogės dalį, esančią virš jų laiptinės, ir šią pastogės dalį įsirengė. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas taip pat nenurodė, jog pareiškėja turi pateikti šių butų savininkų sutikimą (susitarimą) įregistruoti jai priklausančią nuosavybės teisę į neįrengtos pastogės dalį. Konkrečių gyvenamojo namo butų įtraukimo į Neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektą faktas yra reikšmingas ne dėl visų gyvenamojo namo butų / patalpų savininkų sutikimo (susitarimo) pastogės teisinio režimo pakeitimui, ką klaidingai nurodo Komisija, o dėl pareiškėjai konkrečiai nuosavybės teise priklausančio neįrengtos pastogės dalies ploto dydžio – kuo daugiau butų bus įtraukta į Neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektą, tuo labiau sumažės pareiškėjai priklausantis pastogės dalies ploto dydis, todėl butų įtraukimas į šį projektą galimas tik esant svariam pagrindui. Tokio pagrindo šiuo atveju dėl namo butų Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8 nėra.

2.3. Pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2003 m. sausio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I.-14-292/2003 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2003 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-201-03 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui R. B. buvo neleista įregistruoti nuosavybės teisių į jo įsirengtą virš buto esančią pastogės dalį, kol teismo nurodymu nebus pateikti po ta pastogės dalimi esančios laiptinės butų Nr. 1-5 ir 6-8 savininkų sutikimai perleisti R. B. jiems priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį toje pastogės dalyje. Faktas, kad šiai dienai VĮ Registrų centre yra įregistruota R. B. ir jo teisių perėmėjos M. B. nuosavybės teisė į prie buto Nr. 6 prijungtą pastogės dalį, kurios plotas (64,76 kv. m) atitinka buto plotą (67 kv. m) ir kuri yra išsidėsčiusi virš visos namo laiptinės, kurioje yra butai Nr. 1–5 ir 7–8, neginčytinai reiškia, jog butų Nr. 1–5 ir 7–8 savininkai jau perleido R. B. jiems priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį pastogėje, todėl į Neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektą šie butai neturi būti įtraukiami. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas skundžiamame sprendime klaidingai teigia, kad nurodyti butai dar nėra realizavę savo teisių į jiems priklausančią dalį neįrengtos pastogės ir tuo pagrindu turi būti įtraukti į Neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektą, dėl ko nepagrįstai sumažėtų pareiškėjai nuosavybės teise priklausanti pastogės dalis. Visų gyvenamojo namo butų / patalpų savininkų sutikimas (susitarimas) bus reikalingas tik tada, kai, VĮ Registrų centre įregistravus pareiškėjai priklausančias nuosavybės teises į neįrengtos pastogės dalį, reikės šią dalį atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bei ją įsirengti, o dabar pateikti tokio sutikimo (susitarimo) VĮ Registrų centrui nėra pagrindo.

2.4. Komisija Sprendime apskritai nepasisakė dėl pareiškėjos skundo argumento dėl VĮ „Turto fondas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės daiktinių teisių į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio ir slėptuvės patalpas neturėjimą, taip pat kad šios patalpos nėra apskaitomos ar įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nenurodė, kokius dokumentus pareiškėja turėtų papildomai pateikti, kurie patvirtintų, jog VĮ „Turto fondas“ ir Vilniaus miesto savivaldybė neturi jokių daiktinių teisių į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio ir slėptuvės patalpas, taip pat kad šios patalpos nėra apskaitomos ar įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą.

3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. lapkričio 20 d. sprendime nurodė, kad pateiktame 2018 m. lapkričio 2 d. ginčo pastogės dalių paskaičiavimo projekte pašalinti ne visi ankstesniame Vilniaus filialo 2015 m. spalio 29 d. sprendime Nr. VILRS-2504 nurodyti trūkumai, t. y. minėtame projekte neteisingai paskaičiuota visų butų (patalpų) savininkams priklausanti bendrojo naudojimo patalpos dalis ginčo pastogėje – neįtraukti butai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, kurie nėra realizavę savo teisių į priklausančią ginčo pastogės dalį, pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina fakto, kad į gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas), esančias rūsio ir slėptuvės patalpas, kurios gali būti vertinamos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, VĮ Turto bankas ir Vilniaus miesto savivaldybė neturi jokių daiktinių teisių, šios patalpos nėra jų apskaitomos ir įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą. Komisija Sprendimu paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą, tačiau pakeitė jo motyvus.

3.2. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas skundžiamo sprendimo motyvą, kad 2018 m. lapkričio 2 d. ginčo pastogės dalių paskaičiavimo projekte neįtraukti butai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8 nėra realizavę savo teisių į priklausančią ginčo pastogės dalį, grindė tuo, jog šių butų savininkai sutiko tik su tuo, kad buto Nr. 6 savininkas R. (R.) B. virš jam priklausančio buto įsirengtų pastogę ir atliktų kapitalinį remontą, o 6–8 butų savininkai sutiko ir su tuo, kad jis įregistruotų savo nuosavybės teisę į įrengtą palėpę. Tokia sutikimus davusių patalpų savininkų valios išraiškos forma neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 ir 4.82 straipsnių nuostatų, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Namo butų nuo Nr. 24 iki Nr. 32 savininkai buvo sudarę 2004 m. lapkričio 23 d. susitarimą dėl pastogės ploto dalių, kurias vėliau perleido notariškai patvirtintų sutarčių pagrindu, todėl šių patalpų savininkus VĮ Registrų centro Vilniaus filialas laikė įstatymo nustatyta tvarka realizavusius savo nuosavybės teises į namo bendrojo naudojimo patalpas ir jų sutikimų (susitarimo) nereikalavo.

3.3. Nagrinėdamas pareiškėjos pateiktus dokumentus VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nustatė, kad Vilniaus miesto valdyba 1996 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 1910V perdavė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 496-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, o ne šio namo patalpų savininkams negyvenamąsias 80,17 kv. m rūsio patalpas, preliminariai atitinkančias namo rūsio patalpų plane pažymėtas patalpas, namo rūsio plane pažymėtas nuo III-1 iki III-5, kurios sudaro 79,18 kv. m plotą, tačiau namo rūsyje yra 102,06 kv. m patalpos, plane pažymėtos nuo II-1 iki II-6, namo kadastrinių matavimų byloje aprašytos kaip slėptuvės patalpos. Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalis nustato, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, neatsižvelgiant į tai, ar į juos įregistruota šių asmenų nuosavybės teisė viešajame registre, nesant duomenų apie 79,18 kv. m rūsio patalpų ir 102,06 kv. m slėptuvės patalpų savininką (-us) ar valdytoją (-us), VĮ Registrų centro Vilniaus filialas skundžiamame sprendime nurodė ir šį motyvą, nes tai gali turėti įtakos pateikto ginčo pastogės dalių paskaičiavimo projekto ar galimo visų bendraturčių susitarimo (sutikimo) teisingumui ir pagrįstumui.

3.4. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Komisijos sprendimo motyvas, jog pareiškėjos prašymo patenkinimui būtinas visų gyvenamo namo butų/ patalpų savininkų sutikimas (susitarimas), yra nepagrįstas, nes Komisijos nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014 yra galiojantys, nepakeisti, todėl jie privalomi ne tik žemesnės instancijos teismams, bet ir visiems viešojo administravimo subjektams. Nors skundžiamame Komisijos sprendime konkrečiai nepasisakyta dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo motyvo dėl VĮ Turto fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės pozicijos apie valstybei ar savivaldybei priklausančių daiktų valdymą name pagrįstumo, tačiau Komisijos išaiškinimas, kad pareiškėjos prašymo patenkinimui būtinas visų gyvenamo namo butų / patalpų savininkų sutikimas (susitarimas), apima ir VĮ Registrų centro sprendime nurodytą motyvą, kad būtina pateikti atsakingų institucijų informaciją apie galimą teisių turėjimą į namo rūsyje esančias 79,18 kv. m rūsio ir 102,06 kv. m slėptuvės patalpas tam, kad būtų užtikrinta šių asmenų nuosavybės teisės į ginčo pastogės dalį realizavimo galimybė. Teismui patenkinus alternatyvų pareiškėjos prašymą ir grąžinus iš naujo nagrinėti jos 2018 m. lapkričio 6 d. pateiktą prašymą, tačiau pareiškėjai nepateikus papildomų dokumentų dėl minėtų namo rūsyje esančių 79,18 kv. m rūsio patalpų ir 102,06 kv. m slėptuvės patalpų galimo savininko (-ų) ar valdytojo (-ų) valios išreiškimo dėl jų teisių į ginčo pastogės dalį, o taip pat atitinkamo visų namo butų / patalpų savininkų sutikimo (susitarimo), patenkinti pareiškėjos prašymą nebūtų teisinio pagrindo.

3.5. Pareiškėjos argumentas, kad į ginčo pastogės dalių paskaičiavimo projektą įtraukus visus namo patalpų savininkus sumažėtų jai tenkanti ginčo pastogės dalis, yra nepagrįstas, nes Komisijos nurodytame visų patalpų savininkų sutikime (susitarime) galima nurodyti kurių namo patalpų savininkų teisės į namo bendrojo naudojimo patalpas jau yra realizuotos, kas atitiktų CK 4.75 straipsnio nuostatą, LAT išaiškinimus ir neturėtų įtakos pareiškėjai tenkančios ginčo pastogės dalies sumažėjimui.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė 2018 m. spalio 29 rašytinį prašymą ir 2018 m. lapkričio 6 d. prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre jos nuosavybės teisę į 26,76 kv. m ploto neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastogė). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. VILRS-2079 pareiškėjos prašymo netenkino. Šiame sprendime teritorinis registratorius konstatavo, jog pateiktame 2018 m. lapkričio 2 d. pastogės dalių paskaičiavimo projekte pašalinti ne visi ankstesniame VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. spalio 29 d. sprendime Nr. VILRS-2504 nurodyti trūkumai, t. y. minėtame projekte neteisingai paskaičiuota visų butų (patalpų) savininkams priklausanti bendrojo naudojimo patalpos dalis pastogėje – neįtraukti butai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, kurie nėra realizavę savo teisių į priklausančią pastogės dalį, pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina fakto, kad į gyvenamajame name 1A3/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančias rūsio ir slėptuvės patalpas, kurios gali būti vertinamos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, VĮ Turto bankas ir Vilniaus miesto savivaldybė neturi jokių daiktinių teisių, šios patalpos nėra jų apskaitomos ir įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą. Pareiškėja dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo pateikė skundą Komisijai, kuri 2018 m. gruodžio 17 d. Sprendimu paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą, tačiau pakeitė sprendimo motyvus nurodydama, kad pareiškėjai nepateikus visų gyvenamojo namo butų / patalpų savininkų sutikimo (susitarimo) pakeisti pastogės teisinį režimą iš bendrojo naudojimo patalpos į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą objektą nėra teisinio pagrindo.

7. Teismas vadovavosi CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsniu, 29 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 29 straipsnio 9 punktu ir pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų visų ar dalies bendrojo naudojimo patalpų suformavimas ir įregistravimas atskiru turtiniu vienetu yra šių patalpų teisinės padėties pakeitimas (disponavimas bendrąja daline nuosavybe), todėl yra galimas tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.). Aiškinant kitaip būtų pažeidžiamas vieno ar kelių bendraturčių nuosavybės teisės disponuoti bendrąja daline nuosavybe. Bendrojo naudojimo patalpos gali būti suformuotos ir įregistruotos atskiru daiktu nustatant kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis į atskirą daiktą tik visiems namo patalpų bendraturčiams susitarus dėl tokio teisinio veiksmo atlikimo. Nesant bent vieno bendraturčio sutikimo įregistruoti bendrojo naudojimo patalpas atskiru daiktu, reiškia šio bendraturčio teisių disponuoti bendrąja daline nuosavybe (nuosavybės teisių) apribojimą (LAT 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014). Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, faktines aplinkybes, teismas konstatavo, jog tiek teritorinis registratorius, tiek centrinis registratorius padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjai nepateikus visų gyvenamojo namo butų/ patalpų savininkų sutikimo (susitarimo) pakeisti ginčo pastogės teisinį režimą iš bendrojo naudojimo patalpos į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą objektą nebuvo teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad namo butų nuo Nr. 24 iki Nr. 32 savininkai buvo sudarę 2004 m. lapkričio 23 d. susitarimą dėl pastogės ploto dalių, kurias vėliau perleido notariškai patvirtintų sutarčių pagrindu, todėl šių patalpų savininkus VĮ Registrų centro Vilniaus filialas laikė įstatymo nustatyta tvarka realizavusius savo nuosavybės teises į namo bendrojo naudojimo patalpas ir jų sutikimų (susitarimo) nereikalavo.

8. Teismas nurodė, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalis nustato, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, neatsižvelgiant į tai, ar į juos įregistruota šių asmenų nuosavybės teisė viešajame registre. Pareiškėjos kartu su prašymu registratoriui pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie 79,18 kv. m rūsio patalpų ir 102,06 kv. m slėptuvės patalpų savininko (-ų) ar valdytojo (-ų) valios išreiškimą dėl jų teisių į ginčo pastogės dalį, kas neabejotinai gali turėti įtakos pateikto 2018 m. lapkričio 2 d. ginčo pastogės dalių paskaičiavimo projekto ar galimo visų bendraturčių susitarimo (sutikimo) teisingumui ir pagrįstumui. Teismas sutiko, jog Komisijos išaiškinimais, kad pareiškėjos prašymo patenkinimui būtinas visų gyvenamo namo butų / patalpų savininkų sutikimas (susitarimas) apima ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. VILRS-2079 nurodytą motyvą, kad būtina pateikti atsakingų institucijų informaciją apie galimą teisių turėjimą į namo rūsyje esančias minėtas 79,18 kv. m rūsio ir 102,06 kv. m slėptuvės patalpas tam, kad būtų užtikrinta šių asmenų nuosavybės teisės į ginčo pastogės dalį realizavimo galimybė.

9. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja savo skunde mini R. B. ir jo teisių perėmėjos M. B. namo pastogės dalies nuosavybės teisių įregistravimą. Tačiau teismui nėra pateikti minėtų asmenų dokumentai, susiję su jų nuosavybės teise, todėl teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, neanalizuoja R. B. ir jo teisių perėmėjos klausimų, susijusių su daiktinėmis teisėmis registravimu.

10. Teismas nurodė, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisakė.

III. 11. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas skundžiamu sprendimu pritarė VĮ Registrų centro pozicijai, kad jai priklausanti nuosavybės teisė į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės dalį galės būti įregistruotos tik tada, kai į UAB „Turto administravimo grupė“ parengtą Neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektą bus įtraukti gyvenamojo namo butai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, kurie, pasak VĮ Registrų centro ir teismo, dar nėra realizavę savo teisių į jiems priklausančią namo neįrengtos pastogės dalį. Tačiau toks keliamas reikalavimas jos nuosavybės teisių registravimui yra visiškai nepagrįstas. Teismas apskritai nepasisakė dėl pareiškėjos nurodyto labai svarbaus šiai bylai argumento, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2018 m. lapkričio 6 d. kartu su prašymu pateikė VAAT 2003 m. sausio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I.-14-292/2003 ir LVAT 2003 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-201-03, kurie patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui R. B. buvo neleista įregistruoti nuosavybės teisių į jo įsirengtą virš buto esančią pastogės dalį, kol teismo nurodymu nebus pateikti po ta pastogės dalimi esančios laiptinės butų Nr. 1–5 ir 6–8 savininkų sutikimai perleisti R. B. jiems priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį toje pastogės dalyje. Faktas, kad šiai dienai VĮ Registrų centre yra įregistruota R. B. ir jo teisių perėmėjos M. B. nuosavybės teisė į prie buto Nr. 6 prijungtų pastogės dalį, kurios plotas (64,76 kv. m) atitinka buto plotą (67 kv. m) ir kuri yra išsidėsčiusi virš visos namo laiptinės, kurioje yra butai Nr. 1-5 ir 7-8, neginčytinai reiškia, jog butų Nr. 1–5 ir 7–8 savininkai jau perleido R. B. jiems priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį pastogėje. Tai, kad butai Nr. 1–5 ir 7–8 realizavo savo teises į jiems priklausančią dalį pastogės kitokia forma nei butai Nr. 24–32 (nebuvo sudarę susitarimo dėl pastogės ploto dalių, kurias vėliau perleido notariškai patvirtintų sutarčių pagrindu), nepaneigia paties nuosavybės teisių realizavimo fakto.

11.2. Kadangi šiai dienai tiek virš namo laiptinės, kurioje yra butai Nr. 1–8, tiek virš namo laiptinės, kurioje yra butai Nr. 24–32, esančios pastogės dalys yra atskirtos nuo kitų pastogės patalpų ir įrengtos kaip nekilnojamojo turto objektai – butai, darytina išvada, kad visi šių butų savininkai realizavo savo teises į jiems priklausančias neįrengtos pastogės dalis. Dėl to VĮ Registrų centras ir teismas klaidingai teigia, kad butai Nr. 1–5 ir 7–8 dar nėra realizavę savo teisių į jiems priklausančią dalį neįrengtos pastogės ir tuo pagrindu turi būti įtraukti į Neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektą, dėl ko nepagrįstai sumažėtų jai nuosavybės teise priklausanti pastogės dalis, taip pat nepagrįstai reikalauja iš jos pateikti šių butų savininkų sutikimus, kuriais būtų leidžiama jai įregistruoti nuosavybės teises į jai tenkantį pastogės dalies plotą. Teismas skundžiamame sprendime nurodė tik tai, kad teismui nėra pateikti minėtų asmenų dokumentai, susiję su jų nuosavybės teise, todėl teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, neanalizuoja R. B. ir jo teisių perėmėjos klausimų, susijusių su daiktinėmis teisėmis registravimu, tačiau pareiškėja VĮ Registrų centro Vilniaus filialui kartu su prašymu pateikė VAAT 2003 m. sausio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I.-14-292/2003 ir LVAT 2003 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-201-03, bei prašė teismo šiuos dokumentus išreikalauti iš Komisijos, bet teismas į šį prašymą nesureagavo. Kita vertus, teismas pagal nurodytus duomenis (buto savininkai, unikalus numeris, adresas, išnagrinėtų bylų numeriai) tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės, tiek iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės galėjo savo iniciatyva išsitraukti nurodytus teismo sprendimus ir buto Nr. 6 išrašą. Toks teismo neveikimas lėmė, kad byla nebuvo išnagrinėta iš esmės.

11.3. Antra, teismas skundžiamu sprendimu taip pat pritarė VĮ Registrų centro pozicijai, kad pareiškėjai priklausanti nuosavybės teisė į gyvenamojo namo neįrengtos pastogės dalį galės būti įregistruotos tik tada, kai ji pateiks visų namo butų / patalpų savininkų, išskyrus namo butų nuo Nr. 24 iki Nr. 32, sutikimą (susitarimą), kuriuo būtų leidžiama įregistruoti jai priklausančią nuosavybės teisę į jos neįrengtos pastogės dalį. Toks keliamas reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Visų nerealizavusių savo teisių į jiems priklausančias neįrengtos pastogės dalis namo butų / patalpų savininkų sutikimas (susitarimas) yra reikalingas tik tada, kai VĮ Registrų centre jau įregistravus jai priklausančią nuosavybės teisę į neįrengtos pastogės dalį reikės šią dalį atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bei ją suformuoti kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą (butą), o dabar pateikti tokio sutikimo (susitarimo) VĮ Registrų centrui nėra jokio pagrindo. Todėl nėra pagrindo remtis ir VĮ Registrų centro ir teismo minima LAT 2014 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014, kurioje konstatuota, kad visų bendraturčių sutarimas būtinas tik tada, kai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos bendrojo naudojimo patalpos suformuojamos ir įregistruojamos atskiru turtiniu vienetu. Pareiškėja prašė VĮ Registrų centro tik įregistruoti jai priklausančią nuosavybės teisę į neįrengtos pastogės dalį, o ne suformuoti ir įregistruoti ją atskiru turtiniu vienetu kaip jos asmeninę nuosavybę.

11.4. Be to, LAT 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014 yra neutrali šiai administracinei bylai, kadangi bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi. Tai patvirtina ir formuojama administracinių teismų praktika LVAT 2015 m. spalio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1249-143/2015, kurioje teismas įvertinęs, kad ginčo palėpė, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, suteikus jai atskirą unikalų numerį, konstatavo, kad atsakovas, kaip registro tvarkytojas, spręsdamas trečiojo suinteresuoto asmens jam paduoto prašymo pagrįstumo klausimą, turėjo patikrinti, ar ginčo palėpė turi paminėto namo butų ir patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės statusą, ar trečiasis suinteresuotas asmuo yra vienas iš namo butų savininkų, ir, tiesiogiai taikant paminėtą CK 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatą apie dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje dydžio nustatymą, patikrinti, ar trečiojo suinteresuoto asmens nurodyta ginčo palėpės dalis (959/10000) atitinka šioje straipsnio dalyje pateiktą apskaičiavimą. Teismas pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašytas nuosavybės teisės į ginčo palėpės 959/10000 dalį įregistravimas negali būti tapatinamas su šią dalį atitinkančios palėpės patalpos (patalpų), kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, įregistravimu Nekilnojamojo turto registre CK 4.82 straipsnio 2 dalyje nurodytos išimties taikymo prasme. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį ginčą, pirmosios instancijos teismas neturėjo aiškinti su šios išimties taikymu siejamų aplinkybių, tarp jų ir klausimo dėl kitų palėpės bendraturčių sutikimo būtinumo. LVAT konstatavo, kad, spręsdamas šį ginčą, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 4.82 straipsnio 2 dalies nuostatas bei nepagrįstai rėmėsi LAT 2014 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-413/2014.

11.5. Kitas svarbus aspektas, kad dalis namo butų / patalpų savininkų, elgdamiesi nesąžiningai ir siekdami pasipelnyti, gali tiesiog atsisakyti duoti sutikimą, kuriuo būtų leidžiama įregistruoti jai priklausančias nuosavybės teises į namo neįrengtos pastogės dalį, kas iš esmės pažeistų jos teises. Taigi VĮ Registrų centras ir teismas turėtų paaiškinti, kaip tokioje situacijoje ji turėtų gauti reikalaujamus sutikimus iš nesutinkančių juos duoti namo butų / patalpų savininkų. Be to, namo butų nuo Nr. 24 iki Nr. 32 savininkai anksčiau realizuodami savo nuosavybės teises į namo neįrengtos pastogės patalpas neprašė kitų namo butų / patalpų savininkų sutikimų šiam veiksmui, o VĮ Registrų centras jų nereikalavo.

11.6. Trečia, po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo pareiškėja gavo visas pažymas iš VĮ „Turto fondas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės, patvirtinančias, kad valstybė ir savivaldybė neturi jokių daiktinių teisių į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio ir slėptuvės patalpas, taip pat kad šios patalpos nėra apskaitomos ar įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą. Vadinasi, jeigu LVAT pritartų nurodytiems anksčiau apeliacinio skundo argumentams, išnyktų visos kliūtys įregistruoti jai priklausančias nuosavybės teises į namo neįrengtos pastogės dalį.

12. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nepagrįstai nusprendė, kad jos nuosavybės teisė į dalį (26,76 kv. m) neįrengtos pastogės galėtų būti įregistruota tik į ginčo pastogės dalių paskaičiavimo projektą įtraukus namo butų nuo Nr. 1 iki Nr. 8 (imtinai) savininkus, o VAAT tokiai pozicijai pritarė. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad pareiškėjos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikti dokumentai – VAAT 2003 m. sausio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I.-14-292/2019 ir LVAT 2003 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-201-03 patvirtina, kad minėtų butų savininkai perleido jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namo pastogės dalį. Namo butų nuo Nr. 1 iki Nr. 8 (imtinai) savininkai sutiko tik su tuo, kad buto Nr. 6 savininkas R. (R.) B. virš jam priklausančio buto įsirengtų pastogę ir atliktų kapitalinį remontą, o butų nuo Nr. 6 iki Nr. 8 savininkai sutiko ir su tuo, kad jis įregistruotų savo nuosavybės teisę į įrengtą palėpę. Tokia sutikimus davusių patalpų savininkų valios išraiškos forma neatitinka CK 4.75 ir 4.82 straipsnių nuostatų, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, nes šiuose sutikimuose nėra nurodyta nei kokia namo bendrojo naudojimo patalpų (pastogės) dalis jiems priklauso, nei kad tą dalį jie perleidžia vienam iš bendraturčių. Darytina išvada, kad VAAT pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai nepateikus visų gyvenamojo namo butų / patalpų savininkų sutikimo (susitarimo) pakeisti pastogės teisinį režimą iš bendrojo naudojimo patalpos į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą objektą pateiktų Neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projekto ir kitų dokumentų pagrindu nėra teisinio pagrindo.

14. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad pareiškėjos prašomos įregistruoti nuosavybės teisės į pateiktame 2018 m. lapkričio 2 d. Neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projekte nurodytas 665/10000 dalis (26,76 kv. m) nesukels jokių teisinių padarinių kitiems namo butų / patalpų savininkams, nes į šį projektą įtraukus papildomus butus / patalpas, turinčius teisę į ginčo pastogę (butų nuo Nr. 1 iki Nr. 8 (imtinai)), o taip pat įvertinus 79,18 kv. m rūsyje esančių patalpų ir 102,06 kv. m slėptuvės patalpų savininkų (valdytojų) turimą teisę į bendrojo naudojimo patalpų dalį, tai neabejotinai turėtų įtakos pateikto ginčo pastogės dalių paskaičiavimo projekto ar galimo visų bendraturčių susitarimo (sutikimo) teisingumui ir pagrįstumui, ką pagrįstai konstatavo VAAT.

15. Atsakovas teigia, kad pareiškėja skunde nurodo, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo gavo pažymas iš VĮ Turto banko ir Vilniaus miesto savivaldybės, patvirtinančias, jog šios institucijos neturi jokių daiktinių teisių į namo rūsio ir slėptuvės patalpas, taip pat, kad šios patalpos nėra jų apskaitomos ir įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą. Atsakovas pažymi, kad apie tokių duomenų pateikimo reikalingumą teritorinis registratorius informavo pareiškėją skundžiamame sprendime, tačiau pareiškėja tokius duomenis teikia tik bylą išnagrinėjus iš esmės apeliacinės instancijos teismui. Sprendžiant pareiškėjos pateiktų naujų įrodymų tyrimo klausimą pažymėtina, kad pareiškėja tiek skunde Komisijai, tiek skunde VAAT argumentavo, kad tokie duomenys ir dokumentai nėra reikalingi, todėl šių dokumentų pateikimo apeliacinės instancijos teismui priežastys, kurių pati pareiškėja nenurodo, nelaikytinos svarbiomis. Be to, šie dokumentai nėra įvertinti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ir VAAT, todėl jais remtis nagrinėjant iki minėtų dokumentų išdavimo priimtus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimus ir skundžiamą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. VAAT iš esmės teisingai ir pagrįstai įvertino teismui pateiktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. VILRS-2079 teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

19. Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.). Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. NTR duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Aptartos įstatymų nuostatos suponuoja, kad Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Registrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).

20. Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. K.-B. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė 2018 m. spalio 29 d. rašytinį prašymą ir 2018 m. lapkričio 6 d. prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre jos nuosavybės teisę į 26,76 kv. m ploto neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. VILRS-2079, kurį 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. cspr1-336 paliko galioti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, pareiškėjos prašymo netenkino. Sprendime teritorinis registratorius nurodė, jog pateiktame 2018 m. lapkričio 2 d. pastogės dalių paskaičiavimo projekte pašalinti ne visi ankstesniame VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. spalio 29 d. sprendime Nr. VILRS-2504 nurodyti trūkumai, t. y. minėtame projekte neteisingai paskaičiuota visų butų (patalpų) savininkams priklausanti bendrojo naudojimo patalpos dalis pastogėje – neįtraukti butai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, kurie nėra realizavę savo teisių į priklausančią pastogės dalį, pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina fakto, kad į gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančias rūsio ir slėptuvės patalpas, kurios gali būti vertinamos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, valstybės įmonė Turto bankas ir Vilniaus miesto savivaldybė neturi jokių daiktinių teisių, šios patalpos nėra jų apskaitomos ir įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą.

21. Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (1 dalis), o buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (7 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendratučių sutarimu.

22. Tam, kad Registro tvarkytojas galėtų tenkinti prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą, t. y. pagrindžiantys šio įstatymo 22 straipsnyje numatytus daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisinius pagrindus. Tokiems dokumentams keliami aiškumo ir akivaizdumo reikalavimai, kadangi teritoriniam registratoriui nesuteikti civilinio teisinio pobūdžio klausimų sprendimo įgalinimai, o kaip minėta, pavestas jau įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.

23. Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjai nepateikus teritoriniam registratoriui visų gyvenamojo namo butų savininkų (bendrosios dalinės nuosavybės bendratučių) valios išraišką (sutarimą) patvirtinančių dokumentų, registratorius pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į konkrečią dalį nekilnojamojo daikto – neįrengtos pastogės. Iš dalies sutiktina su pareiškėjos pozicija dėl rūsio ir slėptuvės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų valios trūkumo. Registro tvarkytojas, turėdamas duomenis, kad savarankiškos daiktinės teisės į gyvenamojo namo rūsio patalpas ir jame esančią slėptuvę nėra įregistruotos kitų asmenų vardu (CK 4.262 straipsnis), neturėjo pagrindo pareiškėjai nurodyti, kad prašymo tenkinimui turi būti ieškoma galimų šio nekilnojamojo turto daiktinių teisių turėtojų. Šiuo klausimu nepagrįstos ir administracinį ginčą nagrinėjusių institucijų išvados, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti teritorinio registratoriaus sprendimą dėl pareiškėjos prašymo iš esmės, ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24. Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. K.-B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė