8b72d659-e2e0-4f29-b942-6a3671a8a663 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinės bylos Nr. e2-238-577/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01536-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.2; (S) 3.2.4.11; 3.2.6.5 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, sekretoriaujant Renatai Kazlienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo E. K. atstovui adv. Deividui Valiuliui, atsakovo R. W. atstovams adv. Irinai Lemežytei, Simui Gudynui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. K. netiesioginį ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Meicė“ vardu, atsakovui R. W. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Trakų investicijos“. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovas E. K. kreipėsi į teismÄ su netiesioginiu ieÅ¡kiniu atsakovui R. W., kurį patikslinęs, praÅ¡o CK 1.91 str., 1.82 str., 1.81 str., 1.80 str. pagrindu pripažinti tarp atsakovo ir UAB „Meicė“ 2007-05-23 sudarytÄ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ab initio; taikyti restitucijÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo BUAB „Meicė“ naudai 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo iÅ¡ atsakovo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo atstovas, palaikydamas procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, paaiÅ¡kino, kad 2007-05-23 tarp atsakovo ir UAB „Meicė“ buvo sudaryta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas perleido UAB „Meicė“ 100 proc. UAB „Trakų investicijos“ akcijų už 1 075 000 Eur. UAB „Meicė“ atsakovui už įgytas akcijas pavedimu sumokėjo 1 066 561 Eur. Pažymėjo, jog UAB „Trakų Investicijos“ JAR įregistruota 2007-04-05, atsakovas R.

W. buvo Å¡ios įmonės steigėju ir registruotas vieninteliu akcininku nuo 2007-04-05 iki 2007-07-05, ir nuo 2007-04-05 iki 2009-07-31 įmonės vadovu; nuo pat bendrovės įregistravimo iki Å¡ios dienos jos įstatinis kapitalas 10 000 Lt (2 896,20 Eur), o vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur. Ginčo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu bendrovė neturėjo jokio vertingo turto; tačiau jau 2007-05-25 tarp UAB „Trakų investicijos“ ir UAB „Meicė“ buvo sudaryta beprocentinė paskolos sutartis, kuria paskolos davėjas UAB „Meicė“ suteikė UAB „Trakų investicijos“ 1 180 000 Eur paskolÄ . 2007-10-17 UAB „Trakų investicijos“ (paskolos gavėjas) ir UAB „Meicė“ (paskolos davėjas) sudarė dar vienÄ beprocentinę paskolos sutartį dėl 123 000 Eur; 2007-05-24 atsakovas (paskolos davėjas) su UAB „Meicė“ (paskolos gavėjas) taip pat sudarė paskolos sutartį dėl 275 000 Eur paskolos suteikimo. 1.2.

Atsakovas, bÅ«damas UAB „Trakų investicijos“ vadovu, lėšas, kurias UAB „Meicė“ paskolino bendrovei, naudojo turto įgijimui; buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias bendrovė už UAB „Meicė“ skolintas lėšas įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ už 4 069 411,80 Lt (1 178 583,12 Eur), o bÅ«tent: a/ Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo 2007-04-26 sutartimi įsigijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - grÅ«dų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 2 090 000 Lt (605 305,84 Eur).

Turto priėmimo perdavimo aktas pasiraÅ¡ytas 2007-05-30; b/ Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo 2007-05-29 sutartimi įsigijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 612 000 Lt (177 247,45 Eur).

Turto priėmimo perdavimo aktas pasiraÅ¡ytas 2007-06-13; c/ Žemės sklypo pirkimo - pardavimo 2007-06-28 sutartimi įsigijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1 129 411,80 Lt (327 100,27 Eur). Turtas perėjo bendrovės nuosavybėn nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos (2007-06-28); d/ Pastato pirkimo - pardavimo 2007-10-26 sutartimi įsigijo pastatÄ - verÅ¡idę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 238 000 Lt (68 929,56 Eur) kainÄ .

Turtas perėjo bendrovės nuosavybėn nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos (2007-10-26). 1.3. Anot ieÅ¡kovo atstovo, pirmasis galutinis atsiskaitymas ir nuosavybės perėjimas pagal pirkimo- pardavimo sutartis įvyko jau sudarius ginčo sutartį ir UAB „Meicė“ suteikus paskolas UAB „Trakų investicijos“, be to, įgyto turto kaina (1 178 583,12 Eur) iÅ¡ esmės tapati pagal 2007-05-25 Paskolos sutartį UAB „Meicė“ bendrovei suteiktos paskolos sumai (1 180 000 Eur), patvirtina, jog iÅ¡ tikrųjų turto įsigijimÄ finansavo pati naujoji bendrovės akcininkė UAB „Meicė“, ir dėl to jai atsirado skoliniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims.

Tai, anot ieÅ¡kovo, patvirtina ir tai, kad UAB „Meicė“ įgijo iÅ¡ esmės bevertės bendrovės akcijas net už 1 075 000 Eur kainÄ , skolinosi pinigus iÅ¡ trečiųjų asmenų menkaverčiam bendrovės turtui įgyti. 1.4. Akcentavo, kad 2009-08-07 UAB „Meicė“ sudarė Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Meicė“ perleido 100 proc. bendrovės akcijų už 10 000 Lt (2 896,20 Eur) kainÄ , t. y. lygiÄ Ä¯statinio kapitalo dydžiui. Be to, teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vadose nustatyta, kad UAB „Trakų investicijos“ akcijų vertė 2007-05-23 Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp R.

W. ir UAB „Meicė“, sudarymo dienÄ buvo 2 896 Eur. 1.5. IeÅ¡kovo atstovo teigimu, 2007-05-23 UAB „Trakų investicijos“ Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp R. W. ir UAB „Meicė“, pripažintina negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sutartis, sudaryta dėl apgaulės, CK 1.82 straipsnio pagrindu, kaip sutartis, prieÅ¡taraujanti juridinio asmens teisnumui, bei CK 1.81 straipsnio pagrindu yra niekinė ir negalioja, nes prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat yra niekinė, kadangi buvo pažeistas sÄ Å¾iningumo principas, todėl ginčo sutartis, anot ieÅ¡kovo, prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisėms normoms. 1.5.1.

Pažymėjo, jog atsakovas potencialiems investuotojams ir UAB „Meicė“ pristatinėjo „investicinį projektÄ â€œ, apgaule įtikinėjo asmenis, kad tariamas „investicinis projektas“ yra realus ir naudingas, o žemės sklypai – itin vertingi, ir kad juose galima vystyti „investicinį projektÄ â€œ. Tačiau nekilnojamasis turtas nebuvo vertingas, taip pat ir atsakovo nurodomas „investicinis projektas“ nebuvo nei naudingas, nei realus. Atsakovas dėl Å¡ių aplinkybių apgavo UAB „Meicė“ ir investavusius asmenis.

Akcijų kaina, 371 kartÄ didesnė nei jų vertė, buvo mokama remiantis atsakovo teiginiais dėl tariamų trečiojo asmens investicijų į vertingus nekilnojamojo turto objektus, kuriuos tariamai bus galima iÅ¡vystyti. Pažymėjo, kad UAB „Meicė“ vadovas J. J. S. ir kiti užsienio valstybių piliečiai buvo menkai nusimanantys Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje. Tai patvirtina ir tas faktas, jog tame „investiciniame pasiÅ«lyme“ buvo bandoma pristatyti T., lyginant juos su Airijos geografiniais objektais („T. galima bÅ«tų lyginti su Airijoje esančiu Kilarnėjaus nacionaliniu parku (10000 hektarų / 24700 akrų), kuris yra už maždaug 15 mylių nuo Dublino centro“). 1.5.2.

UAB „Meicė“ buvo įsteigta teisėtos veiklos vykdymo ir pelno siekimo tikslais, todėl ginčo sutartis, pagal kuriÄ mokėta nepagrįstai didelė kaina už akcijas, neatitiko ir negalėjo atitikti UAB „Meicė“ veiklos tikslo siekti ekonominės naudos, kurio įgyvendinimui UAB „Meicė“ ir buvo įsteigta. Sutarties sudarymo metu nebuvo realiai vykdomas joks „investicinis projektas“, į kurį bando apeliuoti atsakovas, taip pat UAB „Trakų investicijos“ neturėjo jokio turto, o jis buvo įgytas nepagrįstai didele kaina tik pačios UAB „Meicė“ skolintomis lėšomis, pasiskolintomis iÅ¡ trečiųjų asmenų.

Vadinasi, ir akcijų vertė buvo tik nominali (2 896,20 Eur), nors perleista už 371 kartÄ didesnę kainÄ nei jų vertė (1 075 000 Eur) ir Å¡i kaina apmokėta taip pat skolintomis lėšomis. 1.5.3. Anot ieÅ¡kovo, sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ai tvarkai ir gerai moralei; pagrindinis atsakovo tikslas buvo apgauti UAB „Meicė“, į jÄ investavusius asmenis bei gauti nepagrįstai dideles pinigines sumas UAB „Meicė“ ir į jÄ investavusių asmenų sÄ skaita. Tai yra nesuderinama su sÄ Å¾iningumo principu, atitinkamai ir vieÅ¡a tvarka bei gera morale, todėl sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia ir CK 1.81 str. pagrindu. 1.5.4.

Teigia, jog buvo pažeistas sÄ Å¾iningumo principas, todėl sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisėms normoms ir dėl to taip pat yra niekinė (CK 1.80 str.). 1.6. Nesutiko su atsakovo argumentais nei dėl ieÅ¡kovo teisės reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį, nei dėl praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį; mano, kad jie nepagrįsti ir atmestini. Tačiau pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad bÅ«tų pagrindas tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, praÅ¡o praleistÄ senaties terminÄ atnaujinti dėl svarbių priežasčių.

2. Atsakovo atstovai, bylos nagrinėjimo metu palaikydami procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad UAB „Trakų investicijos“ buvo įsteigta turint tikslÄ Trakų rajono savivaldybėje įsigyti žemės sklypus (kartu su juose esančiais statiniais), juos iÅ¡vystyti parengiant reikiamus teritorijų planavimo dokumentus ir gaunant statybos leidimus vieÅ¡bučio/ poilsiavietės statybai bei, priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus, parduoti pasirinktam vieÅ¡bučių operatoriui arba iÅ¡vystytus žemės sklypus tik su statybos leidimu, arba pastatyti vieÅ¡butį / poilsiavietę ir parduoti žemės sklypus su pastatytu vieÅ¡bučiu/ poilsiaviete.

UAB „Trakų investicijos“ steigėju ir vieninteliu akcininku iki visų UAB „Trakų investicijos“ akcijų pardavimo UAB „Meicė“ ginčo 2007 m. gegužės 23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi buvo atsakovas R. W.. Investicinio projekto įgyvendinimui buvo reikalingos didelės investicijos, todėl atsakovas kartu su J. J. S. (vieninteliu UAB „Meicė“ steigėju ir akcininku ir tuo metu UAB „Meicė“ vadovu) sutarė pasiÅ«lyti jiems žinomiems asmenims investuoti į minėtÄ projektÄ , tokiu bÅ«du pritraukiant projekto vystymui reikiamų lėšų.

Investiciniame pasiÅ«lyme buvo nurodyta: a/ objekto kaina – 2 337 500 Eur, į kuriÄ Ä¯skaičiuotos ir su sandoriu susijusios sÄ naudos – įmonės įsteigimas, teisinės iÅ¡laidos ir kt., taip pat į jÄ buvo įskaičiuota tiek UAB „Trakų investicijos“ tuo metu įsigyjamo ir sutarto įsigyti nekilnojamojo turto kaina (t. y. 1 178 583,12 Eur), tiek ir UAB „Trakų investicijos“ akcijų kaina, kuriÄ UAB „Meicė“ sumokėjo atsakovui už UAB „Trakų investicijos“ akcijas pagal ginčo 2007 m. gegužės 23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; b/ 10 proc. akcijų paketas kainuotų 275 000 Eur, 5 proc.

– 137 500 Eur, o už 302 500 Eur būtų galima įsigyti 11 proc. akcijų. Investuotojams siūloma 1 proc. akcijų paketo arba 1 akcijos kaina buvo 27 500 Eur. Investicijų pritraukimui buvo pasirinkta UAB „Meicė“. Buvo nuspręsta, jog tam, kad UAB „Meicė“ galėtų įsigyti projekto bendrovės – UAB „Trakų investicijos“ – akcijas ir pastarajai paskolinti lėšų, reikalingų projekto įgyvendinimui reikiamo turto įsigijimui, vietoj UAB „Meicė“ įstatinio kapitalo didinimo išleidžiant papildomų akcijų ir jas įgyjant investuotojams, kiekvienas investuotojas, įsigydamas esamas UAB „Meicė“ akcijas iš J.

J. S., papildomai suteiks UAB „Meicė“ atitinkamÄ paskolÄ , kurios suma priklausys nuo įsigyjamų akcijų skaičiaus (t. y. 1 akcija = 27 500 Eur paskola, kaip ir buvo nurodyta investiciniame pasiÅ«lyme). Ä®gyvendinant šį investicijų pritraukimÄ J. J. S. pagal 2007-05-24 ir 2007-07-06 sudarytas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis trylikai investuotojų (įskaitant ir atsakovÄ ) perleido 90 proc. UAB „Meicė“ akcijų, o nauji akcininkai suteikė paskolas. UAB „Meicė“, panaudodama akcininkų suteiktų paskolų lėšas, atsiskaitė pagal ginčo 2007 m. gegužės 23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir suteikė UAB „Trakų investicijos“ paskolas, už kurias UAB „Trakų investicijos“ įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ . 2.1.

A. K. 2008-04-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 100 proc. UAB „Meicė“ akcijų už 3 712 355 Eur; pirkimo kainos dalį – 2 474 900 Eur (lygi visų UAB „Meicė“ akcininkų UAB „Meicė“ suteiktų paskolų bendrai sumai, kuri buvo panaudota atsiskaitant su atsakovu už UAB „Trakų investicijos“ akcijas bei projekto vystymui reikalingo nekilnojamojo turto įsigijimui) pirkėjas A. K. įsipareigojo suteikti kaip paskolÄ UAB „Meicė“ tam, kad ji galėtų grÄ Å¾inti visas paskolas savo akcininkams, o likusi kainos dalis, t. y. 1 237 455 Eur, sudarė UAB „Meicė“ akcininkų pelno marÅ¾Ä .

A. K. tapus UAB „Meicė“ akcininku, 2008-10-09 buvo paskirtas įmonės vadovu; vėliau A. K. 2009-02-27 perleido visas jam priklausančias akcijas ieškovui – savo tėvui E. K. (byloje ieškovas). 2.2. Akcentavo, jog nei A. K., nei ieškovas E. K., kaip UAB „Meicė“ akcininkai, niekada neginčijo UAB „Trakų investicijos“ akcijų įsigijimo iš atsakovo sandorio, nors apie jį neabejotinai žinojo. UAB „Meicė“, būdama vienintele UAB „Trakų investicijos“ akcininke, atstovaujama UAB „Meicė“ vadovo A.

K., nuo 2009-07-31 UAB „Trakų investicijos“ vadovu (generaliniu direktoriumi) vietoj atsakovo paskyrė G. M. (inicijavus ikiteisminį tyrimÄ , ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams iki Å¡iol Å¡io asmens nustatyti nepavyko). Ir tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2009-07-31 (kai atsakovas buvo atleistas iÅ¡ UAB „Trakų investicijos“ direktoriaus pareigų), UAB „Trakų investicijos“ pardavė visÄ jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ UAB „Arvydų giria“, kurios vienintelė akcininkė yra UAB „Užupio investicijos“, kurios akcininkai yra E. K. sÅ«nus A.

K. ir pastarojo sutuoktinė. 2009-08-07 visos UAB „Trakų investicijos“ akcijos UAB „Meicė“ buvo parduotos. 2.3. Atsakovo atstovų teigimu, ieÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį, nes atsakovas neturi neginčytinos ir neabejotinos prievolės UAB „Meicė“, kuriÄ pastaroji tariamai vengia įgyvendinti, t. y. nėra juridinio pagrindo netiesioginiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Pažymėjo, jog CK 6.68 str. 3 d. nustato, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios iÅ¡imtinai susijusios su skolininko asmeniu.

IeÅ¡kovas grindžia reikalavimus CK 1.91 str. pagrindu, t. y. praÅ¡o pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl apgaulės, tačiau dėl apgaulės sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį, t. y. tik pačios sandorio Å¡alies; mano, kad Å¡i teisė yra iÅ¡imtinai susijusi su skolininko asmeniu, nes tik sandorio Å¡alis gali žinoti, ar ji buvo apgauta kitos sandorio Å¡alies ar ne, o kreditorius, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl sandorio negaliojimo, kaip sudaryto dėl apgaulės, akivaizdžiai pažeidžia dispozityvumo principÄ , nes tik skolininko diskrecijos teisė vertinti, ar jo atžvilgiu buvo panaudota apgaulė. 2.4.

E. K., būdamas įmonės akcininku, turėjo teisę reikšti tiesioginį ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 str. pagrindu, tačiau šia teise nepasinaudojo. 2.5. CK 1.125 str. 1 d. pagrindu prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu; mano, kad senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2007-05-23, t. y. nuo ginčo sutarties sudarymo dienos, arba vėliausiai nuo 2009-02-27, t. y. nuo ieškovo E. K. UAB „Meicė“ akcijų įsigijimo.

Kadangi ieškovas įsigijo akcijas iš savo sūnaus, UAB „Meicė“ direktoriaus A. K., akcijų įsigijimo metu jam turėjo būti ir buvo žinoma apie ginčo sandorį; todėl, vėliausiai, senaties terminas baigėsi 2019-02-27. 2.6. Anot atsakovo atstovų, ieškovo reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nei pagal CK 1.92 straipsnio, nei pagal CK 1.82 straipsnio, nei pagal CK 1.81 str. nuostatas neįrodyti ir nepagrįsti. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. BUAB „Meicė“, UAB Trakų investicijos“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (CPK 246, 247 straipsniai). IeÅ¡kinys atmestinas.

4. Byloje nustatyta, kad 2007-05-23 tarp atsakovo ir UAB „Meicė“ buvo sudaryta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas R. W. perleido UAB „Meicė“ 100 proc. UAB „Trakų investicijos“ akcijų. UAB „Meicė“ atsakovui už įgytas akcijas pavedimu sumokėjo 1 066 561 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2015-10-05 nutartimi UAB „Meicė“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, 2019-03-07 nutartimi patvirtinti ieÅ¡kovo E. K. kreditoriniai reikalavimai.

5. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti 2007-05-23 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas R. W. perleido UAB „Meicė“ 100 proc. UAB „Trakų investicijos“ akcijų, negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu, kaip sandorį, sudarytÄ dėl apgaulės, ir CK 1.82 str. pagrindu, kaip sandorį, prieÅ¡taraujantį juridinio asmens teisnumui; nurodo, kad ginčo sutartis yra niekinė, nes prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, sÄ Å¾iningumo principams, todėl laikytina negaliojančia CK 1.81 straipsnio, ir CK 1.80 str., kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms teisėms normoms, pagrindais.

BUAB „Meicė“ bankroto administratorius nesiima ginti bankrutuojančios įmonės teisių ir neteikia ieÅ¡kinio dėl akcijų pirkimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl ieÅ¡kovas, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorius, siekdamas apginti pažeistus interesus, kreipėsi į teismÄ CK 6.68 str. pagrindu su netiesioginiu ieÅ¡kiniu. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko; nesutikimÄ grindė Å¡iais argumentais: a/ ieÅ¡kovas neįrodė visų bÅ«tinų CK 6.68 str. taikymui sÄ lygų, jis neturi teisės reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį; b/ ieÅ¡kovas neįrodė reikalavimų pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.92 straipsnio, CK 1.81 straipsnio pagrindu nei kitais pagrindais; c/ ieÅ¡kovas netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, CK 1.82 straipsnio pagrindu ieÅ¡kovas, kaip įmonės akcininkas, galėjo reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo, ieÅ¡kovas neturi jokio juridinio pagrindo atstovauti įmonei; d/ ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senatį, esant atsakovo praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kovo reikalavimai turi bÅ«ti atmesti vien tuo pagrindu; ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

6. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktikÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.).

Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia ne tik tai, kad ieÅ¡kovas turi įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieÅ¡kiniu pagrindÄ , t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o Å¡alies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

7. Akcentuotina, jog ieÅ¡kovo suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieÅ¡kinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ , o ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiančių materialinės teisės normų nurodymas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime rodo, kaip ginčo santykį teisiÅ¡kai vertina pats ieÅ¡kovas, kokį pažeistos teisės gynybos bÅ«dÄ ar bÅ«dus praÅ¡o teismo taikyti. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismÄ besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieÅ¡kinyje nurodytas pagrindas bei dalykas.

IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ . Teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieÅ¡kovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieÅ¡kovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-137/2009 ir kt.).

Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų, t. y. negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko (pvz., negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o), nei ieÅ¡kinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). BÅ«tent ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, užtikrinti visiÅ¡kÄ ginčo iÅ¡sprendimÄ ir byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiÅ¡kumÄ ir teisės į teisingÄ teismÄ Ä¯gyvendinimÄ (CPK 12 str., 13 str., 17 str., 42 str. 1 d.).

Taigi teismai, nagrinėdami bylas bei priimdami procesinius sprendimus, privalo laikytis pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir / ar prieÅ¡ieÅ¡kinio ribų ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikÅ¡damas reikalavimÄ , nesirėmė ieÅ¡kovas (CPK 135 str.). 7.1. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas savo teisę reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį sieja su tuo, kad jis yra BUAB „Meicė“ kreditorius. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje buvo nurodęs, kad praÅ¡o pripažinti sandorį negaliojančiu dviem pagrindais, t. y. pagal CK 1.91 str. ir 1.82 str. nuostatas, dublike praplėtė ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ ir nurodė, kad ginčo sutartis laikytina niekinė CK 1.81 str. ir CK 1.80 str. pagrindais; tokie ieÅ¡kovo veiksmai atlikti iki pasirengimo teisminiam nagrinėjimui pabaigos, todėl laikytini atitinkantys CPK 141 straipsnyje nustatytÄ tvarkÄ . 7.2.

Pažymėtina, jog ieškovas savo procesiniuose dokumentuose yra aiškiai apibrėžės ir nurodęs, kad netiesioginį ieškinį jis reiškia kaip BUAB „Meicė“ kreditorius, ir akcentavęs, jog kaip BUAB „Meicė“ akcininkas jis turi teisę pareikšti ir tiesioginį ieškinį tuo pagrindu, kad ginčo sutartis prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str. 1, 3 d.); kadangi ieškinys jau teikiamas BUAB „Meicė“ vardu, ieškovas E. K. papildomai kaip atskiras ieškovas nereiškia tų pačių reikalavimų šioje civilinėje byloje, bet pažymi, kad juos palaiko. 7.3.

Taigi, tokia ieÅ¡kovo pozicija, kurioje aiÅ¡kiai apibrėžtas ieÅ¡kovo procesinis statusas, suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieÅ¡kinio pagrindas, rodo, kaip ginčo santykį teisiÅ¡kai vertina pats ieÅ¡kovas, kokį pažeistos teisės gynybos bÅ«dÄ jis praÅ¡o teismo taikyti, t. y. koks ieÅ¡kovo apibrėžtas teisminio nagrinėjimo dalykas. Todėl teismas turi pagrindÄ ir gali nagrinėti bylÄ ieÅ¡kovo nustatytose nagrinėjimo ribose, tokios bylos nagrinėjimo ribos buvo nustatytos iki teismo nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje.

Vilniaus apygardos teismo 2020-07-8 nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje; vyko keli teismo posėdžiai, buvo sprendžiami klausimai dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, ekspertizės skyrimo, tačiau jokių kitų pareiškimų dėl ieškinio dalyko, pagrindo pakeitimo, papildymo iš ieškovo gauta nebuvo. Dėl aukščiau išdėstyto, ieškovo atstovo bylos nagrinėjimo metu duodant paaiškinimus pasisakymas, kad ieškovas reiškia reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 str. pagrindu ir kaip UAB „Meicė“ akcininkas, negali būti laikomas tinkamu ir savalaikiu pareiškimu CPK 141 str. nuostatų kontekste. 7.4.

Akcentuotina, jog ieÅ¡kovo atstovas bylos nagrinėjimo metu pats pripažino, kad ieÅ¡kovo, kaip akcininko, siekiant operatyvumo Å¡ioje byloje reikalavimai pareikÅ¡ti nebuvo, tuo pačiu nurodė, jog dėl to, kad byloje buvo pateikti duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovas yra akcininkas, laikytina, kad ieÅ¡kovo reikalavimai pareikÅ¡ti ir kaip akcininko, apeliuoja į CK 1.82 str.3 d. nuostatas. Tačiau, visų pirma, vien tai, kad į bylÄ pateikti duomenys, patvirtinantys, kad ieÅ¡kovas yra UAB „Meicė“ akcininkas, nesudarė pagrindo nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams laikyti, kad reikalavimai yra reiÅ¡kiami ieÅ¡kovo kaip akcininko, juolab, kad, kaip jau minėta aukščiau, ieÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose aiÅ¡kiai nurodė, kad jis kaip akcininkas reikalavimų nereiÅ¡kia.

Nesant kitų ieÅ¡kovo praÅ¡ymų, tokia ieÅ¡kovo atstovo žodžiu, nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės (bylos nagrinėjimui vykstant keliuose tesimo posėdžiuose) iÅ¡sakyta pozicija nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 str. pagrindu ir kaip UAB „Meicė“ akcininkas, ir spręsti (nagrinėti) ginÄÄ ir Å¡iuo aspektu; prieÅ¡ingu atveju, teismo vertinimu, bÅ«tų pažeista įstatymo nustatyta privaloma procesinių teisių įgyvendinimo tvarka bei dispozityvumo principas. 7.5.

Papildomai, ieÅ¡kovo pozicijos dėl jo, kaip akcininko, teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį kontekste, neneigdamas tokios ieÅ¡kovo teisės (kaipo tokios apskritai), teismas dar kartÄ pažymi, kad teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti realizuojama įstatymo nustatyta tvarka; ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, aiÅ¡kiai nurodė, kokį teisių gynybos bÅ«dÄ pasirinko, nurodydamas, kad žino apie kitÄ bÅ«dÄ ginti pažeistas teises, pabrėžė, kad juo nagrinėjamu atveju nesinaudoja.

8. Dėl netiesioginio ieÅ¡kinio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad netiesioginio ieÅ¡kinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistÄ turtÄ nukreips savo reikalavimų patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015). Å iuo kreditorių teisių gynimo bÅ«du (netiesioginiu ieÅ¡kiniu) teisė inicijuoti civilinį ginÄÄ teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės atsakovui, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2007-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007).

Tačiau netiesioginį ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti galima tik esant visoms bÅ«tinosioms įstatymo nustatytoms sÄ lygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi bÅ«ti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali bÅ«ti ginčijama netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu ir turi bÅ«ti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrÄ turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako jÄ Ä¯gyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti Å¡iÄ savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiÅ¡kai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo bÅ«dus ir pan.

Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi bÅ«ti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigÄ vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui bÅ«tina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iÅ¡kelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 str. 2 d.). Kreditorius neturės teisės reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti (CK 6.68 str. 3 d.).

Nesant nors vienos Å¡ių sÄ lygų, netiesioginis ieÅ¡kinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008-05-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2014-05-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-254/2014). Todėl pasisakytina dėl bÅ«tinųjų įstatymo nustatytų sÄ lygų netiesioginiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti (ne) egzistavimo. 8.1. Dėl kreditoriaus neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-03-07 nutartimi ieÅ¡kovas E. K.

įtrauktas su 843 668,24 Eur finansiniu reikalavimu į BUAB „Meicė“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä bankroto byloje; nutartis įsiteisėjusi. Taigi, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotinas ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės egzistavimas. 8.2. Dėl kreditoriaus skolininko neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės bei skolininko skolininko (atsakovo) pareigos vykdyti savo prievolę. IeÅ¡kovas, neneigdamas, kad kreditoriaus teisė pareikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį siejama su skolininko prievolės vykdytinumu kreditoriui ir su skolininko turimomis teisėmis, nurodo, kad Å¡iuo atveju E. K. neabejotinai yra BUAB „Meicė“ kreditorius, o BUAB „Meicė“ turi teisę ginčyti sandorį bei reikalauti jo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos ir tokia teisė savo esme yra turtinė, ne asmeninė.

Vien tai, kad atsakovas neigia jo atžvilgiu reiÅ¡kiamus reikalavimus, neeliminuoja E. K. teisės realizuoti pažeistų teisių gynybÄ netiesioginio ieÅ¡kinio instituto pagalba. IeÅ¡kovo nuomone, kiekviena teisė gali bÅ«ti ginčijama atsakovo ir draudimas kreiptis į teismÄ vien dėl to, kad atsakovas kvestionuoja jam pareikÅ¡tus reikalavimus, praktiÅ¡kai lemtų, jog CK 6.68 str. niekuomet nebÅ«tų taikomas (net skolos, netesybų dėl netinkamo sutartinės prievolės įvykdymo ir kitais panaÅ¡iais atvejais, nes net ir toks reikalavimas gali bÅ«ti ginčijamas), o tai paneigtų pačiÄ Å¡io instituto esmę.

Todėl mano, kad ieÅ¡kovas E. K. turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį UAB „Meicė“ vardu, kuris yra nukentėjęs asmuo dėl Å¡io sandorio. IeÅ¡kovas apeliuoja į CPK 5 str., Konstitucijos 30 str. nuostatose įtvirtintÄ teisę kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo, į Europos Žmogaus Teisių Teismo aiÅ¡kinimus dėl, anot ieÅ¡kovo, nagrinėjamu atveju aktualios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatų, bei į bÅ«tinumÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Nesutinka su atsakovu, kad ieškovas turėtų ginti savo teises actio Pauliana instituto pagrindu, sandoris pripažintinas negaliojančiu dėl jo ydingumo kitais aspektais, t. y. sudarymo apgaulės pasėkoje, prieštaravimo juridinio asmens veiklos tikslams bei viešai tvarkai ir gerai moralei, todėl reikalavimas, veikiant skolininko vardu, reiškiamas netiesioginio ieškinio pagalba. CK 6.68 str. 2 d. tiesiogiai numato tokio ieškinio reiškimo galimybę tais atvejais, kai skolininkas tampa nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais atvejais.

Patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡reikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtÄ ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 str. 5 d.). Atsakovo gi teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė visų bÅ«tinų sÄ lygų netiesioginiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, o bÅ«tent, kad skolininkas turi tam tikrÄ turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako jÄ Ä¯gyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti Å¡iÄ savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiÅ¡kai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo bÅ«dus ir pan., ir, kad ji neabejotina, galiojanti ir vykdytina.

IeÅ¡kovas tik ieÅ¡kiniu teigia, kad ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, jei teismas pripažintų ginčo sandorį negaliojančiu, tuomet BUAB „Meicė“ įgytų reikalavimo teisę į atsakovÄ , nes bÅ«tų pritaikyta restitucija. Tai rodo, kad Å¡iai dienai skolininkas BUAB „Meicė“ neturi neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovÄ . Nesant galiojančios reikalavimo teisės į atsakovÄ , negali bÅ«ti ir vengimo realizuoti tokiÄ teisę. 8.3. Kaip jau buvo nurodyta sprendimo 8 p., nesant nors vienos iÅ¡ bÅ«tinų, įstatyme nustatytų sÄ lygų netiesioginiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, netiesioginis ieÅ¡kinys negalimas.

IeÅ¡kovas, pareikÅ¡damas netiesioginį ieÅ¡kinį, privalo įrodyti ne tik savo reikalavimo teisę į asmenis, kurių vardu reiÅ¡kia ieÅ¡kinį, bet ir tai, kad: a/ jo skolininkas turi tam tikrÄ turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako jÄ Ä¯gyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti Å¡iÄ savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiÅ¡kai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo bÅ«dus ir pan.; b/ skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi nekvestionuotinÄ pareigÄ vykdyti savo prievolę, tokia pastarojo asmens prievolė negali bÅ«ti ginčijama Å¡io netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas BUAB „Meicė“ kreditoriumi bei reikÅ¡damas jos vardu ieÅ¡kinį, privalėjo įrodyti, kad Å¡ioje byloje atsakovas R. W. turi egzistuojančiÄ , neabejotinÄ ir neginčijamÄ prievolę BUAB „Meicė“, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs (CK 6.68 str. 2 d.), tik bendrovė nesiima jokių priemonių savo teisėms, kylančioms iÅ¡ bÅ«tent Å¡io reikalavimo (prievolės) įgyvendinimo. 8.4. IeÅ¡kovas Å¡ių sÄ lygų neįrodė (CPK 178 str.).

IeÅ¡kovo aukščiau nurodytų argumentų dėl ieÅ¡kovo (kreditorių) pažeistų teisių gynimo, samprotavimų dėl CK 6.68 str. įtvirtinto netiesioginio ieÅ¡kinio instituto esmės, CPK 5 str., Konstitucijos 30 str. nuostatose įtvirtintos teisės kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo aiÅ¡kinimus dėl, anot ieÅ¡kovo, nagrinėjamu atveju aktualios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatų bei bÅ«tinumo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kontekste teismas, nekvestionuodamas ieÅ¡kovo teisės kreiptis į teismÄ kaipo tokios, pažymi, kad: a/ visų pirma, asmens teisė kreiptis į teismÄ siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis); b/ kaip minėta, kasacinis teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pasirinko, kad gins pažeistÄ teisę netiesioginio ieÅ¡kinio instituto pagalba. Ä®statymas, reglamentuojantis Å¡io, ieÅ¡kovo pasirinkto, instituto taikymÄ sieja tik su visų CK 6.68 straipsnyje iÅ¡vardintų sÄ lygų egzistavimu. Pareiga įrodyti Å¡ias sÄ lygas tenka ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovo minėti argumentai dėl CPK 5 str., Konstitucijos 30 str. nuostatose įtvirtintos teisės kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo aiÅ¡kinimus dėl, anot ieÅ¡kovo, nagrinėjamu atveju aktualios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatų bei bÅ«tinumo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , samprotavimai dėl CK 6.68 str. instituto prasmės negali bÅ«ti vertinami kaip tinkamas netiesioginio ieÅ¡kinio sÄ lygų įrodymas (CPK 178 str.).

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia nuginčyti sandorį, praÅ¡o taikyti restitucijÄ ir restitucijos taikymo atveju BUAB „Meicė“ naudai priteisti tam tikrÄ sumÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip galiojanti ir vykdytina atsakovo R. W. prievolė BUAB „Meicė“. Tokia „galima“ reikalavimo teisė, dėl kurios vyksta ginčas teisme ir kurios pripažinimo dar tik siekiama pareikÅ¡tu netiesioginiu ieÅ¡kiniu, negali bÅ«ti vertinama kaip atitinkanti jai keliamus neabejotinumo ir vykdytinumo reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-28 nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012-12-07 nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-520/2012 bei kitose bylose suformuotoje nagrinėjamam klausimui aktualioje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad viena iÅ¡ sÄ lygų reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį yra tiek kreditoriaus, tiek skolininko (įmonės), kurios vardu kreditorius reiÅ¡kia ieÅ¡kinį, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas; skolininko (įmonės), kaip kito asmens (atsakovo) kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali bÅ«ti ginčijamas netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi bÅ«tent tokia situacija, kuomet netiesioginiu ieÅ¡kiniu yra siekiama tik sukurti įmonės – BUAB „Meicė“ turtinę teisę į atsakovÄ . 8.5. Reziumuojant nurodytÄ bei atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu BUAB ,,Meicė“ neturėjo neabejotinos ir galiojančios turtinės teisės į atsakovÄ , ji nėra atsakovo kreditorė, o atsakovas nėra įmonės skolininkas, spręstina, kad bÅ«tinosios netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sÄ lygos ieÅ¡kovo neįrodytos, t. y. ieÅ¡kovas neturi teisės pareikÅ¡ti netiesioginio ieÅ¡kinio, todėl ieÅ¡kovo reikalavimai atmestini vien Å¡iuo pagrindu (CK 6.68 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

5. Esant aukščiau teismo padarytoms išvadoms, kiti, tiek ieškovo, tiek atsakovo atstovų argumentai nagrinėjamam ginčui yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

6. Reziumuojant nustatytÄ bei vadovaujantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, spręstina, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini (CK 6.68 str., CPK 178 str.).

7. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. (...) Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas patyrė 16 253,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ jų 947,11 Eur už vertimus, ir 15 306,50 Eur, susijusių su advokatų teikiama teisine pagalba (adv. I. Lemežytė – 5 445 Eur, adv. S. Gudynas – 9 861,50 Eur). Teismas, atsižvelgęs į bylos apimtį, sudėtingumÄ , atsakovo parengtų procesinių dokumentų kiekį, bylos nagrinėjimo trukmę, į spręstinų klausimų specifiÅ¡kumÄ , reikalingas žinias, į atstovų darbo laiko sÄ naudas (pateiktos ataskaitos), į 2004 m. balandžio 2 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nustatytus dydžius, praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tenkina visa apimtimi; iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 16 253,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 98 str., 93 str., 91 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovui R. W., gim. (duomenys neskelbtini), 16 253,61 Eur (Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus 61 centÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Jadvyga Mardosevič