8b73065d-bbf7-4ac8-8c8d-96ea9f93b4fc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-623-934/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17699-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.3.; 45.1.; 116.1.(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 27 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gertrūdai Karvelytei, dalyvaujant ieškovui R. M., jo atstovams advokatui Jonui Nekrašiui ir advokatei Lolitai Normantienei, atsakovui M. L., jo atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Rybakui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A.

K. bei jo atstovui D. F., R. Ž. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros atstovei L. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. M. ieÅ¡kinį atsakovui M. L., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. K., R. Ž., Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dėl 15000 Lt žalos priteisimo, ir n u s t a t ė : Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka.IeÅ¡kovas R.

M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo M. L. 15 000 lt žalos atlyginimo dėl nesÄ Å¾iningo praturtėjimo, 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2011 m. sausio 7 d. internetiniame puslapyje www.autogidas.lt radęs skelbimÄ , jog parduodamas automobilis Mercedes Benz S320, Å¡iuo skelbimu susidomėjo, susitiko su pardavėju (atsakovu) ir tÄ pačiÄ dienÄ pagal raÅ¡ytinę pirkimo – pardavimo sutartį už 15 000 Lt įsigijo minėtÄ automobilį.

Automobiliu ieÅ¡kovas juo važinėjo pats bei jo draugas K. P., iÅ¡ kurio teisėsaugos institucijos paėmė automobilį bei grÄ Å¾ino savininkui A. K. IeÅ¡kovo nuomone atsakovas, nebÅ«damas automobilio savininku, neturėjo teisės jo parduoti ieÅ¡kovui. Automobilį grÄ Å¾inus savininkui, ieÅ¡kovas patyrė žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo (T. 1, b. l. 2-3).Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (T. 1, b. l. 30-36).

Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis bei argumentais:1) IeÅ¡kovas apibÅ«dindamas atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , nurodo vienintelį argumentÄ , kad atsakovas M. L. pardavė automobilį ieÅ¡kovui automobilį, neturėdamas teisės jo parduoti, ir taip nesÄ Å¾iningai praturtėjo, tačiau nepateikė jokių kitų argumentų ar įrodymų galinčių patvirtinti, kad pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu automobilis priklausė atsakovui.

Atsakovo nuomone, automobilis įsigytas teisėtai ir atlygintinai pagal raÅ¡ytinę pirkimo – pardavimo sutartį ir, kaip sÄ Å¾iningas įgijėjas, pardavė jį ieÅ¡kovui taip pat pagal raÅ¡ytinę pirkimo – pardavimo sutartį, o ieÅ¡kovas nustojo faktiÅ¡kai valdyti ir neteko savo turto tiek dėl nusikalstamų savo draugo veiksmų, kuris buvo sulaikytas ir nuteistas už labai sunkų nusikaltimÄ , tiek dėl teisėsaugos institucijų veiksmų, ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai grÄ Å¾inusių automobilį kitam asmeniui, tiek dėl paties ieÅ¡kovo nerÅ«pestingumo, perdavusio automobilį ne kartÄ teistam už įvairius nusikaltimus asmeniui, o taip pat nereikalavusio ikiteisminio tyrimo metu grÄ Å¾inti paimto automobilio.

2) Nurodė, jog R. Ž. susipažino per interneto portale www.autogidas.lt esantį skelbimÄ , norėdamas pirkti automobilį Renault Megane II. Šį automobilį pagal pirkimo – pardavimo sutartį iÅ¡ R. Ž. nusipirko bei vežant R. Ž. į namus, Å¡is jam parodė dar vienÄ automobilį pardavimui, t.y. minėtÄ ginčo automobilį Mercedes Benz S320. Atsakovas susidomėjo Å¡iuo pasiÅ«lymu ir nusipirko pagal 2010-11-22 raÅ¡ytinę pirkimo – pardavimo sutartį šį automobilį iÅ¡ R.

Ž. Parduodamas šį automobilį R. Ž. patvirtino, kad automobilis nuosavybės teise priklauso jam ir jis turi teisę jį parduoti, o tuo metu vieÅ¡ajame registre nebuvo jokių duomenų apie Å¡io automobilio areÅ¡tus ar disponavimo apribojimus. Sudarydamas sutartį, atsakovas R. Ž. sumokėjo 14 000 litų, o likusiÄ dalį įsipareigojo sumokėti po registracijos duomenų apie automobilio savininkÄ pakeitimo metu. 2011 m. sausio mėnesį atsakovas nutarė automobilį Mercedes Benz S320 parduoti ir apie jo pardavimÄ paskelbė atitinkame interneto portale.

Pagal skelbimÄ atsakovui paskambino ieÅ¡kovas, kuris 2011-01-07 susitiko su atsakovu ir sutiko šį automobilį pirkti. Už parduotÄ automobilį atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo 15 000 lt sumÄ ir pasirašė 2011-01-07 raÅ¡ytinę pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovo nuomone, jis elgėsi teisėtai, atlygintinai įsigijo ginčo automobilį ir teisėtai šį automobilį pardavė ieÅ¡kovui.

3) IeÅ¡kovo nuomone, ginčo automobilis Mercedes Benz S320 nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui R. M., kaip sÄ Å¾iningam Å¡io turto įgijėjui, pats atsakovas sÄ Å¾iningai šį automobilį įgijo iÅ¡ piliečio R. Ž. pagal raÅ¡ytinę pirkimo – pardavimo sutartį. Sandorių sudarymo metu nebuvo jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti automobilio perleidimo teisėtumu, kadangi tiek VÄ® „Regitra“ vieÅ¡ajame transporto priemonių registre, tiek policijos duomenų bazėje nebuvo duomenų apie automobilio areÅ¡tus ar disponavimo apribojimus.

Taip pat visus asmenis dalyvavusius automobilio perleidimo santykiuose, siejo atitinkamos sutartys, kurios iki Å¡iol nustatyta tvarka nebuvo nuginčytos ir pripažintos negaliojančiomis.4) Tarp A. K. ir R. Ž. sudaryta sutartis nenumatė draudimo perleisti automobilį tretiesiems asmenims, todėl prokuratÅ«ra, remdamasi tik vieÅ¡ojo registro duomenimis ir paties A. K. praÅ¡ymu, nesuteikdama ypatingos reikÅ¡mės sudarytų raÅ¡ytinių sandorių faktui, neteisėtai grÄ Å¾ino automobilį A. K.Tretysis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A.

K. pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo nuomonės neturi. PaaiÅ¡kino, kad automobilis Mercedes Benz S320 priklauso jam kaip teisėtam turto savininkui. 2010-09-28 buvo sudaręs dėl Å¡io automobilio su piliečiu R. Ž. pirkimo iÅ¡simokėtinai sutartį. Pagal Å¡iÄ sutartį R. Ž. įsipareigojo už maÅ¡inÄ sumokėti Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpyje 36 000 lt sumÄ , tačiau per numatytÄ laikotarpį visų pinigų nesumokėjo ir, kadangi sutartis 2011-05-20 pasibaigė, gindamas savo teises, kreipėsi su pareiÅ¡kimu į policijÄ .

Vėliau tretysis asmuo sužinojo, kad pilietis R. Ž., be jo sutikimo, perdavė šį automobilį tretiesiems asmenims, po ko automobilis buvo sulaikytas ir saugomas Å iaulių apskrities VPK. Jam kaip automobilio savininkui nebuvo praneÅ¡ta apie automobilio perdavimÄ tretiesiems asmenims, nieko bendro su asmenimis, tame tarpe ir su atsakovu M. L., neturi, bet kaip suprato, tai automobilis buvo neteisėtai perpardavinėjamas, todėl buvo pažeistos jo, kaip teisėto Å¡io turto savininko, teisės, todėl Å¡is automobilis buvo sugrÄ Å¾intas jam (T. 1, b. l. 24-25).Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra pateikė teismui atsiliepimÄ bei raÅ¡ytinius paaÅ¡ikinimus, kuriuose nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (T. 1, 190-193; t. 2, b. l. 46-48).

Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

1) Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra nėra juridinis asmuo, o tik juridinio asmens filialas, todėl ji negali bÅ«ti Å¡ioje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, dėl Å¡ios priežasties į civilinės bylos nagrinėjimÄ turi bÅ«ti įtrauktas tinkamas dalyvis – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra.2) IÅ¡ 2010-11-22 sutarties, sudarytos tarp R. Ž. ir M. L., turinio, matyti, M. L., įsigydamas automobilį suprato, kad jam jį parduoda ne savininkas, tačiau jam Å¡i aplinkybė buvo nesvarbi, dėl Å¡ios priežasties M. L. valdymas minėto automobilio nėra pripažįstamas teisėtu, o jis pats nėra sÄ Å¾iningas įgijėjas.

3) Atsakovas nebuvo automobilio savininku, todėl neturėjo teisės jo perleisti ieÅ¡kovui.4) IeÅ¡kovas taip pat nėra laikytinas sÄ Å¾iningu įgijėju. Automobilio perdavimo metu ieÅ¡kovui buvo žinoma, jog automobilis registruotas A. K. vardui, tačiau ieÅ¡kovas nesiėmė priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovas turi teisę parduoti automobilį. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas palaikė ir iÅ¡ esmės atkartojo ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai ieÅ¡kovas nurodė, jog atsakovas jį apgavo.

Rado skelbimÄ â€žAutogidas“, kad parduodamas automobilis Mercedes Benz. Paskambinus nurodytu telefonu su pardavėju buvo susitarta susitikti Vilniuje. Paklausus, ar pardavėjas turi automobilio nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, pardavėjas nurodė, jog turi automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, t.y. dokumentus, jog automobilį yra nupirkęs iÅ¡ kito pardavėjo. Atsakovui atvykus į sutartÄ vietÄ , atsakovas paaiÅ¡kino, jog automobilio pirkimo–pardavimo sutartį paliko namuose, nepateikė dokumento, jog jam priklauso automobilis.

Iš automobilio registracijos liudijimo buvo matyti, jog automobilis priklausė A. K. Apie R. Ž. ieškovas nieko nežinojo. Automobilio perdavimo metu atsakovui sumokėjo 15000 litų. Po automobilio perdavimo, ieškovas skambino atsakovui, prašydamas sutvarkyti dokumentus, kad automobilis galėtų būti perregistruotas ieškovo vardu, tačiau atsakovas liepė palaukti. Vėliau automobilį perdavus naudotis draugui, jis buvo areštuotas ir perduotas A. K. (T. 1, b. l. 142-160; t. 2, b. l. 58-59). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas iš esmės palaikė ir atkartojo atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

Atsakovas M. L. papildomai paaiškino, jog sutarties sudarymo metu žinojo, jog automobilis registruotas A. K. vardu, tačiau manė, jog jis priklauso R. Ž. Perduodant automobilį R. Ž. minėjo, jog mėnesio eigoje sutvarkys visus reikiamus dokumentus, kad automobilis būtų perrašytas jo vardu. Su R. Ž. buvo sutarta, kad neperrašius automobilio Mercedes Benz mano vardu, nebus gražinta likusi nesumokėtos 5000 Lt sumos dalis. Nebuvo suinteresuotas automobilio registravo savo vardu, kadangi nereikėjo sumokėti likusios 5000 Lt sumos.

Parduodant automobilį ieÅ¡kovui žinojo, jog jis registruotas A. K. vardu (T. 2, b. l. 142-160).Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstyta pozicijÄ , prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Pažymėjo, jog R. Ž. netapo automobilio savininku, negalėjo jo perleisti atsakovui, o atsakovas, neturėdamas nuosavybės teisių, neturėjo teisės jo perleisti ieÅ¡kovui (T. 2, b. l. 58-59). Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A.

K. paaiÅ¡kino, jog su R. Ž. 2010-09-28 sudarė sutartį, pagal kuriÄ perdavė automobilį R. Ž., o R. Ž. įsipareigojo už jį atsiskaityti dalimis bei buvo susitarta, kad tik pilnai atsiskaičius su A. K., automobilis bus perraÅ¡ytas R. Ž. vardu, o nesumokėjus likusios dalies, automobilis turės bÅ«ti grÄ Å¾intas A. K. PaaiÅ¡kino, jog jam nebuvo žinoma, kad R. Ž. automobilį perdavė atsakovui. R. Ž. telefonu sakydavo, jog automobilis yra pas jį. Tik vėliau, kuomet automobilis buvo areÅ¡tuotas policijos, iÅ¡ policijos pareigÅ«nų sužinojo, jog automobilis buvo perduotas tretiems asmenims.

Iki Å¡iol R. Ž. dalį skolos už automobilį nėra grÄ Å¾inęs (T. 2, b. l. 58-59).  Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. Ž. paaiÅ¡kino, jog su A. K. 2010-09-28 sudarė sutartį, kurios pagrindu automobilis jam buvo perduotas. PaaiÅ¡kino, jog Å¡alys buvo susitarusios, jog automobilis jo vardu bus registruotas ir perduotas nuosavybės teise, kai jis (R. Ž.) pilnai atsiskaitys su A. K. pagal minėtÄ sutartį. Taip pat paaiÅ¡kino, jog buvo pažįstamas su atsakovu M.

L., kadangi tekdavo iÅ¡ jo skolintis pinigų. Tačiau pinigų skoloms grÄ Å¾inti neturėjo, todėl atsakovas M. L. pareikalavo jam perduoti automobilį Mersedes Benz, nurodydamas, kad automobilį grÄ Å¾ins, kai bus sumokėta skola. PaaiÅ¡kino, jog atsakovui M. L. buvo žinoma, kad automobilis R. Ž. nepriklauso, žinojo, kad tik tuomet, kai iÅ¡simokėsiu A. K. už automobilį, galėsiu jį parduoti atsakovui. Nurodė, jog jam nebuvo žinoma, kad atsakovas vėliau pardavė automobilį ieÅ¡kovui (T. 2, b. l. 58-59).IeÅ¡kinys tenkintinas.Ginčo esmė.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių iÅ¡ esmės kilo dėl pinigų, sumokėtų už automobilį Mercedes Benz S320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris teisėsaugos institucijų sprendimu buvo grÄ Å¾intas A. K., grÄ Å¾inimo pirkėjui. Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia žalos atlyginimÄ reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau teismas nėra saistomas Å¡alių pateiktu teisiniu vertinimu. Teisinių santykių kvalifikavimÄ bei jiems taikytinÄ teisės normÄ parenka bylÄ nagrinėjantis teismas.

Pirkimo – pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktÄ pirkėjui nuosavybės (ar patikėjimo teise), o pirkėjas – priimti daiktÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ (susitartÄ ) kainÄ (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas privalo parduodamÄ daiktÄ perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti savo turėtÄ nuosavybės teisę į perduodamÄ daiktÄ . Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektÄ ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 4.48, 6.317 straipsniai).

Taigi daikto pardavimas reiÅ¡kia nuosavybės teisių į daiktÄ ir nupirkto daikto realų perdavimÄ . Tik esant Å¡iai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku. Pažymėtina, kad daikto pirkėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ arba iÅ¡ pardavėjo, arba iÅ¡ deliktÄ padariusio asmens, tačiau rinktis atsakingÄ asmenį yra pirkėjo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).

Pardavėjo pareiga perduoti daiktÄ apima ir jo pareigÄ patvirtinti daikto nuosavybės teisę. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantijos pagal įstatymÄ taisyklė reiÅ¡kia, kad ne tik perduodamo daikto kokybė, bet ir jo nuosavybės teisės priklausymas pardavėjui, yra vienas esminių reikalavimų jam vykdant pareigÄ perduoti daiktÄ . Taigi, pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės nuosavybės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003).

Automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). O automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Taigi automobilio registracija asmens vardu nėra juridinis faktas, sukuriantis to asmens nuosavybės teisę, nes ši įgyjama tik CK 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais.

Vis dėlto automobilio registracijos duomenys yra vienas iÅ¡ įrodymų, galinčių patvirtinti nuosavybės teisę. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad automobilis yra kilnojamasis daiktas. Jam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokį daiktÄ patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio mėn. 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Tačiau asmens nuosavybės teisę į automobilį patvirtinantys registravimo duomenys teisme gali bÅ«ti paneigiami kitais įrodymais, tai savo ruožtu bÅ«tų teisinis pagrindas keisti registravimo duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011).Kilus ginčui dėl daikto nuosavybės teisės, bÅ«tent pardavėjui tenka naÅ¡ta įrodyti, jog jis buvo daikto savininkas daikto perdavimo metu ir jog jis perdavė nuosavybės teisę daikto pirkėjui.

Tokia iÅ¡vada, be kita ko, daroma remiantis tuo, kad paskutinis daikto pirkėjas paprastai nėra susijęs teisiniais santykiais su asmeniu, iÅ¡ kurio pardavėjas įsigijo daiktÄ , todėl neturi arba turi labai ribotas galimybes įrodyti arba paneigti pardavėjo nuosavybės teisės įgijimÄ . Teisė nereikalauja neįmanomų dalykų (lot. lex non cogit ad impossibilia), todėl, tarp pardavėjo ir pirkėjo kilus ginčui dėl perleisto daikto, pardavėjas privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius perleisto daikto nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad automobilis Mercedes Benz S320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas A. K. vardu (T. 1, b. l. 5). 2010-09-28 tarp R. Ž. ir A. K. sudaryta sutartis, kurioje nurodyta, kad A. K. už 36 000 pardavė išsimokėtinai automobilį Mercedes Benz S320 R. Ž. R. Ž. įsipareigojo A. K. mokėti kas mėnesį (6 mėnesius) įmokas iki 20 mėnesio dienos po 6000 Lt. Sutartyje pažymima, kad visa suma turi būti sumokėta iki 2011-05-20, o R. Ž. pilnai nesumokėjus už automobilį, automobilis liks A.

K. nuosavybėje, taip pat A. K. liks ir pinigai, kurie buvo sumokėti už automobilį (T. 1, b. l. 44). Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kus reikalavimus, A. K. ir R. Ž. paaiÅ¡kinimais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis), nustatyta, kad Å¡alys, sudarydamos minėtÄ sutartį, iÅ¡ esmės sutarė, jog automobilis R. Ž. nuosavybėn bus perduotas tik tuo atveju, jeigu bus pilnai atsiskaityta su A. K. (T. 2, b. l. 58-59). Aplinkybę, jog R. Ž. automobilio savininku taps tik po to, kai sumokės visÄ pinigų sumÄ â€“ 36 000 Lt, įrodo ir paties R.

Ž. bei A. K. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b. l. 49; 2011-10-10 liudytojų apklausos protokolas; 2011-10-04 įtariamojo apklausos protokolas). Remiantis trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais byloje nustatyta, jog R. Ž. nesumokėjo sutartyje numatytos kainos, nors raÅ¡tu buvo raginamas jÄ sumokėti arba grÄ Å¾inti automobilį (T. 1, b. l. 46; t. 2, 58-59). Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vadÄ , kad tarp R. Ž. ir A. K. susiklostė pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai teisiniai santykiai bei nuosavybės teisė minėtos sutarties pagrindu pirkėjui neperėjo, kadangi pirkėjas R.

Ž. nesumokėjo visos sutartyje numatytos kainos (CK 6.411 straipsnio 1 dalis, 6.413 straipsnis). 2010-11-22 tarp R. Ž. ir M. L. buvo sudaryta sutartis, kurioje nurodyta, kad R. Ž. pardavė automobilį Mercedes Benz S320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), M. L. Sutartyje nurodyta, jog dėl tam tikrų priežasčių automobilis registruotas draugo vardu, automobilio perregistruoti negalima. Sutartyje nurodyta, kad R. Ž. iÅ¡ M. L. už automobilį gavo 14 000 Lt sumÄ , o likusius 5000 Lt gaus vėliau, perraÅ¡ius automobilį M.

L. vardu. Ž. Ž. įsipareigojo perraÅ¡yti automobilį iki gruodžio 22 d. (T. 1, b. l. 40). Atsižvelgiant į sutartyje nurodytas aplinkybes, jog automobilis registruotas kito asmens vardu ir jo perregistruoti negalima, o duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti iÅ¡vadÄ , jog automobilis buvo perraÅ¡ytas (iki gruodžio 22 d.) M. L. vardu, atsakovas nepateikė, konstatuotina, kad automobilis nuosavybės teise nepriklausė R. Ž. (CK 4.48 straipsnis) ir Å¡ios aplinkybės buvo žinomos atsakovui.

Aplinkybę, jog sudarant sutartį, atsakovas buvo informuotas, kad automobilis nuosavybės teise nepriklauso R. Ž., taip pat patvirtina R. Ž. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (T. 2, b. l. 58-59) bei paties atsakovo M. L. paaiškinimai, jog R. Ž. sutarties sudarymo metu žadėjo sutvarkyti dokumentus, reikiamus automobilio perrašymui jo vardu, tačiau prisiimto įsipareigojimo neįvykdė (T. 1, b. l. 151-152). Ikiteisminio tyrimo metu atsakovo duoti parodymai, jog automobilis negali būti registruojamas atsakovo vardu, nes jis priklauso R.

Ž. draugui, taip pat įrodo, jog atsakovui buvo žinoma, kad automobilis nepriklausė R. Ž. (T. 1, b. l. 137-139). Tačiau nepaisant to, atsakovas, įdėjo skelbimÄ Ä¯ www.autogidas.lt, jog parduodamas Mercedes Benz automobilis (T. 1, b. l. 139). Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatuotina, jog sutarties, sudarytos tarp R. Ž. ir M. L., pagrindu, automobilis nebuvo perleistas ir negalėjo bÅ«ti perleistas atsakovui nuosavybės teise, kadangi R. Ž. nebuvo automobilio savininkas ir tai buvo žinoma atsakovui (CK 4.48 straipsnis). 2011-01-07 M.

L. ir R. M. pasirašė ir apsikeitė raÅ¡teliais, kuriuose nurodyta, jog M. L. pardavė R. M. automobilį Mercedes Benz S320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 50-51) bei atsakovas perdavė pastarÄ jį automobilį ieÅ¡kovui. Å alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog ieÅ¡kovas atsakovui už automobilį sumokėjo 15000 Lt. Ginčo dėl sumokėtos sumos tarp Å¡alių nekilo. Å ių byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tarp M. L. ir R. M. 2010-01-07 buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.159 straipsnis, 6.305 straipsnio 1 dalis).

Tačiau nagrinėjamoje byloje nustačius, jog atsakovas, nebÅ«damas automobilio savininku, neturėjo teisės parduoti automobilio, teismas konstatuoja, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2011-01-07 sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis (T. 1, b. l. 50-51) yra niekinė, kadangi prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnis, 4.48 straipsnio 1 dalis, 6.307 straipsnio 1 dalis, 6.317 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju konstatavus, jog sutartis yra niekinė, Å¡alys negali bÅ«ti grÄ Å¾intos į pradinę padėtį, kadangi atsakovas pardavė ne sau priklausantį daiktÄ , kuris Å¡iuo metu yra grÄ Å¾intas savininkui A.

K. (T. 1, b. l. 71-72). Dėl to nagrinėjamu atveju taikytina vienaÅ¡alė restitucija, pagal kuriÄ atsakovas turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 15 000 Lt sumokėtÄ sumÄ (CK 6.323 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog įstatymo tiesiogiai leidžiama pirkėjui, iÅ¡ kurio paimamas automobilis, reikalauti pardavėjÄ grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ . Å iÄ pirkėjo teisę suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktÄ nebÅ«damas teisėtas jo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011).

Papildomai teismas pažymi, jog remiantis R. Ž. paaiÅ¡kinimais (T. 2, b. l. 58-59) bei paties atsakovo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (T. 1, b. l. 137-139), nustatyta, kad atsakovui kilus įtarimų, jog R. Ž. gali negrÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovo pasiskolintų pinigų bei pareikalauti grÄ Å¾inti automobilį Mercedes Benz, atsakovas nedelsiant jį perleido ieÅ¡kovui, nors atsakovas žinojo (turėjo žinoti), jog automobilis nuosavybės teise jam nepriklausė, taip pat nepriklausė ir R. Ž., o ateityje pirkėjas gali turėti neigiamų pasekmių, automobilio savininkui pareikalavus jį grÄ Å¾inti.

Toks atsakovo elgesys, teismo vertinimu, nesuderinamas su CK 1.137 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios įpareigoja asmenis laikytis įstatymų, įgyvendinant savo teises, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Atsakovas, atskirsdamas į ieÅ¡kinį, įrodinėja, jog automobilis Mercedes Benz neteisėtai buvo grÄ Å¾intas savininkui A. K. Tačiau pastarosios atsakovo nurodytos aplinkybės nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Be to, ieÅ¡kovas (pirkėjas) neginčija automobilio grÄ Å¾inimo A. K. pagrįstumo bei nereikalauja nuostolių iÅ¡ atsakovo atlyginimo.Atsakovas taip pat įrodinėja, jog ieÅ¡kovas automobilį prarado dėl jo draugo K. P. neteisėtų veiksmų, kuomet automobilis buvo paimtas teisėsaugos institucijų bei gražintas savininkui A. K. Å ios atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieÅ¡kinį atmesti bei nėra reikÅ¡mingos sprendžia sumokėtos sumos grÄ Å¾inimo klausimÄ , kadangi Å¡iuo atveju atsakovo pareiga grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pinigus atsirado ne dėl to, kad automobilis teisėsaugos institucijų sprendimu buvo grÄ Å¾intas savininkui, o dėl to, kad atsakovas, nebÅ«damas teisėtu automobilio savininku, pardavė jį ieÅ¡kovui ir minėta aplinkybė jam buvo žinoma. Kiti Å¡alių nurodyti argumentai, aplinkybės, teismo vertinimu, neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. IeÅ¡kovas taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Tenkinus reikalavimÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo sumokėtÄ 15000 Lt sumÄ , iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytÄ dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali bÅ«ti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010).Pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ieÅ¡kovas patyrė bylinėjimo 1500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (T. 1, b. l. 7-9; t. 2, b. l. 5-6), 300 Lt iÅ¡laidų, susijusių antstolio veiksmų, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, atlikimu (T. 2, b. l.

7) bei 450 Lt žyminio mokesčio (T. 1, b. l. 9). IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 700 Lt. Mažinant atsakovo patirtas iÅ¡laidas atsižvelgta į parengtų procesinių dokumentų apimtį (2 psl.) ir jų turinį (nurodytos faktinės aplinkybės) bei atstovų pasirengimÄ bylos nagrinėjimui. IeÅ¡kovas taip pat prašė priteisti kelionės iÅ¡ Å iaulių į Vilnių iÅ¡laidas – 279,69 Lt (T. 2, b. l. 54). PraÅ¡ymas netenkintinas, kadangi ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų realumÄ bei jų dydį (nenurodyta automobilio markė, variklio darbinis tÅ«ris, kuro sunaudojimas, pravažiuotų kilometrų skaičius ir pan.).

Viso iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistina 1450 Lt (450+300+700) bylinėjimosi iÅ¡laidų. VirÅ¡ijančios priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį atsakovo patirtos iÅ¡laidos vertinamos kaip neatitinkančios iÅ¡laidų kriterijų – bÅ«tinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis Å¡alies iÅ¡laidavimas, tenkantis jai pačiai.PraÅ¡ymÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas taip pat pateikė trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A.

K. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog A. K patyrė 2050 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (T. 1, b. l. 108-109; t. 2, b. l. 50-51). Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau ir Å¡ie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir Å¡alys, iÅ¡skyrus tam tikras įstatymo nustatytas iÅ¡imtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi iÅ¡laidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Trečio asmens praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 400 Lt. Mažinant atsakovo patirtas iÅ¡laidas atsižvelgta į parengtų procesinių dokumentų apimtį (1 psl. teksto) ir jų turinį (iÅ¡dėstytos faktinių aplinkybės) (T. 1, b. l. 24-25) bei pasirengimÄ bylos nagrinėjimui. VirÅ¡ijančios priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį atsakovo patirtos iÅ¡laidos vertinamos kaip neatitinkančios iÅ¡laidų kriterijų – bÅ«tinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis Å¡alies iÅ¡laidavimas, tenkantis jai pačiai.BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 97,79 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Tenkinus ieÅ¡kinį, minėtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :              IeÅ¡kinį tenkinti.              Priteisti iÅ¡ atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 15 000 Lt už sumokėtÄ automobilį Mercedes Benz S320, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), 5 proc. metininių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (15000 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2013-05-28 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 1450 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.              Priteisti iÅ¡ atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečio asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo M.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 97,79 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.             Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                               Žilvinas Terebeiza